- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2S-1709-777/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04213-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Suinteresuotas asmuo
- V. V., E. V.
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų V. V., E. V. ir jos atstovės pagal įstatymą R. V. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės ,,Gelvora“ pareiškimą dėl praleisto įstatyme nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. V. (V.), E. V.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja 2019 m. gegužės 31 d. teismui pateikė prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, prašė atnaujinti praleistą Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą dėl pareiškėjos reikalavimo N. V. įpėdiniams pateikimo.
2.1. 2017 m. rugsėjo 28 d. uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „4finance“ ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią 2017 m. rugsėjo 28 d. UAB „4finance“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į N. V. įsiskolinimą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. 9867034001 (toliau - vartojimo sutartis). CK 6.109 str. nustatyta tvarka N. V. buvo informuota apie reikalavimo perleidimą.
2.2. (duomenys neskelbtini) N. V. mirė. Gyventojų registro tarnybos duomenimis, paskutinė N. V. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo adresu (duomenys neskelbtini). Testamentų registro duomenis 2018 m. kovo 16 d. palikimą priėmė V. V., 2018 m. gegužės 14 d. palikimą priėmė E. V.
Šalies argumentai
2.3. Pareiškėja, sužinojusi apie N. V. mirtį, palikimo atsiradimo ir priėmimo faktą ir, atsižvelgdama į tai, kad nėra suėjęs naikinamasis 3 metų terminas, pateikė prašymą dėl praleisto įstatymų numatyto termino atnaujinimo.
2.4. Nurodė, kad pareiškėja su N. V. nepalaikė artimų santykių, pagrįstai tikėjosi prievolės įvykdymo, todėl apie skolininkės mirtį sužinojo jau pasibaigus CK 5.63 str. 1 d. nustatytam terminui dėl reikalavimų pateikimo. Pareiškėja yra specifinis subjektas, didelė įmonė, administruojanti didelį kiekį skolininkų, todėl kiekvieno skolininko duomenų tikrinimas neatitinka protingumo kriterijų. Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis. Pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, kad išsiaiškintų aplinkybes apie skolininkės palikimo priėmimą, aktyviai siekė įgyvendinti savo teises, susijusias su kreditinio reikalavimo pareiškimu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartimi atnaujino pareiškėjai trijų mėnesių terminą kreditiniam reikalavimui pareikšti palikėjos N. V. turto paveldėtojoms V. V. (V.) ir E. V.
4. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. sudaryta Paskolų portfelio pardavimo sutartis tarp UAB ,,4finance“ (pardavėjas 1), UAB ,,Finansų administravimas“ (pardavėjas 2) ir UAB ,,Gelvora“ (pirkėjas), kuria UAB ,,Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į neapmokėtas ir vėluojamas grąžinti paskolas bei su jomis susijusias prievoles, atsirandančias iš paskolų portfelio pagal sutarties priedą (Sutarties 1 punktas). Iš priedo išrašo prie Paskolų portfelio pardavimo sutarties nustatė, jog UAB ,,Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę skolininkės N. V. atžvilgiu į pradinei kreditorei UAB ,,4finance“ pagal paskolos sutartį mokėtinas sumas. Palikėja N. V. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentų registro išrašo 2019 m. gegužės 31 d. duomenimis, po palikėjos N. V. mirties palikimą priėmė V. V. (V.) ir E. V. Palikimą įpėdiniai priėmė pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Iš 2018 m. gegužės 15 d. turto apyrašo nustatė, jog aprašytas palikėjai priklausantis nekilnojamasis turtas, duomenų apie palikėjos skolinius įsipareigojimus nėra. Pareiškėja byloje pateikė 2013 m. gegužės 3 d. Vartojimo kredito sutartį, sudarytą tarp UAB ,,4finance“ ir palikėjos N. V., jos pagrindu palikėjai suteiktas kreditas, banko sąskaitos išrašą, kuriame pateikiami duomenys, jog palikėja kredito gavėjui pervedė 0,01 Lt, o palikėjai buvo suteiktas sutartyje nustatyto dydžio kreditas.
4.2. Konstatavo, kad 2017 m. rugsėjo 28 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutarties pagrindu pareiškėja įgijo reikalavimo teisę į skolininkės N. V. pradiniam kreditoriui mokėtinas sumas. Skolininkė (duomenys neskelbtini) mirė. Kreditorė UAB ,,Gelvora“ per trijų mėnesių terminą kreditinio reikalavimo skolininkės įpėdiniams (turto paveldėtojams) nepareiškė, taigi įstatymo nustatytą terminą praleido. Pareiškėja 2019 m. gegužės 31 d. kreipėsi į teismą dėl įstatyme nustatymo praleisto termino atnaujinimo.
4.3. Konstatavo, kad pareiškėjos ir skolininkės nesiejo artimi santykiai, todėl tai nesuponuoja būtinybės pareiškėjai nuolat bendrauti ar bendradarbiauti su skolininke. Byloje pateikti įrodymai (Testamentų registro išrašas 2019 m. gegužės 31 d. duomenimis) sudaro pagrindą išvadai, jog pareiškėja apie skolininkės mirtį bei jos įpėdinius sužinojo po įstatyme nustatyto trijų mėnesių termino kreditiniam reikalavimui pareikšti bei nedelsiant kreipėsi į teismą dėl įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimo. Pareiškėja yra bendrovė, administruojanti didelį kiekį skolininkų, todėl objektyviai negali nuolat tikrinti skolininkės duomenų, tačiau gavusi duomenis apie skolininkės mirtį nedelsiant kreipėsi į teismą dėl termino atnaujinimo kreditiniam reikalavimui pareikšti. Nuo palikimo atsiradimo dienos nėra praėję daugiau kaip treji metai. Byloje pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog buvo svarbios priežastys, dėl ko terminas praleistas. Pripažino, jog pareiškėja nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.
4.4. Konstatavo, kad suinteresuotų asmenų atsiliepimo argumentai dėl skolos pagrįstumo, skolininkės galimybių pačiai sudaryti vartojimo kredito sutartį ir kiti skolos pagrįstumą patvirtinantys duomenys nėra šios bylos dalykas, todėl neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl įstatyme nustatyto termino atnaujinimo.
4.5. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl sudaryto paveldimo turto apyrašo teisingumo (neteisingumo) bei įpėdinių atsakomybės ribų už palikėjo skolas (CK 5.54 straipsnis). Byloje taip pat nenagrinėjamas suinteresuotų asmenų kaltės dėl kreditoriaus neįtraukimo į turto apyrašą klausimas, todėl suinteresuotų asmenų atsiliepimo argumentus dėl tokios atsakomybės (ne)taikymo pripažino teisiškai nereikšmingais sprendžiant klausimą dėl įstatymo nustatymo praleisto termino atnaujinimo.
4.6. Nurodė, kad pareiškėja apie skolininkės mirtį sužinojo 2019 m. gegužės 31 d., dėl to šie duomenys įpėdiniams nebuvo pateikti anksčiau bei atitinkamai nebuvo įtraukti į 2018 m. gegužės 15 d. sudarytą paveldimo turto apyrašą, todėl suinteresuotų asmenų argumentai dėl kreditorės galimybių pačiai dalyvauti rengiant turto apyrašą yra nepagrįsti.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys (toliau – apeliantės) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
6. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Nurodė, kad pareiškėja nuo 2017 m. rugsėjo 29 d. bei po (duomenys neskelbtini) palikėjos N. V. mirties nepateikė rašytinių įrodymų, jog aktyviais veiksmais vykdė kreditinio įsipareigojimo išieškojimą. Nėra ir jokių byloje duomenų (laiškų, raginimų ir kt.), kad UAB „4finanse“ po 2015 m. liepos 3 d. informavo N. V. apie esamą įsiskolinimą. Tik 2019 m. gegužės 31 d. pareiškėja, gavusi išrašą iš Testamentų registro, kreipėsi į teismą dėl praleisto įstatymo termino atnaujinimo. Pareiškėja (kreditorė) apie palikėjos kreditinius įsipareigojimus sudarant Paveldimo turto apyrašą 2018 m. gegužės 15 d. duomenų į paveldėjimo bylą nepateikė. Paveldėjimo byloje duomenų apie skolą nebuvo.
6.2. Nesutiko su pareiškėjos pozicija, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Nesutiko su pareiškėjos argumentu, kad pareiškėja neturi galimybių nuolat tikrinti Gyventojų tarnybos prie LR VRM duomenis, nes pareiškėja yra juridinis asmuo, skolų administravimo ir išieškojimų bendrovė, kurioje dirba 46 apdraustieji darbuotojai (duomenys https://rekvizitai.vz.lt/imone/gelvora/). Nurodė, kad toks pareiškėjos argumentas laikytinas nepagrįstu, priešingu atveju manytina, jog įmonė administruodama skolas bei prisiimdama įsipareigojimus, netinkamai ir aplaidžiai vykdo darbines funkcijas pagal sutartis. Įmonei, administruojančiai skolų išieškojimą, yra keliami didesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai nei paslaugos gavėjui – vartotojui. Nesuprantami pareiškėjos argumentai, jog pareiškėja negali visada tikrinti duomenų apie skolas. Tai reiškia, jog aplaidžiai darbuotojai vykdo jiems paskirtas darbines funkcijas, susijusias su skolų išieškojimu, tai sudaro įmonės pagrindines pajamas. Pareiškėja nuo 2017 m. rugsėjo 28 d. yra palikėjos N. V. kreditorė, tačiau jokių raginimų ar pranešimų N. V. apie pradelstus mokėjimus pagal vartojimo sutartį nesiuntė. Pareiškėja nesikreipė ir į teismą dėl pradelstų mokėjimų ir įsiskolinimų priteisimo iš N. V. Skolos išieškojimo procese buvo galima įsiskolinimą išieškoti darant atskaitymus iš N. V. pensijos. Tokių veiksmų pareiškėja neatliko.
6.3. Prašė teismo atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens teisinį statusą, pareiškėjos elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus, tai, kad pareiškėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir atidi. Apeliantės mano, jog pareiškėja teismui nepateikė svarbių priežasčių, dėl ko buvo praleistas trijų mėnesių terminas kreditiniam reikalavimui pareikšti.
6.4. Nėra teisinio pagrindo taikyti CK 5.54 straipsnio nuostatų, nes pareiškėjas neįrodė suinteresuotų asmenų kaltės dėl kreditoriaus neįtraukimo į turto apyrašą ar dėl turto apyrašo nepapildymo CK 5.53 straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. Pažymėjo. kad CK 5.53 straipsnio 8 dalis reglamentuoja, jog Turto apyrašą sudaryti gali ir palikėjo kreditoriai, jie turi teisę patys dalyvauti sudarant turto apyrašą arba įgalioti kitą asmenį dalyvauti sudarant turto apyrašą.
6.5. Nurodė, kad pareiškėja teigia, jog informavo N. V. apie reikalavimo perleidimą CK 6.109 straipsnio nustatyta tvarka, tačiau tokių duomenų nepateikė. Nėra pateikti ir duomenys, jog buvo siųsti pranešimai ar raginimai N. V. apie kreditinį įsipareigojimą, jo nevykdymą. N. V. buvo asmuo, vartojantis alkoholinius gėrimus, pas ją namuose dažnai lankydavosi įvairūs asmenys, kartu vartodavo alkoholį. Vartojimo sutartis yra sudaryta, naudojantis interneto prieiga, IP adresas – kompiuterio identifikatorius IP tinkluose (stalinis ar dinaminis), jungėsi prie kredito bendrovės sistemos pildant prašymą kreditui gauti, bei, gavus vartojimo kreditą, nurodyta, į kokią banko sąskaitą buvo pervesti pinigai. N. V. kompiuteriu naudotis nemokėjo. N. V. niekada nebuvo minėjusi jokių vartojimo kreditų, jog ji būtų kreipusis tokį gauti. Jokių laiškų po N. V. mirties nerado. 2013 m. gegužės 3 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. 9867034001 grafoje „laikas ir IP adresas“ yra nurodytas IP adresas (duomenys neskelbtini), 2013-05-03 12.52, kuriuo jungtasi sudarant vartojimo kredito sutartį. Apeliantės mano, jog buvo neteisėtai pasinaudota N. V. duomenimis gauti kreditą. Pati N. V. įgūdžių naudotis kompiuteriu neturėjo.
Atsiliepimas
7. Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.
Šalies argumentai
8. Pagrindiniai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai:
8.1. 2017 m. rugsėjo 28 d. UAB „4finance“ ir UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią 2017 m. rugsėjo 28 d. UAB „4finance“ perleido, o UAB „Gelvora“ įgijo reikalavimo teisę į N. V. įsiskolinimą pagal 2013 m. gegužės 3 d. Vartojimo kredito sutartį. Kreditas pagal Vartojimo kredito sutartį suteiktas nuotoliniu būdu (internetu), todėl N. V. uždėjo „varnelę“, kad su sutartimi susipažino, ją suprato ir su ja sutinka, priešingu atveju N. V. nebūtų galėjusi tęsti savo registracijos ir gauti kreditą. N. V. savo tapatybę ir sutarties pasirašymą patvirtino pervedusi 0,01 ct į įmonės UAB „4finance“ sąskaitą. 1000 Lt dydžio kreditas buvo pervestas į N. V. sąskaitą. Minėto 0,01 ct bei 1000 Lt kredito pervedimą patvirtina pradinės kreditorės UAB „4finance“ pateiktas sąskaitos išrašas, kuris buvo pateiktas pirmosios instancijos teisme civilinėje byloje Nr. e2YT-7158-328/2019. Pažymėtina tai, kad apeliantų teiginys, jog N. V. galbūt neinformavo jų apie paimtą kreditą, nėra pagrindas Vartojimo kredito sutartį laikyti negaliojančia. Dėl to ar sutartis galbūt galėjo būti suklastota, kreditorius plačiau nepasisako, nes tai nelaikytina šios bylos dalyku.
8.2. Pareiškėjos (kreditorės) reikalavimo neįtraukimas į 2018 m. gegužės 15 d. sudarytą turto apyrašą apriboja įpėdinių atsakomybę paveldėto turto verte, tačiau nepanaikina pareiškėjos (kreditorės) teisės reikalauti prievolės pagal Vartojimo kredito sutartį įvykdymo.
8.3. Pareiškėja yra specifinis subjektas, didelė įmonė, administruojanti didelį kiekį skolininkų, todėl kiekvieno skolininko duomenų tikrinimas neatitinka protingumo kriterijų. Todėl apeliančių teiginys, kad įmonė netinkamai ir aplaidžiai vykdo darbines funkcijas, yra nepagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Atskirasis skundas netenkintinas.
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atnaujintas pareiškėjai trijų mėnesių terminas kreditiniam reikalavimui pareikšti, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl naujų įrodymų pridėjimo
11. Apeliantės 2019 m. lapkričio 26 d. pateikė teismui prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų ir paaiškinimo pridėjimo prie bylos. Nurodė, kad apeliantės su pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos AVPK dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl galbūt įvykdytos nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnį ir 207 straipsnio 1 dalį. Gavo Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nutarime nurodyta, kad tikslinant aplinkybes buvo gautas tarnybinis pranešimas, jog buvo susisiekta su E. V., kuris pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jo mamai N. V. esant gyvai, jos vardu ir jai žinant paėmė 1 000 Lt paskolą kelionės išlaidoms į Švediją. Apie paskolą pamiršo, sutiko paskolą grąžinti. Prašė juos pridėti prie bylos.
12. Pareiškėja nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į prašymą dėl papildomų rašytinių įrodymų paaiškinimo pridėjimo prie bylos.
13. Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
14. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau nutartyje nurodytas aplinkybes dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos, konstatuoja, kad 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal apeliančių pareiškimą, yra priimtas po skundžiamos pirmosios instancijos nutarties priėmimo. Todėl yra pagrindas teigti, kad šio įrodymo pateikimo būtinybė iškilo vėliau, ir pridėti apeliančių pateiktą 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimą prie bylos.
Dėl atskirojo skundo argumentų
15. Pagal CK 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką, 1 dalies nuostatą, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto; reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą (šio straipsnio 2 dalis); teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (šio straipsnio 4 dalis).
16. Byloje nėra ginčo dėl to, kad nuo palikimo atsiradimo dienos ((duomenys neskelbtini)) nėra praėję daugiau kaip treji metai, t. y. teismas gali pratęsti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą pareiškėjai, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
17. Pareiškėja nurodė, kad praleido įstatymo nustatytą terminą dėl pareiškėjos reikalavimo N. V. įpėdiniams pateikti dėl svarbių priežasčių. Apeliantės su šiais pareiškėjos argumentais nesutiko. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių nurodytas aplinkybes, teismų praktiką dėl praleisto įstatymo nustatyto termino, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje pateiktų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, jog buvo svarbios priežastys, dėl ko terminas praleistas, ir šios išvados argumentų nekartoja. Pagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėja nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CPK 178, 185 straipsniai).
18. Apeliacinės instancijos teismui apeliančių pateiktas 2019 m. lapkričio 6 d. nutarimas, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnį ir 207 straipsnio 1 dalį, patvirtina, kad 1000 Lt vartojimo paskola buvo paimta palikėjos N. V. vardu ir jai žinant. Todėl nepagrįstas apeliančių manymas, kad buvo pasinaudota palikėjos N. V. duomenimis. Aplinkybė, kad palikėja N. V. pagal vartojimo sutartį gautus pinigus perdavė kitam asmeniui, yra teisiškai nereikšminga, nes vartojimo sutartis yra sudaryta palikėjos N. V. vardu ir ji turėjo pareigą vykdyti prisiimtus įsipareigojimus.
19. Įvertinusi visus atskirojo skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).
20. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas mano, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 339 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 24 d. nutartį palikti nepakeistą.