Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-724-794/2024

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2024-05-07
Bylos Nr.: e2A-724-794/2024
Teisminio proceso Nr.: 2-52-3-00841-2023-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Inga Staknienė, Andrius Verikas
Ieškovas: J. J.
Atsakovas: A. J.
Trečiasis asmuo: Vilniaus rajono 2-asis notarų biuras, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-724-794/2024 Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00841-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.4.2.9.1; 3.3.1.18; 3.3.1.20; 3.3.1.18.1 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ingos Staknienės ir Andriaus Veriko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (atsakovo) A. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-4609-892/2023 pagal ieškovės J. J. ieškinį atsakovui A. J. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir turto dalies bendroje dalinėje nuosavybėje nustatymo, tretieji asmenys Vilniaus rajono 2-asis notarų biuras, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama: 1) pripažinti 0,821 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja daline ieškovės J. J. ir mirusiojo vyro J. J., nuosavybe, nustatant ieškovės J. J. nuosavybės teisę į ½ dalį 0,821 ha žemės sklypo (toliau – Žemės sklypas); 2) pripažinti pastatą - sodo pastatą, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) (toliau – sodo pastatas, Namas) bei šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrąją daline ieškovės J. J. ir mirusiojo sutuoktinio J. J., nuosavybe, nustatant ieškovei J. J. nuosavybės teisę į ½ dalį pastato - sodo pastato bei šiltnamio; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė nurodė, kad J. J., miręs (duomenys neskelbtini) ir J. J. pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį 1999 metais. Dar nevedę nusprendė įsigyti sodo sklypą ir jame įsirengti namą. 2001 metų kovo mėnesį abu, pasiskolinę iš J. J. draugės J. G. – 2 000,00 JAV dolerių, kas tuo metu sudarė 8 000,00 litų, 2001 m. kovo 8 d. Vilniaus rajono notarų biure J. J. vardu sudarė ir pasirašė žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį Nr.1-1834 už 3 300,00 litų, o už likusius pinigus (duomenys neskelbtini) įsigijo rąstinį namą, atitinkantį įgytame žemės sklype buvusius pamatus, kurį savo jėgomis ir lėšomis (ūkio būdu) išsiardė bei iš (duomenys neskelbtini) pervežę į įsigytą sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, kurį vėlyvą rudenį, vėlgi savo jėgomis ir lėšomis (ūkio būdu), iš naujo susirinko. Taip pat įsirengė šiltnamį ir vandens gręžinį. 2002 m. gegužės 21 d. atlikus kadastrinius matavimus bei 2002 m. gruodžio 10 d. namą pripažinus tinkamu naudotis, jis buvo registruotas viešame registre mirusio sutuoktinio J. J. vardu. 2002 m. rugpjūčio 20 d. J. J. paėmė 8 490,00 Eur (29 311,00 Lt) paskolą, kuri buvo grąžinta J. J. ir J. J. (tuometinė I.) 2 000,00 JAV dolerių (8 000,00 Lt) paskola jos draugei J. G., o kita dalis buvo panaudota namui iš dalies įrengti, kad galima būtų kuo skubiau įsikelti gyventi (užbaigti namo terasos darbai, o namo viduje lentomis išklotos grindys, nupirktas miegamas kampas, įrengta medinė virtuvėlė) bei asmeniniams J. J. skoliniams įsipareigojimas įvykdyti. Paskolos sutartyje Nr. MEV-1581, nurodyta, kad paskolos gavėjas patvirtina, kad paskola skirta šeimos poreikiams tenkinti ir įkeitimas neprieštarauja šeimos interesams. 2004 m. birželio 23 d. J. J. ir J. J. sudarė santuoką. 2005 m. birželio 28 d. paėmė 16 000,00 Eur paskolą, kurios pagrindu refinansavo J. J. vardu 2003 m. rugpjūčio 20 d. paimtą 8 490,00 paskolą, o už likusius paskolinius pinigus ir asmenines santaupas per 2005 – 2006 metus pilnai rekonstravo ir įsirengė namo vidų, sutvarkė namo išorę. 2005 – 2006 metais J. J. kartu su mirusiu sutuoktiniu J. J. bei padedant J. J. sūnums, t. y. bendromis savo jėgomis (ūkio būdu) bei lėšomis, o taip pat ir iš banko 2005 m. birželio 28 d. skolintomis lėšomis rekonstravo visą namo vidų bei namo išorę, įsigijo naujus baldus ir buitinę techniką bei rūsyje įsirengė vonios kambarį, o antrame aukšte, įsirengę naujus laiptus, iš vienos patalpos įsirengė du kambarius - miegamąjį ir papildomą kambarį svečiams. Per 2005/2006 metus ūkio būdų buvo atlikti tokie darbai: 1) namo lauko darbai: padarytas medinis karkasas ant rąstinio namo; apšiltintas su mineraline vata; sumontuota vėjo izoliacija; sukalti ventiliaciniai grebėstai; sukaltos dailylentės; apšiltintas cokolinis aukštas ir uždėtas dekoro tinkas; sumontuoti/pakeisti latakai ir lietvamzdžiai; sumontuota dekoratyvinė apdaila aplink langus ir duris; padarytos grindys terasoje; 2) namo vidaus darbai: sumontuotas metalinis karkasas iš gipso profilių ant išorinių sienų; apšiltintos sienos; sumontuota garso izoliacija tarp sienų; sumontuotos gipso kartono plokštės su dekoriniais elementais sienose ir tarp sienų, ir lubų; pastatytos pertvaros (iš per tvarinių profilių su izoliacija ir gipso kartonu); išglaistytos ir nudažytos visos plokštumos; išvedžiotas vandens šildymas ir pastatytas kietojo kuro katilas; sudėtos grindlentės 1 ir 2 aukštuose; apšiltinta perdanga tarp pirmo ir antro aukštų; apšiltintas stogas; sumontuota garso izoliacija ant lubų; padarytas karkasas ant lubų iš metalinių gipso profilių; sumontuotos gipso kartono plokštės ant lubų; padarytos ant lubų dekoratyvinės dėžės apšvietimui; sumontuota spinta 2 aukšto miegamajame; išklijuotos plytelėmis virtuvės zona: ant grindų ir tarp spintelių; sumontuota nauja virtuvė su buitine technika; sumontuoti laiptai iš pirmo aukšto į antrą aukštą; padaryta nauja elektros instaliacija; padarytas vonios kambarys rūsyje (tualetas, kriaukle, dušas); išklijuotos plytelėmis rūsyje padarytos vonios kambario sienos ir grindys; rūsyje įrengtas atskirtas kambarys katilinei; rūsyje įrengtas pagalbinė patalpa. Galutinis kredito grąžinimo terminas 2025 m. liepos 15 d. Iš banko Luminor gautos paskolos kredito likutis sudaro 2 726,56 Eur. Paskola visada buvo vykdoma iš bendrų lėšų. Sutuoktiniui mirus skolinius įsipareigojimus vykdo ieškovė asmeniškai. Nors tiek žemės sklypo įsigijimas, tiek gyvenamo namo baigtumas konstatuotas tuo laikotarpiu, kuomet J. J. ir J. J. buvo nevedę, tačiau tuo laiku, kuomet akivaizdžiai bei nepertraukiamai vedė bendrą ūkį. Be to, žemės sklypą ir namą įsigijo iš bendrai skolintų piniginių lėšų, kuriuos vėliau bendrai atidavė iš J. J. 2003 m. rugpjūčio 20 d. gautos paskolos, kuri vėliau, t. y. 2005 m. birželio 28 d. paimtos paskolos pagrindu buvo refinansuota bendros paskolos pagrindu, o už likusius pinigus pilnai rekonstruotas ir įsirengtas namo vidus, atlikti namo išorės darbai, galutinai užbaigta terasa, ką patvirtina pridedami įrodymai. Todėl J. J. asmeninė nuosavybė, įgyta už 6 000,00 Lt sumą (3 300 Lt žemės sklypas + 2 000 Lt namas + 700 Lt šiltnamis) buvo refinansuota bendra paskola, suteikta 2005 m. birželio 28 d., šalims iš Luminor banko gavus 16 000,00 Eur, kas tuo metu atitiko 55 244,80 Lt dydžio pinigines lėšas. Ieškovė nurodė, jog tiek prie žemės sklypo įsigijimo, tiek prie namo įsigijimo, bei jo įrengimo prisidėjo pinginėmis lėšomis, o nuotraukos patvirtina, kad prisidėjo taip pat ir darbu.

3. Ieškovė taip pat nurodė, jog mirus sutuoktiniui J. J. paaiškėjo, kad jis 2022 m. lapkričio 17 d. Vilniaus raj. 3-ajame notaro biure pas notarą pasirašė Testamentą Nr. TPV-9560, kuriuo visą nuosavybės teise jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taipogi ir visas turtines ir neturtines teises paliko A. J.. Turtas – žemės sklypas su statiniais, mirusiojo J. J. įgytas iki santuokos sudarymo, tačiau vedant bendrą ūkį ir iš paskolos, kuri vėliau – 2003 m. rugsėjo 15 d. buvo grąžinta kita J. J. paskola, o pastaroji jau refinansuota bendra paskola, gauta 2005 m. birželio 28 d., kuri iki J. J. mirties buvo grąžinama iš bendrų lėšų, o po mirties - asmeniškai dengiama J. J., todėl pagrįstai prašoma turtą pripažinti bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe ir to pasėkoje J. J. pripažintina nuosavybės teisė į ½ dalį ginčo turto. Ieškovė teigė, kad ginčo sklypas ir ginčo gyvenamasis namas iki santuokos sudarymo buvo statomas ir realizuojant tuomet dar nesusituokusių asmenų susitarimą dėl bendro nekilnojamojo turto sukūrimo. Ieškovės asmeninis prisidėjimas prie darbų, namo aplinkos tvarkymas, būklės gerinimas, laikytini ieškovės įnašais į bendrą veiklą (CK 6.970 straipsnio 1 dalis). Faktas, kad ieškovės sutuoktinis J. J. pirmiausia pasiėmė paskolą pats vienas (kuri buvo skirta jo asmeniniams poreikiams), o refinansavosi kartu su ieškove bendra paskola po santuokos sudarymo tik įrodo, kad nuo pat pradžių tiek ieškovė, turėjo tikslą gerinti bendro turto kokybę. Anksčiau paskolos jie abu negalėjo gauti, kadangi buvo nesusituokę ir susituokė tik po penkių metų buvimo kartu, kuomet buvo šiek tiek pasistūmėję namo įrenginėjimo procese. Registrų centro gyventojų registro pažymos duomenimis ieškovė dar prieš sudarant santuoką 2003 m. spalio 29 d. buvo deklaravausi savo gyvenamosios vietos adresą (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad lėšos iš jos draugės I. G. buvo skolintos turto įsigijimui pirmam etapui. Pagal paskolos sutartį Nr. MEV-1581 J. J. pasiskolino 8 490,00 Eur siekiant grąžinti paskolą ieškovės draugei 2 000,00 JAV dolerių ir pradėti statybas. Po dviejų metų ieškovė ir J. J. refinansavo paskolos sutartį Nr. MEV-1581 8 046,29 Eur, todėl darytina išvada, kad per kelis metus J. J. asmeniškai tegrąžino tik 400,00 Eur savo paskolos, todėl visa būsto įsigijimo paskola buvo išduota jau šalims esant santuokoje. Be to, santuokoje išduota paskola buvo ne tik refinasuota buvusi paskola, tačiau ir gautos lėšos santuokoje (7 953,71 Eur), kurios buvo panaudotos sodo statyboms. Šalys gyvendamos kartu rūpinosi turtu, dėl intensyvių statybų santuoką sudarė tik metais vėliau.

Atsiliepimas

4. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad jis yra J. J. sūnėnas ir krikšto sūnus. Ieškovė paskutinius 5 metus su J. J. negyveno. Teigė, kad J. J. 1999 metais su ieškove bendro ūkio nevedė, nes iki 2000 metų sausio gyveno su pirma sutuoktine D. J., kuri išsikraustė iš jo buto sausio 13 d., o jų santuoka nutraukta sausio 21 d. 2001 metais J. J., kaip neseniai išsiskyręs, sakė, kad ateityje bet kokį nekilnojamą turtą pirks tik asmeninės nuosavybės teise, už savo lėšas ir registruos savo vardu, todėl atsakovas įsitikinęs, kad ginčo turtą J. J. sąmoningai įgijo asmeninės nuosavybės teise. Turtas (namas ir žemės sklypas) buvo įgytas už asmenines lėšas, gautas 2001 m. sausio 19 d. pardavus butą. Ieškovė jokiais rašytiniais įrodymais nepagrindžia paskolos su I. G. sudarymo fakto. 2003 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartimi J. J. prisiėmė asmeninį įsipareigojimą vykdymo užtikrinimui įkeisdamas namą ir žemės sklypą. Paskola buvo tikslinė, suteikta namo pagerinimams atlikti, ne tariamam skolos giminaitei gražinimui. Prie J. J. vykdytų namo statybos darbų prisidėjo jo broliai, jų vaikai. Ieškovė 2001 m. – 2003 m. jokia forma namo statybos darbuose nedalyvavo. Namą statė meistrai, elektros darbus padėjo atlikti atsakovo brolis, vandens gręžinį įrengė UAB „Grota“ darbuotojai. Didžiąją dalį namo įrengimo ir statybų darbų atliko pats J. J. Ieškovės nurodyti darbai (žolės pjovimas, terasos dažymas ir pan.) nesukūrė nuosavybės teisių į nekilnojamą turtą. Atsakovas sutiko, kad prievolė pagal 2005 m. birželio 25 d. paskolos sutartį yra bendra sutuoktinių prievolė, todėl sutiko sumokėti ieškovei 8 000,00 Eur kompensaciją. J. J. visą turtą, kurio dalį ieškovė prašo priteisti įgijo ir pagerino iki 2004 m. birželio 23 d. santuokos su ieškove sudarymo už asmenines lėšas, gautas pardavus butą bei gautas iš banko pagal 2003 m. rugpjūčio 20 d. paskolos sutartį. Atsakovas neneigė, kad ieškovė ir J. J. iki santuokos sudarymo galėjo turėti tarpusavio santykius, tačiau jokio nekilnojamo turto kartu įgyti neketino, todėl nebuvo ieškovės ir J. J. įsipareigojimo užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti namo pastatymo ir įsirengimo tikslu. J. J. valia įsigyti namą ir jį įsirengti susiformavo savarankiškai, be jokio bendro susitarimo dėl konkrečių veiksmų atlikimo su ieškove. Bendro ūkio tvarkymas yra tik vienas iš elementų, galinčių turėti reikšmės sprendžiant, ar tarp sugyventinių egzistavo jungtinės veiklos vykdymo faktas. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie jos apčiuopiamą įnašą į tariamą jungtinę veiklą. Atsakovas neneigia, kad ieškovė, kurį laiką jau iki santuokos gyveno, rūpinosi namu ir J. J., tvarkėsi namuose, tačiau šie ieškovės buities darbai nėra tie, kurių pagrindu gali atsirasti jos nuosavybės teisė į nekilnojamą turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies: pripažino ieškovei J. J. nuosavybės teisę į ½ dalį pastato, sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė ieškovei iš atsakovo 2 944,73 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė atsakovui iš ieškovės 254,10 Eur bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš atsakovo 13,60 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

6. Teismas nurodė, kad teismo posėdžio metu apklausti liudytojai vieningai patvirtino aplinkybes, kad J. J. nusipirkus žemės sklypą, jame buvo pamatai. Vėliau buvo surastas rastinis namas, kurį meistrai išrinko ir pastatė žemės sklype. Namą įrenginėjo tiek J. J., jam padėjo broliai. Namo įrengimo darbus taip pat atliko ieškovės sūnūs.

7. Teismas nustatė, kad žemės sklypo įgijimo sutartis sudaryta 2001 m. kovo 8 d. Tačiau liudytoju apklaustas V. G. parodė, kad prieš sudarant paskolos sandorį J. nuvežė parodyti žemės sklypą Šveicarų kaime, žemės sklype buvo pamatai. Liudytojas patvirtino, kad prieš sudarant paskolos sandorį žemės sklypą J. buvo įgijęs. Todėl teismas sprendė, jog šie parodymai paneigia ieškovės paaiškinimus, kad 2001 m. kovo 3 d. žemės sklypas buvo įgytas iš I. G. paskolos pagrindu gautų pinigų.

8. Teismas taip pat nustatė, kad J. J. 2001 m. sausio 19 d. pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini), už 60 000,00 Lt. J. J. santuoka su D. J. buvo nutraukta 2000 m. sausio 21 d., todėl teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovės argumentus, jog gautos lėšos buvo padalintos tarp J. J. ir jo buvusios sutuoktinės. Teismas nurodė, jog ieškovė jokiais įrodymais, išskyrus paaiškinimus, kurie nėra pakankami, nes teikiami suinteresuoto asmens, nepagrindė, kad pardavus butą gautos lėšos buvo naudotos J. J. ar jo sūnaus M. J. skolų padengimui. Netgi manant, kad dalis pardavus butą gautų lėšų galėjo būti skirta skolų dengimui, įvertinus buto pardavimo kainą (60 000,00 Lt), nėra pagrindo manyti, kad už jas negalėjo būti 2001 m. kovo 8 d. įgytas žemės sklypas su pamatais už 3 300,00 Lt, tai yra, jog žemės sklypo įgijimui buvo būtina skolintis iš I. G. 2 000,00 JAV dolerių.

9. Teismas nurodė, jog bylos duomenys patvirtina, kad tiek 2001 m. kovo 8 d. žemės sklypą J. J. įgijo savo vardu, taip pat jis 2002 m. gruodžio 10 d. įregistravo nuosavybės teises į sodo pastatą ir šiltnamį. Ieškovė teismo posėdyje patvirtino, kad žinojo apie žemės sklypo įgijimo sandorio sudarymą, tačiau į notarų biurą pasirašyti sutarties nevyko. Ieškovė neginčijo, kad toks elgesys buvo nulemtas aplinkybės, jog ji žemės sklypo įgijimo metu buvo santuokoje su L. I.. Teismo posėdyje ieškovė įtikinamai negalėjo paaiškinti, kodėl, pradėdama, kaip įrodinėja, bendrą gyvenimą su J. J., neiniciavo pirmos santuokos nutraukimo. Ieškovė civilinėmis teisėmis gali naudotis savo nuožiūra, tačiau aplinkybė, kad ieškovė nevyko į notarų biurą sudaryti pirkimo – pardavimo sutarties, nes buvo nenutraukusi pirmosios santuokos, žemės sklypą J. J. įgijo savo vardu, paneigia ieškovės argumentus, kad tarp ieškovės ir J. J. buvo susitarimas, ieškovė siekė ir įgijo ginčo žemės sklypą 2001 m. kovo 8 d. su J. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise. Duomenys apie tai, kad žemės sklypo įgijimui pakako J. J. asmeninių lėšų, turėtų pardavus butą, netiesiogiai patvirtina, jog J. J. nebuvo būtina tartis su J. J. dėl turto įgijimo bendrąja daline nuosavybe.

Šalies argumentai

10. Teismas nustatė, kad sodo pastatas (namas) bei šiltnamis buvo visiškai užbaigti statyti 2002 m. gruodžio 10 d. bei įregistruoti J. J. vardu. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad namas įgytas už 2 000,00 Lt, šiltnamis kainavo 700,00 Lt. Teismas atkreipė dėmesį, jog įtikinami atsakovo argumentai, kad jie galėjo būti įgyti iš J. J. pardavus butą (duomenys neskelbtini), gautų lėšų. Be to, kaip ir žemės sklypo atveju, nuosavybės teises į šiuos daiktus J. J. registravo savo vardu. Ieškovė valios registruoti nuosavybės teises į juos neišreiškė, nes nebuvo nutraukusi pirmosios santuokos. Pripažinimas, kad ieškovė 2002 m. gruodžio 10 d. įgijo nuosavybės teises dalį ginčo pastatų reikštų, jog jie turėjo būti dalinami nutraukiant ieškovės santuoką su L. I., tačiau įrodymų, jog minėtą turtą ieškovė įtraukė ar norėjo įtraukti į dalinamo turto balansą (CK 3.100 straipsnio 1 dalies 4 punktas), nėra. Taigi, teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ji ir J. J. norėjo, buvo sutarę bei įgijo ginčo pastatus (sodo namą ir šiltnamį) bendros dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas nustatė, jog 2003 m. rugpjūčio 20 d. J. J. su JAV ne pelno organizacija „The Baltic American Enterprise Fund“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią jam buvo suteikta 8 490,00 Eur paskola šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė teigė, kad iš minėtos paskolos lėšų buvo grąžinta paskola I. G., tačiau teismas sprendė, jog šioje byloje nėra laikyta įrodytu, kad iš I. G. gautos lėšos buvo panaudotos žemės sklypo ar nukelto sodo namo įgijimui, jo įrengimui, nes byloje esantys rašytiniai įrodymai pakankamai patvirtina, kad pardavęs nuosavybės teise turėtą butą J. J. turėjo pakankamai lėšų žemės sklypo įgijimui ir namo statybai.

12. Teismas nurodė, jog 2005 m. birželio 28 d. ieškovė, J. J. ir JAV ne pelno organizacija „The Baltic American Enterprise Fund“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos gavėjams J. J. ir J. J. buvo suteikta 16 000,00 Eur paskola, skirta AB banko NORD /LB paskolos refinansavimui ir papildomos paskolos suteikimui šeimos poreikių tenkinimui. Paskolos dalis, skirta J. J. kredito pagal 2004 m. balandžio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. MEV-1581 refinansavimui (8 046,29 Eur) buvo pervesta į AB bankas NORD/LB Lietuva sąskaitą (mokėjimo paskirtis – paskolos MEV – 1581 padengimas), likusi 7 953,71 Eur suma – į J. J. sąskaitą AB SEB banke. Taigi, 2005 m. birželio 28 d. paskolos, už kurią solidariai atsakinga su J. J. yra ieškovė, lėšos buvo panaudotos ankstesnės, J. J. asmeninės paskolos, dengimui. Atsakovas neneigė, kad 2003 m. rugpjūčio 20 d. paskolos lėšas galėjo būti naudojamos namo gerinimo darbams atlikti.

Šalies argumentai

13. Ieškovė nurodė, kad už likusias 2005 m. birželio 28 d. gautas lėšas ir asmenines santaupas pilnai rekonstravo ir įrengė namo vidų. Ieškovė taip pat nurodė, kad 2005 m.- 2006 m. ji su J. J., padedant ieškovės sūnums rekonstravo visą namo vidų bei namo išorę, įgijo naujus baldus, buitinę techniką, rūsyje įrengė vonios kambarį, o antrame aukšte, įsirengę naujus laiptus, iš vienos patalpos įrengė du kambarius – miegamąjį ir papildomą kambarį svečiams. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių dėl namo pagerinimo darbų 2005 – 2006 metais. Atsakovas pripažino aplinkybę, kad dalis 2005 m. birželio 28 d. paskolos dalis buvo panaudota bendriems sutuoktinių poreikiams tenkinti, 2005 m. paskolos sutartis įrodo, kad J. J. ir ieškovė susitarė dėl bendrų įsipareigojimų pagerinant turtą 2005 metais, t. y. jau po to, kai J. J. įsigijo turtą ir sudarė santuoką su ieškove.

Žemesnės instancijos teismas

14. Ieškovė į bylą pateikė UAB „Centro kubas – Nekilnojamas turtas“ eksperto I. M. konsultaciją dėl turto kainos rinkoje, kurioje nurodyta, kad turto pardavimo kaina rinkoje 2006 m. rugsėjo 1 d., kai turtas be esminių pagerinimų ir rekonstrukcijos būtų 12 800,00 Eur, o turtas išvardintais namo pagerinimo darbais – 29 500,00 Eur. Teismas iš į bylą pateiktų turto vertinimo duomenų nustatė, kad Turto vadybos biuras sodo pastato rinkos vertę 2003 m. liepos 29 d. nustatė 30 000,00 Lt, o Baltijos Turto vertinimo agentūra 2005 m. birželio 1 d. turto rinkos vertės patikslinimo pažymoje nurodė, kad sodo pastato rinkos vertė yra 73 000,00 Lt. Byloje nėra duomenų, kad minėtu laikotarpiu (2003 – 2005 metais) sodo pastato vertė padidėjo dėl rinkos pokyčių. Priešingai, Turto valdybos biuro Nekilnojamo turto apžiūrėjimo žiniaraštyje nurodyta, kad turto vertė yra stabili, paklausa ir pasiūla pusiausvyroje. Ieškovė su J. J. susituokė 2004 m. birželio 23 d. Teismas sprendė, kad paminėti duomenys pakankamai partvirtina, kad santuokos metu sodo namas buvo iš esmės pagerintas dėl jame atliktų darbų, kurių atlikimo fakto atsakovas neginčijo (namo išorės darbai: padarytas medinis karkasas ant rastinio namo, apšiltintas mineraline vata, sumontuota vėjo izoliacija, sukalti ventiliaciniai grebėstai, sukaltos dailylentės, apšiltintas cokolinis aukštas ir uždėtas dekoro tinkas, sumontuoti ir pakeisti latakai ir lietvamzdžiai, sumontuota dekoratyvinė apdaila aplink langus ir duris, padarytos grindys terasoje, namo vidaus darbai: sumontuotas metalinis karkasas iš gipso profilių ant išorinių sienų, apšiltintos sienos, sumontuota garso izoliacija ant išorinių sienų, sumontuotos gipso kartoto plokštės su dekoriniais elementais sienose ir tarp sienų ir lubų, pastatytos pertvaros (iš pertvarinių profilių su izoliacija ir gipso kartonu), išglaistytos ir nudažytos visos plokštumos, išvedžiotas vandens šildymas ir pastatytas kietojo kuro katilas, sudėtos grindlentės 1 ir 2 aukštuose, apšiltinta perdanga tarp pirmo ir antro aukštų, apšiltintas stogas, sumontuota garso izoliacija ant lubų, sumontuoti laiptai iš pirmo aukšto į antrą aukštą, padaryta nauja elektros instaliacija, padarytas vonios kambarys rūsyje (tualetas, kriauklė, dušas), išklijuotos plytelėmis rūsyje padaryto vonios kambario sienos ir grindys, rūsyje įrengtas atskiras kambarys katilinei). Teismas nurodė, jog dalis eksperto I. M. nurodytų darbų nėra priskirti prie ilgalaikių turto pagerinimo darbų (pvz. sumontuota spinta 2 aukšto miegamajame), tačiau įvertinus kitų, gerinančių sodo namą, darbų apimtį, labiausiai manytina, kad būtent jie galėjo lemti turto vertinimo pažymose, eksperto I. M. konsultacijoje nurodytą vertės pokytį. Teismas sprendė, jog atsakovas neįrodė, kad pokyčiai buvo nulemti padėties rinkoje. Atsakovas pripažino, kad 2005 m. birželio 28 d. paėmę paskolą sutuoktiniai gerino buitį. Atsakovas taip pat nepaneigė ieškovės argumentų bei juos patvirtinančių rašytinių įrodymų, kad dalis 2005 m. birželio 28 d. paskolos lėšų buvo panaudotos asmeninei 2003 m. rugpjūčio 20 d. J. J. paskolai dengti, o pastarosios lėšos – namo gerinimo darbams. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad ieškovės ir J. J. santuokos metu bendromis lėšomis ir darbu pastatas – sodo pastatas buvo iš esmės pagerintas (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.90 straipsnis).

15. Teismas nurodė, jog byloje nebuvo paneigtas ieškovės indėlis gerinant J. J. asmeninį turtą faktiškai padedant atlikti tam tikrus darbus ar rūpinimusi bendra buitimi. Santuokos metu vieno iš sutuoktinių darbu sukurta vertė yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Atsakovas nurodė sutinkantis mokėti ieškovei kompensaciją, lygią ½ daliai santuokos metu grąžintos paskolos. Tačiau teismas sprendė, kad vien kompensacijos, atitinkančios ½ paskolos dalį, sumokėjimas neatitiktų teisingumo principo, nes investuotos paskolos lėšos kredito gavėjų pastangų dėka sukūrė vertę (namo pagerinimus), kurie dėl infliacijos, pokyčių rinkoje neatitinka investuotų lėšų. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas ieškinį tenkino iš dalies ir remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi sodo pastatą dėl santuokos metu atliktų pagerinimų pripažino bendrąja jungtine J. J. ir J. J. nuosavybe. Taigi, teismas konstatavo, jog ieškovei pripažintina ½ dalis nuosavybės teisių į pastatą – sodo pastatą, o ieškovės reikalavimus dėl nuosavybės teisių į žemės sklypo dalį bei šiltnamį teismas atmetė kaip nepagrįstus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16. Atsakovas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2023 m. gruodžio 27 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-4609-892/2023 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Taip pat prašo priteisti atsakovui iš ieškovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Atsiliepimas

16.1. Atsakovas nurodo, jog teismas pažeidė Lietuvos teismų praktikos suformuotas įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė visiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovės ir J. J. santuokos metu bendromis lėšomis ir darbu namas buvo iš esmės pagerintas. Teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės žodiniais paaiškinimais, prielaidomis, rekomendacinio pobūdžio rašytiniais įrodymais, visiškai ignoruojant oficialiuosius rašytinius įrodymus pateiktus byloje.

16.2. Ieškovė neįrodė, kad namas buvo iš esmės pagerintas santuokos metu. Oficialūs rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis) – Aktas ir Namo Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas – įrodo, kad namo esminiai pagerinimai, turėję įtakos jo vertei buvo atlikti per laikotarpį nuo namo pastatymo 2002 m. gruodžio 10 d. iki 2005 m. birželio 16 d. Namo vidutinės rinkos vertės nustatymo, o ne 2005 – 2006 metais, kaip bando įrodyti ieškovė.

16.3. Ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, nei kokie konkretūs Namo pagerinimai buvo atlikti per laikotarpį nuo santuokos su J. J. sudarymo 2004 m. birželio 23 d. iki 2005 m. birželio 16 d. Namo vidutinės rinkos vertės nustatymo, nei įrodymų, kad minėtu laikotarpiu buvo atlikti kokie nors esminiai Namo pagerinimai apskritai.

16.4. Oficialūs rašytiniai įrodymai patvirtina, kad jokie esminiai Namo pagerinimo darbai 2005 – 2006 metais nebuvo atlikti, nes Namo vertė, t. y. 22 127,00 Eur, nuo 2005 m. birželio 16 d. Namo vidutinės rinkos vertės nustatymo iš esmės nepasikeitė iki šiol, t. y. 2023 m. kovo 18 d. vidutinė Namo rinkos kaina buvo 26 500,00 Eur. Byloje ieškovė nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, jog kokie nors esminiai Namo pagerinimai, turėję reikšmingos įtakos Namo vertei buvo atlikti po 2005 m. birželio mėn., todėl objektyviai nėra pagrindo sutikti su teismo išvada, kad esminiai Namo pagerinimai buvo atlikti būtent ieškovės ir J. J. santuokos metu.

16.5. Atsakovas nurodo, jog teismas vertindamas Namo vertę prieš pagerinant ir jį pagerinus, nepagrįstai suteikė didelė įrodomąją reikšmę ne tik žodiniams ieškovės ir jos vaikų paaiškinimams dėl Namo įrengimo eigos, bet ir UAB „Centro kubas – Nekilnojamas turtas“ Nekilnojamo turto eksperto I. M. konsultacijai dėl turto kainos rinkoje (toliau – Konsultacija). Konsultacija prieštarauja oficialiesiems rašytiniams įrodymams, t. y. Namo Nekilnojamo turto centrinio duomenų banko išraše nurodytai Namo vertei, pagal kurią pastatyto Namo vertė su esminiais pagerinimais jau 2005 m. birželio 16 d. buvo 22 127,00 Eur. Vadinasi, Namo vertė 2006 m. rugsėjo 1 d. objektyviai negalėjo būti nustatoma mažesnė nei 22 127,00 Eur, nes visi esminiai pagerinimai buvo atlikti dar iki 2005 m. birželio 16 d. Konsultacija negali būti prilyginama teismo paskirto eksperto išvadai CPK 212 – 219 straipsnių prasme. Teismas nepagrįstai privačiai Konsultacijai suteikė didesnę įrodomąją vertę nei oficialiesiems rašytiniams įrodymams.

16.6. Ieškovė neįrodė, kad Namas buvo iš esmės pagerintas jos arba bendromis sutuoktinių lėšomis arba darbais. Teismo išvada dėl ieškovės įnašo vertės į Namo esminius pagerinimus taip pat yra visiškai nepagrįsta ir neteisinga. Byloje surinktų įrodymų visetas įrodo, kad Namas buvo tiek įgytas, tiek ir iš esmės pagerintas tik asmeninėmis J. J. lėšomis. Tuo tarpu bendrai paimta sutuoktinių 2005 m. Paskola buvo panaudota jų šeimos buitiniams poreikiams tenkinti, po to, kai jau buvo atlikti visi esminiai Namo pagerinimo darbai.

16.7. 2005 m. birželio 16 d. Namo vidutinė rinkos vertė buvo 22 127,00 Eur ir iki 2023 m. kovo 18 d. beveik nepakito, t. y. 26 500,00 Eur, todėl akivaizdu, kad Namas iš esmės buvo pagerintas dar iki bendros sutuoktinių 2005 m. birželio 28 d. Paskolos paėmimo. Vadinasi, bendra sutuoktinių 2005 m. Paskola buvo naudojama bendriems einamiesiems sutuoktinių poreikiams tenkinti, tačiau tikrai ne esminiams Namo pagerinimams, nes atsižvelgiant į Namo vidutinę rinkos vertę prieš ir po 2005 m. Paskolos sutarties sudarymo, akivaizdu, kad 2005 m. Paskola jokios įtakos Namo vertei objektyviai neturėjo.

16.8. Ieškovė savo įrodinėjimo pareigos neįvykdė – ieškovė nepateikė jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų konkretų jos įnašo turinį (kokiais konkrečiais darbais ar lėšomis) atliekant J. J. asmeninės nuosavybės teise turimo Namo pagerinimus. Taip pat Ieškovė neįrodė, kuriuo laikotarpiu toks įnašas galimai buvo atliktas (jeigu apskritai buvo). Todėl nėra pagrindo sutikti su teismo sprendimo išvada, kad ieškovė išvis prisidėjo prie Namo pagerinimų per laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 10 d. iki 2005 m. birželio 16 d.

16.9. Teismas, pripažinęs ieškovei nuosavybės teisę į 1 dalį pastato, sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), visus kreditorinius įsipareigojimus, paliko mokėti tik atsakovui. Tokie padariniai, pažeidžia protingumo ir sąžiningumo principus.

17. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė J. J. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti ieškovei iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:

Šalies argumentai

17.1. Ieškovė nurodo, jog apeliantas iš esmės nenurodo jokių absoliučių teismo sprendimo negaliojimų pagrindų, apeliantas iš esmės vertina subjektyviai įrodymus ir teikia jų įvertinimą, tačiau nenurodo ir net nesiekia nurodyti, kodėl teismo motyvai buvo nemotyvuoti. Apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes apeliantas nenurodo jokių procesinės teisės normų pažeidimo ar nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, aiškinančios ir plėtojančios įrodymų vertinimo taisykles.

17.2. Ieškovės teigimu, 2005-2006 metais ji kartu su mirusiu sutuoktiniu J. J. bei padedant J. J. sūnums, t. y. bendromis savo jėgomis (ūkio būdu) bei lėšomis, o taip pat ir iš banko skolintomis lėšomis, rekonstravo visą namo vidų bei namo išorę, įsigijo naujus baldus ir buitinę techniką bei rūsyje įsirengė vonios kambarį, o antrame aukšte, įsirengę naujus laiptus, iš vienos patalpos įsirengė du kambarius – miegamąjį ir papildomą kambarį svečiams. Per 2005-2006 metus ūkio būdų buvo atlikti darbai, kurie labai aiškiai surašyti pateiktame ieškinyje bei buvo detalizuoti. Šie atlikti darbai ieškovės, mirusiojo sutuoktinio bei ieškovės sūnų – iš esmės pagerino namo kokybę bei jo vertę tuometinėje rinkoje, todėl ieškovė daugiau nei akivaizdžiai prisidėjo prie namo gerinimų darbų, kadangi buvo suinteresuota pasigerinti buitį savo šeimai. Todėl teiginys, kad ieškovė nei kiek neprisidėjo prie namo gerinimo yra akivaizdžiai neteisingas.

17.3. Atsakovas teismo posėdžiu metu nei karto nepaneigė fakto, kad sutuoktiniai kartu pagerino namo būklę, bet priešingai, pripažino, kad tam tikri darbai buvo atlikti, todėl ieškovei visiškai nesuprantama, kodėl pastarasis pats sau prieštarauja. Šiuo atveju akivaizdu, jog tam tikri atlikti darbai, bendras paimtas kreditas po santuokos sudarymo, buvo skirtas sutuoktiniams, bet ne tenkinti kiekvieno poreikius atskirai.

17.4. Ieškovė konkrečiai įvardijo visus darbus bei laikotarpį, kuriuos atliko ieškovė, jos miręs sutuoktinis bei ieškovės vaikai, taip pat buvo teikta ir vertintojo išvada, kuri aiškiai nurodė, kokie esminiai pokyčiai prisidėjo prie turto vertės padidėjimo.

17.5. Ieškovė atkreipė dėmesį, jog per tiek santuokos metų ir gyvenimo kartu iki vedybų, yra faktiškai neįmanoma neprisidėti prie namo gerinimo ne tik, kad pinigais, tačiau net ir savo darbu, t. y. namo priežiūra, sodo gerybėmis, ūkio darbais, kuomet du žmonės yra suinteresuoti į bendrą gyvenimą kartu, todėl nuo 1999 m. ieškovė akivaizdžiai prisidėjo prie namo gerinimo būklės.

17.6. Atsakovas teikdamas apeliacinį skundą nepateikia jokių naujų įrodymų galinčių daryti įtaką bylos baigčiai kitaip, negu jau pastaroji išspręsta pirmosios instancijos teisme. Nėra pagrindo nepasitikėti teismo sprendimu, kadangi atsakovas nenuginčijo ieškovės argumentų bei įrodymų, pats pripažino ir tą faktą, kad ieškovė ir J. J. gyvendami kartu namą tvarkėsi, gražiai įsirenginėjo ir vedė bendrą ūkį.

17.7. Tiek ieškovė, tiek teismo posėdyje apklausti liudytojai parodė, kad daugelį namo įrengimo/pagerinimo darbų J. J. atliko pats. Santuokos metu vieno iš sutuoktinių darbu sukurta vertė yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Atsakovo kviesti liudytojai nurodė, kad mirusiajam J. J. namą padėjo įrengti ir ieškovės vaikai. Nors esminiai namo gerinimo darbai vyko 2005 – 2006 metais, labai svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog ieškovė bei miręs jos sutuoktinis santuokoje pragyveno ilgus metus kartu, todėl visi einamieji darbai po to laikotarpio atlikti kartu su J. J. prisidėjo prie namo gerinimo būklės.

17.8. Ieškovė nurodo, jog pateikė nenuginčijamus įrodymus byloje, taip pat pateikė ir konkrečiai atliktų darbų sąrašą, pasiimtas bendras kreditas namo gerinimui, yra ne kas kita, o kaip akivaizdus faktas, jog J. vedė bendrą šeimos ūkį dar iki santuokos sudarymo. Taip pat byloje buvo pateiktos ir fotonuotraukos, kuriose ieškovė dar iki santuokos sudarymo su J. J. atlikinėjo tam tikrus darbus, todėl tai yra abejonių nekeliantis faktas, kad dar iki santuokos sudarymo J. J. bei J. J. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, ką patvirtino ir liudytojų parodymai.

17.9. Nors atsakovas teigia, jog ieškovė byloje nepateikė nei vieno svarbaus kvito, čekio, sąskaitos, banko pavedimo kopijos, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nuo 1999 m. yra praėjęs nemažas laiko tarpas, todėl tokių dokumentų ieškovė pateikti ir negali, nes paprastai čekiai nublunka, o čekių bei banko pavedimo kopijų, ji tiesiog nesaugojo, nes nematė tam nei poreikio, nei pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Žemesnės instancijos teismas

19. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

20. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

21. Nagrinėjamu atveju tikslinga nurodyti tai, kad pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovės ir atsakovės apeliacinių skundų motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

22. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai).

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

23. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog J. J. vardu registruotos nuosavybės teisės į: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas – 2001 m. kovo 8 d. pirkimo – pardavimo sutartis bei 2018 m. kovo 6 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas Nr. 48SK-642-(14.48.111); 2) pastatus, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Įregistravimo pagrindas – 2002 m. gruodžio 10 d. Statinio pripažinimo tinkamu naudoti aktas Nr. 923.

24. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad J. J. 2000 m. sausio 21 d. nutraukė santuoką su D. J.

Žemesnės instancijos teismas

25. J. J. 2001 m. sausio 19 d. Pirkimo – pardavimo sutartimi pardavė butą (duomenys neskelbtini) už 60 000,00 Lt. 2001 m. kovo 8 d. J. J. pirkimo - pardavimo sutartimi įgijo žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), už 3 300,00 Eur (ginčo žemės sklypas). 2002 m. gruodžio 10 d. sodo namo pripažinimo tinkamu naudoti akte Nr. 923 J. J. nurodytas statytoju. 2003 m. rugpjūčio 20 d. J. J. su JAV ne pelno organizacija „The Baltic American Enterprise Fund“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią jam buvo suteikta 8 490,00 Eur paskola šeimos poreikiams tenkinti.

26. 2004 m. vasario 25 d. ieškovė J. J. (ieškovė) nutraukė santuoką su L. I. 2004 m. birželio 23 d. ieškovė J. J. susituokė su J. J.. Ginčo turtas J. J. vardu įgyti/pastatyti ir registruoti iki santuokos sudarymo su ieškove.

27. 2005 m. birželio 28 d. ieškovė, J. J. ir JAV ne pelno organizacija „The Baltic American Enterprise Fund“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos gavėjams J. J. ir J. J. buvo suteikta 16 000,00 Eur paskola, skirta AB banko NORD /LB paskolos refinansavimui ir papildomos paskolos suteikimui šeimos poreikių tenkinimui. Paskolos dalis, skirta J. J. kredito pagal 2004 m. balandžio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. MEV-1581 refinansavimui (8 046,29 Eur) buvo pervesta į AB bankas NORD/LB Lietuva sąskaitą (mokėjimo paskirtis – paskolos MEV – 1581 padengimas), likusi 7 953,71 Eur suma – į J. J. sąskaitą AB SEB banke.

28. Trečiojo asmens 2023 m. kovo 16 d. Luminor banko pažymoje nurodyta, kad 2005 m. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. EMV-2938 visas reikalavimo teises bei papildomas teises pagal Kreditavimo sutartį Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacija „The Baltic – American Enterprise Fund“ perleido bankui. Negrąžinto kredito likutis 2023 m. kovo 16 d. yra 2 726,56 Eur.

29. J. J. mirė (duomenys neskelbtini). Mirus ieškovės sutuoktiniui J. J. paaiškėjo, kad jis 2022 m. lapkričio 17 d. Vilniaus raj. 3-ajame notaro biure pas notarą T. P. V. pasirašė Testamentą Nr. TPV-9560, kuriuo visą nuosavybės teise jam priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, taipogi ir visas turtines ir neturtines teises paliko A. J. (atsakovui).

30. Ieškovė pateiktu ieškiniu prašė: 1) pripažinti 0,821 ha žemės sklypą, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrąja daline ieškovės J. J. ir mirusiojo vyro J. J., nuosavybe, nustatant ieškovės J. J. nuosavybės teisę į ½ dalį 0,821 ha žemės sklypo; 2) pripažinti pastatą - sodo pastatą, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini) bei šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrąją daline ieškovės J. J. ir mirusiojo sutuoktinio J. J., nuosavybe, nustatant ieškovei J. J. nuosavybės teisę į ½ dalį pastato - sodo pastato bei šiltnamio.

31. Taigi, byloje kilo ginčas dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir turto dalies bendroje dalinėje nuosavybėje nustatymo.

Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

32. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

33. 2024 m. balandžio 3 d. apeliantas Vilniaus apygardos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus. Iš šių paaiškinimų turinio nustatyta, jog jame apeliantas nurodo, naujas aplinkybes, argumentus bei įrodymus, kurie papildomai patvirtina byloje jo pateiktus argumentus. Taigi, įvertinus 2024 m. balandžio 3 d. teisme gautus apelianto rašytinius paaiškinimus, jų turinį, darytina išvada, jog tokio pobūdžio prašymu (dėl rašytinių paaiškinimo prijungimo) siekiama papildyti jau pateiktą byloje apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimo. CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, jog pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2024 balandžio 3 d. teisme gautus apelianto rašytinius paaiškinimus ir spręsdamas apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo klausimą jo nevertina.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

34. Bylos duomenimis nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, pastatą sodo – pastatą (Namą) dėl santuokos metu atliktų pagerinimų pripažino bendrąja jungtine J. J. ir J. J. nuosavybe, todėl ieškovei pripažino ½ dalį nuosavybės teisių į pastatą – sodo pastatą.

35. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos teismų praktikos suformuotas įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė visiškai nepagrįstą išvadą, kad ieškovės ir J. J. santuokos metu bendromis lėšomis ir darbu Namas buvo iš esmės pagerintas. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės žodiniais paaiškinimais, prielaidomis, rekomendacinio pobūdžio rašytiniais įrodymais, visiškai ignoruojant oficialiuosius rašytinius įrodymus pateiktus byloje.

36. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CK 1.5 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

37. Kaip jau buvo minėta, bylos duomenimis nustatyta, jog 2005 m. birželio 28 d. ieškovė, J. J. ir JAV ne pelno organizacija „The Baltic American Enterprise Fund“ sudarė paskolos sutartį, pagal kurią paskolos gavėjams J. J. ir J. J. buvo suteikta 16 000,00 Eur paskola, skirta AB banko NORD /LB paskolos refinansavimui ir papildomos paskolos suteikimui šeimos poreikių tenkinimui. Paskolos dalis, skirta J. J. kredito pagal 2004 m. balandžio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartį Nr. MEV-1581 refinansavimui (8 046,29 Eur) buvo pervesta į AB bankas NORD/LB Lietuva sąskaitą (mokėjimo paskirtis – paskolos MEV – 1581 padengimas), likusi 7 953,71 Eur suma – į J. J. sąskaitą AB SEB banke. Taigi, 2005 m. birželio 28 d. paskolos, už kurią solidariai atsakinga su J. J. yra ieškovė, lėšos buvo panaudotos ankstesnės, J. J. asmeninės paskolos, dengimui. Pabrėžtina, jog atsakovas byloje neneigė, kad 2003 m. rugpjūčio 20 d. paskolos lėšos galėjo būti naudojamos namo gerinimo darbams atlikti.

38. Iš byloje pateiktos UAB „Centro kubas - Nekilnojamas turtas“ eksperto I. M. konsultacijos dėl turto kainos rinkoje, nustatyta, kad turto pardavimo kaina rinkoje 2006 m. rugsėjo 1 d., kai turtas be esminių pagerinimų ir rekonstrukcijos būtų 12 800,00 Eur, o turtas su išvardintais namo pagerinimo darbais – 29 500,00 Eur. Iš pateiktų turto vertinimo duomenų matyti, kad Turto vadybos biuras sodo pastato rinkos vertę 2003 m. liepos 29 d. nustatė 30 000,00 Lt, o Baltijos Turto vertinimo agentūra 2005 m. birželio 1 d. turto rinkos vertės patikslinimo pažymoje nurodė, kad sodo pastato rinkos vertė yra 73 000,00 Lt. Be to, Turto valdybos biuro Nekilnojamo turto apžiūrėjimo žiniaraštyje nurodyta, kad turto vertė yra stabili, paklausa ir pasiūla pusiausvyroje. Ieškovė su J. J. susituokė 2004 m. birželio 23 d. Taigi, santuokos metu sodo namas buvo iš esmės pagerintas dėl jame atliktų darbų, kurių atlikimo fakto atsakovas neginčijo (namo išorės darbai: padarytas medinis karkasas ant rastinio namo, apšiltintas mineraline vata, sumontuota vėjo izoliacija, sukalti ventiliaciniai grebėstai, sukaltos dailylentės, apšiltintas cokolinis aukštas ir uždėtas dekoro tinkas, sumontuoti ir pakeisti latakai ir lietvamzdžiai, sumontuota dekoratyvinė apdaila aplink langus ir duris, padarytos grindys terasoje, namo vidaus darbai: sumontuotas metalinis karkasas iš gipso profilių ant išorinių sienų, apšiltintos sienos, sumontuota garso izoliacija ant išorinių sienų, sumontuotos gipso kartoto plokštės su dekoriniais elementais sienose ir tarp sienų ir lubų, pastatytos pertvaros (iš pertvarinių profilių su izoliacija ir gipso kartonu), išglaistytos ir nudažytos visos plokštumos, išvedžiotas vandens šildymas ir pastatytas kietojo kuro katilas, sudėtos grindlentės 1 ir 2 aukštuose, apšiltinta perdanga tarp pirmo ir antro aukštų, apšiltintas stogas, sumontuota garso izoliacija ant lubų, sumontuoti laiptai iš pirmo aukšto į antrą aukštą, padaryta nauja elektros instaliacija, padarytas vonios kambarys rūsyje (tualetas, kriauklė, dušas), išklijuotos plytelėmis rūsyje padaryto vonios kambario sienos ir grindys, rūsyje įrengtas atskiras kambarys katilinei).

39. Bylos duomenys patvirtina, jog 2005-2006 metais J. J. kartu su mirusiu sutuoktiniu J. J. bei padedant J. J. sūnums – bendromis savo jėgomis bei lėšomis, o taip pat ir iš banko skolintomis lėšomis, rekonstravo visą namo vidų bei namo išorę, įsigijo naujus baldus ir buitinę techniką bei rūsyje įsirengė vonios kambarį, o antrame aukšte, įsirengę naujus laiptus, iš vienos patalpos įsirengė du kambarius – miegamąjį ir papildomą kambarį svečiams. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog ieškovė labai konkrečiai ir išsamiai išvardijo atlikus namo gerinimo darbus, kas patvirtina, jog ieškovė dalyvavo visame įsirenginėjimo procese, suvokė atliekamus veiksmus, domėjosi bei gilinosi į tai, jog abiejų sutuoktinių buitis būtų pagerinta. Be to, tai patvirtina ir byloje pateiktos fotonuotraukos. Taip pat pats atsakovas pripažino, jog tam tikri darbai buvo atlikti. Šiuo atveju akivaizdu, kad bendras paimtas kreditas po santuokos sudarymo, buvo skirtas sutuoktiniams, bet ne tenkinti kiekvieno poreikius atskirai ir priešingų įrodymų byloje nėra (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog šie atlikti darbai ieškovės, mirusiojo sutuoktinio bei ieškovės sūnų – iš esmės pagerino namo kokybę bei jo vertę tuometinėje rinkoje, todėl ieškovė prisidėjo prie namo gerinimų darbų, kadangi buvo suinteresuota pasigerinti buitį savo šeimai. Šiuo atveju byloje jokiais kitais įrodymais nebuvo paneigtas ieškovės indėlis gerinant J. J. asmeninį turtą faktiškai padedant atlikti tam tikrus darbus ar rūpinimusi bendra buitimi. Tiek ieškovė, tiek teismo posėdyje apklausti liudytojai parodė, kad daugelį namo įrengimo/pagerinimo darbų J. J. atliko pats. Be to, vienas iš atsakovo liudytojų - mirusiojo J. J. sūnus M. J. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pripažino, kad namą padėjo įrengti ieškovės sūnūs. Pabrėžtina ir tai, kad santuokos metu vieno iš sutuoktinių darbu sukurta vertė yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Taigi, apelianto argumentai, jog ieškovė neprisidėjo prie namo gerinimo darbų yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

Žemesnės instancijos teismas

40. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs visus byloje esančius įrodymus teisingai taikė CK 3.90 straipsnio 1 dalį, kadangi ieškovė ir jos miręs sutuoktinis bendru pasiimtu kreditu iš esmės pagerino sutuoktinių bendromis lėšomis namo būklę.

41. Apeliantas nurodo, jog ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, nei kokie konkretūs Namo pagerinimai buvo atlikti per laikotarpį nuo santuokos su J. J. sudarymo 2004 m. birželio 23 d. iki 2005 m. birželio 16 d. Namo vidutinės rinkos vertės nustatymo, nei įrodymų, kad minėtu laikotarpiu buvo atlikti kokie nors esminiai Namo pagerinimai apskritai.

42. CK 3.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sąvoka „turto pagerinimas iš esmės“ yra vertinamasis kriterijus, kuris detaliau neapibūdinamas, tačiau pažymima, kad esminiu pagerinimu gali būti pripažįstamas kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2006; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2008; 2011 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2012; 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015). CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, naudoja ir lėšas, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, teismas įsigytą turtą gali pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu tam turtui įsigyti panaudotos lėšos, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, viršijo panaudotas lėšas, kurios yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė

43. Visų pirma atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovas neginčijo, kad pateiktos nuotraukos kartu su ieškiniu patvirtina, jog pirmiausia buvo įsigytas žemės sklypas ir tik vėliau jame atsirado pastatas gyvenamasis namas, kuris buvo gerintas ne tik bendromis piniginėmis lėšomis, bet ir atliekamais bendrais darbais: perdažymas, įrengimas, smulkūs ir ne tik remonto darbai ir pan. Taip pat atsakovas neginčijo, kad paimta J. J. bei ieškovės paskola, po santuokos sudarymo, yra senosios J. J. skolos refinansavimas bei likusios lėšos po jų atlikti remonto darbai yra ne kas kita, o kaip įrodymas, jog turtas (Namas) yra pripažintinas kaip bendra jungtinė sutuoktiniu nuosavybė. Atsakovas neginčijo ir tai, kad ginčo turtas buvo gerinamas ne tik bendromis sutuoktiniu lėšomis, tačiau ir atliktais darbais. Be to, pagal byloje pateiktą UAB „Centro kubas – Nekilnojamasis turtas“ konsultacijos dėl turto kainos rinkoje Nr. K-23-05-29-I179 dokumentą, nustatyta, jog 2006 m, rugsėjo mėn., kuomet turtas buvo be esminių pagerinimų bei rekonstrukcijos turto vertės kaina būtų tik 12 800,00 Eur, tačiau minėtų atliktų remonto darbų 2006 m. rugsėjo mėn., turtas su išvardintais pagerinimais ir rekonstrukcijos darbais būtų vertas – 29 500,00 Eur. Teisėjų kolegija pastebi, jog akivaizdu, kad panaudotos santaupos, bendro kredito pinigai, darbas buvo naudojami turto gerinimui (namo rekonstrukcijai, elektros darbams, žemės ūkio darbams ir pan.), ko pasėkoje turto vertė buvo padidinta 2,5 karto, ką patvirtina pridedami duomenys dėl turto kainos iki pagerinimo ir po.

44. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, dalis eksperto I. M. nurodytų darbų nėra priskirti prie ilgalaikių turto pagerinimo darbų (pvz. sumontuota spinta 2 aukšto miegamajame), tačiau įvertinus kitų, gerinančių sodo namą, darbų apimtį, labiausiai manytina, kad būtent jie galėjo lemti turto vertinimo pažymose, eksperto I. M. konsultacijoje nurodytą vertės pokytį. Atsakovo kviestas liudytojas L. J. parodė, kad ieškovė su J. J. gyveno, namą tvarkėsi, gražiai įrenginėjo, per 20 metų jį tikrai pagerino. Be to, atsakovas pripažino, kad 2005 m. birželio 28 d. paėmę paskolą sutuoktiniai gerino buitį. Atsakovas taip pat nepaneigė ieškovės argumentų bei juos patvirtinančių rašytinių įrodymų, kad dalis 2005 m. birželio 28 d. paskolos lėšų buvo panaudotos asmeninei 2003 m. rugpjūčio 20 d. J. J. paskolai dengti, o pastarosios lėšos – namo gerinimo darbams. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad ieškovės ir J. J. santuokos metu bendromis lėšomis ir darbu pastatas – sodo pastatas buvo iš esmės pagerintas (CPK 3 straipsnio 8 dalis, 178, 185 straipsniai, CK 3.90 straipsnis). Taigi, apelianto argumentai, jog ieškovė nepateikė visiškai jokių įrodymų, nei kokie konkretūs Namo pagerinimai buvo atlikti per laikotarpį nuo santuokos su J. J. sudarymo 2004 m. birželio 23 d. iki 2005 m. birželio 16 d. Namo vidutinės rinkos vertės nustatymo, nei įrodymų, kad minėtu laikotarpiu buvo atlikti kokie nors esminiai Namo pagerinimai apskritai yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

45. Kaip jau buvo minėta, ieškovė labai konkrečiai įvardijo visus darbus bei laikotarpį, kuriuos atliko ieškovė, jos miręs sutuoktinis bei ieškovės vaikai, taip pat buvo teikta ir vertintojo išvada, kuri aiškiai nurodė, kokie esminiai pokyčiai prisidėjo prie turto vertės padidėjimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, jog atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikia tik deklaratyvius teiginius, kurie nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o ieškovės pateikti įrodymai byloje nebuvo nuginčyti. Ieškovė aiškiai nurodė, jog kartu su mirusiuoju J. J. pradėjo gyventi dar tuomet, kai buvo nenutraukę santuokas su kitais asmenimis, todėl ir jų santuoka nebuvo įregistruota anksčiau, tačiau nutraukus bet kokius ryšius su pirmaisiais sutuoktiniais, nedelsiant įregistravo savo santuoką ir iki to laiko jau buvo atlikę daug gerinimo darbų abu kartu bei dalyvaujant ir ieškovės vaikams.

46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas CK nuostatas dėl kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų bendrosios nuosavybės įgijimo ir padalijimo, laikosi nuoseklios pozicijos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas ir bendro ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų lėšomis, bendru jų pačių ir vaikų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvusių asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009 ; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010 ). Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių turtinių santykių. Tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teise tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams (pvz., bendram ūkiui ar verslui, vaikų auginimui).

47. Atsakovas teikdamas tiek procesinius dokumentus, tiek ir duodamas parodymus byloje, neprieštaravo, nepateikė nenuginčijamų įrodymų apie tai, jog ieškovė neprisidėjo prie bendro ūkio vedimo, tačiau priešingai, pritarė bei sutiko su tuo, jog ieškovė ir jos mirusysis sutuoktinis J. J. kartu vedė bendrą ūkį. Šiuo atveju akivaizdu, jog per tiek santuokos metų ir gyvenimo kartu iki vedybų, yra faktiškai neįmanoma neprisidėti prie namo gerinimo ne tik pinigais, tačiau ir darbu, t. y. namo priežiūra, sodo gerybėmis, ūkio darbais ir t. t., kuomet žmonės yra suinteresuoti į bendrą gyvenimą kartu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai nekyla abejonių, jog ieškovė akivaizdžiai prisidėjo prie namo gerinimo būklės, o ir pats atsakovas bei byloje dalyvavę liudytojai pripažino, jog buvo vedamas bendras ūkis dar prieš sudarant santuoką.

48. Atsakovas nurodo, jog nekilnojamo turto eksperto I. M. konsultacija prieštarauja oficialiesiems rašytiniams įrodymams, t. y. Namo Nekilnojamo turto centrinio duomenų banko išraše nurodytai Namo vertei, pagal kurią pastatyto Namo vertė su esminiais pagerinimais jau 2005 m. birželio 16 d. buvo 22 127,00 Eur. Atsakovo teigimu, Namo vertė 2006 m. rugsėjo 1 d. objektyviai negalėjo būti nustatoma mažesnė nei 22 127,00 Eur, nes visi esminiai pagerinimai buvo atlikti dar iki 2005 m. birželio 16 d. Pateiktoje Konsultacijoje, yra išdėstyta trečiojo asmens subjektyvi pozicija dėl tam tikros situacijos ir ši Konsultacija negali būti prilyginama teismo paskirto eksperto išvadai CPK 212 – 219 straipsnių prasme. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai privačiai Konsultacijai suteikė didesnę įrodomąją vertę nei oficialiesiems rašytiniams įrodymams, nevertino Konsultacijoje pateiktų duomenų tikrumo ir patikimo aspektu.

49. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, jog nors konsultacija ir nėra teismo eksperto atlikta Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, tačiau ji taip pat yra įrodymas apie galimą nekilnojamojo turto rinkos vertę. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių paneigiančių įrodymų, jog ieškovė kartu su sutuoktiniu J. J., po santuokos sudarymo, t. y. po 2004 m. birželio 23 d., 2005 m. birželio 28 d. paėmė 16 000,00 Eur paskolą, kurios pagrindu buvo refinansuota J. J. 2003 m. rugpjūčio 20 d. paimta paskola, o bendros sutuoktinių santaupos bei likusi paskolos dalis buvo skiriama namo būklei gerinti. Ieškovė plačiai aptarė ir išvardijo kokie ir kada tiksliai buvo atlikti darbai turto gerinimui, paskolų ėmimo, jų panaudojimo bei grąžinimo aplinkybės. Tai, kad po santuokos sudarymo J. J. sutiko refinansuoti asmeninę J. J. paskolą įrodo, kad šie pinigai buvo skirti judviejų interesams tenkinti. Nors apeliantas nesutinka su minėta konsultacija, tačiau konsultacijos išvados, t. y. nurodyta didesnė Namo vertė, tik patvirtina aplinkybes, kad ieškovė iki santuokos ir po santuokos sudarymo padėjo pagerinti Namo būklę. Pabrėžtina ir tai, jog atsakovas neįrodė, jog ieškovė visiškai neprisidėjo prie namo gerinimo. Atsakovas pats pripažino, kad J. šeima gyveno kartu, pripažino paskolų panaudojimo ir grąžinimo faktą. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju nesiremti ieškovės pateiktos konsultacijos išvadomis nebuvo pagrindo.

50. Apeliantas teigia, jog oficialūs rašytiniai įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis) – Aktas ir Namo Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas – įrodo, kad Namo esminiai pagerinimai, turėję įtakos jo vertei buvo atlikti per laikotarpį nuo Namo pastatymo 2002 m. gruodžio 10 d. iki 2005 m. birželio 16 d. Namo vidutinės rinkos vertės nustatymo, o ne 2005 – 2006 metais, kaip bando įrodyti ieškovė. Namo vertė su esminiais pagerinimais jau 2005 m. birželio 16 d. buvo 22 127,00 Eur.

51. Kaip nurodė ieškovė, su J. J. bendrą gyvenimą kartu pradėjo nuo 1999 metų. Kartu su ieškiniu pateiktos 2001-2006 metais darytos fotografijos įrodo, jog ieškovė dalyvavo J. J. gyvenime, jie kartu vedė bendrą ūkį ir buvo suinteresuoti į namo užbaigimo projektą. Taip pat byloje pateiktame Baltijos turto vertinimo agentūros vertinime pridėtos ir foto nuotraukos, kuriose matosi, kad namo viduje trūksta remonto, todėl tikėtina, kad po kelių metų, kai sutuoktiniai susitaupė daugiau pinigų ir pasiskolino kartu iš banko, buvo atlikta vidinė rekonstrukcija, taip pat ir lauko. Taip pat, teismo posėdžio metu, atsakovo kviestas liudytojas L. J. patvirtino faktą, jog ieškovė su sutuoktiniu gyveno, namą tvarkėsi, gražiai įrenginėjo, per 20 metų jį tikrai pagerino. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog net ir tuo atveju, jei sutuoktinis fiziškai neprisideda prie konkretaus turto gerinimo, tačiau tuo pačiu metu vykdo kitas šeimos pareigas laikytina, kad jis prisideda savo darbu, nes sudaro sąlygas kitam sutuoktiniui rūpintis jo asmeninio turto pagerinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-625/2012 ir kt.). Pažymėtina, kad Turto valdybos biuro Nekilnojamo turto apžiūrėjimo žiniaraštyje nurodyta, kad turto vertė yra stabili, paklausa ir pasiūla pusiausvyroje. Vien tai, jog Namo vertė su esminiais pagerinimais jau 2005 m. birželio 16 d. buvo 22 127,00 Eur, nesant byloje duomenų, kad laikotarpiu 2003 – 2005 metais sodo pastato vertė padidėjo dėl rinkos pokyčių, nesudaro pagrindo vienareikšmiškai teigti, kad ieškovė neprisidėjo prie Namo pagerinimo ir atitinkamai prie Namo vertės padidėjimo. Be to, atsakovas nepaneigė ieškovės indėlio gerinant J. J. asmeninį turtą faktiškai padedant atlikti tam tikrus darbus ar rūpinimusi bendra buitimi. Nors, kaip nurodė ieškovė, esminiai namo gerinimo darbai vyko 2005-2006 metais, šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, jog ieškovė bei miręs jos sutuoktinis santuokoje pragyveno ilgus metus kartu, todėl visi einamieji darbai po to laikotarpio atlikti kartu su J. J. taip pat prisidėjo prie namo gerinimo būklės. Taip pat nors atsakovas nurodo, jog Namo Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašas įrodo, kad jau 2005 m. birželio 16 d. ginčo namo vidutinė rinkos vertė buvo 22 127,00 Eur, todėl ginčo turtas tuo metu buvo jau su esminiais pagerinimais, tačiau tokiems atsakovo argumentams prieštarauja liudytojo M. J. parodymai, kuris be kitą ko patvirtino, jog namą tėvui padėjo įrengti ir ieškovės vaikai. Minėtas liudytojas taip pat patvirtino, jog jau ir prieš santuoką (2004 m. birželio 23 d.) tėvas kontaktavo su ieškovės sūnumis ir name kartu atlikinėjo remonto darbus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog liudytojai nėra suinteresuoti bylos baigtimi ir įspėjami dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kai ginčo šaliai už melagingos informacijos pateikimą civilinėje byloje atsakomybė negresia. Šiuo atveju pagrindo nesivadovauti minėto liudytojo parodymais nėra. Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodyti argumentai dėl ginčo turto vertės ir ieškovės neprisidėjimo prie Namo pagerinimo atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Žemesnės instancijos teismas

52. Nors atsakovas teigia, jog ieškovė byloje nepateikė nei vieno svarbaus kvito, čekio, sąskaitos, banko pavedimo kopijos, tačiau sutiktina su ieškovės argumentais, kad nuo 1999 m. yra praėjęs nemažas laiko tarpas, todėl tokių dokumentų ieškovė pateikti ir negali. Kaip paaiškino ieškovė, paprastai čekiai nublunka, o čekių bei banko pavedimo kopijų, ji tiesiog nesaugojo, nes nematė tam nei poreikio, nei pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (CK 6/969 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008). Taip pat kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobūdžio bylose, yra išaiškinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais, neatitinka sąžiningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis) bei kasacinio teismo praktikos, kad nerašytinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis, kaip šalių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus), ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; Nr. 3K-3-410/2011). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog čekių rinkimas prieš ir po santuokos sudarymo būtų netikslingas, perteklinis, todėl apelianto nurodyti argumentai yra visiškai nepagrįsti, todėl atmestini.

53. Nors apeliantas teigia, jog bendrai paimta sutuoktinių 2005 m. Paskola buvo panaudota jų šeimos buitiniams poreikiams tenkinti, po to, kai jau buvo atlikti visi esminiai Namo pagerinimo darbai, tačiau pateiktoje vertinimo ataskaitoje namo baigtumas yra tik 70 proc., kurie, kaip jau buvo nustatyta, buvo atlikti tiek ieškovės, tiek jos mirusiojo sutuoktinio, tiek ir ieškovės vaikų, ką patvirtino ir patys atsakovo pakviesti liudytojai. Atsižvelgiant į tai, nurodyti apelianto argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, todėl taip pat atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

54. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ieškovei nuosavybės teisę į 1 dalį pastato, sodo pastato (Namo), esančio (duomenys neskelbtini), visus kreditorinius įsipareigojimus, paliko mokėti tik atsakovui. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė dėl kreditorinių įsipareigojimų, tokių reikalavimų byloje nereiškė ir šalys. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nesprendė ir niekaip neįpareigojo atsakovą tik jam mokėti kreditorinius įsipareigojimus.

55. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi ieškovės žodiniais paaiškinimais, prielaidomis, rekomendacinio pobūdžio rašytiniais įrodymais, visiškai ignoruojant oficialiuosius rašytinius įrodymus pateiktus byloje. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2014). Šiuo atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis pagrindo nėra.

56. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju įvertinęs skundžiamo teismo sprendimo turinį, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo argumentams bei teismo išvadoms. Teisėjų kolegijos nuomone skundžiamas sprendimas priimtas tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą bei atitinka teisės normų reikalavimus.

57. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

58. Apibendrindama nurodytus argumentus ir padarytas išvadas dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, įvertinusi apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentus, materialiosios bei proceso teisės nuostatas, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, priešingai nei teigia apeliantas, tinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir teisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepažeidė įrodymų vertinimą, reglamentuojančių proceso taisyklių ir tinkamai jas taikė, išaiškino ir teisingai nustatė bylos aplinkybes, atskleidė bylos esmę, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, aktualią kasacinio teismo praktiką bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą, pagrįstą sprendimą, kurio keisti ar naikinti, atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Tai, kad apeliantas nesutinka su teismo išvadomis ir kitaip vertina teismo išanalizuotus įrodymus, nėra pagrindo pripažinti teismo išvadas nepagrįstomis. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, o skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

59. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

60. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą parengimą.

61. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, rengto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą turinį, apimtį, nurodytus argumentus, galimas darbo ir laiko sąnaudas, vadovaudamasis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais bei vadovaudamasis Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio pateiktomis rekomendacijomis (8.11 punktas), sprendžia, jog yra pagrindas priteisti ieškovei iš atsakovo 1 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

62. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 8,00 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2024 m. sausio 1 d.), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

63. Apeliacinės instancijos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos (CPK 331 straipsnio 6 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. J. ieškovei J. J. 1 300,00 Eur (vienas tūkstantis trys šimtai eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Vaclovas PaulikasInga StaknienėAndrius Verikas