Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pagal pareiškėjo V. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. Č. skundą dėl antstolės N. L. veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė N. L., T. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas V. Č. kreipėsi į antstolę N. L. su 2023 m. lapkričio 23 d. skundu dėl 2023 m. spalio 11 d. patvarkymo Nr. (duomenys neskelbtini), prašydamas išdėstyti įsiskolinimą ir leisti skolą sumokėti dalimis po 300 Eur per mėnesį; išieškojimo nenukreipti į paskutinį gyvenamąjį būstą; laikyti skundą paduotą nepraleidus termino, jei terminas praleistas, atnaujinti jį kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme.

22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta netenkinti pareiškėjo V. Č. skundo dėl antstolės N. L. veiksmų, yra pagrįsta ir teisėta.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

23. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K?3-110-313/2016).

24. Kartu su atskiruoju skundu pareiškėjas į bylą pateikė naujus įrodymus – 2024 m. vasario 28 d. automobilio perdavimo-priėmimo aktą, individualios veiklos pažymą.

25. Nors pareiškėjas nenurodo argumentų, kodėl minėtus įrodymus pateikė tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, tačiau iš dokumentų turinio matyti, jog jie atsirado po to, kai buvo užbaigtas bylos nagrinėjimas pirmos instancijos teisme. Įvertinus aplinkybes, jog anksčiau duomenų pateikti pareiškėjas negalėjo, o pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, įrodymų prijungimas bylos nagrinėjimo neužvilkins ir nepažeis bylos šalių interesų, darytina išvada, jog yra pagrindas nurodytus naujus įrodymus pridėti prie bylos.

Dėl įsiskolinimo išdėstymo

26. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas prašė išdėstyti įsiskolinimą ir leisti skolą sumokėti dalimis, mokant po 300 Eur per mėnesį. Nurodė, kad šiuo metu neturi galimybės sumokėti visos skolos dėl sunkios finansinės padėties ir esamų kitų vykdomųjų bylų, tačiau gali kiekvieną mėnesį mokėti ne mažiau kaip 300 Eur įmoką, visą įsiskolinimą galėtų padengti per 18 mėnesių.

27. Antstolė netenkino pareiškėjo skundo, nurodydama, kad teisės aktai nesuteikia antstoliui teisės išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.

28. Pirmos instancijos teismas sprendė, kad antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis, nes jai įstatymų nėra suteikta teisė spręsti klausimo dėl skolos išdėstymo dalimis.

29. Teismo sprendimų vykdymo funkcijas atlieka antstolis, t. y. valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė yra pavedusi atlikti vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Kartu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, kartu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.

30. Atlikti procesinius veiksmus, kurie keistų bylos šalių materialines teises ir pareigas ar materialinio santykio turinį, turi tik pačios šalys, jų atstovai arba teismas. Antstolis gali atlikti tik tuos procesinius veiksmus, kurie CPK nuostatų yra priskirti jo kompetencijai. Sprendžiant dėl antstolio ir teismo kompetencijos atribojimo būtina analizuoti ir tai, ar konkrečiu atveju nėra atliekami procesiniai veiksmai, kurie keičia bylos šalių materialines teises ar jų turinį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012).

31. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-341/2007; Nr. 3K-7-277/2008; Nr. 3K-3-40/2010 ir kt.).

32. Pagal CPK 586 straipsnį, vykdydamas teismo sprendimus, antstolis vadovaujasi vykdomuoju dokumentu ir neturi įgaliojimų keisti, taisyti ar tikslinti vykdomąjį dokumentą, kurio pagrindu atliekamas vykdymas. CPK 613 straipsnio nuostatos nustato, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu. Taigi, būtent antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, priima sprendimus vykdymo procese ir jie sukelia teisines pasekmes vykdymo proceso šalims.

33. Antstolis privalo vykdyti vykdomąjį dokumentą taip, kaip jį išdavė tam įgaliojimus turinti institucija. Kadangi nei CPK, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintoje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenustatyta teisė antstoliui, vykdančiam pateiktą vykdomąjį dokumentą, pakeisti jo vykdymo tvarką vadovaujantis skolininko prašymu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skolos išdėstymas dalimis vertintinas, kaip vykdomojo dokumento keitimas, todėl pripažįstama, kad antstolė pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl skolos išdėstymo dalimis.

34. Kaip teisingai pažymėjo pirmos instancijos teismas, prasidėjus priverstiniam vykdymui, skolos mokėjimas dalimis būtų galimas skolininkui su išieškotoju susitarus gera valia ir sudarius taikos sutartį (CPK 595 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje šalys nėra sudariusios ir taikos sutarties, todėl antstolis privalo vykdyti vykdomąjį dokumentą taip, kaip jį išdavė tam įgaliojimus turinti institucija ir jo keisti negali.

Dėl išieškojimo nenukreipimo į paskutinį gyvenamąjį būstą

35. Taip pat pareiškėjas nesutinka dėl jam priklausančio areštuoto turto pardavimo. Nurodė, jog skolą galėtų padengti su palūkanomis ir vykdymo išlaidomis greičiau nei 2 metų laikotarpį. Pareiškėjo nuomone, įvertinus įsiskolinimo dydį, šiuo metu dengiamus mokėjimus, galima daryti išvadą, kad įsiskolinimas galėtų būti sumokėtas per CPK 663 straipsnio 1 dalyje nustatytą 18 mėnesių laikotarpį.

36. CPK 663 straipsnyje nustatyti apribojimai, taikomi išieškant iš fizinio asmens turto. Pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per šešis mėnesius, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena – per aštuoniolika mėnesių, darant šio CPK 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų. Šiuo atveju antstolis gali realizuoti skolininko turtą, jei paaiškėja, kad darant išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų išieškotina suma ir vykdymo išlaidos per šioje dalyje nustatytą terminą nebus išieškotos (CPK 663 straipsnio 1 dalis).

37. Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolė N. L. 2017 m. lapkričio 22 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini)priėmė vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2017 m. rugsėjo 26 d. sprendimo, kuriuo teismas nusprendė priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „T.“ solidariai iš atsakovų R. V. ir V. Č., 4 239,04 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (4 239,04 Eur), skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017 m. birželio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei lygiomis dalimis 95 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš kiekvieno priteisiant po 47,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, pagrindu (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Kaip matyti, pareiškėjas iš esmės neginčija savo pareigos sumokėti išieškotojui 4 286,54 Eur sumą bei palūkanas (šiuo metu apskaičiuotos palūkanos 1 392,50 Eur). Įsiskolinimo antstoliui iš pareiškėjo nepavyko išieškoti, antstolės 2022 m. balandžio 25 d. turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotos pareiškėjo turtinės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei 2023 m. kovo 16 d. patvarkymu dėl turto arešto akto Nr. (duomenys neskelbtini) areštuotos nuosavybės teisės į minimą turtą. 2023 m. vasario 1 d. patvarkymu paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Dėl šių antstolės veiksmų pareiškėjas skundų neteikė.

38. Kaip matyti tiek iš skundžiamos teismo nutarties, tiek iš 2023 m. lapkričio 30 d. antstolės patvarkymo, buvo įvertinta pareiškėjo galimybė atsiskaityti su išieškotoju per pareiškėjo prašyme nurodomą 18 mėnesių laikotarpį ir padaryta išvada, kad skolos mokėjimo išdėstymas dalimis iš esmės pažeistų kreditorių interesus ir užvilkintų vykdymo procesą, o bendra skola nebūtų padengta per 18 mėnesių laikotarpį. Įvertinus bylos medžiagą, šalių argumentus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su padarytomis išvadomis.

39. Pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį teismas, skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste. Ši teisės norma yra dispozityvi – teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes turi įvertinti, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti nurodytą teisės normą.

40. Nurodyta teisės norma (t. y. CPK 663 straipsnio 4 dalis) vertintina kaip socialinį tikslą turinti nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų procesinė garantija – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Esant jos taikymo sąlygoms, viešasis interesas lemia išieškotojo dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties (neturi lėšų bei kito turto skolai padengti) ir nepiktnaudžiauja šia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2014).

41. Pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos.

42. Nors atskirajame skunde pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, jog yra alternatyvi skolos išieškojimo galimybė, kai iki varžytynių paskelbimo skolą galima išieškoti iš skolininko pajamų, tačiau su tokiais teiginiais negalima sutikti.

43. Pareiškėjo atžvilgiu šiuo metu yra vykdomos 18 vykdomųjų bylų, kurių bendras skolos likutis viršija 10 000 Eur sumą ir tik didėja. Nuo 2003 m. skolininko atžvilgiu yra vykdomos vykdomosios bylos, kuriose skolininkas vis dar nėra atsiskaitęs su kreditoriais, antstolė N.L. skolininko atžvilgiu vykdo 3 vykdomąsias bylas. Antstoliai V. M., S.M., D. B. ir B. P. yra prisijungę prie išieškojimo antstolės N.L. byloje. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, pareiškėjas nedirba, gauna 215,28 Eur išmoką iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, iš šios išmokos antstolė negali daryti išskaitymų. Pareiškėjas neturi kito turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų apie savo gaunamas pajamas. Atskirajame skunde pareiškėjas nurodė, jog dėl susidariusios skolos už nuomą gaus papildomų pajamų, ieško naujo mokaus nuomininko, taip pat įsidarbino ir gaus nuolatines pajamas, pateikė 2024 m. vasario 28 d. automobilio perdavimo-priėmimo aktą, individualios veiklos pažymą. Minėti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas verčiasi individualia veikla, tačiau nėra jokių duomenų apie jo gaunamas pajamas iš šios veiklos. Taip pat nėra pateikta duomenų apie galimas pajamas iš nuomos, todėl tokie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti jokiais įrodymais, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti apie pareiškėjo gaunamas pajamas ir galimybes sumokėti susidariusį įsiskolinimą dalimis per 18 mėnesių laikotarpį.

44. Nors pareiškėjas nurodo, kad teismas nepagrįstai nurodė, jog vykdomosiose bylose skola viršija 10 000 Eur, prašė situaciją išspręsti ne kompleksiškai, o šioje vienoje vykdomojoje byloje. Tokie apelianto argumentai nieko nepagrįsti. Iš antstolių informacinės sistemos duomenų matyti, jog vien šioje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) išieškotina suma sudaro 5 551,74 Eur. Tuo tarpu vykdomųjų bylų duomenimis bendras skolų likutis viršija 10 000 Eur. Apeliantas tik deklaratyviai nurodo, jog tokia suma nepagrįsta. Nors pareiškėjo vertinimu, teismas turėjo vertinti situaciją tik šioje vykdomojoje byloje, tačiau vertinant pareiškėjo galimybes grąžinti susidariusį įsiskolinimą per 18 mėnesių terminą, vertintini visi duomenys, susiję su pareiškėjo finansine padėtimi, t. y. tiek jo gaunamos pajamos, turtas bei turtinės teisės, tiek jo įsipareigojimai, ką įvertino tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl galimybės grąžinti skolą per 18 mėnesių terminą.

45. Pastebėtina ir tai, jog net ir nevertinant kitų skolininko atžvilgiu vykdomų kitų priverstinių išieškojimų, šioje vykdomojoje byloje išieškotina suma viršija 4 000 Eur, dėl ko pagal CPK 663 straipsnio 3 dalį galimas išieškojimas iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto.

46. Atsikreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 663 straipsnio 4 dalis taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra neįgalieji, socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-969/2021; ir kt.).

47. Pagal nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytas ribojimas nukreipti išieškojimą į skolininko būstą gali būti taikomas tik tada, kai yra visos šiame straipsnyje įtvirtintos ir kasacinio teismo atskleistos sąlygos. Dėl to vien pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kad skola nėra sumokėta dėl sunkios pareiškėjo materialinės padėties, jis yra tik dalinai darbingas (25 proc. darbingumas), nėra pagrindas taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatyto ribojimo, nes kaip nustatyta iš Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenų, skolininko skola yra atsiradusi už transporto priemonės nuvežimą bei saugojimą, o ne dėl nesumokėtų mokesčių už būsto išlaikymą (energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas).

48. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pagal skundo nagrinėjimo laikotarpiu turimus duomenis pareiškėjas nedirba, byloje nėra duomenų apie kitas pareiškėjo gaunamas pajamas, pareiškėjas neturi kito turto, į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, o pareiškėjui pateikus objektyvius įrodymus, kad gali mokėti skolą po 300 Eur per mėnesį, bendra skola nebūtų padengta per 18 mėnesių laikotarpį. Aplinkybė, jog pareiškėjas vykdo individualią veiklą taip pat nepatvirtina jo galimybių sumokėti skolą per 18 mėnesių laikotarpį. Kaip minėta, bendra pareiškėjo skola visose vykdomosiose bylose viršija 10 000 Eur sumą. Taigi, net pareiškėjui pateikus objektyvius įrodymus, kad gali mokėti skolą po 300 Eur per mėnesį, bendra skola nebūtų padengta per 18 mėnesių laikotarpį, kadangi pareiškėjui mokant 300 Eur įmokas per mėnesį, antstolė turėtų išieškotą sumą skirtyti proporcingai kiekvieno išieškotojo reikalavimo sumai (CPK 754 straipsnio 5 dalis), todėl bendra skola nebūtų padengta per 18 mėnesių laikotarpį. Dėl to pripažintina, kad pareiškėjas neįrodė, jog yra galimybė išieškoti skolą iš jo gaunamų pajamų per CPK 663 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą.

49. Taip pat pareiškėjas nurodo, jog jei butas būtų pardavinėjamas, siūlytų savo pirkėją, nes su buto pardavimu varžytinėse nesutinka.

50. CPK 704 straipsnio 1–3 dalyse nurodyta, jog iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti areštuoto turto pirkėją. Skolininko pasiūlytam pirkėjui turtas gali būti parduodamas už kainą, ne mažesnę kaip turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, arba mažesnę kainą, kurios užtenka visiškai padengti įsiskolinimams ir vykdymo išlaidoms. Jeigu skolininko pasiūlytas pirkėjas iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje į turtą parduodančio antstolio depozitinę sąskaitą sumoka 10 procentų šio straipsnio 2 dalyje nurodytos turto pardavimo kainos, turto pardavimas iš varžytynių nevykdomas.

51. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pagal CPK 704 straipsnį, teise pasiūlyti varžytynėse parduodamo turto pirkėją skolininkas gali pasinaudoti tik iki pirmųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje. Šia teise jis negali pasinaudoti po pirmųjų varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje, taip pat ir tais atvejais, kai pirmosios varžytynės buvo paskelbtos neįvykusiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020).

52. Kaip matyti iš vykdomosios bylos duomenų, šiuo metu patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) paskirta ekspertizė areštuoto nekilnojamojo turto, buto, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. Minėto patvarkymo pareiškėjas neskundė. Taigi, pareiškėjui yra žinoma apie turto įkainojimą ir būsimą turto pardavimą varžytinėse. Pareiškėjas, žinodamas apie turto vertinimo eigą, varžytinių vykdymo procesą, gali pasinaudoti teise siūlyti savo pirkėją, skundžiamu antstolio patvarkymu jam nėra ribojama teisė surasti savo pirkėją. Pažymėtina, kad skolininkas, siekdamas efektyvaus savo turto pardavimo, turi bendradarbiauti su antstoliu ir nepadėti jam įgyvendinti įstatyme įtvirtintų reikalavimų, skirtų tam, kad apie parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau pirkėjų.

53. Pažymėtina, kad vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas proceso teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos. Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. CPK 644 straipsnio 1 punktas nustato, kad skolininkas privalo nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus. Įpareigojimas nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus turi būti suprantamas ne tik kaip pareiga nesiimti aktyvių veiksmų, kurie tiesiogiai trukdo antstoliui atlikti su vykdymu susijusius veiksmus, bet ir kaip įpareigojimas skolininkui bendradarbiauti su antstoliu siekiant sklandaus vykdymo proceso. O antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

54. Įvertinus nustatytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad apeliantui turto vertinimo eiga, varžytynių vykdymo procesas ir antstolio veiksmų skundimo tvarka yra žinoma, procesiniai dokumentai jam išsiunčiami, o pareiškėjo naudojimasis procesinėmis teisėmis yra susijęs ne su asmeninių teisių gynimu, bet siekiu išvengti skolos padengimo iš nekilnojamojo turto, todėl pagrindo tenkinti jo skundą nėra.

55. Įvertinus tai, kas išdėstyta, sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas detaliai analizavo visus byloje esančius duomenis, susijusius su pareiškėjo materialine padėtimi ir iš jo išieškomos skolos susidarymu. Apeliantas atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų pirmosios instancijos teismo nutarties ar jos dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, nepateikė jokių duomenų ar teisinių argumentų, kurie galėtų paneigti pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuotas faktines aplinkybes. Išdėstytų motyvų pagrindu darytina išvada, kad antstolė N. L. pagrįstai 2023 m. lapkričio 30 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo V. Č. skundą, o pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

56. Dėl kitų pareiškėjos argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. vasario 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.