Šiaulių apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei E. R.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. N. skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 16 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-577-2026.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. G. N. (toliau ir Pareiškėja) 2025 m. gruodžio 17 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 40-ANR_P-7392-2025 dėl to, kad ji 2025 m. gruodžio 17 d. 07:39 val., (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį lenkė ta pačia kryptimi važiuojančią transporto priemonę, ten kur lenkti draudžiama, t. y. gyvenamojoje zonoje, kuri pažymėta kelio ženklais Nr. 552 ,,Gyvenamoji zona“ t. y. padarė nusižengimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir ANK) 420 straipsnio 2 dalyje.

2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir Šiaulių AVPK) vyresniosios tyrėjos M. P. 2026 m. sausio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-577-2026 G. N. paskirta galutinė 170 Eur bauda, bei specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesių atėmimas, dėl to kad ji padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas visiškai. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 16 d. nutarimas dalyje dėl skirtinos administracinio poveikio priemonės keistinas, likusioje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.

7. ANK 641 straipsnyje nurodyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo

12. Galimybę skirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ANK 34 straipsnio 6 dalis. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma tais atvejais, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-29-2013, 2AT-41-2014, 2AT-38-303/2016). Tai yra ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019, 2AT-36-387/2021, 2AT-39-648/2023).

13. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad minėtame straipsnyje numatyta išimtis iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų taikoma nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančias aplinkybes, rodančias, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-38-303/2016). Pavyzdžiui, veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ir kita, kad galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).

14. Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus, nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

15. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai).

16. Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos.

17. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-73-2014).

18. Teismas, spręsdamas dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo, vertina bylos aplinkybių visumą, įskaitant padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjos asmenybę bei šeimines ir socialines aplinkybes. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. N. sumokėjo jai paskirtą 170 Eur baudą. Ji dirba UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorės ir nekilnojamojo turto brokerės pareigose, jos darbo funkcijoms atlikti būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, pagal pareigybės aprašymą ir darbo sutartį turėti galiojantį vairuotojo pažymėjimą yra esminė ir privaloma sąlyga, kadangi darbo pobūdis apima važinėjimą po įmonės administruojamus objektus Šiaurės Lietuvoje ir visoje Lietuvoje. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pateiktoje pažymoje nurodyta, kad praradus teisę vairuoti transporto priemones, bendrovė negalėtų Pareiškėjai suteikti kito darbo, nesusijusio su vairavimu ir tai taptų pagrindu nutraukti darbo sutartį (b. l. 6). Teismo posėdžio metu ir pati G. N. paaiškino, kad netekus teisės vairuoti transporto priemones, ji negalėtų vykdyti darbo funkcijų, todėl neišvengiamai prarastų darbą, kuris yra jos pragyvenimo šaltinis. Taip pat nurodė, jog ji viena augina 7 metų dukrą, kuri mokosi pirmoje klasėje, lanko muzikos pamokas (duomenys neskelbtini), baseiną (duomenys neskelbtini). Pareiškėja su dukra gyvena priemiestyje, todėl dukra pati viena negalėtų ir nesugebėtų nuvykti į mokyklą, į būrelius, nes yra per maža, ir nėra savarankiška. Pareiškėjos tėvai gyvena Vokietijoje, brolis (duomenys neskelbtini), tačiau dirba Danijoje, į Lietuvą grįžta kas tris savaites. Dukters tėvas gyvena Vokietijoje, todėl nebūtų, kas galėtų pavežioti ją su dukra tiek į mokyklą, tiek į būrelius, tiek į darbus. Taip pat pažymi, kad jos darbo užmokestis yra 800-900 Eur į rankas, moka būsto paskolą ir vartojimo kreditą. Netekusi teisės vairuoti, negalėtų mokėti įmokų už paskolas, išlaikyti dukters. G. N. paaiškino, kad administracinį nusižengimą padarė, nes važiavo nežinoma vieta, tamsiu paros metu ir nepamatė kelio ženklo ,,Gyvenamoji zona“, kuris buvo neapšviestas (tai patvirtina prie skundo pridėtos nuotraukos) (b. l. 24-25). Pareiškėja nurodė ir iš byloje esančios informacijos matyti, kad po padaryto pažeidimo ji kreipėsi į savivaldybę dėl ženklo apšvietimo, tačiau gavo atsakymą, kad nėra numatytos lėšos to ženklo apšvietimo įrengimui, todėl šiuo metu nėra galimybės to padaryti. Teismo vertinimu šiuo konkrečiu atveju nusižengimas yra daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo ar piktybiško elgesio išraiška. Tai leidžia spręsti, kad pareiškėja nesiekė sąmoningai pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimų.

19. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja savo kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino iš karto, ši aplinkybė įvertinta kaip jos atsakomybę lengvinanti (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėja anksčiau buvo ne kartą bausta administracine tvarka. Dauguma nusižengimų susiję su leistino važiavimo greičio viršijimu nuo 12 iki 30 km/h, kas laikytina mažesnio pavojingumo pažeidimais. Taip pat nustatyta, kad pareiškėja bausta už stovėjimą neleistinoje vietoje, už tai, kad nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame transporte dalyvaujančias transporto priemones. Visi šie duomenys patvirtina, kad Pareiškėja nėra nepriekaištingos reputacijos vairuotoja. Teismas atsižvelgia į tai, kad Pareiškėjos darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu, ji darbo funkcijas vykdo važinėdama po visą Lietuvos teritoriją. Todėl vertinant pareiškėjos anksčiau padarytus administracinius nusižengimus, darytina išvada, kad jie nėra itin šiurkštūs, ar rodantys akivaizdžią pareiškėjos nepagarbą kelių eismo taisyklėms, o labiau sietini su intensyviu transporto priemonės naudojimu darbo tikslais. Teismas neturi pagrindo manyti, kad pareiškėjos veiksmai, kvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, buvo piktybiški ar sistemingo teisės pažeidinėjimo išraiška. Byloje nėra duomenų, kad tokio pobūdžio pažeidimai pareiškėjai būtų būdingi ar kartotiniai – ji anksčiau nebuvo bausta už analogišką nusižengimą. Tai leidžia daryti išvadą, jog šis pažeidimas nebuvo tyčinis ar sąmoningas, o greičiau dėl to, kad sąžiningai nepastebėjo kelio ženklo ,,Gyvenamoji vieta“.

20. Teismas, atsižvelgęs į teisinį reguliavimą, bylos aplinkybes, konstatuoja, kad padarytas administracinis nusižengimas buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, o ne sistemingo ar piktybiško pareiškėjos elgesio išraiška. Tai leidžia spręsti, kad pareiškėja neketino sąmoningai pažeisti Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Įvertinus pareiškėjos asmenybę, atsakingą elgesį po nusižengimo padarymo, taip pat atsižvelgus į galimas socialines ir ekonomines pasekmes (darbo netekimą, negalėjimą dukters nuvežti į ugdymo įstaigą, būrelius), teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjai neskirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

21. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjos G. N. skundas dėl Šiaulių AVPK 2026 m. sausio 16 d. nutarimu taikytos administracinio poveikio priemonės panaikinimo tenkintinas. Šiaulių AVPK 2026 m. sausio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-577-2026 taikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 3 mėnesiams – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 6 dalimi,

nutaria:

G. N. skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2026 m. sausio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 40-ANR_N-577-2026 G. N. taikytą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 3 (trims) mėnesiams.

Likusioje dalyje nutarimą administracinio nusižengimo byloje palikti nepakeistą.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.