Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-06-06 · Administracinė byla Nr. I-1408-428/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-11-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-06-06Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2018-11-21Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-06-06
Bylos Nr.
I-1408-428/2018
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-02160-2017-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Asta Urbonienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
V. Š.
Atsakovas
valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo ir valstybės įmonės Registrų centro
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1408-428/2018Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02160-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos 19.3.3; 55.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 6 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Gediminui Laukevičiui,dalyvaujant pareiškėjui V. Š., jo atstovei advokatei N. Ž.,

atsakovų valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo ir valstybės įmonės Registrų centro atstovei J. B.,

trečiojo suinteresuoto asmens likviduojamos bankrutavusios Kauno rajono Puikonių žemės ūkio bendrovės atstovei bankroto administratorei Ž. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. Š. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui ir valstybės įmonei Registrų centrui, trečiajam suinteresuotam asmeniui likviduojamos bankrutavusios Kauno rajono Puikonių žemės ūkio bendrovės atstovei bankroto administratorei Ž. J. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas su patikslintu skundu 2018-04-17 kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą Kauno rūmus (teisme skundas gautas 2018-04-18), prašydamas: 1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir Teritorinis registratorius) 2017-03-31 sprendimą, įformintą 2017-03-31 Nekilnojamojo turto registro išrašu, registro Nr. 44/2048932, t. y. panaikinti pastato – mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini) . unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų 2016-12-26 registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir Kauno r. Puikonių žemės ūkio bendrovės nuosavybės teisių Nekilnojamojo turto registre į ½ dalį minėto pastato – mechaninių dirbtuvių registraciją; 2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir Centrinis registratorius) 2017-05-12 sprendimą Nr. cspr 1-113.

Pareiškėjas ir jo atstovė advokatė prašė skundą patenkinti bei nurodė, kad termino skundui paduoti nepraleido, tačiau, jei teismas laikytų, kad terminas skundo reikalavimams yra praleistas, prašė atnaujinti terminą skundui paduoti dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas skunde nurodė ir teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, kad Centrinio registratoriaus sprendimas buvo priimtas po bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo. Pareiškėjas nebeturėjo teisės disponuoti savo turtu, o šią teisę pareiškėjo vardu įgyvendino pareiškėjo atstovas – bankroto administratorius. Bankroto administratorius turėjo teisę apskųsti Teritorinio registratoriaus sprendimą ir Centrinio registratoriaus sprendimą teismui. Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas buvo bankrutuojantis fizinis asmuo ir jam atstovavo bankroto administratorė UAB „Šilkuva“. Kauno apygardos teismas 2018-01-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-204-260/2018 paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017-10-19 nutartį, kuria buvo nutraukta pareiškėjo bankroto byla. Nuo fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (2017-05-11) iki jos nutraukimo (2018-01-09) pareiškėjas pats negalėjo ginti savo teisių ir kreiptis į teismą teisminės gynybos, jo teisę ribojo bankrutuojančio asmens statusas. Tačiau pareiškėjas ir toliau išlaikė procesinį pareiškėjo statusą po bankroto bylos nutraukimo (2018-01-09), todėl termino paduoti patikslintą skundą nepraleido. Skundžiamu Kauno filialo sprendimu buvo patenkintas likviduojamos bankrutavusios Kauno rajono Puikonių žemės ūkio bendrovės (toliau – ir Puikonių bendrovė), atstovaujamos bankroto administratorės Ž. J., 2017-03-27 prašymas įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą pastato – mechaninių dirbtuvių (toliau – Dirbtuvės), esančių adresu (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-12-26 nustatytus kadastro duomenis, t. y. Nekilnojamojo turto registre įregistruoti Dirbtuves Puikonių bendrovės nuosavybės teises į 1/2 dalį Dirbtuvių. Pareiškėjas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka Kauno filialo sprendimą apskundė Centriniam registratoriui. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą Centrinis registratorius 2017-05-12 sprendimu Nr. cspr 1-113 pareiškėjo skundo netenkino. Kauno filialui pateikti nepagrindžiantys Puikonių bendrovės nuosavybės teisių į Dirbtuves dokumentai, todėl Kauno filialas Nekilnojamojo turto registre neteisėtai ir nepagrįstai įregistravo Puikonių bendrovei nuosavybės teises į ½ Dirbtuvių. Puikonių bendrovė buvo įsteigta ne pagal 1992-03-02 Steigimo sutartį. Puikonių bendrovė 1992-08-20 steigimo sutarties nebuvo notariškai patvirtinusi, todėl ji nėra įsigaliojusi. Be to, 1992-03-02 steigimo sutartis buvo surašyta dar prieš pajų pasirašymo sutarties sudarymą bei patvirtinimą ir nuosavybės teisių išdavimą, nors pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-10 nutarimu Nr. 90 patvirtintų Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo pasirašant pajus nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 28 ir 29 punktus, steigimo sutartis turėjo būti pasirašyta po to. 1992-03-02 steigimo sutartyje nėra nurodytas žemės ūkio bendrovės pavadinimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad joje minima būtent Puikonių bendrovė, o ne kokia nors kita žemės ūkio bendrovė. 1992-03-02 steigimo sutarties 4.1 punkte nurodyta žemės ūkio bendrovės kapitalo (pajų) suma – 71 489 310,00 rublių – neatitinka sumos, nurodytos pajų pasirašymo sutartyje ir 1992-06-30 Nuosavybės teisės liudijime – 7 172 864,00 rublių. Dėl visų minėtų priežasčių pagrįstai teigtina, kad 1992-03-02 steigimo sutartis nėra Puikonių bendrovės steigimo sutartis ir negalėjo būti pagrindu Dirbtuvių nuosavybės teisei registruoti, todėl skundžiami sprendimai neteisėti, nepagrįsti ir yra naikintini. Taip pat Nuostatų 5 priede yra patvirtinta nuosavybės teisių liudijimo forma, tačiau nagrinėjamu atveju 1992-06-30 Nuosavybės teisės liudijimas nustatytos formos neatitinka. Nuostatų patvirtintoje formoje nėra nurodyta, kad nuosavybės teisių liudijimas yra laikinas, tačiau 1992-06-30 Nuosavybės teisės liudijime nurodyta, kad jis laikinas, todėl nuosavybės teisių liudijimas yra tik tarpinis dokumentas – nuosavybės teisių liudijimo projektas. Atsakovui nebuvo pateikti teisės aktų reikalavimus atitinkančios formos dokumentai, todėl Dirbtuvių nuosavybės teisių registracija atlikta nesant teisinio pagrindo. Nuostatų 2 priede yra patvirtinta pajų pasirašymo sutarties forma, tačiau atsakovui pateikta 1992-06-26 sutartis Nr. 7 jos neatitinka, nes rajono privatizavimo komisijos pirmininko tvirtinimo žyma (sutarties pradžioje, dešiniajame viršutiniame kampe) yra be antspaudo, o formoje jis yra numatytas. Pažymėtina ir tai, kad atsakovui pateiktuose dokumentuose Dirbtuvės nėra minimos, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad Puikonių bendrovė įgijo nuosavybės teises į ½ Dirbtuvių. 1992-08-10 perdavimo – priėmimo akto 183 pozicijoje yra minima Mechaninės dirbtuvės ½, tačiau objektas neapibūdintas jokiais identifikuojančiais požymiais. Nekilnojamasis daiktas identifikuojamas teisinės registracijos metu suteiktu kodu, duomenimis apie žemės sklypą, kuriame jis stovi, konkrečia vieta žemės sklype, paties daikto matavimais ir kt., tačiau tokių duomenų akto 183 pozicijoje nėra pateikiama. Nekilnojamasis daiktas neidentifikuotas taip (nėra nei ploto, tūrio nei bet kokių kitokių duomenų), kad būtų galima nustatyti, jog įregistruotas yra būtent tas nekilnojamasis daiktas, kuris minimas 1992-08-10 perdavimo – priėmimo akte. 1992-08-10 perdavimo – priėmimo akte net nėra nurodyta, kokiu pagrindu jis surašytas, jame nėra nurodyta, kad perduodamas būtent nuosavybės teise, o ne kitais pagrindais turimas turtas. Duomenų apie tai, kas pastatė Dirbtuves ir kam priklausė nuosavybės teisės į Dirbtuves, minėtuose dokumentuose nėra. Nesant pirminės (atliktinos daiktą sukūrus) nekilnojamojo daikto ir nuosavybės teisių į jį teisinės registracijos, negali būti atliekama nuosavybės teisių į tokį daiktą perleidimo registracija. Dokumentų surašymo metu Dirbtuvių ir nuosavybės teisių į jas pirminė teisinė registracija nebuvo atlikta. Taigi apskritai negalėjo būti perduotas nekilnojamasis daiktas, kuris nebuvo suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Todėl Kauno filialas neteisėtai ir nepagrįstai įregistravo bankrutavusios Puikonių bendrovės nuosavybės teises. Kadastrinių matavimų pagrindas yra nekilnojamojo turto savininko ar naudotojo, bendraturčių arba jų įgaliotų asmenų ir kadastrinius matavimus atliekančio juridinio asmens susitarimas, jei kitaip nenumatyta įstatymais ar kitais teisės aktais. Taigi vadovaujantis minėtomis teisės normomis bendro daikto kadastro duomenys galėtų būti nustatomi tik esant visų bendraturčių susitarimui dėl kadastro duomenų nustatymo. Todėl Dirbtuvių kadastro duomenys negalėjo būti nustatyti ir Puikonių bendrovės nuosavybės teisės į 1/2 dalį Dirbtuvių negalėjo būti registruotos. Dirbtuvės yra bendrosios dalinės nuosavybės objektas. Kaip minėta, bendro daikto kadastro duomenys gali būti nustatomi tik esant visų bendraturčių susitarimui. Kadangi dėl Dirbtuvių kadastro duomenų nustatymo kreipėsi tik vienas tariamas bendraturtis – bankrutuojanti Puikonių bendrovė, o bendraturčių susitarimo dėl jų nustatymo nėra ir pateikta nebuvo, 2016-12-26 kadastro duomenys nustatyti neteisėtai. Atitinkamai 2016-12-26 kadastro duomenų įregistravimas Nekilnojamojo turto kadastre taip pat yra neteisėtas. Pagal Žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu (su vėlesniais pakeitimais) Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių nuostatas, matininkė, rengusi Dirbtuvių kadastro matavimų bylą, kadastrinių matavimų realiai neatliko, todėl buvo pažeista kadastrinių matavimų atlikimo tvarka. Dėl nurodytų aplinkybių skundžiami sprendimai naikintini kaip nepagrįsti.

Atsiliepimas

Atsakovai su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovai atsiliepime nurodė ir jų atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad pareiškėjas yra praleidęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 28 straipsnio 1 dalyje numatytą terminą skųsti šioje byloje ginčijamus sprendimus. Pažymėtina, jog teismas šioje administracinėje byloje 2018-01-08 neskundžiama nutartimi atnaujino terminą skundui paduoti V. Š., atstovaujamam bankroto administratoriaus. Pareiškėjo atstovas, teikdamas teismui prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, būtent motyvavo tuo, jog bankroto administratorius, nebūdamas tiesioginis teisinių santykių dalyvis, skundžiamą VĮ Registrų centro sprendimą gavo 2017-09-20 (skundas teismui pateiktas 2017-10-13) ir tik tuomet atsirado realios galimybės jį apskųsti teismui. Be to, pareiškėjo atstovas teigė, jog tik bankroto administratorius nuo Centrinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos turėjo teisę apskųsti šiuos byloje ginčijamus sprendimus, nes pareiškėjui jau buvo iškelta fizinio asmens bankroto byla, o pareiškėjas dėl teisinių žinių stokos nesuprato, jog privalo informuoti bankroto administratorių apie šioje byloje ginčijamus sprendimus. 2018-01-08 teismas nutartimi, priimta šioje administracinėje byloje, konstatavo, jog pareiškėjo atstovo nurodytos skundo praleidimo priežastys laikytinos svarbiomis ir atnaujino terminą skundui paduoti būtent bankroto administratoriui. Pareiškėjui V. Š. iškelta fizinio asmens bankroto byla yra nutraukta (Kauno apygardos teismo 2018-01-09 nutartis). Pareiškėjas pats asmeniškai šiuo metu skundo teismui paduoti negali, jei nebus atnaujintas jam terminas skundui paduoti. Akivaizdu, jog nuo 2018-01-09 žinodamas apie nutrauktą fizinio asmens bankroto bylą, būtent nuo šios dienos ir galėjo pateikti patikslintą skundą. Vadovaudamasi ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjas turėjo teisę tikslinti, pakeisti skundo (prašymo, pareiškimo) pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Pažymėtina, jog pareiškėjas VĮ Registrų centro Kauno filialo atsiliepimą gavo 2018-02-14 kartu su teismo šaukimu, taigi taip ir lieka neaišku, dėl kokių svarbių priežasčių pareiškėjas ir jo atstovė delsė pateikti patikslintą skundą, nes nuo 2018-01-09 arba vėliausiai nuo 2018-02-14 iki patikslinto skundo pateikimo 2018-04-17 taip pat praėjo gan ilgas laiko tarpas. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, VĮ Registrų centro Kauno filialas mano, jog pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą ginčyti šioje byloje VĮ Registrų centro Kauno filialo ir VĮ Registrų centro priimtus sprendimus yra praleistas dėl subjektyvių ir nesvarbių priežasčių, todėl neturėtų būti atnaujintas ir visa ši administracinė byla, vadovaujantis ABTĮ 103 straipsnio 8 punktu, turi būti nutraukta. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, jog dokumentai, kurių pagrindu įregistruotas ginčo statinys, nėra nuosavybės teises patvirtinantys ir prieštarauja teisės aktų nuostatoms. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojo veikla, registruojant nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos, teikiant oficialią informaciją apie registre sukauptus duomenis, yra laikoma viešojo administravimo veikla. Teisės aktai nesuteikia teisės nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamuosius daiktus teisėtumo, todėl, kol dokumentai nėra nuginčyti teisės aktų nustatyta tvarka, nekilnojamojo turto ir kadastro tvarkytojas neturėjo jokio teisinio pagrindo juos laikyti negaliojančiais. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-02-10 nutarimu Nr. 90 patvirtintų Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo pasirašant pajus nuostatų (toliau – Nuostatai) 28 ir 29 punktus turėjo būti pasirašyta po nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, tačiau šioje byloje nėra sprendžiamas klausimas, ar tuometinis įmonių Rejestro tvarkytojas – Kauno rajono valdytojas teisėtai ir pagrįstai įregistravo tuometiniame įmonių rejestre Puikonių bendrovę. Atsakovai nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog 1992-03-02 steigimo sutartyje nurodyta žemės ūkio bendrovės kapitalo (pajų) suma neatitinka sumų, nurodytų 1992-06-26 pajų pasirašymo sutartyje ir 1992-06-30 nuosavybės teisės liudijime. Puikonių bendrovės kapitalo suma visiškai atitiko pasirašytų pajų vertę, nurodytą tiek pajų pasirašymo sutartyje, tiek ir nuosavybės teisės liudijime. Daiktinių teisių įregistravimo teisiniai pagrindai yra nurodyti Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Dirbtuvių kadastro duomenų ir nuosavybės teisių į ½ jų dalį įregistravimo pagrindai buvo 2016-12-26 ginčo statinių kadastro duomenų byla, 1992-03-02 steigimo sutartis, 1992-06-26 pajų pasirašymo sutartis Nr. 7, 1992-06-30 nuosavybės teisės liudijimas, 1992-08-10 perdavimo – priėmimo aktas, kurie buvo pakankamas teisinis pagrindas teritoriniam registratoriui priimti skundžiamą sprendimą – įregistruoti Dirbtuves ir Puikonių bendrovės nuosavybės teises į ½ dalį šio statinio. Pirmiau nurodyti dokumentai patvirtina, jog Puikonių bendrovė nuosavybės teises įgijo žemės ūkio įmonės turto privatizavimo būdu pasirašydama pajus pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 4 straipsnio nuostatas. Pagal galiojusios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 8.12 punktą, privatizacijos dokumentai buvo dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į pastatus, statinius ir butus. Pareiškėjo argumentai dėl Puikonių bendrovės pateiktų dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises į Dirbtuvių ½ dalį, nepagrįstumo nesusiję su sprendžiamu ginču, atsakovai neturėjo teisės vertinti jų turinio pagrįstumo. Teritorinis registratorius pateiktus dokumentus vertina tik tiek, kiek įpareigojo Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas. Taigi visi šie argumentai ir teisės aktų nuostatos patvirtina, jog visi pareiškėjo 2018-04-17 patikslintame skunde nurodyti nauji argumentai yra atmestini kaip nepagrįsti.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašė skundo netenkinti, nes skundžiami aktai teisėti ir pagrįsti, atsakovai jokių teisės aktų nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas kilo dėl Teritorinio registratoriaus atsisakymo panaikinti Nekilnojamojo turto kadastre pastato – mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini)., unik. Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų registraciją ir Nekilnojamojo turto registre 2017-03-31 sprendimą, įformintą 2017-03-31 Nekilnojamojo turto registro išrašu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), Puikonių žemės ūkio bendrovės nuosavybės teisių registraciją į minėto pastato – mechaninių dirbtuvių ½ dalį. Pareiškėjas savo prašymą panaikinti Dirbtuvių kadastro duomenų ir Puikonių žemės ūkio bendrovės nuosavybės teisių registraciją į minėto pastato ½ dalį, argumentavo tuo, jog pateikti dokumentai dėl teisinės registracijos Nekilnojamojo turto kadastre ir registre neatitiko teisės aktų reikalavimų ir negalėjo būti teisiniu pagrindu atlikti nurodytus veiksmus.

Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių teisių suvaržymams, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis).

Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d.).

Pareiškėjas reikalavimo teisę panaikinti Dirbtuvių kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir Puikonių žemės ūkio bendrovės nuosavybės teisių į ½ dalį minėto pastato teisinę registraciją Nekilnojamojo turto registre grindė tuo, jog Kauno apylinkės teisme yra užvesta civilinė byla Nr. 2YT-58-800/2018, kurioje jis siekia pagal įgyjamąją senatį nustatyti nuosavybės teises į ginčo Dirbtuves bei kurios nagrinėjimas yra sustabdytas, iki bus išspręsta nagrinėjama administracinė byla.

Pažymėtina, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Procesinių teisių turėjimas yra nulemtas materialiųjų teisių turėjimo. Teismų praktikoje nuosekliai pažymima, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007).

Pareiškėjo užvesta Kauno apylinkės teisme civilinė byla Nr. 2YT-58-800/2018, kurioje jis siekia pagal įgyjamąją senatį nustatyti nuosavybės teises į ginčo Dirbtuves, patvirtina, jog pareiškėjas turi teisinį materialinį suinteresuotumą (teisę ir teisėtą interesą) dėl ginčo dalyko šioje administracinėje byloje, siekdamas panaikinti ginčijamais atsakovų sprendimais įregistruotus Dirbtuvių kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre ir Puikonių žemės ūkio bendrovės nuosavybės teisių registraciją į ginčo Dirbtuvių ½ dalį Nekilnojamojo turto registre.

Byloje nustatyta, jog skundžiamu Kauno filialo sprendimu buvo patenkintas likviduojamos bankrutavusios Puikonių žemės ūkio bendrovės, atstovaujamos bankroto administratorės Ž. J., 2017-03-27 prašymas įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą pastato – mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini)., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2016-12-26 nustatytus kadastro duomenis, kurių pagrindu įregistruotos Nekilnojamojo turto registre Dirbtuves, ir Puikonių bendrovės nuosavybės teises į 1/2 dalį Dirbtuvių. Pareiškėjas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka apskundė Kauno filialo sprendimą Centriniam registratoriui. Išnagrinėjęs pareiškėjo skundą Centrinis registratorius 2017-05-12 sprendimu Nr. cspr 1-113 pareiškėjo skundo netenkino. Dirbtuvių kadastro duomenų ir Puikonių žemės ūkio bendrovės nuosavybės teisių į Dirbtuvių ½ dalį teisinė registracija buvo atlikta nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu. Teritorinis registratorius vertino 2016-12-26 ginčo statinių kadastro duomenų bylą ir 1992-03-02 steigimo sutartį, 1992-06-26 pajų pasirašymo sutartį Nr. 7, 1992-06-30 nuosavybės teisės liudijimą, 1992-08-10 perdavimo –priėmimo aktą. Nurodyti dokumentai buvo pakankami Dirbtuvių kadastro duomenų ir Puikonių žemės ūkio bendrovės nuosavybės teisių į Dirbtuvių dalį įregistravimui. Nurodytų dokumentų pobūdis patvirtina, jog šie dokumentai buvo priimti žemės ūkio įmonės turto privatizavimo procese. Puikonių žemės ūkio bendrovė nuosavybės teises į ginčo Dirbtuvių dalį įgijo žemės ūkio įmonės – Lapių valstybinio ūkio turto privatizavimo būdu.

Žemės ūkio įmonių turto privatizavimą reglamentavusio Lietuvos Respublikos žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo 4 straipsnis numatė, jog žemės ūkio įmonės turtas galėjo būti privatizuojamas įskaitant pajus vertine išraiška.

Žemės ūkio įmonių turto privatizavimą detalizavę Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. vasario 10 d. nutarimu Nr. 90 patvirtinti Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo pasirašant pajus nuostatai (toliau – ir Nuostatai) numatė, kad patvirtinus pajų pasirašymo sutartį, įsigijus privatizavimo objektą, išduodamas nuosavybės teisės liudijimas. Atkreiptinas dėmesys, jog 1992-06-26 pajų pasirašymo sutarties metu galiojusiame Nuostatų 26 punkte buvo numatyta, kad Rajono privatizavimo komisija per 10 kalendorinių dienų, praėjusių nuo sutarties gavimo, tvirtina pajų pasirašymo sutartį ir raštu informuoja grupės atstovus, pranešdama nuosavybės teisės liudijimo (pagal 5 priedą) išdavimo vietą ir laiką. Kaip matyti iš 1992-06-26 pajų pasirašymo sutarties Nr. 7 duomenų, sutartis 1992-06-26 buvo patvirtinta Rajono privatizavimo komisijos pirmininko nustatyta tvarka. Nuostatų 27 punktas numatė, kad pajų pasirašymo sutartis gali būti pripažinta negaliojančia teismine tvarka po nuosavybės teisės perėjimo privatizavimo objektą įsigijusiems asmenims, jeigu yra pažeisti šių nuostatų reikalavimai. Iki nuosavybės teisės liudijimo išdavimo privatizavimo objektą įsigijusiems asmenims pajų pasirašymo sutartis Centrinės privatizavimo komisijos arba kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu gali būti laikoma nesudaryta, jeigu yra pažeisti šių nuostatų reikalavimai.

Byloje nenustatyta jokių pagrįstų duomenų, leidžiančių abejoti 1992-06-26 pajų pasirašymo sutarties teisėtumu. Ši sutartis yra galiojanti, nebuvo ir nėra ginčijama nustatyta Nuostatų tvarka, sutarties negaliojimo aplinkybių taip pat nenustatyta.

Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra jokių pagrįstų abejonių dėl kitų dokumentų, kurie buvo teisiniu pagrindu įregistruoti Nekilnojamojo turto registre patį daiktą, t. y. Dirbtuves ir Puikonių žemės ūkio bendrovės daiktines teises į ginčo Dirbtuvių ½ dalį. Minėti dokumentai – 1992-06-26 pajų pasirašymo sutartis Nr. 7, 1992-06-30 nuosavybės teisės liudijimas atitiko Nuostatų 2 ir 5 priedo nurodytą formą ir turinį bei buvo patvirtinti Nuostatuose nurodytų subjektų ir nustatyta tvarka. Minėtas nuosavybės teisės liudijimas buvo išduotas Nuostatų nustatyta tvarka, pasirašytas Rajono privatizavimo komisijos pirmininko. Nuosavybės teisės Puikonių žemės ūkio bendrovei perėjo į 1992-08-10 perdavimo – priėmimo akte, kuris buvo patvirtintas Domeikavos privatizavimo komisijos pirmininko, nurodytą turtą, taip pat ½ ginčo Dirbtuvių dalį.

Galiojusios privatizavimo metu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-25 nutarimu Nr. 297 patvirtintos Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcijos 8.18 punktas numatė, jog privatizacijos dokumentai yra pagrindiniai dokumentai, patvirtinantys nuosavybės teises į pastatus, statinius ir butus. Privatizavimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtinta Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukcija nenumatė unikalių numerių suteikimo teisiškai įregistruotiems nekilnojamojo turto objektams, todėl ginčo Dibtuvės neturėjo identifikuojančio nekilnojamąjį turtą unikalaus numerio.

Pagal Nuostatų 29 punktą, patvirtinus pajų pasirašymo sutartį, įsigiję privatizavimo objektą ir gavę nuosavybės teisės liudijimą asmenys steigia žemės ūkio bendrovę, tolesnę jos veiklą grįsdami Lietuvos Respublikos žemės ūkio bendrovių įstatymo nustatyta tvarka. Privatizavimo objektų pagrindu įsteigtos žemės ūkio bendrovės registruojamos Lietuvos Respublikos įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka kaip ir akcinės bendrovės.

Būtent viešojo administravimo institucijos – valstybinės įmonės Registrų centro pateikta 1992-03-02 steigimo sutartis, Puikonių žemės ūkio bendrovės įstatų papildymo duomenys, iš kurių matyti, jog Puikonių žemės ūkio bendrovė įregistruota Kauno rajono valdyboje įmonių rejestre 1992-08-20 potv. 521 p., patvirtino steigiamos įmonės – Puikonių žemės ūkio bendrovės teisinę registraciją ir neabejotinai patvirtina Puikonių žemės ūkio bendrovės įsteigimą (I t., b. l. 38).

Pastatų teisinė registracija atliekama nuosavybės teisės įgijimo dokumentų pagrindu, tačiau pastatų teisinės registracijos atlikimo faktas nėra nuosavybės teisės atsiradimo pagrindas. Teisine pastatų registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose numatytais pagrindais.

Nekilnojamojo turto registras atlieka teises išviešinančiąją funkciją. Tai reiškia, kad nekilnojamieji daiktai yra sukuriami bei daiktinės teisės į juos atsiranda kitų juridinių faktų pagrindu, bet ne fakto, patvirtinančio, kad šios teisės yra įregistruotos registre, pagrindu. Nustatytos aplinkybės ir nurodytas teisinis reglamentavimas pagrįstai leidžia teigti, kad nurodyti žemės ūkio įmonės privatizavimo dokumentai yra galiojantys, priimti pagal pirmiau minėtų teisės aktų nuostatas, todėl turi teisinę galią ir neabejotinai buvo pagrindas atlikti ginčijamą registraciją.

Teismai laikosi nuoseklios pozicijos, jog viešo registro duomenys yra priskiriami prima facie (didesnė įrodomoji galia) įrodymams, o tai reiškia, jog aplinkybės, užfiksuotos viešojo registro duomenimis, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011, 2015 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-835-502/2015).

Pareiškėjas tokių duomenų nepateikė. Pareiškėjo argumentai dėl registracijai pateiktų dokumentų neteisėtumo nepagrįsti. Pareiškėjas, kreipdamasis į centrinį registratorių, naujų dokumentų apie neteisingus ar pasikeitusius kadastro ir registro duomenis nepateikė.

Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai nurodyti Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje. Šio straipsnio 10 dalis nustato, kad daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinantys dokumentai, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami Nekilnojamojo turto registre, be kitų pagrindų, yra kiti įstatymų nustatyti dokumentai.

Ginčo atveju registro tvarkytojui buvo pateikti žemės ūkio įmonių turto privatizavimą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyti dokumentai, patvirtinantys Puikonių žemės ūkio bendrovės nuosavybės teisę į ginčo Dirbtuvių dalį, nurodytais dokumentais abejoti nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo.

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nekilnojamojo turto registratorius nesprendžia ginčų tarp suinteresuotų asmenų dėl pačios daiktinės teisės ar jos turinio, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į Nekilnojamojo turto registrą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3130/2011). Tačiau teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nekilnojamojo daikto teisinį registravimą vykdanti institucija tiria nuosavybės teisių įgijimo (pasikeitimo, pasibaigimo) teisinį pagrindą, jo įforminimą, tačiau nekonstatuoja vertinamųjų faktų, nes tai yra teisminio nagrinėjimo dalykas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2303/2012). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad registro tvarkytojui Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas ir Nekilnojamojo turto registro įstatymas nustato reikalavimus įrašyti į Nekilnojamojo turto registrą tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-623-143/2015).

Nurodytos įstatymų nuostatos bei minėta teismų praktika patvirtina, kad nekilnojamojo turto kadastro ir nekilnojamojo turto registro tvarkytojas turi išsamiai patikrinti pateiktus dokumentus, kurių pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti daiktines teises, ir įrašyti tik patikimus duomenis apie nekilnojamojo turto objektą.

Kaip jau buvo minėta, pagrįstų abejonių dėl registracijai pateiktų dokumentų nėra. Bylos duomenys patvirtino, jog teritorinis registratorius išsamiai atliko šią pareigą ir pagrįstai įregistravo Nekilnojamojo turto kadastre pastato – mechaninių dirbtuvių kadastro duomenis ir Nekilnojamojo turto registre Puikonių žemės ūkio bendrovės nuosavybės teises į Dirbtuvių ½ dalį, nes pateiktų dokumentų visiškai pakako šiems faktams įregistruoti, jų neteisėtumo pagrindų nenustatyta.

Pažymėtina, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas – procesas, kurio metu atliekami nekilnojamojo daikto kadastriniai matavimai ar kiti teisės aktų nustatyti veiksmai, parengiami dokumentai, kurių reikia naujo nekilnojamojo daikto kadastro duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą ar jau įrašytiems duomenims pakeisti, ir parengiama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ar papildoma jau sudaryta byla (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 str. 3 d.). Į Nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi statinių kadastro duomenys, kurie nustatomi atliekant kadastrinius matavimus ir sudarant nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 str. 2 d., 8 str.).

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje numatyta, kad kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš šių aplinkybių: 1) asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti; 2) dokumentas, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, yra įstatymų nustatyta tvarka panaikintas; 3) dokumento, kurio pagrindu prašoma įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, duomenys apie nekilnojamąjį daiktą nesutampa su šio daikto kadastro duomenų bylos duomenimis; 4) nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla neatitinka šio įstatymo reikalavimų; 5) šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka negalima nekilnojamojo daikto pažymėti kadastro žemėlapyje.

Pažymėtina ir tai, kad registruojant ginčo Dirbtuvių kadastro duomenis Nekilnojamojo turto kadastre Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 14 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms (nors vienai iš jų) esant ginčo statinio kadastro duomenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą nėra leidžiamas, nebuvo nustatyta. Likviduojamos bankrutavusios Kauno rajono Puikonių žemės ūkio bendrovės atstovė bankroto administratorė Ž. J. nurodytus reikalavimus įvykdė, nes pateikė nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, kurioje buvo nustatyti būtini kadastro duomenys kadastro duomenų įregistravimui.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Analogiškos nuostatos numatytos ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – ir Nuostatai), 84 punkte.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas, pagrindiniai nekilnojamojo daikto įrašymo į kadastrą būtini elementai yra statinio parametrai (plotas, tūris, ilgis, plotis, skersmuo, skerspjūvis, aukštis, gylis, perimetras arba kiti statiniams būdingi geometriniai parametrai). Parengtoje ginčo Dirbtuvių kadastrinių matavimų byloje nustatyti visi ginčo pastato parametrai, būtini ir pakankami ginčo pastato kadastro duomenų įrašymui į Nekilnojamojo turto kadastrą.

Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 7 punktą, matininkas, parengęs įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus nekilnojamojo turto kadastro dokumentus, pasirašydamas juose patvirtina, kad parengti dokumentai atitinka įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastrinius matavimus, reikalavimus.

Pareiškėjas, nurodydamas skundo argumentus, kad kadastriniai matavimai negalėjo būti nustatomi be bendraturčių sutikimo ir matininkei neapžiūrėjus ginčo Dirbtuvių vietoje, neginčijo kadastrinių matavimų duomenų nustatymo teisėtumo, neskundė matininko veiksmų matininko veiklos kontrolę vykdančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 str. 15 p.). Pareiškėjo argumentai dėl matininko veiksmų neteisėtumo neturi teisinės reikšmės, nes nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas.

Teritorinis registratorius pagrįstai, nurodytų teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais atliko ginčo pastato kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir nuosavybės teisių į 1/2 ginčo pastatą nuosavybės teisių registraciją Puikonių žemės ūkio bendrovės vardu Nekilnojamojo turto registre. Skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl jų panaikinimui nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo V. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius GrauželisJolanta MedvedevienėAsta Urbonienė