- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-21
- Bylos Nr.
- AS-1002-520/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02160-2017-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Dalia Višinskienė (pran.), Laimutis Alechnavičius
- Atsakovas
- valstybės įmonei Registrų centrui
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Dalios Višinskienės (pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančio fizinio asmens V. Š. bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Šilkuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančio fizinio asmens V. Š. bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Šilkuva“ skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – bankrutavusi Kauno r. Puikonių žemės ūkio bendrovė) dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjo bankrutuojančio fizinio asmens V. Š. bankroto administratorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šilkuva“ kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti: 1) valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. cspr 1-113; 2) pastato-mechaninių dirbtuvių, esančių (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Dirbtuvės), 2016 m. gruodžio 26 d. nustatytų kadastro duomenų registraciją Nekilnojamojo turto kadastre ir Nekilnojamojo turto registre; 3) bankrutavusios Kauno r. Puikonių žemės ūkio bendrovės nuosavybės teisių į ½ dalį Dirbtuvių registraciją Nekilnojamojo turto registre.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 24 d. nutartimi atsisakė priimti skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu.
Teismas nustatė, kad pareiškėjui V. Š. Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius UAB „Šilkuva“. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas sprendė, kad minėtas įstatymas nenustato galimybės bankroto administratoriui atstovauti bankrutuojančiam fiziniam asmeniui visose bylose bei teikti naujus skundus teismui kaip bankrutuojančio fizinio asmens atstovui, tokia galimybė ir teisė paliekama bankrutuojančiam fiziniam asmeniui.
Šiuo atveju bankroto administratorius ginčija viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį aktą (VĮ Registrų centro 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą Nr. cspr 1-113) ir siekia, kad būtų panaikinti Nekilnojamojo turto kadastro duomenys ir nuosavybės teisių registracija, tačiau byla pradedama tik šiuo skundu, o teisės aktai nustato, jog bankroto administratorius atstovauti gali iškeltose iki bankroto bylos iškėlimo bylose. Teismas pabrėžė, kad V. Š. skundą pasirašo atstovas bankroto administratorius UAB „Šilkuva“ direktorius A. M., tačiau nei ABTĮ, nei Fizinių asmenų bankroto įstatymas, teismo įsitikinimu, nesuteikia įgaliojimų ir teisės bankroto administratoriui atstovauti pareiškėjui Kauno apygardos administraciniame teisme pasirašant atstovaujamojo vardu skundą.
III.
Pareiškėjo bankrutuojančio fizinio asmens V. Š. bankroto administratorius UAB „Šilkuva“ atskirajame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas paaiškina, kad iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus. Vadovaujantis Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punkto reguliavimu fizinis asmuo neturi teisės disponuoti savo turtu nei tuo atveju, jei jis yra priteisiamas bylose, iškeltose iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, nei tuo atveju, jei jis priteisiamas bylose, iškeltose po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, sprendimus, turinčius įtakos bankrutuojančio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų apimčiai, priima bankroto administratorius Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismo nutartyje pateiktas priešingas Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatų aiškinimas reikštų, kad fizinio asmens bankroto atveju kreditorių teisės ir teisėti interesai apskritai nėra apsaugoti, kadangi bankrutuojantis fizinis asmuo per bylas, iškeltas po nutarties iškelti bankroto bylą, įsiteisėjimo, sąmoningai, dėl žinių ir įgūdžių stokos ar kitų priežasčių netinkamai vesdamas bylas gali sumažinti savo turtą, prisiimti nepagrįstų turtinių įsipareigojimų ir pan.
Žemesnės instancijos teismas
Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostata, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą bankrutuojančio fizinio asmens turtu disponuoja bankroto administratorius, reiškia ne ką kitą kaip atstovavimą pagal įstatymą ir ABTĮ jį leidžia. Jei bankroto administratoriui yra suteikta teisė atstovauti bankrutuojančiam asmeniui teisminiuose ginčuose, kurie laiko atžvilgiu atsirado dar iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo, nėra jokios prasmės neigti bankroto administratoriaus teisės atstovauti bankrutuojančiam fiziniam asmeniui bylose, kurios iškeltos po bankroto bylos iškėlimo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskiruoju skundu skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis, kuria teismas, pripažinęs, jog skundą pareiškėjo V. Š. vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo, skundą atsisakė priimti, teisėtumas ir pagrįstumas.
Žemesnės instancijos teismas
ABTĮ 5 straipsnio, įtvirtinančio teisę kreiptis gynybos į teismą, 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą. Vadovaujantis ABTĮ 47 straipsnio 1 dalimi proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Įgaliotaisiais atstovais (pagal pavedimą) teisme gali būti asmenys, nurodyti ABTĮ 47 straipsnio 4 dalyje.
Šioje byloje yra susiklosčiusi teisinė situacija, kai 2017 m. spalio 13 d. į teismą su skundu dėl VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. gegužės 12 d. sprendimo Nr. cspr 1-113 panaikinimo kreipėsi pareiškėjo V. Š. atstovas bankroto administratorius UAB „Šilkuva“. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2FB-12457-877/2017 iškėlė fiziniam asmeniui V. Š. bankroto bylą ir paskyrė V. Š. bankroto administratoriumi UAB „Šilkuva“, t. y. pareiškėjo V. Š. teisinis statusas – bankrutuojantis fizinis asmuo. Taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 19 d. priėmė nutartį nutraukti V. Š. bankroto bylą, nes per įstatymo nustatytą, o vėliau teismo pratęstą terminą, teismui nebuvo pateiktas mokumo atkūrimo planas (dėl šios nutarties bankroto administratorius UAB „Šilkuva“ padavė atskirąjį skundą), t. y. nutartis nėra įsiteisėjusi. Taigi šioje byloje yra aktualios bankroto administratoriaus pareigos ir teisės nuo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti planą dienos, kurios yra detalizuotos Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje.
Pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo bankrutuojančio fizinio asmens V. Š. bankroto administratoriaus UAB „Šilkuva“ skundą, vadovavosi tik Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punktu, nustatančiu, kad bankroto administratorius atstovauja fiziniam asmeniui (arba įgalioja kitą asmenį atstovauti) iškeltose iki bankroto bylos iškėlimo bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų fizinio asmens naudai. Tačiau šioje byloje teisiškai yra reikšminga yra aplinkybė dėl bankroto administratoriaus atstovavimo pareiškėjui iškeliant administracinę bylą po bankroto bylos iškėlimo. Teisėjų kolegija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo pozicija, pažymi, kad bankroto administratoriaus pareigos ir teisės negali būti aiškinamos, neatsižvelgiant į kitas Fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatas.
Fizinio asmens bankroto procesas suteikia galimybę fiziniams asmenims, kurie dėl pablogėjusios finansinės padėties nebegali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, grįžti į aktyvią ekonominę veiklą, netapti našta valstybės socialinei sistemai, taip apsaugant asmens orumą, o kreditoriams suteikiant galimybę atgauti bent dalį skolų. Šį procesą Lietuvoje reglamentuoja specialusis Fizinių asmenų bankroto įstatymas. Įstatyme nurodyta jo paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 str. 1 d.). Taigi šiuo įstatymu sudaromos sąlygos fiziniams asmenims, iš esmės pablogėjus jų finansinei būklei, per protingą terminą pagal galimybes tenkinti kreditorių reikalavimus ir, pasibaigus šiam terminui, įstatyme nustatytomis sąlygomis būti atleistiems nuo tolesnio skolų mokėjimo, t. y. atkuriamas jų mokumas ir užtikrinamas kreditorių reikalavimų tenkinimas nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Iškeliant fizinio asmens bankroto bylą siekiama ne tik atkurti jo mokumą, bet ir patenkinti kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-434-686/2015).
Fizinių asmenų bankroto įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad bankroto administratorius – fizinis arba juridinis asmuo arba juridinio asmens padalinys (filialas), Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka turintys teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas ar Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo nustatyta tvarka turintys teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas.
Administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl jam, kaip verslo subjektui, mokamas atlygis už jo teikiamas paslaugas, tarp administratoriaus ir bankrutuojančio fizinio asmens sudaroma pavedimo sutartis (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 22 str. 4 d.). Būtent bankroto administratorius yra tas subjektas, kuris užtikrina nešališką ir sklandžią bankroto proceso eigą ir nuo jo veiksmų priklauso tinkama fizinio asmens, kuriam iškelta bankroto, bei kreditorių interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas.
Pagal Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą, bankroto administratorius disponuoja fizinio asmens turtu ir depozitinės sąskaitos lėšomis šio įstatymo nustatyta tvarka. Tai reiškia, jog nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo momento, su tam tikromis išimtimis, įsigalioja draudimas fiziniam asmeniui disponuoti turimu turtu (jį parduoti, kitaip perleisti ar sudaryti kitokius sandorius) ir šio turto disponavimo teisė pereina bankroto administratoriui (Fizinių asmenų bankroto įstatymo 6 str. 5 d. 3 p.).
Taigi nors aptartose teisės normose expressis verbis (aiškiais žodžiais; tiesiogiai) nėra įtvirtina bankroto administratoriaus teisė inicijuoti teisme naujas bylas, tačiau tokie jo įgaliojimai tiesiogiai kyla iš disponavimo teisės – teisės nustatyti daikto teisinį likimą ir pakeisti jo ekonominę būklę, turinio. Todėl be Fizinių asmenų bankroto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos kompetencijos atstovauti fiziniam asmeniui iškeltose iki bankroto bylos iškėlimo bylose dėl turto išieškojimo iš kitų asmenų fizinio asmens naudai, bankroto administratorius turi teisę inicijuoti naujus teisminius procesus, kuriais siekiama Fizinių asmenų bankroto įstatymo keliamų tikslų (fizinio asmens mokumo atkūrimo ir kreditorių reikalavimų patenkinimo) įgyvendinimo.
Apibendrinant nurodytus motyvus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog analizuojamu atveju UAB „Šilkuva“ nepridėjo dokumentų, patvirtinančių jos įgaliojimų pasirašyti pareiškėjo V. Š. 2017 m. spalio13 d. skundą, yra neteisinga ir nepagrįsta, nes kartu su šiuo procesiniu dokumentu teismui buvo pateikta Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 3 d. nutarties iškelti fiziniam asmeniui V. Š. bankroto bylą ir paskirti V. Š. bankroto administratoriumi UAB „Šilkuva“ kopija (b. l. 80–85) (ABTĮ 24 str. 3 d.). Todėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis naikinama kaip neteisėta ir klausimas dėl skundo priėmimo perduodamas nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo bankrutuojančio fizinio asmens V. Š. bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Šilkuva“ atskirąjį skundą tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo bankrutuojančio fizinio asmens V. Š. bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Šilkuva“ skundo priėmimo klausimą perduoti Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.