- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-10-05
- Bylos Nr.
- e2S-916-613/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-33-3-00263-2014-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas išspręstas iš esmės.
- Teisėjas
- Giedrė Seselskytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublika, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, R. M., S. M.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutarties, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-457-514/2014 pagal pareiškėjų R. M. ir S. M. prašymą nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Plungės apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-457-514/2014, kuriuo prašė atnaujinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – CPK) 368 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus terminus pateikti prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-457-514/2014, iš dalies panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2014 m. kovo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-457-514/2014 ir priimti naują sprendimą - nepatvirtinti 2014 m. sausio 24 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių dalyje dėl turto padalijimo. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu pagrindu – jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų.
2. Nurodė, kad Plungės rajono apylinkės teismo 1996 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-106 R. M. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 310 straipsnio 1 dalį, jai paskirta bauda ir 1/4 turto konfiskavimas. Civilinėje byloje Nr. 2772/1996 pagal teismo antstolės pareiškimą teismas 1996 m. gruodžio 13 d. nutartimi nustatė, kad R. M. nuosavybės teise priklauso 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini) Plungės rajono teritorinė mokesčių inspekcija 1997 m. sausio 7 d. turto perėmimo, apskaitos, įkainojimo, saugojimo ir perdavimo aktu Nr. 022953 perėmė į apskaitą 1/8 dalį R. M. turto — buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: 1/8 dalis pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). VMI prie FM 2016 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi VĮ Registrų centrą dėl konfiskuoto ir į valstybės apskaitą perimto turto įregistravimo valstybės vardu su patikėjimo teise VMI prie FM, 2017 m. sausio 18 d. informavo R. M., kad yra parduodamas valstybei nuosavybės teise priklausantis konfiskuotas turtas. 2017 m. kovo 20 d. buvo gautas R. M. prašymas dėl konfiskuoto turto pirkimo bei nustatytos turto kainos sumokėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
3. VMI prie FM 2022 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į Telšių rajono 1-ą notarų biurą dėl nekilnojamojo turto - 1/8 dalies buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su priklausiniais: 1/8 dalimi pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo bendrasavininkei R. M. pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo. Notarų biuras informavo, kad VĮ Registrų centro duomenimis yra įregistruotas juridinis faktas apie įsiteisėjusį teismo sprendimą, turintį įtakos nekilnojamųjų daiktų teisiniam statusui bei paprašė pateikti papildomus dokumentus, t. y. teismo sprendimą, priimtą 2014 metais Plungės rajono apylinkės teisme. 2023 m. sausio 27 d. iš Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų buvo gautas Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimas civilinėje byloje 2-457-514/2014 dėl santuokinio turto dalių tarp R. M. ir S. M., nustatymo bei 2014 m. gegužės 6 d., 2014 m. gegužės 15 d. nutartys. 2023 m. kovo 7 d. buvo gautas notarės raštas, kad pirkimo-pardavimo sandoris dėl nekilnojamojo turto pardavimo bendrasavininkei R. M. nebus tvirtinimas, nes nustatyta, kad parduodamų nekilnojamųjų daiktų atžvilgiu yra įregistruotas juridinis faktas apie įsiteisėjusį teismo sprendimą (nutartį), turintį įtakos nekilnojamųjų daiktų teisiniam statusui. Teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu padalino santuokoje įgytą turtą lygiomis dalimis nustatydamas, kad nepilnametei dukrai A. M. skiriamas išlaikymas turtu ir jai nuosavybės teise atitenka 1/2 53,87 kv. m. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). S. M. asmeninės nuosavybės teise atitenka 1/2 53,87 kv. m. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/4 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad 1/4 R. M. tenkančio nuo 1/2 dalies turto arba 1/8 dalis nuo viso turto buvo konfiskuota. Priimant sprendimą nebuvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės šalių turto padalijimo klausimui išspręsti, t. y. nebuvo įvertinta, kad R. M. baudžiamojoje byloje buvo paskirtas turto konfiskavimas, padalinus sutuoktinių R. M. ir S. M. turtą lygiomis dalimis neeliminuojant konfiskuoto turto, buvo pažeistas valstybės teisių apsaugos principas, t. y. teismas, nutraukdamas santuoką, padalino turtą, kuris sutuoktiniams nepriklausė. Prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, t. y. VMI prie FM nebuvo įtraukta į civilinės bylos Nr. 2-457-514/2014 nagrinėjimą, todėl teismo sprendimas pažeidžia jos teises, nes VMI prie FM neturėjo galimybės pateikti teismui savo argumentų dėl konfiskuoto turto padalijimo ir šiuo metu negali šio turto realizuoti. Pareiškėja apie Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą sužinojo 2023 m. sausio 27 d., gavusi iš teismo dokumentus. Tačiau galutinai paaiškėjo, kad minėtu sprendimu pareiškėjos teisės yra pažeistos ir ji negalės įgyvendinti savo kaip patikėjimo teise valdomo konfiskuoto turto savininkės teisių, tik gavus 2023 m. kovo 7 d. notarės raštą Nr.S-24. Esant nurodytai situacijai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tam tikrais atvejais, kai susidaro ypatingai išskirtinė, netoleruotina teisinė situacija, teismai turi teisę CPK 370 straipsnyje nustatyta tvarka spręsti dėl CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyto naikinamojo termino atnaujinimo ir priimti atitinkamą procesinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-14 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2004, 2007-11-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2007, 2014-09-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2014). Nurodytose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse akcentuota, kad teisinė situacija, dėl kurios gali būti atnaujinamas naikinamasis terminas, turi būti išskirtinė, neįtikėtina, netoleruotina. Teismas, padalindamas svetimą turtą, t. y. valstybei priklausantį turtą, ne tik pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų (šiuo atveju VMI prie FM) teisių, bet ir padarė esminę teisės normos taikymo klaidą. VMI prie FM pripažįsta, kad praleido CPK 368 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytą terminą pateikti prašymą atnaujinti procesą, prašo jį atnaujinti dėl pirmiau išdėstytų aplinkybių.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Plungės apylinkės teismas 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-457-514/2014 netenkino. Pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai:
4.1. Teismas nustatė, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-457-514/2014 nutraukė pareiškėjų R. M. ir S. M. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino 2014 m. sausio 24 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnametei dukrai A. M. skiriamas išlaikymas turtu ir jai nuosavybės teise atiteko 1/2 53,87 kv. m. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/4 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); S. M. asmeninės nuosavybės teise atiteko 1/2 53,87 kv. m. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/4 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
4.2. Pažymėjo, kad CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą. Skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias, t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
4.3. Nurodė, kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio kodekso 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad praleisto trijų mėnesių termino atnaujinimo klausimas apskritai negali būti sprendžiamas, jei prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas, praleidus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytą naikinamąjį penkerių metų terminą, kuris netaikomas tik pareiškimams, teikiamiems CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. CIK-585/2022). Kad CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytas penkerių metų terminas yra naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus nebegali būti tenkinamas prašymas atnaujinti procesą konkrečioje byloje, yra nuosekli kasacinio teismo pozicija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-489-687/2018).
4.4. Akcentavo, kad pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punktą procesas gali būti atnaujinamas, jeigu sprendimu teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų materialiųjų teisių ar pareigų. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, kadangi VMI prie FM nebuvo įtraukta į civilinės bylos Nr. 2-457-514/2014 nagrinėjimą, sprendimas pažeidžia jos teises, nes VMI prie FM neturėjo galimybės pateikti teismui savo argumentų dėl konfiskuoto turto padalijimo ir šiuo metu negali šio turto realizuoti.
Šalies argumentai
4.5. Nurodė, kad pareiškėja kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje, kurioje sprendimas priimtas 2014 m. kovo 27 d., t. y. praėjus aštuoneriems metams, pabrėžė, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, todėl procesas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu negali būti atnaujinamas. Esant nustatytoms aplinkybėms pareiškėjos prašymo netenkino.
4.6. Pažymėjo, kad tokiu atveju, jeigu dėl naikinamojo termino, per kurį galima paduoti prašymą dėl proceso atnaujinimo, pabaigos nebėra objektyvios galimybės pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu ir dėl to gali būti pažeista asmens teisė į teisminę gynybą ir nuosavybės neliečiamumą, pareiškėja turi teisę pareikšti reikalavimą, susijusį su padalintu turtu, atskiroje, ne santuokos nutraukimo, byloje.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Atskirajame skunde apeliantė prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eA2-3989-884/2023 ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-457-514/2014 ir perduoti atnaujintą bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
5.1. Nurodo, kad teismui priimant 2014 m. kovo 27 d. sprendimą civilinėje byloje 2-457-514/2014 dėl turto padalijimo tarp R. M. ir S. M. nebuvo nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės šalių turto padalijimo klausimui išspręsti. Dar iki 2014 m. kovo 27 d. sprendimo priėmimo civilinėje byloje 2-457-514/2014, įsiteisėjusiu Teismo 1996 m. rugsėjo 13 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-106 R. M. buvo pripažinta kalta padarius nusikaltimą numatytą BK 310 straipsnio 1 dalyje ir jai paskirta bauda ir 1/4 turto konfiskavimas.
5.2. Teismui nenustačius ir neįvertinus šių aplinkybių bei teismui 2014 m. kovo 27 d. sprendimu padalinus sutuoktinių R. M. ir S. M. turtą lygiomis dalimis neeliminuojant konfiskuoto turto, buvo pažeistas valstybės teisių apsaugos principo, t. y. teismas nutraukdamas santuoką padalino turtą sutuoktiniams, kuris jiems nepriklausė. Mano, kad šios išskirtinės aplinkybės, nulėmusios šios situacijos atsiradimą, negali būti vertinamos itin formaliai, neatsižvelgiant į susiklosčiusių santykių kontekstą, esmę ir turinį.
5.3. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindė CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, kad nebuvo įtraukta į civilinės bylos Nr. 2-457-514/2014 nagrinėjimą, todėl teismo sprendimas pažeidžia jos teises, nes apeliantė neturėjo galimybės pateikti teismui savo argumentų dėl konfiskuoto turto padalijimo ir šiuo metu negali šio turto realizuoti.
5.4. Pareiškėjos nuomone, šioje situacijoje susiklostė išskirtinės teisinės aplinkybės, kad valstybei priklausantis konfiskuotas turtas buvo padalintas teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-457-514/2014, nutraukiant R. M. ir S. M. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinus 2014 m. sausio 24 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, dėl šių priežasčių ir dėl tokio teismo sprendimo, valstybė, atstovaujama pareiškėjos negali parduoti konfiskuoto turto.
5.5. Priimant teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-457-514/2014, buvo padaryta ir esminė teisės normos taikymo klaida, kuri daro teismo sprendimą neteisėtu, t. y. svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas (nutraukiant santuoką buvo padalintas svetimas turtas). Kadangi pareiškėja civilinėje byloje Nr. 2-457-514/2014 nebuvo šalimi, todėl negali kreiptis į teismą prašydama atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu. Tačiau akivaizdu, kad teismas padalindamas svetimą turtą, t. y. valstybei priklausantį turtą, ne tik teismo sprendime pasisakė dėl neįtrauktų į bylą asmenų (šiuo atveju pareiškėjos) teisių, bet ir padarė esminę teisės normos taikymo klaidą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai
6. Byloje nustatyta, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2014 m. kovo 27 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-457-514/2014 nutraukė pareiškėjų R. M. ir S. M. santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu bei patvirtino 2014 m. sausio 24 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią nepilnametei dukrai A. M. skiriamas išlaikymas turtu ir jai nuosavybės teise atiteko 1/2 53,87 kv. m. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/4 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); S. M. asmeninės nuosavybės teise atiteko 1/2 53,87 kv. m. buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 1/4 kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/2 sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini).
7. Pareiškėja nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog 1/4 R. M. tenkančio nuo 1/2 dalies turto arba 1/8 dalis nuo viso turto buvo konfiskuota, nebuvo įvertinta, kad R. M. baudžiamojoje byloje buvo paskirtas turto konfiskavimas, padalinus sutuoktinių R. M. ir S. M. turtą lygiomis dalimis neeliminuojant konfiskuoto turto, buvo pažeistas valstybės teisių apsaugos principas, t. y. teismas, nutraukdamas santuoką, padalino turtą, kuris sutuoktiniams nepriklausė.
Dėl proceso atnaujinimo instituto taikymo išimtinumo
8. Proceso atnaujinimo institutas yra išimtinė teisės į teismą įgyvendinimo priemonė. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimais dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose, yra pažymėjęs, kad vienas iš esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas. Vadovaujantis šiuo principu, prašymai atnaujinti procesą turi būti ribojami laiko atžvilgiu, ir res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant aiškiam ir neabejotinam proceso atnaujinimo pagrindui. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, būtų nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisės prašyti atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamomis aplinkybėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014). Taigi, proceso atnaujinimas pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, galimu tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms, be to, prašymai atnaujinti procesą ribojami laiku (CPK 368 straipsnis).
Dėl prašymo atnaujinti procesą padavimo terminų
9. Su prašymo atnaujinti procesą padavimu susiję CPK 368 straipsnyje įtvirtinti terminai: trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tos dienos, kurią prašymą atnaujinti procesą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis), ir penkerių metų naikinamasis terminas, skaičiuotinas nuo teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos (CPK 368 straipsnio 2 dalis).
10. Analizuojamu atveju aktualus CKP 368 straipsnio 2 dalyje apibrėžto termino taikymas. CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prašymas atnaujinti procesą negali būti teikiamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus atvejus. Pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punktą procesas atnaujinamas kai Europos Žmogaus Teisių Teismas pripažįsta, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimai, nutartys ar nutarimai civilinėse bylose prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir (ar) jos papildomiems protokolams, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, arba kai Europos Žmogaus Teisių Teismas nagrinėjamą peticiją išbraukia iš bylų sąrašo taikaus susitarimo ar vienašalės deklaracijos pagrindu, jeigu taikiu susitarimu ar vienašale deklaracija pripažįstama, kad Lietuvos Respublikos teismų sprendimais, nutartimis ar nutarimais civilinėse bylose buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir (ar) jos papildomuose protokoluose, kurių dalyvė yra Lietuvos Respublika, nustatytos pareiškėjų teisės dėl Lietuvos Respublikos teismų sprendimų, nutarčių ar nutarimų civilinėse bylose. Šioje byloje analizuojamu atveju CPK 366 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų aplinkybių nėra.
11. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad procesiniams veiksmams atlikti įstatyme nustatyti terminai drausmina proceso dalyvius, užtikrina sklandesnę, operatyvesnę teismo veiklą, civilinių teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkerta kelią procesui vilkinti. Dėl svarbių priežasčių praleistus procesinius terminus galima atnaujinti (CPK 78 straipsnis), tačiau tais atvejais, kai neribota termino atnaujinimo galimybė gali pažeisti didelę reikšmę visuomenei turinčius interesus, civilinių santykių dalyvių teises, įstatyme nustatoma galutinė termino atnaujinimo riba (naikinamasis terminas). Neatlikus procesinio veiksmo ilgiau nei nustatyta šios galutinės ribos trukmė, asmuo praranda teisę jį atlikti, o terminas jam atlikti nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).
12. Aptariamoje teisės normoje (CPK 368 straipsnio 2 dalyje) nustatytas naikinamasis procesinis prašymo atnaujinti bylos procesą padavimo terminas, kuris skaičiuojamas nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo dienos. Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-457-514/2014, kurios procesą prašoma atnaujinti įsiteisėjo 2014 m. balandžio 29 d., Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 6 d. ir 2014 m. gegužės 15 d. nutartimis ištaisyti rašymo apsirikimai. Dėl proceso atnaujinimo šioje byloje apeliantė į teismą kreipėsi tik 2023 m. birželio 16 d. Taigi, apeliantė prašymą atnaujinti procesą padavė praėjus daugiau kaip penkeriems metams nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo. Pagal CPK 75 straipsnio 1 dalį teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam terminui. Darytina išvada, kad po 2019 m. balandžio 29 d., galimybė teikti prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-457-514/2014 yra išnykusi.
13. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo ir nustatęs, kad Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. kovo 27 d. sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-457-514/2014, kurios procesą pareiškėja prašo atnaujinti, įsiteisėjo 2014 m. balandžio 29 d., t. y. daugiau kaip prieš penkerius metus, t. y., kad šiuo atveju yra praleistas įstatyme nustatytas naikinamasis terminas pateikti prašymą atnaujinti teismo procesą šioje byloje. Todėl šiuo atveju pirmosios instancijos teismas prašymą dėl proceso atnaujinimo turėjo atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 368 straipsnio 2 dalis).
14. Tuo atveju kai teismas priima pateiktą nenagrinėtiną procesinį dokumentą ir pradeda jo nagrinėjimo procesą, ši situacija spręstina pagal analogiją su bylos, nenagrinėtinos civilinio proceso tvarka, situacija, t. y. procesas, pradėtas pagal tokį prašymą, nutrauktinas (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 293 straipsnio 1 punktas). Kadangi toks prašymas pirmosios instancijos teismo buvo priimtas ir išnagrinėtas, apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs proceso pagal tokį prašymą negalimumą, skundžiamą nutartį panaikina ir procesą, pradėtą pagal pareiškėjos prašymą, nutraukia (CPK 293 straipsnio 1 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 338 straipsniu teismas
nutaria:
Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 3 d. nutartį panaikinti ir procesą, pradėtą pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-457-514/2014, nutraukti.