Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir nusikalstamos veikos padarymo metu gyvenęs (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant 1 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (gyvenamojoje vietoje) ir tęsti mokslą;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (6 veikos), 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant 1 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (gyvenamojoje vietoje), pradėti mokytis ar dirbti, tęsti mokslą ar darbą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, be šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų leidimo nekeisti gyvenamosios vietos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant 1 metus nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (gyvenamojoje vietoje), pradėti mokytis ar dirbti, tęsti mokslą ar darbą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant 1 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (gyvenamojoje vietoje), jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), ir jam paskirta 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, įpareigojant jį visą šį laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus kai tai susiję su mokslu ar darbu, taip pat tęsti mokslą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir jam paskirta galutinė 4 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant 1 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (gyvenamojoje vietoje), pradėti mokytis ar dirbti, tęsti mokslą ar darbą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;

6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė 4 metų 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nuo (duomenys neskelbtini) atlieka paskirtą bausmę (duomenys neskelbtini);

7) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir jam paskirta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 4 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. V. pagrobė didelės vertės svetimą turtą (automobilį), o būtent:

jis 2019 m. gegužės 19 d. apie 19.04 val. tyčia, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų – metilendioksimetamfetamino (MDMA), prie pastato, esančio Vilniuje, Grigiškėse, Kovo 11-osios g. 32, pamatęs UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį ir (duomenys neskelbtini) skiriamaisiais ženklais paženklintą automobilį Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 15 820 Eur, paėmė nuo žemės akmenį, jį metė į minėtą automobilį bei išdaužė automobilio kairės pusės galinį langą, po to per išdaužtą langą įlipo į automobilį, atsisėdo į vairuotojo vietą ir pažeisdamas UAB (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių nuomos ir paslaugų teikimo sąlygas ir taisykles – nerezervavęs automobilio, automobilį užvedė ir išvažiavo iš jo stovėjimo vietos, t. y. pagrobė automobilį Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), padarydamas šiai įmonei 15 820 Eur turtinę žalą.

Tokiais veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje.

Iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovo R. R. 2019 m. lapkričio mėn. laiško matyti, kad automobilis Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo užvestas 19.10 val., pajudėta 19.35 val. (1 t., b. l. 92).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2019 m. liepos 30 d. Specialisto išvados Nr. T-N 1377/2019 (01) matyti, kad D. V. šlapime (tyrimas pradėtas 2019 m. gegužės 20 d.) rasta metilendioksimetamfetamino (MDMA), pėdsakų metilendioksiamfetamino (MDA). Kraujyje amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų, etilo alkoholio nerasta. Šlapime benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (1 t., b. l. 103).

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, pagrobė automobilį. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnio dalį kyla asmeniui nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, kadangi tai kvalifikuota vagystė, laikoma pavojingesne, išskyrus, kai pagrobto turto vertė viršija 250 MGL (BBND – bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, kurio vieneto vertė – 50 Eur) (tai atitinka 12 500 Eur) dydžio sumą. Tuomet veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (BK 190 str. 1 d.).

Doktrinoje bei teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog tais atvejais, kai pagrobiamas automobilis, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau pagrobto automobilio vertė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi tik tais atvejais, kai ji mažesnė nei 250 MGL (BBND). Jei automobilio vertė viršija 250 MGL (BBND) dydžio sumą, veika turėtų būti kvalifikuojama pagal šio straipsnio 3 dalį kaip didelės vertės svetimo turto vagystė. Automobilio vertę paprastai nustato specialistai arba ekspertai.

Byloje pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. KK192118 (vertinimo data 2019 m. gegužės 21 d.) nurodoma, jog automobilio Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė prieš apgadinimą (su PVM) buvo 15 820 Eur (1 t., b. l. 58–76). Kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vėliau eismo įvykio metu buvo apgadintas, UAB (duomenys neskelbtini) patirtas nuostolis minėtoje ataskaitoje nurodomas kaip transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės (4 560 Eur) skirtumas – 11 260 Eur. Šia suma kartu su nepriklausomo eksperto ekspertizės kaina (160 Eur) ir automobilio ištraukimo ir transportavimo į remonto vietą kaštais (190 Eur) (iš viso 11 610 Eur) UAB (duomenys neskelbtini) civiliniame ieškinyje ir vertina bendrovės realiai patirtą žalą. Atsižvelgiant į tai, kaip matyti, iki apgadinimo, šio automobilio pagrobimo metu (2019 m. gegužės 19 d. apie 19.04 val.), jo rinkos vertė buvo 15 820 Eur, todėl šiuo atveju inkriminuojama nusikalstama veika kvalifikuotina būtent pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Tai, kad automobilis jį pagrobus vėliau buvo apgadintas ir realiai UAB (duomenys neskelbtini) patirtas nuostolis – 11 260 Eur (kuris su nepriklausomo eksperto ekspertizės kaina ir automobilio ištraukimo ir transportavimo į remonto vietą kaštais bendrovės civiliniame ieškinyje vertinamas iš viso 11 610 Eur suma), nereiškia, jog šioje byloje inkriminuojama nusikalstama veika padaryta žala ir automobilio vertė turėtų būti laikoma 11 260 Eur ar 11 610 Eur suma. Kaip minėta, ši suma yra tik tai, kas liko, iš transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą (15 820 Eur) atėmus apgadintos transporto priemonės likutinę vertę (4 560 Eur), tačiau nagrinėjama nusikalstama veika UAB (duomenys neskelbtini) neteko iš viso 15 820 Eur vertės turto. Pažymėtina, jog nusikalstama veika (ir šiuo atveju) padaryta žala ir jos dalyko vertė yra būtent ta rinkos vertė, kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo metu, o ne po jos likusi turto vertė ar nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) vertinama jam padaryta žala civiliniame ieškinyje.

Šiuo atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo D. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta.

Tai pagrindžia byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – iš dalies paties kaltinamojo D. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, liudytojų I. Š., R. R. parodymai, UAB (duomenys neskelbtini) atstovo R. R. pareiškimas ir paaiškinimai, jo pateikti duomenys, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Kaltinamasis D. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės pripažino objektyviąją jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pusę, t. y. kad jis 2019 m. gegužės 19 d. apie 19.04 val. prie pastato, esančio Vilniuje, Grigiškėse, Kovo 11-osios g. 32, akmeniu išdaužęs UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio ir (duomenys neskelbtini) skiriamaisiais ženklais paženklinto automobilio Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinį langą ir per jį įlipęs į automobilį, atsisėdęs į vairuotojo vietą ir nerezervavęs automobilio nustatyta tvarka, jį užvedė bei išvažiavo iš jo stovėjimo vietos, tačiau kaltinamasis nepripažino, kad tokia jo veika buvo sąmoninga ir kryptinga subjektyviąja prasme, t. y. teigė, jog jis neturėjo tikslo pagrobti šį automobilį, o tik su juo pasivažinėti ir grąžinti į tą vietą, iš kurios paėmė.

Pasisakant dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015). Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012).

Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama, be kita ko, pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).

Šiuo atveju, kaip matyti iš liudytojos I. Š. parodymų, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaringi ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis D. V. įvykio metu automobilį rinkosi, jo ieškojo jau būdamas (duomenys neskelbtini), o neradęs, važiavo į Grigiškes, ieškojo būtent (duomenys neskelbtini) ženklo automobilio, žinojo, kad jame yra ir atsarginis raktas, atvykęs į Grigiškes ir radęs tokį automobilį, norėdamas į jį patekti, vengdamas pašalinių žmonių akių, policijos, laukė kol jų nebus, bus vėlus metas, įsibraudamas į automobilį panaudojo aktyvius veiksmus – paėmęs akmenį, išdaužė galinį automobilio langą, įlipęs iš karto užvedė automobilį, per 3 minutes, žinojo, ką ir kaip daryti, galiausiai išvažiavo automobiliu iš tos vietos. Besivažinėdamas, D. V. dar kitus asmenis kvietė į automobilį, o pastebėjęs policijos automobilį, nestojo, bėgo. Tai, kad I. Š. nurodė, jog D. V. kalbėjo tik apie tai, kad pasiimti automobilį, tačiau nebuvo kalbos apie tai, kad automobilį pavogti, jį parduoti ar ką nors kito su juo padaryti, nereiškia, kad nebuvo ketinimo pagrobti automobilį, kadangi svetimo turto pasisavinimas pasireiškia ne tik disponavimu juo jį perleidžiant kitiems asmenims (parduodant ir pan.), tačiau ir naudojimusi juo savo nuožiūra. Tai patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Kaip matyti iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovo R. R. pateiktų duomenų, šiuo atveju automobilis buvo paimtas be rezervacijos, nesilaikant jų įmonės nustatytos naudojimosi (duomenys neskelbtini) automobiliais tvarkos, į automobilį buvo įsilaužta 2019 m. gegužės 19 d. 19.04 val., jis buvo užvestas 19.10 val., o juo pajudėta 19.35 val., šiuo automobiliu nuvažiuotas 21 km atstumas, važiuota ilgiau nei valandą laiko. Taip pat, kaip matyti iš bylos duomenų, D. V. automobiliu važiavo iš Grigiškių į (duomenys neskelbtini), po to vėl į Grigiškes, link Vilniaus. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose taip pat patvirtino, kad D. V., vairuodamas automobilį, pamatęs juos, staigiai apsisuko ir padidinęs greitį nuvažiavo, įvažiavo į miško keliuką, į šviesos ir garso signalus nereagavo, greičio nelėtino, nesuvaldęs automobilio ir trenkęsis į kelio gale esantį pylimą, pareigūnams iš karto po to prisipažino, kad išdauždamas galinių durelių stiklą pateko į šį automobilį ir taip jį pavogė, o bėgo todėl, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir automobiliu naudojasi neteisėtai, t. y. jį pavogęs.

Taigi, visa tai leidžia spręsti, kad kaltinamojo D. V. teiginys, jog jis norėjo tik pasinaudoti svetimu automobiliu, jo vogti neplanavo, ketino jį grąžinti, nėra pagrįstas. Matyti, kad jis iš anksto buvo numatęs savo veiksmus, jų padarinius ir atitinkamai elgdamasis to siekė – pagrobti automobilį. Kaltinamasis UAB (duomenys neskelbtini) priklausančia transporto priemone važinėjo, kur pats pageidavo be konkretaus tikslo, t. y. naudojosi automobiliu savo nuožiūra, nes buvo jį savavališkai užvaldęs. Jis suvokė, kad automobilis jam nepriklauso, jis jį paėmė ne nustatyta tvarka, o be rezervacijos, už tai nesumokėjęs, prieš savininko valią, be to, ir neturėdamas teisės vairuoti. Kur toliau būtų vykęs ir ar tikrai automobilį būtų grąžinęs, nėra galimybės objektyviai spręsti, kadangi važinėjimąsi vogtu automobiliu sustabdė policija ir padaryta avarija, o ne jo sąmoningas atsisakymas nuo nusikalstamos veikos. Toks kaltinamojo elgesys neabejotinai apsunkino jo grąžinimą teisėtam savininkui, o sukelta avarija padarė ir realius nuostolius. Be to, pažymėtina ir tai, kad sumanymas važinėtis norimomis kryptimis kilo būtent D. V., kuris ir vairavo transporto priemonę, t. y. ja laisvai disponavo savo nuožiūra. Su I. Š. jis nesitarė kur ir kada vyks, pastarąją vežiojosi tiesiog dėl kompanijos, nors ši ir įlipo pirma į automobilį jo raginama. Taigi sumanymas pasisavinti svetimą automobilį kilo būtent D. V., kuris šį sumanymą ir realizavo.

Taigi D. V. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, požymius, jis pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.

Už BK 178 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytas tik laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Skirdamas kaltinamajam D. V. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas sunkus (BK 11 str. 5 d.) tyčinis nusikaltimas nuosavybei. Turtinė žala nėra atlyginta.

Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiuo atveju nėra, taip pat nenustatyta ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Ta aplinkybė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2019 m. liepos 30 d. Specialisto išvadoje Nr. T-N 1377/2019 (01) nustatyta, jog D. V. šlapime (tyrimas pradėtas 2019 m. gegužės 20 d.) rasta metilendioksimetamfetamino (MDMA), pėdsakų metilendioksiamfetamino (MDA), nelaikytina jo atsakomybę už nagrinėjamą nusikalstamą veiką sunkinančia, kadangi šiuo atveju jokiais kitais duomenimis byloje nebuvo nustatyta, jog tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.

Teismas, skirdamas bausmę D. V. taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – nepilnametis, nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 4 kartus, šiuo metu jau teistas 8 kartus (1 t., b. l. 142–148), iš esmės už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, administracine tvarka baustas keliasdešimt kartų, daugiausiai taip pat už turtinio pobūdžio nusižengimus (1 t., b. l. 138–141), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.

Be to, teismas, vadovaudamasis BK XI skyriuje numatytais baudžiamosios atsakomybės nepilnamečiams ypatumais, atsižvelgia į D. V. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. tai, kad iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo gyveno su šeima (motina ir tėvu), mokėsi (duomenys neskelbtini), būdamas pataisos namuose nuo 2019 m. D. V. mokosi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 135, 137), ankstesniuose teismų procesuose nustatytomis aplinkybėmis, D. V. visada turėjo problemų, buvo nukreiptas į priklausomybės centrą, taikytos prevencinės priemonės, elgesio pagerėjimui nedavė rezultatų, jis pagalbos nepriėmė, socialiniai darbuotojai dirbo su šeima, teikta psichologų pagalba, šeimai sunku su sūnumi tvarkytis. Taip pat matyti, kad ankstesniais teismų sprendimais D. V. buvo taikytos ir laisvės apribojimo bausmės, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau 2019 m. spalio 18 d. teismo nuosprendžiu nuo (duomenys neskelbtini) atlieka paskirtą bausmę (duomenys neskelbtini).

Taigi, kaltinamojo teisei priešingas elgesys (turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos) kartojasi, tai neleidžia teigti, jog minėto automobilio vagystė buvo atsitiktinis veiksmas. Teismo vertinimu, D. V. yra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai daro analogiškas nusikalstamas veikas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro.

Teismas, atsižvelgęs į visumą byloje nustatytų aplinkybių, konstatuoja, kad D. V. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje kaip vienintelė numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis – 1 (vieneri) metai. Teismo vertinimu, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė padės pasiekti bausmės tikslus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per griežta.

Su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis teismas, siekdamas išvengti dvigubo bendrinimo, šios bausmės nebendrina, nes D. V. atžvilgiu yra nagrinėjamos dar kitos baudžiamosios bylos.

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

UAB (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 11 610 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad dėl UAB (duomenys neskelbtini) valdomo automobilio Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės ir apgadinimo, įvykusio 2019 m. gegužės 19 d., t. y. nusikalstamos veikos, UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 11 610 Eur turtinę žalą, kurią sudaro nepriklausomo eksperto nustatytos transporto priemonės atstatymo išlaidos (11 260 Eur), nepriklausomo eksperto ekspertizės kaina (160 Eur) ir automobilio ištraukimo ir transportavimo į remonto vietą kaštai (190 Eur) (1 t., b. l. 81).

Iš MB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ištraukimas iš griovio ir transportavimas kainavo 190 Eur (1 t., b. l. 56–57).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 21 d. transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. KK192118 matyti, kad automobilio Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rinkos vertė prieš apgadinimą buvo 15 820 Eur (su PVM), šio automobilio likutinė vertė 4 560 Eur. Patirtas nuostolis yra 11 260 Eur (1 t., b. l. 58–76).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 6 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad turto vertinimo paslaugos įvertintos 160 Eur (1 t., b. l. 77).

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2019 m. spalio 23 d. nutarimu UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 82).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) prašoma atlyginti žala buvo patirta būtent kaltinamojo D. V. veiksmais, kurie šiuo nuosprendžiu pripažinti nusikalstama veika, be to, pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais išvardytais duomenimis, todėl sprendžia, kad jis tenkintinas ir žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo, o šiam neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš už jo nusikalstama veika materialiai atsakingų asmenų (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2019 m. spalio 28 d. ir 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimais byloje civiliniais atsakovais įtraukti kaltinamojo D. V. atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai – I. V. ir M. V. (1 t., b. l. 83–84, 88)) (CK 6.276 str.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismas turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti jo vykdymo tvarką. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, bet toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojai neturi patirti nepagrįstų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2019 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-303/2019). Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Nagrinėjant šį klausimą būtina atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Taigi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, prie išimtinių atvejų, kai teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

Įvertinus tai, kad kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė šiai dienai viršija 5 metus, jis yra nepilnametis, mokosi (duomenys neskelbtini), o už jo nusikalstamas veikas materialiai atsakingi asmenys – atstovai pagal įstatymą – tėvai, moka pagal ankstesnius nuosprendžius iš kaltinamojo priteistas žalos atlyginimo sumas, dėl ko yra paėmę (duomenys neskelbtini) dydžio kreditą, jų kiekvieno pajamos per mėnesį sudaro po 500 – 700 Eur, bei atsižvelgus į civilinės atsakovės I. V. prašymą, akivaizdu, kad iš karto sumokėti nemažą visą priteistą žalos atlyginimo sumą jiems objektyviai būtų labai sunku, todėl, įvertinus ir civilinio ieškovo interesus, darytina išvada, jog turtinės žalos atlyginimas šiuo atveju išdėstytinas ilgesniam laikui ir nepažeis civilinio ieškovo teisėtų lūkesčių gauti žalos atlyginimą kuo greičiau, taip pat teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimų.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) automobilio stiklo šukės, supakuotos į voką Nr. 1, perduotos saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį (Daiktinių įrodymų saugyklą), adresu: Buivydiškių g. 20, Vilnius, pagal 2019 m. spalio 28 d. Kvitą B serija BBB Nr. 2PK003932 (1 t., b. l. 97, 100); 2) kvapų pėdsakai, supakuoti stiklainiuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, kurie saugomi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Odorologijos skyriuje, adresu: Minsko pl. 45, Vilnius (1 t., b. l. 97, 98–99) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai CD laikmenose su nepilnametės liudytojos I. Š. apklausų vaizdo ir garso įrašais, prisegti prie 1 ir 2 tomų galinių viršelių vidinių dalių – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jo naudai 11 610 Eur (vienuolikos tūkstančių šešių šimtų dešimties eurų) turtinės žalos atlyginimą iš D. V., o šiam neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų I. V. ir M. V..

Civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) priteisto 11 610 Eur turtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti 3 (trejų) metų laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, mokant pasirinkto dydžio įmoką kas mėnesį iki visiško turtinės žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) automobilio stiklo šukes, supakuotas į voką Nr. 1, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį (Daiktinių įrodymų saugyklą), adresu: Buivydiškių g. 20, Vilnius, pagal 2019 m. spalio 28 d. Kvitą B serija BBB Nr. 2PK003932; 2) kvapų pėdsakus, supakuotus stiklainiuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, saugomus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Odorologijos skyriuje, adresu: Minsko pl. 45, Vilnius – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus CD laikmenose su nepilnametės liudytojos I. Š. apklausų vaizdo ir garso įrašais, prisegtus prie 1 ir 2 tomų galinių viršelių vidinių dalių – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.