- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-02-23
- Bylos Nr.
- N1-84-1122/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Dambrauskienė
- Kaltinamasis
- D. V.
- Advokatai
- Silva Mardosaitė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.11.10Bausmių ir jų skyrimo ypatumai nepilnamečiams (BK 90-91 str.)
- 1.2.14.1.2.6Didelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 3 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
viešuose teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ir nusikalstamos veikos padarymo metu gyvenęs (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:
1) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant 1 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (gyvenamojoje vietoje) ir tęsti mokslą;
2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (6 veikos), 187 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta galutinė 2 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant 1 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (gyvenamojoje vietoje), pradėti mokytis ar dirbti, tęsti mokslą ar darbą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse, be šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų leidimo nekeisti gyvenamosios vietos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, 82 straipsnio 1 dalies 5 punktu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant 1 metus nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (gyvenamojoje vietoje), pradėti mokytis ar dirbti, tęsti mokslą ar darbą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant 1 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (gyvenamojoje vietoje), jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
Žemesnės instancijos teismas
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), ir jam paskirta 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant 11 mėnesių nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, mokytis, tęsti mokslą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;
5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos), ir jam paskirta 1 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė, įpareigojant jį visą šį laikotarpį nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, išskyrus kai tai susiję su mokslu ar darbu, taip pat tęsti mokslą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 25 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir jam paskirta galutinė 4 metų 4 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 92 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant 1 metus nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose (gyvenamojoje vietoje), pradėti mokytis ar dirbti, tęsti mokslą ar darbą, dalyvauti valstybinių ar nevalstybinių įstaigų bei organizacijų rengiamose socialinio ugdymo ar reabilitacijos priemonėse;
6) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 9 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. liepos 23 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė 4 metų 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Nuo (duomenys neskelbtini) atlieka paskirtą bausmę (duomenys neskelbtini);
7) Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmės subendrinta su Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. spalio 18 d. nuosprendžiu paskirta 4 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir jam paskirta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;
8) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu, padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta subendrinta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė (nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 4 d.),
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. V. pagrobė didelės vertės svetimą turtą (automobilį), o būtent:
jis 2019 m. gegužės 19 d. apie 19.04 val. tyčia, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, būdamas apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų – metilendioksimetamfetamino (MDMA), prie pastato, esančio Vilniuje, Grigiškėse, Kovo 11-osios g. 32, pamatęs UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), priklausantį ir (duomenys neskelbtini) skiriamaisiais ženklais paženklintą automobilį Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio rinkos vertė 15 820 Eur, paėmė nuo žemės akmenį, jį metė į minėtą automobilį bei išdaužė automobilio kairės pusės galinį langą, po to per išdaužtą langą įlipo į automobilį, atsisėdo į vairuotojo vietą ir pažeisdamas UAB (duomenys neskelbtini) Transporto priemonių nuomos ir paslaugų teikimo sąlygas ir taisykles – nerezervavęs automobilio, automobilį užvedė ir išvažiavo iš jo stovėjimo vietos, t. y. pagrobė automobilį Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausantį UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), padarydamas šiai įmonei 15 820 Eur turtinę žalą.
Tokiais veiksmais D. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje.
Kaltinamasis D. V. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino ir paaiškino, kad neturėjo tikslo pagrobti automobilį. Palaikė savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Jo tikslas buvo pasėdėti automobilyje. Kai išdaužė automobilio langą, jie (kartu su I. Š.) išėjo ir nebuvo tikslo grįžti atgal. Bet į autobusų stotelę reikėjo eiti pro tą pačią vietą. Eidamas (kartu su I. Š.) pastebėjo, kad langas išdaužtas ir niekas to nepastebėjo, todėl norėjo tiesiog pasėdėti jame. Įlipo į automobilį kartu su I.. Nepamena, ar jis pats sakė, ką I. daryti, ar ji pati darė. Junginėjo muziką, spaudinėjo visokius mygtukus ir automobilis užsivedė. Tada spontaniškai nusprendė pasivažinėti ir išvažiavo. Važinėjo, jau planavo važiuoti atgal pastatyti automobilį į tą pačią vietą arba netoli jos, bet priekyje pamatė policiją, tada apsisuko ir norėjo važiuoti toliau, bet policija įjungė sirenas, jis išsigando ir pradėjo bėgti. Nežino, kodėl taip įvyko, bet mano, kad šiuo atveju vagystės nebuvo. Gyveno tuo metu (duomenys neskelbtini). Jeigu būtų grąžinęs automobilį į Grigiškes, būtų grįžęs namo autobusu. Tuo metu buvo nevėlu, autobusai iki 23 val. važiuoja. Nors jau buvo apie 23 val., jie vis tiek būtų spėję į autobusą arba mikroautobusą. Išsigando policijos pareigūnų ir toli nebėgo, gal 100 metrų. Važiavo link Grigiškių, o jos Vilniaus pusėje. Anksčiau nėra turėjęs reikalų su (duomenys neskelbtini) automobiliais, nėra jais važinėjęs kaip keleivis. Nežino, kodėl norėjo važiuoti į mišką. Tiksliai nepamena. Galbūt norėjo pasislėpti, kad pareigūnai nesulaikytų ir vėliau važiuoti atgal pastatyti automobilį, kad būtų mažiau problemų. Narkotines medžiagas vartojo prieš dvi dienas iki to įvykio. Priklausomybės narkotikams neturi. Yra gydęsis (duomenys neskelbtini). Priklausomybės alkoholiui neturėjo, bet pavartodavo. Narkotinių medžiagų nevartojo iki tol, tada buvo pirmas kartas, kai pavartojo. Įvykio metu jo būklė buvo normali, apsvaigęs nebuvo. Nežino, kodėl pabėgo iš ligoninės. Liūdna ten ligoninėje buvo. Neturi pozicijos dėl civilinio ieškinio.
Liudytoja I. Š. apklausiama teisiamojo posėdžio metu parodė, kad visa tai įvyko birželį, prieš metus ar pusantrų. Iš pradžių su D. V. vaikščiojo (duomenys neskelbtini) paskui važiavo į Grigiškes. Atvažiavus į Grigiškes D. V. užsinorėjo pasiimti pasivažinėti automobilį. Jis jau (duomenys neskelbtini) norėjo pavogti automobilį, bet (duomenys neskelbtini) nerado. Tai žino, nes jis jai taip sakė. Jis pats sakė, kad reikėtų kažką nuveikti, kai dar buvo (duomenys neskelbtini). Sakė, „paimam (duomenys neskelbtini)“. Ji sutiko važiuoti į Grigiškes, nes ten su draugėmis norėjo susitikti, o jis dėl (duomenys neskelbtini) Grigiškėse jie buvo prie centro, mažos „Iki“ parduotuvės, netoli jos yra parkingas. Nuėjo ten ir pastebėjo (duomenys neskelbtini) automobilį. Ji nežino, kaip jis sugalvojo vogti tą automobilį, nes jai ne tai galvoje buvo. Jis pamatė (duomenys neskelbtini) automobilį ir pasakė „šitą paimam“. D. V. žiūrėjo, ar eina žmonės ir ar yra raktai. Ji tada nelabai pritarė tam, nes labai bijojo, nesinorėjo kažką blogo daryti. Tada jis paėmė akmenį, kurį rado kažkur gatvėje, palaukė, kol žmonės nueis, ir išdaužė galinį automobilio langą dešinės pusės, o ji už jo buvo pasislėpusi. Tada jie nubėgo ir pasislėpė, pasivaikščiojo kažkiek. Buvo pasitraukę nuo automobilio, ėjo pasivaikščioti, nes D. V. sakė, kad žmonės juos gali pamatyti, bus negerai. Gal 10-15 minučių jų nebuvo šalia. Kai grįžo prie automobilio, pamatė, kad žmonių nėra šalia, niekas automobilio nelietė. D. V. jai pasakė: „lipk tu pirma“. Ji nenorėjo lipti pirma, bet jis ją ragino tai padaryti, kad ji jam atidarytų duris iš vidaus. Ji nenorėjo, bet įlipo. Tada jis įlipo. Ji norėjo atrakinti duris, bet jis iš karto iš paskos įlipo. Jis iš karto užvedė automobilį ir jie išvažiavo iš tos vietos. Nuo tada, kai įlipo iki užvedė automobilį, praėjo gal 3 minutės, paspaudė mygtuką START. Tiksliai nežino, ką jis darė, nes persigandusi buvo. Tas 3 minutes jis bandė užvesti automobilį. Jai atrodo jis žinojo, kaip užvesti tą automobilį, nes jis iškart žinojo, ką daryti. Būtent (duomenys neskelbtini) norėjo automobilio, nes ten yra antras raktas, D. V. jai taip sakė. Jie toli nenuvažiavo, gal 20-30 minučių važinėjo, važiavo nuo Grigiškių iki (duomenys neskelbtini), neatsimena, kur padarė avariją. Tik pamena tą momentą, kai sėdėjo prie telefono, atsisuko į D. V., o jis išsigandęs žiūrėjo į priekį, kur link jų važiavo policija. Ji sakė D. V. sustoti, jis nereagavo. Ji dar kartą pakartojo, jis nusisuko ir pradėjo važiuoti. Ji tada atsisegė diržą, nežino kodėl. Tada D. V. pradėjo bėgti ir toliau ji nepamena, kas vyko, ji prarado atmintį, neatsimena kažkiek, neatsimena, kur jie atsitrenkė. Policija juos ištraukė iš automobilio, pradėjo juoktis iš jų. Vėliau atvažiavo jos mama, greitoji. D. V. reanimacijoje buvo. Tai sužinojo iš mamos ar iš gydytojų. Prieš tai jiems besivažinėjant D. V. dar kažką lyg kvietė į automobilį. Jos drauges. Bet jos nesėdo. Ji pati norėjo tuo metu išlipti, nes jai buvo baisu. Daugiau dėl nieko nesijaučia kalta. Jai jis tuo metu patiko ir buvo sunku jam atsakyti. Tą dieną, kai su juo buvo, ji buvo apspangusi, pavargusi, nes nemiegojo tądien, silpnai jautėsi. Tą dieną neatsimena, ar vartojo psichotropines medžiagas. Gal parūkė „žolės“. Bet parūkė anksčiau, gal 3-5 valandos iki automobilio paėmimo, tai jau neturėjo būti apsvaigę, nes automobilį paėmė vakare. Kai automobilį ėmė D. V. neatrodė apspangęs, nes buvo energingas, žvalus, jis neatrodė apsvaigęs. D. V. norėjo pasivažinėti su automobiliu, nesakė, ką po to su juo darys. Ji galvojo, gal jis galvojo paskandinti automobilį, ji nežino. Bet jai jis nieko nesakė. Patvirtina tai, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu – kalbėjo tik apie tai, kad pasiimti automobilį ir su juo pasivažinėti, tačiau tarp jų nebuvo kalbos apie tai, kad automobilį pavogti, jį parduoti ar ką nors kito su juo padaryti.
UAB (duomenys neskelbtini) atstovas R. R. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu parodė, jog apie įvykį sužinojo iš Klientų aptarnavimo centro, kuris turi tiesioginę telemetriją ir gali stebėti visų automobilių tiesioginius duomenis ir parametrus. Buvo pranešta apie automobilį, važiuojantį be rezervacijos. Buvo gauta informacija ir iš policijos, nes jie pamatė įtariamąjį, kurį atpažino vizualiai, ir pradėjo sekti automobilį. Tada jis nuvyko į įvykio vietą po paties įvykio, kai automobilis jau buvo nuvažiavęs nuo kelio. Visus laikus buvo nurodęs ikiteisminio tyrimo metu, taip pat įvykių seką – kada buvo paimtas automobilis, kada pajudėjo ir maršrutą. Be rezervacijos automobilis gali važiuoti į jį įsilaužus arba esant techniniam gedimui, kažką su elektronine sistema padarius, kad jis galėtų užsivesti. Žinoti, kaip užvesti automobilį be rezervacijos, žmogui, kuris niekada nesinaudojo (duomenys neskelbtini) paslauga, galima. Dažniausiai tokie automobiliai užvedami mygtuku. Jeigu kažkoks techninis sistemos gedimas buvo, pavyko į tą automobilį patekti, pavyko tiesiog paspausti mygtuką, kad užvesti, jis užsivedė, tada galima važiuoti. Išdaužus langą, patekus į automobilį, užvedant įprastu būdu, jeigu buvo sistemos gedimas, automobilis galėjo užsivesti. Jeigu gedimo nėra, neįmanoma užvesti automobilio, nes sistema blokuoja degimą. Šiuo atveju automobilis buvo techniškai tvarkingas, tačiau pati valdymo sistema galėjo būti sugadinta, gal su ja buvo kažkas daryta. Įprastu būdu, kai klientas, naudodamasis šia paslauga, rezervuoja automobilį, atrakinimo metu išsiunčiama komanda automobiliui atblokuoti motorą, tai reiškia leisti užsivesti, važiuoti, programėlės pagalba. Tuomet durelės atsirakina, užsiveda įprastu būdu, su raktu arba mygtuku, priklausomai nuo sistemos. Šis automobilis turėjo mygtukinį užvedimą. Šiuo atveju jų įmonė automobilio paėmimą be rezervacijos ir naudojimąsi traktavo kaip vagystę, neteisėtą automobilio paėmimą. Jei automobiliu būtų pasinaudota ir jis būtų grąžintas į tą vietą, tai taip pat būtų vagystė. Pasinaudojimas svetimu turtu be jų žinios, be jų sutikimo. Jeigu automobilis paimamas be rezervacijos, nežinoma, kas automobiliu naudojasi, vadinasi bet koks atliktas veiksmas automobiliu yra direktoriaus atsakomybė. Šiuo atveju automobilis apylinkėmis važiavo be rezervacijos ne trumpai. Klientų aptarnavimo centras tuomet bando susisiekti su paskutiniais klientais, jiems patvirtinus, kad kelionė jų nebuvo pratęsta, tuomet siunčiamas darbuotojas arba kviečiama policija. Šiuo atveju taip ir buvo. Dėl civilinio ieškinio paaiškino, kad jis yra 11 610 Eur dydžio, kadangi tai nustatė nepriklausomas ekspertas, automobilį ištyręs po įvykio. Į šią sumą įeina automobilio detalių atstatymo kaštai. Yra to paties eksperto, (duomenys neskelbtini), atlikta ekspertizė, ten surašytos sumos tiksliai. Automobilis buvo nurašytas. Eismo įvykio metu jis nuvertėjo. Atskaičiavus bendrą automobilio vertę, atėmus tą sumą, gautųsi likutinė vertė. Taip pat realiai buvo patirti automobilio ištraukimo, tempimo kaštai. Šis automobilis neturėjo Kasko draudimo. Automobiliai draudžiami civiline atsakomybe. Draudimas šiuo atveju nieko neatlygino, nes nedraudiminis įvykis, vairavo nepilnametis asmuo, neturintis teisės vairuoti. Šiai dienai civilinio ieškinio suma nė kiek nepakito. Nurašius automobilį dažniausiai jis parduodamas už likutinę vertę. Tuo užsiima dukterinė įmonė. Šiuo atveju iš automobilio rinkos kainos (15 820 Eur – tokia buvo jo likutinė vertė prieš eismo įvykį) atėmus civiliniame ieškinyje nurodytą sumą, gauta automobilio likutinė vertė, už kurią jis parduotas.
Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą I. V. apklausiama teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad civilinio ieškinio neturi iš ko atlyginti, nebent mažomis dalimis kiekvieną mėnesį. Suma yra nemaža. Jų šeima jos tikrai neturi. Už ankstesnius nusikaltimus priteistai žalai atlyginti jie ėmė kreditą, kurį dabar taip pat moka. Kreditas yra nemažas. Iki šios veikos sūnus gyveno su jais. Kai buvo sulaikytas, jie turėjo grąžinti socialines išmokas, ką už jį gaudavo po 50 Eur, tai dar viena suma, kurią turi grąžinti. Nors dirba abu su vyru, bet vis tiek ir jį (sūnų) išlaikyti dar reikia.
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. liepos 24 d. įtariamuoju apklaustas D. V. parodė, kad neprisipažįsta pagrobęs automobilį. Šiuo metu priklausomybių neturi, yra gydęsis (duomenys neskelbtini). Narkotinėms medžiagoms priklausomybės neturi ir neturėjo. Įtarime nurodytu metu, t. y. 2019 m. gegužės 19 d., vakarop, jis su drauge I., kurios pavardės nežino, važinėjosi autobusais. Neturėjo konkretaus tikslo, tiesiog važiavo. Jie išvažiavo iš (duomenys neskelbtini) ir atvažiavo į Grigiškes, ten ir išlipo. Išlipę iš autobuso, ėjo į parduotuvę ,,Iki“ ir prie jos pamatė stovintį (duomenys neskelbtini) ženklais pažymėtą automobilį, Toyota markės. Jie su I. stovėjo toliau nuo to automobilio, kur buvo remontuojamas kelias. Tas kelias buvo pusiau žvyrkelis. Jis pasiėmė nuo žemės maždaug kumščio dydžio akmenį ir jį metė į minėtą automobilį. Nuo jo mesto akmens sudužo ir subyrėjo automobilio galinis keleivio pusės stiklas. Negali paaiškinti, kodėl jis metė tą akmenį į automobilį, kadangi nenorėjo išdaužti stiklo ar kitaip jį sugadinti. Po to jie su I. pabėgo, toliau vaikščiojo po Grigiškes. Praėjus maždaug pusvalandžiui, sugrįžo prie to paties automobilio. Išdaužto lango stiklai buvo visiškai subyrėję, todėl jis pasiūlė I. įlįsti į automobilį ir jame pasėdėti. Jie taip ir padarė, pro išdaužtą langą įlipo į automobilį. I. atsisėdo priekyje keleivio vietoje, o jis – vairuotojo. Jis spaudinėjo įvairius mygtukus automobilyje, klausėsi muzikos. Jam paspaudus kažkokį mygtuką, automobilis užsivedė. Tada jam kilo mintis su tuo automobiliu pasivažinėti ir jie pajudėjo link (duomenys neskelbtini). Pasivažinėjo (duomenys neskelbtini) maždaug tris valandas ir po to važiavo į Vilnių. Bevažiuojant pamatė priekyje policijos automobilį, pristabdė. Tada jie įjungė garso ir šviesos signalus, jis išsigando, apsuko automobilį ir pradėjo su automobiliu bėgti nuo pareigūnų. I. visą tą laiką buvo kartu su juo. Policija jį vijosi. Jie privažiavo mišką, jis norėjo į jį įvažiuoti ir sustoti. Matė, kad priekyje buvo didelis smėlio kalnas ir akmuo, bandė automobilį nusukti į šoną, tačiau automobilis nepasisuko ir jie atsitrenkė į akmenį. Tuo metu juos pareigūnai ir sulaikė, po to atvažiavo greitoji pagalba ir juos su I. išvežė į ligoninę. Jam ant kaktos buvo guzas, praskelta lūpa, tik nežino, ar jam buvo lūžusi nosis. Atvežus į ligoninę, jį paguldė į reanimaciją, tačiau jis kitą dieną pabėgo. Jis neturėjo tikslo vogti automobilio, jeigu policija nebūtų jo pastebėjusi, jis būtų automobilį pastatęs atgal į tą pačią vietą, iš kurios ir paėmė. Kaip jau ir sakė, neturėjo tikslo ir specialiai išdaužti automobilio lango. Iš anksto nebuvo suplanavęs važinėtis automobiliu, jam ta mintis kilo tik tada, kai netyčia, bespaudinėdamas mygtukus, užvedė automobilį. Jis labai gailisi dėl tokio savo poelgio, prisipažįsta, kad pasielgė blogai (1 t., b. l. 114–116).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. gruodžio 19 d. papildomai įtariamuoju apklaustas D. V. parodė, kad nesutinka su tuo, jog jis pagrobė automobilį. Šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini). Nori pasakyti, kad savo ankstesnėje apklausoje jau yra davęs išsamius parodymus, jų papildyti ar pakeisti nenori, prašo jais vadovautis. Kaip jau ir yra sakęs, automobilio pagrobti neketino, ši mintis jam kilo spontaniškai. Jis ketino automobiliu pasivažinėti ir grąžinti jį atgal. Automobilį paėmė be rezervacijos. Be to, įtarime nurodyta, jog jis buvo apsvaigęs, kai vairavo automobilį, nuo MDMA. Tai yra vadinamieji ,,ratai“ ir jis jų buvo vartojęs maždaug dvi dienos prieš šį įvykį. Įvykio metu tikrai nesijautė nuo psichotropinių medžiagų apsvaigęs (1 t., b. l. 128–131).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 1 d. liudytoja apklausta I. Š. parodė, kad 2019 m., greičiausiai birželio mėnesį, nes jau buvo šilta ir ji dėvėjo sijoną bei marškinėlius trumpomis rankovėmis, jie su D. V. paėmė automobilį, su kuriuo padarė avariją. Tuo laikotarpiu ji labai bendravo su D., jis jai patiko ir į namus nebuvo sugrįžusi apie 3 paras, visą laiką leido su D.. Vieną vakarą, maždaug apie 17.00 val., jis jai pasiūlė paimti automobilį ir pasivažinėti. Ji iš dalies sutiko, neprieštaravo tam. Tuo metu jie buvo (duomenys neskelbtini). D. jai pasakė, kad geriausiai automobilį paimti apie 12 nakties, kadangi tokiu metu būna mažiau policijos. Jie vaikščiojo po (duomenys neskelbtini), tačiau jokio automobilio D. negalėjo paimti, kadangi tuo metu važinėjo policija. Jie sugalvojo nuvažiuoti iki Grigiškių ir ten pasižiūrėti. Atsisėdo į (duomenys neskelbtini) autobusą ir nuvažiavo į Grigiškes. Grigiškėse, netoli parduotuvės ,,Iki“, pamatė (duomenys neskelbtini) firmos automobilį. Neprisimena, kokios jis buvo markės. Jie ieškojo šios firmos automobilių, ir tik toje vietoje jį pamatė. Dar jie palaukė, kol praeis žmonės, kad jie nepamatytų, ką jie daro. D. pasiėmė akmenį, kuris buvo maždaug kumščio dydžio, ir metė į automobilį. Pataikė į galinį dešinės pusės langą ir jį išmušė. Langas sudužo. Jie su D. susitarė, kad į automobilį ji įlįs pirma. Taip ir padarė – pirma įlindo į automobilį per išdaužtą langą, atsisėdo priekyje į keleivio vietą. D. įlindo paskui ją, atsisėdo į vairuotojo vietą. Jis užvedė automobilį ir jie pajudėjo. Jie važiavo link (duomenys neskelbtini), per karjerus. Kiek prisimena, D. dar vos nepartrenkė vaiko bevažiuodamas per tuos karjerus. Jis važiavo greitai. Išlindo jie netoli pervažos. Nebeprisimena, kur jie tiksliai važiavo, tik prisimena tą momentą, kad ji atsisuko į D. ir pamatė, kad jis labai išsigandęs, kažką bando daryti su vairu. Pažiūrėjo per priekinį stiklą ir pamatė, kad priekyje matosi policijos automobilis, kuris važiavo link jų. Ji visos situacijos nematė, kadangi buvo ,,įlindusi“ į telefoną. D. greitai apsisuko ir nuvažiavo link laukų. Policija įjungė švyturėlius ir pradėjo juos vytis. D. labai greitai važiavo tais laukais ir jie užvažiavo ant kažkokio kalniuko, pakilo į orą. D. nesuvaldė vairo ore ir jie nukrito į griovį. Kiek prisimena, prie jų pribėgo policijos pareigūnai, jie juos ištraukė iš automobilio. Ji per tą avariją susitrenkė galvą, jai tuo metu temo akyse. Buvo iškviesta greitoji pagalba, kuri juos su D. išvežė į ligoninę. Kiek žino, D. buvo lūžusi nosis, kadangi jis spjaudėsi krauju iškart po tos avarijos. Visą tą laiką jie su D. buvo tik dviese, kitų asmenų su jais nebuvo. D. kalbėjo tik apie tai, kad pasiimti automobilį ir juo pasivažinėti, tačiau tikrai nebuvo kalbos apie tai, kad automobilį pavogti, jį parduoti ar ką nors kito su juo padaryti (1 t., b. l. 42–44).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 23 d. liudytoju apklaustas R. R. parodė, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini), yra automobilių parko vadybininkas. 2019 m. gegužės 19 d. apie 20.00 val. iš policijos pareigūnų gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini) automobiliu Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)) važiuoja nepilnametis. Beveik tuo pačiu metu jie savo įmonės sistemose pamatė, jog automobilis juda be kliento rezervacijos. Norint naudotis (duomenys neskelbtini) paslaugomis, t. y. naudotis automobiliu, reikia, kad klientas patvirtintų savo rezervaciją, priešingu atveju, automobilis neatsirakina. Nuodugniau peržiūrėjus jų įmonės duomenų bazes, buvo matyti, kad automobiliu be rezervacijos, iki kol jie pamatė, buvo naudotasi apie valandą laiko. Suprato, jog automobilis buvo pavogtas. Jis buvo paliktas adresu Kovo 11-osios g. 32, Grigiškės, Vilnius, ir iš ten pavogtas. Koks buvo automobilio judėjimo kelias, jų įmonei informaciją teikė įmonės samdomo tiekėjo UAB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriaus vadybininkas E. N.. E. N. taip pat informaciją apie automobilio judėjimo kryptį teikė ir pareigūnams, tačiau, kiek žino, pareigūnai ir taip vijosi jų įmonės automobilį. Maždaug po valandos laiko, kai automobilis Toyota Auris buvo sustabdytas, jis atvažiavo į įvykio vietą. Pamatė, kad automobilis yra įstrigęs žemėse, visas apgadintas. Po šio įvykio automobilis Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo įvertintas ekspertų ir buvo nustatyta, jog automobilio tvarkymo kaštai viršytų pusę automobilio vertės. Dėl šios priežasties automobilis buvo nurašytas. UAB (duomenys neskelbtini) reikš civilinį ieškinį, kurio suma yra 11 610 Eur. Į šią sumą įeina nepriklausomo eksperto nustatytos transporto priemonės atstatymo išlaidos, nepriklausomo eksperto ekspertizės kaina, automobilio ištraukimo ir transportavimo į remonto vietą kaštai (1 t., b. l. 31–33).
Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. spalio 23 d. papildomai liudytoju apklaustas R. R. parodė, kad ankstesnėje apklausoje nurodė, jog automobilio tvarkymo kaštai viršijo pusę automobilio vertės, todėl automobilis buvo įmonės nurašytas. Tačiau norėtų patikslinti, jog ekspertai, įvertinę automobilį Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nustatė ir išvadoje nurodė: kadangi apgadintos transporto priemonės paskaičiuota atkuriamoji vertė sudaro daugiau nei 75 procentus iki apgadinimo turėtos rinkos vertės, apgadintos transporto priemonės atstatymas iki buvusios prieš apgadinimą techninės būklės bei eksploatacinių savybių ekonominiu požiūriu netikslingas (1 t., b. l. 34–35).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. gegužės 19 d. 19.51 val. Bendrojo pagalbos centro telefonu pranešėjas (gyventojas) pranešė, jog (duomenys neskelbtini) automobilį Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini)) vairuoja nepilnametis D. V., nuo prekybos centro Maxima nuvažiavo link parko (1 t., b. l. 14–16).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovo R. R. 2019 m. liepos 24 d. pareiškimo matyti, kad 2019 m. gegužės 19 d. apie 19.30 val. vakare (duomenys neskelbtini) paslaugai teikti naudojamam automobiliui Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo išdaužtas langas, patekta į automobilio vidų ir automobiliu pasinaudota neteisėtai, t. y. automobiliu buvo važiuota be aktyvios rezervacijos. Automobilį pavogęs asmuo nesutiko teisėtam policijos pareigūnų reikalavimui sustoti, dėl ko nuvažiavo nuo kelio ir stipriai apgadino automobilį. Įmonės patirtas nuostolis dėl apgadinto automobilio – 11 260 Eur. Transporto priemonės vertinimo ataskaitos kaina – 160 Eur. Automobilio ištraukimo ir transportavimo kaštai – 190 Eur. Įmonei padaryta turtinė žala yra 11 610 Eur. Įmonė UAB (duomenys neskelbtini) reikš civilinį ieškinį kaltininkams. Prašo patraukti baudžiamojon atsakomybėn kaltininkus (1 t., b. l. 9).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos 4 būrio vyriausiojo patrulio R. A. 2018 m. gegužės 19 d. (data laikytina rašymo apsirikimu, turėtų būti – 2019 m. gegužės 19 d.) tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. gegužės 19 d. patruliuojant kartu su vyriausiaisiais patruliais E. M. ir M. R. apie 20.20 val. važiuodami (duomenys neskelbtini), pastebėjo iš (duomenys neskelbtini) g. įsukinėjantį automobilį Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį pagal 2019 m. gegužės 19 d. apie 19.51 val. pranešimą galimai vairuoja nepilnametis. Minėto automobilio vairuotojas, pamatęs juos, staigiai apsisuko ir padidinęs greitį nuvažiavo (duomenys neskelbtini) gatve didėjančia tvarka. Buvo priimtas sprendimas vytis minėtą automobilį. Persekiojant automobilį Toyota Auris, buvo įjungtas tarnybinio automobilio garso ir šviesos signalas. Apie 20.22 val. automobilis Toyota Auris įvažiavo į miško keliuką, į šviesos ir garso signalus minėto automobilio vairuotojas nereagavo. Nelėtindamas greičio ir važiuodamas miško keliuku, automobilio Toyota Auris vairuotojas nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į kelio gale esantį pylimą. Pribėgus prie automobilio, vairuotojo vietoje sėdėjo vaikinas, kuris prisistatė D. V. (Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo M. D. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 51) nurodoma, jog tai klaida, turi būti D. V.), gimusiu (duomenys neskelbtini). Minėtas vaikinas prisipažino, kad 2019 m. gegužės 19 d. apie 19.30 val. Grigiškėse, Kovo 11-osios gatvėje, tikslaus adreso nežino, išdauždamas galinių durelių stiklą pateko į automobilį ir taip jį pavogė. Bėgo todėl, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir automobiliu naudojasi neteisėtai, t. y. jį pavogęs. Vaikinas skundėsi galvos ir krūtinės skausmais. Priekinio keleivio vietoje sėdėjo mergina, kuri prisistatė I. Š., gimusia (duomenys neskelbtini), gyvenančia (duomenys neskelbtini). Mergina skundėsi galvos skausmais, matėsi kraujuojantis pakaušis. Į įvykio vietą iškviesti greitoji medicinos pagalba ir Trakų rajono policijos komisariato pareigūnai (1 t., b. l. 17).
Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo M. D. 2019 m. gegužės 19 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2019 m. gegužės 19 d. apie 19.51 val. V1942 (duomenys neskelbtini), pastebėjo automobilį Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas, pastebėjęs policijos automobilį, apsisuko ir dideliu greičiu bandė pabėgti, po neilgo persekiojimo miško keliu, Toyota Auris vairuotojas nesuvaldė automobilio ir trenkėsi į kelio gale esantį pylimą. Vairuotojo vietoje sėdėjo jaunuolis, žinomas kaip D. V. (Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo M. D. tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 51) nurodoma, jog tai klaida, turi būti D. V.), gimęs (duomenys neskelbtini), kuris prisipažino, kad Grigiškėse, Kovo 11 g., pavogė minėtą automobilį, kuris priklauso UAB (duomenys neskelbtini), teikiančiam (duomenys neskelbtini) paslaugą, kartu važiavo I. Š., gimusi (duomenys neskelbtini). Buvo iškviesta greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri po apžiūros abu jaunuolius kartu su konvojumi išvežė į (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 18–19).
Iš 2019 m. gegužės 20 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas yra automobilis Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovi atsirėmęs į sudarytą žemės kalną, adresu (duomenys neskelbtini). Automobilis yra keturių durų, juodos spalvos. Apžiūrėjus automobilį matoma, kad yra išdaužtas dešinės pusės galinių durelių stiklas, automobilio salone ant žemės yra stiklo šukės. Automobilis yra išoriškai apgadintas, t. y. priekinis bamperis, kapotas, priekinės grotelės, taip pat automobilio galinis bamperis, deformuotas galinis bagažinės dangtis. Iš automobilio salono buvo paimtas stiklo šukių pavyzdys, kuris supakuotas į voką Nr. 1. Toliau apžiūrint automobilio saloną, dešinėje pusėje tarp priekinės keleivio sėdynės ir durelių ant žemės buvo rasti akiniai, kurie buvo supakuoti į voką Nr. 2. Automobilyje nuo vairuotojo ir keleivio sėdimų dalies vietų buvo paimti kvapų pėdsakai, kurie buvo supakuoti stiklainiuose Nr. 1, 2, taip pat buvo paimtas automobilio salono kvapo (foninis) pėdsakas, kuris buvo supakuotas stiklainyje Nr. 3. Siekiant surasti nusikaltimo metu paliktus kontaktinius pėdsakus, daiktai ir objektai, ant kurių galėjo atsirasti kontaktiniai pėdsakai, buvo apžiūrimi vizualiai, nematomiems arba silpnai matomiems pėdsakams išryškinti buvo naudojami baltos ir juodos spalvų daktiloskopiniai milteliai. Apžiūrint vidinį apžiūros veidrodėlį, buvo aptikti rankų pėdsakai, sudaryti iš dviejų, trijų papiliarinių rašto elementų bei sutepimų, juose nėra individualių požymių visumos, pakankamos asmens identifikavimui, todėl aptikti rankų pėdsakai asmens tapatybės nustatymui netinkami. Kur rastas automobilis, vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Daugiau kokių nors reikšmingų tyrimui pėdsakų neaptikta. Prie protokolo pridėtos fotonuotraukos (1 t., b. l. 21–28).
Iš 2019 m. gegužės 19 d. R. R. paaiškinimo matyti, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) paslaugą teikianti įmonė). 2019 m. gegužės 19 d. 20.06 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) juda automobilis (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be kliento rezervacijos. Patikrinus duomenų bazes, buvo nustatyta, kad į automobilį buvo įsilaužta 2019 m. gegužės 19 d. 19.04 val., o automobilis be kliento rezervacijos pajudėjo (buvo pavogtas) tos pačios dienos 19.35 val. Įsilaužimo adresas – Kovo 11-osios g. 32, Grigiškės. Automobilio judėjimą stebėjo jų įmonės samdomo tiekėjo UAB (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo vadybininkas E. N. (telefono Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris telefonu bendraudamas su policijos pareigūnais jiems realiu laiku teikė informaciją apie automobilio judėjimo kryptį ir vietą (1 t., b. l. 52).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovo R. R. 2019 m. liepos 25 d. laiško su priedais matyti, kad automobilio Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiuotas atstumas įvykio dieną ir laiku – 21 km (1 t., b. l. 55).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovo R. R. 2019 m. lapkričio mėn. laiško matyti, kad automobilis Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo užvestas 19.10 val., pajudėta 19.35 val. (1 t., b. l. 92).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2019 m. liepos 30 d. Specialisto išvados Nr. T-N 1377/2019 (01) matyti, kad D. V. šlapime (tyrimas pradėtas 2019 m. gegužės 20 d.) rasta metilendioksimetamfetamino (MDMA), pėdsakų metilendioksiamfetamino (MDA). Kraujyje amfetaminų, benzodiazepinų, kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio, tetrahidrokanabinolio metabolitų, etilo alkoholio nerasta. Šlapime benzodiazepinų, etilo alkoholio nerasta. Imuninės analizės duomenimis šlapime kokaino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties nerasta (1 t., b. l. 103).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas, be kita ko, pagrobė automobilį. Baudžiamoji atsakomybė pagal minėtą straipsnio dalį kyla asmeniui nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, kadangi tai kvalifikuota vagystė, laikoma pavojingesne, išskyrus, kai pagrobto turto vertė viršija 250 MGL (BBND – bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, kurio vieneto vertė – 50 Eur) (tai atitinka 12 500 Eur) dydžio sumą. Tuomet veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (BK 190 str. 1 d.).
Doktrinoje bei teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog tais atvejais, kai pagrobiamas automobilis, veika kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, tačiau pagrobto automobilio vertė veikos kvalifikavimui reikšmės neturi tik tais atvejais, kai ji mažesnė nei 250 MGL (BBND). Jei automobilio vertė viršija 250 MGL (BBND) dydžio sumą, veika turėtų būti kvalifikuojama pagal šio straipsnio 3 dalį kaip didelės vertės svetimo turto vagystė. Automobilio vertę paprastai nustato specialistai arba ekspertai.
Byloje pateiktoje UAB (duomenys neskelbtini) transporto priemonės vertinimo ataskaitoje Nr. KK192118 (vertinimo data 2019 m. gegužės 21 d.) nurodoma, jog automobilio Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini)) rinkos vertė prieš apgadinimą (su PVM) buvo 15 820 Eur (1 t., b. l. 58–76). Kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad automobilis Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vėliau eismo įvykio metu buvo apgadintas, UAB (duomenys neskelbtini) patirtas nuostolis minėtoje ataskaitoje nurodomas kaip transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą ir apgadintos transporto priemonės likutinės vertės (4 560 Eur) skirtumas – 11 260 Eur. Šia suma kartu su nepriklausomo eksperto ekspertizės kaina (160 Eur) ir automobilio ištraukimo ir transportavimo į remonto vietą kaštais (190 Eur) (iš viso 11 610 Eur) UAB (duomenys neskelbtini) civiliniame ieškinyje ir vertina bendrovės realiai patirtą žalą. Atsižvelgiant į tai, kaip matyti, iki apgadinimo, šio automobilio pagrobimo metu (2019 m. gegužės 19 d. apie 19.04 val.), jo rinkos vertė buvo 15 820 Eur, todėl šiuo atveju inkriminuojama nusikalstama veika kvalifikuotina būtent pagal BK 178 straipsnio 3 dalį. Tai, kad automobilis jį pagrobus vėliau buvo apgadintas ir realiai UAB (duomenys neskelbtini) patirtas nuostolis – 11 260 Eur (kuris su nepriklausomo eksperto ekspertizės kaina ir automobilio ištraukimo ir transportavimo į remonto vietą kaštais bendrovės civiliniame ieškinyje vertinamas iš viso 11 610 Eur suma), nereiškia, jog šioje byloje inkriminuojama nusikalstama veika padaryta žala ir automobilio vertė turėtų būti laikoma 11 260 Eur ar 11 610 Eur suma. Kaip minėta, ši suma yra tik tai, kas liko, iš transporto priemonės rinkos vertės prieš apgadinimą (15 820 Eur) atėmus apgadintos transporto priemonės likutinę vertę (4 560 Eur), tačiau nagrinėjama nusikalstama veika UAB (duomenys neskelbtini) neteko iš viso 15 820 Eur vertės turto. Pažymėtina, jog nusikalstama veika (ir šiuo atveju) padaryta žala ir jos dalyko vertė yra būtent ta rinkos vertė, kuri buvo nusikalstamos veikos padarymo metu, o ne po jos likusi turto vertė ar nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) vertinama jam padaryta žala civiliniame ieškinyje.
Šiuo atveju teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo D. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta.
Tai pagrindžia byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – iš dalies paties kaltinamojo D. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, liudytojų I. Š., R. R. parodymai, UAB (duomenys neskelbtini) atstovo R. R. pareiškimas ir paaiškinimai, jo pateikti duomenys, pareigūnų tarnybiniai pranešimai ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Kaltinamasis D. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės pripažino objektyviąją jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pusę, t. y. kad jis 2019 m. gegužės 19 d. apie 19.04 val. prie pastato, esančio Vilniuje, Grigiškėse, Kovo 11-osios g. 32, akmeniu išdaužęs UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio ir (duomenys neskelbtini) skiriamaisiais ženklais paženklinto automobilio Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinį langą ir per jį įlipęs į automobilį, atsisėdęs į vairuotojo vietą ir nerezervavęs automobilio nustatyta tvarka, jį užvedė bei išvažiavo iš jo stovėjimo vietos, tačiau kaltinamasis nepripažino, kad tokia jo veika buvo sąmoninga ir kryptinga subjektyviąja prasme, t. y. teigė, jog jis neturėjo tikslo pagrobti šį automobilį, o tik su juo pasivažinėti ir grąžinti į tą vietą, iš kurios paėmė.
Pasisakant dėl nagrinėjamos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės, atkreiptinas dėmesys į tai, kad vagystė (arba svetimo turto pagrobimas) baudžiamojoje teisėje ir teismų praktikoje paprastai apibrėžiama kaip tyčinis neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto paėmimas ir pasisavinimas arba fizinis užvaldymas, atimantis galimybę teisėtam jo savininkui tuo turtu naudotis, juo disponuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35/2010, 2K-254/2010, 2K-6/2012, 2K-517-203/2015). Aptariamos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis yra tyčia. Teismų praktikoje aiškinant vagystei būdingą tyčios turinį pabrėžiama, kad svetimo turto užvaldymas konstatuojamas tais atvejais, kai kaltininkas neabejotinai suvokia, jog paima svetimą daiktą, numato, kad šio daikto savininkas neteks, o kaltininkas jį turės kaip nuosavą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2012, 2K-282/2012) arba suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina svetimą turtą, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-6/2012).
Teismų praktikoje kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi, apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika ir jos padariniais – gali būti sprendžiama, be kita ko, pagal kaltininko elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015 ir kt.).
Šiuo atveju, kaip matyti iš liudytojos I. Š. parodymų, kurie buvo nuoseklūs ir neprieštaringi ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis D. V. įvykio metu automobilį rinkosi, jo ieškojo jau būdamas (duomenys neskelbtini), o neradęs, važiavo į Grigiškes, ieškojo būtent (duomenys neskelbtini) ženklo automobilio, žinojo, kad jame yra ir atsarginis raktas, atvykęs į Grigiškes ir radęs tokį automobilį, norėdamas į jį patekti, vengdamas pašalinių žmonių akių, policijos, laukė kol jų nebus, bus vėlus metas, įsibraudamas į automobilį panaudojo aktyvius veiksmus – paėmęs akmenį, išdaužė galinį automobilio langą, įlipęs iš karto užvedė automobilį, per 3 minutes, žinojo, ką ir kaip daryti, galiausiai išvažiavo automobiliu iš tos vietos. Besivažinėdamas, D. V. dar kitus asmenis kvietė į automobilį, o pastebėjęs policijos automobilį, nestojo, bėgo. Tai, kad I. Š. nurodė, jog D. V. kalbėjo tik apie tai, kad pasiimti automobilį, tačiau nebuvo kalbos apie tai, kad automobilį pavogti, jį parduoti ar ką nors kito su juo padaryti, nereiškia, kad nebuvo ketinimo pagrobti automobilį, kadangi svetimo turto pasisavinimas pasireiškia ne tik disponavimu juo jį perleidžiant kitiems asmenims (parduodant ir pan.), tačiau ir naudojimusi juo savo nuožiūra. Tai patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai. Kaip matyti iš UAB (duomenys neskelbtini) atstovo R. R. pateiktų duomenų, šiuo atveju automobilis buvo paimtas be rezervacijos, nesilaikant jų įmonės nustatytos naudojimosi (duomenys neskelbtini) automobiliais tvarkos, į automobilį buvo įsilaužta 2019 m. gegužės 19 d. 19.04 val., jis buvo užvestas 19.10 val., o juo pajudėta 19.35 val., šiuo automobiliu nuvažiuotas 21 km atstumas, važiuota ilgiau nei valandą laiko. Taip pat, kaip matyti iš bylos duomenų, D. V. automobiliu važiavo iš Grigiškių į (duomenys neskelbtini), po to vėl į Grigiškes, link Vilniaus. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose taip pat patvirtino, kad D. V., vairuodamas automobilį, pamatęs juos, staigiai apsisuko ir padidinęs greitį nuvažiavo, įvažiavo į miško keliuką, į šviesos ir garso signalus nereagavo, greičio nelėtino, nesuvaldęs automobilio ir trenkęsis į kelio gale esantį pylimą, pareigūnams iš karto po to prisipažino, kad išdauždamas galinių durelių stiklą pateko į šį automobilį ir taip jį pavogė, o bėgo todėl, kad neturi vairuotojo pažymėjimo ir automobiliu naudojasi neteisėtai, t. y. jį pavogęs.
Taigi, visa tai leidžia spręsti, kad kaltinamojo D. V. teiginys, jog jis norėjo tik pasinaudoti svetimu automobiliu, jo vogti neplanavo, ketino jį grąžinti, nėra pagrįstas. Matyti, kad jis iš anksto buvo numatęs savo veiksmus, jų padarinius ir atitinkamai elgdamasis to siekė – pagrobti automobilį. Kaltinamasis UAB (duomenys neskelbtini) priklausančia transporto priemone važinėjo, kur pats pageidavo be konkretaus tikslo, t. y. naudojosi automobiliu savo nuožiūra, nes buvo jį savavališkai užvaldęs. Jis suvokė, kad automobilis jam nepriklauso, jis jį paėmė ne nustatyta tvarka, o be rezervacijos, už tai nesumokėjęs, prieš savininko valią, be to, ir neturėdamas teisės vairuoti. Kur toliau būtų vykęs ir ar tikrai automobilį būtų grąžinęs, nėra galimybės objektyviai spręsti, kadangi važinėjimąsi vogtu automobiliu sustabdė policija ir padaryta avarija, o ne jo sąmoningas atsisakymas nuo nusikalstamos veikos. Toks kaltinamojo elgesys neabejotinai apsunkino jo grąžinimą teisėtam savininkui, o sukelta avarija padarė ir realius nuostolius. Be to, pažymėtina ir tai, kad sumanymas važinėtis norimomis kryptimis kilo būtent D. V., kuris ir vairavo transporto priemonę, t. y. ja laisvai disponavo savo nuožiūra. Su I. Š. jis nesitarė kur ir kada vyks, pastarąją vežiojosi tiesiog dėl kompanijos, nors ši ir įlipo pirma į automobilį jo raginama. Taigi sumanymas pasisavinti svetimą automobilį kilo būtent D. V., kuris šį sumanymą ir realizavo.
Taigi D. V. veiksmuose nustačius tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, požymius, jis pripažintinas kaltu padaręs nurodytą nusikaltimą.
Už BK 178 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą yra numatytas tik laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.
Skirdamas kaltinamajam D. V. bausmę, teismas, vadovaudamasis bendraisiais BK 54 straipsnyje nustatytais bausmės skyrimo pagrindais, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas baigtas sunkus (BK 11 str. 5 d.) tyčinis nusikaltimas nuosavybei. Turtinė žala nėra atlyginta.
Teismas vertina, jog kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių šiuo atveju nėra, taip pat nenustatyta ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Ta aplinkybė, kad Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos 2019 m. liepos 30 d. Specialisto išvadoje Nr. T-N 1377/2019 (01) nustatyta, jog D. V. šlapime (tyrimas pradėtas 2019 m. gegužės 20 d.) rasta metilendioksimetamfetamino (MDMA), pėdsakų metilendioksiamfetamino (MDA), nelaikytina jo atsakomybę už nagrinėjamą nusikalstamą veiką sunkinančia, kadangi šiuo atveju jokiais kitais duomenimis byloje nebuvo nustatyta, jog tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui.
Teismas, skirdamas bausmę D. V. taip pat atsižvelgia į jo asmenybę – nepilnametis, nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius (duomenys neskelbtini), nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas 4 kartus, šiuo metu jau teistas 8 kartus (1 t., b. l. 142–148), iš esmės už panašaus pobūdžio nusikalstamas veikas, nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, administracine tvarka baustas keliasdešimt kartų, daugiausiai taip pat už turtinio pobūdžio nusižengimus (1 t., b. l. 138–141), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje nėra.
Be to, teismas, vadovaudamasis BK XI skyriuje numatytais baudžiamosios atsakomybės nepilnamečiams ypatumais, atsižvelgia į D. V. gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinę brandą, anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą, jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, t. y. tai, kad iki laisvės atėmimo bausmės vykdymo gyveno su šeima (motina ir tėvu), mokėsi (duomenys neskelbtini), būdamas pataisos namuose nuo 2019 m. D. V. mokosi (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 135, 137), ankstesniuose teismų procesuose nustatytomis aplinkybėmis, D. V. visada turėjo problemų, buvo nukreiptas į priklausomybės centrą, taikytos prevencinės priemonės, elgesio pagerėjimui nedavė rezultatų, jis pagalbos nepriėmė, socialiniai darbuotojai dirbo su šeima, teikta psichologų pagalba, šeimai sunku su sūnumi tvarkytis. Taip pat matyti, kad ankstesniais teismų sprendimais D. V. buvo taikytos ir laisvės apribojimo bausmės, terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau 2019 m. spalio 18 d. teismo nuosprendžiu nuo (duomenys neskelbtini) atlieka paskirtą bausmę (duomenys neskelbtini).
Taigi, kaltinamojo teisei priešingas elgesys (turtinio pobūdžio nusikalstamos veikos) kartojasi, tai neleidžia teigti, jog minėto automobilio vagystė buvo atsitiktinis veiksmas. Teismo vertinimu, D. V. yra linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms elgesio ir moralės normoms, sistemingai daro analogiškas nusikalstamas veikas, išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro.
Teismas, atsižvelgęs į visumą byloje nustatytų aplinkybių, konstatuoja, kad D. V. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina sankcijoje kaip vienintelė numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, kurio dydis nustatytinas mažesnis nei šios bausmės vidurkis – 1 (vieneri) metai. Teismo vertinimu, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė padės pasiekti bausmės tikslus, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir nebus akivaizdžiai per griežta.
Su kitais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis teismas, siekdamas išvengti dvigubo bendrinimo, šios bausmės nebendrina, nes D. V. atžvilgiu yra nagrinėjamos dar kitos baudžiamosios bylos.
Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų
UAB (duomenys neskelbtini) ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 11 610 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad dėl UAB (duomenys neskelbtini) valdomo automobilio Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vagystės ir apgadinimo, įvykusio 2019 m. gegužės 19 d., t. y. nusikalstamos veikos, UAB (duomenys neskelbtini) patyrė 11 610 Eur turtinę žalą, kurią sudaro nepriklausomo eksperto nustatytos transporto priemonės atstatymo išlaidos (11 260 Eur), nepriklausomo eksperto ekspertizės kaina (160 Eur) ir automobilio ištraukimo ir transportavimo į remonto vietą kaštai (190 Eur) (1 t., b. l. 81).
Iš MB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 29 d. PVM sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini) matyti, kad automobilio Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ištraukimas iš griovio ir transportavimas kainavo 190 Eur (1 t., b. l. 56–57).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. gegužės 21 d. transporto priemonės vertinimo ataskaitos Nr. KK192118 matyti, kad automobilio Toyota Auris (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) rinkos vertė prieš apgadinimą buvo 15 820 Eur (su PVM), šio automobilio likutinė vertė 4 560 Eur. Patirtas nuostolis yra 11 260 Eur (1 t., b. l. 58–76).
Iš UAB (duomenys neskelbtini) 2019 m. birželio 6 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad turto vertinimo paslaugos įvertintos 160 Eur (1 t., b. l. 77).
Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2019 m. spalio 23 d. nutarimu UAB (duomenys neskelbtini) pripažinta civiliniu ieškovu (1 t., b. l. 82).
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – ir BPK) 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) prašoma atlyginti žala buvo patirta būtent kaltinamojo D. V. veiksmais, kurie šiuo nuosprendžiu pripažinti nusikalstama veika, be to, pareikštas civilinis ieškinys yra pagrįstas, įrodytas byloje pateiktais išvardytais duomenimis, todėl sprendžia, kad jis tenkintinas ir žalos atlyginimas priteistinas iš kaltinamojo, o šiam neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš už jo nusikalstama veika materialiai atsakingų asmenų (Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2019 m. spalio 28 d. ir 2019 m. lapkričio 25 d. nutarimais byloje civiliniais atsakovais įtraukti kaltinamojo D. V. atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai – I. V. ir M. V. (1 t., b. l. 83–84, 88)) (CK 6.276 str.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, teismas turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti jo vykdymo tvarką. Sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti, bet toks sprendimo vykdymo atidėjimas ar išdėstymas neturi suteikti nepagrįsto pranašumo skolininkui, o išieškotojai neturi patirti nepagrįstų nuostolių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2019 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-11-303/2019). Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą aktualūs CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Nagrinėjant šį klausimą būtina atsižvelgti į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Taigi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, prie išimtinių atvejų, kai teismo sprendimo įvykdymą galima atidėti ar išdėstyti priskirtina skolininko sunki turtinė padėtis, kitos nepalankios aplinkybės, dėl kurių labai sunku įvykdyti teismo sprendimą (nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).
Įvertinus tai, kad kaltinamasis nuo (duomenys neskelbtini) atlieka laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė šiai dienai viršija 5 metus, jis yra nepilnametis, mokosi (duomenys neskelbtini), o už jo nusikalstamas veikas materialiai atsakingi asmenys – atstovai pagal įstatymą – tėvai, moka pagal ankstesnius nuosprendžius iš kaltinamojo priteistas žalos atlyginimo sumas, dėl ko yra paėmę (duomenys neskelbtini) dydžio kreditą, jų kiekvieno pajamos per mėnesį sudaro po 500 – 700 Eur, bei atsižvelgus į civilinės atsakovės I. V. prašymą, akivaizdu, kad iš karto sumokėti nemažą visą priteistą žalos atlyginimo sumą jiems objektyviai būtų labai sunku, todėl, įvertinus ir civilinio ieškovo interesus, darytina išvada, jog turtinės žalos atlyginimas šiuo atveju išdėstytinas ilgesniam laikui ir nepažeis civilinio ieškovo teisėtų lūkesčių gauti žalos atlyginimą kuo greičiau, taip pat teisingumo bei proporcingumo principų reikalavimų.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) automobilio stiklo šukės, supakuotos į voką Nr. 1, perduotos saugoti į Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį (Daiktinių įrodymų saugyklą), adresu: Buivydiškių g. 20, Vilnius, pagal 2019 m. spalio 28 d. Kvitą B serija BBB Nr. 2PK003932 (1 t., b. l. 97, 100); 2) kvapų pėdsakai, supakuoti stiklainiuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, kurie saugomi Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Odorologijos skyriuje, adresu: Minsko pl. 45, Vilnius (1 t., b. l. 97, 98–99) – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai CD laikmenose su nepilnametės liudytojos I. Š. apklausų vaizdo ir garso įrašais, prisegti prie 1 ir 2 tomų galinių viršelių vidinių dalių – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,
nusprendžia:
D. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.
Civilinio ieškovo UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti jo naudai 11 610 Eur (vienuolikos tūkstančių šešių šimtų dešimties eurų) turtinės žalos atlyginimą iš D. V., o šiam neturint lėšų ir turto, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš jo atstovų pagal įstatymą ir civilinių atsakovų I. V. ir M. V..
Civiliniam ieškovui UAB (duomenys neskelbtini) priteisto 11 610 Eur turtinės žalos atlyginimo mokėjimą išdėstyti 3 (trejų) metų laikotarpiui nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, mokant pasirinkto dydžio įmoką kas mėnesį iki visiško turtinės žalos atlyginimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1) automobilio stiklo šukes, supakuotas į voką Nr. 1, perduotas saugoti į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Turto valdymo poskyrį (Daiktinių įrodymų saugyklą), adresu: Buivydiškių g. 20, Vilnius, pagal 2019 m. spalio 28 d. Kvitą B serija BBB Nr. 2PK003932; 2) kvapų pėdsakus, supakuotus stiklainiuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, saugomus Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Kinologijos valdybos Odorologijos skyriuje, adresu: Minsko pl. 45, Vilnius – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinius diskus CD laikmenose su nepilnametės liudytojos I. Š. apklausų vaizdo ir garso įrašais, prisegtus prie 1 ir 2 tomų galinių viršelių vidinių dalių – šiam nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.