Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. V. S. ir G. S. patikslintą ieškinį atsakovui M. J. dėl nuosavybės teisių apgynimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovas pažymėjo, jog ginčai su kaimynu vyksta jau daug metų. Ieškovų kaimynas vykdė neteisėtas statybas gretimame sklype, ieškovų sutikimas dėl jokių atliekamų statybų (priestato, baseino, sienelės, tvoros) nebuvo prašytas. Ieškovams gražiuoju su kaimynu tartis dėl jų pažeistų teisių nepavyksta, todėl ieškovai savo teises gina jau nuo 2011 m. kai kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl griūvančios tvoros / sienutės. Savivaldybės atstovai atvykę ir įvertinę tvoros būklę nurodė, jog ji kelia pavojų gyvybei, įpareigojo kaimyną sutvarkyti, tačiau, vietoj to, jog pavojingą sienutę nugriautų, kaimynas J. ant virstančių monolitinių blokų užpylė monolitą, įrėmė papildomus blokus ieškovų žemės sklype, pripylė daugiau grunto, ant viršaus statė neteisėtus statinius (plėtė priestatą). Dėl visų šių veiksmų ieškovai apie 2013 m. kreipėsi į statybų inspekciją. Buvo užvesta civilinė byla. Atsakovas išnagrinėjus civilinę bylą 2016 metais buvo įpareigotas per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti inspekcijos užfiksuotus savavališkos statybos padarinius, tačiau nors statybų inspekcija neturi priekaištų dėl neteisėtų statinių pašalinimo, kuriuos po ilgo laiko atsakovas įvykdė, bet blokų siena, monolitas liko nenugriautas ir toliau kelia pavojų ieškovams. Šiuo metu blokų siena, atsakovo vadinama atramine sienute, yra pavojingai pasvirusi į ieškovų sklypo pusę, pro tarpus byra žemės, ieškovai savo žemės sklype prie kaimyno pastatytos sienos bijo vaikščioti, likusi blokelių siena užstoja saulę, šviesą, yra labai aukšta, o svarbiausia visa atraminė sienutė yra išsikišusi į ieškovų žemės sklypą, užima apie 10 m² ieškovų žemės sklypo. Ieškovai atkreipė dėmesį, jog pradiniu reikalavimu kreipėsi dėl ilgesnio ruožo neteisėtai pastatytos tvoros / sienutės pašalinimo, tačiau atsakovas 2018 m. atidalino dalį jam priklausančio sklypo ir jį pardavė, toje dalyje tvora, pamatas buvo nuardyti, grunto peraukštėjimas nukastas, todėl ieškovai nesupranta, kodėl atsakovas nesutvarko likusios sienos, kurios buvimas pažeidžia ieškovų nuosavybę, trukdo ieškovams naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu. Ieškovai taipogi pažymėjo, jog atsakovas ketino parduoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini), su pastatais, galimi pirkėjai siekė išsiaiškinti ginčą, siūlė sutvarkyti savo lėšomis atraminę sienutę, nukasant ir peraukštėjantį gruntą, tačiau atsakovas tam kategoriškai paprieštaravo. Atsakovas nors ir deklaruoja, jog siekia spręsti ginčą taikiai, tačiau nuo pat 2011 metų nėra atlikęs jokių veiksmų, kad būtų pašalinti ieškovų nuosavybės pažeidimai, priešingai, pylė papildomą monolitą, taip dar labiau įsiterpdamas į ieškovų sklypą, aukštino savo žemės sklypą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, jog A. V. S. 1994 m. rugsėjo 16 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) įgijo 0,2013 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise kartu su ieškove G. S. Šiame žemės sklype yra ieškovams priklausantis gyvenamasis namas ir du šiltnamiai. Ankstesnė žemės sklypo savininkė R. T. žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) valdė nuo 1994 m. liepos 1 d. iki 1994 m. rugsėjo 16 d. Ieškovų sklypas ribojasi su kaimyniniu 0,1155 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), suformuotu padalijimo būdu 2018 m. gegužės 31 d. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu Nr. 13SK-160 (14.13.111.), kurį 2010 m. rugpjūčio 20 d. pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise įgijo atsakovas M. J. Į bylą pateiktas M. J. namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (šiuo metu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) planas, suderintas 1995 m. rugpjūčio 18 d. Klaipėdos rajono savivaldybės architektūros urbanistikos tarnybos vyr. architekto, pagal kurį kaimyninių sklypų plotuose nurodyti asmenys „33 G.“ ir „31 T.“, yra šių asmenų parašai. Žemės sklypo su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas su istorija patvirtina, jog M. J. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė nuo 1995 m. gruodžio 29 d. iki 2010 m. rugsėjo 3 d.

Prie nagrinėjamos bylos prijungta civilinė byla Nr. e2-37-889/2016 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui M. J., trečiasis asmuo byloje A. V. S, dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius. Pagal byloje pateiktus duomenis, kuriais remiasi šioje byloje ieškovai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nustatė savavališkos statybos aplinkybes ir 2013 m. rugpjūčio 16 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-130816-00033, kuriuo nustatė, kad M. J. pastatė II grupės nesudėtingų statinių kategorijai priskiriamą statinį - medinių lentelių tvorą, kurios ilgis 32,4 m, aukštis 1,3 m, adresu (duomenys neskelbtini), bei 2013 m. lapkričio 7 d. surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-131107-00061, kuriuo nustatė, kad M. J. rekonstravo neypatingų statinių kategorijai priskiriamą statinį – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), nurodant, kad rekonstruoto statinio dalis patenka į gretimą, A. V. S. priklausantį žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), po atliktos rekonstrukcijos padidėjo statinio užstatymo plotas nuo 160 kv. m iki 512 kv. m. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos kreipėsi į teismą, kadangi M. J. neįvykdė reikalavimais nustatytų įsipareigojimų pašalinti savavališkos statybos padarinius užfiksuotus savavališkos statybos aktuose. Byloje registrų centro išrašai bei šalių paaiškinimai, patvirtina, jog iki sklypų padalinimo, žemės sklypai (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruoti kaip vienas, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Prijungtos civilinės bylos duomenys dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius apėmė tuo metu visame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklype pastatytą savavališką statybą.

Į nagrinėjamą bylą pateiktas antstolės B. T. 2020 m. liepos 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (toliau – Protokolas), kuriame remiamasi valstybės įmonės Registrų centro matininko A. D. parengtu 2020 m. birželio 29 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planu (toliau – Planas). Protokole konstatuota, jog tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), iš pamatinių blokų yra sumūryta siena, plane pažymėta tarp taškų 14-15 ir 16-17. Konstatuota, jog pamatinių blokų siena yra pakrypusi / pavirtusi į žemės sklypo (duomenys neskelbtini), pusę; pamatinių blokų siena atrodo nestabili, nesaugi, galinti bet kada visiškai nugriūti; esama pamatinių blokų siena kelia pavojų žemės sklypais (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), besinaudojančių asmenų sveikatai ir gyvybei bei šių asmenų turtui. Taip pat protokole konstatuota, jog nuo plane pažymėto taško 18 yra keramzitinių blokelių siena, sienos viršuje išlietas betonas, nuo taško 19 einanti toliau blokelių siena yra valstybinėje žemėje. Byloje esančio plano duomenimis betoninio fundamento – atraminės sienelės užimtas ieškovams priklausančio žemės sklypo plotas 9,28 m², tvoros užimtas žemės sklypo plotas 0,72 m², nuo taškų 14-15 iki taško 19 atraminės sienelės aukštis svyruoja nuo 84 cm iki 3 m 30 cm. Plane įvertinus besiribojančių žemės sklypų ribą matyti, jog atraminė sienelė nuo taškų 14-15 iki pat 19 yra ieškovų žemės sklypo ribose. Protokolo vaizdo įraše ir fotonuotraukose matyti jog atraminė siena yra iš skirtingų medžiagų ir skirtingo aukščio: nuo taškų 14-15 iki 16-17 betoniniai blokai su užlietu betonu, nedidele dalimi plytų mūras iki 1,9 m aukščio, nuo 16-17 iki 18 betoninė sienutė iki 0,84 m aukščio, nuo 18 iki 19 ant betoninio pagrindo blokelių siena su betoniniu viršum, stogeliu, šone su lietaus nubėgimo vamzdžiu iki 3,3 m aukščio. Dėl išaukštinto atsakovo sklypo, nevienodo žemės sklypų paviršiaus atraminės sienutės ribos atsakovo žemės sklype nenustatytos, atsakovas neteikė į bylą duomenų apie tikslius atraminės sienutės jo žemės sklype išmatavimus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje yra įtvirtintas nuosavybės neliečiamumas ir apsauga; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises. Aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs ir tai, kad nuosavybės neliečiamumas ir nuosavybės teisių apsauga, inter alia, reiškia, kad savininkas, kaip subjektinių teisių į nuosavybę turėtojas, turi teisę reikalauti, kad kiti asmenys nepažeistų jo teisių, taip pat, kad valstybė turi pareigą užtikrinti nuosavybės teisių gynimą ir apsaugą. Nuosavybės teisės yra ginamos aukščiausią juridinę galią turinčiais teisės aktais – įstatymais (Konstitucinio Teismo 1993 m. gruodžio 13 d., 1994 m. liepos 15 d., 1996 m. balandžio 18 d., 2000 m. vasario 23 d., 2010 m. rugsėjo 29 d. nutarimai).

Ieškovai kreipėsi į teismą dėl to, jog negali naudotis jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo dalimi, kadangi toje sklypo dalyje nesilaikant teisės aktais nustatyto atstumo iki jų sklypo ribos, užimant ir ieškovams priklausančio sklypo dalį yra neteisėtai pastatytas atsakovui priklausantis statinys, todėl ieškovai pareikštu ieškiniu siekia, jog atsakovas šį statinį / atraminę sienutę (pamatą, pamatinių blokų sieną su dalimi monolito, pamatą su keramzitinių blokelių siena ir ant jos užlietu betonu) pašalintų, t. y. visiškai nugriautų. Atsakovas neginčija, jog dalis statinio, kurį reikalauja nugriauti ieškovai, yra ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, t. y. atsakovas, neginčydamas ieškovų nuosavybės teisės į reikalaujamo nugriauti atsakovui priklausančio statinio užimamą žemės sklypo dalį, neginčija nuosavybės teisės turinį sudarančios, inter alia, ieškovų valdymo teisės. Vadinasi, nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas nėra susijęs su valdymo netekimu.

Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95 – 4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį (lot. actio negatoria).

Dėl ieškinio senaties taikymo.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog ieškovai, teikdami negatorinį ieškinį, praleido ieškinio senaties terminą, nes apie savo pažeistas teises sužinojo ar turėjo sužinoti apie 2010-2011 metus. Nurodė, jog atraminė sienelė, dėl kurios kyla ginčas galėjo būti statoma / rekonstruojama apie 2010-2011 metus. Ieškovai su prašymu taikyti ieškinio senatį nesutinka, nurodydami jog savo pažeistas teises per institucijas ir teismus gina jau nuo 2011 metų, tačiau atsakovas piktybiškai ilgai nevykdo institucijų įpareigojimų, nepašalina pažeidimo, ieškovų nuosavybės teisės pažeidinėjamos iki šiol, pažeidimas yra tęstinis.

Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Vadovaujantis šio straipsnio 5 dalimi, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.

Kasacinis teismas ieškinio senaties taikymo klausimu yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną. Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovai, kol jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo dalyje yra atsakovui priklausantis statinys, šia sklypo dalimi negali naudotis pagal paskirtį, ieškovų teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną, t. y. kiekvieną dieną, kol jų žemės sklypo dalyje, ieškovų teigimu, neteisėtai stovi atsakovui priklausantis statinys ir toks statinys kelia pavojų jų sveikatai ir gyvybei, taigi šiuo nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas ieškovams kreiptis dėl pažeistų nuosavybės teisių gynimo nėra praleistas.

Dėl savininko teisių gynimo.

CK 4.98 straipsnis, kuriame įtvirtintas savininko teisių gynimo būdas – negatorinis ieškinys, nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisių pažeidimus, net ir nesusijusius su valdymo netekimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl šios teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-344/2012). Negatorinio ieškinio atveju ieškinio dalykas (reiškiami reikalavimai) gali būti: 1) nutraukti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus; 2) atkurti iki ieškovo subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį; 3) uždrausti ateityje taip pažeisti ieškovo subjektinę nuosavybės teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015).

Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl ieškovams priklausančio žemės sklypo ribų, byloje yra patvirtinantys registrų centro duomenys, jog ieškovas yra žemės sklypo (duomenys neskelbtini), savininkas. Atsakovas neginčija valstybės įmonės Registrų centro matininko A. D. parengto 2020 m. birželio 29 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano duomenų, taip pat niekada neginčijo fakto, jog jo ir ieškovų žemės sklypų ribas atribojanti siena užima ieškovams priklausančio žemės sklypo dalį. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė pripažino, kad iki pat dabar nėra gautas ieškovų sutikimas įteisinti atraminę sieną tarp žemės sklypo ribų, pripažįsta, jog sienos būklė bloga, ją būtina tvarkyti, sutiktų bandyti sieną ploninti, kad ji nebūtų išsikišus į ieškovams priklausančio žemės sklypo dalį, tačiau nesutinka, jog visą atraminę sienutę reikia nugriauti.

Nagrinėjamu ginčo atveju byloje esančiomis fotonuotraukomis, antstolės protokolu, nekilnojamojo turto registrų centro išrašais, šalių paaiškinimais, bei prijungtos civilinės bylos Nr. e2-37-889/2016 duomenimis ieškovai įrodė, jog jų nuosavybė pažeidžiama keletu aspektų: atraminė siena patenka į ieškovų žemės sklypo dalį, ieškovai niekada nėra davę sutikimo statyti statinius jų žemės sklype ar ant žemės sklypo ribos, nesilaikant įstatymuose nustatyto atstumo iki jų žemės sklypo ribų, atraminės sienos aukštis vietomis yra net iki 3,3 m aukščio, užstoja saulės šviesą, trukdo augti augalams, atraminės sienos būklė yra avarinė, ji nesaugiai pakrypusi į ieškovų žemės sklypo pusę, ieškovai negali saugiai naudotis jiems priklausančiu žemės sklypu šalia atraminės sienutės dėl pavojaus gyvybei, taip pat kylant pavojui ieškovų turtui, šalia stovintiems šiltnamiams. Ieškovai rėmėsi Statybos Techninio Reglamento Nr. 1.07.01:2010 reikalavimais, kuris galiojo statinio neteisėtos statybos / rekonstrukcijos metu, šalių teigimu apie 2010-2011 metus. Ginčo laikotarpiu galiojusi Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ redakcija, jo 11 priedas (reglamentuojantis rašytinių gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimų (susitarimų) privalomumo atvejus), numatė, jog rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą); statant atraminę sienutę ant sklypo ribos.

Pažymėtina, jog tai, kad atraminės sienutės statyba atitiko teisės aktų reikalavimus, inter alia, kad atsakovas turėjo teisę naudoti nuosavybės teise jam nepriklausančio žemės sklypo dalį statiniui pastatyti ir naudoti, turėjo įrodyti atsakovas. Atsakovas teikdamas atsikirtimus į ieškinį ir vėliau patikslintą ieškinį su pareikštais reikalavimais nugriauti atraminę sienutę nesutiko, nurodydamas, jog jau yra įvykdęs visus Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimus dėl įsipareigojimų pašalinti savavališkos statybos padarinius užfiksuotus savavališkos statybos aktuose, įpareigojimai pagal išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-37-889/2016 yra įvykdyti. Vėlesniais atsikirtimais atsakovas, o teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog ieškovai neturi teisės reikšti ieškinį, nes dėl atraminės sienelės tarp žemės sklypų sutikimą yra davusi ankstesnė žemės sklypo savininkė R. T., remiantis į bylą pateiktu namų žemės sklypo planu, pagal kurį atsakovas nurodo, jog žemės sklype tvora buvo pastatyta prieš 25 metus ir jos pastatymas buvo suderintas su besiribojančių žemės sklypų savininkais. Su pateiktais atsakovo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Pažymėtina, jog, net ir įvykdžius Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos reikalavimus dėl užfiksuotų pažeidimų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-37-889/2016, ieškovų nuosavybės teise valdomame žemės sklype toliau stovi įsiterpęs atsakovui priklausantis statinys – atraminė sienutė, jos būklė kelia pavojų, trukdo ieškovams naudotis jų nuosavybe, taigi šiuo argumentu atsakovas neįrodė jog pastatyta atraminė siena atitinka teisės aktų reikalavimus, pastatyta teisėtai, nepaisant to ar atraminė sienutė ieškovų įvardijama kaip buvusių neteisėtų statinių pamatas ar tiesiog vadintina atramine sienute. Vertinant vėlesnius atsakovo ir jo atstovės argumentus dėl ankstesnės savininkės R. T. sutikimo, teismas pažymi, jog tiek išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-37-889/2016, tiek Liteko duomenimis civilinėje byloje Nr. e2A-946-513/2016, kurioje M. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir juo prašė leisti tęsti jam priklausančio nekilnojamo turto – tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių įregistravimo procedūrą nesant kaimyno A. V. S. sutikimo, teismas jau buvo išaiškinęs M. J. ir konstatavęs, jog 1993 m. rugsėjo 6 d. R. T. susitarimas su tuometine žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininke S. B., kuriuo leido ant sklypus skiriančios ribos statyti 3 m aukščio ant betoninės atraminės sienutės akliną tvorą bei perstatomą ūkinį pastatą statyti ant sklypus skiriančios ribos, išlaikant ne didesnį kaip 9 m pastato aukštį, negali būti laikomas pagrįstu. Teismas pažymi, kaip ir išnagrinėtose civilinėse bylose jau buvo konstatuota, jog R. T. tokio susitarimo sudaryti negalėjo. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo nustatyta, kad R. T. sklypą įsigijo tik 1994 m. liepos 1 d. pagal Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), todėl 1993 m. rugsėjo 6 d. neturėjo nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir neturėjo teisės sudaryti susitarimo su tuometine sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininke S. B. 1994 m. rugsėjo 16 d. pirkimo–pardavimo sutartimi R. T. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido A. V. S., todėl nuo žemės sklypo nuosavybės perleidimo ieškovui momento visi klausimai, susiję su tvoros rekonstrukcija ar pastatų statybomis ant sklypų ribos, turėjo būti sprendžiami gaunant naujojo savininko sutikimą. Nepagrįstu įrodymu nagrinėjamai bylai taip pat laikytinas byloje pateiktas M. J. namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas, suderintas kaimynės T. parašu, su plane žymėjimais parodyta tvora, kuris atsakovo nuomone patvirtina atraminės sienutės teisėtumą. Namų valdos plano derinimo metu R. T. nebuvo žemės sklypo savininkė, todėl kaip jau konstatuota aukščiau, neturėjo teisės derinti žemės sklypo ribų, statinių ar kitų klausimų, neturėdama tam teisinio pagrindo. Byloje nėra duomenų jog atsakovas yra gavęs ieškovų sutikimą dėl statinio - skirtingo aukščio ir medžiagų atraminės sienutės - matininko plane pažymėtos žymoms nuo 14-15 iki pat 19, kuris ne tik yra ant žemės sklypų ribos, tačiau užima apie 10 m² ieškovams priklausančio sklypo ploto.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu atkreipė dėmesį, jog ieškovai reikšdami reikalavimą jį grindžia nebegaliojančiu STR reglamentu, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovai įrodė, jog jų teisės pažeidžiamos remiantis STR reikalavimu, kuris galiojo statant / rekonstruojant atraminę sienutę, o būtent, kad atsakovui buvo privalomas gretimo žemės sklypo savininko sutikimas ir atsakovas dėl tokio sutikimo nesikreipė, jo nėra gavęs. Teismas be kita ko pažymi, jog pareiga įrodyti statinio atitikimą STR reikalavimams bei kitiems teisės aktams tenka atsakovui. Atkreiptinas dėmesys, jog ir šiuo metu galiojančio STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 7 priedo reglamentavimas numato, jog rašytiniai besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi tiek statant užtvarą ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą), tiek atraminę sienelę ant sklypo ribos ar savo sklype, jei atraminės sienelės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis, matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba, didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.

Ieškovai teikdami paaiškinimus nurodė, jog atsakovas savo žemės sklype visas statybas, rekonstrukcijas darė be jų sutikimo, į ieškovų pastabas dėl žemės sklypus skiriančios sienutės, betoninio pagrindo nugriovimo niekada nereagavo, priešingai, papildomai liejo monolitą, sienutę dar aukštino, ir vis vežė į savo sklypą gruntą, didino sklypų peraukštėjimą. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovai ieškiniu siekė, kad būtų nugriautas atsakovo statinys, pastatytas be kaimynų sutikimo ir užimantis jų žemės sklypą, prieitina prie išvados, kad ieškovai negatoriniu ieškiniu siekia atkurti iki jų subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį.

Įvertinus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus, teismas konstatuoja, kad tiek atraminės sienelės pastatymas ant žemės sklypų ribos, tiek jos išsikišimas už atsakovui priklausančio sklypo ribos yra nepagrįstas nei įstatymu, nei šalių sandoriu, statinys pastatytas negavus ieškovų sutikimo ir todėl turi būti vertinamas kaip statinys pažeidžiantis teisės aktų reikalavimus, o neteisėtas gretimo (besiribojančio) žemės sklypo užėmimas, pažeidžiantis ieškovų teises. Atsakovas byloje neįrodė, kad jo elgesys (pastatant atraminę sienutę, ją rekonstruojant) atitinka teisės aktų reikalavimus, todėl yra pagrindas ieškovų ieškinį tenkinti, įpareigojant atsakovą nugriauti visą statinį, remiantis valstybės įmonės Registrų centro matininko A. D. parengtu 2020 m. birželio 29 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planu, pažymėtą nuo 14-15 iki 19, t. y. įpareigojant atsakovą M. J. nugriauti plane pažymėtą pamatinių blokų sieną su dalimi monolito, nuo plane pažymėtos vietos 14-15 iki plane pažymėtos vietos 16-17; pamatą nuo plane pažymėtos vietos 16-17 iki plane pažymėtos vietos 18; pamatą ir ant jo stovinčią blokelių sieną nuo plane pažymėtos vietos 18 iki plane pažymėtos vietos 19.

Pažymėtina, jog ieškovai ieškiniu prašo ne tik įpareigoti atsakovą nugriauti pamatinių blokų sieną su dalimi monolito, nuo plane pažymėtos vietos 14-15 iki plane pažymėtos vietos 16-17; pamatą nuo plane pažymėtos vietos 16-17 iki plane pažymėtos vietos 18; pamatą ir ant jo stovinčią blokelių sieną nuo plane pažymėtos vietos 18 iki plane pažymėtos vietos 19, bet ir patraukti iš A. V. S. sklypo ir nuo sklypų ribos laikantis STR reikalavimų. Šis ieškovų reikalavimas nelaikytinas pertekliniu įvertinus byloje pateiktus duomenis. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog atraminė sienutė atriboja skirtingo peraukštėjimo žemės sklypus, atsakovo žemės sklypui esant aukščiau už ieškovų žemės sklypą, bei į tai, jog vien tik nugriovus ieškovų žemės sklype ir ant sklypų ribos esančią atraminę sienutę, likusi jos dalis, sukeltas peraukštėjimas esantis atsakovo žemės sklypo dalyje negavus ieškovų sutikimo gali neatitikti galiojančio STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ reikalavimų, vien tik įpareigojimas nugriauti atraminę sienutę gali neatitikti ieškovų siekiamų tikslų atkurti iki jų subjektinės nuosavybės teisės pažeidimo buvusią padėtį, todėl ieškovų reikalavimas tenkintinas pilnai, įpareigojant atsakovą ne tik nugriauti statinį, pažeidžiantį teisės aktų reikalavimus, bet ir atitraukti atraminę sienelę, jei tokią atsakovas nuspręs palikti savo žemės sklypo ribose, laikantis galiojančių teisės aktų.

Teismas atsakovo ir jo atstovės argumentus, kad atraminės sienutės nugriovimas gali sukelti kur kas didesnes neigiamas pasekmes nei jos buvimas, patikslintu ieškiniu pareikštų reikalavimų tenkinimas padarytų esminę žalą atsakovo interesams, taip pat padarytų neigiamą poveikį atsakovo ir ieškovų žemės sklypui ir sukeltų realią grėsmę ieškovų žemės sklype esantiems šiltnamiams, kuriuos esanti atraminė sienutė šiuo metu apsaugo sulaikydama peraukštėjime esantį gruntą, juos atmeta kaip nepagrįstus ir neįrodytus. Pažymėtina, kad antstolės protokole atraminės sienelės būklė konstatuota kaip avarinė, kelianti grėsmę tiek ieškovams, tiek proceso šalių turtui, o atsakovo atstovė teismo posėdžio metu taip pat pripažino, jog atraminės sienelės būklė bloga, ją būtina tvarkyti, taigi atraminės sienelės nugriovimas nesukels didesnio pavojaus, nei jos buvimas kelia pavojų ginčo metu. Teismas vertino byloje esančius duomenis, fotonuotraukas, vaizdo įrašą, šalių paaiškinimus ir elgesį, pagal kuriuos matyti, jog atsakovas vykdydamas statybos inspekcijos įpareigojimus jau yra nugriovęs akliną tvorą su betoniniu pagrindu, nukasęs gruntą ir šiuo metu jau ne atsakovui priklausančiame žemės sklype yra vielinė, šviesai pralaidi tvora, atitraukta nuo ieškovų žemės sklypo ribos ir atsakovui nebuvo kliūčių vykdyti įpareigojimus šalinant neteisėtos statybos padarinius esant sklypų peraukštėjimui. Ieškovų paaiškinimais nustatyta, jog anksčiau tarp kaimyninių sklypų tokio peraukštėjimo nebuvo, pats atsakovas vykdydamas neteisėtas statybas vežė gruntą, ir todėl teismo vertinimu savo veiksmais statant statinius be kaimynų sutikimo pats atsakovas prisiėmė riziką patirti papildomas išlaidas ne tik atraminės sienelės nugriovimui, bet ir sklypų peraukštėjimo sutvarkymui, kad pašalinus atraminę sieną, jokie kiti statiniai nekeltų grėsmės, atraminės sienelės pašalinimas nuo sklypo ribos ją atitraukiant taip pat atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Dėl termino, per kurį atsakovas turi pašalinti neteisėtos statybos padarinius

CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.103 straipsnio 3 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, kad CK 4.103 straipsnio normos, nustatančios statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinius teisinius padarinius, turi būti taikomos kartu su viešosios teisės normomis, reguliuojančiomis savavališkos statybos padarinių šalinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Toks išaiškinimas reiškia, kad statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo terminas turi būti nustatomas pagal viešosios teisės aktus. Pastebėtina, jog iš esmės analogiškas CK 4.103 straipsnio 3 daliai reguliavimas numatytas ir CPK 273 straipsnio 2 dalyje. Teismo konstatavo, jog atsakovo atraminė sienutė (pamatinių blokų siena su dalimi monolito, pamatas, pamatas su ant jo pastatyta keramzitinių blokelių siena) pastatyta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, užimant ieškovams priklausantį sklypą, taip pat negavus rašytinio ieškovų sutikimo. Pastebėtina, jog nei CK, nei CPK, nei Statybos, nei Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas nenumato konkretaus termino, per kurį turi būti pašalinta statyba, kuri nėra savavališka statyba, tačiau yra statyba, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus. CPK 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Teisės aktai įpareigoja teismą priimant sprendimą pašalinti statybą, kuri nėra savavališka, tačiau yra statyba, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, nurodyti konkretų terminą, per kurį aptarta statyba turi būti pašalinta (CPK 273 straipsnis), tačiau nenumato tokio termino ribų. Tai reiškia, jog tokiu atveju terminas pašalinti statybą, kuri nėra savavališka, tačiau pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, nustatomas atsižvelgiant į bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atraminės sienutės ardymas ir statybvietės sutvarkymas gali pareikalauti tiek finansinių, tiek laiko sąnaudų, sprendžia, jog trijų mėnesių terminas yra protingas ir pakankamas.

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis 1 dalis).

Ieškinį tenkinus, už ieškinį užskaitytas 75 Eur žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovų pateiktais duomenimis nustatyta, kad jie patyrė 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktą teisinę pagalbą bei 246,96 Eur išlaidų už antstolės faktinių aplinkybių konstatavimą, geodezinius darbus, registrų centro išrašų gavimą. Atsižvelgiant į tai, jog visas bylinėjimosi išlaidas patyrė, mokėjimus atliko ieškovas A. V. S., ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos viso 1321,96 Eur priteistinos iš atsakovo ieškovui A. V. S.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Įpareigoti atsakovą M. J. nugriauti valstybės įmonės Registrų centro matininko A. D. parengtame 2020 m. birželio 29 d. žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą pamatinių blokų sieną su dalimi monolito, nuo plane pažymėtos vietos 14-15 iki plane pažymėtos vietos 16-17; pamatą nuo plane pažymėtos vietos 16-17 iki plane pažymėtos vietos 18; pamatą ir ant jo stovinčią blokelių sieną nuo plane pažymėtos vietos 18 iki plane pažymėtos vietos 19; ir patraukti iš A. V. S. sklypo ir nuo sklypų ribos laikantis STR reikalavimų per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovo M. J. 1321,96 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt vieną eurą 96 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovo A. V. S. naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.