Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja Rasa Augustė Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13700-2014-9

NUTARTIS

2016 m. liepos 8 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Žydrūno Bertašiaus ir Mariaus Dobrovolskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. J. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovui A. V. S., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, G. S. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir juo prašė leisti tęsti jam priklausančio nekilnojamo turto – tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių įregistravimo procedūrą nesant atsakovo A. V. S. sutikimo. Paaiškino, kad tvoros rekonstrukcija pradėta 1993 m., kai sklypo ir statinių savininkė buvo ieškovo močiutė S. B. 1993-09-06 tuometinė kaimynė R. T. leido S. B. ant sklypus skiriančios ribos ant betoninės atraminės sienutės statyti 3 m aukščio akliną tvorą bei ant sklypus skiriančios ribos statyti perstatomą ūkinį pastatą, išlaikant ne didesnį kaip 9 m pastato aukštį. 1994 m. R. T. žemės sklypą ir pastatus perleido A. V. S. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pradėjus procedūrą dėl savavališkos statybos ieškovas 2013 m. kreipėsi į UAB „Vakarų architektūra“, kuri parengė „Sandėlio rekonstravimo į pagalbinį ūkio paskirties pastatą projektą“, projekto derinimo ir statybos leidimo gavimo metu buvo neteisingai sumokėta įmoka už savavališkos statybos įteisinimą, ir tai užvilkino reikiamos dokumentacijos gavimą. Šiuo metu visa ginčo tvoros rekonstrukcijos įteisinimu ir reikalinga dokumentacija parengta, sumokėti reikalingi mokėjimai, tačiau atsakovas A. V. S. „nederina“ projektinės dokumentacijos. Mano, kad toks atsakovo atsisakymas įteisinti daiktines teises pažeidžia ieškovo, kaip statinio savininko ir valdytojo, teises.Atsakovas A. V. S. ir trečiasis asmuo G. S. nesutiko su pateiktu ieškiniu. Nurodė, kad neginčijamai nustatytas faktas, jog statyba nelegali, atsakovo teisės pažeistos, nes tvora pastatyta ant ribos, ji per aukšta ir aklina.Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos nurodė, kad ginčo tvora pripažinta II kategorijos nesudėtingu statiniu, yra pastatyta savavališkai, tai naujas statinys, o ne rekonstruotas. Statyba yra mieste, reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, projektas turi atitikti reikalavimus, turi būti kaimynų sutikimas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-02-22 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo M. J. atsakovui A. V. S., trečiajam asmeniui G. S. 800 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo M. J. valstybei 6,10 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovas yra įregistravęs nuosavybės teisę į ginčo tvorą, ir /ar ieškovo, kaip savininko, teisės yra pažeistos. Nenustačius nurodytų dalykų laikė, kad negatorinis ieškinys pareikštas nepagrįstai.Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė ieškinį teismui prašydama įpareigoti atsakovą M. J. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2013-08-16 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-130816-00039. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad projektinė dokumentacija parengta, statybą leidžiantis dokumentas gautas, kad tvoros įregistravimo procedūra pradėta, todėl buvo pasiūlyta ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimą, tačiau ieškovo atstovas atsisakė tikslinti/keisti ieškinio reikalavimus.Tvora pripažinta II kategorijos nesudėtingu statiniu, pastatyta savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, atitinkančio reikalavimus projekto. Nurodė, kad rašytinis gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas privalomas statant užtvarą ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą) ir kitais atvejais. Dėl ieškovo savavališkos statybos atsakovo teisės yra pažeistos, nes tvora pastatyta jam priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose, yra aklina, nepraleidžianti šviesos, trijų metrų aukščio, negalimas nepradėtos procedūros tęsimas, todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas M. J. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-22 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia nurodytais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 1993-09-06 susitarimo. Šiuo raštu, iki sklypą įsigyjant atsakovui, R. T. buvo išreiškusi valią, sutiko dėl statinių statymo ant sklypo ribos. Iš esmės šis susitarimas sukelia teisines pasekmes šalims. Susitarimas nėra pripažintas negaliojančiu ir šalims turi įstatymo galią. Iki 2011 m. šalis tenkino tokia padėtis ir šalys pripažino tarpusavio susitarimu 1993-09-06 rašytą susitarimą.Nesutinka, jog nebuvo pateikta duomenų, kad projektinė dokumentacija parengta, statybą leidžiantis dokumentas gautas, kad tvoros įregistravimo procedūra pradėta, nes su ieškiniu buvo pateikta prašymo išduoti statybos leidimą kopija, mokėjimo už statybos leidimo išdavimą kopija.Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nėra įregistravęs nuosavybės teisę į ginčo tvorą, nes pateiktoje namų valdos techninės apskaitos kortelėje yra įrašas apie 1992 metų statybos tvorą, kurios ilgis 80 m, aukštis 0,90 m, o NTR išrašo 2.3 punkte yra nurodyti kiemo statiniai – tvora, kiemo aikštelė, šulinys, rezervuaras. Be to, ieškovui, kaip šių statinių savininkui, buvo paskirta nuobauda.Atsakovas A. V. S. ir trečiasis asmuo G. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-02-22 sprendimą, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia nurodytais argumentais:1993-09-06 susitarimo nebuvo nei atsakovams įsigyjant turtą, nei vėliau iki įpusėjo šios bylos nagrinėjimas. Susitarimas negali būti teisėtas ir negali sukelti jokių teisinių pasekmių, nes tuo metu, kai buvo pasirašytas, žemės sklypai nebuvo privatizuoti, todėl susitarimas yra niekinis nuo jo pasirašymo momento. Ieškovas nėra apskundęs sprendimo dėl nelegalios statybos fakto nustatymo, toks sprendimas yra ir jis turi būti vykdomas, ieškovas turi nugriauti nelegalią statybą – ginčo tvorą. Nelegalios statybos aktas buvo surašytas dėl to, kad ieškovas pastatė naują tvorą, kuri yra ne žemesnė kaip 2,80 metrų, todėl visiškai užstoja saulės patekimą į atsakovo žemės sklypą. Vien gautas leidimas projektuoti statybos objektą nesudaro pagrindo pradėti statybą, nes būtina gauti gretimo sklypo savininkų sutikimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.Nuosavybės teisė, kaip daiktinė teisė, yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis (erga omnes). Jis gali reikalauti jo, kaip savininko, teisių nepažeidinėti ir iš bet kurio pažeidėjo gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Nuosavybės teisės absoliutumas nereiškia, kad ši teisė negali būti varžoma, tačiau tik įstatymo ar įstatymo pagrindu – teismo (CK 1.2 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-05-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2014).CK 4.99 straipsnyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkas turi teisę reikalauti, kad kaimyniniuose žemės sklypuose nebūtų statomi nauji statiniai, perstatomi, rekonstruojami ir netgi išsaugomi nepakeisti esantys statiniai, jeigu galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad tokių naujų statinių statymas ar esamų statinių pakeitimas ir netgi nepakeistų egzistavimas ar naudojimas padarys neigiamą neleistiną poveikį jo žemės sklypui ar jo žemės sklype esantys pastatai neteks stabilumo.Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl 1993-09-06 susitarimo, kuriuo iki sklypą įsigyjant atsakovui, R. T. buvo išreiškusi valią, t. y. sutiko dėl statinių statymo ant sklypo ribos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašo nustatyta, kad R. T. sklypą įsigijo tik 1994-07-01 pagal Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 796, todėl 1993-09-06 neturėjo nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir neturėjo teisės sudaryti susitarimo su tuometine sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininke S. B. 1994-09-16 pirkimo–pardavimo sutartimi R. T. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), perleido A. V. S., todėl nuo žemės sklypo nuosavybės perleidimo atsakovui momento visi klausimai, susiję su tvoros rekonstrukcija ar pastatų statybomis ant sklypų ribos, turėjo būti sprendžiami gaunant naujojo savininko sutikimą. Konstatuotina, kad jeigu nurodytas 1993-09-06 R. T. ir S. B. susitarimas galiotų, ieškovas galėtų įgyvendinti daiktinių teisių įregistravimo procedūrą nesikreipdamas į teismą su prašymu įregistruoti daiktines teises be kaimyninio sklypo savininko sutikimo. Apeliantas nesutinka, jog nebuvo pateikta duomenų, kad projektinė dokumentacija parengta, statybą leidžiantis dokumentas gautas, ir tvoros įregistravimo procedūra pradėta, nes su ieškiniu buvo pateikta prašymo išduoti statybos leidimą kopija, mokėjimo už statybos leidimo išdavimą kopija. Iš su ieškiniu pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovas pateikė teismui prašymą išduoti leidimą rekonstruoti statinį – sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini), į pagalbinį ūkio paskirties pastatą (Sandėlio rekonstravimo į pagalbinį ūkio paskirties pastatą projektas Nr. VA-2013-050-TP, 2013), taip pat UAB „Vakarų architektūra“ 2013-12-16 mokėjimo pavedimą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie FM, kurio paskirtyje nurodoma, kad mokama už M. J. pagalbinio ūkio paskirties pastato statybos leidimą. 2013-12-23 prašyme išduoti leidimą rekonstruoti statinį ieškovas M. J. prašo papildomai įrašyti į leidimą teisę atlikti darbus, kuriems leidimas neprivalomas, tačiau jie numatyti statinio projekte, t. y. tvora, II gr. nesudėtingas, ilgis 32 m. aukštis nuo 2,05 m. iki 2,80 m. Konstatuotina, kad iš esmės pradėta statinio – sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo procedūra, o ne tvoros įregistravimo procedūra (CPK 178, 185 straipsniai). Be to, vien gautas leidimas projektuoti statybos objektą nesudaro pagrindo pradėti statybą, nes būtina gauti gretimo sklypo savininkų sutikimą įstatymų nustatyta tvarka. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė ieškinį teismui (Klaipėdos miesto apylinkės teismo civ. b. Nr. e2-37-889/2016) prašydama įpareigoti atsakovą M. J. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2013-08-16 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-130816-00039, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, šio dokumento kopiją pateikiant inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą atraminę sienutę, kurios ilgis 32,4 m, plotis 0,2 m, aukštis 0,75 m rytų pusėje, 1,5 m aukštis vakarų pusėje ir ant jos sumontuotų medinių lentelių tvorą, kurios ilgis 32,4 m, aukštis 1,3 m, adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę. M. J. pateikė teismui atskirą ieškinį šioje byloje, prašydamas teismo leisti jam tęsti tvoros įregistravimo procedūrą be A. V. S. sutikimo, tačiau nepateikė duomenų, kad projektinė dokumentacija parengta, statybą leidžiantis dokumentas gautas, ir tvoros įregistravimo procedūra pradėta.Nagrinėjamu atveju ieškovas neįrodė, kad jo veiksmai atitinka teisės aktų reikalavimus. Ginčo tvora pripažinta II kategorijos nesudėtingu statiniu, statyba yra mieste, reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, projektas turi atitikti reikalavimus, turi būti kaimynų sutikimas. Iš bylos aplinkybių yra pagrindo išvadai, kad atsakovų nuosavybės teisės buvo pažeistos, ieškovo pastatyta tvora yra aukšta, užstoja saulę ir šviesą, nebuvo atitraukta tokiu atstumu, kad nesukeltų nepatogumų gretimo sklypo savininkams, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo apeliacinį skundą ir ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovas pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš apelianto. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra pagrindas atsakovo prašymą tenkinti ir priteisti atsakovui iš ieškovo 300 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d., Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 (2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija), 2, 8.11 punktai).

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovo M. J. atsakovui A. V. S. 300 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.