Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2016-02-22 · Civilinė byla Nr. e2-40-769/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-02-22Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-07-08Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-02-22
Bylos Nr.
e2-40-769/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13700-2014-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Augustė
Atsakovas
A. V. S.
Trečiasis asmuo
G. S., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos
Ieškovas
M. J.
Civilinė byla Nr. e2-40-769/2016Proceso Nr. 2-06-3-13700-2014-9Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.3.2.2.; 2.3.2.12.2.; 3.1.7.3.; 3.1.7.5.; 3.1.7.9.; 3.2.4.4.; 3.2.6.1.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 22 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Augustė, sekretoriaujant E. Ž., dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui G. D., atsakovui A. V. S., trečiajam asmeniui G. S., atsakovo A.V. S. ir trečiojo asmens G. S. atstovui advokatui V. J., trečiojo asmens Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovui T. B., viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo M. J. ieškinį atsakovui A. V. S., tretiesiems asmenims Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, G. S. dėl nuosavybės teisės gynimo nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas leisti tęsti jam priklausančio nekilnojamo turto – tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių įregistravimo procedūrą nesant atsakovo A. V. S. sutikimo. Nurodė, kad tvoros rekonstrukcija pradėta 1993 m., tuo metu sklypo ir statinių savininkė buvo ieškovo močiutė S. B., 1993-09-06 tuometinė kaimynė R. T. leido S. B. ant sklypus skiriančios ribos statyti 3m aukščio ant betoninės atraminės sienutės akliną tvorą bei perstatomą ūkinį pastatą statyti ant sklypus skiriančios ribos, išlaikant ne didesnį kaip 9m pastato aukštį. 1994 m. R. T. žemės sklypą ir pastatus perleido A. V. S.. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai pradėjus procedūrą dėl savavališkos statybos ieškovas 2013 m. kreipėsi į UAB „Vakarų architektūra“, kuri parengė „Sandėlio rekonstravimo į pagalbinį ūkio paskirties pastatą projektą“, projekto derinimo ir statybos leidimo gavimo metu buvo neteisingai sumokėta įmoka už savavališkos statybos įteisinimą, kas užvilkino reikiamos dokumentacijos gavimą, tačiau šiuo metu visa ginčo tvoros rekonstrukcijos įteisinimu ir reikalinga dokumentacija parengta, sumokėti reikalingi mokėjimai, tačiau atsakovas A. V. S. „nederina“ projektinės dokumentacijos. Toks atsakovo atsisakymas įteisinti daiktines teises pažeidžia ieškovo, kaip statinio savininko ir valdytojo, teises.

Ieškovo atstovas advokato padėjėjas G. D. prašė tenkinti ieškinį, nurodė, kad ieškinio reikalavimo netikslins, projektas parengtas, pateiktas atitinkamoms institucijoms, tvora įregistruota 1993-10-05, plyšusią atraminę sienelę reikėjo remontuoti; buvo gautas leidimas statyti akliną sieną. Prašė remtis rašytiniais įrodymais, ieškinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas A. V. S. pateikė atsiliepimą ir jo papildymą (e.b. l. 176-179, T I; 1-3 , T II), kuriame nesutiko su pateiktu ieškiniu. Nurodė, kad paskutinį kartą ginčo tvora (32,4m atkarpa) rekonstruota 2013 m., senoji tvora su atramine siena, pastatyta iš pamatinių blokų, pavojingai pasvirusi į atsakovo sklypo pusę ir kelia grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, dėl to 2011-05-24 atsakovas kreipėsi į Klaipėdos m. sav. administraciją, 2011-06-13 raštu Nr. (31.1)-RS2-492 (duomenys neskelbtini) savininkui nurodyta pagerinti tvoros techninę būklę, kad ši nekeltų grėsmės; 2011-09-05 Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyrius patvirtino, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas yra pažeidęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teises, nes yra pastatęs tvorą bei kitus statinius žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose (atsakymas Nr. 13SS-49). UAB „Vakarų valda“ specialisto E. P. atlikta tvoros patikrinimo schema patvirtina, kad sklypo (duomenys neskelbtini) tvora su atramine siena, ant kurios dalies stovėjo statinys, prieš paskutinę rekonstrukciją yra atsakovo sklypo ribose. Restauruotos tvoros su atramine siena dalis dabar yra 32,4 m ilgio, tvora 1,35 m. aukščio, atraminės siena šiaurės rytuose – 75 cm., o pietvakariuose – 1,5 m. aukščio, toliau į pietvakarius esanti atraminės sienos dalis, ant kurios anksčiau stovėjos statinys yra apie 15,5 m. ilgio, 1,8 m. šiaurės rytuose ir 1,9 m., aukščio pietvakariuose pastatyta iš pamatinių blokų, toliau pietvakarių kryptimi esantis baseino pastatas apie 13 m. ilgio ir 3,5 m (kartu su buvusios tvoros atraminės sienelės aukščiu 0,85 m) yra visai šalia sklypų ribos, o toliau siena 3,5 m aukščio, neatitinka aukščio ir atstumo reikalavimų iki ribos tarp sklypų. Susitarimas tarp R. T. ir S. B. sudarytas 1993-09-06 neturint R. T. nuosavybės teisių į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), R. T. žemės sklypą įgijo 1994-07-01 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 796.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovas A. V. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Paaiškino, kad pažeisti statybos techninių reglamentų reikalavimai dėl atstumo ir aukščio.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo G. S. atsiliepimo į ieškinį neteikė. Teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad 1994 m., kai įsigijo sklypą, buvo atraminė sienutė su metalinių virbų tvora, bet atraminė sienutė buvo žemesnė, vėliau kai pradėjo griūti, ieškovas vežė žemę ir kėlė savo sklypą, kadangi pastoviai tenai negyveno, šiuo metu atraminė sienutė yra atsakovo sklype ir užima 60 cm.

Atsakovo ir trečiojo asmens atstovas advokatas V. J. paaiškino, kad neginčijamai nustatytas faktas, jog statyba nelegali, atsakovo teisės pažeistos, nes tvora pastatyta ant ribos, ji per aukšta ir aklina. Ieškinys nepagrįstas, todėl netenkintinas, nes pažeistų atsakovo ir trečiojo asmens teises, tenkinus tokį ieškinį būtų įteisinta valstybinės institucijos nustatyta neteisėta statyba, leidimas įteisinti neteisėtą statybą neturėtų teisinio pagrindo, kadangi nesant gretimo sklypo savininko sutikimo projektas negali būti patvirtintas, o ieškovas neprašo leisti tvirtinti projektą nesant sutikimo, todėl ieškinys atmestinas, priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Šalies argumentai

Trečiasis asmuo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimo į ieškinį neteikė, trečiojo asmens atstovas T. B. teismo posėdyje paaiškino, kad jie kreipėsi į teismą dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, ginčo tvora, pripažinta II kategorijos nesudėtingu statiniu, yra pastatyta savavališkai, tai naujas statinys, o ne rekonstruotas, kaip ieškinyje nurodo ieškovas. Statyba yra mieste, reikalingas statybą leidžiantis dokumentas, projektas turi atitikti reikalavimus, turi būti kaimynų sutikimas. Jei statinys pažeidžia atsakovo interesus,- tegalimas išardymas Terminas įteisinti buvo nustatytas pusei metų – jis baigėsi. Dėl termino pratęsimo termino M. J. nesikreipė, todėl inspekcija pateikė teismui ieškinį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.) Bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1d.). Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje nurodyta, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (LAT nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-177/2006, 3K-3-398/2006, 3K-3-416/2007, 3K-3-427/2008).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų,- nekilnojamo turto registro duomenų, nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), nuo 2010-09-03 priklauso M. J. (c.b.l. 150-151, 152-153, T.I, e.b.l. 44-45 T.II); 2013-08-16 ieškovui surašytas savavališkos statybos aktas, kuriuo nustatyta naujo, II grupės nesudėtingo statinio (aklinos medinių lentų atitvaros (tvoros), kurios ilgis 32,4 m. aukštis 1,3 m, pastatytos ant monolitinės betoninės atraminės sienutės, kurios ilgis 32,0 m., plotis 0,2 m., aukštis nuo 0,75 m. rytų pusėje, 1,5 m. vakarų pusėje) statyba, neturint statybą leidžiančio dokumento, pritarimo supaprastintam statinio projektui (e.b.l.121-125, T.I); 2013-12-23 ieškovas pateikė prašymą išduoti leidimą rekonstruoti statinį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai įrašyti į leidimą teisę atlikti darbus, kuriems leidimas neprivalomas, tačiau jie numatyti statinio projekte, t.y. tvora, II gr. nesudėtingas, ilgis 32 m., aukštis nuo 2,05 iki 2,80 m (e.b.l. 55-57, T.I); atsakovas 2011-05-24 kreipėsi į Klaipėdos m. savivaldybės administraciją dėl griūvančios tvoros, 2011-06-13 Klaipėdos m. sav. administracijos rašte Nr. (31.1)-RS2-492 nurodyta, kad tvora, skirianti sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pastatyta ant betoninių blokų pagrindo ir pavojingai pasvirusi į (duomenys neskelbtini) pusę, (duomenys neskelbtini) savininkui nurodyta pagerinti tvoros techninę būklę, (e.b.l.181, 182 T.I); 2011-09-05 Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus rašte nurodyta, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkas yra pažeidęs žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teises, nes yra pastatęs tvorą bei kitus statinius žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribose (e.b.l. 186, T. 1). Liudytojas G. F. paaiškino, kad dirba VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filiale, buvo ginčo sklype, rengė žemės sklypo planą, kadangi M. J. sklypas padidintas 4 arais, vėliau 2015 m. po detaliojo plano patvirtinimo sklypų sujungimui reikėjo atlikti kadastrinius matavimus, atlikus matavimus nustatytos sklypo ribos atitiko ankstesniuose dokumentuose nurodytoms, bet buvo matyti, kad atraminė sienutė išsikišusi iš M. J. sklypo ribų.

Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą. Ginčo santykių teisinį kvalifikavimą atlieka teismas. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Šioje byloje ieškovas, remdamasis CK 4.98 straipsniu, prašo teismo leisti tęsti jam priklausančio nekilnojamo turto – tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių įregistravimo procedūrą nesant atsakovo A. V. S. sutikimo. Civilinio kodekso 4.98 straipsnyje numatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises, toks ieškinys yra pareiškiamas, kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012). Nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad ieškovas yra įregistravęs nuosavybės teisę į ginčo tvorą, ir /ar ieškovo, kaip savininko, teisės yra pažeistos. Nenustačius šių dalykų laikytina, kad negatorinis ieškinys pareikštas nepagrįstai.

Ieškinyje nurodyta, kad A.V. S. kreipėsi į teismą prašydamas įpareigoti ieškovą pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2013-08-16 Savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-130816-00033. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos pateikė ieškinį teismui prašydama įpareigoti atsakovą M. J. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, užfiksuotus 2013-08-16 savavališkos statybos akte Nr. SSA-30-130816-00039, parengiant projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gaunant statybą leidžiantį dokumentą, šio dokumento kopiją pateikiant Inspekcijai, o per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti atsakovą savo lėšomis per 3 mėnesius likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti savavališkai pastatytą atraminę sienutę, kurios ilgis 32,4 m, plotis 0,2 m, aukštis 0,75 m rytų pusėje,1,5 m aukštis vakarų pusėje ir ant jos sumontuotų medinių lentelių tvorą, kurios ilgis 32,4 m, aukštis 1,3 m, adresu (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę. M. J. pateikė teismui atskirą ieškinį, prašydamas teismo leisti jam tęsti tvoros įregistravimo procedūrą be A.V. S. sutikimo. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad projektinė dokumentacija parengta, statybą leidžiantis dokumentas gautas, kad tvoros įregistravimo procedūra pradėta, todėl buvo pasiūlyta ieškovui patikslinti ieškinio reikalavimą. Ieškovo atstovas atsisakė tikslinti/keisti ieškinio reikalavimus, todėl byla nagrinėjama iš esmės.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad tvora pripažinta II kategorijos nesudėtingu statiniu, pastatyta savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento, atitinkančio reikalavimus projekto. Nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui. Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, (toliau – Reglamento) 11 priedo 1 punkte nurodyta, kad rašytinis gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimas privalomas statant užtvarą ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą) <...> ir kitais atvejais. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad ieškovo savavališkai pastatyta per aukšta, šviesos nepraleidžianti tvora, iš dalies stovinti ant atsakovo žemės, pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, todėl sutikimo tokiai tvorai jis negali duoti. Iš bylos duomenų matyti, kad dar 2011 metais atsakovas kreipėsi į Klaipėdos miesto Žemėtvarkos skyrių su skundu, jog kaimynas iš (duomenys neskelbtini), užėmė dalį jo žemės sklypo. Pažymėtina, jog asmenims, kurių teisės ir teisėti interesai dėl savavališkos statybos yra pažeidžiami, Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnis numato galimybę dėl savavališkai pastatyto ar statomo statinio nugriovimo, jo dalių išardymo, <...> kreiptis į teismą. Tai yra, šiuo konkrečiu atveju įstatymas gina ne ieškovo, bet atsakovo teises bei teisėtus interesus. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, nenustačius pagrindo negatoriniam ieškiniui reikšti, nustačius, jog tvoros, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), daiktinių teisių įregistravimo procedūra nepradėta, todėl negalimas nepradėtos procedūros tęsimas, atsakovui nurodžius, kad dėl ieškovo savavališkos statybos jo teisės yra pažeistos, nes tvora pastatyta jam priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), yra aklina, nepraleidžianti šviesos, trijų metrų aukščio, darytina išvada, jog ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Pateikti duomenys, jog už atsakovui ir trečiajam asmeniui suteiktas teisines paslaugas sumokėta 800 Eur (2015-10-05 pinigų priėmimo kvitas Nr. 607283, e.b.l. 105, 106, T.II), šios išlaidos priteistinos iš ieškovo. Byloje patirta 6,10 Eur pašto išlaidų, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš ieškovo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 265 str., 268- 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovui A. V. S., a.k. (duomenys neskelbtini) trečiajam asmeniui G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 800 Eur ( aštuoni šimtai eurų) bylinėjimosi išlaidų (už advokato teisinę pagalbą).

Priteisti iš ieškovo M. J., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 6,10 Eur (šeši eurai 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, į.k. 188659752, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Rasa Augustė