Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diagnostikos laboratorija“ (buvęs pavadinimas UAB „Antėja“) apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-524-227/2016 pagal ieškovės UAB „Diagnostikos laboratorija“ ieškinį atsakovei Zarasų rajono savivaldybės viešajai įstaigai Zarasų ligoninei dėl viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo bei viešojo pirkimo nutraukimo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Medicina practica laboratorija“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė Zarasų ligoninė atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus: 2016 m. birželio 22 d. ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pasiūlymą bei tokiu būdu išreiškė sutikimą su pirkimo sąlygomis. Paprašius ieškovės ištaisyti pasiūlymo trūkumus bei pateikti neįprastai mažos kainos pagrindimą, ieškovė prašymo neįvykdė, o kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl pirkimo sąlygų nuginčijimo. Panaikinus pirkimo sąlygų 12 punkte ir atitinkamai 4 priedo 4.1 punkte nustatytą reikalavimą, būtų sutrikdyta atsakovės, kaip sveikatos priežiūros įstaigos, veikla bei galimybė teikti sveikatos priežiūros paslaugas. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą kapiliarinio kraujo paėmimą gali atlikti tik laboratorijos darbuotojas (laborantas). Perkančioji organizacija laboratorijos neturi. Todėl negalėdama pati atlikti kraujo paėmimo procedūros, perkančioji organizacija šią kapiliarinio kraujo paėmimo paslaugą siekia gauti kartu su kitomis perkamomis medicinos laboratorinių tyrimų paslaugomis. Taigi, pirkimo sąlygų 12 punkte nustatytas reikalavimas nėra perteklinis ir buvo nustatytas ne tam, kad ribotų tiekėjų konkurenciją, bet tam, kad būtų pasiektas perkančiosios organizacijos siekiamas viešojo pirkimo tikslas – įsigyti jai reikalingų paslaugų ypatingiems tikslams.Pirkimo sąlygų 13 punkte ir atitinkamai pirkimo sąlygų 4 priedo 4.2. punkte numatytas reikalavimas užtikrinti laboratorinių tyrimų atlikimą VšĮ Zarasų ligoninės pacientams 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, taip pat sąlygotas atsakovės, kaip sveikatos priežiūros įstaigos, veiklos specifikos. Atsakovė teikia tiek pirminės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tiek antrinės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Ginčijamas pirkimo sąlygų reikalavimas nustatytas ne proteguojant konkrečią įmonę, o siekiant užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugų nepertraukiamumą ir kokybę. Pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. V-1242, 4.3 punktą laboratorinių tyrimų atlikimas turi būti užtikrintas visą parą ir 7 dienas per savaitę. Perkančioji organizacija, neužtikrinusi paslaugų teikimo visą parą ir 7 dienas per savaitę, netektų licencijos teikti stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Ieškovė, teigdama, kad tik ligoninės patalpose galima teikti paslaugas, į savivaldybę dėl patalpų nuomos nesikreipė, neieškojo galimybių išsinuomoti kitas patalpas šalia ligoninės ar įsirengti laboratoriją, todėl nepagrįsti jos teiginiai dėl konkurencijos ribojimo. Aplinkybė, kad ligoninės patalpos išnuomotos, nereiškia, jog tiekėjams negalėtų būti išnuomotos ar kitu teisiniu pagrindu suteiktos kitos patalpos, būtinos perkamų paslaugų atlikimui. Pirkimo sąlygų 14 punkte numatytas reikalavimas atlikti tyrimus ir pateikti atsakymus pacientui arba jį siuntusiam gydytojui nedelsiant, tačiau ne ilgiau kaip per trisdešimt minučių nuo tyrimo pradžios, nustatytas atsižvelgiant į tai, jog šiuo metu tyrimai atliekami per 20 minučių. Ieškovės naudojamos technologijos neleidžia tyrimų atlikti per tokį trumpą laiką. Tuo tarpu kiti tiekėjai taiko pažangesnes technologijas bei minėtus tyrimus atlieka neviršydami 30 minučių, kas patvirtina, jog nustatytas reikalavimas nėra perteklinis ir tiekėjų konkurencijos neriboja. Galiojantis teisinis reguliavimas numato reikalavimą tyrimų atlikimo trukmei ne nuo mėginių pristatymo į laboratoriją, bet nuo tyrimų paskyrimo. Toks reikalavimas buvo nustatytas taip pat atsižvelgiant į tai, kad perkamos ypatingos reikšmės paslaugos, kurių operatyvus atlikimas gali turėti tiesioginės įtakos pacientų gydymui bei siekiamam rezultatui. Tam, kad įsitikinti pirkimo sąlygų 18.7. punkte nustatyto reikalavimo teisėtumu, būtina jį įvertinti kitų pirkimo sąlygų kontekste. Ieškovė neginčijo pirkimo sąlygų 18.5 punkto, numatančio, kad tiekėjas privalo turėti licenciją, patvirtinančią tiekėjo teisę teikti visas laboratorinių tyrimų paslaugas, kurios reikalingos pirkimo sutarčiai įvykdyti. Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. V-998 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų kokybės reikalavimų aprašo 21¹ punktą laboratorija ne mažiau kaip du kartus per metus privalo dalyvauti tarplaboratorinėse palyginamosiose (išorinio kokybės vertinimo) tyrimų tikrinimo programose. Taigi, reikalavimas pateikti galiojančią išorinio kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartį su priedais arba išorinio kokybės vertinimo rezultatus nėra perteklinis, atitinka galiojantį teisinį reguliavimą ir yra būtinas. Ginčijamame pirkimo sąlygų 18.8 punkte numatytas tiekėjų kvalifikacinis reikalavimas nustatytas ne proteguojant konkrečią įmonę, bet siekiant konkretaus tikslo - įsitikinti, jog tiekėjas yra patyręs ir bus kompetentingas ir pajėgus užtikrinti perkančiosios organizacijos poreikius atitinkančių paslaugų nepertraukiamą teikimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas nurodė, kad pirkimo sąlygų 12 punkte, numatyta, jog teikėjas privalo užtikrinti kapiliarinio kraujo paėmimą VšĮ Zarasų ligoninės palatose 24 val. per parą bei analogiška nuostata įtvirtinta pirkimo sąlygų 4 priedo 4.1. punkte. Pretenzijoje ieškovė prašė šį punktą išdėstyti sekančiai – „Veninio kraujo mėginius ar kitą medžiagą tyrimams ima ligoninė“. Ieškovė pripažįsta, kad perkančioji organizacija pirkimo sąlygose pateikiamoje papildomoje informacijoje nurodė, kad nedisponuoja ligoninės patalpomis laboratoriniams tyrimams atlikti, o šių patalpų savininkas yra Zarasų rajono savivaldybė, todėl paslaugų teikėjai turėtų patys pasirūpinti visus higienos reikalavimus atitinkančiomis patalpomis, medicinine įranga laboratorinei paslaugai teikti. Teismas, įvertinęs tai, kad atsakovė teikia tiek pirminės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas (palaikomojo gydymo ir slaugos, paliatyviosios pagalbos (suaugusiųjų ir vaikų)), tiek antrinės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas (vidaus ligų, otorinolaringologijos II, vaikų ligų II, geriatrijos, reanimacijos ir intensyvios terapijos I-I (vaikų ir suaugusiųjų), reanimacijos ir intensyvios terapijos I-II (vaikų)), konstatavo, jog reikalavimas, kad kapiliarinio kraujo paėmimas būtų užtikrintas 24 valandas per parą, sąlygotas veiklos specifikos. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad ginčijama sąlyga riboja konkurenciją bei proteguoja konkretų tiekėją, kuris nuomojasi ligoninės patalpas laboratoriniams tyrimams atlikti, kadangi pati ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų ir nesikreipė dėl patalpų nuomos galimybės, neįrodė, kad nebuvo galimybės išsinuomoti patalpas ligoninėje bent jau kraujo paėmimui. Teismas sprendė, kad nustatytas reikalavimas negali būti pripažįstamas perteklinis įvertinus tai, kokią veiklą vykdo perkančioji organizacija, perkanti paslaugas medicinos įstaigos ir jos pacientų gyvybiškai svarbiems poreikiams tenkinti. Atsakovės veikla yra nepertraukiama, todėl kraujo paėmimas turi būti užtikrintas 24 valandas per parą. Priešingu atveju atsakovė negalėtų užtikrinti teikiamų stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų nepertraukiamumo ir kokybės. Teismas atmetė, kaip nepagrįstus, ieškovės teiginius, kad ginčijamas reikalavimas prieštarauja Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. įsakymu Nr. V-364 patvirtinto Licencijuojamų bendrųjų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąrašo 3 punktui, kadangi jis reglamentuoja ne kraujo paėmimo procedūros licencijavimą, o kraujo donorystę. Teismas, pasisakydamas dėl pirkimo sąlygų 13 punkte nustatyto reikalavimo, pažymėjo, kad atsakovė teikia tiek pirminės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, tiek antrinės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas, o stacionarinės paslaugos teikiamos 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, todėl nustatytas reikalavimas negali būti pripažįstamas pertekliniu, jis nustatytas siekiant patenkinti sveikatos priežiūros įstaigos poreikius. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. V-1242, 4.3 punktą laboratorinių tyrimų atlikimas turi būti užtikrintas visą parą ir 7 dienas per savaitę, priešingu atveju atsakovė netektų licencijos teikti stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Įvertinęs minėtą aplinkybę, teismas pripažino, kad reikalavimas užtikrinti laboratorinių tyrimų atlikimą 24 val. per parą 7 dienas per savaitę nustatytas siekiant užtikrinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų nepertraukiamumą ir kokybę ir laikytinas adekvačiu pirkimo pobūdžiui bei nėra perteklinis, ribojantis konkurenciją. Teismas neįrodytais pripažino ieškovės teiginius, kad kitose, o ne ligoninės, laboratorijos patalpose, yra neįmanoma atlikti tyrimų dėl jų atlikimo termino, laikymo, gabenimo sąlygų. Teismas sutiko su atsakove ir trečiuoju asmeniu, kad bet kuriuo atveju mėginiai yra perduodami į laboratoriją, kurioje tyrimai atliekami ir jie turi būti transportuojami, šios aplinkybės ieškovė nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Tuo pačiu teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovės pateiktos Vadybos sistemos darbo instrukcijos „Mėginio paruošimas tyrimui“ 5.1.3 punkte pateiktame paveiksle numatyta informacija dėl mėginių gabenimo, kraujo mėginius galima gabenti +18-25 C temperatūroje, šaltkrepšiuose arba taroje su termoizoliacija. Teismas nurodė, kad pirkimo sąlygų 14 punkte ir Paslaugų pirkimo pardavimo sutarties 4.3. punkte numatyta, jog tam tikri tyrimai turi būti atliekami ne ilgiau kaip per 30 minučių nuo tyrimo paskyrimo. Teismas konstatavo, kad nežiūrint į tai, jog Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu patvirtintame Bendrųjų vidaus ligų stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų apraše bei 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-17 patvirtintos Klinikinių laboratorinių tyrimų kokybės gerinimo programos antrame priede „Asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratoriniai tyrimai“ numatytas reikalavimas tam tikrus tyrimus atlikti ne vėliau kaip per 2 valandas po jų paskyrimo, tačiau tai nedraudžiama perkančiajai organizacijai nustatyti aukštesnius nei minimalūs reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-877-196/2016, išaiškino, kad nuo 2008 metų, kai minėtas aprašas buvo patvirtintas, tyrimų atlikimo technika yra pasikeitusi bei patobulėjusi; 15-30 minučių terminas ekstrinių tyrimų atlikimui yra realus laikas. Nors šis teisės aktas yra galiojantis, tačiau jame nustatyti minimalūs reikalavimai, tuo tarpu perkančiajai organizacijai, vykdant viešąjį pirkimą, nėra draudžiama nusistatyti aukštesnius reikalavimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad Klinikinių laboratorinių tyrimų kokybės gerinimo programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. V-17, 28.3 punktas numato, jog būtina taikyti priemones, kurios leistų pagreitinti tyrimų atlikimo laiką. Tai tik patvirtina, kad keičiantis šiuolaikinėms technologijoms, turi trumpėti ir tyrimų atlikimo trukmė. Teismas nurodė, kad ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-768-381/2016 pažymėjo, kad sveikatos priežiūros įstaiga, atsižvelgdama į savo pačios nustatytus kokybės reikalavimus, turi teisę nustatyti ir trumpesnius, nei nustatė teisės akto leidėjas, terminus tyrimų atlikimui. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog ieškovė neturi tokių technologijų, kad galėtų atlikti tyrimus per 30 minučių nuo jų paskyrimo, nereiškia, kad tokių galimybių neturi kiti tiekėjai įvertinus tai, kad technologijos nuolatos keičiasi ir tokių tyrimų atlikimo trukmė mažėja.Teismas, remdamasis atsakovės ir trečiojo asmens paaiškinimais, nustatė, kad pagal anksčiau įvykusį supaprastintą atvirą konkursą medicinos laboratorinių tyrimų paslaugoms pirkti, šį konkursą laimėjęs trečiasis asmuo tyrimus atlieka per 20 minučių. Teismas pastebėjo, kad pagal minėto konkurso sąlygas tiekėjas įsipareigojo konkrečius ekstrinius (cito) tyrimus, dėl kurių trukmės ir nesutinka ieškovė (automatizuotas kraujo tyrimas, automatizuotas šlapimo tyrimas, kraujo dujų ir pH nustatymas, C-reaktyvaus baltymo nustatymas, kraujo grupės pagal ABO sistemą nustatymas, Rh faktoriaus priklausomumo nustatymas, smegenų skysčio tyrimas (baltymo kiekis, gliukozės koncentracija, chloridų koncentracija, citozė, leukocitų diferenciacinis skaičiavimas), atlikti ir atsakymus pacientui ar siuntusiam gydytojui pateikti nedelsiant, tačiau ne ilgiau kaip per 20 minučių nuo tyrimo paskyrimo.Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad tyrimai turėtų būti atliekami per atitinkamą laiką, skaičiuojamą nuo tyrimų mėginių pristatymo į laboratoriją momento, o ne nuo tyrimų paskyrimo, kadangi tuo atveju, jeigu laboratorija būtų toli nuo ligoninės, tokių tyrimų atlikimas užtruktų dar ilgiau nei šiuo metu jie yra atliekami. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, pripažino, kad atsakovė, vykdydama naują viešąjį pirkimą dėl tyrimų atlikimo, pagrįstai siekia gerinti savo pacientams teikiamas paslaugas ar bent jau išlaikyti panašią tyrimų atlikimo trukmę, o ne priešingai – ilginti ekstrinių tyrimų atlikimo trukmę iki 1 val., kaip pageidautų ieškovė. Teismas pastebėjo, kad nustatant tyrimų atlikimo pradžios momentą, skaičiuojamą nuo mėginių pristatymo į laboratoriją momento, galėtų susiklostyti tokia situacija, kad būtų viršijama net ir 1 valandos tyrimų atlikimo trukmė, ją skaičiuojant nuo tyrimo paskyrimo momento, kas akivaizdžiai galėtų pažeisti tiek gydymo institucijos, tiek pacientų interesus, be to teisinis reguliavimas numato reikalavimus tyrimų trukmei nuo tyrimo paskyrimo. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje situacijoje perkančiosios organizacijos nustatytas tam tikrų tyrimų atlikimo terminas (30 minučių nuo tyrimo paskyrimo) yra visiškai pagrįstas, pateisinamas ir įmanomas atlikti. Teismas nurodė, kad viešojo pirkimo sąlygų 18.7. punkte nustatytas kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams, jog jie užtikrintų dalyvavimą išorinio laboratorijos kokybės vertinimo programose, organizuojamose nepriklausomų ir nešališkų išorinio kokybės vertinimo programų organizatorių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 metų įsakymu Nr. V-998 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų veiklos vertinimo“. Atitinkamam reikalavimui įrodyti turi būti pateikiama galiojanti išorinio kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartis su priedais arba išorinio kokybės vertinimo rezultatai už 2015 m. perkamoms laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugoms (originalas arba patvirtinta kopija).Teismas, pasisakydamas dėl pirkimo sąlygų 18.7. punkte nustatyto reikalavimo teisėtumo, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2007 metų įsakymas Nr. V-998 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų veiklos vertinimo“ bei juo patvirtintas Asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų kokybės reikalavimų aprašas (21¹ punktas) įtvirtina prievolę laboratorijai ne mažiau kaip du kartus per metus dalyvauti tarplaboratorinėse palyginamosiose (išorinio kokybės vertinimo) tyrimų tikrinimo programose, be to, medicininių laboratorinių tyrimų atlikimas yra licencijuojama veikla, kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga, atsižvelgdama į medicininių laboratorinių tyrimų poreikį, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą vykdančią instituciją dėl licencijos šioje įstaigoje norimiems vykdyti laboratoriniams tyrimams išdavimo, papildymo naujais medicininiais tyrimais ar jų atsisakymo, atitinkamai, išorinė kokybės kontrolė gali būti vykdoma ir yra vykdoma tik vertinant laboratorijoje atliekamų tyrimų kokybę. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija reikalauja, kad tiekėjai pateiktų galiojančias sutartis su priedais arba išorinės kokybės kontrolės rezultatus už 2015 m. būtent perkamoms laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugoms. Teismas pastebėjo, kad Lietuvos apeliacinis teismas, vertindamas analogišką sąlygą kitame viešajame pirkime, 2016 m. liepos 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-816-236/2016 pripažino, kad tokios sąlygos nustatymas pirkimo sąlygose kaip minimalus kvalifikacinis reikalavimas tiekėjams, nėra perteklinis, kadangi dalyvavimas tarplaboratorinėse palyginamosiose (išorinio kokybės vertinimo) tyrimų tikrinimo programose nustatytas teisės aktais. Tačiau tuo pačiu Lietuvos apeliacinis teismas pripažino, kad reikalavimas pateikti galiojančią išorinio kokybės vertinimo paslaugų teikimo sutartį su priedais arba išorinio kokybės vertinimo rezultatus už 2015 m. būtent atsakovės perkamoms laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugoms, yra akivaizdžiai perteklinis, nepagrįstai diskriminuojantis tiekėjus bei ribojantis jų galimybes dalyvauti pirkime. Teismas nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-816-236/2016, nustatęs, jog minėtoje byloje ir nagrinėjamoje byloje ratio decidendi nesutampa. Teismas nurodė, kad išnagrinėtoje Lietuvos apeliacinio teismo byloje svarbia pripažinta aplinkybė, jog pagal Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsakymą 2016 m. vasario 11 d. duomenis Lietuvoje nėra nei vienos tyrimų laboratorijos, turinčios licenciją atlikti tris iš reikalaujamų tyrimų. Nagrinėjamu atveju teismas konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kiek šiuo metu Lietuvoje veikiančių įmonių galėtų tinkamai pagrįsti nurodytą pirkimo sąlygų reikalavimą ir atitinkamai būti pripažintos atitinkančiomis pirkimo sąlygas ir kad tokius reikalavimus atitinka tik trečiasis asmuo (CPK 178 straipsnis).Teismas pastebėjo, kad pagal pirkimo sąlygas tiekėjas turi turėti teisę verstis medicinos laboratorijų teikiamomis paslaugomis, todėl pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos įsakymą Nr. V-998 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų veiklos vertinimo“ bei juo patvirtintą Asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų kokybės reikalavimų aprašo 21 punktą laboratorija ne mažiau kaip du kartus per metus turi pareigą dalyvauti tarplaboratorinėse palyginamosiose (išorinio kokybės vertinimo) tyrimų tikrinimo programose, ko neneigia ieškovė. Medicininių laboratorinių tyrimų atlikimas yra licencijuojama veikla, kiekviena asmens sveikatos priežiūros įstaiga, atsižvelgdama į medicininių laboratorinių tyrimų poreikį, kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą vykdančią instituciją dėl licencijos šioje įstaigoje norimiems vykdyti laboratoriniams tyrimams išdavimo, papildymo naujais medicininiais tyrimais ar jų atsisakymo, atitinkamai, išorinė kokybės kontrolė gali būti vykdoma ir yra vykdoma vertinant laboratorijoje atliekamų tyrimų kokybę.Teismas sprendė, kad ginčijamas reikalavimas pateikti galiojančią išorinio kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartį su priedais arba išorinio kokybės vertinimo rezultatus už 2015 m. atsakovės perkamoms laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugoms, šiuo atveju nelaikytinas pertekliniu ar ribojančiu konkurenciją, kadangi aplinkybės, jog tokius reikalavimus įvykdyti gali tik trečiasis asmuo ir kad toks reikalavimas visiškai apriboja galimybę kitiems potencialiems tiekėjams pateikti pasiūlymus, ieškovė neįrodė. Teismas sutiko su atsakovės argumentais, kad išorinio kokybės vertinimo paslaugų teikimo sutartis gali būti koreguojama priklausomai nuo įstaigos atliekamų tyrimų (šiuo metu atliekamų ar ketinamų atlikti ateityje), išorinio kokybės vertinimo paslaugų teikimo sutartyje gali būti numatoma, kad išorinis laboratorijos kokybės vertinimas bus atliekamas pagal atskirą užsakymą (pvz. tam tikrų viešų konkursų laimėjimo atveju), todėl yra įmanoma tokį kvalifikacinį reikalavimą įvykdyti. Teismas nurodė, kad pirkimo sąlygų 18.8 punkte numatytas reikalavimas, jog tiekėjas per paskutinius 3 veiklos metus arba per laiką nuo jo įregistravimo dienos (jeigu teikėjas vykdė veiklą mažiau nei trejus metus) būtų įvykdęs arba vykdytų bent vieną sutartį, susijusią su pirkimo objektu - medicininių laboratorinių tyrimų atlikimu stacionarinėje II lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje 24 val. per parą, 7 d. per savaitę, kurios vertė būtų ne mažesnė kaip 0,5 pasiūlymo vertės.Teismas, pasisakydamas dėl ginčijamo pirkimo sąlygų 18.8. punkte numatyto reikalavimo teisėtumo, nurodė, kad viešajame pirkime siekiama įsigyti medicinos laboratorines paslaugas ypatingiems tikslams, t. y. medicinos įstaigų poreikiams tenkinti. Perkančioji organizacija, nustatydama pirkimo sąlygose ginčijamą ir kitus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, siekia ne tik patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, patirtį bei atitinkamą pajėgumą įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, bet ir siekia užtikrinti, kad teikiant perkamas medicinos paslaugas atliekami tyrimai būtų kokybiški bei nepadarytų žalos visuomenės saugomam gėriui – žmonių sveikatai ir gyvybei. Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, jog sveikatos priežiūros įstaigoje turi būti teikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, perkančioji organizacija turi siekti užtikrinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų nepertraukiamumą ir kokybę, todėl ginčijamas minimalus kvalifikacinis reikalavimas yra adekvatus pirkimo pobūdžiui bei nėra perteklinis (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-768-381/2016). Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad dėl šio kvalifikacinio reikalavimo nustatymo itin didelė dalis subjektų, galinčių tinkamai suteikti kvalifikuotas sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikį, yra nepagrįstai eliminuojami iš dalyvavimo viešajame pirkime, kadangi šiuos argumentus patvirtinančių įrodymų ieškovė nepateikė. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė, jog ginčijamą kvalifikacinį reikalavimą atitinka tik vienas tiekėjas – trečiasis asmuo (CPK 178 straipsnis). Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad nagrinėjamu atveju praleistas ieškinio pateikimo senaties terminas, numatytas VPĮ 94 straipsnio 1 dalyje. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės 2016 m. birželio 16 d. pareikšta pretenzija buvo išnagrinėta 2016 m. birželio 20 d., pripažino, jog nuo 2016 m. birželio 21 d. pradedamas skaičiuoti ne 5 darbo dienų, bet 15 kalendorinių dienų ieškinio senaties terminas, numatytas VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Teismas, nustatęs, kad ieškinys teisme buvo gautas 2016 m. liepos 4 d., konstatavo, jog jis pareikštas nepraleidus ieškinio senaties termino. Esant nurodytoms aplinkybėms teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog perkančioji organizacija, viešojo pirkimo sąlygose įtvirtindama pirmiau aptartus ir ieškovės ginčijamus reikalavimus, pažeidė VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytus principus ir 32 straipsnio 2 dalyje nustatytą draudimą dirbtinai riboti konkurenciją.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ginčijamų pirkimo sąlygų, kaip nepagrįstai ribojančių tiekėjų konkurenciją. Perkančioji organizacija, nustatydama reikalavimą tiekėjui imti kapiliarinį kraują tyrimams ligoninės patalpose, vykdyti laboratorinius tyrimus 24 val. per parą 7 dienas per savaitę, kai kuriuos tyrimus atliekant per 30 min., potencialiems viešojo pirkimo dalyviams nesuteikė teisės naudotis ligoninės patalpomis šiai veiklai atlikti. Esant tokioms suformuluotoms pirkimo sąlygoms, vienintelis tiekėjas, kuris galėjo atitikti ir atitiko tokias pirkimo sąlygas, yra trečiasis asmuo UAB „Medicina practica laboratorija“, kuris laboratorinių tyrimų veiklai turi atitinkamas patalpas pačioje ligoninėje bei kuris pasiūlė net trigubai didesnę paslaugų kainą, nei ieškovė. Be jokios konkurencijos sudarius pirkimo sutartį su trečiuoju asmeniu, viešajam interesui, apmokant už tyrimus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, bus padaryta daugiau nei 130 000 Eur žala, kurią sudaro trečiojo asmens ir ieškovės pasiūlymų kainų skirtumas. Tokios žalos padarymas negali būti pateisintas perkančiosios organizacijos neveikimu, pasyviu elgesiu, nesiaiškinant galimybės išnuomoti patalpas kitiems pirkimo dalyviams.Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju tiekėjas neva turėjo pats aiškintis pirkimo sąlygas, susijusias su pirkimo objektu, kreipdamasis į kitas institucijas. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada pažeidžia VPĮ 24 straipsnio 9 punkto ir 25 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Būtent perkančiajai organizacijai, o ne tiekėjui yra nustatyta pareiga rengti aiškias ir tikslias pirkimo sąlygas, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus, t.y. perkančioji organizacija turi pati išsiaiškinti visas pirkimo sutarties vykdymo sąlygas, o ne šią, įstatymo jai nustatytą pareigą, perkelti potencialiems tiekėjams. Perkančioji organizacija nesiekė išsiaiškinti patalpų nuomos galimybių iš savo steigėjo, elgėsi pasyviai, nesilaikydama imperatyvo užtikrinti tiekėjų konkurenciją ir jų nediskriminuoti.Perkančioji organizacija neužtikrino veiksmingos tiekėjų konkurencijos ir nesiekė racionalaus lėšų panaudojimo, nes nesant tiekėjų konkurencijos viešajame pirkime neturėjo galimybės išsirinkti mažiausios kainos tiekėjo pasiūlymo, o tiesiog priėmė tokią paslaugų kainą, kokią pasiūlė vienintelis viešojo pirkimo dalyvis.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad galimybė organizuoti vieną konkursą dėl paslaugų pirkimo su patalpų nuoma, yra teisiškai įtvirtinta Zarasų rajono savivaldybės teisės aktuose. Vadovaujantis Zarasų rajono savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo, patvirtinto Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-220, 5¹ punktu, kai vykdant viešąjį paslaugų, kurioms teikti bus naudojamas savivaldybės turtas, pirkimą, šis savivaldybės turtas gali būti išnuomotas tvarkos aprašo 50–53 punktuose nustatyta tvarka. Aprašo 52 punktas nustato, kad viešasis paslaugų pirkimas pradedamas vykdyti tik po to, kai Zarasų rajono savivaldybės taryba priima sprendimą dėl savivaldybės turto nuomos.Perkančioji organizacija, neužtikrinusi galimybės tiekėjui turėti patalpas kraujo paėmimui ligoninėje, apskritai negalėjo atitinkamos paslaugos (dėl kraujo paėmimo) pirkti ir nustatyti pirkimo sąlygų 12 punkto reikalavimą būsimam viešojo pirkimo laimėtojui imti kraują tyrimams ligoninės patalpose. Tokiu atveju, perkančioji organizacija turėjo pati organizuoti kraujo paėmimo procedūrą ligoninėje, pasitelkdama savo darbuotojus. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl viešojo pirkimo sąlygų 18.7. punkte numatyto reikalavimo teisėtumo, nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-816-236/2016. Nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje padaryta išvada, kad pirkimo sąlygų reikalavimas pateikti kiekvieno iš perkamų tyrimų išorinio kokybės vertinimo rezultatus už 2015 m. pats savaime nepagrįstai riboja konkurenciją ir iki minimumo susiaurina galimybę tiekėjams teikti pasiūlymą konkurse. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartyje padarytos išvados dėl identiško kvalifikacinio reikalavimo teisėtumo vertinimo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis šioje nutartyje pateiktais išaiškinimais bei padaryta išvada.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų

Atsakovė Zarasų rajono savivaldybės VĮ Zarasų ligoninė vykdė supaprastintą atvirą konkursą „Medicinos laboratorinių tyrimų paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 175429. Viešojo pirkimo objektas – medicininių laboratorinių tyrimų paslaugų pirkimas. Perkamų paslaugų skaitmeninio kodo pagal BVPŽ pirmi penki skaitmenys yra 85145 (medicinos laboratorijų paslaugos) (pirkimo sąlygų 9 punktas). Pirkimo objektas į dalis neskaidomas (pirkimo sąlygų 16 punktas). Viešajame pirkime gali dalyvauti visi juridiniai ir fiziniai asmenys (jei yra pasitelkiami subteikėjai, jie turi būti nurodomi), bendrai veiklai susivienijusių asmenų grupė (pirkimo sąlygų 6 punktas). Reikalavimai pirkimo objektui nustatyti pirkimo sąlygų 9 – 17 punktuose. Viešojo pirkimo sąlygų 12 punkte ir pirkimo sąlygų 4 priedo Paslaugų pirkimo - pardavimo sutarties 4.1. punkte nustatytas reikalavimas pirkimo objektui, kad veninio kraujo mėginius ar kitą medžiagą tyrimams ima ligoninė; teikėjas privalo užtikrinti kapiliarinio kraujo paėmimą VšĮ Zarasų ligoninės palatose 24 val. per parą.Viešojo pirkimo sąlygų 13 punkte ir pirkimo sąlygų 4 priedo Paslaugų pirkimo - pardavimo sutarties 4.2. punkte nustatytas reikalavimas pirkimo objektui, kad teikėjas privalo užtikrinti laboratorinių tyrimų atlikimą VšĮ Zarasų ligoninės pacientams 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Viešojo pirkimo sąlygų 14 punkte ir pirkimo sąlygų 4 priedo Paslaugų pirkimo - pardavimo sutarties 4.3. punkte nustatytas reikalavimas pirkimo objektui, kad ekstriniai (cito) tyrimai (automatizuotas kraujo tyrimas, automatizuotas šlapimo tyrimas, kraujo dujų ir pH nustatymas, C-reakyvaus baltymo nustatymas, kraujo grupės pagal ABO sistemą nustatymas, Rh faktoriaus priklausomumo nustatymas, smegenų skysčio tyrimas) turi būti atliekami ir atsakymai pateikiami pacientui arba jį siuntusiam gydytojui nedelsiant, tačiau neilgiau kaip per 30 minučių nuo tyrimo paskyrimo. Teikėjų kvalifikacijos reikalavimai numatyti pirkimo sąlygų 18 punkte.Viešojo pirkimo sąlygų 18.7 punkte numatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams užtikrinti dalyvavimą išorinio laboratorijos kokybės vertinimo programose, organizuojamose nepriklausomų ir nešališkų išorinio kokybės vertinimo programų organizatorių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 metų įsakymu Nr. V-998 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų veiklos vertinimo“. Šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti perkančioji organizacija reikalauja pateikti galiojančią išorinio kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartį su priedais arba išorinio kokybės vertinimo rezultatus už 2015 m. perkamoms laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugoms.Viešojo pirkimo sąlygų 18.8 punkte numatytas kvalifikacijos reikalavimas tiekėjams per paskutinius 3 veiklos metus arba per laiką nuo jo įregistravimo dienos (jeigu teikėjas vykdė veiklą mažiau nei trejus metus) būti įvykdžius arba vykdyti bent vieną sutartį, susijusią su pirkimo objektu – medicininių laboratorinių tyrimų atlikimu stacionarinėje II lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje 24 val. per parą, 7 d. per savaitę, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 0,5 pasiūlymo vertės. Šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti perkančioji organizacija reikalauja pateikti pažymą, patvirtintą įmonės antspaudu ir įmonės vadovo arba įgalioto asmens parašu apie ne mažiau kaip vieną sėkmingai įvykdytą arba vykdomą sutartį, susijusią su pirkimo objektu, nurodant užsakovą/pirkėją, jo adresą, kontaktinius duomenis, telefonus, pirkimo objekto pavadinimą, trumpą aprašymą, sutarties įvykdymo datą ir kainą.Ieškovė UAB „Diagnostikos laboratorija“, susipažinusi su viešojo pirkimo sąlygomis, 2016 m. birželio 16 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją ir jos patikslinimą, kurioje prašė pakeisti pirkimo sąlygų 12 ir 14 punktuose, pirkimo sąlygų 4 priedo Paslaugų pirkimo - pardavimo sutarties 4.1 ir 4.3. punktuose nustatytus reikalavimus pirkimo objektui, panaikinti pirkimo sąlygų 13 punkte ir pirkimo sąlygų 4 priedo Paslaugų pirkimo - pardavimo sutarties 4.2. punkte nustatytą reikalavimą pirkimo objektui bei pirkimo sąlygų 18.7 ir 18.8 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus tiekėjams. Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, 2016 m. birželio 20 d. sprendimu ją atmetė.Ieškovė UAB „Diagnostikos laboratorija“ 2016 m. birželio 21 d. pateikė perkančiajai organizacijai pasiūlymą dėl laboratorinių tyrimų paslaugų pirkimo.Perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija 2016 m. birželio 22 d. posėdžio metu nustatė, kad viešajame pirkime gauti dviejų tiekėjų pasiūlymai: UAB „Medicina practica laboratorija“ pasiūlymo kaina 36 mėnesiams – 174 571,80 Eur, UAB „Diagnostikos laboratorija“ (buvęs pavadinimas UAB „Antėja“) – 48 829,59 Eur. Ieškovė UAB „Diagnostikos laboratorija“ 2016 m. liepos 4 d. pateikė teismui ieškinį, kuriame ginčija perkančiosios organizacijos 2016 m. birželio 20 d. sprendimą atmesti jos 2016 m. birželio 16 d. pretenziją, taip pat viešojo pirkimo sąlygų 12, 13, 14, 18.7., 18.8., 4 priedo 4.1., 4.2. ir 4.3. punktuose numatytų reikalavimų teisėtumą.Perkančioji organizacija 2016 m. spalio 24 d. sudarė viešojo pirkimo sutartį su UAB „Medicina practica laboratorija“.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar perkančiosios organizacijos ginčijamose viešojo pirkimo sąlygose nustatyti reikalavimai nėra per aukšti ir ribojantys konkurenciją, ar nustatydama tokias pirkimo sąlygas perkančioji organizacija nepažeidė tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principų, taip pat viešųjų pirkimų proporcingumo ir skaidrumo principų.

Dėl tiekėjų teisės ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus

Bylos nagrinėjimo metu atsakovė laikėsi pozicijos, kad ieškovės UAB „Diagnostikos laboratorija“ ieškinys pateiktas teismui praleidus VPĮ 94 straipsnio 1 dalies punkte nustatytą penkių darbo dienų ieškinio senaties terminą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 m. birželio 16 d. ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, 2016 m. birželio 20 d. perkančiosios organizacijos viešųjų pirkimų komisija išnagrinėjo ieškovės pretenziją ir ją atmetė, 2016 m. liepos 4 d. ieškovė pateikė ieškinį teismui. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju taikomas ne penkių dienų, o penkiolikos dienų terminas, skaičiuojamas nuo 2016 m. birželio 21 d., ieškiniui pateikti, kuris 2016 m. liepos 4 d. nebuvo praleistas.Atsakovė Zarasų ligoninė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies šiuo klausimu iš esmės neskundžia, atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą argumentų šiuo klausimu taip pat nepateikė.Kadangi ieškinio, kuriame ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos, pateikimo momentas svarbus sprendžiant klausimą, ar ieškovė turėjo teisę teikti teismui ieškinį dėl ginčijamų viešojo pirkimo sąlygų panaikinimo, po to, kai buvo įvertintas jos pasiūlymas, teisėjų kolegija plačiau pasisako šiuo klausimu, nors jis ir nekeliamas ieškovės apeliaciniame skunde ar atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą.VPĮ 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, norėdamas iki pirkimo sutarties sudarymo ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, pirmiausia turi pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai VPĮ V skyriuje nustatyta tvarka. Perkančiosios organizacijos sprendimas, priimtas išnagrinėjus tiekėjo pretenziją, ar atsisakymas ją nagrinėti gali būti skundžiamas teismui. Pretenzija perkančiajai organizacijai pateikiama ar ieškinys teismui pareiškiamas per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasacinis teismas savo praktikoje išaiškinęs, kad, sprendžiant tiekėjo ir perkančiosios organizacijos ginčo apimtį, svarbūs tiekėjo pretenzijoje keliami klausimai, o tikslus pretenzijos turinio nustatymas svarbus ir dėl to, kad tiekėjo teisme nurodyti perkančiosios organizacijos galimi pažeidimai turėtų sutapti su nurodytaisiais pretenzijoje, t. y. tiekėjas savo reikalavimą teisme galėtų grįsti tik tokiais pažeidimais, kurie buvo priešpastatyti pretenzijoje ir perkančiosios organizacijos arba neišnagrinėti, arba išnagrinėti, tačiau pripažinti nepagrįstais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Papildomai pažymėtina, kad pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tiekėjams taikomas ribojimas ginčyti pirkimo sąlygas, o teismui – jas vertinti (išskyrus atvejus, kai teismas ex officio sprendžia dėl tokio būtinumo), jei pirkimo sąlygų teisėtumas kvestionuojamas bet kurioje vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija priima sprendimą (perkančioji organizacija įvertino tiekėjų kvalifikaciją, patikrino pasiūlymus, išrinko laimėtoją ir pan.), remdamasi šiomis sąlygomis, kurių tiekėjai neginčijo iš karto, kai apie jas jie sužinojo ar turėjo sužinoti (pvz., pirkimo sąlygų viešas paskelbimas). Tokiuose ginčuose teismai gali vertinti, ar perkančioji organizacija tinkamai dalyviams pritaikė pirkimo sąlygas, bet ne tai, ar jos (pirkimo sąlygos) yra teisėtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Ši kasacinio teismo suformuluota taisyklė taikytina tiek viešojo pirkimo sąlygoms, tiek paskelbtam jų patikslinimui.Tokia privaloma ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka įtvirtinta ne tik siekiant užtikrinti viešųjų pirkimų procedūrų operatyvumą, sudaryti galimybę tiekėjui ir perkančiajai organizacijai išsiaiškinti tarpusavio pretenzijų pagrįstumą nepradedant teismo proceso, bet ir nustatyti kilusio ginčo ribas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo stadija viešojo pirkimo procedūroje yra vienodai svarbi kiekviename viešajame pirkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2011). Ikiteisminės ginčo tvarkos reguliavimu įtvirtintu ribojimu tiekėjams siekiama ne tik peržiūros procedūrų operatyvumo, bet ir veiksmingumo principo įgyvendinimo. Tiekėjui nepripažįstamas teisinis suinteresuotumas viešojo pirkimo sutarties sudarymu, taigi ir teisė ginčyti perkančiosios organizacijos veiksmus, jei tiekėjo teisių pažeidimą lėmė perkančiosios organizacijos veiksmai, kuriais buvo nustatytos neteisėtos pirkimo sąlygos, o šis subjektas tik po to, kai buvo pranešta apie sprendimą sudaryti sutartį su viešojo pirkimo laimėtoju, tokį perkančiosios organizacijos sprendimą skundžia (Teisingumo Teismo 2004 m. vasario 12 d. sprendimas Grossmann A. S., Rink. 2004, p. I-1829).Priešingas VPĮ nuostatų, ypač V skyriaus, aiškinimas, t. y. galimybė skųsti tokius perkančiosios organizacijos veiksmus, kurie nebuvo nagrinėjami privalomoje ikiteisminėje procedūroje (nebent įstatymui priešingi perkančiosios organizacijos veiksmai tiekėjui objektyviai paaiškėtų po pretenzijos padavimo), lemtų besąlyginę tiekėjo teisę skųsti pirkimo sąlygas po to, kai jo pasiūlymas dėl kvalifikacijos neatitikties nebuvo vertinamas, arba pasiūlymo vertinimo metu buvo atmestas, arba nebuvo pripažintas geriausiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Jeigu tiekėjui besąlygiškai būtų leista skųsti perkančiosios organizacijos veiksmus teisme prieš tai su pretenzija nesikreipus į perkančiąją organizaciją, tokia praktika iš esmės būtų paneigta ikiteisminė ginčo stadija, įstatymo leidėjo įtvirtinta dėl pirmiau nurodytų priežasčių.Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad 2016 m. birželio 16 d. ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kuri perkančiosios organizacijos 2016 m. birželio 20 d. sprendimu buvo atmesta. Pagal VPĮ nuostatas perkančiosios organizacijos 2016 m. birželio 20 d. sprendimas atmesti ieškovės pretenziją gali būti skundžiamas teismui. Priešingai, nei bylos nagrinėjimo metu teigė atsakovė, pretenzija perkančiajai organizacijai pateikiama ar ieškinys teismui pareiškiamas per 15 dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovė ieškinį teismui, kuriame ginčija ne tik perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti jos pretenziją, bet ir pretenzijoje ginčijamas viešojo pirkimo sąlygas, pateikė 2016 m. liepos 4 d., t. y. nepraleidusi VPĮ nustatyto 15 dienų termino. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad nagrinėjamu atveju ieškovė laikėsi VPĮ nustatytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, todėl turi neginčijamą teisę ginčyti viešojo pirkimo sąlygas teisme. Aplinkybės, kad ieškovė po jos pretenzijos viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo klausimu atmetimo pateikė perkančiajai organizacijai pasiūlymą, kad perkančioji organizacija ieškovės pasiūlymą atmetė ir dėl pateiktų tiekėjų pasiūlymų paskelbė viešojo pirkimo laimėtoją, kad ieškovė tik po to teismui pateikė ieškinį dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo, nekeičia teismo padarytos išvados teisingumo, nes perkančiosios organizacijos veiksmų dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo peržiūros procedūros bei terminų ieškovė nepažeidė. Pasiūlymo perkančiajai organizacijai pateikimas, kol nebuvo pasibaigusi pirkimo sąlygų teisėtumo peržiūros procedūra, nepatvirtina fakto (ir atsakovės teiginio atsiliepime į apeliacinį skundą), jog ieškovė pripažino viešojo pirkimo sąlygas teisėtomis. Nors ieškovė viešojo pirkimo sąlygų teisėtumą kvestionuoja vėlesnėje viešojo pirkimo stadijoje, kai perkančioji organizacija jau buvo įvertinusi tiekėjų pasiūlymus, tai nesudaro pagrindo riboti ieškovei teisę ginčyti viešojo pirkimo sąlygas, kadangi teismui pateiktame ieškinyje ginčijamos viešojo pirkimo sąlygos, kurias ieškovė ginčijo 2016 m. birželio 16 d. pretenzijoje.

Dėl viešųjų pirkimų principų užtikrinimo, perkančiajai organizacijai sudarant pirkimo dokumentus

Dėl reikalavimų viešojo pirkimo objektui

Perkančiosioms organizacijoms expressis verbis įtvirtintas reikalavimas techninių specifikacijų nuostatomis užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis). VPĮ 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti viešojo pirkimo objektų techninių specifikacijų, kurias pateikti yra perkančiųjų organizacijų pareiga, parengimo būdai bei būdų deriniai, į kuriuos būtina atsižvelgti tiek nustatant reikalavimus pirkimo objektui, tiek vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams. Dėl VPĮ 25 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių; pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdinamos tiksliais duomenimis, tačiau pagal nediskriminavimo principą draudžiama perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti konkrečius prekių pavadinimus, ženklus ar tipus, technines specifikacijas, jei tai suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą; taip perkančioji organizacija yra įpareigojama rinktis iš visų galimų tam tikrus funkcinius reikalavimus atitinkančių pirkimo objektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti perkamų prekių ar teikiamų paslaugų savybes, tačiau, nustatydama perkamas prekes ar teikiamas paslaugas apibūdinančius kriterijus, perkančioji organizacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), nepažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96/2015).Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, viešojo pirkimo objektas – medicininių laboratorinių tyrimų paslaugų pirkimas. Viešojo pirkimo objekto aprašymas pateikiamas viešojo pirkimo sąlygų 9 – 17 punktuose. Perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygose nėra tiesiogiai atskleista, koks būdas ar būdų derinys iš anksčiau nurodytųjų pasirinktas rengiant šį aprašymą (reikalavimus). Tačiau, įvertinus viešojo pirkimo objekto paskirtį, akivaizdu, jog nustatyti šiam objektui reikalavimai tiesiogiai susiję su norimu gauti rezultatu ir pirkimo objekto funkciniais reikalavimais.

Dėl viešojo pirkimo sąlygų 12, 13 ir 14 punktuose ir pirkimo sąlygų 4 priedo Paslaugų pirkimo - pardavimo sutarties 4.1., 4.2. ir 4.3. punktuose nustatytų reikalavimų pirkimo objektui

Viešojo pirkimo sąlygų 12 punkte ir pirkimo sąlygų 4 priedo Paslaugų pirkimo - pardavimo sutarties 4.1. punkte nustatytas reikalavimas pirkimo objektui, kad veninio kraujo mėginius ar kitą medžiagą tyrimams ima ligoninė; teikėjas privalo užtikrinti kapiliarinio kraujo paėmimą VšĮ Zarasų ligoninės palatose 24 val. per parą.Viešojo pirkimo sąlygų 13 punkte ir pirkimo sąlygų 4 priedo Paslaugų pirkimo - pardavimo sutarties 4.2. punkte nustatytas reikalavimas pirkimo objektui, kad teikėjas privalo užtikrinti laboratorinių tyrimų atlikimą VšĮ Zarasų ligoninės pacientams 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Viešojo pirkimo sąlygų 14 punkte ir pirkimo sąlygų 4 priedo Paslaugų pirkimo - pardavimo sutarties 4.3. punkte nustatytas reikalavimas pirkimo objektui, kad ekstriniai (cito) tyrimai (automatizuotas kraujo tyrimas, automatizuotas šlapimo tyrimas, kraujo dujų ir pH nustatymas, C-reakyvaus baltymo nustatymas, kraujo grupės pagal ABO sistemą nustatymas, Rh faktoriaus priklausomumo nustatymas, smegenų skysčio tyrimas) turi būti atliekami ir atsakymai pateikiami pacientui arba jį siuntusiam gydytojui nedelsiant, tačiau neilgiau kaip per 30 minučių nuo tyrimo paskyrimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė savo nesutikimą su nurodytais ginčo viešojo pirkimo sąlygų reikalavimais, keliamais pirkimo objektui, tiesiogiai siejo su pirkimo sąlygose nenumatyta galimybe tiekėjams nuomoti Zarasų ligoninės patalpas, reikalingas perkamoms paslaugoms teikti. Ieškovės teigimu, viešojo pirkimo sąlygose nenustačius perkančiosios organizacijos valdomų patalpų, reikalingų perkamoms paslaugoms teikti, nuomos teisės, buvo apribota tiekėjų galimybė dalyvauti viešajame pirkime, jie buvo diskriminuojami. Tuo tarpu kita, gerokai didesnę kainą viešajame pirkime pasiūliusi įmonė, kuri nuomojasi ligoninės patalpas laboratoriniams tyrimams atlikti, nepagrįstai buvo proteguojama.Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į perkančiosios organizacijos vykdomos veiklos pobūdį (medicininių paslaugų teikimas) ir perkamų paslaugų specifiškumą, taip pat į tai, kad pati ieškovė nesiėmė aktyvių veiksmų ir nesikreipė dėl patalpų nuomos galimybės, sprendė, kad ginčijami viešojo pirkimo reikalavimai, keliami viešojo pirkimo objektui, nėra pertekliniai bei yra pateisinantys viešojo pirkimo svarba. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi pozicijos, kad perkančiajai organizacijai, o ne tiekėjui yra nustatyta pareiga rengti aiškias ir tikslias pirkimo sąlygas, todėl perkančioji organizacija, o ne tiekėjas turėjo tinkamai išsiaiškinti patalpų nuomos galimybes bei užtikrinti tiekėjų konkurenciją viešajame pirkime.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog ginčijami pirkimo sąlygų reikalavimai viešojo pirkimo objektui yra teisėti bei nepažeidžia tiekėjų konkurencijos, iš esmės nevertino šių reikalavimų atitikimo VPĮ ir kitų įstatymų bei poįstatyminių teisės aktų nuostatoms, taip pat visiškai neanalizavo, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja objektyvi galimybė teikti perkamas sveikatos priežiūros paslaugų kokybei itin reikšmingas paslaugas Zarasų ligoninės patalpose. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės dėl tiekėjų objektyvios galimybės teikti viešajame pirkime perkamas paslaugas Zarasų ligoninės patalpose buvimo ar nebuvimo, yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl visų trijų ginčijamų viešojo pirkimo objektui keliamų reikalavimų teisėtumo, nes nustačius, kad objektyviai tokia galimybė neegzistuoja, akivaizdu, jog ginčijami viešojo pirkimo reikalavimai užtikrinti kapiliarinio kraujo paėmimą Zarasų ligoninės palatose 24 val. per parą, laboratorinių tyrimų atlikimą VšĮ Zarasų ligoninės pacientams 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę bei ekstrinių (cito) tyrimų atlikimą ir atsakymų pateikimą pacientui arba jį siuntusiam gydytojui nedelsiant, tačiau ne ilgiau kaip per 30 minučių nuo tyrimo paskyrimo, diskriminuoja tiekėjus ir pažeidžia jų konkurenciją. Priešingai, nei teigia atsiliepimuose į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė ir trečiasis asmuo, apeliantės argumentai dėl nurodytų aplinkybių ištyrimo negali būti pripažįstami naujais, kurie nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, nes klausimas dėl tiekėjų galimybės teikti perkamas paslaugas perkančiosios organizacijos patalpose buvo keliamas tiek ieškovės 2016 m. birželio 16 d. pretenzijoje, tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią, viešojo pirkimo tikslą, teisės aktuose įtvirtintas nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – VSTVNDĮ) 1 straipsnio 1 dalimi šiuo įstatymu nustatoma valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka ir sąlygos, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimai šioje srityje tiek, kiek to nereglamentuoja kiti šio turto valdymo ir (ar) naudojimo, ir (ar) disponavimo juo įstatymai. VSTVNDĮ 12 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybėms nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, vadovaudamosi įstatymais, įgyvendina savivaldybių tarybos. Kitos savivaldybių institucijos, savivaldybės įmonės, įstaigos ir organizacijos joms patikėjimo teise perduotą savivaldybių turtą valdo, naudoja ir disponuoja juo pagal įstatymus savivaldybių tarybų sprendimuose nustatyta tvarka.Perkančioji organizacija Zarasų ligoninė nedisponuoja ligoninės patalpomis perkamiems laboratoriniams tyrimams atlikti. Šių patalpų savininkas yra Zarasų rajono savivaldybė. Perkančioji organizacija savivaldybės turtą valdo ne patikėjimo, o panaudos sutarties pagrindu. Vadovaujantis VSTVNDĮ 14 straipsnio 6 dalimi asmenys, kuriems valstybės ir savivaldybių turtas perduotas neatlygintinai naudotis, negali jo išnuomoti ar kitaip perduoti naudotis tretiesiems asmenims. Savivaldybei nuosavybės teise priklausantis materialusis turtas išnuomojamas savivaldybės tarybos nustatyta tvarka (VSTVNDĮ 15 straipsnio 8 dalis). Perkančiosios organizacijos Zarasų ligoninės naudojamo savivaldybės ilgalaikio materialiojo turto nuomos sąlygos, turto perdavimo nuomos pagrindais būdai ir jų taikymas, turto valdytojo teisės ir pareigos organizuojant nuomą, asmenų, siekiančių išsinuomoti savivaldybės turtą, teisės ir pareigos, taip pat pagrindiniai savivaldybės turto nuomos sutarties reikalavimai nustatyti Zarasų rajono savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos apraše (toliau – Aprašas), patvirtintame Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-220. Apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžtos arba vartojamos VSTVNDĮ (Aprašo 2 punktas).Vertinant Apraše įtvirtintą teisinį reglamentavimą, aktualų nagrinėjamai bylai, t. y. kokias teises ar pareigas turi perkančioji organizacija, viešojo pirkimo sąlygose perkamų paslaugų tiekėjui (būsimam viešojo pirkimo laimėtojui) nustatydama reikalavimą teikti paslaugas panaudos pagrindais naudojamose Zarasų ligoninės patalpose, konstatuotina, kad šia prasme savivaldybės turto valdytojo teisės ir šio turto naudotojo panaudos pagrindais teisės iš esmės skiriasi. Remiantis Aprašo 5¹ punkto nuostatomis, kai turto valdytojas vykdo viešąjį paslaugų, kurioms teikti bus naudojamas savivaldybės turtas, pirkimą, šis savivaldybės turtas gali būti išnuomotas aprašo 50–53 punktuose nustatyta tvarka. Aprašo 52 punktas nustato, kad priėmęs sprendimą dėl savivaldybės turto nuomos perkant paslaugas, turto valdytojas vykdo viešąjį paslaugų, kurioms teikti bus naudojamas savivaldybės turtas, pirkimą VPĮ nustatyta tvarka. Apraše nėra atskirai aptarta ilgalaikio materialiojo turto nuomos tvarka, kai turto naudotojas vykdo viešąjį paslaugų, kurioms teikti bus naudojamas savivaldybės turtas, pirkimą. Bendra turto nuomos konkurso būdu organizavimo ir vykdymo tvarka, kuria remiantis organizuojamas turto nuomos konkursas, reglamentuota Aprašo 29 – 49 punktuose. Konkursą laimi asmuo, paraiškoje nurodęs didžiausią nuompinigių sumą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į prieš tai nurodytą savivaldybių turto naudojimo ir disponavimo juo reguliavimą, kuris, kaip nurodyta pirmiau, taikytinas subsidiariai VPĮ atžvilgiu, konstatuoja, kad dėl perkančiosios organizacijos daiktinių teisių į patalpas, kuriose reikalaujama teikti perkamas paslaugas, pobūdžio ginčo viešojo pirkimo sąlygos šio specialaus reguliavimo nepažeidžia. Dėl šių priežasčių nagrinėjamoje byloje spręstinas ginčo viešojo pirkimo sąlygų teisėtumas tik pagal VPĮ nuostatas ir jas aiškinančią jurisprudenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-415/2016).Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, aiškinant ir taikant teisę viešųjų pirkimų bylose, yra nurodęs, kad, siekdamos nepažeisti iš VPĮ išplaukiančių imperatyvų, be kita ko, skaidrumo principo, perkančiosios organizacijos, laikydamosi VPĮ ir kitų teisės aktų nuostatų, privalo nustatyti pirkimo sąlygas taip, kad šiomis būtų neperžengtos joms įstatymo suteiktos diskrecijos ribos, nepagrįstai nebūtų suvaržytos tiekėjų, iš tiesų galinčių tinkamai įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, teisės, ūkio subjektų konkurencija. Pirkimo sąlygose jos taip pat turėtų vengti abstrakčių, dviprasmiškai suprantamų ar deklaratyvių formuluočių, nes šios sunkina tiekėjų dalyvavimą pirkime, dėl to gali kilti tiekėjų ir perkančiųjų organizacijų ginčų. Perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg nesuvaržys tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju pats tiekėjas (ieškovė) turėjo pasirūpinti galimybe tinkamai įgyvendinti pirkimo sąlygas, susijusias su pirkimo objektu bei paslaugų teikimui būtinų patalpų įsigijimu, kreipdamasis į atitinkamas kompetentingas institucijas. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada pažeidžia VPĮ 24 straipsnio 9 punkto ir 25 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Kaip jau buvo minėta, būtent perkančiajai organizacijai, o ne tiekėjui yra nustatyta pareiga rengti aiškias ir tikslias pirkimo sąlygas, kad tiekėjai galėtų pateikti pasiūlymus viešam pirkimui ir kad būtų pasiekti viešojo pirkimo tikslai, nepažeidžiant esminių viešojo pirkimo principų. Todėl pagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad perkančioji organizacija šias įstatymo jai nustatytas pareigas nepagrįstai perkėlė potencialiems tiekėjams, tokiu būdu sudarydama geresnes sąlygas dalyvauti viešajame pirkime vieniems tiekėjams bei diskriminuodama kitus potencialius tiekėjus bei apribodama tiekėjų konkurenciją. Perkančioji organizacija turėjo išsiaiškinti patalpų nuomos galimybes iš savo steigėjo, privalėjo elgtis aktyviai, paisydama įstatyme įtvirtintų imperatyvų užtikrinti tiekėjų konkurenciją ir jų nediskriminuoti, taip pat racionaliai naudoti valstybės lėšas. Nurodytų perkančiosios organizacijos pareigų bei kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo praktikos kontekste vertinant ginčijamų viešojo pirkimo sąlygų nuostatas, kad tiekėjas 24 val. per parą privalo užtikrinti kapiliarinio kraujo paėmimą Zarasų ligoninės patalpose, valdomose panaudos sutarties pagrindu, užtikrinti laboratorinių tyrimų atlikimą Zarasų ligoninės pacientams 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę bei ekstrinių (cito) tyrimų atlikimą ir atsakymų pateikimą pacientui arba jį siuntusiam gydytojui nedelsiant, tačiau ne ilgiau kaip per 30 minučių nuo tyrimo paskyrimo, yra pagrindas pripažinti, kad tokio turinio sąlyga yra pernelyg abstrakti, nesuponuojanti teisinio tikrumo tiek tiekėjo pasiūlymo formavimo, pvz., siūlomos paslaugų kainos skaičiavimo, etape, tiek abiem viešojo pirkimo sutarties šalims – paslaugų teikimo etape, nes tiekėjo teisių ir pareigų turinys, susijęs su būsimos viešojo pirkimo sutarties sudarymu ir vykdymu, tampa priklausomas nuo aplinkybių, ar paslaugų teikimui tiekėjas turės galimybę nuomoti reikiamas patalpas Zarasų ligoninėje, taip pat nuo nuomos viešojo konkurso ar nuomos sutarties, jeigu tokia galimybė būtų, rezultatų ir sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012, 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-577-415/2016). Pagal ginčijamas viešojo pirkimo sąlygas, keliamas viešojo pirkimo objektui, potencialiam tiekėjui nėra aišku, kaip jam, neturinčiam patalpų ligoninėje ir viešojo pirkimo sąlygose neaptarus, kokiais būdais ir kokias patalpas paslaugų vykdymui būtų galima įsigyti, šias sutarties sąlygas tinkamai įvykdyti – planuoti tyrimų atlikimo trukmę, kaštus, apskaičiuoti pasiūlymo kainą ir kt. Kita vertus, toks potencialus tiekėjas neturi galimybių viešajame pirkime dalyvauti lygiomis sąlygomis ir varžytis su potencialiais tiekėjais, kurie patalpas ligoninėje paslaugos teikimui turi. Tokioje situacijoje, palyginus su tiekėju, kuris ligoninėje patalpas siūlomų viešajame pirkime paslaugų teikimui turi, kiti potencialūs tiekėjai atsiduria akivaizdžiai nelygiateisėje padėtyje, kas reiškia esminių viešojo pirkimo principų – nediskriminavimo, draudimo riboti konkurenciją – pažeidimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad perkančiosios organizacijos nustatytos ir ieškovės kvestionuojamos viešojo pirkimo sąlygos, keliamos viešojo pirkimo objektui, numatytos viešojo pirkimo sąlygų 12-14 punktuose ir pirkimo sąlygų 4 priedo Paslaugų pirkimo - pardavimo sutarties 4.1.- 4.3 punktuose, yra neaiškios, jas nustatant taip pat buvo pažeisti skaidrumo ir tiekėjų nediskriminavimo principai, nesilaikyta iš VPĮ išplaukiančios perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti aiškias ir tikslias pirkimo sąlygas, todėl apeliaciniu skundu ginčijamos viešojo pirkimo sąlygų nuostatos pripažintinos neteisėtomis, ieškovės reikalavimas dėl šių sąlygų pripažinimo neteisėtomis tenkintinas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog galimybė koordinuoti laboratorinių tyrimų paslaugų viešąjį pirkimą su savivaldybei priklausančių patalpų nuoma iš esmės yra teisiškai įtvirtinta Zarasų rajono savivaldybės teisės aktuose. Vadovaujantis Zarasų rajono savivaldybės materialiojo turto nuomos tvarkos aprašo, patvirtinto Zarasų rajono savivaldybės tarybos 2013 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T-220, 5¹ punktu, vykdant viešąjį paslaugų, kurioms teikti bus naudojamas savivaldybės turtas, pirkimą, šis savivaldybės turtas gali būti išnuomotas tvarkos aprašo 50–53 punktuose nustatyta tvarka. Akcentuotina, kad teisėjų kolegijai nekelia abejonių atsakovės argumentų, kad perkančioji organizacija pagal savo veiklos sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje specifiką ir svarbą visuomenei privalo užtikrinti kapiliarinio kraujo paėmimą ligoninės palatose 24 val. per parą, laboratorinių tyrimų atlikimą VšĮ Zarasų ligoninės pacientams 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę bei ekstrinių (cito) tyrimų atlikimą ir atsakymų pateikimą pacientui arba jį siuntusiam gydytojui nedelsiant, tačiau neilgiau kaip per 30 minučių nuo tyrimo paskyrimo, pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju nurodyti viešojo pirkimo objektui keliami reikalavimai savaime, vertinant juos atskirai nuo byloje keliamos problemos, susijusios su perkamų paslaugų teikimo vieta ir tiekėjo, kuris naudojasi ligoninėje patalpomis, pranašumu kitų tiekėjų atžvilgiu, atitinka perkančiosios organizacijos vykdomos veiklos specifiką, sveikatos priežiūros paslaugų teikimo tikslą ir esmę bei yra proporcingi pirkimo objektui. Teisėjų kolegijos nuomone, vien aplinkybė, kad perkančioji organizacija neužtikrino lygių galimybių tiekėjams varžytis, nesudaro pagrindo bloginti pacientams teikiamų paslaugų kokybę, tyrimų atlikimo nepertraukiamumą ir terminus, pavyzdžiui, juos susiejant ne su tyrimo paėmimo momentu, bet su jų pristatymo į laboratoriją momentu, kaip to reikalauja ieškovė. Tačiau nurodytos viešojo pirkimo sąlygos ir jose įtvirtinti reikalavimai toje dalyje, kiek jose neaptarta galimybė visiems tiekėjams lygiomis teisėmis varžytis dėl tokių paslaugų (laboratorinių tyrimų) teikimo perkančiosios organizacijos patalpose, prieštarauja VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintiems lygiateisiškumo, skaidrumo, nediskriminavimo principams bei riboja tiekėjų konkurenciją. Nepagrįsti atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyti argumentai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovė neginčijo viešojo pirkimo sąlygos, kad pats tiekėjas savarankiškai turės pasirūpinti patalpomis ir medicinine įranga perkamoms paslaugoms suteikti, todėl ir dėl šios priežasties ieškinio reikalavimai dėl ginčijamų viešojo pirkimo sąlygų negali būti tenkinami. Kaip matyti iš viešojo pirkimo sąlygų, informacija apie tai, kad pats tiekėjas savarankiškai turės pasirūpinti patalpomis ir medicinine įranga perkamoms paslaugoms suteikti, pirkimo sąlygose pateikta ne kaip atskiras reikalavimas pirkimo objektui ar tiekėjo kvalifikacijai, kurį tiekėjai turi atitikti, o kaip papildoma informacija, susijusi su pirkimo sąlygose nustatytais minimaliais kvalifikacijos reikalavimais. Pateikti duomenys informacinio pobūdžio, todėl prilyginti tokią informacija pirkimo sąlygai, kuri galėjo būti ginčijama VPĮ nustatyta tvarka nėra jokio pagrindo.

Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti minimalius tiekėjų kvalifikacinius reikalavimus

Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi.Kasacinio teismo išaiškinta, kad perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti tiekėjų kvalifikaciją išplaukia ir iš racionalaus lėšų panaudojimo principo ( VPĮ 3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-506/2009). Nors įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus teisės aktus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-43/2012; 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).Perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos pareigą patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų. Nustatyti minimalūs kvalifikacijos reikalavimai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški, proporcingi ir suderinami su pirkimo objektu bei teisės akų reikalavimais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pernelyg aukšti arba specifiniai, neadekvatūs pirkimo pobūdžiui ar neproporcingi jo sąlygoms reikalavimai, kurie atima galimybę pirkimo procedūrose dalyvauti sutartį gebantiems įvykdyti kandidatams ar dalyviams, riboja konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010).Vienas iš pagrindų, kuriems esant pateisinami itin aukšti kvalifikacijos reikalavimai, gali būti viešojo intereso apsauga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Tačiau viešojo intereso apsauga – ne besąlygiškai, o kaip viena iš galimų perkančiosios organizacijos teisėtus veiksmus pagrindžiančių aplinkybių, vertintina pagal visus byloje surinktus duomenis. Socialiai jautrių ar visuomenei labai reikalingų viešųjų pirkimų objektų įsigijimo teisėtumas dėl savo svarbos per se (pats savaime) neturi būti vertinamas kitaip nei dėl kitų įsigijimų, o tiekėjų sąžiningas varžymasis dėl to neturi būti vertinamas mažiau palankiai; galimybė viešąjį interesą dėl pirkimo objekto iškelti aukščiau už viešąjį interesą dėl tiekėjų sąžiningo varžymosi turi būti aiškinama ir taikoma siaurai, išimtinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-96-916/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

Dėl viešojo pirkimo sąlygų 18.7 ir 18.8 punktuose nustatytų tiekėjų kvalifikacinių reikalavimų

Kaip jau buvo minėta, viešojo pirkimo sąlygų 18.7 punkte perkančioji organizacija nustatė tiekėjams kvalifikacijos reikalavimą užtikrinti dalyvavimą išorinio laboratorijos kokybės vertinimo programose, organizuojamose nepriklausomų ir nešališkų išorinio kokybės vertinimo programų organizatorių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 metų įsakymu Nr. V-998 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų veiklos vertinimo“. Šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti perkančioji organizacija reikalavo pateikti galiojančią išorinio kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartį su priedais arba išorinio kokybės vertinimo rezultatus už 2015 m. perkamoms laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugoms.Bylos nagrinėjimo metu ieškovė laikėsi pozicijos, kurią palaiko ir apeliacinės instancijos teisme, kad reikalavimas pateikti galiojančią išorinio kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartį dėl visų laboratorinių tyrimų, patenkančių į pirkimo objektą, yra visiškai neproporcingas, nes tiekėjui iš anksto sudaryti tokią sutartį nėra tikslinga.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad reikalavimas pateikti galiojančią išorinio kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartį su priedais arba išorinio kokybės vertinimo rezultatus už 2015 m. atsakovės perkamoms laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugoms šiuo atveju nelaikytinas pertekliniu ar ribojančiu konkurenciją, kadangi aplinkybės, jog tokius reikalavimus įvykdyti gali tik trečiasis asmuo ir kad visiškai atimama galimybė iš kitų potencialių tiekėjų pateikti pasiūlymus, ieškovė neįrodė. Apeliantė, nesutikdama su nurodyta pirmosios instancijos išvada šiuo klausimu, tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčijamą tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą, nesivadovavo Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-816-236/2016, pateiktais išaiškinimais dėl analogiško tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo teisėtumo. Kaip jau buvo minėta, pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką pirkimo sąlygos turi būti aiškinamos ir taikomos sistemiškai, nesuabsoliutinant lingvistinio aiškinimo metodo, atsižvelgiant į tikrąją perkančiosios organizacijos valią ir pirkimo tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-690/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktika). Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija viešojo pirkimo sąlygų 18.7 punkte nustatė bendro pobūdžio reikalavimą, kad tiekėjas turi užtikrinti dalyvavimą išorinio laboratorijos kokybės vertinimo programose, organizuojamose nepriklausomų ir nešališkų išorinio kokybės vertinimo programų organizatorių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 metų įsakymu Nr. V-998 „Dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijų veiklos vertinimo“. Šis reikalavimas detalizuojamas nustatant atitiktį jam pagrindžiančius dokumentus – nurodoma, kad turi būti pateikta galiojanti išorinės kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartis su priedais arba išorinės kokybės kontrolės rezultatai už 2015 m. perkamoms laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugoms. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčijamo tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo, jį vertino atskirai nuo reikalavimo pateiktį šį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ginčijamą tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą atsietai nuo reikalavimo pateikti šį reikalavimą pagrindžiančius dokumentus, kas turėjo įtakos neteisingos išvados dėl šio kvalifikacinio reikalavimo teisėtumo padarymui. Sistemiškai aiškinant viešojo pirkimo sąlygų 18.7 punkte nustatytą tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą ir reikalavimą dėl jį pagrindžiančių dokumentų darytina išvada, kad aprašydama, kokius dokumentus privalės pateikti viešajame pirkime norintys dalyvauti tiekėjai, perkančioji organizacija kartu apibrėžė ir šio kvalifikacijos reikalavimo apimtis – t. y. kad išorinis laboratorijos kokybės vertinimas turi būti atliekamas visoms perkamoms laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugoms. Taigi, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti ne tik patį ginčijamą tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą, bet ir jį pagrindžiančius dokumentus nustatančią pirkimo sąlygą. Tai atitinka kasacinio teismo praktiką dėl sisteminio pirkimo sąlygų aiškinimo, sprendžiant dėl konkretaus kvalifikacijos reikalavimo turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016). Kaip matyti iš ginčijamo tiekėjų kvalifikacijos reikalavimo, tiekėjai turėjo teisę rinktis – pateikti arba išorinės kokybės kontrolės rezultatus už 2015 m., arba galiojančią išorinės kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartį su priedais. Pagal nuosekliai formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tiekėjo kvalifikacija yra suprantama kaip jo pajėgumas ir pasirengimas tinkamai įvykdyti ketinamus prisiimti pagal viešojo pirkimo sutartį įsipareigojimus; tai – objektyvi kategorija (juridinis faktas), kuri žymi tam tikrų praeities (pvz., veiklos pelningumas) ar dabarties (pvz., įmonėje dirbančių darbuotojų kompetencija) faktų egzistavimą; kvalifikacija turi būti įgyta iki pirkimo dokumentuose nustatyto galutinio pasiūlymų pateikimo termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2011). Šios nuostatos suponuoja pareigą tiek perkančiosioms organizacijoms nustatyti tokias pirkimo sąlygas, kuriomis būtų patikrinama tiekėjų jau turima kvalifikacija, tiek pareigą tiekėjams pagrįsti, kad kompetenciją, pajėgumą ar patikimumą liudijančios faktinės aplinkybės atsirado ne vėliau kaip pirkimo dokumentuose nustatytą galutinę pasiūlymų pateikimo dieną.Teisėjų kolegijos vertinimu, viešojo pirkimo sąlygose reikalaujama pateikti galiojanti išorinės kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartis nėra pakankama perkančiajai organizacijai įsitikinti tiekėjo turima kvalifikacija, o tiekėjams – įrodyti, kad jų pasiūlymas atitinka keliamą kvalifikacijos reikalavimą. Vien sutarties sudarymo faktas nepagrindžia, kad pagal ją jau buvo atliktas išorinis laboratorijoje atliekamų tyrimų kokybės vertinimas, taigi neįrodo, kad tiekėjas turi reikalaujamą kvalifikaciją. Aplinkybė, kad toks vertinimas bus atliekamas ateityje, nepadeda pasiekti ginčo reikalavimu siekiamo tikslo – įsitikinti, kad tiekėjas pajėgus suteikti perkamas paslaugas, t. y. kad jis atlieka tinkamos kokybės tyrimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017). Ginčijamas viešojo pirkimo sąlygų reikalavimas suponuoja situaciją, kad, perkančiajai organizacijai priimant išorinės kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartis kaip tinkamą tiekėjo pasirengimą suteikti perkamas paslaugas įrodymą, dėl tiekėjų kvalifikacijos būtų sprendžiama pagal duomenis, kurie paaiškės tik vykdant viešojo pirkimo sutartį. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia situacija neatitinka VPĮ teisinio reguliavimo ir pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2010). Teisėjų kolegija taip pat konstatuoja, kad reikalavimas, jog tiekėjas pateiktų išorinės kokybės kontrolės rezultatus už 2015 m., ir reikalavimas, kad tiekėjas pateiktų galiojančią išorinės kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartį su priedais, pagal savo turinį negali būti vertinami kaip alternatyvūs kriterijai, nes jie yra nelygiaverčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012), t. y. tik vienu iš šių dokumentų (atlikto išorinio kokybės vertinimo rezultatais) gali būti įrodyta turima patirtis. Teisėjų kolegijai nekelia abejonių pats kvalifikacinis reikalavimas, kad tiekėjas turi užtikrinti dalyvavimą išorinio laboratorijos kokybės vertinimo programose, organizuojamose nepriklausomų ir nešališkų išorinio kokybės vertinimo programų organizatorių. Tačiau, atsižvelgdama į anksčiau nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju tiekėjų dalyvavimas išorinio laboratorijos kokybės vertinimo programose turėjo būti patikrintas kitomis, proporcingomis ir konkurencijos neribojančiomis priemonėmis. Kadangi ginčijamas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, kiek jis susijęs su reikalavimu tiekėjams pateikti konkrečius alternatyvius, bet ne lygiaverčius, pirkimo sąlygose nurodytus išorinės kokybės kontrolės rezultatus patvirtinančius dokumentus, vienas iš kurių (galiojanti išorinės kokybės kontrolės paslaugų teikimo sutartis) gali suteikti reikiamą informaciją tik vykdant viešojo pirkimo sutartį, neproporcingai riboja tiekėjų konkurenciją (VPĮ 32 straipsnio 2 dalis), todėl yra neteisėtas. Kaip jau buvo minėta, viešojo pirkimo sąlygų 18.8 punkte perkančioji organizacija nustatė tiekėjams kvalifikacijos reikalavimą per paskutinius 3 veiklos metus arba per laiką nuo jo įregistravimo dienos (jeigu teikėjas vykdė veiklą mažiau nei trejus metus) būti įvykdžius arba vykdyti bent vieną sutartį, susijusią su pirkimo objektu – medicininių laboratorinių tyrimų atlikimu stacionarinėje II lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje 24 val. per parą, 7 d. per savaitę, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 0,5 pasiūlymo vertės. Šiam kvalifikacijos reikalavimui pagrįsti perkančioji organizacija reikalavo pateikti pažymą, patvirtintą įmonės antspaudu ir įmonės vadovo arba įgalioto asmens parašu apie ne mažiau kaip vieną sėkmingai įvykdytą arba vykdomą sutartį, susijusią su pirkimo objektu, nurodant užsakovą/pirkėją, jo adresą, kontaktinius duomenis, telefonus, pirkimo objekto pavadinimą, trumpą aprašymą, sutarties įvykdymo datą ir kainą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė savo nesutikimą su šiuo tiekėjams nustatytu kvalifikacijos reikalavimu, grindė argumentais, kad šis reikalavimas neproporcingas viešojo pirkimo objektui ir nepagrįstai riboja konkurenciją, galimai pritaikytas konkrečiam tiekėjui. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad sveikatos priežiūros įstaigoje stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos turi būti teikiamos 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, taip užtikrinant teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų nepertraukiamumą ir kokybę, sprendė, jog ginčijamas minimalus tiekėjų kvalifikacinis reikalavimas yra proporcingas pirkimo pobūdžiui bei nėra perteklinis. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog ginčijamas tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas yra teisėtas, pagrįstai atsižvelgė į perkamo objekto svarbą, tačiau neįvertino tokio reikalavimo tikslingumo bei juo siekiamo tikslo pusiausvyros, kas turėjo įtakos klaidingos išvados padarymui. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad perkamo objekto svarba ir viešasis interesas yra kriterijai, taikytini sprendžiant dėl kvalifikacijos reikalavimo tiekėjams būti įvykdžiusiems arba vykdantiems bent vieną sutartį, susijusią su pirkimo objektu – medicininių laboratorinių tyrimų atlikimu stacionarinėje antrinio lygio asmens sveikatos priežiūros įstaigoje 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, pagrįstumo, tačiau be šių kriterijų taip pat turi būti įvertintas tokio reikalavimo tikslingumas, juo sukeliamo tiekėjų galimybės dalyvauti viešajame pirkime ribojimo ir juo siekiamo tikslo pusiausvyra. VPĮ įtvirtinta perkančiosios organizacijos teisė nustatyti tik minimalius tiekėjų ar dalyvių kvalifikacijos reikalavimus ir tuo siekiama, jog šie reikalavimai dirbtinai neribotų konkurencijos. Akivaizdu, kad kuo daugiau reikalavimų tiekėjams perkančioji organizacija iškels, tuo mažiau tiekėjų galės dalyvauti pirkime, nors pirkimo objektas dėl savo pobūdžio nesuponuotų poreikio nustatyti papildomą perkančiosios organizacijos apsaugą, o tai neišvengiamai lems didesnę pasiūlymų kainą. Kasacinio teismo pažymėta, kad perkančiosios organizacijos turi įvertinti, ar formuojamos pirkimo sąlygos reikalingos ir tikslingos, pernelyg neapsunkins tiekėjų ar jų nesuklaidins, nelems ginčų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-376/2014; 2017 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2017). Nagrinėjamu atveju perkančioji organizacija, reikalaudama, kad tiekėjai turėtų patirties teikiant perkamas paslaugas 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, rėmėsi vien pirkimo objekto svarba, tačiau nepagrindė šio reikalavimo tikslingumo, neįrodė, kodėl perkamas paslaugas kokybiškai galėtų teikti tik darbo organizavimo nurodytu grafiku patirties turintis tiekėjas. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nepertraukiamam medicininių laboratorinių tyrimų paslaugų teikimui reikia įgyti specialių įgūdžių ir tokių paslaugų negalėtų suteikti tiekėjas, iki pirkimo sutarties sudarymo paslaugas teikęs kitu (nuo 8.00 val. iki 17.00 val. ar panašiu) grafiku. Vien ta aplinkybė, kad bus teikiamos medicininės paslaugos, esant kitiems kvalifikacijos reikalavimams, dėl kurių viešojo pirkimo pasiūlymą galės pateikti tik medicinos srityje veikiantis, licencijuotas ir tokių paslaugų teikimo patirties turintis tiekėjas, nesudaro pakankamo pagrindo ginčijamą kvalifikacijos reikalavimą pripažinti pagrįstu ir dėl to teisėtu. Be to, bylos nagrinėjimo metu perkančioji organizacija nepateikė argumentų, kad viešojo pirkimo tikslo – gauti tinkamos kokybės paslaugas – negalima pasiekti proporcingesnėmis ir mažiau konkurenciją ribojančiomis priemonėmis, pvz., reikalavimu tiekėjui turėti tam tikrą personalo skaičių, taikyti darbo laiko apskaitos standartus ar pan.Teisėjų kolegija, remdamasi nurodytais argumentais, konstatuoja, kad ginčijamas viešojo pirkimo tiekėjų kvalifikacijos reikalavimas, numatytas pirkimo sąlygų 18.8 punkte, dirbtinai (neproporcingai) riboja konkurenciją (VPĮ 32 straipsnio 2 dalis), taigi yra neteisėtas.

Dėl teisinių pasekmių, nustačius neteisėtas viešojo pirkimo sąlygas

Nagrinėjamoje byloje šalių ginčo objektas – viešojo pirkimo sąlygų teisėtumas. Teismui sprendžiant dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir ieškinio (ne)patenkinimo, jo sprendimas neišvengiamai sukelia (gali sukelti) padarinių ir kitiems viešojo pirkimo konkurso dalyviams, nepriklausomai nuo to, buvo įtraukti jie į procesą ar ne. Šie galimi (neigiami) padariniai dalyviams susiję su teismų procesinėmis pareigomis, konstatavus pirkimo sąlygų neteisėtumą. Kai teismas dėl pareikšto reikalavimo (ar ex officio) atitinkamą pirkimo sąlygą bet kokiu VPĮ normų ar kitų teisės nuostatų pagrindu pripažįsta neteisėta, tik ieškinio patenkinimas nėra pakankamas, sprendžiant dėl perkančiosios organizacijos neteisėtų veiksmų padarinių. Tokiu atveju teismas privalo ex officio tokį pirkimą nutraukti nepriklausomai nuo pareikšto reikalavimo. Viešojo pirkimo procedūros negali būti toliau vykdomos pagal neteisėtomis pripažintas pirkimo sąlygas. Tolesnio procedūrų vykdymo nepateisina aplinkybė, kad perkančioji organizacija neteisėtomis sąlygomis nebesirems. Pirma, tai de facto suponuotų sumažėjusią pirkimo sąlygų apimtį, taigi ir lemtų draudžiamą pirkimo sąlygų pakeitimą (žr. pagal analogiją Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 9 d. Sprendimą Komisija /CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Antra, niekada negalima atmesti galimybės, kad dėl neteisėta pripažintos pirkimo sąlygos ar jos dalies nedalyvavo kiti potencialūs tiekėjai. Tolesnis pirkimo procedūrų vykdymas tokiems tiekėjams ir toliau sudarytų kliūtis pasiūlymams pateikti (pvz., pasibaigęs pasiūlymų pateikimo terminas), nors perkančioji organizacija jau nebesiremtų neteisėta pirkimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2011).Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. spalio 24 d. perkančioji organizacija sudarė pirkimo sutartį su ginčijamo viešojo pirkimo laimėtoju UAB „Medicina practica laboratorija“, sutarties kaina – 174 571,80 Eur su PVM, maksimalūs tiekėjo prievolių įvykdymo terminai iki 2019 m. spalio 25 d. Pagal nuosekliai suformuotą kasacinio teismo praktiką teismas, nustatęs, kad sandoris prieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, turi ex officio pripažinti sandorį niekiniu ir negaliojančiu bei taikyti atitinkamus teisinius padarinius, neatsižvelgdamas į bylos dalyvių reikalavimus (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Taigi teismas pripažįsta sandorį niekiniu tiek bylos dalyviams pareiškus tokį reikalavimą, tiek jo nepareiškus, ir kiekvienu atveju sprendžia dėl niekinio sandorio teisinių padarinių, nes, tik išsprendus dėl negaliojančio sandorio teisinių padarinių, užbaigiamas ginčo sprendimas ir atkuriama teisinė taika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554-690/2015). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatytos aplinkybės dėl neteisėtų viešojo pirkimo sąlygų bei viešojo pirkimo rezultatų, kurių pagrindu sudaryta viešojo pirkimo sutartis su viešojo pirkimo laimėtoju UAB „Medicina practica laboratorija“, sudaro pagrindą perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens 2016 m. spalio 24 d. pirkimo sutartį pripažinti neteisėta ab initio. VPĮ 95² straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal šio straipsnio 4 dalį, nors pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai pagal šio įstatymo 95¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, jeigu dėl viešojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų padarinių, būtina išsaugoti pirkimo sutarties padarinius. Tiesiogiai su pirkimo sutartimi susiję ekonominiai interesai apima inter alia išlaidas, susidariusias dėl vėlavimo vykdyti pirkimo sutartį, naujos pirkimo procedūros pradėjimo, pirkimo sutartį vykdančio tiekėjo pakeitimo, teisinių pareigų, kurios atsirado pripažinus pirkimo sutartį negaliojančia. Įvertindama tai, kad medicinos laboratorinių tyrimų paslaugos yra itin reikalingos gydymo paslaugų teikimo procese, šios paslaugos turi būti teikiamos nenutrūkstamai ir racionaliausiu būdu, jomis užtikrinamas didelio skaičiaus žmonių, besigydančių atsakovės gydymo įstaigose, interesas gauti kokybiškas gydymo paslaugas (viešasis interesas), teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje taikytinos VPĮ 95² straipsnio nuostatos – neteisėtai sudarytas sandoris nepripažintinas niekiniu ir perkančiajai organizacijai skirtina viena iš galimų alternatyviųjų sankcijų – pirkimo sutarties trukmės sutrumpinimas (VPĮ 95² straipsnio 4 dalies 1 punktas). 2016 m. spalio 24 d. sudarytoje viešojo pirkimo sutartyje su ginčijamo viešojo pirkimo laimėtoju UAB „Medicina practica laboratorija“ numatyti maksimalūs tiekėjo prievolių įvykdymo terminai iki 2019 m. spalio 25 d. Atsižvelgiant į perkančiosios organizacijos poreikį organizuoti naują viešąjį pirkimą būtinoms medicininių laboratorinių tyrimų paslaugoms, šios sutarties galiojimas sutrumpinamas iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

Dėl procesinės bylos baigties

Bylos nagrinėjimo metu ieškovė prašė ne tik pripažinti neteisėtomis ir panaikinti (pakeisti) perkančiosios organizacijos Zarasų ligoninės vykdomo viešojo pirkimo „Medicinos laboratorinių tyrimų paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 175429 (toliau – viešasis pirkimas) sąlygų 12, 13, 14, 18.7., 18.8., 4 priedo 4.1., 4.2. ir 4.3. punktuose numatytus reikalavimus, tačiau ir pripažinti neteisėtu perkančiosios organizacijos 2016 m. birželio 20 d. sprendimą, kuriuo atmesta jos pretenzija dėl ginčijamų pirkimo sąlygų (ne)teisėtumo.Pagal kasacinio teismo praktiką viešųjų pirkimų ginčuose teismui pripažinus ieškovo pagrindinio reikalavimo pagrįstumą ir tenkinus ieškinį ar jo dalį, perkančiosios organizacijos sprendimai, kuriais tiekėjo pretenzija (-os) buvo atmesta (-os), netenka teisinės reikšmės ir teismui nereikia dėl jų atskirai spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014). Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo išaiškinimą bei atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju pripažintas pagrįstu ieškovės pagrindinis reikalavimas dėl ginčo viešojo pirkimo sąlygų pripažinimo neteisėtomis, civilinės bylos dalis dėl reikalavimo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti ieškovės pretenziją nutrauktina (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismui patenkinus iš esmės visus ieškinio reikalavimus ir atitinkamai panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, perskirstytinos ginčo šalių procese patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į byloje priimamą procesinį sprendimą, atsakovės ir trečiojo asmens prašymai priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinami (CPK 93 straipsnio 2 dalis).Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė, pateikdama ieškinį ir apeliacinį skundą, sumokėjo 434 Eur žyminio mokesčio (po 217 Eur už ieškinį ir apeliacinį skundą), todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovės Zarasų ligoninės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).Ieškovė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme taip pat turėjo 1 080 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro išlaidos už apeliacinio skundo parengimą. Ieškovė pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus – 2017 m. vasario 14 dienos išrašą iš teisinių paslaugų sutarties, suteiktų teisinių paslaugų išklotines, sąskaitas – faktūras ir mokėjimo pavedimus. Taip pat ieškovė paaiškino, kad pagal 2016 m. rugpjūčio 10 d. teisinių paslaugų sutartį, visi advokatų kontoros Puškorienė, Krolienė, Paltanavičius advokatai turi teisę teikti teisines paslaugas UAB „Diagnostikos laboratorija“ nagrinėjamoje byloje, todėl atsiskaitymas už ieškovei suteiktas teisines paslaugas buvo atliktas pervedant pinigines lėšas už suteiktas paslaugas į advokatų kontoros advokato L. P. sąskaitą.CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos). Ieškovės teismui deklaruotos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos jos naudai iš atsakovės (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pripažinti neteisėtomis ir panaikinti perkančiosios organizacijos Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės viešojo pirkimo „Medicinos laboratorinių tyrimų paslaugų pirkimas“, pirkimo Nr. 175429, sąlygas, numatytas 12, 13, 14, 18.7., 18.8., 4 priedo Paslaugų pirkimo - pardavimo sutarties 4.1., 4.2. ir 4.3. punktuose.

Sutrumpinti Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės ir uždarosios akcinės bendrovės „Medicina practica laboratorija“ 2016 m. spalio 24 d. sudarytos viešojo pirkimo sutarties galiojimo terminą iki 2017 m. rugsėjo 1 d.

Nutraukti bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu perkančiosios organizacijos Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės 2016 m. birželio 20 d. sprendimą atmesti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Diagnostikos laboratorija“ pretenziją.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Diagnostikos laboratorija“ (juridinio asmens kodas 300598351) iš atsakovės Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės (juridinio asmens kodas 187900976) 434 (keturis šimtus trisdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Diagnostikos laboratorija“ (juridinio asmens kodas 300598351) iš atsakovės Zarasų rajono savivaldybės viešosios įstaigos Zarasų ligoninės (juridinio asmens kodas 187900976) 1 080 (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt) Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.