Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Pirkimo sąlygų 11.1, 11.2, 13 punktuose bei sutarties projekto ir sutarties projekto tęsinio 4.1, 4. 2 ir 4. 3 punktuose nustatyti reikalavimai ta apimtimi, kuria jose nenumatyta pirkimo objekto suteikimui reikalingų patalpų nuoma, yra nepagrįsti, neprotingi ir nelogiški. Perkančiosios organizacijos siekiamų įsigyti medicininių laboratorinių tyrimų paslaugų teikimas ligoninėje ir VšĮ Molėtų rajono pirminės sveikatos priežiūros centre įmanomas tik atitinkamuose objektuose įrengtose patalpose. Tuo tarpu perkančioji organizacija nustato visiškai neadekvačias, neprotingas ir net nelogiškas pirkimo sąlygas remdamasi tuo, kad perkančioji organizacija esą yra tik atitinkamų patalpų valdytoja panaudos teise, o Molėtų rajono savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimus atitinkamas patalpas išnuomoti konkurso būdu. Pagal viešai prieinamą informaciją Molėtų rajono savivaldybės tarybos sprendimai yra priimti prieš pusę metų ir, akivaizdu, šiuo metu neatitinkantys faktinės situacijos. Perkančioji organizacija savo atsakyme į ieškovės pretenziją nepateikė informacijos, kad kreipėsi į savo steigėją dėl atitinkamų patalpų nuomos kitu būdu, kuris, priešingai, nei nurodo perkančioji organizacija, ne tik įmanomas pagal galiojančius teisės aktus, bet ir yra vienintelis logiškas tiek dėl pirkimo objekto pobūdžio, tiek dėl sunkiai įsivaizduotino varžymosi dėl atitinkamų patalpų nuomos laboratorinių tyrimų veiklos vykdymui, kai pirkimo sutartis bus sudaryta jau su konkrečiu juridiniu asmeniu.

Pirkimo sąlygų 13 punkte, sutarties projekto 4.2 punkte ir sutarties projekto tęsinio 4.3 punkte paslaugų teikimui nustatytas reikalavimas didelę dalį nurodytų tyrimų atlikti ir tyrimų rezultatus pateikti pacientui arba jį siuntusiam gydytojui per 20 bei 60 minučių nuo tyrimo mėginio (kraujo) paėmimo momento, nepagrįstas bei neatitinka poįstatyminiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, keliamų tokių tyrimų atlikimui. Toks perkančiosios organizacijos nustatytas reikalavimas prieštarauja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1242 patvirtintame Bendrųjų vidaus ligų stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų apraše (2 priedas) nustatytam reikalavimui, kad tik tam tikrus antrinio lygio laboratorinius tyrimus, kurių atlikimas vidaus ligų stacionarines antrinio lygio paslaugas teikiančiose asmens sveikatos priežiūros įstaigose turi būti užtikrinimas visą parą, atlikti ne vėliau kaip per 2 valandas po jų paskyrimo. Tyrimų atlikimo laikas yra skaičiuojamas nuo mėginio paėmimo iki rezultatų pristatymo pacientui ar gydytojui, todėl perkančiosios organizacijos nustatytas 20 ar 60 minučių atlikimo terminas, apimantis tiek mėginio pristatymą į laboratoriją, tiek rezultatų pristatymą iš laboratorijos, yra neprotingas. Vertinant nustatytą tyrimo atlikimo laiką pirkimo sąlygų 11.1, 11.2 punktų, sutarties projekto ir sutarties projekto tęsinio 4.1 punktų kontekste, toks perkančiosios organizacijos nustatytas terminas mažų mažiausiai sunkiai paaiškinamas, kas be kita ko, tik dar kartą patvirtina ieškovės argumentus dėl pirkimo objekto neatsiejamumo nuo atitinkamų gydymo įstaigų patalpos nuomos.

Perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų pakeitimai, nustatantys, kad paslaugos turės būti teikiamos tiekėjo patalpose, nutolusiose ne toliau kaip 500 metrų spinduliu nuo atitinkamų gydymo įstaigų, yra netinkami ir ydingi, nes per trumpą laiką surasti patalpas ir jas įsigyti valdymui nuosavybės ar kita teise, yra neįmanoma. Perkančioji organizacija, siekdama konkurso būdu įsigyti jai reikalingas paslaugas, turėjo kreiptis į savo steigėją ir informuoti jį apie ketinimą įsigyti atitinkamas paslaugas bei būtinybę turėti atitinkamas patalpas.

Ieškinio argumentai dėl ginčijamų pirkimo sąlygų 11.1, 11.2 punktuose nustatytų reikalavimų, sutarties projekto ir sutarties projekto tęsinio 4.1 punkto reikalavimų ta apimtimi, kuria jose nenumatyta pirkimo objekto suteikimui reikalingų patalpų nuoma, taip pat nepagrįsti. Priešingai, nei nurodoma ieškinyje, atsakovė dar 2015 m. gegužės 14 d. kreipėsi į Molėtų rajono savivaldybę, informuodama apie ketinimą įsigyti medicinos laboratorinių tyrimų paslaugas ir prašydama inicijuoti patalpų laboratorijai nuomos galimybes. Molėtų rajono savivaldybė 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu bei Molėtų rajono savivaldybės taryba 2015 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu nusprendė išnuomoti viešo konkurso būdu Molėtų rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančias patalpas, esančias VšĮ Molėtų ligoninės ir Molėtų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro pastatuose, klinikinės diagnostikos laboratorijos veiklai. Molėtų rajono savivaldybė nesuteikė atsakovei leidimo nuomoti nurodytas patalpas, nes tokią teisę turi savivaldybė Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto viešojo nuomos konkurso ir nuomos ne konkurso būdu organizavimo tvarkos aprašo pagrindu.

Ieškinyje nepagrįstai reikalaujama, kad būtų pakeisti esminiai reikalavimai pirkimo objektui – pakeisti medicininių tyrimų atlikimo terminai, nustatyti pirkimo sąlygų 13 punkte, sutarties projekto 4.2 punkte ir sutarties projekto tęsinio 4.3 punkte. Perkančioji organizacija, nustatydama ginčijamus reikalavimus, siekė užtikrinti savo teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, kuri priklauso nuo to, kaip operatyviai yra atliekami tyrimai. Tokio reikalavimo nustatymas ypač aktualus kritiniais atvejais, kai kyla grėsmė žmogaus gyvybei bei iškyla poreikis nedelsiant nustatyti grėsmės žmogaus gyvybei priežastis. Nustatydama medicininių laboratorinių tyrimų atlikimo terminus, perkančioji organizacija rėmėsi savo turima ilgamete patirtimi, o ne atskirų tiekėjų gebėjimu ar noru šias paslaugas teikti jiems patogiais terminais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė UAB „Sosdiagnostika“ ir kiti tiekėjai – UAB „Invitro diagnostika“, UAB „Medicinos practica laboratorija“ ir UAB „Antėja“, pateikė pasiūlymus dalyvauti perkančiosios organizacijos vykdomame viešajame pirkime „Medicinos laboratorinių tyrimų paslaugos pirkimas“ (pirkimo Nr. 261639), kuriame siekiama įsigyti medicinos laboratorijų paslaugas VĮ Molėtų ligoninės ir VšĮ Molėtų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (toliau – ir VšĮ Molėtų rajono PSPC) poreikiams tenkinti. Ieškovė, manydama, kad perkančiosios organizacijos nustatytos viešojo pirkimo sąlygos neatitinka VPĮ reikalavimų, yra perteklinės, ribojančios konkurenciją bei pažeidžiančios tiekėjų lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principus, 2016 m. vasario 5 d. pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją, kurioje prašė patikslinti pirkimo sąlygų 11.1 ir 11.2 punktų reikalavimus, suteikiant tiekėjams galimybę išsinuomoti patalpas, esančias VšĮ Molėtų ligoninėje bei VšĮ Molėtų rajono pirminės sveikatos priežiūros centre; patikslinti pirkimo sąlygų 13 punkto reikalavimą ir vietoje jame nustatytų 20 ir 60 minučių tyrimų atlikimo terminų, nustatyti 2 valandų tyrimo atlikimo terminą, skaičiuojamą nuo tyrimo pristatymo į laboratoriją momento; patikslinti pirkimo sąlygų 14.2 punktą, papildant jį perkančiosios organizacijos įsipareigojimu užtikrinti tiekėjo duomenų suderinimą su ESPBI IS ir elektronine sveikatos paslaugų sistema ESIS; patikslinti pirkimo sąlygas, pašalinant iš jų 18.7 punkte nustatytą tiekėjų kvalifikacijos reikalavimą; patikslinti pirkimo sąlygų 2 priedo ir jo tęsinio „Medicinos laboratorinių tyrimų pirkimo – pardavimo sutartis” 6 punktą, sumažinant sutarties įvykdymo užtikrinimo vertės dydį iki 3 proc. nuo bendrosios pasiūlymų sumos vertės; patikslinti viešojo pirkimo ir sutarties sąlygas dėl VšĮ Molėtų ligoninės ir VšĮ Molėtų rajono PSPC patalpų, esančių adresais Graužinių g. 3, Molėtai ir Graužinių g. 2, Molėtai, perleidimo bei pirkimo sutarties įsigaliojimo arba paslaugų teikimo pradžios terminą susieti su licencijos, suteikiančios teisę teikti kraujo ir kitų mėginių paėmimo bei laboratorinės diagnostikos paslaugas VšĮ Molėtų ligoninei ir VšĮ Molėtų rajono PSPC išdavimo data; pagrįsti, kuo remiantis buvo nustatytos paslaugų pirkimo lentelės 6 ir 8 stulpeliuose pateiktos maksimalios priimtinos vieno tyrimo kainos, tyrimą atliekant įstaigos darbo ir nedarbo valandomis (t. 1, b. l. 40 – 47). Perkančioji organizacija, išnagrinėjusi ieškovės pretenziją, 2016 m. vasario 12 d. sprendimu patenkino ją iš dalies, patikslino pirkimo sąlygų 11.1. ir 11.2. punktuose nustatytus reikalavimus, pašalindama iš jų nuostatas dėl laboratorinių tyrimų atlikimo VšĮ Molėtų ligoninės ir VšĮ Molėtų rajono PSPC patalpose bei nustatydama, kad laboratorinius tyrimus tiekėjas atlieka savo patalpose, nutolusiose ne toliau kaip 500 metrų atstumu nuo VšĮ Molėtų ligoninės ir VšĮ Molėtų rajono PSPC patalpų. Ieškovė, nesutikdama su perkančiosios organizacijos sprendimu dėl jos pretenzijos išnagrinėjimo, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė pripažinti neteisėtomis jos pretenzijoje ginčijamas pirkimo sąlygas, taip pat panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus dėl pirkimo sąlygų patikslinimo ir pretenzijos patenkinimo iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios bei apeliacinės instancijos teismuose ieškovė savo reikalavimus susiaurino ir kelia tokius reikalavimus: dėl perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų 18.7. punkte nustatyto minimalaus kvalifikacinio reikalavimo teikėjams turėti patirties, vykdant laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugą II lygio stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose; dėl pirkimo sąlygų 13 punkte, sutarties projekto 4.2 punkte bei sutarties projekto tęsinio 4.3 punkte nustatytų reikalavimų tiekėjams medicininius laboratorinius tyrimus atlikti ir tyrimų rezultatus pateikti pacientui arba jį siuntusiam gydytojui per 20 bei 60 minučių nuo tyrimo pristatymo tyrimo mėginio (kraujo) paėmimo momento; dėl pirkimo sąlygų 11.1, 11.2 punktuose, sutarties projekto ir sutarties projekto tęsinio 4.1 punktuose, taip pat perkančiosios organizacijos 2016 m. vasario 12 d. rašte Nr. S-81 dėl šių pirkimo sąlygų patikslinimo nustatytų reikalavimų ta apimtimi, kuria jose nenumatyta pirkimo objekto suteikimui reikalingų patalpų nuoma, teisėtumo, t. y. jų atitikties VPĮ nuostatoms bei viešųjų pirkimų principams.

Vadovaujantis VPĮ 3 straipsnio 1, 2 dalimis perkančiajai organizacijai nustatyta imperatyvioji pareiga užtikrinti, kad, atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei kitų įstatymo reikalavimų įgyvendinant pirkimų tikslą – sudaryti viešojo pirkimo sutartį, leidžiančią įsigyti perkančiajai organizacijai ar tretiesiems asmenims reikalingų prekių, paslaugų ar darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Vien viešųjų pirkimų principų pažeidimo konstatavimas, nesiremiant jokia konkrečią elgesio taisyklę nustatančia teisės norma, yra pakankamas pagrindas reikalauti teismo pripažinti neteisėtais perkančiosios organizacijos veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-583/2008; 2009 m. vasario 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2009). Viešųjų pirkimų principais privalu vadovautis taikant ir aiškinant visų VPĮ nuostatų turinį, šių principų taikymas apima visas viešojo pirkimo procedūras nuo pradžios iki pabaigos, t. y. nuo pirkimo paskelbimo iki laimėtojo nustatymo ar viešojo pirkimo sutarties sudarymo arba viešojo pirkimo pasibaigimo kitu įstatyme nustatytu pagrindu (VPĮ 7 straipsnis). Viešųjų pirkimų principų tinkamas taikymas yra viešųjų pirkimų tikslų pasiekimo garantas.

Perkančiosios organizacijos, pirkimo dokumentuose nustatydamos pirkimo sąlygas, be kitų principų bei VPĮ nuostatų, turi nepažeisti ir skaidrumo principo, inter alia reiškiančio jų (pirkimo sąlygų) aiškumą, tikslumą, nedviprasmiškumą. Be to, kaip pažymėjo E. S. Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), toks pirkimo sąlygų pobūdis, be kita ko, leistų tiekėjams vienodai jas aiškinti, o perkančiajai organizacijai realiai patikrinti, ar tiekėjų pasiūlymai jas atitinka (Teisingumo Teismo 2004 m. balandžio 29 d. sprendimas, Komisija prieš CAS Succhi di Frutta, C-496/99 P, Rink. 2004, p. I-3801). Šiame kontekste Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, kad vienodo požiūrio principas, reiškiantis skaidrumo pareigą, kuri leidžia patikrinti, kaip laikomasi tiekėjų lygiateisiškumo, perkančiąją organizaciją įpareigoja pirkimo dokumentuose nurodyti pirkimo sąlygas taip, jog bet kuris pakankamai gerai informuotas ir normaliai rūpestingas (uolus) konkurso dalyvis galėtų vienodai jas suprasti bei aiškinti ir todėl turėtų vienodas galimybes rengdami savo pasiūlymus (Teisingumo Teismo 2001 m. spalio 18 d. sprendimas SIAC Construction, C-19/00, Rink. 2001, p. I-7725; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011; 2013 m. kovo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovė, ginčydama perkančiosios organizacijos nustatytas viešojo pirkimo sąlygas, tarp jų ginčija ir teikėjams pirkimo sąlygų 18.7. punkte nustatytą minimalų kvalifikacijos reikalavimą dėl patirties turėjimo, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau pasisako dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį.

Perkančiosios organizacijos turi pareigą visapusiškai išsiaiškinti, ar tiekėjas yra kompetentingas, patikimas ir pajėgus įvykdyti pirkimo sąlygas (VPĮ 32 straipsnio 1 dalis). Šią pareigą perkančioji organizacija įgyvendina inter alia pagal tiekėjų kvalifikacijos sąlygas, kurios įtvirtintos VPĮ 34–37 straipsniuose (teisė verstis tam tikra veikla, ekonominis, finansinis, techninis, profesinis pajėgumas, tam tikrų kokybės vadybos sistemų įdiegimas ir pan.). Tai objektyviais, aiškiais ir tiksliais kriterijais pagrįsti reikalavimai, skirti sudaryti sąlygas konkuruoti dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo tiems tiekėjams, kurie pajėgūs įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, ir apriboti galimybę patekti tiems tiekėjams, kurie reikiamos kompetencijos neturi.

Kasacinio teismo išaiškinta, kad perkančiųjų organizacijų pareiga patikrinti tiekėjų kvalifikaciją išplaukia ir iš racionalaus lėšų panaudojimo principo (VPĮ 3 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2009). Nors įstatyme konkrečiai nenurodyta, kokius minimalius kvalifikacinius reikalavimus perkančioji organizacija turi nustatyti konkretaus pirkimo atveju – tai, įvertinusi pirkimo pobūdį ir kitas reikšmingas aplinkybes, sprendžia pati perkančioji organizacija, tačiau bet kokiu atveju pirkimo sąlygose nustatyti minimalūs tiekėjo kvalifikacijos reikalavimai turi atitikti esminį kriterijų – jie turi būti pakankami tam, kad perkančioji organizacija galėtų būti užtikrinta tiekėjo pajėgumu įvykdyti pirkimo užduotį. Dėl perkančiosios organizacijos pareigos nustatyti pirkimo pobūdį atitinkančius tiekėjų kvalifikacijos reikalavimus ir pagal juos įvertinti tiekėjų kvalifikacijos atitiktį sprendžiama pagal pirkimo sąlygas, VPĮ nuostatas ir kitus pirkimui reikšmingus teisės aktus bei įprastinę atitinkamų reikalavimų taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2012; 2014 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2014).

Perkančiosios organizacijos, įgyvendindamos pareigą patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, privalo nepažeisti viešųjų pirkimų principų. Tai, visų pirma, reiškia aiškių ir nedviprasmiškų tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų nustatymą, šių aiškinimą ir taikymą taip, kaip juos suprastų kiekvienas rūpestingas asmuo, taip pat draudimą nustatyti perteklinius, neproporcingus, su pirkimo objektu ir kitais teisės aktais nesuderinamus reikalavimus. Dėl to VPĮ 32 straipsnyje įtvirtinta būtent „minimalių“ tiekėjų kvalifikacijos reikalavimų sąvoka, suponuojanti atitinkamos (pakankamos pirkimo sutarčiai įvykdyti) kvalifikacijos tiekėjams lygias galimybes dalyvauti pirkime. Tai, ar atitinkamas kvalifikacijos reikalavimas nepažeidžia VPĮ įtvirtinto reikalavimo užtikrinti lygias sąlygas visiems tiekėjams dalyvauti pirkimo procedūrose, draudimo juos diskriminuoti ar riboti konkurenciją, sprendžiama, atsižvelgiant inter alia į teisėtus perkančiosios organizacijos interesus ir pirkimo objekto poreikį.

Ginčo viešojo pirkimo bendrųjų sąlygų 18.7. punkte perkančioji organizacija numatė, kad tiekėjai, ketinantys dalyvauti pirkimo procedūrose, privalo turėti patirties vykdant laboratorinių tyrimų atlikimo paslaugą II lygio stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose (laboratorijos veiklą užtikrinant 24 val. per parą, 7 d. per savaitę), t. y. per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) būti įgyvendinusiam bent vieną sutartį, kurios vertė yra ne mažesnė kaip 0,7 pasiūlymo vertės. Šiam reikalavimui pagrįsti tiekėjai turėjo pateikti per paskutinius 3 metus arba per laiką nuo tiekėjo įregistravimo dienos (jeigu tiekėjas vykdė veiklą mažiau nei 3 metus) įvykdytų laboratorinių tyrimų atlikimo sutarčių (kurių vertė ne mažesnė nei 0,7 pasiūlymo vertės) sąrašą, nurodant sutarties pavadinimą, datą, vertę ir užsakovo kontaktus, taip pat sutarčių, kuriose nurodyta sąlyga teikti laboratorinių tyrimų paslaugas 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, kopijas ir paslaugų gavėjo raštą, patvirtinantį, kad laboratorinių tyrimų paslaugos buvo suteiktos ar teikiamos 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę. Ieškovė, ginčydama šį tiekėjams keliamą minimalų kvalifikacijos reikalavimą, laikėsi pozicijos, kad jis yra perteklinis, nepagrįstai diskriminuojantis ir ribojantis tiekėjams galimybę dalyvauti ginčo viešajame pirkime, kadangi iš maždaug dešimties šiuo metu Lietuvos rinkoje veikiančių tiekėjų tokį kvalifikacijos reikalavimą atitinka tik vienas. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su tokiais ieškovės argumentais bei nustatęs, kad pasiūlymus ginčo viešajame pirkime pateikė net keturi tiekėjai, kurie atitiko pirkimo sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus, sprendė, kad ginčijamas viešojo pirkimo kvalifikacinis reikalavimas nėra diskriminuojantis. Apeliantės teigimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada buvo padaryta tinkamai neįvertinus aplinkybių, kad atsižvelgiant į faktinę rinkos situaciją, pagal kurią iki šiol viešojo pirkimo būdu tokios paslaugos buvo įsigytos tik iš vieno privataus juridinio asmens, ginčijamas pirkimo sąlygų reikalavimas yra pernelyg aukštas, perkančiosios organizacijos tikslai gali būti pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis, todėl atitinkamai toks reikalavimas iš esmės nėra proporcingas pirkimo objektui bei dirbtinai riboja konkurenciją.

Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl viešojo pirkimo sąlygose tiekėjams nustatyto ginčijamo minimalaus kvalifikacijos reikalavimo, pirmiausia pažymi, kad viešajame pirkime siekiama įsigyti medicinos laboratorines paslaugas ypatingiems tikslams, t. y. medicinos įstaigų poreikiams tenkinti. Perkančioji organizacija, nustatydama pirkimo sąlygose ginčijamą ir kitus minimalius kvalifikacijos reikalavimus, siekia ne tik patikrinti tiekėjų kvalifikaciją, patirtį bei atitinkamą pajėgumą įvykdyti viešojo pirkimo sutartį, bet ir siekia užtikrinti, kad teikiant perkamas medicinos paslaugas atliekami tyrimai būtų kokybiški bei nepadarytų žalos visuomenės saugomam gėriui – žmonių sveikatai ir gyvybei. Kaip teisingai teigiama perkančiosios organizacijos ir trečiojo asmens procesiniuose dokumentuose, Bendrųjų vidaus ligų stacionarinių antrinio lygio paslaugų teikimo reikalavimų aprašo 4.1. – 4.3. punktuose numatyta, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios vidaus ligų stacionarines antrinio lygio paslaugas, privalo užtikrinti elektrokardiografijos, radiologijos, endoskopijos ir echoskopijos bei laboratorinių tyrimų atlikimą visą parą (aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. gruodžio 9 d. įsakymu Nr. V-1242). Bylos duomenys patvirtina, kad VšĮ Molėtų ligoninėje yra Geriatrijos ir vidaus ligų, priėmimo – skubios pagalbos bei slaugos ir palaikomojo gydymo skyriai, kurių veikla privalo būti užtikrinama 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, todėl ir visi kiti diagnostiniai šios sveikatos priežiūros įstaigos padaliniai privalo veikti 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę, siekiant užtikrinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų nepertraukiamumą ir kokybę. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamas minimalus kvalifikacinis reikalavimas yra adekvatus pirkimo pobūdžiui bei nėra perteklinis.

Be to, kaip teisingai konstatuota pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime, pasiūlymus dalyvauti viešajame pirkime pateikė net keturi tiekėjai, kurie atitiko pirkimo sąlygose nustatytus minimalius kvalifikacinius reikalavimus. Taigi, priešingai, nei teigia apeliantė, vien nacionalinėje sveikatos priežiūros paslaugų teikimo rinkoje yra bent keturi tiekėjai, kurie potencialiai pajėgūs įvykdyti užduotį, dėl kurios vykdomas viešasis pirkimas. Šias aplinkybes patvirtina, perkančiosios organizacijos pateiktas VĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos 2016 m. balandžio 5 d. pranešimas, iš kurio matyti, kad kitų asmenų pasitelkimas viešajame pirkime realiai yra įmanomas ir galimas. Remiantis VPĮ 32 straipsnio 3 dalimi prireikus konkretaus pirkimo atveju tiekėjas gali remtis kitų ūkio subjektų pajėgumais, neatsižvelgdamas į tai, kokio teisinio pobūdžio būtų jo ryšiai su jais; tokiu atveju tiekėjas privalo įrodyti perkančiajai organizacijai, kad vykdant sutartį tie ištekliai jam bus prieinami. Tokiomis pačiomis sąlygomis ūkio subjektų grupė gali remtis ūkio subjektų grupės dalyvių arba kitų ūkio subjektų pajėgumais. Ši įstatymo nuostata atitinka Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo (toliau – Direktyva 2004/18/EB) 48 straipsnio 3, 4 dalis, taip pat įtvirtinta ir Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1S-25 patvirtintų Tiekėjų kvalifikacijos vertinimo metodinių rekomendacijų 21 punkte. Analogiška nuostata įtvirtinta pirkimo sąlygų 21.1. punkte, o 20 punkte numatyta, kad jei bendrą pasiūlymą pateikia ūkio subjektų grupė, pirkimo sąlygų 18.4 – 18.8 punktuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus turi atitikti ir pateikti nurodytus dokumentus bent vienas ūkio subjektų grupės narys arba visi ūkio subjektų grupės nariai kartu. Nurodytos aplinkybės taip pat patvirtina, kad konkurencija dėl perkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo objektyviai galima, ji neeliminuojama perkančiosios organizacijos pirkimo sąlygų 18.7. punkte nustatytu dalyvių kvalifikaciniu reikalavimu. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantės argumentai, kad itin didelė dalis subjektų, galinčių tinkamai suteikti kvalifikuotas sveikatos priežiūros paslaugas, atitinkančias perkančiosios organizacijos poreikį, yra nepagrįstai eliminuojami iš dalyvavimo viešajame pirkime, grindžiami tik prielaidomis, t. y. byloje nepateikta jokių rinkos tyrimo analizių, paneigiančių perkančiosios organizacijos ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas šiuo klausimu, todėl nesudaro pagrindo nesutikti su iš esmės teisingomis pirmosios instancijos teismo išvadomis.

Dėl reikalavimų viešojo pirkimo objektui ir perkančiosios organizacijos rengiamoms pirkimo objekto techninėms specifikacijoms

Kiti ieškovės ginčijami viešojo pirkimo sąlygose įtvirtinti reikalavimai keliami pirkimo objektui, todėl teisėjų kolegija išsamiau pasisako dėl perkančiosios organizacijos pareigos laikytis pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių bei expressis verbis įtvirtinto reikalavimo techninių specifikacijų nuostatomis užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis).

VPĮ 25 straipsnio 3 dalyje įtvirtinti viešojo pirkimo objektų techninių specifikacijų, kurias pateikti yra perkančiųjų organizacijų pareiga, parengimo būdai bei būdų deriniai, į kuriuos būtina atsižvelgti tiek nustatant reikalavimus pirkimo objektui, tiek vertinant tiekėjų pasiūlymų atitiktį šiems reikalavimams. Viešojo pirkimo objekto techninė specifikacija gali būti parengta, pirma, nurodant standartą, techninį liudijimą ar bendrąsias technines specifikacijas; šiuo atveju kiekviena nuoroda pateikiama kartu su žodžiais „arba lygiavertis“ (3 dalies 1 punktas); antra, apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus (3 dalies 2 punktas); tokie reikalavimai turi būti tikslūs, kad tiekėjai galėtų parengti tinkamus pasiūlymus, o perkančioji organizacija įsigytų reikalingų prekių, paslaugų ar darbų; trečia, apibūdinant norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus, ir kaip šių reikalavimų atitikties priemonę – 1 punkte nurodytas technines specifikacijas; ketvirta, nurodant tam tikrų pirkimo objekto savybių technines specifikacijas pagal 1 punkto reikalavimus, kitų – apibūdinant 2 punkte nurodytą norimą rezultatą ar funkcinius reikalavimus. Apibūdinant pirkimo objektą, techninėje specifikacijoje negali būti nurodytas konkretus modelis ar šaltinis, konkretus procesas ar prekės ženklas, patentas, tipai, konkreti kilmė ar gamyba, dėl kurių tam tikroms įmonėms ar tam tikriems produktams būtų sudarytos palankesnės sąlygos arba jie būtų atmesti; toks nurodymas yra leistinas išimties tvarka, kai pirkimo objekto yra neįmanoma tiksliai ir suprantamai apibūdinti pagal standartą, techninį liudijimą, bendrąsias technines specifikacijas, norimą rezultatą arba nurodant pirkimo objekto funkcinius reikalavimus; šiuo atveju nurodymas pateikiamas įrašant žodžius „arba lygiavertis“ (VPĮ 25 straipsnio 8 dalis). Be to, VPĮ 3 priede įtvirtinta, kad prekių ar paslaugų pirkimo atveju techninė specifikacija – pirkimo dokumentų nustatyti produktui ar paslaugai apibūdinti reikalingi duomenys, tokie kaip kokybės lygio, poveikio aplinkai rodiklių, visų reikalavimų (taip pat ir galimybės naudotis neįgaliesiems) ir jų atitikties įvertinimo atlikimo, eksploatacinių savybių, produkto vartojimo (naudojimo), arba duomenys, apimantys produktui taikytinus reikalavimus, būtent: pavadinimas, kuriuo produktas parduodamas, terminologija, simboliai, bandymai ir bandymų metodai, pakavimas, žymėjimas ir ženklinimas, vartojimo (naudojimo) instrukcijos, gamybos procesai ir metodai ir atitikties įvertinimo tvarka.

Dėl VPĮ 25 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo kasacinis teismas yra konstatavęs, kad perkančiajai organizacijai paliekama teisė nuspręsti, kokius reikalavimus pirkimo objektui nustatyti pirkimo dokumentuose, tačiau tai ji turi daryti nepažeisdama VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų viešųjų pirkimų principų, šio įstatymo 25 straipsnyje nustatyto draudimo dirbtinai riboti konkurenciją ir laikydamasi šiame straipsnyje nurodytų pirkimo objekto apibūdinimo taisyklių; pirkimo sąlygose perkamų daiktų savybės apibūdinamos tiksliais duomenimis, tačiau pagal nediskriminavimo principą draudžiama perkančiajai organizacijai viešojo pirkimo dokumentuose nurodyti konkrečius prekių pavadinimus, ženklus ar tipus, technines specifikacijas, jei tai suteiktų galimybę pirkime dalyvauti tik konkrečiam tiekėjui ar keliems tiekėjams, ir apribojant kitų potencialių tiekėjų dalyvavimą; taip perkančioji organizacija yra įpareigojama rinktis iš visų galimų tam tikrus funkcinius reikalavimus atitinkančių pirkimo objektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2011). Taigi, perkančioji organizacija turi teisę pasirinkti perkamų prekių ar teikiamų paslaugų savybes, tačiau, nustatydama perkamas prekes ar teikiamas paslaugas apibūdinančius kriterijus, perkančioji organizacija turi užtikrinti konkurenciją ir nediskriminuoti tiekėjų (VPĮ 25 straipsnio 2 dalis), nepažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatytų lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų.

Nagrinėjamu atveju perkančiosios organizacijos viešojo pirkimo sąlygose nėra tiesiogiai atskleista, koks būdas ar būdų derinys iš anksčiau nurodytųjų pasirinktas nustatant reikalavimus pirkimo objektui. Tačiau, įvertinus viešojo pirkimo objekto (sveikatos priežiūros (laboratorijų) paslaugos) paskirtį, akivaizdu, jog reikalavimai pirkimo objektui nustatyti išimtinai apibūdinant norimą gauti rezultatą (VPĮ 35 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Pirminių pirkimo sąlygų 11.1 ir 11.2 punktuose perkančioji organizacija nustatė, kad VšĮ Molėtų ligoninė pacientams veninio kraujo, kapiliarinio kraujo mėginius ir kitą medžiagą tyrimams ima ir laboratorinius tyrimus atlieka tiekėjas VšĮ Molėtų ligoninė patalpose pagal poreikį, 24 val. per parą, o VšĮ Molėtų rajono SPSC pacientams tokius pat tyrimus tiekėjas atlieka VšĮ Molėtų rajono PSPC patalpose įstaigos darbo valandomis (pirmadieniais – penktadieniais nuo 7.00 iki 17.00 ir šeštadieniais nuo 8.00 iki 12.00). Analogiška tvarka nustatyta sutarties projekto 4.1. punkte bei sutarties projekto tęsinio 4.2. punkte, su kuriais ieškovė taip pat nesutinka. Kaip minėta, ieškovei pateikus pretenziją, perkančioji organizacija pakeitė šių pirkimo sąlygų punktų redakciją, nustatydama, kad tyrimus tiekėjas gali atlikti savo patalpose, nutolusiose ne toliau kaip 500 metrų atstumu nuo VšĮ Molėtų ligoninės ir VšĮ Molėtų rajono PSPC bei nurodė, kad įstaigos steigėjas numato teisės aktų nustatyta tvarka nuomoti konkurso sąlygas atitinkančias patalpas, t. y. neturėdamas viešajame pirkime numatytoms paslaugoms teikti nuosavų patalpų, tiekėjas gali dalyvauti perkančiosios organizacijos steigėjo organizuojamame viešame turto nuomos konkurse (t. 2, b. l. 8 – 11). Ieškovės teigimu, perkamoms sveikatos priežiūros paslaugoms neišvengiamai reikalingos patalpos laboratorijoms minėtuose objektuose, tuo tarpu perkančioji organizacija nustatė visiškai neadekvačias, neprotingas ir nelogiškas pirkimo sąlygas, remdamasi tuo, kad yra tik atitinkamų patalpų naudotoja panaudos teise, o Molėtų rajono savivaldybės taryba yra priėmusi sprendimus atitinkamas patalpas išnuomoti konkurso būdu. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šių pirkimo sąlygų teisėtumą, nustatė, kad perkančiosios organizacijos steigėju ir dalininku yra Molėtų rajono savivaldybė, atsakovė nėra ligoninės bei poliklinikos patalpų savininkė, patalpomis naudojasi panaudos sutarties pagrindu bei be išankstinio rašytinio panaudos gavėjo sutikimo neturi teisės perduoti naudojamą daiktą trečiajam asmeniui. Apeliantė, nesutikdama su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, laikosi pozicijos, kad ji padaryta tinkamai neįvertinus Viešųjų pirkimų tarnybos išvadų ir tiekėjų objektyvių galimybių (jų nebuvimo) teikti perkamas paslaugas kitose, nei ligoninės bei VšĮ Molėtų rajono pirminės sveikatos priežiūros centro, patalpose. Teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, sprendžia, jog apeliantės nurodyti argumentai nesudaro pagrindo išvadai, kad nustatytas reikalavimas yra perteklinis ir neįgyvendinamas.