- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-21
- Bylos Nr.
- 2S-1496-254/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-00915-2015-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir klausimas perduotas nagrinėti iš naujo I instancijos teismui.
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- J. B.-H.
- Suinteresuotas asmuo
- O. H., akcinė bendrovė ,,Šiaulių bankas“, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė ,,Swedbank lizingas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. B.-H. atskirąjį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės ,,Lexuna“ prašymą dėl bankroto bylos pabaigos pareiškėjos J. B. H. bankroto byloje, suinteresuoti asmenys – O. H., akcinė bendrovė ,,Šiaulių bankas“, akcinė bendrovė SEB bankas, uždaroji akcinė bendrovė ,,Swedbank lizingas“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. birželio 18 d. nutartimi iškelta fizinio asmens J. B.-H. bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB ,,Lexuna“. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio fizinio asmens J. B.-H. kreditorių reikalavimo tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planas, nustatytas įgyvendinimo terminas – 5 metai. 2021 m. vasario 24 d. (po trūkumų šalinimo) teisme gautas bankroto administratorės prašymas dėl bankrutuojančio fizinio asmens bankroto procedūros pabaigos. Bankroto administratorė, atlikus paskutinį mokumo atkūrimo plane numatytą mokėjimą, parengė plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašė bankrutuojantis fizinis asmuo J. B.-H., bankroto administratorė ir kreditorių susirinkimo pirmininko AB ,,Šiaulių bankas“ atstovė. Akte nurodoma, kad bankrutuojantis asmuo tinkamai įvykdė mokumo atkūrimo plane prisiimtus įsipareigojimus, todėl tikslinga baigti bankroto bylą, nurašant likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus 156 335,55 Eur sumai.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepime į prašymą nurodė, kad aktas turi būti parengiamas per 10 darbo dienų, kai atliktas paskutinis mokumo atkūrimo plane numatytas mokėjimas. Pareiškėjos mokumo atkūrimo planas teismo nutartimi patvirtintas 2015 m. gruodžio 9 d., kas reiškia, jog aktas privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo 2020 m. gruodžio 9 d. Priežastys, dėl kurių taip ilgai nebuvo pasirašytas aktas, nėra nurodytos, paskutinis kreditorių susirinkimas sušauktas 2020 m. liepos 29 d., per visą penkerių metų mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpį jokie mokėjimai kreditoriams, taip, kaip numato FABĮ 7 straipsnio 1 dalies 12 punktas nebuvo vykdomi. Plano įgyvendinimo laikotarpiu atliktas vienintelis mokėjimas hipotekos kreditoriui AB ,,Šiaulių bankas“ realizavus nekilnojamąjį įkeistą turtą, kurį įsigijo bankrutuojančio asmens sutuoktinis. Kreditorius AB SEB bankas ne kartą vykusiuose kreditorių susirinkimuose, teikdamas balsavimo raštu biuletenį, pažymėjo, kad teismo patvirtintas mokumo atkūrimo planas nėra vykdomas tinkamai, bankrutuojančiam asmeniui dengiant tik bankroto administravimo išlaidas ir visiškai nesiekiant bent dalinai patenkinti kitų kreditorių finansinius reikalavimus. Fizinio asmens bankroto procesas negali būti siejamas vien tik su nekilnojamojo turto realizavimu ir iš to turto pardavimo gautų piniginių lėšų paskirstymu. Teismo patvirtintame mokumo atkūrimo plane nurodoma, kad, pasibaigus motinystės atostogoms, bankrutuojančiam asmeniui įsitvirtinus darbo rinkoje bei gaunant pastovias pajamas, bankroto administratorius šauks kreditorių susirinkimą, svarstant mokumo atkūrimo plano patikslinimą bei sudarant kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką. Iš pateiktos informacijos matyti, kad bankrutuojantis asmuo vykdo individualią veiklą bei gauna pajamas, tačiau jokių veiksmų dėl mokumo atkūrimo plano keitimo bei kreditorių reikalavimų tenkinimo nesiimama. Iš nepilnai pateiktų sąskaitų išrašų sunku spręsti apie bankrutuojančio asmens per ataskaitinius laikotarpius gautas pajamas bei patirtas išlaidas. Bankrutuojančiam asmeniui motinystės atostogos buvo laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2017 m. spalio 28 d., apie planuojamą veiklą J. B.-H. informavo 2016 m. lapkričio 24 d., tačiau jokie mokėjimai kreditorių finansiniams reikalavimams dengti nebuvo vykdomi. Bankrutuojantis asmuo turi dėti maksimalias pastangas siekiant užtikrinti didesnių pajamų gavimą, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų bei išlaidų skirtumas leidžiantis tenkinti kreditorių reikalavimus. Šiuo procesu buvo siekiama kuo mažesnėmis sąnaudomis nusirašyti turimus įsipareigojimus kreditoriams, tokie bankrutuojančio asmens veiksmai ir/ar neveikimas neturėtų būti toleruojami, mokumo atkūrimo planas neturėtų būti laikomas įvykdytu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi bankroto administratorės UAB „Lexuna“ prašymo baigti fizinio asmens bankroto bylą netenkino, bankrutuojančio asmens J. B.-H. bankroto bylą nutraukė.
4. Teismas nustatė, kad bankrutuojančio asmens J. B.-H. bankroto procedūros tęsiasi nuo 2015 m. birželio 18 d., kai Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi jai iškelta bankroto byla. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 9 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planas. Plano 3 dalyje numatyta, kad bankrutuojančio asmens kreditorių reikalavimai bus tenkinami įstatymo nustatyta tvarka pardavus įkeistą nekilnojamąjį turtą, gautas pinigines lėšas pirmiausiai panaudojant atsiskaitymui su hipotekos kreditoriumi, iš jų dengiant administravimo išlaidas, susijusias su turto pardavimu, likusias pinigines lėšas skiriant kitų kreditorių finansiniams reikalavimams dengti. Bankrutuojančiam asmeniui laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2017 m. spalio 28 d. esant motinystės atostogose, dėl to, J. B.-H. teigimu, neturint galimybės dirbti bei gauti pajamų, tuo metu esant tik vienintelėms per mėnesį gaunamoms pajamoms – 135,05 Eur dydžio motinystės pašalpai, kreditorių tenkinimo grafikas sudaromas nebuvo, numatant, jog pasibaigus motinystės atostogoms, bankrutuojantis asmuo ieškos darbo pagal turimą kirpėjos specialybę, dės maksimalias pastangas siekiant įsitvirtinti darbo rinkoje, dalį piniginių lėšų skiriant kreditorinių reikalavimų tenkinimui, o bankroto administratorius šauks kreditorių susirinkimą, svarstant plano patikslinimo klausimą tikslu sudaryti kreditorinių reikalavimų tenkinimo grafiką (Plano 2, 5, 12 dalys). Plano 6 dalyje mėnesiui nustatyta būtiniems poreikiams tenkinti suma 210,05 Eur, kas mėnesį mokama išlaidų reikalingų bankroto procedūroms atlikti suma – 40 Eur (Plano 7 dalis). Plano įgyvendinimo laikotarpis – 5 metai.
5. Teismas pažymėjo, kad bankroto administratorius su prašymu teismui pateikė 2021 m. vasario 24 d. parengtą fizinio asmens mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą, iš kurio matyti, kad jį pasirašė bankrutuojantis fizinis asmuo J. B.-H., bankroto administratorės įgaliotas asmuo ir kreditorių susirinkimo pirmininko AB ,,Šiaulių bankas“ įgaliota atstovė. Iš teismui prie akto pateiktos kreditorių reikalavimų tenkinimo detalizacijos matyti, kad J. B.-H. bendrai patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma sudarė 229 761,14 Eur. Plano įgyvendinimo laikotarpiu kreditorinių reikalavimų tenkinimo suma sudarė 73 425,59 Eur, kuri pervesta hipotekos kreditoriui AB ,,Šiaulių bankas“ realizavus jo naudai įkeistą turtą. Jokie kiti mokėjimai, siekiant bent iš dalies atsiskaityti su kitais kreditoriais plano įgyvendinimo laikotarpiu nebuvo atliekami, likusi nepatenkinta kreditorinių reikalavimų suma sudaro 156 335,55 Eur. Bankrutuojantis asmuo sumokėjo tik su administravimu susijusias išlaidas, viso 3 853,18 Eur.
6. Teismas sprendė, kad, atsižvelgiant į bankroto procese numatytą plano įgyvendinimo laikotarpį, bankroto administratorė teismui turėjo pateikti 10 bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitų. Bylos duomenimis bankroto administratorė teismui yra pateikusi tik 7 bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitas už 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2016 m. birželio 9 d., 2016 m. birželio 10 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. laikotarpius, už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d., t. y. plano įgyvendinimo pabaigos, plano vykdymo ataskaita pateikta nėra, duomenys apie minėtu laikotarpiu bankrutuojančio asmens gautas pajamas nėra žinomi. Taigi, bankroto administratorius, turėdamas įstatymo nustatytą pareigą ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį sušaukti kreditorių susirinkimą, kurio metu pristatoma bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaita, tai darė pažeisdamas įstatymu nustatytą ataskaitų pateikimo kreditoriams periodiškumą, kas matyti iš teismui pateiktų mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitų Nr. 3, 4, 5 už laikotarpius nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. spalio 31 d., 2017 m. lapkričio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d.
7. Teismas taip pat nustatė, kad bankroto administratoriui kreditorių susirinkime pateikus susipažinti su bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitomis už aukščiau nurodytus laikotarpius, kreditorius AB SEB bankas, nepritardamas nei vienai iš jų, teikė pastabas, jose nesant pateiktų duomenų ir juos patvirtinančių įrodymų, kokių priemonių bankrutuojantis asmuo ėmėsi siekiant savo mokumui atkurti atitinkamai per ataskaitinį laikotarpį, kokias dėjo pastangas siekiant gauti geriau apmokamo darbo, didesnių pajamų bei tuo pačiu didesnio kreditorinių reikalavimų patenkinimo; taip pat nurodant, kad pateiktoje ataskaitoje neteikiama jokia informacija bei ją tvirtinantys duomenys apie atliktus administravimo veiksmus ir reikalingas pinigines lėšas jiems atlikti, neteikiama informacija apie bankrutuojančio asmens naudojamų lėšų skirtų jo būtiniems poreikiams tenkinti tinkamumą, vykdomą individualią veiklą bei planuojamas gauti pajamas ir tam reikalingas išlaidas, prašant pateikti nurodytą informaciją bei ją patvirtinančius įrodymus kreditoriui.
8. Teismas nurodė, kad 2020 m. liepos 29 d. vykusiame kreditorių susirinkime pateiktos bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos Nr. 6 ir 7 už laikotarpius nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d. nelaikytos išklausytomis, dėl jų pastabas pateikiant ir didžiausią reikalavimą turinčiam kreditoriui AB ,,Šiaulių bankas“. Pastabose nurodyta, kad bankroto administratorius nepateikė informacijos/paaiškinimo, dėl kokių priežasčių nesilaikė FABĮ 12 straipsnyje 2 dalies 6 punkte nustatyto reikalavimo savalaikiai pateikti kreditoriams plano ataskaitas; tai, kad ataskaitose nėra pateikta išsami informacija ir administratoriaus vertinimas dėl bankrutuojančio asmens pajamų gavimo ir mokumo atkūrimo priemonių, t. y. iš pateikto ataskaitos 1 priedo matyti, kad pusę plano planuotų pajamų negauta (3, 4, 5, 7 pusmečiai) arba informacija nėra atnaujinta teisingai, nes pateikta detalizacija datuota 2019 m. liepos 31 d.; iš pateiktos plano vykdymo detalizacijos nėra aišku ir suprantama, iš kokių lėšų bankrutuojantis asmuo tenkino būtinuosius poreikius, gautinoms pajamoms esant mažesnėms nei būtinieji poreikiai ir iš kokių lėšų galėjo pervesti sumas bankroto administravimo išlaidoms apmokėti; bankrutuojančio asmens pajamos 8 pusmetį sudarė 1 730 Eur, būtinieji poreikiai 1 260,30 Eur, administravimo išlaidoms dengti pervesta 160 Eur, skirtumas 309,70 Eur, kuris nebuvo pervestas į depozitinę sąskaitą, kas iš esmės pažeidžia planą ir neatitinka bankroto proceso esmės.
9. Teismas pažymėjo, kad kreditorius AB SEB bankas, teikiant pastabas dėl bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitų Nr. 6 ir 7 už laikotarpius nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 31 d., nuo 2019 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., nurodė, jog planas nėra tinkamai vykdomas, bankrutuojančiam asmeniui dengiant tik administravimo išlaidas ir visiškai nesiekiant bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus. Bankroto procesas negali būti siejamas vien tik su nekilnojamojo turto realizavimu ir iš to gautų pajamų paskirstymu. Teismo patvirtintame plane numatyta, kad pasibaigus motinystės atostogoms, J. B.-H. sieks įsitvirtinti darbo rinkoje bei gauti pastovių pajamų, o bankroto administratorius šauks susirinkimą, kuriame būtų svarstomas plano patikslinimas sudarant kreditorių tenkinimo grafiką. Taip pat nurodė, kad iš pateiktos informacijos matyti, jog bankrutuojantis asmuo vykdo individualią veiklą bei gauna pajamas, tačiau jokių veiksmų dėl plano keitimo bei kreditorinių reikalavimų tenkinimo nesiimama. Esant pateiktiems nepilniems sąskaitų išrašams sunku spręsti apie bankrutuojančio asmens per ataskaitinius laikotarpius gautas pajamas bei patirtas išlaidas.
10. Teismo vertinimu, kreditorių nuolat nurodomos pastabos yra esminės sprendžiant apie bankrutuojančio asmens elgesio sąžiningumą, tuo pačiu pažymint, jog FABĮ 10 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė savarankiškai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos nutraukimo, kai plane numatytos priemonės neįgyvendinamos, tokią teisę turi kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos. Kreditorius SEB bankas tokios teisės neturi. Tuo tarpu įsipareigojimai didžiausią reikalavimo teisę turinčiam kreditoriui buvo tenkinami. Teismas pažymėjo, kad kreditoriams teiktose bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitose Nr. 1, 2, 3 nurodyta tiek apie bankrutuojančio asmens ketinimus tikslinti planą įtraukiant kreditorių UAB ,,Swedbank Lizingas“, bei užsiėmus individualia veikla pagal įgytą kirpėjos specialybę, siekiant tikslinti lėšas reikalingas būtiniesiems poreikiams tenkinti bei kreditoriams mokėti, tačiau jokių veiksmų siekiant tikslinti planą sudarant kreditorių reikalavimų tenkinimo grafiką per visą penkių metų plano įgyvendinimo laikotarpį imtasi nebuvo. Teismas pastebėjo, kad bankrutuojantis asmuo mokėsi ir bylos iškėlimo metu ir mokymo programas turėjo baigti 2015 m. birželio 30 d. bei 2017 m. birželio 30 d., o šiuo metu jos jaunesnioji dukra yra bebaigianti septintus metus.
11. Teismas pažymėjo, kad 2016 m. sausio 21 d. nutartimi patikslinus bankrutuojančio fizinio asmens kreditorių finansinių reikalavimų sąrašą, įtraukiant kreditorių UAB ,,Swedbank lizingas“ su 16 249,17 Eur reikalavimu ir bankroto administratorei šia nutartimi išaiškinus, kad įstatymo nustatyta tvarka turėtų būti tikslinamas mokumo atkūrimo planas, jokie veiksmai susiję su plano tikslinimu nebuvo atliekami (nors buvo deklaruojama apie rengimąsi tą daryti, į kreditoriaus nurodytas pastabas atitinkamai imantis FABĮ numatytų veiksmų dėl bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano vykdymo tinkamumo, net tai atkreipus dėmesį byloje 2018 m. lapkričio 21 d. priimta nutartimi, nebuvo reaguojama. Bankrutuojantis asmuo nurodė, kad dėjo visas galimas pastangas darbo paieškoje, darbo ieškant savarankiškai bei Užimtumo tarnyboje, pateikė duomenis apie registracijos laikotarpius nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d., 2018 m. gruodžio 5 d. iki 2019 m. rugsėjo 7 d., 2020 m. balandžio 16 d. iki 2020 m. spalio 14 d., nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki šiol, tačiau įrodymų patvirtinančių aplinkybes, jog jai turinčiai kirpėjos specialybę ir esant registruotai Užimtumo tarnyboje nebuvo pateikta darbo pasiūlymų, nepateikta. Taip pat bankrutuojantis asmuo nurodė, kad nuo 2019 m. spalio 19 d. iki dabar dirba pagal verslo liudijimą (atliekant praktiką), tačiau įrodymų apie gautas/gaunamas pajamas nepateikė. J. B.-H. nuomone, kreiptis dėl mokumo atkūrimo plano patikslinimo nebuvo prasmės bei galimybės, nes dirbant pagal verslo liudijimą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. gegužės 31 d. pajamos nepadidėjo nuo numatytų pajamų, taip pat nuo 2019 m. spalio 19 d. iki dabar dirbant pagal verslo liudijimą pajamų, kurias galėtų skirti kreditoriams, negauna. Nurodė, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. su šeima persikėlė gyventi į Vilnių, gyvenant nuomojamame būste, kas reiškia, jog patiria papildomas būtinąsias išlaidas mokant nuomos mokestį, tačiau dėl tikslinimo taip pat nesikreipė.
12. Teismo vertinimu, šio bankroto metu nebuvo siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Nebuvo pateikta neginčijamų įrodymų, kad bankrutuojantis asmuo išnaudojo visas galimybes gauti kuo didesnes pajamas (įvertinus tą faktą, kad turimi gebėjimai leidžia jai dirbti pasirenkant patogų dienos ir savaitės laiką), kad būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Bankrutuojantis asmuo bankroto procese dalyvavo formaliai bei pasyviai ir teismas sutinka su kreditoriaus AB SEB bankas nurodytu argumentu, jog šiuo procesu buvo siekiama kuo mažesnėmis sąnaudomis nusirašyti turimus įsipareigojimus kreditoriams, iš esmės tik realizuojant vienam iš kreditorių įkeistą turtą, taip užtikrinant tik vieno kreditoriaus reikalavimo dalinį tenkinimą, taip pat dengiant tik bankroto administravimo išlaidas ir visiškai nesiekiant bent dalinai patenkinti kitų kreditorių finansinius reikalavimus. Teismas tokius bankrutuojančio asmens veiksmus ir/ar neveikimą vertino kaip pareigų numatytų FABĮ pažeidimą, konstatavo bankrutuojančio asmens nesąžiningumą, o mokumo atkūrimo plane nurodytas sąlygas (įsipareigojimą įsidarbinti, siekį dėti maksimalias pastangas užtikrinant didesnių pajamų gavimą, kas leistų bent iš dalies patenkinti kreditorių reikalavimus) tik deklaratyviomis, likus neįgyvendintomis, dėl ko planas, kuris privalomai bankroto procese turėjo būti tikslinamas (į tą atkreipė dėmesį ir teismas, ir kiekvieną kartą to reikalavo kreditoriai) negali būti laikomas įvykdytu, o bankroto procesas baigtu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atskiruoju skundu pareiškėja J. B.-H. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – bankroto administratoriaus UAB „Lexuna“ prašymą baigti fizinio asmens bankroto bylą tenkinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Mokumo atkūrimo pabaigos aktas buvo pasirašytas visų asmenų bei tinkamai pateiktas teismui tvirtinti, o teismo nutartis priimta nesilaikant FABĮ 30 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
1.2. Teismas gali nutraukti bankroto bylą, jei buvo nevykdomas mokumo atkūrimo planas arba dėl nutraukimo kreipėsi kreditoriai, kurių finansiniai reikalavimai viršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos. Šiuo atveju bankroto byloje kreditorių susirinkimo pirmininkas AB „Šiaulių bankas“, kuris ir pasirašė pabaigos aktą, pritarė bankroto bylos pabaigai, o kreditoriai UAB „Swedbank lizingas“ ir VMI prie FM neišreiškė prieštaravimo dėl bankroto bylos pabaigos. Prieštaravimus išreiškė tik kreditorius AB SEB bankas, tačiau šis kreditoriaus finansinis reikalavimas neviršija visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų 2/3 sumos. Taigi teismas atsižvelgė tik į vieno kreditoriaus nuomonę, tačiau visiškai nevertino kitų kreditorių išreikštos nuomonės ir jų pozicijos.
1.3. Pareiškėja viso bankroto proceso metu visomis priemonėmis siekė įgyvendinti patvirtintą mokumo atkūrimo planą. Šaukiant kreditorių susirinkimus dėl mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitos pateikimo įstatymas numato, kad ji turi būti pateikta kreditoriams, fiziniam asmeniui ir teismui. Nors kreditoriai nebuvo pritarę, kad ataskaita yra neišklausyta, tačiau iš esmės įstatymas numato, kad šios ataskaitos turi būti tik pateiktos nurodytiems asmenims. Apie išreikštus nepritarimus (pastabas) pareiškėjai buvo žinoma bei ji teikė informaciją bankroto administratoriui. Ši informacija taip pat buvo teikiama ir kreditoriams. Kreditorių susirinkimo pirmininkas taip pat prašė pateikti informaciją prieš pasirašant pabaigos aktą, ką pareiškėja atliko ir visos abejonės buvo pašalintos. Kreditorių susirinkimo pirmininkas patvirtino ir pasirašė pabaigos aktą.
1.4. Pareiškėja pagal savo galimybes vykdė teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą, neviršijo plane nustatytų būtinųjų poreikių sumos, siekė vykdyti ir pagal galimybes vykdė darbinę veiklą, nuolat dėjo aktyvias pastangas susirasti apmokamą darbą bei gauti kuo didesnes pajamas, kurias galėtų skirti tiek iš dalies tenkinant savo būtinuosius poreikius, tiek ir kitų kreditorių finansinius reikalavimus. Tai pagrindžiančius dokumentus yra pateikusi ne tik bankroto administratoriui, kreditorių susirinkimo pirmininkui, tačiau taip pat ir teismui. Jei veiksmai būtų davę reikšmingų rezultatų ir pareiškėja būtų pradėjusi gauti didesnes pajamas, tuomet būtų tikslinusi mokumo atkūrimo planą ir atitinkamai numačiusi sumas, kurios būtų skirtos kreditoriams.
1.5. Teismas išskyrė tik kreditorių interesus ir visus pareiškėjos veiksmus vertino išskirtinai tik per kreditoriaus prizmę bei nesiekė įvertinti pareiškėjos visų dėtų pastangų. Taip buvo pažeista skolininkės ir kreditorių interesų pusiausvyra.
1.6. Jokių duomenų, kad pareiškėja sąmoningai vengė vykdyti prisiimtus įsipareigojimus, prievoles kreditoriams, slėpė turtą, gaunamas pajamas, tyčiniais veiksmais veikė prieš kreditorių interesų užtikrinimą, nėra. Be to, pareiškėja teikė teisingą informaciją apie savo turtą, pajamas, įsipareigojimus. Vertinant tai, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas pasirašė bankroto administratoriaus parengtą plano įgyvendinimo aktą, kuriame nuspręsta pritarti bankrutuojančio fizinio asmens bankroto bylos pabaigai ir nurašyti likusius nepatenkintus kreditorių finansinius reikalavimus, kreditoriaus AB SEB banko teismui nurodomos aplinkybės yra subjektyvaus pobūdžio, nėra pakankamos bei negali būti pripažįstamos kaip kalti ir nesąžiningi pareiškėjos veiksmai, dėl kurių turėtų būti nutraukta bankroto procedūra.
1.7. Fizinių asmenų bankroto įstatymas nenumato pareigos bankrutuojančiam fiziniam asmeniui pilna apimtimi patenkinti visų kreditorių reikalavimus. Todėl, vertinant pareiškėjos elgesį visų nurodytų aplinkybių kontekste, tokia kraštutinė (išimtinė) priemonė, kaip bankroto bylos nutraukimas, pareiškėjos atžvilgiu nebūtų adekvati, proporcinga ir teisinga. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį, kad bankroto bylos nutraukimo klausimas yra sprendžiamas jo pabaigoje.
Atsiliepimas
14. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Nei bankrutuojantis asmuo, nei bankroto procesą administravęs nemokumo administratorius nepateikė informacijos bei ją pagrindžiančių dokumentų apie pareiškėjos viso mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo laikotarpiu realių galimybių neturėjimą gauti pajamų, kuriomis bent iš dalies būtų tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai.
2.2. Nutartis patvirtinti pareiškėjos J. B.-H. mokumo atkūrimo planą priimta 2015 m. gruodžio 9 d., tai reiškia, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas privalėjo būti parengtas ne vėliau nei per 10 dienų nuo 2020 m. gruodžio 9 d. Jokios priežastys, dėl kurių buvo taip ilgai nepasirašinėjamas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas, nėra pateikiamos, paskutinis kreditorių susirinkimas buvo sušauktas 2020 m. liepos 28 d.
2.3. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas ne kartą vykusiuose kreditorių susirinkimuose teikdamas balsavimo raštu biuletenius teikė pastabas, tačiau nei nemokumo administratorius, nei bankrutuojantis asmuo, nei kreditorių susirinkimo pirmininkas į šias kreditoriaus AB SEB banko pastabas nereagavo.
2.4. Bankrutuojančiam asmeniui motinystės atostogos buvo skirtos laikotarpyje nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2017 m. spalio 28 d., apie planuojamą veiklą J. B.-H. informavo jau 2016 m. lapkričio 24 d., tačiau ir toliau jokie mokėjimai kreditorių finansiniams reikalavimams dengti nebuvo vykdomi.
2.5. Šiame bankroto procese nėra ir nebuvo siekiama teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, nėra ir nebuvo siekiama gauti kuo didesnes pajamas, kad susidarytų kaip galima didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas ir būtų galima kuo didesne apimtimi patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. FABĮ nuostatų nevykdymas, visiškas kreditorių finansinių reikalavimų netenkinimas, priklausančio turto perleidimas suinteresuotam asmeniui už pačių pasiūlytą kainą parodo, kad buvo siekiama kuo mažesnėmis sąnaudomis nusirašyti turimus įsipareigojimus kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
16. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo nutraukta pareiškėjos J. B.-H. fizinio asmens bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo, nepatvirtinus mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto
17. Pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nuostatą fizinio asmens bankroto institutu siekiama sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinių asmenų mokumą, užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros. Kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad fizinio asmens bankroto procesu siekiama ne apskritai atleisti fizinį asmenį nuo skolų grąžinimo kreditoriams, bet, taikant reabilitacijos, atkūrimo priemones, civilizuotai išspręsti išieškojimo iš nemokaus asmens turto problemas, subalansuoti ir apsaugoti visų jo kreditorių interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K‑3-316-313/2019, 18 punktas).
18. Bankroto plano įvykdymo sėkmingumas, kartu fizinio asmens bankroto tikslų įgyvendinimas priklauso būtent nuo asmens, kuriam iškelta bankroto byla, sąžiningų pastangų. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pirmiausia fizinis asmuo privalo būti aktyvus, sąžiningai naudotis jam bankroto įstatymu suteiktomis teisėmis ir vykdyti jam nustatytas pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228-313/2016, 18 punktas).
19. Viena fizinio asmens pareigų bankroto procese yra parengti mokumo atkūrimo planą. Fizinio asmens mokumo atkūrimo planas sudaromas ir jo tvirtinimo procedūros vykdomos taip pat siekiant teisingos kreditorių ir skolininko (fizinio asmens) interesų pusiausvyros, nes plane turi būti nurodoma įvairi informacija, iš kurios aišku, kaip skolininkas ketina atsiskaityti su kreditoriais bankroto procedūros metu, kokios yra kreditorių daromos nuolaidos, kokios planuojamos bankrutuojančio asmens pajamos ir išlaidos, administravimo išlaidos, turto realizavimo tvarka, bankrutuojančiam asmeniui būtinos jo poreikiams tenkinti išlaidos ir pan. Teismui patvirtinus planą, už jo įgyvendinimą atsako fizinis asmuo ir bankroto administratorius (FABĮ 8 straipsnio 12 dalis); fizinis asmuo turi tinkamai įgyvendinti plane nurodytas priemones ir (ar) vykdyti jame nustatytą veiklą (FABĮ 16 straipsnio 12 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bankrutuojančio fizinio asmens parengtas mokumo atkūrimo planas turi būti privalomai vykdomas, o nesant galimybių įvykdyti jame nustatytas sąlygas, turi būti keičiamas įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-316-313/2019, 22 punktas).
20. Pabaigus įgyvendinti mokumo atkūrimo planą, pabaigiamas ir fizinio asmens bankroto procesas. FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai atliktas paskutinis plane nustatytas mokėjimas, bankroto administratorius ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio mokėjimo dienos privalo parengti plano įgyvendinimo aktą, kurį pasirašo fizinis asmuo, bankroto administratorius ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Bankroto administratorius šį aktą ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikia teismui, plano įgyvendinimo akto kopiją – fiziniam asmeniui ir kreditorių susirinkimo pirmininkui. Pagal FABĮ 30 straipsnio 2 dalį teismas, gavęs plano įgyvendinimo aktą, priima nutartį baigti fizinio asmens bankroto bylą arba nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.
21. FABĮ 30 straipsnyje nėra reglamentuojamas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto turinys ir forma. Kasacinis teismas, aiškindamas FABĮ 30 straipsnio 1 dalį, pažymėjo, kad šiame straipsnyje nustatyti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto parengimo ir pateikimo teismui procedūriniai aspektai: akto rengimas siejamas su paskutiniu atliktu plane nurodytu mokėjimu, taip pat nustatyta teikimo teismui tvarka (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018 27–29 punktus). Taigi nei pačioje FABĮ 30 straipsnio normoje, nei kasacinio teismo praktikoje nėra atskleidžiamas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto turinys, nors kasacinis teismas, pasisakydamas dėl atskirų aptariamo akto dalių, jo turinį siejo su mokumo atkūrimo plano sąlygomis. Kasacinis teismas nurodė, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktas, pateiktas teismui nesilaikant tokio akto parengimo ir pateikimo teismui FABĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros ir neįgyvendinus mokumo atkūrimo plane nurodytų sąlygų (mokumo plane numatyto įsipareigojimo siekti įsidarbinti ir dirbti bet kokį darbą), sudaro pagrindą netvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto ir neleisti užbaigti bankroto bylos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-47-313/2018 31 punktą).
22. Pažymėtina, kad mokumo atkūrimo planas ir jame nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška. FABĮ normose aiškiai ir detaliai reglamentuojamas mokumo atkūrimo plano turinys, jo parengimas, tvirtinimas (šio įstatymo 7, 8 straipsniai), taip pat jo vykdymo kontrolė – administratorius ne rečiau kaip kartą per pusę metų rengia ir teikia teismui, kreditorių susirinkimui ir bankrutuojančiam asmeniui plano vykdymo eigos ataskaitą. Neįvykdžius plane nurodytų įsipareigojimų, būtų pažeista kreditorių ir fizinio asmens interesų pusiausvyra, t. y. pažeistas fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimas. Tam, kad pasibaigus plano įgyvendinimo terminui būtų galima įvertinti, ar kreditorių ir fizinio asmens interesų pusiausvyra viso bankroto proceso metu buvo išlaikyta ir planas buvo tinkamai vykdomas, plano įgyvendinimo akte turi atsispindėti visos esminės plano nuostatos, tarp jų ir visų fizinio asmens plane nustatytų įsipareigojimų (į)vykdymas. Dėl to darytina išvada, kad FABĮ 30 straipsnio nuostatos, įtvirtinančios mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto parengimą ir pateikimą teismui, sistemiškai aiškintinos su FABĮ 7 straipsnio nuostatomis, įtvirtinančiomis mokumo atkūrimo plano turinį. Taigi mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte turi būti pasisakyta dėl kiekvienos FABĮ 7 straipsnyje nustatytos ir plane aptartos nuostatos, kad būtų galima spręsti, ar (ir kaip) konkreti plano dalis buvo įgyvendinta, ar fizinis asmuo, atlikdamas reikiamus veiksmus, įgyvendino plane nurodytus prisiimtus įsipareigojimus. Aktas turi būti išsamus ir pagrįstas mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitose nurodytais duomenimis, nes šis dokumentas faktiškai ir teisiškai lemia bankroto bylos pabaigą (FABĮ 30 straipsnio 2 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑336-219/2020 26 punktą).
23. Pareiškėja J. B.-H. atskirajame skunde nurodo, kad mokumo atkūrimo pabaigos aktas buvo pasirašytas visų asmenų bei tinkamai pateiktas teismui tvirtinti, o ji pagal savo galimybes vykdė teismo patvirtintą mokumo atkūrimo planą, neviršijo plane nustatytų būtinųjų poreikių sumos, siekė vykdyti ir pagal galimybes vykdė darbinę veiklą, nuolat dėjo aktyvias pastangas susirasti apmokamą darbą bei gauti kuo didesnes pajamas, kurias galėtų skirti tiek iš dalies tenkinant savo būtinuosius poreikius, tiek ir kitų kreditorių finansinius reikalavimus. Jei veiksmai būtų davę reikšmingų rezultatų ir ji būtų pradėjusi gauti didesnes pajamas, tuomet būtų tikslinusi mokumo atkūrimo planą ir atitinkamai numačiusi sumas, kurios būtų skirtos kreditoriams.
24. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akto pasirašymas ir pateikimas teismui tvirtinti yra pagrindas pradėti bankroto pabaigos procedūrą FABĮ 30 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau ne pagrindas patvirtinti tokį aktą. Tam, kad būtų galima patvirtinti mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktą ir užbaigti bankroto procedūrą, turi būti vertinamas faktinis plano įvykdymas. Taigi, teismas, prieš priimdamas sprendimą užbaigti fizinio asmens bankroto procedūrą, turi patikrinti plano įvykdymą ir tik nustatęs, kad akte atspindėta visa plano įgyvendinimo informacija, mokumo plane nurodytos sąlygos įgyvendintos, spręsti dėl jo tvirtinimo. Priešingu atveju nustačius, kad planas neįgyvendintas arba yra kitos aplinkybės, sudarančios pagrindą nutraukti bankroto bylą, fizinio asmens bankroto byla nutrauktina.
25. Nors pareiškėja J. B.-H. teigia, kad teismo patvirtintas mokumo atkūrimo planas pagal galimybes buvo įvykdytas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius duomenis neturi pagrindo daryti tokią išvadą. Bankroto administratorės pateiktame mokumo plano atkūrimo įgyvendinimo akte gana abstrakčiai aptartas plane nustatytų priemonių įgyvendinimas, nurodyti ne visi mokumo atkūrimo plane nurodyti įsipareigojimai ir bankrutuojančio fizinio asmens veiksmai, kurių jis ėmėsi šiems įsipareigojimas įvykdyti, t. y. nenurodyta, kaip bankrutuojantis asmuo įgyvendino plane nurodytas kitas priemones (dėjo maksimalias pastangas, kad įsitvirtinti darbo rinkoje, gauti didesnes pajamas ir skirti dalį piniginių lėšų kreditorių reikalavimams tenkinti) mokumui atkurti, ar atkūrė savo mokumą (šie duomenys neatsispindi ir pareiškėjos pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose ir jų prieduose); nedetalizuotos (neaiškiai, neišsamiai nurodytos) pajamos, kurias per visą bankroto proceso laikotarpį gavo bankrutuojantis asmuo, nenurodyta, kokias pajamas jis gauna šiuo metu; taip pat neišsamiai nurodyta (nedetalizuota) plane nustatyta per bankroto procesą skirta būtiniesiems poreikiams tenkinti suma ir faktiškai skirta suma šiems poreikiams tenkinti. Atkreiptinas dėmesys, kad bankrutuojančio asmens pareiga pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą yra įtvirtinta ne tik mokumo atkūrimo plane, bet ir FABĮ 16 straipsnio 10 punkte.
26. Pastebėtina, kad pagal bankroto administratorės kartu su ataskaita Nr. 7 pateiktą plano vykdymo detalizaciją (2019 m. liepos 31 d.) (t. 4 b. l. 102) pareiškėjos būtinieji poreikiai (pagal faktą) per laikotarpį 2015-07-2015-10 ir 9 pusmečius sudarė 12 182,90 Eur sumą (prie kiekvieno pusmečio pagal faktą nurodyta ta pati suma – 1 260,30 Eur), tuo tarpu iš administratorės kartu su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktu pateiktos detalizacijos (t. 4 b. l. 122) matyti, kad pareiškėjos būtinieji poreikiai (pagal faktą) per visą bankroto procesą sudarė gerokai mažesnę – 6 752,44 Eur sumą (apie 112,54 Eur/mėn.), nors mokumo atkūrimo plane nurodyta pareiškėjos būtinųjų poreikių suma – 210,05 Eur/mėn. Bankroto administratorė mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo akte nurodė, kad fizinis asmuo savo būtinųjų poreikių neviršijo (1.3 punktas). Tačiau iš byloje esančių pareiškėjos „Swedbank“, AB sąskaitos išrašų matyti, kad, pavyzdžiui, 2018 m. rugsėjo mėn. pareiškėja turėjo 508,85 Eur išlaidų, 2018 m. spalio mėn. – 702,10 Eur, 2019 m. birželio mėn. – 1 145,75 Eur, 2019 m. rugpjūčio mėn. – 493,52 Eur ir t. t. Bankroto administratorė nei kartu su teismui teiktomis ataskaitomis, nei su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktu nepateikė jokio paaiškinimo, iš kokių duomenų ji nustatė pareiškėjos turėtas faktines išlaidas būtiniesiems poreikiams ir padarė išvadą, kad šios išlaidos neviršijo mokumo atkūrimo plane nustatytų išlaidų būtiniesiems poreikiams dydžio, kodėl šios išlaidos, nurodytos kartu su ataskaita Nr. 7 pateiktoje plano vykdymo detalizacijoje (2019 m. liepos 31 d.) ir kartu su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktu pateiktoje detalizacijoje esmingai skiriasi. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių taip pat nesiaiškino ir nenustatė, kokios iš tikrųjų bankroto procese buvo pareiškėjos faktinės būtinosios išlaidos, ar jos neviršijo mokumo atkūrimo plane nurodytų išlaidų dydžio.
27. Pažymėtina ir tai, kad pagal teismo patvirtintą bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo planą pareiškėjos vienintelės pajamos motinystės atostogų laikotarpiu (nuo 2014 m. spalio 29 d. iki 2017 m. spalio 28 d.) – motinystės pašalpa – 135,05 Eur/mėn. (jokios kitos pajamos plane nebuvo numatytos). Tačiau iš bankroto administratorės pateiktų rašytinių įrodymų (bankrutuojančio asmens banko sąskaitų išrašų) matyti, jog mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu pareiškėja turėjo ir kitų pajamų (pavyzdžiui, grynųjų pinigų įnešimas į sąskaitą, mokėjimo pavedimai iš trečiųjų asmenų). Bankroto administratorės kartu su ataskaita Nr. 7 pateiktoje plano vykdymo detalizacijoje (2019 m. liepos 31 d.) (t. 4 b. l. 102) nurodyta, kad pareiškėjos pajamos (pagal faktą) per laikotarpį 2015-07-2015-10 ir 9 pusmečius sudarė 7 992,59 Eur, o administratorės kartu su mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo aktu pateiktoje detalizacijoje (t. 4 b. l. 122) nurodyta, kad pareiškėjos pajamos (pagal faktą) per visą bankroto procesą sudarė 8 843,44 Eur sumą. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėja mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu gavo didesnes pajamas nei nurodytos plane (ne tik motinystės išmokas), tačiau į depozitinę banko sąskaitą pervesta tik plane nustatyta suma (už parduotą nekilnojamąjį turtą ir administravimo išlaidos), o viršijanti plane nustatytą sumą dalis panaudota būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pastebėtina, kad jau pačiame patvirtintame mokumo atkūrimo plane pareiškėjos nurodytos gaunamos pajamos (135,05 Eur/mėn.) buvo mažesnės nei būtinieji poreikiai (210,05 Eur), o byloje nėra pateikta jokių duomenų apie tai, iš kokių lėšų pareiškėja tuos būtinuosius poreikius mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu tenkino. Pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose nurodo nuo 2019 m. spalio 19 d. vykdanti veiklą pagal verslo liudijimą, tačiau byloje nėra jokios detalizacijos apie iš šios veiklos gautas pajamas plano įgyvendinimo laikotarpiu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėja mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu mokėjo draudimo įmokas (PZU draudimas), įmokas už mokslą (Š. I. L. kolegija) (šios išlaidos atsispindi sąskaitos išrašuose), be to, pareiškėja nurodė besinuomojanti butą Vilniuje, taigi mokamas nuomos mokestis, tačiau mokumo atkūrimo plane tokios išlaidos prie būtinųjų poreikių apskritai nėra nurodytos. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nenustatė (nesiaiškino), kokio dydžio buvo pareiškėjos būtinieji poreikiai (pagal faktą) mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu, jų pokyčio per plano vykdymo laikotarpį, ar jie neviršijo plane numatyto būtinųjų poreikių dydžio, ar pareiškėjos gautos pajamos buvo didesnės nei būtinieji poreikiai ir ar pareiškėja turėjo galimybę į depozitinę banko sąskaitą pervesti didesnę pajamų sumą, nei nustatyta plane.
28. Pažymėtina, kad kasdienės išlaidos, nepriklausomai nuo to, kokios buvo patvirtintos mokumo atkūrimo plane, gali kisti, todėl susidaręs galimai didesnis pajamų ir išlaidų skirtumas leidžia patenkinti didesnę kreditorių skolos dalį, pervedant šią sumą į depozitinę sąskaitą. Dėl pakitusio pajamų ir išlaidų skirtumo susidariusios lėšos negali būti savaime skiriamos fizinių asmenų poreikiams tenkinti. Minėta, kad mokumo atkūrimo plane nurodytos priemonės fizinio asmens mokumui pagerinti yra fizinio asmens ir jo kreditorių susitarimo išraiška, o bankrutuojantys fiziniai asmenys turi pareigą nepriekaištingai vykdyti plane prisiimtus įsipareigojimus, todėl perviršiu esančios lėšos gali būti naudojamos būtiniesiems poreikiams tenkinti tik tuo atveju, kai parengiamas ir patvirtinamas plano pakeitimo projektas, kuriuo susitariama dėl kitokios tam tikrų sąlygų vykdymo tvarkos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-219/2020 26 punktą).
29. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorė AB „Šiaulių bankas“ 2020 m. liepos 21 d. balsavimo raštu biuletenyje nurodė, kad bankrutuojančio asmens pajamos 8 pusmetį sudarė 1 730 Eur, būtinieji poreikiai 1 260,30 Eur, administravimo išlaidoms dengti pervesta 160 Eur, skirtumas 309,70 Eur, kuris nebuvo pervestas į depozitinę sąskaitą, kas iš esmės pažeidžia planą ir neatitinka bankroto proceso esmės; iš pateikto ataskaitos 1 priedo matyti, kad pusė plano planuotų pajamų negauta (3, 4, 5, 7 pusmečiai) arba informacija nėra atnaujinta teisingai, nes pateikta detalizacija datuota 2019 m. liepos 31 d. Tuo tarpu kreditorius AB SEB bankas teikdamas pastabas dėl bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitų Nr. 6 ir 7, nurodė, kad iš pateiktos informacijos matyti, jog bankrutuojantis asmuo vykdo individualią veiklą bei gauna pajamas, tačiau jokių veiksmų dėl plano keitimo bei kreditorinių reikalavimų tenkinimo nesiimama; esant pateiktiems nepilniems sąskaitų išrašams sunku spręsti apie bankrutuojančio asmens per ataskaitinius laikotarpius gautas pajamas bei patirtas išlaidas. Šių kreditorių akcentuojamos aplinkybės gali sudaryti pagrindą abejoti plano įgyvendinimo akto teisingumu, nes fizinio asmens pareiga pagrįsti gaunamas pajamas ir patiriamas išlaidas išlieka viso mokumo atkūrimo plano vykdymo metu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-190-706/2015).
30. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad bankroto administratorė teismui yra pateikusi tik 7 bankrutuojančio asmens mokumo atkūrimo plano vykdymo eigos ataskaitas už laikotarpį nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki 2020 m. balandžio 30 d., už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d., t. y. plano įgyvendinimo pabaigos, plano vykdymo ataskaita nėra pateikta, taip pat nepateikti duomenys apie minėtu laikotarpiu bankrutuojančio asmens gautas pajamas, turėtas išlaidas. Tokie duomenys suteikia pagrindą daryti išvadą, kad bankroto administratorė, turėdama pareigą ne rečiau kaip kartą per pusę metų teikti teismui ataskaitas apie mokumo atkūrimo plano vykdymą, iš viso turėjo pateikti dešimt ataskaitų, tačiau kreditoriams ir fiziniam asmeniui ataskaitų apie plano vykdymo eigą nustatytais terminais neteikė. Nors kreditoriai fizinio asmens bankroto byloje turi teisę ne tik gauti iš bankroto administratorės ataskaitas apie plano vykdymą, informaciją apie bankroto bylos eigą, bet turi ir kitas pakankamai plačias mokumo atkūrimo plano vykdymo kontrolės funkcijas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑190‑706/2015), tačiau tai nepaneigia bankroto administratorės pareigos teikti ataskaitas tinkamai, įstatyme nustatyta tvarka ir būdu. Mokumo atkūrimo plano vykdymo ataskaitoje turi aiškiai atsispindėti, kaip bankrutuojantis fizinis asmuo vykdė savo pareigas, todėl, nesant tinkamai parengtos ir pateiktos ataskaitos apie plano įgyvendinimą, negali būti pripažįstama, kad fizinis asmuo vykdė/nevykdė savo pareigas laikydamasis plane nustatytos tvarkos. Plano įgyvendinimo akto pagrįstumą patvirtina ataskaitose nurodytos aplinkybės, todėl teismas turi būti aktyvus ir įpareigoti administratorę tokią ataskaitą (už laikotarpį nuo 2020 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 9 d., t. y. plano įgyvendinimo pabaigos) bei sąskaitos išrašus pateikti, priešingu atveju – gali pripažinti, kad nėra duomenų apie plano vykdymo tinkamumą/netinkamumą.
31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, gavęs bankroto administratorės parengtą plano įgyvendinimo aktą, neįvertino (neišanalizavo) mokumo atkūrimo plano vykdymo laikotarpiu (2015 m. gruodžio 9 d. – 2020 m. gruodžio 9 d.) bankrutuojančio asmens gautų pajamų, jų pokyčio (padidėjimo), patirtų išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti ir administravimo išlaidoms padengti, kur ir kam buvo panaudotos lėšos, viršijančios būtiniesiems poreikiams tenkinti nustatytą sumą ir administravimo išlaidų sumą, bankrutuojančio asmens galimybių iš gaunamų pajamų didesne dalimi atsiskaityti su kreditoriais, taip pat duomenų, ar bankrutuojantis asmuo dėjo visas pastangas padidinti gaunamas pajamas, o jei nepadidino gaunamų pajamų, ar egzistavo objektyvi galimybė tai padaryti, ar bankrutuojantis asmuo tinkamai vykdė visas plane ir FABĮ jam nustatytas pareigas. Šių aplinkybių įvertinimui būtinas įrodymų išreikalavimas iš bankroto administratorės ir bankrutuojančio asmens.
32. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam atskirojo skundo išnagrinėjimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-107/2010 ir kt.).
33. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias fizinio asmens bankroto proceso pabaigą, neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių ir neatskleidė nagrinėjamo klausimo esmės, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir klausimas dėl fizinio asmens J. B.-H. bankroto proceso pabaigos perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. birželio 9 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl fizinio asmens J. B.-H. bankroto proceso pabaigos perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.