Utenos apylinkės teismo sprendimas, e2-19-1166/2025

Teismas: Utenos apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2025-06-25
Bylos Nr.: e2-19-1166/2025
Teisminio proceso Nr.: 2-50-3-00923-2023-1
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Alvydas Žala
Ieškovas: J. V.
Atsakovas: D. V.
Išvadą teikia: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus
Advokatai: Valdas Levinas, Vytautas Garla

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2-19-1166/2025Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00923-2023-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.1.2.9; 3.1.7.12; 3.2.6.1

(N)(S)UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. birželio 25 d.Utena

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų teisėjas Alvydas Žala,

sekretoriaujant Elonai Mackutei, Vaidai Umbrasienei, Sandrai Dairutienei, Aurelijai Vitkevičienei,

dalyvaujant ieškovei J. V., jos atstovui advokatui Vytautui Garlai,atsakovui D. V., jo atstovui advokato padėjėjui Valdui Levinui,

institucijos, teikiančios išvadą byloje, - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Ingai Trimailovai,

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovui D. V. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė J. V. 2023 m. gegužės 8 d. kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama:

1) pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-267-1027/2022 dalyje dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir nustatyti nepilnamečių E. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. V., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove;

Šalies argumentai

2) pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2YT-267-1027/2022 dalyje dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo ir nustatyti, kad nuo 2023 m. kovo 26 d. atsakovas D. V. nepilnametėms dukroms E. V. ir U. V. kiekvieną mėnesį mokės po 240 Eur išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis iki pilnametystės, išmokas kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

3) paskirti ieškovę J. V. nepilnamečių vaikų U. V. ir E. V. gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise;

4) nutraukti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-267-1027/2022 priteistą išlaikymo išieškojimą iš ieškovės J. V. nepilnametėms E. V. ir U. V. nuo 2023 m. kovo 26 d.;

5) pripažinti negaliojančia Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-267-1027/2022 nustatytą ieškovės J. V. ir nepilnamečių E. V. ir U. V. bendravimo tvarką;

6) priteisti iš atsakovo D. V. bylinėjimosi išlaidas valstybei už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

Šalys įvairiuose savo procesiniuose dokumentuose ir paaiškinimuose teismo posėdžių metu nurodė daug aplinkybių, bylojančių apie šalių konfliktinius santykius ir priekaištus viena kitai dėl rūpinimosi vaikais, todėl teismas, iš esmės spręsdamas šalių ginčą, sprendime nurodo esmines, teismo vertinimu, teisingam ginčo sprendimui svarbias aplinkybes.

Šalies argumentai

Ieškovė J. V. savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose nurodė, kad su atsakovu D. V. santuoką nutraukė Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu civilinėje byloje Nr. e2YT-267-1027/2022. Minėtu sprendimu nepilnamečių dukrų U. V. ir E. V. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu D. V.. Minėtu sprendimu ieškovė J. V. įsipareigojo kiekvienai dukrai teikti išlaikymą po 140 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukrų pilnametystės. Ieškovė nurodo, kad savo įsipareigojimus vykdė, išlaikymo įsiskolinimo nėra. Ieškovė nurodo, kad kreipėsi į teismą dėl šiuo metu iš esmės pasikeitusių aplinkybių, nes atsakovo D. V. sugyventinė E. L. 2023 m. kovo 26 d. buitinio konflikto metu smurtavo prieš nepilnametę ieškovės dukrą E. V.. Dėl šio įvykio ieškovė parašė pareiškimą policijai, dėl kurio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Ieškovės teigimu, atsakovo sugyventinei E. L. pareikšti įtarimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Ieškovės teigimu, atsakovas neturi kitos gyvenamosios vietos, kur galėtų dukroms užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas. Ieškovės teigimu, dukros nuo 2023 m. kovo 26 d. gyvena su ieškove ir su atsakovu gyventi nenori. Ieškovė nurodo, kad dukros pas ją apsigyveno po to, kai buvo paimtos iš nesaugios joms aplinkos. Ieškovė pažymi, kad po minėto įvykio dukros pas ją apgyvendintos laikinai, ji jomis rūpinasi, jas išlaiko, sudaro tinkamas sąlygas gyventi ir mokytis. Ieškovės teigimu, abi dukros nori gyventi su ja ir ateityje nenori grįžti pas atsakovą.

Atsiliepimas

Atsakovas D. V. savo procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymi, kad vaikai nori gyventi su juo, o ikiteisminis tyrimas dar nėra baigas, nėra konstatuota, kad jo sugyventinė tyčia sukėlė vaikui skausmą. Jis pats nei prieš vieną vaiką niekada nesmurtavo. Atsakovas pažymi, kad vaikams gyvenant su juo iš jo pusės nekilo joks pavojus. Nurodo, kad jo gyvenamojo būsto sąlygos labiausiai atitinka vaikų interesus, vaikai pripratę gyventi su juo, vaikai turi asmeninę erdvę, visas reikiamas priemones. Pažymi, kad vaikai iki šiol tik trumpam svečiuodavosi pas ieškovę. Atsakovas pažymi, kad vaikai ne kartą yra išreiškę norą gyventi su juo, nes ieškovė negeba rodyti vaikams šilumos ir meilės, apkalbinėja atsakovą, nuteikinėja vaikus prieš jį. Be to, atsakovas nurodo nesuprantantis, kaip vaiko poreikiai nuo 140 Eur (kaip buvo susitarta nutraukiant santuoką) pakilo iki ieškovės prašomos priteisti vaikams išlaikymo sumos. Atsakovas pažymi, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų apie iš esmės pasikeitusias aplinkybes pakeisti nuolatinę vaikų gyvenamąją vietą. Atsakovas pažymi, kad ieškovė nenurodė jokių motyvų apie pasikeitusius vaikų poreikius dėl išlaikymo dydžio.

Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius 2023 m. birželio 14 d. pateiktoje išvadoje nurodė, kad ieškovės J. V. ieškinys dalyje dėl nepilnametės U. V. gyvenamosios vietos pakeitimo gali pažeisti geriausius vaiko interesus, nes preliminarios išvados rengimo metu nėra objektyvių duomenų, kad atsakovas D. V. nededa pastangų ir negeba užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų. Išvadoje nurodoma, kad ieškovės prašoma priteisti 240 Eur išlaikymo suma kiekvienam vaikui yra pakankama ne tik būtiniausiems vaikų poreikiams tenkinti, bet ir tinkamas išlaikymas vaikų laisvalaikiui, saviraiškos pomėgiams, lavinimui, gabumams tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Šalių paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė J. V. ir atsakovas D. V. turi dvi nepilnametes dukras: E. V., gim. (duomenys neskelbtini), ir U. V., gim. (duomenys neskelbtini).

Byloje nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-267-1027/2022 nutraukė šalių santuoką bendru sutikimu bei patvirtino 2022 m. kovo 23 d. sudarytą šalių sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šalių sutarties 3.1. punktą, šalių vaikų U. V. ir E. V. gyvenamoji vieta nustatyta su atsakovu D. V.. Pagal sutarties 3.2. punktą, ieškovė J. V. įsipareigojo teikti nepilnametėms dukroms išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kiekvienai dukrai po 140 Eur iki jų pilnametystės nuo 2021 m. lapkričio mėnesio. Sutarties 3.4. punkte šalys susitarė dėl ieškovės J. V. bendravimo su vaikais tvarkos.

Ieškovė J. V. 2023 m. gegužės 8 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi vaikams su atsakovu tapo gyventi nesaugu. Ieškinys iš esmės grindžiamas tuo, kad atsakovo D. V. sugyventinė E. L. 2023 m. kovo 26 d. buitinio konflikto metu smurtavo prieš nepilnametę ieškovės dukrą E. V., o atsakovas neturi kitos gyvenamosios vietos, kur galėtų dukroms užtikrinti saugias gyvenimo sąlygas. Ieškovės teigimu, dukros nuo 2023 m. kovo 26 d. gyvena su ieškove ir su atsakovu gyventi nenori, abi dukros nori gyventi su ja ir ateityje nenori grįžti pas atsakovą.

Atsakovas D. V. 2023 m. birželio 16 d. atsiliepimu į ieškinį nesutiko su ieškiniu, tačiau 2025 m. gegužės 22 d. teismo posėdyje su ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko, kad dukra E. V. gyventų su ieškove, nes to nori pati dukra. Atsakovas savo nesutikimą iš esmės grindžia tuo, kad ieškovė netinkamai rūpinasi vaikais, jų sveikata, neleidžia vaikams bendrauti su atsakovu, nuteikinėja vaikus prieš jį, jis turi tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas vaikams gyventi pas jį.

Dėl vaikų gyvenamosios vietos pakeitimo

Vienas esminių tėvų valdžios (globos teisių) elementų – teisė nustatyti vaiko gyvenamąją vietą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.168, 2.14 straipsniai). Šios teisės įgyvendinimas glaudžiai susijęs su geriausių vaiko interesų užtikrinimu, tinkamos jo vystymuisi materialinės, socialinės, psichologinės aplinkos nustatymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 22 punktas).

Visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas). Tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Vienas iš tokių teismo kompetencijai priskirtinų spręsti klausimų – vaiko gyvenamosios vietos nustatymas, kai tėvai gyvena skyrium ir nesutaria, su kuriuo jų turėtų gyventi nepilnametis vaikas (CK 3.169 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 23 punktas).

Teismai, spręsdami klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi išsiaiškinti ir nustatyti tiek vaiko norus ir pažiūras, tiek kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, panaudojant ir valstybės teikiamą paramą, taip pat kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo, – vaiko interesai. Jis grindžiamas nacionalinių ir tarptautinių teisės aktų garantuojamu prioritetinės vaiko teisių bei interesų apsaugos ir gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jų interesus.

Kasacinio teismo pažymėta, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis). Pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, reikia įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014; 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 25 punktas).

Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje.

Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2004; 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006 ir kt.). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 61 punktas).

Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Vaiko gyvenamosios vietos pakeitimas turi būti pateisinamas ir būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 27 punktas).

CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Pagal CPK 380 straipsnio 1 dalį, kai sprendžiamas bet kuris su vaiku susijęs klausimas, vaikas, sugebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; priimant sprendimą turi būti atsižvelgta į vaiko nuomonę, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams.

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020, 86, 87 punktai).

Byloje nustatyta, kad ieškovė J. V., prašydama pakeisti šalių vaikų gyvenamąją vietą, be kita ko, remiasi 2023 m. kovo 26 d. įvykio faktinėmis aplinkybėmis, kuomet, jos teigimu, buitinio konflikto metu atsakovo D. V. sugyventinė E. L. smurtavo prieš nepilnametę ieškovės dukrą E. V..

Iš 2023 m. birželio 15 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2023 m. gegužės 30 d. atsakovo D. V. sugyventinei E. L. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, įtariant ją tuo, kad ji 2023 m. kovo 26 d., apie 18.20 val., (duomenys neskelbtini), bute, dėl asmeninių nesutarimų ir pykčio kilusio konflikto metu, žinodama, kad už miegamojo kambario durų stovinti kartu gyvenanti sugyventinio nepilnametė dukra E. V., tyčia spyrė į duris, kurios nuo smūgio atsidarydamos trenkėsi E. V. į dešinį šoną ir taip dėl nugaros apatinės dalies sumušimo dešinėje, pasireiškusio minkštųjų audinių patinimu, nukentėjusiajai E. V. nežymiai sutrikdė sveikatą, - tai yra įtariama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje. E. L. savo kaltės nepripažino ir nurodė, kad niekuomet prieš E. V. nesmurtavo. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų įtariamosios E. L. ir nukentėjusiosios E. V. parodymų turinio matyti, kad tarp jų abiejų vyksta nesutarimai dėl, E. L. teigimu, netinkamo nepilnametės elgesio. Minėtu prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatavus, kad E. L. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad po minėto nepilnametės E. V. ir atsakovo sugyventinės E. L. konflikto, 2023 m. kovo 29 d. buvo atliktas U. V. ir E. V. situacijos vertinimas, nustatyta būtinybė vertinti pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikį, atsakovo D. V. šeimai inicijuotas atvejo vadybos procesas.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) 2023 m. gegužės 31 d. ištyrė ieškovės J. V. šeimos aplinkos sąlygas ir nustatė, kad ieškovė J. V. su dukra E. V. gyvena nuomojamame dviejų kambarių bute, kuriame yra visi komunaliniai patarnavimai, apsilankymo metu bute buvo tvarkinga, švaru, E. V. turi jai skirtą atskirą kambarį, bute yra visi būtiniausi namų apyvokos daiktai ir baldai, nepilnametei E. V. yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, ilsėtis.

Tarnybos atstovai 2023 m. birželio 1 d. ištyrė atsakovo D. V. šeimos aplinkos sąlygas ir nustatė, kad atsakovas su drauge E. L. ir trimis nepilnamečiais vaikais gyvena keturių kambarių nuomojamame bute, kuriame yra visi patogumai, apsilankymo metu bute buvo pakankamai tvarkinga ir švaru. Nepilnametė U. V. turi jai skirtą kambarį, pas tėvą D. V. yra sudarytos tinkamos sąlygos gyventi, mokytis, ilsėtis.

Tarnybos 2023 m. birželio 14 d. išvadoje nurodoma, kad rengdama išvadą, ištyrė ieškovės J. V. ir atsakovo D. V. šeimos aplinkos sąlygas ir nustatė, kad mergaitės būdamos pas motiną, turi joms skirtą atskirą vieną kambarį; mergaitės, būdamos pas tėvą D. V., taip turėtų joms skirtus atskirus kambarius. Iš Tarnybai pateiktos informacijos matyti, kad 2023 m. birželio 14 d. vertinimu abu tėvai, tiek mama, tiek tėtis yra pajėgūs užtikrinti vaikams tinkamas buitines gyvenimo sąlygas. Tarnybos atstovų apsilankymo metu E. V. yra nurodžiusi, kad ir toliau nori likti gyventi su mama. E. V. išsakyta nuomonė, Tarnybos vertinimu, galėtų būti vertinama kaip objektyvi ir geriausiai atitinkanti jos interesus, tiek dėl mergaitės amžiaus, tiek dėl emocinės būklės. U. V. galimai dėl jai nustatyto neįgalumo ir savo brandos savarankiškos nuomonės išreikšti negali. Ištyrus atsakovo D. V. šeimos aplinkos sąlygas, išklausius nepilnamečius vaikus ir šalis, Tarnyba išvados rengimo metu nenustatė, kad gyvenamoji aplinka pas mergaičių tėvą D. V. tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaikų normaliam vystymuisi ir nenustatyta, kad yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Tarnyba išvados rengimo metu nenustatė ir negavo objektyvių duomenų, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių U. V. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su tėvu D. V.. Nėra gauta duomenų, kad būtų pasikeitęs tėvo elgesys, jo materialinė padėtis, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kad būtų pasikeitęs vaiko noras. Taip pat Tarnyba preliminarios išvados rengimo metu neturėjo objektyvių duomenų, kad atsakovas D. V. nededa pastangų ir negeba užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų.

Žemesnės instancijos teismas

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. spalio 3 d. nutartimi vaikui U. V., gim. (duomenys neskelbtini), buvo paskirta ambulatorinė teismo psichologijos ekspertizė.

2024 m. sausio 3 d. Tarnyba gavo E. V. pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuriame buvo nurodoma, kad pas ieškovę į namus atėjo neprižiūrėta U. V. (gyvenusi su atsakovu), kurios atsakovas D. V. neprižiūri, skundėsi danties skausmu.

Tarnyboje E. V. pranešimo pagrindu, 2024 m. sausio 3 d. buvo registruotas pranešimas apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. (duomenys neskelbtini). Iš 2024 m. sausio 8 d. Vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Tarnyba, reaguodama į minėtą pranešimą, atliko U. V. situacijos vertinimą. Atliekant nepilnametės U. V. situacijų vertinimą ir vertinant vaiko apsaugos poreikį, vienam iš vaiko įstatyminių atstovų, t. y. vaiko tėvui, atsakovui D. V., buvo nustatytas rizikos veiksnys - vaiko atstovas pagal įstatymą nesiekia padėti vaikui spręsti problemų ir (ar) negeba suvaldyti situacijos, keliančios jam grėsmę (pavyzdžiui, dėl patyčių bet kurioje vaiko aplinkoje, sveikatos iššūkių, suicidinių vaiko minčių ir pan.). Rizikos veiksnys nustatytas tik atsakovui D. V., o kitas vaiko atstovas pagal įstatymą - vaiko motina, ieškovė J. V. geba užtikrinti vaikui saugią aplinką, jo teises bei geriausius interesus. Vaiko situacijos vertinimo metu nustatyta, jog buvo pažeista U. V. teisė į tinkamas gyvenimo sąlygas.

2024 m. sausio 12 d. byloje buvo gautas ieškovės J. V. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo nustatyti laikiną ir U. V. gyvenamąją vietą su ieškove J. V. jos gyvenamojoje vietoje. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nepilnametės U. V. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove J. V..

Žemesnės instancijos teismas

2024 m. sausio 25 d. ir 2024 m. vasario 15 d. Utenos rajono socialinių paslaugų centro raštuose nurodoma, kad lankantis ieškovės J. V. šeimoje stebima, kad moteris geba savarankiškai rūpintis dukromis E. V. ir U. V., nėra duomenų apie mamos netinkamą elgesį su vaikais. 2024 m. vasario 19 d. Utenos rajono socialinių paslaugų centro rašte nurodoma, kad atsakovas D. V. bendrauja su atvejo vadybininku ir socialiniu darbuotoju, atvyksta į atvejo vadybos posėdžius, tačiau sunkiai įsisąmonina kitų specialistų pagalbos reikalingumą. 2024 m. kovo 29 d. Utenos rajono socialinių paslaugų centro rašte nurodoma, kad ieškovė J. V. tinkamai rūpinasi vaikais, užtikrina jų sveikatingumą, tenkina jų poreikius, domisi vaikų ugdymu, bendrauja su ugdymo įstaigos specialistais, nuolat vykdo pokalbius su socialine darbuotoja. 2024 m. birželio 4 d. U. V. progimnazijos rašte nurodoma, kad U. V. turi visas mokymosi priemones, visada atlieka namų užduotis, būna pasiruošusi pamokoms. Pažymima, kad mergaitei grįžus gyventi pas mamą, mergaitė tapo linksmesnė, atsirado veide šypsena, pasikeitė ir drabužių stilius – mergaitė rengiasi modernesniais, paauglei tinkančiais jaunatviškais drabužiais, dažniau įsitraukia į klasės veiklas, noriai važiuoja į klasės išvykas, dalyvauja popamokinėje veikloje. Nurodoma, kad mama dalyvauja tėvų susirinkimuose, dažnai skambina klasės vadovei, teiraujasi apie vaiko pasiekimus ir elgesį mokykloje.

2025 m. kovo 5 d. Utenos rajono socialinių paslaugų centro rašte nurodoma, kad teikiant šeimai socialinės priežiūros paslaugas J. V. bendravo ir bendradarbiavo su socialiniu darbuotoju, priėmė pagalbą bei sprendė iškilusias problemas, informuodavo apie šeimoje vykstančius pokyčius. Bendravimas vyko sklandžiai, lankant šeimą ar esant poreikiui susisiekiant telefonu. Siekiant ugdyti pozityvius motinystės įgūdžius J. V. lankė grupinius užsiėmimus, skirtus motinoms, auginančioms paauglius vaikus. Lankant šeimą nebuvo užfiksuota, kad J. V. būtų neigiamai nusiteikusi dukrų su tėvu bendravimui, susitikimams. Teikiant socialines paslaugas buvo fiksuota, kad D. V. su dukra U. V. nebendravo apie keturis mėnesius (2024 m. liepa, rugpjūtis, rugsėjis, spalis). E. V. apsigyvenus pas motiną, tėvas nesiekė bendrauti su dukra.

2025 m. balandžio 7 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodoma, kad ieškovė J. V. su nepilnametėmis dukromis gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame trijų kambarių name. Apsilankymo metu namuose buvo tvarkinga, mergaitės turi atskirus kambarius, joms yra sudarytos tinkamos sąlygos augti, mokytis, ilsėtis, užsiimti pomėgiais.

2024 m. lapkričio 29 d. – gruodžio 27 d. Teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad U. V. tarpasmeniniai santykiai su motina ir tėvu kokybiškai tapatūs – tai emociškai artimi ir reikšmingi jai asmenys, ji emociškai saugiai prie abiejų tėvų prisirišusi ir stengiasi nei vieno iš tėvų neišskirti kaip reikšmingesnio. U. V. santykis su abiem tėvais yra saugiai prieraišus. U. V. gali išreikšti savarankišką nuomonę – išsako norą gyventi su abiem tėvais kartu, tačiau dar negali priimti sprendimų dėl gyvenamosios vietos. U. V. abu tėvus apibūdina kaip gerus ir greitai supykstančius. Negauta duomenų apie tai, kad gyvenimas skyriumi su seserimi E. V. darytų neigiamą įtaką psichologiniam ir emociniam U. V. vystymuisi. Pati U. V. santykius su seserimi apibūdina kaip artimus. Daroma išvada, kad U. V. daromas emociškai reikšmingų artimųjų poveikis neturėjo esminės įtakos jos išsakomiems pasirinkimams. Tikėtina, kad gyvenamosios vietos keitimas nesukeltų jai psichologinės traumos.

Teismas, įvertinęs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, byloje pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, jog yra teisinis pagrindas pakeisti šalių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, kadangi jos suvokimas ir vaikų teisių įgyvendinimas yra tinkamesnis vaikų raidai. Nors 2023 m. birželio 15 d. Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas konstatavus, kad atsakovo sugyventinės E. L. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių, tačiau akivaizdu, kad šeimoje vyko konfliktai su atsakovo dukra E. V.. Be to, teismas vertina ir tai, kad atliekant nepilnametės U. V. situacijų vertinimą ir vertinant vaiko apsaugos poreikį, atsakovui D. V. buvo nustatytas rizikos veiksnys - vaiko atstovas pagal įstatymą nesiekia padėti vaikui spręsti problemų ir (ar) negeba suvaldyti situacijos, keliančios jam grėsmę. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė objektyvių, pagrįstų argumentų, jog pas ieškovę dukrai U. V. nesaugu, be to, byloje nėra duomenų apie tai, jog šalių nepilnametės dukros U. V. gyvenimas su ieškove neatitiktų nepilnamečio vaiko interesų. Priešingai, mergaitei pradėjus gyventi su motina, mergaitė tapo linksmesnė, dažniau įsitraukia į klasės veiklas, noriai važiuoja į klasės išvykas, dalyvauja popamokinėje veikloje. Teismo vertinimu, ieškovė turi didesnes galimybes ir deda didesnes pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą. Byloje esantys duomenys leidžia teismui daryti išvadą, kad vaikų gyvenimas pas ieškovę geriau užtikrins teigiamą vaikų, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raidą, jų poreikius turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jie galėtų būti, užsiimti pagal amžių jiems reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. Teismas konstatuoja, kad siekiant užtikrinti geriausius vaikų interesus, jų gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove (CK 3.169 straipsnis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad mergaitėms yra 13 ir 17 metų. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad ieškovė trukdytų atsakovui bendrauti su vaikais, atsakovas tokių objektyvių įrodymų nepateikė, todėl bendravimo su vaikais tvarka nenustatytina.

Dėl išlaikymo priteisimo

Pakeitus nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, iš atsakovo priteistinas išlaikymas vaikams. Ieškovė prašo priteisti vaikams išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 240 Eur, nors teismo posėdyje nurodė, kad pakaktų ir po 200 Eur.

Sprendžiant ginčus dėl vaikų išlaikymo būtina užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus. Už šių teisių įgyvendinimą yra atsakingi vaiko tėvai. Dėl vaikams teikiamo išlaikymo formos ir dydžio tėvai gali susitarti (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) ir jį teikti gera valia. Tokiu atveju išlaikymo tvarka ir forma nustatoma bendru tėvų susitarimu. Nesant tėvų susitarimo dėl vaiko išlaikymo, jį pagal byloje surinktus duomenis nustato teismas sprendimu (CK 3.59 straipsnis, 3.76 straipsnio 1 dalis, 3.194, 3.194, 3.196 straipsniai).

Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų, todėl, sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Be to, CK 3.192 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje.

Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2013; 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016 ir kt.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Minimalus darbo užmokestis paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, o vaiko visapusiškam vystymuisi užtikrinti turėtų būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Taip pat kasacinis teismas nurodė, kad bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas teikti detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo po 240 Eur išlaikymą kiekvienam vaikui, t. y. ženkliai mažesnę sumą, nei pusę minimalios mėnesinės algos (nuo 2025 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga yra 1 038,00 Eur, atskaičius mokesčius – 777,00 Eur). Kaip jau minėta, nereikia įrodinėti, kad vaikui yra reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, vaistai, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės, papildomas lavinimas ir užsiėmimai, pramogos ir poilsis laisvalaikiu, tačiau išlaidos šiems poreikiams patenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

Ieškovė nepateikė vaikų poreikių paskaičiavimo, kuriame būtų nurodžiusi detalias sumas būtiniesiems vaiko poreikiams tenkinti, tačiau pažymėtina, kad ieškovės prašoma priteisti suma ženkliai mažesnė už pusę minimalios mėnesinės algos, kas sudarytų 388,50 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, todėl tokių būtinųjų poreikių ieškovė neprivalo įrodinėti.

Atsakovas nurodo nesuprantantis, kaip vaiko poreikiai nuo 140 Eur (kaip buvo susitarta nutraukiant santuoką) pakilo iki ieškovės prašomos priteisti vaikams 240 Eur išlaikymo sumos. Atsakovas pažymi, kad ieškovė nenurodė jokių motyvų apie pasikeitusius vaikų poreikius dėl išlaikymo dydžio.

Nors atsakovas teigia, kad vaiko išlaikymui pakaktų mažesnės sumos, tačiau konkrečios sumos, kurios pakaktų išlaikyti dukras, jei jos gyventų pas jį, atsakovas negalėjo įvardinti, apsiribodamas tik deklaratyviu teiginiu, jog ieškovės nurodytos išlaidos yra per didelės. Minėta, kad tėvas, įrodinėjantis mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti. Nagrinėjamu atveju atsakovas savo pozicijos nepagrindė. Priešingai, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šalių dukra U. V. turi specialių poreikių sveikatai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, įvertinęs vaikų amžių (mergaitėms 13 ir 17 m.), ekonominę situaciją Lietuvoje, maisto produktų, vaikams skirtų prekių ir paslaugų augančias kainas, atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl išlaikymo dydžio, daro išvadą, jog vaiko poreikiams neabejotinai reikalinga 480 Eur suma, kuri atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, yra racionali ir pagrįsta. Pažymėtina, kad po šalių susitarimo dėl vaikų išlaikymo skiriant po 140 Eur per mėnesį, praėjo daugiau kaip treji metai. Teismo vertinimu, nereikia įrodinėti aplinkybės, kad per šį laikotarpį pragyvenimas pabrango, be to, mergaitės tapo paauglės, tai taip pat be papildomo įrodinėjimo suponuoja išvadą, kad jų poreikių tenkinimas taip pat pabrango. Atsakovas, teigdamas, kad dukrų poreikiai mėnesiui yra mažesni, nei minimalioji mėnesinė alga, juolab, kad ieškovės prašoma priteisti suma ženkliai mažesnė, šio savo teiginio nepagrindė, t. y. neįrodė (CPK 178 straipsnis).

Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-286/2004, 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė dirba, jos visos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 900 Eur. Ieškovė turi nekilnojamojo turto – 3 kambarių butą Utenoje. Atsakovo darbo užmokestis sudaro apie 1 200 Eur, atsakovas turi mažametį sūnų, taip pat turi butą Utenoje.

Teismas nenustatė pagrindų, kodėl turėtų būti nukrypstama nuo prievolės abiem tėvams lygiomis dalimis prisidėti prie vaikų išlaikymo, todėl iš atsakovo priteistinas 240 Eur dydžio išlaikymas kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. sausio 22 d., kuomet abiejų dukrų gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove.

Nuo šio sprendimo priėmimo dienos (2025 m. birželio 25 d.) panaikintina Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartimi atsakovui D. V. taikoma laikinoji apsaugos priemonė – nuo 2024 m. sausio 22 d. priteistas laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms, kiekvienai po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, o atsakovo sumokėtos laikino išlaikymo sumos pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartį (buvęs civilinės bylos Nr. e2-59-1166/2024) įskaitytinos į nepilnamečiams vaikams E. V. ir U. V. priteistą išlaikymą.

Vaikams priteistas išlaikymas yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185-3.186 straipsniai, 3.203 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei pavestina nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą tvarkyti uzufrukto teise.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovei J. V. pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

2024 m. spalio 28 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pagal 2023 m. balandžio 4 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei suteiktų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 715,42 Eur. 2025 m. gegužės 23 d. patikslintoje pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad pagal 2025 m. sausio 28 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei suteiktų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 1 119,88 Eur. Taigi, iš viso ieškovei suteiktų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 1 835,30 Eur.

CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. CPK 99 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. CPK 96 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai išieškoti bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą neįmanoma dėl objektyvių priežasčių arba kai priverstinis jų išieškojimas iš esmės pablogintų fizinio asmens, iš kurio priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei, ar jo šeimos turtinę padėtį, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas šio asmens prašymu, atsižvelgdamas į jo turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, motyvuota nutartimi rašytinio proceso tvarka turi teisę iš dalies atleisti tokį asmenį nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei.

Ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo turėtų būti priteista 257,28 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei: 114 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, 130 Eur (240,00 Eur x 12 mėnesių x 3 procentai x 75 procentai) x 2) – už reikalavimą dėl išlaikymo vaikams priteisimo ir 13,28 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, tą aplinkybę, jog išlaikymas priteistinas dviem vaikams, atsižvelgdamas į atsakovo procesinį elgesį, daro išvadą, jog aukščiau nurodytų bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš atsakovo iš esmės pablogintų jo turtinę padėtį, be to, priteisus iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, nukentėtų ir šalių nepilnamečių vaikų interesai, kiek tai yra susiję su išlaikymo jiems priteisimu, todėl atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsakovas iš dalies atleidžiamas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 96 straipsnio 7 dalis), tai yra atleidžiamas nuo visų 257,28 Eur žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Taip pat iš dalies (1 335,30 Eur) atleidžiamas nuo 1 835,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, susidariusių ieškovei teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, atlyginimo, priteisiant iš atsakovo 500 Eur šių išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 99, 259, 260, 263-270 straipsniais,

nusprendžia:

Tenkinti ieškinį visiškai.

Pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-267-1027/2022 patvirtintos 2022 m. kovo 23 d. sudarytos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1. punktą: nustatyti J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su jų motina J. V..

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 240 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. sausio 22 d. iki U. V. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 240 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2024 m. sausio 22 d. iki E. V. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečių vaikų U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gaunamų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Nukreipti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl periodinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisimo.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi (buvęs civilinės bylos Nr. e2-4159-1166/2023) taikomą laikinąją apsaugos priemonę – nepilnametės E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartimi (buvęs civilinės bylos Nr. e2-59-1166/2024) taikomą laikinąją apsaugos priemonę – nepilnametės U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamosios vietos nustatymą su ieškove J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) – palikti galioti iki galutinio sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos.

Nuo šio sprendimo priėmimo dienos (2025 m. birželio 25 d.) panaikinti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartimi atsakovui D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikomą laikinąją apsaugos priemonę – nuo 2024 m. sausio 22 d. priteistą laikiną išlaikymą nepilnametėms dukroms E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kiekvienai po 180 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sumokėtas laikino išlaikymo sumas pagal Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2024 m. sausio 22 d. nutartį (buvęs civilinės bylos Nr. e2-59-1166/2024) įskaityti į nepilnamečiams vaikams E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir U. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistą išlaikymą.

Priteisti iš atsakovo D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei už ieškovei J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), teiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, įpareigojant jį pervesti lėšas į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Atleisti D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo likusios 1 335,30 Eur bylinėjimosi išlaidų dalies atlyginimo valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėjas Alvydas Žala