- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-25
- Bylos Nr.
- e2-6567-965/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-02588-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Atsakovas
- „Mano Būstas Baltija“
- Ieškovas
- akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 2.4.2.13Kiti su nuosavybės teise susiję klausimai
- 2.4.4.8Kito asmens turto administravimas
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“ dėl išmokėtų sumų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė ERGO Insurance SE Lietuvos skyrius, uždaroji akcinė bendrovė „Bonus Admin ir Co“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino ir prašo priteisti iš atsakovės 8 701,40 Eur žalos atlyginimą (išmokėtas draudimo išmokas), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad 2020 m. gegužės 9 d. įvykio metu dėl trūkusio namo šalto vandens stovo buvo užlietas ieškovės apdraustas turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Už apdrausto turto apgadinimą ieškovė išmokėjo draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui ir dėl žalos atlyginimo kreipėsi į namo administratorę, tai yra atsakovę, kuri, ieškovės nuomone, yra atsakinga už trūkusio vandens stovo netinkamą priežiūrą ir laiku neatliktus remonto darbus, dėl ko atsirado žala.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį su ieškovės reikalavimu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė (draudikas) neištyrė įvykio aplinkybių, nenustatinėjo ir neįrodinėjo būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės veiksmuose. Atsakovės nuomone, prašoma priteisti žalos suma niekuo nepagrįsta, nes ieškovė nepateikė visų žalos (draudimo išmokos) dydį pagrindžiančių dokumentų, taip pat neatliko apgadinto turto apžiūros, įvykio netyrė, į bylą pateiktos fotonuotraukos, lokalinė sąmata ir sąskaitos savaime nepatvirtina žalos masto. Kaip ir nepateikta įrodymų, kad atsakovė, vykdydama namo administratoriaus funkcijas, teisės aktų numatytas pareigas ar bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, būtų vykdžiusi netinkamai.
Šalies argumentai
3. Ieškovė pateikė papildomus paaiškinimus ir nurodė, kad atsakovė, kaip ginčo namo administratorė, yra atsakinga už namų bendruosius inžinerinius objektus, todėl privalėjo užtikrinti tinkamą namo bendro naudojimo vamzdžio funkcionavimą. Ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovė nepateikė įrodymų apie tai, kokius priežiūros veiksmus atliko, kaip buvo užtikrinama turto priežiūra iki įvykio, ar buvo vykdomas namo bendrųjų konstrukcijų stebėjimas, jų būklės vertinimas, jei taip, tai kokiu periodiškumu ir pan., todėl mano, kad atsakovė, netinkamai atliko jai priskirtą pareigą administruoti ir prižiūrėti bendrojo naudojimo objektus, neužtikrino saugaus bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir nesiėmė veiksmų užliejimams išvengti, todėl privalo atlyginti padarytą žalą.
Atsiliepimas
4. Atsakovė pateikė papildomus paaiškinimus, nurodė, kad ji nėra ir negali būti laikoma atsakinga už absoliučiai visas daugiabučiame name įvykusias avarijas ar kitus incidentus, kadangi dalies jai pavestų funkcijų, tokių, kaip nusidėvėjusių vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų keitimo, administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo, tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus. Aplinkybė, kad pastatas perduotas prižiūrėti kitam asmeniui (namo administratoriui), savaime nepašalina savininko atsakomybės už pastato trūkumus. Atsakovei nėra taikytina griežtoji civilinė atsakomybė šio konkretaus įvykio atveju, todėl paskirstant įrodinėjimo naštą, ieškovė turėjo įrodyti visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas.
5. Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė rašytinius paaiškinimus ir nurodė, kad ieškinys yra nepagrįstas, nes neįrodyta atsakovės atsakomybė, todėl atmestinas. Pažymėjo, kad ieškovė tinkamai neištyrė įvykio aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui, padariniams ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Trečiojo asmens nuomone, atsakovė, kaip namo administratorė, savo pareigas vykdė ir tai atliko tinkamai, įrodymų, kad ji būtų pažeidusi teisės aktų nustatytas pareigas, nepateikta. Taip pat nesutinka su nukentėjusiam asmeniui išmokėta draudimo išmokos suma, nes ji apskaičiuota neatskaičius sugadinto/sunaikinto turto nusidėvėjimo.
6. Trečiasis asmuo UAB „Bonus Admin ir Co“ per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas su ieškiniu nesutiko, palaikė aplinkybes, nurodytas procesiniuose dokumentuose. Papildomai paaiškino, kad ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kurioje vietoje trūko vamzdis, kokia vandens išsiliejimo priežastis, taip pat kaip buvo nustatinėjama žala, tiriamos įvykio aplinkybės. Pažymėjo, kad atlikdamas statinio priežiūrą, siekiant apžiūrėti vamzdynus, namo administratorius konkrečių butų neapžiūrinėja, nes neturi galimybės patekti į kiekvieną privatų butą. Nurodė, kad vamzdynų patikrinimai atliekami nuolat, be to, atsižvelgiant į konkretaus namo būklę, namo gyventojams buvo siūloma atlikti namo renovaciją, kas apimtų ir viso vamzdyno renovaciją, tai yra tiek šildymo, tiek bendro vamzdyno naudojimo darbus.
Šalies argumentai
8. Ieškovė ir trečiasis asmuo ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė prašymus bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant, trečiasis asmuo UAB „Bonus Admin ir Co“ prašymų nepateikė, apie posėdį informuoti tinkamai. Byla nagrinėta ieškovei ir tretiesiems asmenims ERGO Insurance SE Lietuvos filialas, UAB „Bonus Admin ir Co“ nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
9. bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. gegužės 9 d. įvykio metu dėl trūkusio namo šalto vandens stovo buvo užlietas ieškovės apdraustas turtas, adresu (duomenys neskelbtini) (draudimo liudijimo Nr. GJELT 3120778).
10. 2020 m. rugpjūčio 7 d. elektroniniame rašte ieškovui – atsakyme dėl apliejimo nurodyta, kad trūko namo šalto vandens stovas, kaip paaiškino atvykę Danės būsto darbuotojai, vamzdis priklauso jiems, t. y. namo administratoriui ir nurodyta kreiptis į namo administratorių, nes jis nustatinėjo priežastis. Į bylą pateiktos fotonuotraukos dėl sugadintų grindų, surūdijusio vamzdžio, iš kurių matyti, kad grindų laminatas iškilnotas, apvadai atšokę, o vamzdyje yra skylė, vamzdis yra surūdijęs.
11. Ieškovė nustatė dėl įvykio sugadintą turtą, kuris buvo remontuojamas, pagal draudėjo pateiktas sąskaitas faktūras, sutartį su rangovais, atlygindama įvykio metu apskaičiavo padarytą žalą ir trimis etapais išmokėjo 9 460,65 Eur draudimo išmoką draudėjui. Dėl išmokėtos draudimo išmokos, ieškovė kreipėsi į atsakovę, reikalaudama atlyginti žalą, kaip iš atsakingo asmens, t. y. iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratoriaus.
12. 2021 m. rugsėjo 2 d. perdavimo - priėmimo aktu UAB „Mano Būstas Baltija“ perdavė visas teises ir prievoles dėl pastato (duomenys neskelbtini), administravimo naujajam administratoriui UAB „Bonus Admin ir Co“.
13. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė patikslino reikalavimus nurodydama, kad dėl 2020-05-09 įvykusio įvykio nukentėjusysis patyrė 8 701,40 Eur žalą, įvertinus nusidėvėjimą (apskaičiavimas pridedamas), todėl atitinkamai sumažino reikalavimą atsakovei.
Dėl ieškinio reikalavimų
14. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad subrogaciniam reikalavimui taikomos tos normos, kurios reglamentuoja prievolę, siejančią nukentėjusį ir žalą padariusį asmenis. Draudikui perėmus nukentėjusio asmens reikalavimo teisę (išmokėjus jam draudimo išmoką) ir reiškiant reikalavimą atlyginti žalą ją padariusiam asmeniui, tarp šio ir draudiko susiklosto deliktiniai teisiniai santykiai, reguliuojami bendrųjų žalos atlyginimo normų. Draudikui nepakanka įrodyti vien draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodyti ir kitas deliktinės atsakomybės sąlygas, kad atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais. Priešingu atveju, draudiko reikalavimas negali būti tenkinamas. Išmokėdamas draudimo išmoką draudikas prisiima riziką dėl galimybės išmokėtas sumas išsiieškoti iš atsakingo už žalą asmens. Dėl to, siekdamas patirti mažiau nuostolių savo profesinėje veikloje, draudikas turi elgtis apdairiai ir rūpestingai, išmokėdamas draudimo išmoką įsitikinti, kad įvyko draudžiamasis įvykis, nustatyti realų patirtos žalos dydį, žalos kilmę ir tiek draudėjo, tiek trečiųjų asmenų atžvilgiu elgtis sąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).
15. Kai žala padaroma ne dėl statinių sugriuvimo ar trūkumų, bet dėl kitų priežasčių (dėl daugiabučiame name užsikimšusio vamzdyno užliejus vieną iš butų ir sugadinus ten buvusį kilnojamąjį turtą), griežtoji deliktinė atsakomybės netaikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-701/2018, 35–36 punktai). CK 6.266 straipsnio nuostatos įtvirtina bendrąją taisyklę, kad už statinio trūkumų sukeltą žalą be kaltės atsako jo savininkas, t. y. asmuo, kuris statinį valdo nuosavybės teise (CK 4.37 straipsnis). Daugiabučio namo administratorė nėra bendrojo naudojimo objektų savininkė, todėl ji negali atsakyti CK 6.266 straipsnio pagrindu. Dėl to žalos iš atsakovės atlyginimas gali būti priteistas tik ieškovei įrodžius visas tokios atsakomybės sąlygas. Šiuo atveju žala atlyginama bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (netaikant CK 6.266 straipsnyje išdėstytų nuostatų), o žalą turi atlyginti kaltas dėl žalos atsiradimo asmuo, remiantis bendraisiais žalos atlyginimo pagrindais (CK 6.263, 6.246–6.249 straipsniai).
16. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ, redakcija, galiojusi 2020 m. gegužės 9 d.). Pagal minėto įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 2 punktą, bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus).
17. Namo bendrojo naudojimo vandentiekio sistemos ribų nustatymas yra reglamentuotas aplinkos ministro 2012 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. D1-549 patvirtintame Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše, t. y. bendrosioms pastato inžinerinės sistemos vandentiekio sistemoms priskiriama geriamojo vandens vamzdynai ir uždaromoji armatūra pastato viduje nuo geriamojo vandens apskaitos prietaiso namo įvade iki patalpų įvado atšakos, įskaitant patalpų jungiamojo vamzdžio ir stovo jungtį (trišakis, atlankas ir kt.), jei vandens tiekimo sutartyje nenustatytos kitos ribos.
18. Nagrinėjamu atveju ieškovė (draudikas), atlyginusi trečiajam asmeniui žalą, subrogacijos tvarka reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovei UAB „Mano Būstas Baltija“, motyvuodama tuo, jog atsakovė, būdama daugiabučio namo administratoriumi, netinkamai vykdė namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, veikė kaip nerūpestingas ir neatidus namo administratorius, neatliko reikiamų veiksmų, siekiant išvengti vamzdyno avarijos ir žalos, todėl turi prisiimti visą su tuo susijusią riziką ir atlyginti padarytą žalą. Nesutikdama su ieškinio reikalavimais, atsakovė nurodo, jog ji tinkamai administravo namo bendrojo naudojimo objektus, veikė pagal namo administravimo nuostatas, savo pareigas vykdė tinkamai, o ieškovė neįrodė atsakovės neteisėtų veiksmų. Taigi, nagrinėjamoje byloje esminis ginčas kilo dėl to, ar atsakovė tinkamai atliko savo, kaip namo administratorės, pareigas, ar jos elgesys buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, kad nekiltų žalos.
19. Ieškovė nurodo, kad butas esantis adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas dėl trūkusio bendro naudojimo vamzdžio. Atsižvelgiant į tai, kad šalto vandens stovas yra priskirtinas bendrosioms pastato inžinerinės sistemos vandentiekio sistemoms, vadovaujantis anksčiau paminėtomis teisės normomis, jis daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkams priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė draudiminio įvykio atsiradimo metu teikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (CK 4.84 straipsnio 8 dalis; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtinti Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatai (toliau – Nuostatai)).
20. Nagrinėjamu atveju aktualios įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės bei įrodymų pakankamumo reikalavimas. Bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė deliktinės atsakomybės bylose yra ta, kad kreditorius turi įrodyti žalos faktą, neteisėtus skolininko veiksmus ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Žalos faktą ir priežastinį ryšį kreditorius turi įrodyti pakankamais ir patikimais įrodymais. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.).
21. Nors ieškovė nurodė, jog žala ieškovės apdraustam objektui kilo dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), byloje esančių įrodymų visuma šių aplinkybių nepatvirtina (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis, 185 straipsnis). Aiškinantis aplinkybes, kaip namo administratorius vykdė daugiabučio namo bendrųjų naudojimo objektų priežiūrą iki avarijos, t. y. užliejimo, atsakovė pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad atsakovė vykdė bendro naudojimo sistemų priežiūrą, atliko periodinius, kas du mėnesius, vamzdyno būklės stebėjimus ir apie vamzdyno būklę informavo namo gyventojus, teikė jiems rekomendacijas. Pateiktame techninės priežiūros žurnale užfiksuoti visi atsakovės atlikti priežiūros darbai ginčo name patvirtina, kad namo priežiūra buvo vykdoma nuolat, be to, 2019 m. rugsėjo mėn., 2020 m. birželio mėn. buvo inicijuotas namo gyventojų balsavimas dėl dalyvavimo namo renovacijos programoje, kuris be kita ko būtų apėmęs ir namo vamzdynų keitimą. Šie duomenys taip pat patvirtina, kad namo gyventojai buvo informuoti apie vamzdynų būklę. Be to, laikantis teisės aktų reikalavimų, kiekvienais metais prieš šildymo sezoną prevenciškai atliekamas namo profilaktinis vamzdynų patikrinimas – hidrauliniai bandymai, kurių tikslas nustatyti, ar vamzdynai atitinka keliamus reikalavimus. Atlikus bandymus, jokių avarijų neįvyko.
22. Pažymėtina, kad iki buto užliejimo gyvenamojo namo vandentiekio sistema specialistų (ekspertų) nebuvo pripažinta esanti avarinės būklės, tokių įrodymų nepateikė ir ieškovė. Atsakovės pateiktame priežiūros žurnale 2020 m. gegužės mėn. atliktas įrašas, kad statinio konstrukcijų bei inžinerinės techninės įrangos naujų defektų ir deformacijų nepastebėta. Vandens tiekimo vamzdžių keitimas nevertintinas kaip defektas, kurį namo priežiūrą organizuojanti atsakovė turėjo pareigą be bendraturčių sutikimo sutvarkyti, t. y. tai nebuvo privalomai atliktinas darbas, priskiriamas privalomiesiems reikalavimams.
23. Byloje pateikti įrodymai, kad 2020 m. gegužės 9 d. atsakovė gavo pranešimą iš gyventojų, adresu (duomenys neskelbtini), dėl bėgančio vandens, todėl nusiuntė savo darbuotojus į apžiūrą, kurios metu užfiksuota, kad vamzdyno, esančio sienoje, sriegis yra surūdijęs, todėl siekiant atlikti reikiamus remonto darbus privalu išardyti sieną. Iš atliktų fotonuotraukų matyti, kad aplink vamzdyną yra pripurkšta sandarinimo/montavimo putų, o pats vamzdynas buvo paslėptas po siena, duomenų, kas atliko šiuos darbus, nepateikta. Atsakovė nurodo, kad privačiuose butuose neturi galimybės savo nuožiūra atlikti remonto darbų, todėl nepaneigta, kad šie darbai atlikti gyventojo. Kadangi dalis bendrosios inžinerinės įrangos įrengta/sumontuota privačios nuosavybės teise priklausančiose daugiabučio namo bendrasavininkų patalpose – butuose, todėl atsakovės galimybė fiziškai apžiūrėti bendrojo naudojimo vamzdžių būklę yra apribota.
24. Ieškovė neįrodė, kad atsakovė netinkamai vykdė jai nustatytas pareigas pagal Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 (2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 831 redakcija) patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų reikalavimus taip pat pagal kitus namo administratoriaus veiklą reglamentuojančius teisės aktus, priešingai, nustatyta, kad atsakovė šias pavestas funkcijas vykdė nuolat ir tinkamai, taip pat organizavo namo šildymo ir vandentiekio vamzdynų apžiūras ir esant poreikiui ėmėsi atitinkamų darbų, informavo gyventojus apie būtinybę atlikti vamzdynų atnaujinimą ir kt. (Nuostatų 3, 4.3, 4.4, 7.1, 7.7 punktai).
25. Pažymėtina, kad administratorė be savininkų sutikimo savo iniciatyva neturi teisės atlikti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo, remonto, pakeitimo, išskyrus būtinuosius darbus. Be to, butų ir kitų patalpų savininkams nustatyta pareiga bendrojo naudojimo objektus valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Taigi visais atvejais teisė spręsti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo, naudojimo ir disponavimo jais priklauso būtent butų ir kitų patalpų savininkams, nepriklausomai nuo to, kokia įstatyme nustatyta forma jie šią teisę įgyvendina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2014). Atkreiptinas dėmesys, kad namo administratoriaus paskyrimas nepašalina butų ir kitų patalpų savininkų (naudotojų) pareigos valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563-687/2015; CK 4.83 straipsnis).
26. Todėl nagrinėjamu atveju nusidėvėjusių vamzdžių, jų tarpe ir esančių daugiabučio namo gyventojams nuosavybės teise priklausančiose patalpose ar akivaizdžiai nematomų, keitimo administratorius savo iniciatyva nevykdo, o vykdo tik gavęs butų ir kitų patalpų savininkų pranešimą apie pastebėtus bendrojo naudojimo inžinerinės įrangos defektus, gedimus. Nesant duomenų bei įrodymų, jog atsakovė žinojo apie bendrojo naudojimo vamzdžių defektus ir nenustačius, kad įprastiniais būdais buvo įmanoma apžiūrėti bei patikrinti trūkusius vamzdžius, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovė nevykdė savo pareigų tinkamai prižiūrėti namo bendro naudojimo inžinerinę įrangą (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
27. Vertinant vamzdyno būklę, iš pateiktų fotonuotraukų matyti rūdžių požymiai, defektai dėl korozijos, dėl ko vamzdis galimai buvo nebetinkamas naudoti. Tokia vamzdyno būklė galėjo/turėjo būti matoma konkretaus buto savininkui, tačiau duomenų, kad iki avarijos gyventojas informavo namo administratorių apie blogą vamzdyno būklę, nepateikta. Be to, bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme byloje kaip liudytojai apklausti buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai patvirtino, kad įvykio metu bute buvo daromas remontas, todėl nepaneigta aplinkybė, kad remonto metu galėjo būti pastebėtas vamzdžio nusidėvėjimas ar jis vamzdis, kas taip pat galėjo sukelti vamzdyno avariją.
28. Iš byloje pateiktų duomenų, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimų nustatyta, jog bendrojo naudojimo objektų (inžinerinių tinklų) išsidėstymas nesudarė galimybių avarijos likvidavimo darbus atlikti nepatekus į privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančius objektus. 2020 m. gegužės 9 d. aktas patvirtina, kad trūkęs vamzdis yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), nišoje. Tai, kad dalis bendrojo naudojimo objektų (vamzdynų) yra privačios nuosavybės teise priklausančiose patalpose, taip pat suponuoja šių patalpų savininkų pareigą tinkamai prižiūrėti per šias patalpas einančius bendrojo naudojimo objektus (jų dalis) (CK 4.82 straipsnio 1 dalis, 4.83 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
29. Įvertinus byloje pateiktus įrodymus, ieškovė vandens išsiliejimo priežasties nenurodė. Iš ieškovės žalos byloje pateiktos vamzdžio dalies nuotraukos neįmanoma nustatyti, koks tai vamzdis, kur jis randasi, todėl, ieškovei tinkamai neatlikus draudiminių įvykių aplinkybių tyrimo, tikroji įvykio priežastis nenustatyta. Duomenų, kad nustatant įvykio aplinkybes būtų dalyvavę atsakovės atstovai ar kiti asmenys, nepateikta. Ieškovo į bylą pateiktas 2020 m. rugpjūčio 7 d. elektroninis laiškas, kuriame nurodoma įvykio priežastis, nepašalina byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nes nenurodyta laiško siuntėjo kompetencija konstatuoti defektus.
30. Ieškovė reikalavimą priteisti žalos atlyginimą grindžia tik bendro pobūdžio aplinkybe, jog atsakovė buvo atsakinga už daugiabučio namo bendruosius inžinerinius objektus ir bendrųjų konstrukcijų funkcionavimą, todėl yra atsakinga už atsiradusią žalą. Tačiau ieškovė neįrodė, kokius neteisėtus veiksmus atliko atsakovė. Vertinant ieškovės pateiktą 2020/062928 žalos bylos medžiagą, nepaneigtos nustatytos aplinkybės dėl tinkamų atsakovės veiksmų, administruojant namą. Įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės neteisėti veiksmai (neveikimas) sukėlė žalą ir todėl ji kalta dėl vandens išsiliejimo priežasčių arba atliko kitus neteisėtus veiksmus, nepateikta. Kaip minėta, nepateikta įrodymų, patvirtinančių, kad administratorė iki nurodyto įvykio būtų gavusi pranešimų apie inžinerinės sistemos gedimus, defektus ar avarinę vamzdyno būklę, ir kad administratorius, gavęs tokius pranešimus, nesiėmė jokių veiksmų ir neužkirto kelio apliejimui. Kiti bylos duomenys taip pat nepatvirtina, jog žala butui kilo dėl atsakovės neteisėtų veiksmų/neveikimo.
31. Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis CK 4.84, 4.85 straipsnių nuostatomis, spręsti, jog atsakovė netinkamai įgyvendino jai pavestas funkcijas, nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis). Ieškovė duomenų, sudarančių pagrindą priešingai išvadai, nepateikė (CPK 178 straipsnis).
32. Ieškovė privalėjo įrodyti atsakovės neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Šiuo atveju neįrodyta, jog būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų įvyko avarija, t. y. nenustatyta viena iš civilinės atsakomybės būtinųjų sąlygų, todėl darytina išvada, kad ieškovė nepagrįstai kelia atsakovei subrogacinį reikalavimą atlyginti žalą. Netgi pasitvirtinus aplinkybei, kad vanduo buvo užlietas iš namo šalto vandens stovo, tačiau nenustačius, jog atsakovė būtų veikusi neteisėtai ir neatlikusi visų jai privalomų atlikti veiksmų ar būtų pažeidusi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, negalima konstatuoti ir kitos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio tarp veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos, todėl pripažintina, kad atsakovei taikyti civilinę atsakomybę nėra teisinio pagrindo (CK 6.245 straipsnio 1 dalis, 4 dalys, 6.246-6.249 straipsniai, 6.263 straipsnis). Dėl šių priežasčių ieškinys yra atmestinas, kaip nepagrįstas (CPK 178, 185 straipsniai).
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
34. Atsakovė byloje pateikė įrodymus, jog patyrė bylinėjimosi išlaidas - 213 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 968 Eur (605 Eur + 363 Eur už apeliacinį skundą) advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, atsakovei priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 10 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 98 straipsnis).
35. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 44,80 Eur (2023 m. sausio 25 d. pažyma), kurios į valstybės biudžetą priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis)).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268-270, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ 1 181 Eur bylinėjimosi išlaidas atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mano Būstas Baltija“.
Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės ,,Gjensidige“ valstybės naudai 44,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5662.
Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.