Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Dalios Kursevičienės ir Kristinos Kakurinės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta bausmė – 75 (septyniasdešimt penkių) parų areštas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. Š. paskirta galutinė bausmė – 50 (penkiasdešimt) parų areštas.

Bausmė paskirta atlikti areštinėje.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 2 dalimi, S. Š. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. nuo 2021 m. sausio 20 d.

Iš S. Š. nuspręsta išieškoti konfiskuotino automobilio „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 060 Eur (vieną tūkstantį šešiasdešimt eurų) –, nustatant 1 (vienerių) metų terminą šiai baudžiamojo poveikio priemonei įvykdyti.

S. Š. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – palikta galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš S. Š. nepriteistos valstybei 54 Eur (penkiasdešimt keturių eurų) išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. Š. nuteistas už tai, kad 2020 m. spalio 5 d., apie 12.40 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) m., vairavo V. L. nuosavybės teise priklausantį automobilį „Mitsubishi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam alkotesteriu 12.44 val. nustatytas 3,08 promilių neblaivumas, antrą kartą alkotesteriu nustatytas 3,59 promilių neblaivumas, t. y. daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas netenkinamas, o Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. sausio 20 d. nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų.

6. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas priimamo procesinio sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis, atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

7. Šiuo atveju apeliaciniame skunde nėra keliamas padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo ir nuteistojo kaltės klausimas. Taigi apeliacinės instancijos teismas savo nuosprendyje nei dėl veikos kvalifikavimo, nei dėl S. Š. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, dėl kurios buvo nuteistas skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, nepasisako. Apeliaciniame skunde yra aiškiai išdėstyta, jog prašoma atidėti arešto bausmės vykdymą. Taigi teisėjų kolegija nuosprendyje aptaria būtent šiuos esminius apeliacinio skundo klausimus, t. y. ar nuteistajam S. Š. buvo paskirta teisinga bausmė ir, ar nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatų.

8. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

9. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant baudžiamosios teisės prievartos priemones (bausmes, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemones, priverčiamąsias medicinos priemones), būtina siekti teisingumo ir atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jos resocializacijos poreikius.

10. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2020 m. liepos 1 d.) asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Kaip matyti iš šios teisės normos turinio, paskirta arešto bausmė gali būti atidedama tik tuo atveju, kai asmuo tokios rūšies bausme nuteisiamas pirmą kartą, t. y. asmuo turi atitikti vieną iš dviejų galimų sąlygų – nebūti anksčiau teistas arba jam ankstesniu nuosprendžiu / nutartimi / baudžiamuoju įsakymu buvo paskirta kitokios rūšies, ne arešto, bausmė.

11. Teismui sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos bausmės vykdymą, teismas turi vadovautis ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ir ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų. Teismas, svarstydamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Šie ir kiti duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad socialinio statuso ir vertingumo grąžinimas ugdymo priemonėmis nuteistajam, kuris buvo praradęs aplinkos socialinį pasitikėjimą, galimas be realaus bausmės atlikimo. Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2009).

12. Bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstai abejonei, šis institutas neturi būti taikomas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-405/2012). Baudžiamasis įstatymas nenurodo aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti, svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas šį klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, be to, kaip jau minėta, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-648/2016). S. Š. Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2021 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pirmą kartą nuteistas arešto bausme. Taigi jis atitinka formalųjį BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindą. Kitas pagrindas yra materialusis, t. y. pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 straipsnio 4 dalis).

13. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog S. Š. nuteistas jau ne pirmą kartą, (t. 1, b. l. 60–68), yra baustas administracine tvarka 20 kartų (t. 1, b. l. 56, 69–72), niekur oficialiai nedirba (t. 1, b. l. 76–78), Užimtumo tarnybos registre neregistruotas (t. 1, b. l. 79), turi skolų valstybei, kurios išieškomos priverstinai (t. 1, b. l. 73). Nusikaltimą S. Š. padarė neišnykus teistumui. Nors apeliaciniame skunde yra atkreiptas dėmesys, jog anksčiau S. Š. teistas ne už analogiškas nusikalstamas veikas kaip nagrinėjamu atveju, tačiau tai nepaneigia fakto, jog S. Š. jau turi susiformavusias nihilistines teisės nuostatas, o nusikaltimų darymas nebėra atsitiktinis jo gyvenime, greičiau jo pasirinkto gyvenimo būdo pasekmė. Be to, skirtingai negu bandoma akcentuoti apeliaciniame skunde, aplinkybė, jog nuo ankstesnio S. Š. išregistravimo iš Probuojamųjų asmens duomenų registro 2020 m. kovo 29 d. iki naujos nusikalstamos veikos padarymo praėjo tik šiek tiek daugiau negu pusmetis, taip pat neigiamai charakterizuoja asmenį, nes atskleidžia, kad S. Š. nebegali išbūti ilgesnį laiką, tinkamai laikydamasis įstatymuose numatytų įpareigojimų ir paisydamas nustatytų draudimų. Ši aplinkybė tik pabrėžia, jog, bėgant laikui, asmens gyvenimiškos nuostatos kinta neigiama linkme.

14. Pirmiausia aptartos aplinkybės formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo S. Š. asmenybę, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus, net ir pačios griežčiausios, jam neturėjo jokios teigiamos įtakos, nuteistasis nekeičia savo gyvenimo būdo, nesistengia gyventi socialiai teisingai, rodyti deramą pagarbą aplinkai ir aplinkiniams. Aplinkybę, jog S. Š. nedaro tinkamų išvadų ir nekeičia požiūrio į nusikalstamų veikų darymą, patvirtina ir apeliacinio skundo teiginys, kad jam turėtų būti atidėta arešto bausmė, nes jo veika truko neilgą laiko tarpą ir nesukėlė sunkių pasekmių, t. y. nepadaryta žala. Visų pirma, pažymėtina, jog nepriklausomai nuo to, kiek laiko truko nusikaltimas (koks atstumas buvo nuvažiuotas su transporto priemone, esant neblaiviam), tai savaime nemažina jo pavojingumo. Sunkios pasekmės galėjo kilti, net ir važiuojant minimalų atstumą bei neilgą laiko tarpą vairuojant transporto priemonę. Transporto priemonės vairavimas, esant neblaiviam, yra vienas šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, keliantis pavojų tiek paties kaltininko, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui, o sunkių pasekmių tokių nusikaltimų atveju dažnai pavyksta išvengti tik laimingo atsitiktinumo dėka. Nagrinėjamu atveju S. Š. tvirtino, jog į miestą važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, nes ten policija nevažiuoja, o tai atskleidžia, kad nuteistasis puikiai suprato savo veiksmų esmę, taip pat jo atsainų požiūrį į daromą nusikalstamą veiką, siekį išvengti galbūt gresiančios atsakomybės ir priešpastatymą save likusiai visuomenės daliai.

15. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliaciniame skunde yra labai akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo vieną S. Š. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatė. S. Š. atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, jog jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog nuteistasis S. Š. nusikalto septintą kartą ir būdamas teistas pagal Plungės apylinkės teismo Skuodo rūmų 2018 m. birželio 7 d. baudžiamąjį įsakymą t. y. naują nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką, būdamas recidyvistu. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismo turėjo būti pripažinta S. Š. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktą. Apeliacinės instancijos teismas negali keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies, nes tai peržengtų apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas, t. y. apeliaciniu skundu neprašoma sunkinti nuteistojo padėtį ar griežtinti jam paskirtą bausmę. Vis dėlto nustatyta aplinkybė neigiamai charakterizuoja S. Š. ir dar kartą patvirtina, jog nesama pagrindo švelninti jam paskirtą arešto bausmę, jos vykdymą atidedant. Padarytą išvadą patvirtina ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginys, kad S. Š. du kartus ankstesniais nuosprendžiais paskirtos bausmės buvo pakeistos į areštą. Tai rodo, kad S. Š. probacija yra apsunkinta ir jo elgesiui pataisyti teigiama linkme neužtenka nuteistojo dedamų pastangų, esant neizoliuotam nuo visuomenės.

16. Nėra draudžiama taikyti bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Atsižvelgtina į tai, kad nors S. Š. anksčiau nebuvo baustas arešto bausme, tačiau praeityje ne kartą teistas, jam buvo skirtos net pačios griežčiausios laisvės atėmimo bausmės, be to, nuosprendžio priėmimo metu S. Š. teistumas nebuvo išnykęs. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad anksčiau skirtos bausmės neįtakojo S. Š. elgesio teigiama linkme, todėl nesama pagrindo vertinti, kad teismo rodomas pasitikėjimas ir arešto bausmės atidėjimas galėtų padėti nuteistajam pakeisti jau susiformavusias įstatymo reikalavimams priešingas nuostatas ir prisidėti prie S. Š. nusikalstamo elgesio užkardymo. Greičiau atvirkščiai, manytina, kad, pritaikius BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėjus arešto bausmės vykdymą, nuteistasis S. Š. nepajus baudžiamosios atsakomybės neišvengiamumo ir griežtumo, tai neskatins jo laikytis įstatymuose įtvirtintų reikalavimų ir paisyti nustatytų draudimų, taip pat suformuos požiūrį, jog ateityje, darant nusikalstamas veikas, jis ir toliau gali likti nenubaustas arba jam pakartotinai galbūt bus sušvelninta baudžiamoji atsakomybė. Visos nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sunku yra tikėtis, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti neizoliavus S. Š. nuo visuomenės.

17. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad S. Š. už padarytą nusikaltimą paskirta bausmė yra teisinga, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį. Be to, šiek tiek didesnės nei normos sankcijoje numatytos arešto bausmės vidurkis paskyrimas, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, buvo sumažinta vienu trečdaliu, yra pakankamai švelni bausmė, ypač atsižvelgiant į visas anksčiau aptartas aplinkybes, todėl S. Š. paskirtą bausmę švelninti dar labiau nėra jokio pagrindo. Nusikaltimai nebėra atsitiktinumas nuteistojo gyvenime, tai neigiamai charakterizuoja S. Š. asmenybę, parodo, kad nuteistasis nepaiso elementarių gyvenimo normų. Be to, nusikaltimo pobūdis atskleidžia S. Š. ciniškumą, abejingumą visuomenės interesams ir niekinantį požiūrį į teisės normas, todėl taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindo nėra. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo prašymas dėl arešto bausmės vykdymo atidėjimo atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą atmesti.