Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. V. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-8364-949/2016, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja R. V. skundu kreipėsi į antstolę V. Š., prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti visus veiksmus, susijusius su R. V. buto, esančio (duomenys neskelbtini), išvaržymu, o taip pat panaikinti antstolės V. Š. veiksmus, susijusius su buto išvaržymu (3 b. l.).

Antstolė V. Š. 2016-08-11 Patvarkymu Nr. 0071-11/02016 pareiškėjos skundo netenkino, nurodė, kad Patvarkymas dėl varžytynių paskelbimo 2016-07-08 registruotu laišku išsiųstas R. V., adresu (duomenys neskelbtini), tačiau laiškas grįžo neįteiktas su žyma „neatsiėmė pašte“. Šiaulių apylinkės teismo 2016-04-04 nutartimi Nr. 2FB-2294-875/2016 R. V. nebuvo iškelta bankroto byla, Šiaulių apygardos teismas 2016-05-31 nutartimi Nr. 2S-542-368/2016 pakilo nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo nutartį. Net po Šiaulių apygardos teismo 2016-05-31 priimtos nutarties R. V. nesikreipė į antstolę ir nesiūlė savo pirkėjo. Nei LR CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenustato antstoliui pareigos informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybos apie įkeisto turto, kuriame gyvena nepilnamečiai vaikai, realizavimą. Tokia pareiga nustatyta skolininkui. R. V. klaidingai interpretuoja LR CPK 663 straipsnio 4 dalį, ši dalis taikoma tuo atveju, kai skolos yra susidariusios už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, o R. V. turtas yra įkeistas Pakruojo ūkininkų kredito unijai (14–17 b. l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė (27 – 30 b. l.).

Teismas nurodė, kad ne kartą buvo paskelbtos R. V. priklausančio ir kreditoriui įkeisto nekilnojamojo turto varžytynės, kurios buvo stabdomos teisme nagrinėjant pareiškėjos R. V. inicijuotas bylas.

Antstolė taip pat pagrįstai konstatavo, kad varžytynėse parduodamo turto perkainojimas buvo atliktas 2016-01-19, apie šį antstolės veiksmą pareiškėja buvo informuota 2016-01-22 gavusi antstolės patvarkymą dėl turto perkainojimo. Po 2016-01-19 turto perkainojimas nebuvo atliekamas, varžytynės buvo paskelbtos praėjus beveik pusei metų po turto perkainojimo, vykdomoji byla vykdoma jau nuo 2011 metų, taigi, pareiškėja turėjo pakankamai daug laiko surasti ir pasiūlyti areštuoto turto pirkėją CPK 704 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau šia tvarka nesinaudojo.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjos skunde akcentuojamos aplinkybės, jog būtina apsaugoti nepilnamečių vaikų teisę į gyvenamąjį būstą, taip pat nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju konstatuoti antstolės veiksmų neteisėtumą. Remiantis CPK 644 straipsnio 5 dalimi, būtent skolininkui, šiuo atveju pareiškėjai, tenka pareiga pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir antstoliui apie tai, kad būste, į kurį nukreipiamas išieškojimas, gyvena nepilnamečiai vaikai. Be to, antstolė, atmesdama pareiškėjos skundą, pagrįstai nurodė, kad remiantis CPK 663 straipsnio 5 dalimi, išieškant iš įkeisto turto, apribojimai, leidžiantys nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi, nagrinėjamu atveju netaikomi.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu R. V. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį ir priimti naują nutartį – panaikinti visus antstolės V. Š. veiksmus, susijusius su R. V. buto išvaržymu (35 b. l.).

8.1. Jokio patvarkymo iš antstolės V. Š. dėl varžytynių paskelbimo pareiškėja negavo, apie turto varžytynes sužinojo, kai jai pradėjo skambinti susidomėję parduodamu turtu pirkėjai ir iš elektroninės varžytynių sistemos. Antstolė paskelbė turto pirmąsias pakartotines varžytynes, nesilaikydama 20 dienų termino, todėl jos paskelbtos neteisėtai.

8.2. Antstolė pažeidė Civilinio proceso kodekso 704 straipsnio nuostatas, leidžiančias skolininkui iki varžytynių paskelbimo dienos pasiūlyti savo pirkėją.

8.3. Nustačius, kad bute, į kurį nukreiptas skolos išieškojimas, registruoti mažamečiai vaikai, įstatymas numato antstolio pareigą informuoti vaikų teisių apsaugos tarnybą. Antstolė šiomis aplinkybėmis visiškai nesidomėjo ir jų nesiaiškino, apie paskelbtas varžytynes neinformavo vaikų teisių apsaugos tarnybos.

8.4. LR CPK 663 str. 4 d. reglamentuoja apribojimą išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygas.

8.5. Perleidus ginčo turtą, Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2S-812- 883/2016 ir Šiaulių apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2FB-7652-650/2016 dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priimtų sprendimų įvykdymas taptų nebeįmanomas, kadangi bet kuriuo atveju asmuo, įgijęs turtą, būtų laikomas sąžiningu įgijėju.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

10. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su varžytynių paskelbimu, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą teismo nutartį.

11. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 306 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose įtvirtinta, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta, kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas).

12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė iš esmės nesuformulavo atskirojo skundo pagrindo, nepateikė atskirąjį skundą pagrindžiančių įrodymų. Nors apeliantė teigia, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tačiau nesuformulavo jokių teisinių argumentų, kuriais pagrindžiamas nutarties ar jos dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas (CPK 306 str. 1 d. 3 p., 5 p.).

13. Apeliantė atskirąjį skundą grindžia argumentu, nurodydama, kad jokio patvarkymo iš antstolės V. Š. dėl varžytynių paskelbimo negavo, apie turto varžytynes nežinojo, antstolė turto varžytynes paskelbė nesilaikydama 20 dienų termino.

14. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 644 straipsnio 4 punkte yra nustatyta viena iš skolininko pareigų vykdymo procese – domėtis vykdymo eiga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išnagrinėtose bylose ne kartą pažymėta skolininko pareiga domėtis vykdomosios bylos eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, bendradarbiauti su antstoliu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-1/2007, 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2008 ir kt.). Pagal CPK 604 straipsnio nuostatas, procesiniai dokumentai, siunčiami vykdymo proceso dalyviams registruotąja pašto siunta, laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo išsiuntimo dienos, išskyrus CPK 660 straipsnyje ir kituose straipsniuose nustatytus atvejus. CPK 644 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad skolininkas privalo antstoliui nedelsdamas pranešti apie savo gyvenamosios vietos ar buveinės, darbo vietos pasikeitimą. Jeigu apie tokį pasikeitimą nepranešama ir naujoji skolininko gyvenamoji vieta ar buveinė nežinoma, pranešimai skolininkui siunčiami vykdomajame dokumente nurodytu adresu ir laikoma, kad jam tinkamai pranešta, išskyrus CPK 660 straipsnio l dalyje nurodytus atvejus.

15. Apeliacinės instancijos teismas iš pateiktos vykdomosios bylos duomenų nustatė, kad antstolė V. Š. 2011 m. spalio 11 d. priėmė patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti ir šį patvarkymą išsiuntė skolininkei R. V.. Iš vykdomosios bylos taip pat nustatyta, kad antstolė 2011 m. spalio 24 d. areštavo įkeistą R. V. nuosavybės teise priklausantį butą, įvertindama jį 100 000 Lt (v. b. 14 –15 l.). 2016-01-19 Patvarkymu dėl areštuoto nekilnojamojo turto perkainojimo, antstolė V. Š. perkainojo R. V. priklausantį turtą, nustatydama, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 30 000 Eur (v. b. 172 l.). Patvarkymas R. V. įteiktas 2016-01-22 (v. b. 173–176 l.). 2016-02-12 Patvarkymu dėl varžytynių paskelbimo antstolė V. Š. paskelbė pirmąsias R. V. priklausančio turto varžytynes, nurodydama, jog varžytynių pradžia 2016-02-12 13:12:56, pabaiga – 2016-03-14 13:12:59 (v. b. 184 l.). 2016 m. vasario 23 Patvarkymu pirmosios varžytynės atšauktos, nurodžius, jog Šiaulių apylinkės teisme gautas R. V. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiaulių apylinkės teismui atsisakius R. V. iškelti fizinio asmens bankroto bylą, antstolė 2016-07-08 paskelbė pirmąsias R. V. priklausančio turto varžytynes, nurodydama, jog varžytynių pradžia 2016-07-08 11:1:5, pabaigos data - 2016-08-08 11:11:59 (v. b. 208 l.). Minėtas patvarkymas išsiųstas R. V. adresu (duomenys neskelbtini), tačiau laiškas grįžo neįteiktas, nurodžius, kad adresatas „neatsiėmė pašte“ (v. b. 212–216 l.). Taigi, pritartina pirmosios instancijos teismo motyvams, kad pačios R. V. neatsakingas elgesys, kuomet ji neatvyko į pašto skyrių pasiimti jai skirtos korespondencijos, lėmė jos nežinojimą apie paskelbtas varžytynes, ir tai nesudaro pagrindo konstatuoti esant neteisėtus antstolės V. Š. veiksmus.

16. Apeliantė nurodo, kad įstatymas numato antstolio pareigą informuoti vaikų teisių apsaugos tarnybą nustačius, jog bute, į kurį nukreiptas skolos išieškojimas, registruoti mažamečiai vaikai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėja klaidingai interpretuoja CPK 644 straipsnio 5 punkto normą, numatančią, kad skolininkas privalo nedelsdamas pranešti valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai ir antstoliui apie tai, kad būste, į kurį nukreipiamas išieškojimas, gyvena nepilnamečių vaikų. Taigi, pareiga informuoti Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovus numatyta skolininkui, o ne antstoliui, kaip nepagrįstai nurodo apeliantė.

17. CPK 663 straipsnio 4 dalis numato, kad teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai butas ar gyvenamasis namas išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jų dalies, būtinų šiems asmenims gyventi. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį ir interesus. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad antstolė V. Š. negali parduoti jai nuosavybės teise priklausančio turto, nes tai draudžia aukščiau minėta teisės norma. Pažymėtina, kad minėto straipsnio apribojimai taikomi tik esant šiame straipsnyje nurodytoms sąlygoms, t. y. išieškant įsiskolinimą už komunalines paslaugas bei sunaudotus energijos išteklius. Šioje konkrečioje situacijoje yra išieškoma iš R. V. išieškotojui Pakruojo ūkininkų kredito unijai įkeisto turto. CPK 663 straipsnio 5 dalis numato, kad šiame straipsnyje nustatyti apribojimai netaikomi išieškant iš įkeisto turto. Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad aplinkybė, jog parduodamas iš varžytynių turtas yra nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, nėra kliūtis parduoti šį turtą iš varžytynių.

18. Atskirajame skunde nurodoma, kad perleidus ginčo turtą, Šiaulių apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2S-812-883/2016 ir Šiaulių apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2FB-7652-650/2016 dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, priimtų sprendimų įvykdymas taptų nebeįmanomas, kadangi bet kuriuo atveju asmuo, įgijęs turtą, būtų laikomas sąžiningu įgijėju.

19. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad R. V. nurodomos civilinės bylos Nr. 2S-812-883/2016 ir Nr. 2FB-7652-650/2016 yra išnagrinėtos, t. y. Šiaulių apylinkės teismas 2016 m. liepos 13 d. nutartimi atsisakė priimti R. V. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir jį su priedais grąžino pareiškėjai. Šiaulių apylinkės teisme pradėta civilinė byla Nr. 2FB-8873-650/2016, kurioje yra priimtas pareiškėjos pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tačiau bankroto byla šios nutarties priėmimo dieną (2016-09-22) nebuvo iškelta, o R. V. skundė antstolės veiksmus, kurie buvo atlikti iki pareiškėjos kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, net ir iškėlus bankroto bylą, fizinio asmens turtas yra realizuojamas bankroto byloje (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad turto realizavimas vykdomojoje byloje galėtų kaip nors apsunkinti teismo sprendimo fizinio asmens bankroto byloje vykdymą.

20. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismas, vertindamas antstolės veiksmus, tinkamai aiškino ir taikė civilinio proceso teisės normas, todėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis paliekama nepakeista, apeliantės atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartį palikti nepakeistą.