- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-30-348/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28058-2021-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nuteistasis
- R. G.
- Nukentėjusysis
- S. J.
- Kaltinamasis
- R. G.
- Advokatai
- Linas Povilėnas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų
Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. G. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo:
R. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, nurodant, jog paskirta bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta panaikinti.
Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš ADB „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam S. J. 511,58 Eur turtinei žalai bei 1500 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Iš R. G. priteistos nukentėjusiojo S. J. naudai jo turėtos 500 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. R. G. nuteistas už tai, kad jis 2021 m. rugpjūčio 6 d., apie 12.30 val., (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų ir dviračių take, esančiame lygiagrečiai (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiu namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Passat“, kurio valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodamas iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), kiemo link (duomenys neskelbtini) gatvės važiuojamosios dalies, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 101, 102, 128 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, t. y. įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, privalėdamas duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) bei atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui (jeigu jis galėjo tai pastebėti) privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra jis nedavė kelio pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpoje, prasidedančioje nuo (duomenys neskelbtini) žiedo ir einančia lygiagrečiai (duomenys neskelbtini), dešinėje pusėje link sankryžos (duomenys neskelbtini), elektriniu paspirtuku „Citycoco“ mod. numeris „(duomenys neskelbtini)“ važiavusiam nukentėjusiajam S. J., jį kliudė ir partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio pasekoje nukentėjusysis S. J. patyrė odos nubrozdinimus kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, kaklo I slankstelio lūžimą, trauminę dešinio peties nervinio rezginio neuropatiją, o dėl kaklo I slankstelio lūžimo S. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, nes dėl kaklo I slankstelio lūžimo S. J. sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.
Žemesnės instancijos teismas
2. Alytaus apylinkės teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, padarė išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis. Teismas konstatavo, kad nesant Kelių eismo taisyklių 101 p., 102 p., 128 p. numatytų reikalavimų pažeidimų, tai yra nesudarius kliūties nukentėjusiajam S. J. vairuotam dviračiui mopedui, eismo įvykis nebūtų įvykęs. Kliūties sudarymas buvo būtinoji baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių kilimo sąlyga. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog R. G. inkriminuota nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Teismas R. G. skirdamas bausmę atsižvelgė į tai, jog padarytas neatsargus nusikaltimas, nenustatyta sunkinančių aplinkybių, atsižvelgiant į R. G. asmenybę, teismas sprendė, jog jam skirtina baudos bausmė.
Šalies argumentai
3. Nuteistasis R. G. skundžia Alytaus apylinkės teismo 2023 m. kovo 10 d. nuosprendį ir prašo jį panaikinti ir R. G. atžvilgiu priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį. Apeliaciniame skunde prašo skirti dinaminę eismo įvykio ekspertizę; skirti techninę elektrinio mopedo „Citycoco EB-X7“ ekspertizę; išreikalauti Alytaus apylinkės teismo tinkamos kokybės įrodymus (1 t., b. l. 40); bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
3.1. Nuteistasis skunde nurodo, kad teismo padarytos išvados neatitinka bylos aplinkybių. Pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, kadangi įrodymai įvertinti selektyviai, neatsižvelgiant į įrodymų visumą, nesistengiant pašalinti nustatytų prieštaravimų. Teismas neįvertino teisės požiūriu abejų eismo dalyvių pažeistų KET reikalavimų, kurio eismo dalyvio KET reikalavimų pažeidimas buvo besąlyginiame priežastiniame ryšyje su kilusiomis pasekmėmis. Teigiama, jog teismas nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų reikalavimų, kadangi dalis išvadų yra prieštaringos, pagrįstos prielaidomis, neatitinka bylos aplinkybių, nenurodyti motyvai, o kaltinimus grindžia prieštaraujančiais įrodymais.
3.2. Skunde teigiama, jog apeliantas nepažeidė Kelių eismo taisyklių 101, 102 ir 128 punkto reikalavimų. Įvykio metu, išvažiuodamas iš kiemo, vairuojant jam priklausantį automobilį link pagrindinės gatvės, (duomenys neskelbtini) gatvės priklausiniu. (duomenys neskelbtini) gatvės priklausinys sutampa su dviračių-pėsčiųjų tako dalimi. Šiuo keliu naudojasi daugiau nei 10 metų. Įvykio metu privažiavo prie įvažiavimo ribos, įsitikinti, kad saugiai išvažiuos, kadangi iš kairės pusės matomumą dalinai užstojo krūmai, lėtai įslinko į kelio dalį ir sustojo. Staiga, netikėtai, važiuodamas dideliu greičiu, elektrinio mopedo vairuotojas nežymiai kliudė stovintį nuteistajam priklausantį automobilį, ko pasekoje nukentėjusysis nukrito ant šono. Tą dieną lijo, mopedo vairuotojas dėvėjo neperšlampantį lietpaltį su gobtuvu ir aiškiai matėsi, kad jis trukdė jam vairuoti, nes dengė matomumą.
3.3. Apeliantas nurodo, jog svarbia aplinkybe laikytina tai, kad nukentėjusiojo vairuota transporto priemonė negali dalyvauti eisme ir priskirtina L1e-B (dviratis mopedas) kategorijai, tuo pačiu nustatė, kad dviratė transporto priemonė turėjo būti įregistruota, apdrausta, o nukentėjusysis privalėjo turėti šią transporto priemonę vairuoti leidžiantį vairuotojo pažymėjimą su atitinkama kategorija. Šios aplinkybės buvo nustatytos tik bylą perdavus į teismą, dėl ko buvo apsunkinta apelianto gynyba ikiteisminio tyrimo metu, kadangi nukentėjusiojo vairuota transporto priemonė buvo laikyta elektriniu paspirtuku. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ir pasikeitus teisėjai, teismui pasirodė nereikšmingos šios aptartos aplinkybės, konstatuojant, jog tai neturėjo įtakos eismo įvykiui kilti. Iš to sprendžiama, jog apylinkės teismas nenustatinėjo, kurio iš eismo dalyvių veiksmai buvo pagrindinė sąlygą įvykiui kilti, neanalizavo nukentėjusiojo padarytų KET pažeidimų. Teismų praktikoje pasisakyta, jog analizuojant priežastinio ryšio nustatymo ypatumus kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių taisyklių pažeidimuose, svarbu pabrėžti, jog priežastinio ryšio nustatymo etapų pagalba priežastinis ryšys teismo turi būti ne tik nustatytas, bet ir įrodytas. Apelianto manymu, apylinkės teismas, turėjo išsamiai išanalizuoti ir pasisakyti, kodėl nukentėjusiojo veiksmai nelaikytini priežastiniu ryšiu.
3.4. Skunde teigiama, jog būtent nukentėjusiojo padaryti KET pažeidimai lėmė eismo įvykio kilimą. Nukentėjusysis vairavo galingą dviratę transporto priemonę neturėdamas specialiosios teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę, tuo pačiu ir reikalingų žinių bei įgūdžių ją tinkamai valdyti, galimai viršijo greitį, be to, nukentėjusiojo vairuota transporto priemonė negali dalyvauti eisme. Tokiais nukentėjusiojo veiksmais buvo keliamas pavojus tiek jam pačiam, tiek visiems kitiems eismo dalyviams. Grubus KET pažeidimų sistemiškumas, pažeidimų pobūdis, rodo apie didelį nukentėjusiojo lengvabūdiškumą ir nesuvokimą galimų pasekmių vairuojant transporto priemonę kaip didesnio pavojaus šaltinį.
3.5. Nesutinkama su teismo išvada, jog labiau tikėtina, jog įvykio metu abi transporto priemonės judėjo. Teismas padarydamas tokią išvadą vertino įrodymus prieštaraujančius byloje esantiems kitiems įrodymams, t. y. nukentėjusiojo parodymų patikrinimo vietoje protokolą ir eismo įvykio vietos schemą, kuriuose pateikti duomenys neatitinka kitų byloje medžiagoje surinktų įrodymų, faktinių aplinkybių. Apelianto manymu, esant tokiai įvykio dinamikai, byloje nustatyti transporto priemonių apgadinimai negalėjo atsirasti. Nors nuteistasis ne kartą siekė teismui įrodyti, kad tokia eismo įvykio dinamika yra neįmanoma, tačiau teismas minėtus prieštaravimus ignoravo.
3.6. Nuteistasis teigia, jog siekiant pašalinti visas abejones ir prieštaravimus būtina skirti dinaminę eismo įvykio ekspertizę, siekiant nustatyti, ar esant eismo įvykio vietos schemos nurodytiems duomenims galėjo atsirasti bylos medžiagoje nurodyti transporto priemonių apgadinimai. Nustačius minėtas aplinkybes, papildomai nustatyti, ar nukentėjusiajam buvo sudaryta kliūtis kelyje ar ne, taip pat nustatyti, ar buvo pakankamas atstumas nukentėjusiajam saugiai apvažiuoti nuteistojo automobilį, nesukeliant eismo įvykio.
3.7. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad teismas neišanalizavo eismo įvykio kilimui svarbios faktinės aplinkybės – liudytojo papildomos apklausos protokolo, kuriame buvo teigiama, jog liudytojas mano, kad greitai važiuojant šiuo paspirtuku, stabdžiai gali ir nesuveikti, kadangi šis paspirtukas yra naudotas, todėl stabdo prastai, gali reikėti keisti šio paspirtuko stabdžių diskus. Skiriant transporto priemonių techninę ekspertizę, būtina nustatyti, ar elektrinio mopedo „Citycoco EB-X7“ stabdžiai veikia tinkamai. Būtina nustatyti, ar aptariamas įvykis turėjo įtakos elektrinio mopedo stabdžių techninių, mechaninių savybių pasikeitimui.
3.8. Skunde teigiama, jog teismas nurodydamas aplinkybes, jog išvažiavimas yra platus, o matomumas yra pakankamas, yra šališkas, kadangi byloje surinkti duomenys rodo, kad matomumo eksperimentas buvo atliekamas pažeidžiant tiek galiojančiuose teisės aktuose, tiek teismų praktikoje suformuluotas taisykles ir rekomendacijas. Apelianto manymu, teismo šališkumą įrodo ir tai, kad teismui nėra pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo parodymais, nors byloje surinkti ir išnagrinėti įrodymai rodo priešingai. Byloje susidariusi situacija kai nukentėjusysis keičia parodymus, vengia pateikti tiesioginį atsakymą į jam užduodamus klausimus, pateikia vis naujas versijas.
3.9. Skunde taip pat teigiama, jog būtina iš Alytaus apylinkės teismo išreikalauti tinkamos kokybės įrodymus (1 t., b. l. 40), kadangi šiuo metu byloje pateikti įrodymai yra neinformatyvūs ir prastos kokybės, iš kurių negalima spręsti, kokie apgadinimai eismo įvykio metu buvo padaryti transporto priemonei VW Passat, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).
4. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka nuteistasis R. G. ir jo gynėjas advokatas Linas Povilėnas palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Prokurorė ir nukentėjusysis S. J. prašė apeliacinį skundą atmesti
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. G. apeliacinis skundas atmetamas
5. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados ja remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Nuteistojo R. G. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, teigiant, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį tinkamai savo išvadų nemotyvavo, o sprendimą priėmė šališkai. Dėl ko, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrina skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Visų pirma, skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus, t. y. nebuvo išsamiai, nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės, išimtinai remtasi nukentėjusiojo parodymais, kurie yra nenuoseklūs, nevisapusiškai ištirti abiejų eismo įvykyje dalyvavusių dalyvių Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo nuosprendžio turinį bei nuteistojo R. G. apeliacinio skundo argumentus, susipažinusi su byloje esančia medžiaga bei iš dalies atnaujinusi įrodymų tyrimą, apklausus nuteistąjį bei nukentėjusįjį, atlikus pakartotinį eksperimentą, neturi pagrindo sutikti su nuteistojo bei jo gynėjo pozicija, todėl jo skundas atmetamas kaip nepagrįstas. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Apeliantui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytomis nusikalstamų veikų aplinkybes, kurios buvo nurodytos kaltinamajame akte ar tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo tenkinami absoliučiai visi gynybos prašymai, nereiškia, jog bylą nagrinėjęs teismas buvo šališkas, o bylos nagrinėjimas teisme vyko formaliai, neatlikus visų reikalingų procesinių veiksmų. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumą. Proceso metu nebuvo ribojama teisė į gynybą, byla buvo nagrinėjama laikantis rungimosi principo.
7. Skundą nagrinėjantis teismas visų pirma pažymi, kad esant eismo įvykiui, būtina nustatyti, kokie Kelių eismo taisyklių reikalavimai pažeisti, kas juos pažeidė ir ar nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su įvykusiu eismo įvykiu. Nagrinėjamu atveju, būtent šios aplinkybės ir yra ginčijamos nuteistojo apeliaciniame skunde. R. G. nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad jis įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, privalėdamas duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) bei atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui (jeigu jis galėjo tai pastebėti) privalėjo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra jis nedavė kelio pėsčiųjų ir dviračio tako atkarpoje, elektriniu paspirtuku „Citycoco“ mod. Numeris „(duomenys neskelbtini)“ važiavusiam nukentėjusiajam S. J., jį kliudė ir partrenkė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio pasekoje nukentėjusiajam S. J. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.
8. Iš pareiškimo apie įvykį, parodymo protokolo matyti, kad nukentėjusysis S. J. parodė, kad važiuodamas nuo (duomenys neskelbtini) degalinės dviračių ir pėsčiųjų taku paraleliai su (duomenys neskelbtini) gatve, važiavo į kalną su elektriniu paspirtuku (čioperiu) ir iš įvažiavimo iš sodybos iš krūmo išvažiavo mašina priekiu (1 t., b. l. 78–80). Iš medicininių dokumentų išrašo taip pat matyti, jog S. J. paaiškino, kad važiuodamas paspirtuku susidūrė su automobiliu, nukrito ant šaligatvio (1 t., b. l. 81). Papildomos apklausos metu apklaustas S. J. parodė, kad važiuodamas dviračių taku ties minėtu įvažiavimu nepastebėjo iš sodybos išvažiuojančio automobilio mėlynos spalvos, markės nežino, ir atsitrenkė į minėto automobilio priekinį kairės pusės žibintą ir pats nukrito nuo paspirtuko. Vairuotojas išvažiuodamas nepastebėjo jo, o S. J. nepastebėjo automobilio, todėl ir įvyko susidūrimas. Nukentėjusysis taip pat apklausos metu parodė manantis, kad dėl eismo įvykio kaltas automobilio vairuotojas, kadangi jis užkirto kelią, dėl ko S. J. su juo susidūrė (1 t., b. l. 89–90). Papildomos apklausos metu, S. J. taip pat parodė, kad važiuodamas elektriniu paspirtuku automobilį pamatė apie porą metrų iki susidūrimo. Nurodyti važiavimo greičio negalėjo, tačiau stabdyti nespėjo. Be to taip pat nurodė, kad automobiliui išvažiavus į pėsčiųjų ir dviračių taką priekine dalimi, važiuodamas elektriniu paspirtuku, trenkėsi elektrinio paspirtuko priekine dalimi į automobilio „VW Passat“ kairės pusės priekinį žibintą, po ko krito kaire kūno puse ant pėsčiųjų ir dviračio tako trinkelių. Išvengti eismo įvykio kilimo galimybės neturėjo (1 t., b. l. 128–130). Papildomos apklausos metu S. J. parodė, kad automobilis „VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), prieš susiduriant, buvo daugiau kaip pusę jo dydžio įvažiavęs į pėsčiųjų ir dviračių taką, kuris prieš susiduriant buvo truputį pasukęs į kairę pusę. Automobilis įvykus įvykiui ir nukentėjusiajam atsikėlus, buvo pavažiavęs atgal keliuku kuriuo atvažiavo (1 t., b. l. 151–154). Iš esmės visos šios aplinkybės užfiksuotos ir parodymų patikrinimo vietoje protokole (3 t., b. l. 28–29). Nukentėjusiojo parodymai iš esmės išliko nuoseklūs ir bylą nagrinėjant teisme bei jį apklausiant teisiamojo posėdžio metu. Nukentėjusysis pirmosios instancijos teisme parodė, kad iš kiemo išvažiavęs R. G. užkirto jam kelią ir jis atsitrenkęs į jo automobilį nukrito nuo paspirtuko ir susižeidė kaklą. Po susidūrimo R. G. patraukė savo automobilį atgal. Kai susidūrė su R. G., krito ne į dešinę pusę, o į kairę. Važiavo vieno metro atstumu nuo kairio kelkraščio pusės, kadangi dešinėje pusėje auga krūmai. Važiuojant taku išvažiavo R. G. automobilis ir R. G. į jį atsitrenkė. Kaltinamasis važiuodamas gruntu kirto kampą ir taip įvažiavo į pėsčiųjų taką. Jei kaltinamasis būtų stovėjęs, tai šis eismo įvykis nebūtų įvykęs, kadangi jis būtų kaltinamąjį matęs. R. G. nestovėjo sustojęs, jis išvažiavo. Negali pasakyti kokiu greičiu važiavo. Paspirtukas nuvirto ant žolės, jo detalės atsidūrė ant žolės, o susidūrimas įvyko ant kelio. Kaltinamasis važiavo ne tiesiai, o kampu. Nesutinka su kapoto apgadinimais. Tai yra senas automobilis ir tie apgadinimai galėjo būti padaryti anksčiau. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, apklaustas nukentėjusysis S. J. iš esmės patvirtino savo duotus parodymus bei paaiškino, kad automobilis važiavo į kairę pusę. Atsitrenkė paspirtuko priekiu ir nukrito ant šono. Taip pat parodė, kad visas nuteistojo vairuojamas automobilis nebuvo išvažiavęs, tačiau jis įvažiavo į pėsčiųjų ir dviračių taką kampu. Tiek nuteistasis, tiek pats nukentėjusysis važiavo. Nesutinka, jog įvykio metu buvo apgadintas variklio automobilio dangtis.
9. Apeliaciniame skunde nurodoma tai, kad pirmosios instancijos teismas išimtinai vadovavosi nukentėjusiojo parodymais, nors vietomis jie prieštaringi ir nesutampantys. Visgi, teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo duotus parodymus viso baudžiamojo proceso metu, su šiais skundo argumentais sutikti neturi jokio pagrindo. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog viso proceso metu nukentėjusysis eismo įvykio aplinkybes aiškino nuosekliai ir esminių prieštaravimų jo parodymuose nėra. Aukštesnės instancijos teismas, kaip ir skundžiamame nuosprendyje akcentuojama, sprendžia, kad tam tikri nukentėjusiojo parodymų neatitikimai, nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą nuosprendį bei priimti išteisinamąjį nuosprendį kaip to reikalaujama apeliaciniame skunde. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog įvykis įvyko 2021 m. rugpjūčio 6 d., kurio metu S. J. patyrė tam tikrus sužalojimus, eismo įvykis įvyko staiga, todėl visiškai natūralu, jog nukentėjusysis gali klysti dėl tam tikrų aplinkybių, galbūt netiksliai nurodant nukritimo vietą ar ne visiškai tiksliai nurodant transporto priemonių susidūrimo vietą, juolab, kad ir iškart po eismo įvykio nuteistasis patraukė savo vairuojamą automobilį. Visgi, teisėjų kolegija sprendžia, jog tam tikros aplinkybės, kurios galimai nukentėjusiojo nurodytos netiksliai, nėra esminės.
10. R. G. apklaustas įtariamuoju parodė, kad susidūrimo metu bei prieš pat eismo įvykio kilimą jo greitis buvo 0 kilometrų per valandą. Į dviratę transporto priemonę neatsitrenkė, dviratė transporto priemonė atsitrenkė į VW „Passat“ automobilį. Atsitrenkęs ir nežymiai kliudęs automobilį dviratės transporto priemonės vairuotojas pakeitė važiavimo trajektoriją, dėl ko nuslydęs taku trenkėsi į kelio atitvarą ir nukrito. Išvengti eismo įvykio negalėjo, kadangi automobilis stovėjo, o pakankamai dideliu greičiu atvažiavusi dviratė transporto priemonė kliudė automobilį. Išvengti eismo įvykio dviratė transporto priemonė galimybę turėjo, kadangi tako plotis buvo pakankamas. Dviratės transporto priemonės vairuotojas važiavo per dideliu greičiu, dėvėdamas lietpaltį su gobtuvu, kuris užstojo matomumą (2 t., b. l. 55–59). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, R. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad išvažinėjo iš savo kiemo, tačiau ten yra kelias, o ne pėsčiųjų – dviračių takas. Kelio ženklas galioja iki sankryžos. Išvažiuoja iš kiemo tiesiai, apsidairo ir visada suka į dešinę pusę. Prie išvažiavimo auga krūmai, kurie trukdo matomumą, todėl sustojo apsidairyti. Sustojęs pasižiūrėjo į dešinę pusę, po to sukosi pasižiūrėti į kairę ir tuo momentu S. J. atsitrenkė į jo automobilio priekį, o po to atsitrenkė į tvorą. Prieš išlipdamas iš automobilio, jį apie pusmetrį atitraukė, kad S. J. galėtų patraukti paspirtuką. Policijos nekvietė, nes to paprašė S. J., kuris sakė, kad iš vakaro gėrė ir neturi nei technikinės, nei draudimo. Po susidūrimo buvo sudaužytas automobilio kairės pusės posūkio žibintas, apgadintas buferio priekis, su rankena užkliudė kapotą, buvo sulankstyta plastmasė, kur dedasi automobilio numeris. Iš smūgio suprato, kad S. J. važiavo greitai. Mano, kad nukentėjusiajam matomumą trukdė lietus, užmautas ant galvos kapišonas ir krūmai. Vadovaujantis ten esamais kelio ženklais, toje vietoje, kur išvažiavimas, žmogus paspirtuką turi persivaryti. R. G. nurodė, kad įvažiavo į pėsčiųjų ir dviračių taką, kad geriau matytų. Niekada nesuka į kairę pusę. Krūmus prie išvažiavimo apipjaustė prieš įvykį. Tako pradžioje yra kelio ženklas, žymintis pėsčiųjų taką, o kitas kelio ženklas, žymintis pėsčiųjų taką, yra jau už jo įvažiavimą į kiemą. Pagal dokumentus ten yra jo kelio priklausinys. Byla nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, nuteistasis R. G. iš esmės patvirtino parodymus duotus pirmosios instancijos teisme ir paaiškino, kad išvažiavimas iš kiemo iki gatvės yra „Geoportale“ įkeltas. Pėsčiųjų ir dviračių ženklas uždėtas pradžioje, o kitas ženklas uždėtas, kur baigiasi išvažiavimas. Išvažiuodamas iš namų visada suka į dešinę pusę. Nuteistasis parodė, kad nukentėjusysis atsitrenkė į jį stovintį, jis greitai iš po krūmų išvažiavo. Buvo iki pusės tako išvažiavęs.
11. Byloje kitų asmenų mačiusių eismo įvykį nėra, o nukentėjusiojo bei nuteistojo parodymai aiškinant tikslią susidūrimo vietą, nesutampa. Byloje nekilo ginčo, jog 2021 m. rugpjūčio 6 d. apie 12.30 val. (duomenys neskelbtini), pėsčiųjų ir dviračių take, esančiame lygiagrečiai (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) gatvėje esančiu namu, pažymėtu Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. G. vairuojamos transporto priemonės – automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bei nukentėjusiojo S. J. vairuojamos transporto priemonės – elektrinio paspirtuko (mopedo) „Citycoco“ mod. numeris „(duomenys neskelbtini)“ įvyko eismo įvykis. Tačiau apklaustas nuteistasis, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka tvirtino, jog susidūrimas įvyko ne pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpoje, kadangi nuo jo išvažiavimo iš kiemo iki įvažiavimo į kelią, ši atkarpa nuteistojo manymu nelaikytina pėsčiųjų ir dviračių taku, dėl ko nukentėjusysis šioje vietoje savo transporto priemonę turėjo varytis. Visgi, skundą nagrinėjantis teismas su šiais nuteistojo argumentais sutikti neturi jokio pagrindo. Iš byloje esančios fotolentelės (5 t., b. l. 89–93) matyti, jog pirmojoje nuotraukoje, kurioje užfiksuota pėsčiųjų ir dviračio tako atkarpa, nuo (duomenys neskelbtini) žiedo pusės, yra nukreipiamasis kelio ženklas „Pėsčiųjų ir dviračių takas“. Toliau iš įvykio vietos apžiūros protokolo bei byloje esančių foto nuotraukų matyti, jog eismo įvykio susidūrimo vieta vis dar yra pėsčiųjų ir dviračių takas. Nors nuteistasis teigia, kad prieš tai minėtas nukreipiamasis kelio ženklas galiojo iki sankryžos, tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad jokių skiriamųjų ženklų, kurie leistų pėstiesiems ar dviračiu važiuojantiems asmenims suprasti, jog minėtas takas baigiasi, ties išvažiavimu iš teritorijos, nėra. Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 62 punkte nurodyta, kad sankryža yra kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta, įskaitant atvirus plotus, kuriuos sudaro kelių susikirtimai, susijungimai arba atsišakojimai. Sankryžomis nelaikomos vietos, kur išvažiuojama iš kelio į esančias šalia jo teritorijas arba įvažiuojama į kelią iš šalia jo esančių teritorijų. Kaip nustatyta, šiuo atveju eismo įvykis būtent ir įvyko nuteistajam R. G. išvažiuojant iš teritorijos. Taigi, nuteistojo teiginiai, jog pėsčiųjų bei dviračių takas įvykio vietoje buvo pasibaigęs dėl to, kad toje vietoje yra sankryža yra nepagrįsti. Be to, foto nuotraukose esančiose byloje užfiksuota, jog pėsčiųjų ir dviračių tako ženklas yra pastatytas ir į kitą pusę, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusysis S. J. su elektrine transporto priemone važiavo pėsčiųjų ir dviračių takų, o šių transporto priemonių susidūrimas įvyko taip pat esant pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpoje. Nuteistasis R. G. patvirtino, jog po įvykio minėtas ženklinimas nebuvo keičiamas. Visgi, kaip teisingai nurodyta ir skundžiamame nuosprendyje, R. G. nurodoma aplinkybė, kad tai ne pėsčiųjų ir dviračių takas, o važiuojamoji kelio dalis, nagrinėjamu atveju nėra esminė aplinkybė, turinti lemiamos reikšmės eismo įvykio kilimui bei veikos kvalifikavimui. Kaip ir pats nurodė nuteistasis, jis visuomet išvažiuodamas iš savo kiemo teritorijos, pasižiūri į dešinę bei kairę puses, siekdamas įsitikinti ar gali atlikti manevrą saugiai. Taigi, šios aplinkybės tik patvirtina, jog nuteistasis R. G. suprato, jog išvažiuodamas iš savo kiemo teritorijos, turi praleisti pėsčiuosius ar dviračiu (ar kita dvirate transporto priemone) važiuojančius asmenis.
12. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog eismo įvykis įvyko R. G. įvažiuojant į pėsčiųjų ir dviračių taką iš šalia esančių teritorijų, o nukentėjusysis S. J. važiavo elektriniu paspirtuku (mopedu) dviračių tako atkarpoje. Įvykus eismo įvykiui, policijos pareigūnai ar greitoji pagalba į įvykio vietą nebuvo kviesti, dėl ko byloje nėra vieno iš reikšmingiausių tokio pobūdžio bylose įrodymų – įvykio vietos schemos, kuri būtų nubraižyta dar būnant įvykio vietoje. Tokiu atveju, itin didelę reikšmę turi pačių asmenų, t. y. R. G. bei S. J. parodymai, kadangi kitų pašalinių asmenų, mačiusių šį įvykį, nenustatyta. Visgi, kaip jau aptarta, nukentėjusiojo bei nuteistojo parodymai dėl tikslios įvykio vietos bei susidūrimo aplinkybių skiriasi. Įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad R. G. parodė vietą, kur įvyko transporto priemonės ir elektrinio paspirtuko (mopedo) susidūrimas, tai yra vietą nuo minėto automobilio kairės pusės priekinio posūkio žibinto, esančią 1,72 m atstumu nuo pėsčiųjų ir dviračio tako kairės pusės bordiūro ir 1,15 m atstumu iki dešinėje pusėje esančio pėsčiųjų ir dviračio tako bordiūro (3 t., b. l. 61–69). S. J. parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis parodė transporto priemonių susidūrimo vietą, esančią 1,80 m atstumu nuo tako dešinio bordiūro ir 4,90 m atstumu nuo kairėje pusėje esančio išvažiavimo keliuko pradžios (susikirtimo su dviračių ir pėsčiųjų taku) (1 t., b. l. 142–148, 3 t., b. l. 18–39). Iš esmės, nuteistojo teigimu, jis savo vairuojamu automobiliu į pėsčiųjų ir dviračių taką įvažiavo statmenai, o nukentėjusiojo teigimu, automobilis buvo šiek tiek pasisukęs į kairę pusę. Dėl ko apeliaciniame skunde buvo prašoma skirti dinaminę eismo įvykio ekspertizę, vertinant tiek nuteistojo, tiek nukentėjusiojo eismo įvykio schemas. Vėliau šio reikalavimo buvo atsisakyta, kadangi nuteistasis ir jo gynėjas pateikė eksperto išvadą, kurioje nurodyta, kad techniniu požiūriu negalima pagrįsti elektrinį mopedą „Citycoco EB-X7“, be valst. Nr. vairavusio asmens parodymų, užfiksuotų 2021 m. lapkričio 10 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo priede, nes šie parodymai prieštarauja objektyviems duomenims (susidariusių ant automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo pėdsakų lokalizavimui ir susidarymo krypčiai – detalizavimas tiriamosios dalies 2.4 p.). Automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavusio asmens parodymai, užfiksuoti 2021 m. lapkričio 17 d. parodymų patikrinimo vietoje protokole ir jo priede, techniniu požiūriu yra tikėtini, nes šie parodymai atitinka objektyvius duomenis (susidariusių ant automobilio „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo pėdsakų lokalizavimą ir susidarymo kryptį – detalizavimas tiriamosios dalies 2.5 p.) (5 t., b. l. 60–66).
13. Vertinant pateiktą eksperto išvadą, visų pirma pažymėtina tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ekspertizės aktas yra tik vienas iš įrodymų, kuris teismo turi būti įvertintas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73-942/2017, 2K-368-489/2018). Nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitą, kadangi teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad į įvykio vietą nebuvo kviesti policijos pareigūnai, dėl ko byloje nėra neginčijamos įvykio vietos schemos, juolab įvertintina ir tai, kad nuteistasis vos po susidūrimo, dar neišlipdamas iš vairuojamo automobilio, jį patraukė, pavažiuodamas šiek tiek atgal. Šiuo atveju svarbu tai, kad ekspertas atsakydamas į klausimus vertino nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymus, kurių paaiškinimai skiriasi. Be to, vertino sudarytas schemas ir siejo bei gretino su transporto priemonių apgadinimais, kurie atkreiptinas dėmesys, nebuvo nustatyti iš kart po eismo įvykio. Nagrinėjamo eismo įvykio data – 2021 m. rugpjūčio 6 d., tačiau kadangi į įvykio vietą nebuvo kviesti policijos pareigūnai, todėl automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas bei aprašyti jo apgadinimai buvo tik 2021 m. rugpjūčio 17 d. Be to, nuteistojo automobilis nėra naujas, ką patvirtino ir pats R. G.. Vien tai, kad atlikus objektų apžiūrą buvo aprašyti visi matomi automobilio apgadinimai, tai vienareikšmiškai nesudaro pagrindo teigti, jog visi šie apgadinimai buvo padaryti nagrinėjamo eismo įvykio metu. Dėl ko ir eksperto išvados dėl automobilio VW „Passat“ variklio dangčio paviršiaus apgadinimų nėra paremti pagrįstais duomenimis. Taigi, iš esmės, nors ekspertizės išvada yra vienas iš įrodymų šaltinių, tačiau svarbu tai, kad šioje išvadoje vertinami nuteistojo bei nukentėjusiojo parodymai, kurių vertinimas bei jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva.
14. Skunde nurodoma ir tai, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo nukentėjusiojo duotų parodymų apie tai, kad greitai važiuojant paspirtuku, stabdžiai gali ir nesuveikti, kadangi šis paspirtukas yra naudotas, todėl stabdo prastai. Apelianto manymu, skiriant transporto priemonių techninę ekspertizę, būtina nustatyti, ar elektrinio mopedo „Citycoco EB-X7“ stabdžiai veikia tinkamai. Būtina nustatyti, ar aptariamas įvykis turėjo įtakos elektrinio mopedo stabdžių techninių, mechaninių savybių pasikeitimui. Atsakant į šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog atlikti prašomą transporto priemonių ekspertizę yra netikslinga, kadangi nuo eismo įvykio yra praėję kiek daugiau nei du metai, per šį laikotarpį nukentėjusiojo vairuotos transporto priemonės techninė būklė galėjo būti pakitusi kaip ir stabdžių diskų nusidėvėjimas. Akivaizdu, jog šiuo metu nustatyti, kokia buvo įvykio metu nukentėjusiojo vairuotos transporto priemonės stabdžių diskų techninė būklė, neįmanoma.
15. Vertinant tiek nukentėjusiojo, tiek nuteistojo pateiktas įvykio versijas, t. y. automobilio judėjimo kryptį, svarbia aplinkybe laikytina tai, kad nors R. G. vos po eismo įvykio ir siūlė kviesti policijos pareigūnus bei greitąją pagalbą, tačiau tokiu atveju visiškai nelogiški nuteistojo veiksmai, kuomet vos tik susidūrus transporto priemonėms, dar net neišlipus iš automobilio, R. G. tuojau pat atitraukė savo vairuojamą automobilį. Šias aplinkybes nurodė tiek nukentėjusysis, tiek ir pats R. G., vienu atveju aiškindamas, kad patraukė automobilį neva dėl to, kad S. J. būtų patogiau atsistoti, kitu atveju aiškindamas, kad ant jo automobilio buvo užkritusi nukentėjusiojo transporto priemonė, kas iš esmės rodo nuteistojo nenuoseklumą aiškinant įvykio aplinkybes. Toks nuteistojo elgesys leidžia pagrįstai spręsti, jog R. G. tokiu savo elgesiu sąmoningai siekė, jog nebūtų nustatyta tiksli eismo įvykio kilimo vieta. Nuteistasis teigė, jog išvažiuodamas iš gyvenamosios vietos teritorijos, ketino sukti į dešinę pusę, dėl ko į pėsčiųjų taką įvažiavo statmenai tiek, jog matytų pėsčiųjų ir dviračių taku vykstantį judėjimą, o susidūrimo metu jo transporto priemonė visiškai nejudėjo. Priešingas aplinkybes nurodė nukentėjusysis, kuris teigė, jog automobilis susidūrimo metu buvo pasisukęs į kairę pusę, iš ko sprendžia, jog R. G. ketino sukti į kairę pusę. Nors skunde teigiama, kad teismas konstatuodamas, jog matomumas buvo geras, remdamasis eksperimento tyrimu, yra šališkas, kadangi eksperimentas atliktas pažeidžiant rekomendacijas, tačiau sutikti su šiais skundo argumentais, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka buvo pakartotinai atliktas matomumo eksperimentas, kuris iš esmės patvirtina, kad įsukimas į pėsčiųjų ir dviračių taką yra pakankamai platus, dėl ko būtų nelogiški nuteistojo veiksmai - sukant į dešinę pusę, pasirinkti kairią išvažiavimo pusę, kur medžių krūmai sumažina matomumą. Visgi, net ir atlikus pakartotinį eksperimentinį tyrimą, kuris buvo atliekamas kuo panašesnėmis sąlygomis eismo įvykio metu (lyjant smulkiam lietui, medžiai buvo su lapais, dėvint lietpaltį), bei pagal nuteistojo bei nukentėjusiojo parodymus, nepaneigia pirmosios instancijos teismo konstatuotų išvadų, jog R. G. privalėdamas duoti kelią važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) nedavė kelio pėsčiųjų ir dviračio tako atkarpoje, elektriniu paspirtuku „Citycoco“ mod. numeris „(duomenys neskelbtini)“ važiavusiam nukentėjusiajam S. J.. Nors iš pateikto eksperimento duomenų matyti, jog transporto priemonių susidūrimo vietoje matomumas išties yra apsunkintas, tačiau Kelių eismo taisyklių 101 punkte numatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (netrukdyti) kitiems eismo dalyviams. Be to, Kelių eismo taisyklių 102 punkte numatyta, kad įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėmis (dviračiams ir kitoms). Teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo konstatuotoms išvadoms, jog mažai tikėtina, kad R. G. vairuojamas automobilis kurį laiką stovėjo šiek tiek įvažiavus į pėsčiųjų ir dviračių taką, kadangi net ir atlikus pakartotinį eksperimentinį tyrimą manytina, kad automobilis į pėsčiųjų ir dviračių taką įvažiavo staiga, prieš pat susidūrimą ir nukentėjusysis jau negalėjo išvengti eismo įvykio kilimo, dėl ko visiškai tikėtina, jog nukentėjusiojo vairuota dviratė transporto priemonė atsitrenkė į R. G. vairuojamą transporto priemonę. Atlikus pakartotinį eksperimentinį tyrimą iš esmės patvirtinta pirmosios instancijos teismo išvada, jog matomumas buvo pakankamas, t. y. R. G. turėjo visas galimybes nepažeisti Kelių eismo taisyklių 128 punkto reikalavimų, jog atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūti nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Priešingai, šio susidūrimo išvengti negalėjo nukentėjusysis. Nagrinėjamu atveju, remiantis nuteistojo paaiškinimais, kuomet jis neva jau kurį laiką stovėjo šiek tiek įvažiavęs į taką, nukentėjusysis būtų turėjęs galimybę išvengti susidūrimo. O tai patvirtina ir nukentėjusiojo S. J. parodymai apie tai, kad jis važiavo arčiau kairioje takelio pusės, kadangi dešinėje takelio pusėje buvo apaugę krūmai. Iš esmės, šias nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir byloje esančios foto nuotraukos bei matomumo eksperimento pateikti duomenys, iš kurių matyti, jog dešinėje takelio pusėję išties auga medžių krūmai, todėl nukentėjusiojo paaiškinimai, jog jis važiavo arčiau kairės takelio pusės yra logiški ir pagrįsti.
16. Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, jog užfiksuoti automobilio apgadinimai, dėl kurių nekilo ginčo, jog jie galėjo būti padaryti eismo įvykio metu, t. y. išdaužtas kairys vairuotojo pusės posūkio žibintas, ant priekinio apatinio bamperio kairėje pusėje matyt apibraižymai. Apžiūrint elektrinį paspirtuką nustatyta, jog matyti priekinio purvasargio apgadinimai (purvasargio lūžis), trūksta priekinio žibinto apdailos detalės, galinis pursvasargis dešinėje pusėje sulūžęs, kairėje rankenų pusėje nėra veidrodėlio. O ir nukentėjusiojo patirti sužalojimai patvirtina, jog eismo įvykis galėjo būti nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėmis. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad byloje nustatyti nukentėjusiojo S. J. patirti sužalojimai: odos nubrozdinimai kairio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, kaklo I slankstelio lūžimas, trauminė dešinio peties nervinio rezginio neuropatija. Šias aplinkybes patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) bei išvada Nr. (duomenys neskelbtini). Iš esmės apeliaciniame skunde neginčijami nukentėjusiojo patirti sužalojimai, dėl ko aukštesnės instancijos teismas išsamiau dėl šių aplinkybių nepasisako, tačiau skunde akcentuojama tai, kad šiuos sužalojimus lėmė pačio nukentėjusiojo padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Iš esmės, apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino nukentėjusiojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kurie tiek nuteistojo, tiek jo gynėjo manymu, buvo esminiai dėl ko ir kilo eismo įvykis.
17. Tais atvejais, kai Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant priežastinio ryšio klausimus svarbu taikyti būtinosios sąlygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvių Kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Teismų praktikoje dažniausiai tik vieno eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas pripažįstamas eismo įvykio priežastimi, o kito eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nors ir turėjęs įtakos eismo įvykiui kilti, vertinamas kitaip. Toks vertinimas galimas, kai tik vieno eismo dalyvio Kelių eismo taisyklių pažeidimas pripažįstamas būtina sąlyga eismo įvykiui kilti, o kito eismo dalyvio padarytas pažeidimas, atvirkščiai, tokiu nelaikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-297/2009).
18. Nors pateiktame apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo nukentėjusiojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau su šiais skundo argumentais, aukštesnės instancijos teismas sutikti neturi jokio pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas analizavo ne tik nuteistojo R. G. padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau ir nukentėjusiojo S. J. ir konstatavo, jog nukentėjusiojo padaryti pažeidimai nebuvo priežastinis ryšys lėmęs eismo įvykio kilimą.
19. Pagal teismų praktiką, priežastinio ryšio nustatymas paprastai apima būtinosios padarinių kilimo sąlygos ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų buvusios pažeistos KET, t. y. pašalinant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-155-511/2017, 2K-7-1-693/2018 ir kt.).
20. Tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek ir pateikiant apeliacinį skundą, didelis dėmesys buvo skiriamas būtent nukentėjusiojo vairuotos transporto priemonės tam tikros kategorijos priskyrimui, teigiant, jog S. J. neturėjo teisės važiuoti su šia transporto priemone pėsčiųjų ir dviračių taku. Visų pirma, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 2 dalies 40 punkte nurodyta, kad transporto priemonė, kuri turi nemažiau kaip du ratus ir vidaus degimo variklį ar elektros variklį, kurių didžiausioji naudingoji galia ne didesnė kaip 1 kW, ir kurios didžiausias projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, priskiriama motoriniam dviračiui. Taigi, ir elektrinis paspirtukas, kurio didžiausias projektinis greitis ne didesnis kaip 25 km/h, priskiriamas motoriniam dviračiui. Nagrinėjamu atveju, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, Lietuvos transporto saugos administracija pateikė duomenis apie tai, kad atlikus neplaninį ekonominės veiklos patikrinimą buvo nustatyta, kad elektrinis paspirtukas-čioperis EB-X7 patenka į Reglamento 168/2013 taikymo sritį. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad elektrinis paspirtukas-čioperis EB-X7 neturi Europos Sąjungos tipo patvirtinimo žymenų, ekonominės veiklos vykdytojas nepateikė Europos Sąjungos tipo patvirtinimo sertifikato. Dėl ko, Lietuvos transporto saugos administracija pateikė nuomonę, jog minėta transporto priemonė priskiriama kategorijai L1e-B (dviratis mopedas) (4 t., b. l. 146). Visgi šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, itin svarbu atsižvelgti ne tik į pateiktą minėtą nuomonę, tačiau ir į visus byloje esančius duomenis. Nukentėjusysis viso proceso metu teikė paaiškinimus, jog įsigydamas minėtą elektrinę transporto priemonę buvo įsitikinęs, jog jos įregistruoti nereikia, o ir vairuotojo pažymėjimo jai nereikia. Prieš pirkdamas transporto priemonę nukentėjusysis būtent ir ieškojo tokios transporto priemonės, kurią galėtų vairuoti neturėdamas teisės vairuoti. Pirmosios instancijos teisme apklausta liudytoja G. T., iš kurios nukentėjusysis ir nusipirko minėtą elektrinę transporto priemonę, parodė, kad pardavinėja įvairias prekes, tarp jų ir elektrinius paspirtukus. „Citycoco“ EB-X7 yra elektrinis paspirtukas, jis yra neregistruojamas, jo galingumas iki 1000 vatų ir jis važiuoja iki 25 km/h greičiu. Nurodė, kad paspirtuką parduoda su įjungtu ribotuvu. Įjungus ribotuvą, paspirtukas važiuoja iki 25 km/h greičiu. Be to, byloje buvo pateikti ir šio paspirtuko specifikaciniai duomenys, kuriuose nurodyta, jog maksimalus paspirtuko greitis yra 25km/h (1 t., b. l. 58). Taigi, net ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nustačius, jog nukentėjusiojo vairuota transporto priemonė turėjo būti registruota, drausta bei nukentėjusysis privalėjo turėti šią transporto priemonę vairuoti leidžiantį vairuotojo pažymėjimą su atitinkama kategorija, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog nukentėjusysis prieš pirkdamas šią transporto priemonę buvo suklaidintas pardavėjo. Juolab įvertinus ir tai, kad Transporto saugos administracijos atstovas nurodė, jog pardavėjo atsakomybė yra pateikti šią informaciją. Visgi, net ir nustačius, jog S. J. vairuota transporto priemonė priskiriama mopedų rūšiai, konstatuojama, jog tai nebuvo esminis KET pažeidimas lėmęs eismo įvykio kilimą. Šiame kontekste svarbu įvertinti tai, kad būtent šioje pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpoje galėjo pravažiuoti bet kokia transporto priemonė ar eiti pėsčiomis asmuo, ką ir turėjo įvertinti R. G. prieš išvažiuodamas iš teritorijos.
21. Ir nors apelianto teigimu, nukentėjusiojo vairuojama dviratė transporto priemonė važiavo dideliu greičiu, kas lėmė, jog nukentėjusysis nepasirinkęs saugaus greičio atsitrenkė į R. G. vairuojamą automobilį, tačiau byloje nėra nustatytas koks iš tiesų buvo abejų transporto priemonių judėjimo greitis. Visgi atkreiptinas dėmesys, jog liudytoja apklausta G. T. patvirtino, jog paspirtuką S. J. pardavė su įjungtu ribotuvu, kadangi visuomet taip parduoda paspirtukus. Klientams instrukcijų nerodo kaip reikia išjungti minėtą ribotuvą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad prieš susidūrimo vietą, yra įkalnė, todėl abejotina, jog nukentėjusiojo vairuota transporto priemonė galėjo išvystyti tokį greiti, kuris būtų esminis lėmęs eismo įvykio kilimo sąlygas.
22. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, kad R. G. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 102, 128 punktų reikalavimus. O būtent sudarė kliūtį kitai transporto priemonei (S. J. vairuojamai transporto priemonei), neįsitikino, kad važiuoti yra saugu, įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų nedavė kelio važiuojančiai nukentėjusiojo S. J. vairuojamai transporto priemonei, bei atsiradus kliūčiai sukėlė pavojų kitiems eismo dalyviams. Šiuo atveju, nuteistasis R. G., vairuodamas automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir išvažiuodamas iš šalia pėsčiųjų ir dviračio tako esančios teritorijos, turėjo pareigą elgtis itin atsargiai bei duoti kelią pėsčiųjų ir dviračių taku važiavusiam nukentėjusiajam, tačiau šių reikalavimų R. G. nesilaikė, automobiliu sudarė kliūtį elektriniu paspirtuku „Citycoco“ mod. Nr. „(duomenys neskelbtini)“ (dviratis mopedas) važiavusiam S. J.. Aukštesnės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog būtent R. G. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai buvo tiesioginė priežastis kilusiems padariniams.
23. Neabejotina, jog nukentėjusysis S. J. vairuodamas elektrinį paspirtuką „Citycoco“ mod. numeris „(duomenys neskelbtini)“ nesilaikė visų atsargumo priemonių, t. y. pats nukentėjusysis patvirtino, jog įvykio metu buvo be šalmo, nedėvėjo šviesą atspindinčios liemenės, jo vairuojama transporto priemonė nebuvo įregistruota. Visgi, visi šie pažeidimai nebuvo esminiai, lėmę eismo įvykio kilimą. Nuteistasis R. G. patvirtino, jog šis įvažiavimas į teritoriją yra vienintelis, norint pasiekti jo bei kaimynų gyvenamąją vietą. Paaiškino, jog visuomet išvažiuodamas iš teritorijos suka į dešinę pusę, o grįžta per kairę pusę. Taigi, šiuo atveju svarbia aplinkybe laikytinai tai, kad pėsčiųjų ir dviračių taku galėjo važiuoti ir kita transporto priemonė, t. y. kaimynai ar kiti asmenys, norintys pasiekti minėtą teritoriją. Akivaizdu, jog R. G. tai suprato, jog minėtu taku gali praeiti ne tik pėstieji, pats nurodė, jog šiuo taku dažnai važiuoja dviratės transporto priemonės, tačiau R. G. tai suprasdamas, pasirenka neatsargų išvažiavimo iš teritorijos būdą, būdamas arčiau dešinio krašto, kur krūmai sumažina matomumą, bei neįsitikinęs, jog važiuoti yra saugu, renkasi tokį važiavimo kampą, jog įvažiuodamas į pėsčiųjų ir dviračių taką, užkerta kelią nukentėjusiojo vairuotai transporto priemonei. Nors nuteistojo bei jo gynėjo teigimu nukentėjusysis nebuvo itin atsargus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, jog būtent nuteistojo R. G. veiksmai, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 9, 101, 102, 128 punktų reikalavimus, nulėmė susidūrimą, sukėlusį nukentėjusiojo nesunkų sveikatos sutrikdymą, o ne nukentėjusiojo veiksmai buvo pagrindinė priežastis kilti eismo įvykiui, todėl nuteistojo nurodytos aplinkybės dėl nukentėjusiojo padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą nuosprendį. Juolab, įvertintina ir tai, kad atliekant matomumo eksperimentą bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, buvo siekiama atkurti kuo panašesnes sąlygas įvykio metu, netgi parenkant ir nukentėjusiojo dėvėtą aprangą. Todėl nuteistojo skunde nurodyti teiginiai, jog nukentėjusysis dėvėjo lietpaltį bei gobtuvą, kas trukdė matomumą, yra nepagrįsti, deklaratyvūs teiginiai. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pagrindinė priežastis kilti eismo įvykiui buvo R. G. veiksmai, tai, kad nukentėjusysis kaip nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nustatyta vairavo elektrinį paspirtuką „Citycoco“ mod. numeris „(duomenys neskelbtini)“, kuris priskiriamas kategorijai L1e-B (dviratis mopedas), esminės įtakos neturi. Ir nors nukentėjusiojo veiksmai galimai ir neatitiko visų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau jie patys savaime nebūtų sukėlę pasekmių, jeigu R. G. nebūtų pažeidęs jau aptartų Kelių eismo taisyklių.
24. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas atliko išsamią, visapusišką ir objektyvią visų byloje surinktų įrodymų analizę ir pagrindė, kodėl vienus duomenis pripažino įrodymais, o kitus atmetė. Nuteistojo kaltė nagrinėjamu atveju grindžiama teisiamajame posėdyje kruopščiai ištirtais duomenimis. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo baudžiamąja bylą, vertindamas įrodymus nepažeidė BPK 20 straipsnio nuostatų. Byloje esančių įrodymų, pakanka nuteistojo R. G. kaltei dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pagrįsti. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad R. G. veiksmai laikytini eismo įvykio priežastimi, o inkriminuota nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
25. Apeliantas skundu prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, kas, sutinkamai su kasacinio teismo praktika, reiškia, kad apibrėžia pačias plačiausias apeliacinio skundo ribas. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi, tame tarpe ir dėl paskirtos bausmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-190-648/2018). Vertinant nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ir dydžio pagrįstumą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė ir įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir skyrė švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė atitinka bausmės paskirtį bei protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus. Nenustačius BK 41 straipsnio, 54 straipsnio reikalavimų pažeidimų, R. G. paskirtos bausmės nėra pagrindo koreguoti, be to, to nėra prašoma ir nuteistojo apeliaciniame skunde.
26. Nuteistasis R. G. bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka pateikė su advokato darbo apmokėjimo susijusius dokumentus, prašydamas nurodytą pinigų sumą priteisti jo naudai. Prašymas reiškiamas remiantis tuo, kad R. G. dėl jam pareikšto kaltinimo bus išteisintas. Kadangi nuteistojo R. G. apeliacinis skundas netenkinamas, paliekamas galioti apkaltinamasis nuosprendis, todėl prašymas dėl proceso išlaidų advokato darbui apmokėti priteisimo atmestinas.
27. Įvertinus tai kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį, apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,,
nutaria:
nuteistojo R. G. apeliacinį skundą atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.