Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-06-28 · Baudžiamoji byla Nr. T-701-1170/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-06-28
Bylos Nr.
T-701-1170/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00574-2007-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Justyna Žukovska-Pečiulienė
Nuteistasis
A. L.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-701-1170/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00574-2007-1Procesinio sprendimo kategorija 2.5.14 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. birželio 28 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 58-143 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 284 straipsnio 1 dalį bei 294 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistasis, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, šį skundė tiek apeliacine, tiek kasacine tvarka.

Nuteistojo A. L. bausmės pradžia – (duomenys neskelbtini). Bausmės pabaiga – (duomenys neskelbtini). Neatliktos bausmės dalis 2022 m. gegužės 27 d. – (duomenys neskelbtini). Nuteistasis du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko kodas (duomenys neskelbtini).

Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 58-143 A. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarta taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Komisija nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, atsižvelgdama į tai, kad pastarasis įvykdė jam pateiktas rekomendacijas dėl socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo, o būtent – tęsė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, dirba, lanko socialinių darbuotojų konsultacijas, iš trumpalaikių dviejų parų išvykų grįžta laiku, neturi galiojančių nuobaudų, taip pat neturi finansinių įsiskolinimų. Komisijos nutarime taip pat pripažinta, kad nuteistojo A. L. pakartotino nusikalstamo elgesio ir smurtinio elgesio rizika žema. Jis bylos nagrinėjimo teisme metu kaltę pripažino iš dalies, gailėjosi, taip pat aktyviais veiksmais bandė išvengti sunkesnių padarinių – iškvietė nukentėjusiajam greitąją medicininę pagalbą, sulaukė atvykstančių medikų ir parodė jiems nukentėjusiojo buvimo vietą, kas buvo pripažinta pastarojo baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nuteistasis anksčiau teistas bei administracine tvarka baustas nebuvo. Komisija taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad A. L. jam paskirtos bausmės atlikimo laikotarpiu drausmine tvarka buvo baustas 12 kartų, o skatintas – 18 kartų. Paskutinį kartą – 2021 m. liepos 30 d. Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose nuteistas vykdo Individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos ir Intensyvaus rengimo paleidimui iš pataisos įstaigos planuose numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos ir elgesio korekcijos programose, renginiuose, atlieka savanoriškus, nemokamus aplinkos tvarkymo darbus, dirba. Komisijos manymu, tinkamos gyvenimo sąlygos laisvėje, ryšių palaikymas su artimaisiais, teigiamos nuostatos į darbą, aukšta prosocialaus elgesio motyvacija, lankstus mąstymas, gebėjimas iškelti tikslus ir jų sistemingai siekti, gebėjimas atpažinti ir įvertinti sritis, skatinančias nusikalstamą elgesį, suvokti netinkamo elgesio pasekmes, aukšta motyvacija nenusikalsti ir laikytis nustatytų įpareigojimų, sudaro palankias sąlygas A. L. lygtiniam paleidimui.

Prokuroro skundas dėl Komisijos 2022 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 58-143 nebuvo gautas.

Komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą netvirtintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Komisija 2022 m. birželio 2 d. nutarimu Nr. 58-143, vadovaudamasi BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nutarė nuteistajam A. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisijos manymu, nuteistasis A. L. atitiko anksčiau minėtoje normoje numatytas sąlygas, kadangi pastarojo nusikalstamo elgesio rizika žema, jis padarė reikšmingą elgesio pažangą, mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką, taip pat atliko du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuri viršija dešimties metų laisvės atėmimo bausmę, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes šiuo atveju yra vertinamas, tiksliau prognozuojamas, asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S- 27- 209/2019).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Kita vertus, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka įstatyme nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Pažymėtina, kad vien tik Komisijos priimtas nuteistajam palankus sprendimas neįpareigoja teismo jį besąlygiškai patvirtinti, jei teismas nustato, kad nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo kriterijų neatitinka (Kauno apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S- 255- 813/2022, Nr. 1S-260-966/2022, Nr. 1S-232-290/2022, 1S-307-530/2022).

Iš Komisijos nutarimo, taip pat iš nuteistojo A. L. asmens bylos matyti, kad pastarasis Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 22 d. nuosprendžiu yra nuteistas galutine subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausme. Tai reiškia, kad sprendžiant klausimą dėl pastarojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos būtina vadovautis BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu teisiniu reguliavimu, kas nuteistojo A. L. atveju buvo padaryta. Pabrėžtina, jog pastarasis BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytus du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu, 2022 m. gegužės 27 d. jam buvo likę atlikti (duomenys neskelbtini) jam paskirtos 13 metų laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, laikotarpiu nuo 2011 iki 2021 metų buvo skatintas 18 kartų, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai nuteistasis buvo pristatytas septynis kartus, paskutinį kartą – Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus komisijos 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarimu nutartą nuteistąjį A. L. lygtinai paleisti.

Nuteistasis A. L. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. rugsėjo 12 d. įsakymu buvo perkeltas iš Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Trečiojo sektoriaus į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus tęsti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu dirbo, taip pat įgijo specialybę. Pastarasis Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje nuo 2019 m. gegužės 20 d. dirbo Valstybinės įmonės (duomenys neskelbtini). Taip pat jis įgijo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) specialybes. Atvykęs į Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namus, jis savarankiškai susirado darbą – UAB (duomenys neskelbtini) dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2021 m. gruodžio 29 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą – (duomenys neskelbtini). Nuteistasis A. L. dėl tinkamai vykdomos darbinės veiklos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu buvo skatintinas 9 kartus.

Komisijos nutarimo priėmimo metu nuteistasis A. L. įsiskolinimų antstoliams neturi. Jam solidariai priteistą civilinio ieškinio sumą atlygino.

Nuteistasis palaiko ryšius su tėvais, broliu, sugyventine ir nepilnamete dukra. Į trumpalaikes dviejų parų išvykas vyksta į sugyventinės ir nepilnametės dukters namus.

Nuteistasis A. L. taip pat vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Pastarasis įgijo specialybę, dirbo, taip pat dalyvavo elgesį keičiančiose programose – „Meno terapijos užsiėmimuose“, spalvų terapijoje „Nuo taško iki taško“, narkotikų vartojimo prevenciniame reginyje „ŽIV ir AIDS – viena iš narkotikų vartojimo pasekmių“, renginiuose – „Kalėdiniai rankdarbiai“, „Lankstymo menas“, „Spalvinimo atokvėpis“, „Lietuvos tautinių bendrijų diena“, „Karstiniai reiškiniai“, „Gyvenimo aprašymo (CV) rengimo tendencijos 2019 m.“, viktorinose - „Proto mūšis“, „Linksmoji tautosaka“, „Apie futbolininkus“, „Ką aš žinau apie Lietuvą“, 2021 m. gruodžio 9 d. dalyvavo paskaitoje tema - „Mediacija probacijos tarnyboje“. Nuteistasis taip pat lanko socialinių darbuotojų konsultacijas, tvarko bendro naudojimo patalpas ir teritoriją pagal patvirtintą grafiką.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad nuteistasis A. L. formaliai atitinka BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas lygtinio paleidimo taikymo sąlygas. Jis yra atlikęs jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuriai nustačius, gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Taip pat nuteistojo asmens byloje esantys duomenys patvirtina nuteistojo A. L. asmenybės teigiamus pokyčius. Iš nutartyje aptartų, nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių matyti, kad pastarasis sistemingai dirba, palaiko socialinius ryšius, įgijo specialybę, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, taip pat vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, ne kartą skatintas.

Kita vertus, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad anksčiau minėtų bei nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių aplinkybių negalima suabsoliutinti. Pabrėžtina, jog lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir visų su nuteistojo elgesiu, mąstymo, požiūrio pokyčiais, kriminogeninių veiksnių valdymu susijusių duomenų visuma.

Iš Komisijos nutarimo ir nuteistojo asmens bylos turinio negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistojo A. L. elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu buvo nepriekaištingas. Nors Komisijos nutarime nurodoma, kad nuteistasis A. L. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu drausmine tvarka buvo baustas 12 kartų, tačiau iš pastarojo asmens bylos matyti, kad A. L. per visą bausmės atlikimo laikotarpį nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus pažeidė 18 kartų, o iš jų 6 kartus drausmines nuobaudos nebuvo skirtos. Dalis nuteistojo vidaus tvarkos taisyklių pažeidimų buvo susiję su bendros laisvės atėmimo įstaigos tvarkos nesilaikymu. Pabrėžtina, jog minėti pažeidimai nebuvo epizodiniai ir sietini tik su tam tikru, trumpu laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu. Priešingai, jie buvo daromi sistemingai – nuo paskirtos bausmės atlikimo pradžios, tai yra (duomenys neskelbtini) metų iki 2019 metų vidurinio. Juo labiau, dėl minėtų pažeidimų nuteistojo pateikti paaiškinimai nebuvo susiję su svarbiomis, galimai neišvengiamomis, pažeidimus sąlygojusiomis aplinkybėmis. Priešingai, šie pažeidimai buvo nulemti nuteistajam nepriimtinos bausmės atlikimo įstaigoje galiojančios tvarkos.

Minėtos aplinkybės, sugretinus jas su duomenimis apie nuteistojo A. L. skatinimą bausmės atlikimo metu (skatintas 18 kartų), leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad nuteistojo A. L. elgesys paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nepasižymėjo nuoseklumu. Pastarasis tuo pačiu metu tiek nesilaikė jam privalomos ir galiojančios bausmės atlikimo tvarkos, tiek buvo skatinamas. Toks nuteistojo nenuoseklus teigiamas elgesys suteikia pagrindą teismui abejoti nuteistojo sėkminga probacija, kadangi asmenį paleidžiant lygtinai siekiama, jog jis laikytųsi įstatymų nuostatų ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu, bet ir toliau rinktųsi socialiai pozityvius savo elgesio modelius.

Pabrėžtina ir tai, jog nuteistasis nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo pradžios ilgą laiką nedirbo. Pastarasis dirbti pradėjo tik nuo (duomenys neskelbtini). – praėjus ilgesniam nei (duomenys neskelbtini) metų laikotarpiui. Pateisinamų priežasčių, sąlygojusių nuteistojo nedarbą, nenustatyta.

Teismas kartu atkreipia dėmesį į Vilniaus pataisos namų Resocializacijos skyriaus 2022 m. gegužės 10 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. 57-131 (toliau – ir Socialinio tyrimo išvada) nustatytų dinaminių ir apsauginių, riziką mažinančių veiksnių santykį. Negalima nesutikti, jog minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo statinių kriminogeninių veiksnių apskritai nenustatyta, o dinaminių veiksnių skaičius yra mažesnis nei apsauginių, riziką mažinančių veiksnių skaičius. Kita vertus, pabrėžtina, jog nuteistojo dinaminiai kriminogeniniai veiksniai per pastarajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį iš esmės nekinta. Tiek anksčiau, tiek šio Komisijos nutarimo priėmimo metu nustatyta, kad pakartotiniam nuteistojo nusikalstamam elgesiui gali turėti įtakos nuteistajam būdingas rizikingas, pavojingas elgesys, gyvenimo stilius ir draugai, bei mąstymas ir elgesys. Pabrėžtina, jog dinaminiai kriminogeniniai veiksniai tai tokie veiksniai, galintys mažėti priklausomai nuo nuteistojo dedamų pastangų, teigiamų jo elgesio, mąstymo, požiūrio pokyčių. Be to, kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Pabrėžtina, jog nors Socialinio tyrimo išvadoje dinaminių nuteistojo A. L. kriminogeninių veiksnių turinio aptarimui nėra skirta daug dėmesio, plačiau aptariami pastarojo apsauginiai, riziką nusikalsti mažinantys veiksniai, tačiau teismas, sugretinęs nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, taip pat minėtų kriminogeninių veiksnių kitimo dinamikos nebuvimą, neturi pagrindo abejoti, jog Komisijos nutarimo priėmimo metu minėti dinaminiai veiksniai buvo ir yra aktualūs.

Nuteistojo dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste kartotinai atkreiptinas dėmesys į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus 5 apsauginius, nuteistojo riziką nusikalsti mažinančius veiksnius. Nustatyta, kad nuteistasis turi formaliai patvirtintą gyvenamąją vietą, palaiko ryšius su artimaisiais, realiai save vertina, turi aukštą motyvaciją nenusikalsti bei laikytis teismo skirtų įpareigojimų bei teigiamai žiūri į darbinę veiklą. Pabrėžtina, jog dalis minėtų, nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių egzistavo ir pastarajam inkriminuotų ir teismo padarytais pripažintų nusikaltimų padarymo metu. Tai reiškia, kad nuteistasis turėjo pastovią gyvenamąją vietą, buvo saistomas tvirtais socialiniais ryšiais bei dirbo. Šių aplinkybių buvimas nuteistojo nuo nusikalstamo elgesio nesustabdė ir nebuvo faktoriumi, skatinusiu nuteistąjį savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Todėl šių apsauginių veiksnių egzistavimas Komisijos nutarimo priėmimo metu, neleidžia daryti išvados, jog jie bus reikšmingas apsauginis faktorius, mažinantis nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį.

Minėtų aplinkybių kontekste teismas pabrėžia, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Nors minėtoje Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis savo elgesį keičia teigiame linkme, nuo 2019 m. gegužės 8 d. naujų drausminių ar bendro pobūdžio pažeidimų nepadarė, tačiau įvertinus nekintantį nustatytų kriminogeninių veiksnių pobūdį, taip pat įvertinus ilgą bausmės atlikimo laikotarpį bei per šį laikotarpį padarytą didelį skaičių pažeidimų, ilgą laiką trukusį nedarbą, manytina, jog nuteistasis maksimalių pastangų sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, eliminuoti jam nustatomus kriminogeninius veiksnius nedėjo, kas neduoda pagrindo daryti išvadai, kad nuteistojo pastangų pakanka konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Teismas, aptardamas visas nuteistojo A. L. lygtinio paleidimo pagrįstumo įvertinimui reikšmingas aplinkybes, taip pat atkreipia dėmesį į teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-260-935/2018, Nr. 1S- 97-870/2018, Nr. 1S-28-312/2018; Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S- 464-785/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S- 89- 185/2017). Siekiant įvertinti ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgti į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę.

Nuteistasis A. L. yra pripažintas kaltu padaręs tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas yra priskirtinas labai sunkaus nusikaltimo kategorijai, ir dėl kurio buvo sukelti negrįžtami pavojingi padariniai – kito žmogaus mirtis. Minėtus nusikaltimus nuteistasis padarė veikdamas bendrininkų grupe bei būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Juo labiau, nuteistasis dėl minėtų nusikaltimų prisipažino tik iš dalies, ir nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliacine bei kasacine tvarka skundė teismo priimtą sprendimą, motyvuodamas tuo, kad jam inkriminuoto nusikaltimo jis nepadarė, todėl buvo nepagrįstai pripažintas kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą. Minėtos aplinkybės rodo nuteistojo didesnį pavojingumą, jo santykį su padarytu nusikaltimu ir tuo pačiu pareigą, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, atsižvelgti ne tik į nuteistojo interesus, bet ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, jo nuostatas ir mąstymą, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu negali būti laikoma esmine, nusikalstamumui įtakos turinčius veiksnius, teismas sprendžia, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

Teismas kartotinai pažymi, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Bausmės paskirtis yra ne tik nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas, jo sulaikymas nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikimas, jog jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo nuomone, šiuo atveju nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko prieštarautų teisingumo principui bei visuomenės interesui, be to, sudarytų nebaudžiamumo įspūdį, būtų neįgyvendinti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, kurie pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas

Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes bei jas tarpusavyje sugretinęs, konstatuoja, kad Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės bei nuteistojo asmens bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti būtinybę šios nutarties priėmimo metu nuteistajam A. L. taikyti lygtinį paleidimą. Teismo įsitikinimu, A. L. dar nėra visiškai pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti visiškai neizoliuotas nuo visuomenės.

Nuteistasis, bausmę atlikdamas Vilniaus pataisos namų Pusiaukelės namuose, turėdamas galimybę dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo programose, gali sustiprinti savo socialinius įgūdžius, sumažinti dinaminius kriminogeninius veiksnius, taip pat tinkamai pasirengti gyvenimui neizoliuotam nuo visuomenės, tuo pačiu turi visas sąlygas teismui, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus aspektus, nuosekliai įrodyti, kad gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

Atsižvelgiant į anksčiau aptartą, Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 2 d. nutarimas Nr. 58-143 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. L. netvirtintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

Netvirtinti Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 58-143 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Justyna Žukovska-Pečiulienė