Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), pilietybė (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas:

1) 2015 m. rugsėjo 24 d. Kaišiadorių rajono apylinkės nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 1 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, galutinė bausmė - 1 metai ir 3 mėnesiai laisvės apribojimo. Pritaikytas BK 64¹ straipsnis ir bausmė sumažinta 1/3 dalimi- galutinė bausmė - 10 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant tęsti mokslą ar pradėti dirbti. Teistumas išnykęs.

2) 2017 m. sausio 31 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta galutinė - 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nekeisti gyvenamosios vietos be bausmę vykdančios institucijos žinios ir BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu – paskirta baudžiamojo poveikio priemonė: 3 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teistumas išnykęs.

3) 2017 m. vasario 15 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo Nr. 81-3309, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. redakcija). Paskirta galutinė, subendrinta bausmė - 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams su įpareigojimais, bausmė įvykdyta. Teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. K., 2024 m. rugpjūčio 24 d. apie 20.50 val., ties (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, pažeisdamas kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam 2024 m. rugpjūčio 24 d. 21.06 val. buvo nustatytas 2,50 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais A. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai

Kaltinamasis A. K., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad susipyko su drauge, tiesiog sėdo į mašiną ir išvažiavo, pirmą kartą sėdo už vairo girtas. Tai buvo 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 22.15 val. Tą dieną vartojo alkoholį, išgėrė nemažai, gėrė alų. Nurodė, kad prieš vairavimą jautėsi neblogai, su nustatytu neblaivumu sutinka, žino, kad negalima vairuoti išgėrus. Važiavo nuo gyvenamosios vietos kažkur, nežino kur, neatsimena, kokį atstumą nuvažiavo. Niekas namuose nematė, kad išvažiavo neblaivus, vienas gyvena. Nurodė, kad jis yra automobilio valdytojas, bet dar lizingą moka už automobilį, mašina įmonei priklauso, jis dar moka už ją įmokas, kokia automobilio vertė nežino. Su „Emprekis“ pažymoje nustatyta suma - 2 100 Eur sutinka. Moka lizingo bendrovei už automobilį, jie yra savininkai, kol neišmokės visos sumos. Parodė, kad pirmą kartą sėdo už vairo išgėręs, problemų su alkoholiu neturi, administracinių pažeidimų neturi. 2024 m. sausio 12 d. buvo padarytas pažeidimas ir paskirta bauda 300 Eur, taip čia paskutinis pažeidimas buvo. Visas baudas yra sumokėjęs. Jo mėnesinės pajamos – 3 000 Eur. Sveikatos sutrikimų neturi. L. K. yra jo mama, su ja yra neblogi santykiai, (duomenys neskelbtini) ji gyvena, kartu su močiute, jų santykiai yra normalūs, kiekvieną dieną bendrauja, su mama ir fiziškai susitinka, ji gali jam įtaką daryti, kad pasimokytų, kad taip nebūtų, ir nereikėtų čia daugiau stovėti, norėtų jai įrodyti, kad daugiau taip nebus, ji jam moralizuoja dėl to, kad taip, negalima elgtis, jis jai iš karto pasakė apie šį įvykį, kai paleido. Blogai vertina savo poelgį. Taip daugiau nesielgs. Bus pilietiškas, nedarys nusikalstamų veikų. Teistas yra už susimušimą ir panašiai, buvo paauglys, neramus vaikas. Vairavimo teisės reikalingos, kad važinėti į darbą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pasekmes supranta, kad jos didelės bus. Tėtis nužudytas 2020 metais buvo. Apie gyvenimą su mama kalba. Nurodė, kad nuvažiavo į aikštelę ir dokumentus pasirašė, ir lizingą pasiėmė, tas automobilis firmai priklauso, jis valdo jį, automobilis jo bus, kai viską sumokės.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina kiti baudžiamojoje byloje surinkti bei teisme, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, ištirti įrodymai.

Kaip galima laiduotoja teisiamojo posėdžio metu apklausta L. K. prašė ją skirti sūnaus laiduoja, nurodė, kad ji yra A. mama. Prašo atleisti, sumažinti dėl tų teisių, nes labai reikalinga mašina ir į darbą važiuoti, ir ją pavežti, ir pergyvena jis labai dėl to, ir jie pergyvena, kad toks nesusipratimas įvyko. Palaiko prašymą, prašo atleisti A. pagal laidavimą nuo baudžiamosios atsakomybės. Ji stengsis, neleis išgėrusiam važiuoti, atims raktus, dar močiutė yra, prašo laidavimo, neleis važiuoti jam, atims raktelius ir paslėps, supras, kad daugiau nedarytų nusikaltimų, ir kalbėsis, ir sakys, kad susimastytų, kad taip, negalima, tai tikisi, kad supras. Parodė, jie kartu su sūnumi gyvena (duomenys neskelbtini) jis yra registruotas ten, ir gyvena, jie kartu gyvena, ji „(duomenys neskelbtini)“ mokykloje dirba - valytoja. Jos yra vidurinis išsilavinimas, dabar, kai dirba jis (duomenys neskelbtini), tai telefonu bendrauja, tai tris mėnesius būna išvykęs, grįžta 2-3 savaitėms. Ji neteista, bausta administracine tvarka yra už stovėjimą aikštelėje, bauda buvo - 15 Eur, už per ilgą stovėjimą aikštelėje, tai buvo liepos mėnesį, ji važinėja dabar į Kauną, masažų specialybės mokosi, studijuoja, ir turi dar 4 sertifikatus, daugiau administracinių pažeidimų neturiu. Jai A. nereikia išlaikyti, jis jai padeda ar jei reikia kažkur pavežti, yra dar vienas sūnus 15 metų, ji dirba mokykloje, pajamos yra minimalios, jei teismas skirtų užstatą, tai negalės sumokėti. Į rankas gauna tik 780 Eur. Jei teismas nuspręs su užstatu, tai sutiktų, bet ji minimumą gaunu, viena yra, tai neturi, kaip sumokėti. Teigė, kad sūnus padeda buityje, ji pati su mama dar gyvena, jai yra 74 metai, padeda jai finansiškai.

Liudytojas T. R., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2024 rugpjūčio 24 d. dirbo policijos ekipaže K1725 su kolege J. D.. Maždaug apie 21 val. gavo iškvietimą, kad mieste vairuoja galimai girtas vairuotojas, vairuojamas automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. šiuo metu tiksliai nepasakys, bet lyg prasideda „J“ raide, kadangi pagal duomenis su kolege matė, kad yra netoli tos vietos, pranešė, kad vyksta į šį įvykį. Automobilį pastebėjo įsukantį į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Įsuko į aikštelę paskui šį automobilį. Sustojus, kolegė iškart nuėjo prie vairuotojo. Vairavo vyras, apie 30 metų amžiaus, automobilyje jis buvo vienas. Jis ėjo paimti alkotesterį iš jų automobilio. Kolegė iš asmens paėmė vairuotojo pažymėjimą ir automobilio raktelį. Jis atėjęs prie automobilio iš karto matė, kad asmuo yra neblaivus, nes nerišliai kalbėjo, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, taip pat matėsi ir veide, kad greičiausiai bus pavartojęs alkoholio. Davus asmeniui pūsti į alkotesterį, pirmu pūtimu, jei gerai prisimena jis pripūtė 2,62 promilės, pakartotinai pučiant po 15 min, pripūsta buvo 2,50 promilės. Po pakartotinio pūtimo, asmeniui buvo supildytas protokolas, neblaivumo nustatymo aktas, buvo iškviestas pagalbinis automobilis, nutempti asmens automobilį į saugojimo aikštelę. Asmuo visą tai laiką, kol su jais bendravo elgėsi adekvačiai, suprato, kad pasielgė netinkamai, gailėjosi, buvo ramus ir nesielgė agresyviai, todėl supildžius visus dokumentus, asmeniui pasirašius, jis buvo paleistas. Asmuo negalėjo paaiškinti, nei kur jis važiavo, kodėl važiavo išgėręs (1 t., b. l. 34-35).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 5-ojo skyriaus pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-33001-24 nustatyta, jog 2024 m. rugpjūčio 24 d., apie 20.45 val., ties adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje sustabdytas lengvasis automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. K.. 2024 m. rugpjūčio 24 d., 20.50 val. minėtam vairuotojui alkotesterio matuokliu „Drager alcotest 6810“ Nr. ARFM-0358, patikros sertifikato Nr. 2069744 nustatytas 2,62 promilių sunkus neblaivumo laipsnis. 2024 m. rugpjūčio 24 d., 21.06 val. pakartotinai atlikus tikrinimą minėtu alkotesteriu, vairuotojui nustatytas 2,50 prom. vidutinis neblaivumo laipsnis. Automobilį vairavęs A. K. nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas atvykimui į teritorinį policijos komisariatą. Transporto priemonė „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu Technikos g. 18A, Kaunas (1 t., b. l. 1-2).

Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini), įvykio vietoje yra lengvasis automobilis „VW Passat“, valstybinis (duomenys neskelbtini), 5 durų, universalas. Apžiūrėjus aplink transporto priemonės stovėjimo vietą esančių pastatų sienas, įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų nepastebėta (1 t., b. l. 12-31).

Savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. K. pateikė vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 38).

Neblaivumo nustatymo aktu nustatyta, kad A. K. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas ir nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę nustatyta, kad eiti tiesia linija - pėda po pėdos asmuo negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 2 val., buvo atliktas tikrinimas prietaisu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0358, patikros Nr. 2069744. Pirmasis tikrinimas 20.50 val., nustatytas 2,62 promilės girtumas. Antrasis tikrinimas atliktas 21.06 val., nustatytas 2.50 promilės girtumas (1 t., b. l. 42-44).

VšĮ „Emprekis“ išrašu nustatyta, kad automobilio „VW Passat“, 2005 m., vidutinė kaina Lietuvoje 2 100 Eur (su PVM) (1 t., b. l. 79).

2024 m. rugsėjo 4 d. išrašu nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra A. K. (1 t., b. l. 78).

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ išrašu apie asmens turimas ir valdomas kelių transporto priemones, gautas iš kelių transporto priemonių registro, 2023 m. kovo 20 d. pirkimo -pardavimo sutartimi Nr. PS20032023/0076, Transporto priemonės valdymo ir naudojimo sutartimi Nr. RNTI20032023/0076 nustatyta, kad automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas yra A. K., savininkas UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 131-132, 139-157, 163-168, 174-175).

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Kartu pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015).

Kaltinamasis A. K. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad jis padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas 1) vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdami neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba 2) vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba 3) vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Taigi aptariamo straipsnio dispozicijoje numatyti keli alternatyvūs nusikalstamos veikos požymiai, kurių bent vieno pakanka tam, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Šiuo atveju A. K. inkriminuota tai, kad jis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis kaip 1,51 promilių neblaivumas. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu jam nustatytas 2,62 promilių neblaivumas, antru – 2,50 promilių neblaivumas. Pats kaltinamasis šios aplinkybės nei apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamajame posėdyje neginčijo. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. savo kaltę padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir nurodė, kad įvykio dieną susipyko su drauge, ir nežino, kas užėjo, tiesiog sėdo į mašiną ir išvažiavo, pirmą kartą sėdo už vairo girtas. Nurodė, kad tą dieną vartojo alkoholį, išgėrė nemažai, gėrė alų. Nurodė, kad prieš vairavimą jautėsi neblogai, su nustatytu neblaivumu sutinka, ir žino, kad negalima vairuoti išgėrus. Važiavo nuo gyvenamosios vietos kažkur, nežino kur, neatsimena, negalėjo nurodyti, kokį atstumą nuvažiavo. Šiuos kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus betarpiškai patvirtina ir liudytojo T. R. parodymai, kad 2024 rugpjūčio 24 d. dirbo policijos ekipaže. Maždaug apie 21 val. gavo iškvietimą, kad mieste vairuoja galimai girtas vairuotojas, vairuojamas automobilis „Volkswagen Passat“. Automobilį pastebėjo įsukantį į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie (duomenys neskelbtini) sankryžos, prie „(duomenys neskelbtini)“ parduotuvės. Įsuko į aikštelę paskui šį automobilį. Vairavo vyras, apie 30 metų amžiaus, automobilyje jis buvo vienas. Atėjęs prie automobilio iš karto matė, kad asmuo yra neblaivus, nes nerišliai kalbėjo, nuo jo jautėsi alkoholio kvapas, taip pat matėsi ir veide, kad greičiausiai bus pavartojęs alkoholio. Davus asmeniui pūsti į alkotesterį, pirmu pūtimu, jei gerai prisimena jis pripūtė 2,62 promilės, pakartotinai pučiant po 15 min, pripūsta buvo 2,50 promilės (1 t., b. l. 34-35). Taip pat neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, jog alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0358, patikros Nr. 2069744. Pirmasis tikrinimas 20.50 val., nustatytas 2,62 promilės girtumas. Antrasis tikrinimas atliktas 21.06 val., nustatytas 2.50 promilės girtumas (1 t., b. l. 42-44). Analogiškas aplinkybes nurodė ir pats kaltinamasis ir ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 70-73) ir teisiamojo posėdžio metu. Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, jog kaltinamojo parodymuose ir tarnybiniuose pranešimuose nurodyta įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 12-31). Pripažintina, kad A. K. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad baudžiamojoje byloje nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji būtinieji kaltinamajam inkriminuoto nusikaltimo požymiai. Pripažintina, kad A. K. kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1,51 promilių neblaivumas. Kaltinamasis suprato savo veiksmų pavojingumą, ką, kaip matyti, ir pats pripažino. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad Kelių eismo taisyklės draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, turėdamas ir galėdamas suvokti tokios veikos pavojingumą. Nepaisant to, jis nurodytą draudimą ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus ir norėjo taip elgtis, nors vairuoti automobilį nebuvo jokios būtinybės. Tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

III. Dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis pateikė prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį mamos L. K. atsakomybei. L. K. taip pat pateikė prašymą atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, ją paskiriant laiduotoja. Teismo vertinimu, šioje byloje yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas.

BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šio straipsnio taikymo svarstymas. Tačiau atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet taip pat apsvarsčius ir BK 40 straipsnio 1 bei 3 dalyse esančias sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-134-1073/2018).

Šiuo atveju, A. K. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau buvo teistas, bet teistumas išnykęs, civilinis ieškinys nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkto prasme asmuo laikomas pirmą kartą padariusiu nusikalstamą veiką, jeigu nustatoma, kad jis, nebūdamas anksčiau nusikaltęs, yra padaręs tik vieną nusikalstamą veiką arba kelias nusikalstamas veikas esant idealiajai jų sutapčiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-340/2012, 2K-52-648/2017, 2K-164-895/2018). BK 40 straipsnio taikymo aspektu aktualu, kad ankstesnės nusikalstamos veikos padarymo faktas tam tikromis aplinkybėmis praranda savo teisinę reikšmę ir laikoma, jog asmuo, vėliau padaręs kitą veiką, nusikalto pirmą kartą. Tokia išvada galima, kai dėl ankstesnės nusikalstamos veikos kilęs baudžiamasis teisinis santykis jau yra visiškai pasibaigęs (pavyzdžiui, už anksčiau padarytą nusikaltimą asmuo buvo nuteistas, tačiau teistumas yra išnykęs ar panaikintas; dėl ankstesnės nusikalstamos veikos suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, 2K-137/2012, 2K-142-697/2022). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad išties A. K. 2017 m. vasario 15 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu, pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 284 straipsnio 1 dalį (įstatymo Nr. 81-3309, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. redakcija). A. K. paskirta galutinė, subendrinta bausmė - 6 mėnesiai laisvės atėmimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams su įpareigojimais. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 straipsnio1 dalies 1 punkto b papunkčiu, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmę pakeista į 4 mėnesių laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis laisvės atėmimo bausmė iš dalies pridėta prie 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės ir A. K. paskirta galutinė 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu šios subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams.

BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, jog turinčiais teistumą laikomi asmenys, kuriems bausmės vykdymas buvo atidėtas, – laikotarpiu, kuriam buvo atidėtas bausmės vykdymas. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog A. K. 2018 m. kovo 9 d. iš Probacijos registro yra išrašytas. Todėl pagrindo abejoti A. K. atitiktimi BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytai sąlygai nėra.

Šiuo atveju, A. K. padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau buvo teistas Lietuvos Respublikoje, teistumas yra išnykęs, o turtinė žala nei fiziniams, nei juridiniams asmenims šioje byloje nebuvo padaryta, kadangi civilinis ieškinys nepareikštas. Taigi visos formaliosios sąlygos laidavimui taikyti šioje baudžiamojoje byloje nustatytos.

Tačiau vien formaliųjų sąlygų laidavimui taikyti nepakanka, kadangi būtina įvertinti ir motyvus, kurie galėtų sudaryti pagrindą spręsti apie materialiųjų sąlygų, tai yra manymo, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų bei laiduotojo, kuris vertas teismo pasitikėjimo, galimybės daryti teigiamą įtaką kaltininkui, egzistavimą.

Šiuo atveju, kaip matyti iš baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų, paties kaltinamojo bei jo mama, kuri išreiškė sutikimą būti laiduotoja, paaiškinimų, įprastai kaltinamojo elgesiui įtakos žalingas alkoholio vartojimas neturi, jis nepiktnaudžiauja alkoholiu, o nusikalstamą veiką šiuo atveju jis padarė nepakankamai įvertinęs savo būklę ir savo veiksmų, vairuojant automobilį, pavojingumą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, paaiškino, kad L. K. yra jo mama, su ja yra santykiai neblogi. Teigė, kad su mama kiekvieną dieną bendrauja ir fiziškai susitinka. Nurodė, kad ji gali daryti jam įtaką, kad jis pasimokytų, kad taip daugiau nebūtų, ir nereikėtų čia daugiau stovėti, norėtų jai įrodyti, kad daugiau taip nebus. Teigė, kad mama jam moralizuoja dėl to, kad taip, negalima elgtis, jis jai iš karto pasakė apie šį įvykį, kai jį paleido.

Kaip minėta, kaltinamasis anksčiau nėra teistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka baustas. Kaltinamasis nebuvo praradęs specialiosios teisės vairuoti, nėra padaręs šiurkštaus Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Kaltinamasis A. K. nuosekliai paaiškino savo veiksmų priežastis, pasižadėjo daugiau teisei priešingų veikų neatlikti. L. K. nurodė, kad ji stengsis dėl sūnaus, neleis išgėrusiam važiuoti, atims raktus, jei reikės juos paslėps, padės suprasti, kad daugiau nedarytų nusikaltimų. Teigė, kad kalbėsis su sūnumi ir sakys, kad susimastytų, kad taip, negalima, ir tikisi, kad supras. Nurodė, kad sūnus su ja gyvena, jų santykiai yra geri, sūnus prisideda prie pragyvenimo, jo išlaikyti nereikia. Šios aplinkybės neabejotinai teismui sudaro pagrindą manyti, jog nusikaltimo padarymas buvo ne kaltinamojo susiformavusių delinkventinių nuostatų padarinys, o labiau atsitiktinio pobūdžio veikimas, pasirenkant netinkamą elgesio modelį. Taigi byloje egzistuoja pagrindas manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Tokį manymą, o kartu ir galimybes laiduotojui daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, sustiprina ir teigiamai apibūdinama jo mama, kuri sutiko laiduoti už kaltinamąjį, asmenybė. Tiek L. K., tiek ir pats kaltinamasis pabrėžė artimą jų ryšį, kurį kaltinamasis motyvavo išsakydamas tokias aplinkybes, kad mama jį gali įtakoti elgtis gerai. Galima laiduotoja taip pat nurodė, kad mano, jog ji savo sūnui gali padėti nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Galima laiduotoja nurodė, kad stengsis su sūnumi daugiau klabėtis, bendrauti, stengsis daryti jam gerą įtaką ir vesti jį į doros kelią, nurodė, kad padės sūnui koreguoti savo elgesį. Laiduotoja nėra teista, per paskutinius 5 metus bausta administracine tvarka, dėl nešiukščių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, paskirtos baudos yra sumokėtos, darbuotojo charakteristikoje nurodyta, jog L. K. savo pareigas atlieka gerai, darbo pareigų nepažeidinėja. Teismui nepateikta jokių duomenų, kurie laiduotoją apibūdintų kaip teisės pažeidimus linkusį daryti, nepaisantį įstatymų bei visuomenėje priimtų elgesio normų asmenį. Kaltinamojo bei laiduotojos teisiamajame posėdyje išsakyti argumentai sudaro pagrindą spręsti, kad ji iš tiesų gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam bei padėti jam laidavimo laikotarpiu įsisąmoninti savo netinkamo, teisei priešingo elgesio pasekmes bei ateityje tokių veiksmų nebekartoti. Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, egzistuoja visos, tiek formaliosios, tiek ir materialiosios, sąlygos atleisti A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, į laiduotoją charakterizuojančius duomenis, o taip pat laiduotojos požiūris į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir glaudus ryšys tarp jos ir kaltinamojo, teismui sudaro pagrindą manyti, kad L. K. yra verta teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija darys teigiamą įtaką kaltinamojo pasitaisymui.

Esant A. K. ir L. K. prašymui perduoti kaltinamąjį L. K. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, jis Lietuvos Respublikoje teistas (1 t., b. l. 49-53), teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 54-58). Kaltinamasis A. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 60), dirba (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos A. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Esant visoms privalomoms sąlygoms, numatytoms BK 40 straipsnio 1–3 dalyse, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, įvertinus laiduotojos – kaltinamojo mamos gaunamas pajamas - laiduotoja dirba, tačiau mėnesis atlyginimas yra minimalus – 780 Eur, taip pat mokosi, prižiūri mamą, teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. K. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Teismo vertinimu, užstatas šioje baudžiamojoje byloje nėra būtinas siekiant, kad kaltinamasis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų bei užtikrinant tinkamą laiduotojos pareigų vykdymą nuosprendžio vykdymo laikotarpiu, todėl laidavimo institutas šioje byloje taikytinas be užstato.

Dėl nustatytino laidavimo termino pažymėtina, kad vadovaujantis įstatymu, laidavimo terminą teismas parenka savo nuožiūra, atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, kaltininko asmenybę bei kitas aplinkybes, kadangi baudžiamasis įstatymas nenustato tam jokių sąlygų ar kriterijų. Įvertinęs, A. K. padarytos veikos pavojingumą, tiek eismo saugumui, tiek eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, sprendžia, jog proporcingas padarytam nusikaltimui ir prevencinių tikslų pasiekimui 1 metų 6 mėnesių laidavimo terminas. Teismo vertinimu šiuo atveju nustatytas laidavimo terminas yra pakankamas garantas užkardyti nusikalstamo elgesio pasikartojimą minimaliai varžant atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens teises.

IV. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Atleidus kaltinamąjį A. K. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamasis A. K., naudodamasis specialia teise padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,50 promilių neblaivumas, vairavo transporto priemonę miesto gatvėmis, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Kadangi A. K. kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailisi, praeityje teistas, teistumas išnykęs, tačiau yra baustas dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimą, todėl nustatytinas artimas vidurkiui (BK 68 straipsnio 2 dalis) uždraudimo naudotis specialia teise terminas. Savo veiksmais kaltinamasis A. K. sukėlė realų pavojų ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikatai bei gyvybei. Įvertinus visas šias aplinkybes, nustatytinas 3 (trejų) metų terminas, per kurį A. K. uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių eismo transporto priemones. Uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminas skaičiuotinas nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2024 m. rugpjūčio 28 d.

Papildomai pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui nustatomas ne didesnis nei 1,5 promilių neblaivumas, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 422 straipsnį. Už šio administracinio nusižengimo padarymą be piniginės baudos asmeniui privalomai skiriamas ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 straipsnio 6 dalis) (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020). Taigi, skirti minimalų šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nėra jokio teisinio ir objektyvaus pagrindo.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, tačiau to paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. K. nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė vairuodamas automobilį „VW Passat“, todėl transporto priemonė – automobilis „VW Passat“, atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Teismas pažymi, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui turto (transporto priemonės) konfiskavimas įprastai taikomas siekiant užkirsti kelią turimą transporto priemonę vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad minėto automobilio valdytojas - savininkas yra A. K. (1 t., b. l. 78, 131-132). Pabrėžtina, kad baudžiamosios bylos duomenimis būtent A. K. yra automobilio „VW Passat“ valdytojas, automobilio „VW Passat savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b. l. 174 -175). Pažymėtina, jog A. K. teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis yra tik automobilio „VW Passat“ valdytojas, o savininkas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, kad automobilis priklausys jam tik tada, kai išmokės visą sutartyje nurodytą sumą. Kaltinamas teismui pateikė 2023 m. kovo 20 d. pirkimo pardavimo sutartį Nr. PS2000320023/0078, kurioje nurodyta, jog automobilio pardavėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, pirkėjas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilio gavėjas yra A. K. (1 t., b. l. 139-141). Taip pat pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir A. K. pasirašytą transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartį Nr. RNTI20032023/0078, kurio nurodyta, jog automobilio davėjas (UAB „(duomenys neskelbtini)“), automobilio gavėjas yra A. K., transporto priemonės vertė 4 000 Eur, nuomos mokestis 164,71 Eur/mėn. Transporto priemonės valdymo ir naudojimosi terminas nuo 2023 m. kovo 15 d. iki 2026 m. kovo 20 d. (1 t., b. l. 142).

Šioje baudžiamojoje byloje turtas (automobilis) yra identifikuotas, žinoma jo buvimo vieta, jis nėra paslėptas. Tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), kuriai automobilis priklauso nuosavybės teise būtų galėjusi žinoti, kad A. K. automobilį vairuos būdamas neblaivus. Šių aplinkybių kontekste svarbu ir tai, kad minėta bendrovė verčiasi automobilių ilgalaike automobilių nuoma, todėl negali būti laikoma atsakinga už visų jos klientų veiksmus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad automobilis, kurį vairavo kaltinamasis, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), sprendžia, jog nėra BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų sąlygų konfiskuoti automobilį iš trečiojo asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-45-788/2019, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-630-1049/2022). Tokiu atveju turtas (automobilis) yra grąžinamas teisėtam jo savininkui – bendrovei, o iš kaltininko gali būti išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

BK 72 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste (tai yra sprendžiant, ar iš asmens išieškoti visą konfiskuotino turto vertę, ar tik jos dalį), reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020).

Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad transporto priemonės automobilio „VW Passat“, 2005 m., vidutinė kaina Lietuvoje 2 100 Eur (su PVM). A. K. su nustatyta transporto priemonės verte sutiko, jos neginčijo. Be to, iš 2023 m. kovo 20 d. pirkimo -pardavimo sutarties Nr. PS20032023/0076 matyti, kad transporto priemonės kaina nurodyta 4000 Eur be PVM. A. K. veikė tiesiogine tyčia, jis žinojo, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, galimas jos pasekmes ir norėjo taip elgtis, pasielgė itin neatsakingai, vartojęs alkoholio, praėjus neilgam laiko tarpui sėdo už automobilio vairo, vairavo sunkaus girtumo būklės, be to, vairavo mieste, kas įvertinus jo būklę, dar labiau didino pavojų eismo saugumui, važiavo gatvėmis, kur būna pakankamai intensyvus eismas. A. K. yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimų padarymą, todėl negali būti laikomas išimtinai pavyzdingu kelių eismo dalyviu. Nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti kaltinamajam turto konfiskavimo institutą. Pažymėtina, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).???

Teismas, įvertinęs tai, kad A. K. padarė nesunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), jo iškvėptame ore rasta etilo alkoholio koncentracija ženkliai viršijo minimalią leistiną etilo alkoholio koncentraciją, taip pat ženkliai viršijo ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė (nustatytas 2,50 promilių girtumas), tai, kad nors teistumai išnykę, tačiau anksčiau teistas, tai kaltinamąjį charakterizuoja neigimai, baustas administracine tvarka, dirba, kaip teigė gaunamos pajamos sudaro apie 3 000 Eur per mėnesį, sprendžia, jog siekiamus prevencinius tikslus užtikrins 2 100 Eur automobilio vertės konfiskavimas atitinkančios pinigų sumos išieškojimas.

Teismo nuomone, būtent tokių baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas kaltinamajam galės efektyviai jį atgrasyti nuo naujų nusikalstamų veikų ar administracinių nusižengimų, susijusių su šiurkščiais Kelių eismo taisyklių pažeidimais, darymo ateityje.

Gynėja baigiamosios kalbos metu prašė konfiksuotinos sumos mokėjimą išdėstyti vienerių metų laikotarpiui, nes jis neturi galimybės atlyginti šios sumos iš karto.

BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimo taikymo sąlygas ir aplinkybes. BPK VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnyje numato tik bausmės – baudos išdėstymo galimybę, o turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-408-315/2018, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-812-530/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. liepos 29 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 1S-185-1076/2021, Kauno apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-630-1049/2022).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 (dešimt) dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, gynėjos prašymo tenkinti nėra teisinio pagrindo.

Teismas pažymi, kad nuosprendžio vykdymo metu kaltinamasis, neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje.

IV. Dėl kitų klausimų

Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones sustabdymas (1 t., b. l. 74-76), rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 84-86), kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Siekiant užtikrinti turto konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. K. valdomam turtui – automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas (1 t., b. l. 80-81).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: automobilis „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris saugomas UAB ,,Augenas“, automobilių saugojimo aikštelėje, adresu Technikos g. 18, Kaunas, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“, automobilio „VW Passat“ valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), ir Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų atskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) saugoma prie baudžiamosios bylos viršelio voke, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas savininkei UAB „(duomenys neskelbtini)“; vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas prie saugomas prie baudžiamosios bylos viršelio voke, persiųstini AB „Regitra“.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–303, 307–308, 310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. K., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį L. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, BK 68 straipsniu, 72 straipsniu, paskirti A. K. baudžiamojo poveikio priemones:

- uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejus) metus, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo kaltinamajam dienos, t. y. nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d., apie tai pranešti AB „Regitra“;

- išieškoti konfiskuotino turto – „VW Passat“, VIN (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumą – 2 100 Eur (du tūkstančius vieną šimtą 00 ct).

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąsias priemones panaikinti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), su užvedimo raktu, kurie saugomi UAB ,,Augenas“, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

- automobilio „VW Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), ir Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros rezultatų atskaitą Nr. Nr. 010-0664910 saugomus prie baudžiamosios bylos viršelio voke, grąžinti savininkui UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini).

- A. K. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą prie saugomas prie baudžiamosios bylos viršelio voke, persiųsti AB „Regitra“.

Išaiškinti atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės ir laiduotojui, kad:

1. Laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl užstato grąžinimo, taip pat dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

3. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka, skundą paduodant Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.