Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės G. Č. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, institucija teikianti byloje išvadą Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas pateikė priešieškinį, kuris 2017 m. birželio 6 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas. 2017 m. rugsėjo 1 d. Kauno apygardos nutartimi ši dalis palikta nepakeista. Atsakovo atstovas nurodė, kad byla neteisminga Lietuvos teismui, kadangi atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta ir darbo vieta yra Olandijoje; byloje nėra įtraukta vaikų teises ginanti institucija pagal vaiko gyvenamąją vietą; su ieškiniu sutinka iš dalies. Pripažįsta, kad ieškinyje nurodyti vaiko poreikiai yra pagrįsti, tačiau atsakovas gali teikti pagal savo turtinę padėtį 100 Eur. Nurodė, kad atsakovas turto, pajamų neturi, turi dar 2 išlaikytinius, vienas iš jų yra neįgalus; įsiskolinimas vaikams apie 9000 Eur. Dirba Olandijoje, į savaitę uždirba maždaug 256 Eur, vidutiniškai mėnesio pajamos 600-700 Eur; atsakovas yra sveikas; už jam tenkančią nuomos dalį moka 200 Eur, kadangi gyvena su sugyventine. Nepripažįsta ieškinio dalies dėl įsiskolinimo, kadangi teikė išlaikymą kaip ir nurodyta ieškinyje, tą suma pripažįsta, pervesdavo į ieškovės sąskaitą. Nuo 2011 m. pradėjo gyventi atskirai, atsakovas paliko baldus, buitinę techniką, todėl išlaikymą teikė ir turtu; be to padalinus atsakovo teiktą išlaikymo sumą, gaunasi apie 63 Eur; su ieškove buvo sutarę, kad teiks tokio išlaikymo dydį. Institucijos atstovas nurodė, kad išlaikymo dydis ir įsiskolinimas vaikui yra pagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl bylos teismingumo

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra viena sąlygų tinkamai įgyvendinti teisę kreiptis į teismą. Kad bylos su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumo klausimas būtų teisingai išspręstas, būtina nustatyti, koks konkretus teisės aktas turi būti taikomas. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareiškė reikalavimus dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Kadangi byloje yra tarptautinis (užsienio) elementas, ginčas susijęs su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis (Jungtine Karalyste, Nyderlandais), todėl dėl reikalavimų priteisti nepilnamečiam vaikui išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą teismingumo spręstina remiantis Išlaikymo reglamente nustatytomis taisyklėmis.

Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje nustatyta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo nėra teismingi Lietuvos Respublikos teismams pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio b, c ir d punktus, tačiau teismas daro išvadą, kad ginčas teismingas Lietuvos Respublikos teismams pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktą. Atsakovas buvo deklaravęs išvykimą į Norvegiją, tačiau vien išvykimo į užsienį deklaravimas nėra pakankamas įrodymas atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti, be to sprendimo priėmimo metu duomenų apie atsakovo deklaruotą gyvenamąją vietą nėra. Atsižvelgiant į ieškinio turinį, bylos nagrinėjimo metu atsakovo teiktus procesinius dokumentus, kuriuose nurodytas atsakovo adresas (duomenys neskelbtini), teismas turi pagrindą spręsti, kad ieškinio reikalavimai dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo teismingas Lietuvos Respublikos teismams pagal Išlaikymo reglamento 3 straipsnio a punktą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016 m. gruodžio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-443-969/2016 nurodė, kad terminas „nuolatinė gyvenamoji vieta“ yra aiškinamas autonomiškai, pirmiausia atsižvelgiant į ESTT praktikoje nurodytus principus: būtina atsižvelgti į individualią asmens, dėl kurio sprendžiama, padėtį, specifines konkrečios bylos aplinkybes (ESTT 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje A., C-523/07, 37 punktas); sprendžiant dėl nuolatinės gyvenamosios vietos, svarbūs yra šie kriterijai: 1) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje trukmė; 2) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje reguliarumas; 3) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje sąlygos; 4) buvimo tam tikros valstybės teritorijoje priežastys; 5) pilietybė; 6) darbo vieta ir sąlygos; 7) kalbos mokėjimas; 8) šeimos ir socialiniai ryšiai; 9) kitos susijusios aplinkybės (ESTT 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje Barbara Mercredi prieš Richard Chaffe, C-497/10 PPU, 51 punktas); kūdikio, vaiko ir suaugusio žmogaus nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo kriterijai dėl objektyvių priežasčių bei vaiko ryšio ir priklausomybės nuo tėvų nėra tapatūs (ESTT 2010 m. gruodžio 22 d. sprendimo byloje Barbara Mercredi prieš Richard Chaffe, C-497/10, 41–57 punktai; 2009 m. balandžio 2 d. sprendimo byloje A., C-523/07, 37–42 punktai). Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti duomenys, jog atsakovas tik nuo 2017-10-16 dirba Olandijoje; 2017-02-15 sudaręs gyvenamosios nuomos sutartį (T. 2, b. l. 6587), tačiau šie duomenys vertinant aukščiau nurodytų kriterijų kontekste nepatvirtina, kad atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra Olandijoje. Atsakovo trumpalaikis laisvas judėjimas Europos Sąjungos šalyse nepatvirtina atsakovo nuolatinės asmeninių, socialinių ir ekonominių interesų buvimo vietos Olandijoje, atsakovas Lietuvoje dirbo nuo 2016-05-04 iki 2016-08-04 ir 2016-11-10 iki 2017-02-03 (T. 1., b. l. 126; T.2, b. l. 46, 62); be to kaip minėta procesiniuose dokumentuose nurodė gyvenamąją vietą Lietuvoje ir tik vėlesnėje bylos nagrinėjimo stadijoje pakeitė poziciją dėl gyvenamosios vietos. Pagal CK 3.178 straipsnio dalį nagrinėjant ginčus dėl vaikų, būtinas valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos dalyvavimas. Šioje byloje dalyvavo institucija, kuri pateikė išvadą dėl ginčo ir nurodė, kad prašomas išlaikymo dydis yra pagrįstas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neprašė į bylą įtraukti institucijos pagal vaiko gyvenamąją vietą, nenurodė kokias aplinkybes, susijusias su ginčo dalyku ši institucija galėtų ištirti, todėl atmestini atsakovo atstovo argumentai dėl netinkamos institucijos byloje.

Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra nepilnametės dukros E. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (T. 1, b. l. 6). Šalys santuokos sudarę nebuvo. Ieškovė prašo dukros išlaikymui priteisti po 190 Eur kas mėnesį; atsakovas sutinka teikti 100 Eur išlaikymą.

Tėvai turi pareigą vaikui užtikrinti tokias gyvenimo sąlygas, kokios yra reikalingos jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi (CK 3.155 straipsnio 2 dalis). Tais atvejais, kai vaiko tėvai gyvena skyrium, jie abu išlaiko pareigą tenkinti savo vaiko poreikius (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Įstatymas nereglamentuoja, kokio dydžio išlaikymą turi teikti kiekvienas iš tėvų. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas vaiko būtinoms vystymosi sąlygoms tenkinti, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013). Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). CK 192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Nagrinėjamu atveju ieškovė nurodė, kad dukros išlaikymui reikia mėnesiui: maistas 150 Eur; rūbeliai, avalynė, atitinkantys kiekvieną metų laiką 50 Eur; higienos priemonės 10 Eur; vitaminai, vaistai ir kitos išlaidos sveikatos priežiūrai 20 Eur; laisvalaikio, lavinimosi priemonės 20 Eur; buto nuoma, komunaliniai mokesčiai 124 Eur; papildomo ugdymo užsiėmimai - šachmatų, meno būreliai, informacinių ir komunikacijos technologijų klubas, plaukimo treniruotės bei apranga 70 Eur; vežiojimas į būrelius bei mokyklą 50 Eur, viso 494 Eur mėnesiui, vaikas neturi specialių poreikių.

Ieškovės atstovas nurodė, kad šalių dukra mokosi 3 klasėje (T. 1., b. l. 23), ieškovė dirba dvejose darbovietėse (T. 1, b. l. 17-21), jos mėnesio pajamos yra apie 2000 Eur; turto neturi; turi dar vieną nepilnametį vaiką; atsakovas turto neturi; dirba Olandijoje, savaitės pajamos yra 256 Eur (T. 2, b. l. 65-76), taigi mėnesio pajamos 1024 Eur. Šiuo atveju ieškovės pajamos yra didesnės, dėl to ginčo nėra, ieškovė nurodė, kad ji prisiima didesnę išlaikymo dalį. Atsakovas turi dar du nepilnamečius vaikus. Iš LITEKO sistemos duomenų matyti, kad 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtinta J. K. ir A. M. taikos sutartis pagal kurios „2 punktą ieškovė atsisako ieškinio reikalavimų: „a) pakeisti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 19 dienos sprendimą dalyje dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir iš atsakovo A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. M., (duomenys neskelbtini), ir V. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 500 Lt kiekvienam vaikui kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos teismui iki vaikų pilnametystės;<...> 3 punktą A. M. teiks išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui R. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), ir V. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), po 280 (du šimtus aštuoniasdešimt) Lt per mėnesį periodinėmis išmokomis iki jų pilnametystės“, kas patvirtina, kad atsakovas įsipareigojo teikti po 81 Eur išlaikymą dar dviems nepilnamečiams vaikams, kuriems įsiskolinimas 2017-04-01 yra 9944,22 Eur (T. 1., b. l. 119).

Nagrinėjamu atveju atsakovas turi 3 nepilnamečius vaikus, todėl atsakovo atstovas prašė atsižvelgti į šią aplinkybę. CK 3.198 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą dviem ar daugiau vaikų, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius visų vaikų poreikius. Pažymėtina, jog įstatymas imperatyviai nenumato teismo pareigos nustatyti vienodą išlaikymo dydį visiems vaikams, nes tai neatitiktų teisingumo ir protingumo principų bei pažeistų vaikų interesus. Spręsdamas vaiko išlaikymo dydžio klausimą teismas visais atvejais privalo vadovautis prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu. Teismas konkretų priteistino išlaikymo dydį nustato atsižvelgęs į faktines bylos aplinkybes, vaikų amžių ir pan. Šiuo atveju teismas vertina tai, jog nustatyta, kad atsakovas dėl kitų dviejų vaikų išlaikymo susitarė su jų motina, o būtent 2011 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi patvirtintas šalių susitarimas dėl 81 Eur išlaikymo dydžio kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo to, jog sūnus turi sveikatos problemų, jam nustatytas neįgalumas; duomenų, kad atsakovas teiktų šiems vaikams papildomą išlaikymą, atsakovas nepateikė, priešingai yra susidaręs įsiskolinimas. Atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, byloje nėra duomenų, kad atsakovas išnaudojo visas galimybes gauti geriau apmokamą darbą; be to atsakovas šiuo metu dirba Olandijoje, todėl gali imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti ir teikti vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą. Atsakovas gauna 1024 Eur vidutiniškai, todėl teismas daro išvadą, kad gali teikti ieškovės nurodytą išlaikymo dydį, tuo labiau, kad atsakovo atstovas šio dydžio neginčijo. Šios bylos specifika ta, kad vaikui išlaikyti skiriamų lėšų poreikis iš dalies yra nulemtas aplinkybės, kad vaikas su motina gyvena užsienio valstybėje, kurioje kainos aukštesnės, nei Lietuvoje. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbu yra tai, kad atsakovas sprendimo priėmimo metu dirba Olandijoje ir tai, kad šalių dukra gimė Anglijoje, kai šalys gyveno kartu, todėl atsakovas turi prisiimti ir atsakomybę už Anglijoje gimusią ir gyvenančią dukrą, kurioje aukštesnis pragyvenimo lygis nei Lietuvoje ar Olandijoje. Tai, kad ieškovės draugas gauna pajamas ir prisideda prie šalių dukros išlaikymo ar atsakovas nevykdo pareigos teikti išlaikymo savo kitiems dviem vaikams ir dėl to susidarė įsiskolinimas, nesant duomenų, kad atsakovas būtų sirgęs ar dėl kitų nuo jo valios nepriklausančių priežasčių jis būtų negalėjęs dirbti ir teikti išlaikymo, neatleidžia vaiko tėvo nuo pareigos išlaikyti dukrą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, reikalavimas šioje dalyje tenkintinas visiškai CK 3.192 str., 3.185 str.). Ieškovė išlaikymą, skirtą nepilnamečiui vaikui, gali naudoti išimtinai tik nepilnamečio vaiko interesais (CK 3.203 straipsnis). Pasikeitus šalių turinei padėčiai, ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms, teismas gali priteisti būtinas vaiko išlaidas ar pakeisti išlaikymo dydį (CK 3.201 straipsnis). Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl reikalavimo priteisti išlaikymo įsiskolinimą

Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti 4575 Eur išlaikymo įsiskolinimą, skaičiuodama už trejus metus po 190 Eur kas mėnesį, atėmus 2265 Eur teiktą atsakovo išlaikymą. Atsakovas prašo šią dalį atmesti, kadangi teikė išlaikymą pagal galimybes, be to išsikėlęs iš namų paliko baldus, buitinę techniką, todėl išlaikymą teikė ir turtu.

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje pažymima, jog CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

Nagrinėjamu atveju atsakovui nustatyta prievolė teikti išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis po 190 Eur kas mėnesį. Atsakovas neįrodinėjo, kad aplinkybės, kurios yra svarbios nustatant išlaikymo dydį (tėvų gaunamos pajamos, turimas turtas, vaikui išlaikyti būtinos išlaidos, vaikų poreikiai), iki ieškinio padavimo ir ieškinio padavimo dieną buvo skirtingos, t. y. atsakovas neįrodinėjo, kad iki ieškinio padavimo vaiko poreikius tenkino mažesnė suma arba atsakovo finansinės galimybės teikti 190 Eur per mėnesį išlaikymą atsirado tik ieškinio padavimo dieną, tačiau pripažino faktą, kad ginčo laikotarpiu 2265 Eur pervedė į ieškovės sąskaitą, kas sudarytų 63 Eur per mėnesį. Atsakovas nurodė, kad išlaikymą ginčo laikotarpiu teikė ir turtu, tai yra išsikėlęs iš bendrų namų paliko baldus ir buitinę techniką, tačiau įrodymų apie tai nepateikė, ieškovė šias aplinkybes ginčijo. Tokių aplinkybių įrodinėjimo našta šiuo atveju negali būti perkelta kitai šaliai, juo labiau teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-288-378/2017).

Ieškovės atstovas nurodė, kad atsakovo teikiamas išlaikymas neužtikrino būtiniausių vaiko poreikių. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnametė dukra gyvena kartu su ieškove, laikytina, kad ieškovei yra geriau žinomi nepilnametės dukters poreikiai bei išlaidos jiems tenkinti, todėl sutiktina, jog 63 Eur per mėnesį negali užtikrinti nė būtiniausių vaiko poreikių. Ieškovė yra nurodžiusi vaiko poreikius, todėl nėra pagrindo spręsti, kad vaiko poreikiai maistui, aprangai, higienos priemonėms, vitaminams, sveikatai, laisvalaikiui, buto nuomai, kelionei į mokyklą iki ieškinio teismui padavimo dienos buvo mažesni ir sumažinti išlaikymo įsiskolinimą šioje dalyje, nes išlaikymui gautinos lėšos yra vaiko, o ne tėvo (motinos) nuosavybė. Tačiau atsižvelgiant į tai, jog į bylą pateikti duomenys, jog šalių nepilnametė dukra pradėjo lankyti šachmatų, meno būrelį, informacinių ir komunikacijų technologijos klubą tik nuo 2017 m.(T. 1, b. l. 24-33, 121), ieškinys teisme gautas 2017 m. sausio 31 d., šia suma (70 Eur) mažintinas mėnesio išlaikymas iki ieškinio teisme padavimo dienos, todėl šioje dalyje reikalavimas tenkintinas iš dalies, iš atsakovo priteistinas 2052 Eur įsiskolinimas (prašoma 4575 Eur suma:36 mėnesių=127Eur-70Eur mažintina mėnesio suma=57Eur mėnesiuix36mėneiai). Tai, kad atsakovas turi įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams, nėra pagrindu išlaikymui sumažinti. Be to atsakovas nepateikė jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių jis negali gauti didesnių pajamų, neįrodė, kad dėjo maksimalias pastangas tokioms pajamoms gauti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė byloje atleista nuo žyminio mokesčio, todėl iš atsakovo priteistina 129,96 Eur (190x12mėn.x3procentai+2052Eurx3proc) žyminis mokestis ir 12,58 Eur už procesinių dokumentų įteikimą, valstybei (CPK 80 str. 1 d. 1 p.,83 str. 1 d. 2 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Ieškovė patyrė 600 Eur išlaidų advokatui ir 79,76 Eur vertimo išlaidų, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 str. 1 d. 6 ir10 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti nepilnametei E. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 190 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų) nuo 2017 m. sausio 31 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kas mėnesį Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2052 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt du eurus) jo nepilnametei dukrai E. M., gimusiam 2009 m. balandžio 20 d., įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros E. M., gimusios 2009 m. balandžio 20 d., priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tvarkytoja uzufrukto teise.

Iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 679,76 Eur (šešis šimtus septyniasdešimt devynis eurus 76 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovei G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei priteisti 143 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt tris eurus) bylinėjimosi išlaidų (įmokos kodas – 5060).

Sprendimo dalis dėl išlaikymo vykdytina skubiai.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.