- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-26
- Bylos Nr.
- 2S-671-544/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-02841-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Čeknienė
- Pareiškėjas
- G. N.
- Suinteresuotas asmuo
- T. N.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos (apeliantės) G. N. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-4785-1156/2025 pagal pareiškėjos G. N. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, suinteresuotas asmuo T. N.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2025 m. birželio 4 d. pareiškėja G. N. kreipėsi į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus prašydama išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2YT-6467-1174/2024 pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. spalio 8 d. teismo sprendimu patvirtintos G. N. ir T. N. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 punktą, nes T. N. nuo 2024 m. rugpjūčio mėnesio neteikia nepilnametei dukrai pagal šį punktą nustatyto 270 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo T. N. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su prašymu, nes jis po 2024 m. spalio 8 d. sprendimo priėmimo teikė išlaikymą natūra vaikui ir pareiškėjai, kurios pas jį gyveno iki 2025 m. kovo mėnesio. Jei jis būtų to nedaręs, pareiškėja būtų daug anksčiau kreipusis dėl vykdomojo rašto išdavimo. Nuo 2025 m. balandžio mėnesio tarp šalių vyksta ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo kitoje civilinėje byloje Nr. e2-3543-1156/2025, kurioje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės - laikinai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su T. N.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2025 m. birželio 27 d. nutartimi netenkino pareiškėjos G. N. prašymo išduoti vykdomąjį raštą pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6467-1174/2024 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 punktą.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6467-1174/2024 patvirtintos G. N. ir T. N. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1.1 punktą nuspręsta, kad nepilnamečio vaiko N. N. gyvenamoji vieta nustatoma su motina G. N. jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, o pagal sutarties 1.2 punktą - kad T. N. teiks savo nepilnametei dukrai materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 270 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki jos pilnametystės. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3543-1156/2025 pagal ieškovo T. N. ieškinį atsakovei G. N. dėl nepilnamečio vaiko N. N. gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, nes po 2024 m. spalio 8 d. sprendimo priėmimo pasikeitė vaiko gyvenamoji vieta. Minėtoje byloje teismas 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi tenkino ieškovo T. N. prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo nustatė laikiną nepilnametės N. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su tėvu T. N. Nutartis dėl laikinos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo įsiteisėjo 2025 m. birželio 5 d.
5. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, atsižvelgęs į tai, kad vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis) bei į įstatymo nuostatas, kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) (Šiaulių apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-545-124/2015), o po teismo sprendimo pasikeitė vaiko gyvenamoji vieta, sprendė, kad pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinti nėra pagrindo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Apeliantė G. N. atskiruoju skundu prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2VP-4785-1156/2025 ir išspręsti klausimą iš esmės – išduoti vykdomąjį raštą pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. spalio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6467-1174/2024 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 punktą.
7. Nurodo, kad po santuokos nutraukimo ji su dukra tikrai laikinai gyveno su suinteresuotu asmeniu tame pačiame name, tačiau (duomenys neskelbtini) išėjo gyventi atskirai, nes nebebuvo galima kartu gyventi dėl nepakeliamos psichologinės atmosferos ir dukters nuteikinėjimo prieš jį. Dėl visiško neprisidėjimo prie dukters išlaikymo susidarė daugiau kaip 2 000 Eur įsiskolinimas, kurio suinteresuotas asmuo padengti nesutiko. Dėl susidariusios skolos kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau pirmosios instancijos nutartimi prašymas nepagrįstai atmestas remiantis vien kitos šalies melagingais teiginiais.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo T. N. prašo apeliantės G. N. atskirojo skundo netenkinti.
9. Paaiškino, kad po 2024 m spalio 8 d. sprendimo priėmimo jis visą laiką natūra išlaikė dukrą, nes užtikrino būstą, dengė išlaikymo kaštus, aprūpino maistu, drabužiais, žaislais, higienos priemonėmis, mokėjo komunalinius mokesčius. Pareiškėja prašymą dėl vykdomojo rašto pateikė tik 2025 m. birželio mėnesį, todėl akivaizdu, kad iki tol konkliudentiniais veiksmais pritarė tokiai tvarkai ir nesiekė priverstinio išieškojimo.
10. Nurodė, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjamoje byloje Nr. e2-3543-1156/2025 įsiteisėjusia 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – iki procesinio sprendimo priėmimo nustatyta laikina nepilnametės dukros N. gyvenamąją vietą su juo (tėvu), nors ir iki tol jie faktiškai visą laiką gyveno kartu, jis dukrą išlaikė suteikdamas jai būstą ir padengdamas visus vaiko (ir iš dalies pareiškėjos) kaštus. Pareiškėja į išsinuomotą būstą išsikraustė tik nuo 2025 m. kovo mėn., o vaikas pas ją pernakvojo vos kelias naktis.
11. Vertina, kad apeliantė nepagrįstai tikisi gauti teismo sprendime nurodytą vaiko išlaikymui skirtą sumą, nes nepaiso to, kad jis (tėvas) nenutrūkstamai teikė išlaikymą natūra ir faktiškai patyrė didesnes išlaidas, nei numatyta šalių susitarime. Tokios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjos reikalavimas formalus ir neatitinka faktinės situacijos po sprendimo priėmimo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nenustatyta.
13. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjai atsisakyta išduoti vykdomąjį raštą dėl išlaikymo vaikui išieškojimo pagal teismo sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
14. Bylos duomenys rodo, kad 2024 m. spalio 8 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-6467-1174/2024 patvirtinta šalių G. N. ir T. N. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 1.1 punktu šalių dukters N. N. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su motina G. N., o 1.2 punktu buvo nustatyta, kad T. N. teiks nepilnametei dukrai materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis po 270 Eur kas mėnesį nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. iki vaiko pilnametystės. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose nagrinėjama 2025 m. birželio 30 d. iškelta civilinė byla Nr. e2-3543-1156/2025 pagal ieškovo T. N. ieškinį atsakovei G. N. dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos pakeitimo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, kurioje 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi iki ieškinio pareiškimo teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai nustatė šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą kartu su tėvu T. N. Pareiškėja G. N. dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. e2YT-6467-1174/2024 išdavimo kreipėsi 2025 m. birželio 4 d. galiojant minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-3543-1156/2025 pritaikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms.
15. Apeliantė nesutinka su skundžiama teismo nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, nutarė netenkinti jos prašymo išduoti vykdomąjį raštą pagal Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2024 m. spalio 8 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 1.2 punkto sąlygą dėl T. N. teikiamo išlaikymo dukrai N. N. tuo pagrindu, kad vaikui priteistas išlaikymas yra vaiko nuosavybė, kurią uzufrukto teise vaiko interesais tvarko tas tėvas, su kuriuo gyvena vaikas, o vaiko gyvenamoji vieta pagal teismo nutartį skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo nustatyta pas tėvą T. N.
16. Turtą, kuris yra nepilnamečių vaikų nuosavybė, tvarko jų tėvai uzufrukto teisėmis (CK 3.185 straipsnio 1 dalis), prie vaiko turto priskiriamos ir vaikui priteistos išlaikymo lėšos. CK 3.186 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus, tvarkant nepilnamečio vaiko turtą, elgtis sąžiningai, atidžiai ir rūpestingai. CK 3.203 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad išlaikymas skiriamas vaikui, o ne jį gaunančiam iš tėvų. Išlaikymą teikiantis tėvas ar motina turi teisę kontroliuoti, kaip šios lėšos panaudojamos vaiko interesams. Šios materialiosios teisės normos apibrėžia, kad išlaikymo lėšos nėra vieno iš tėvų nuosavybė ir kad tėvai jų atžvilgiu veikia tik kaip vaiko turtą administruojantys asmenys. CK 3.190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-148-313/2023 išaiškinta, kad tėvų veiksmai vaiko vardu uzufrukto pagrindu nėra savarankiška tėvų teisė ir baigiasi išnykus jos pagrindui, pavyzdžiui, vaikui sulaukus pilnametystės.
17. Atsižvelgiant į šios nutarties 16 punkte nurodytą teisinį reguliavimą ir nustačius, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2025 m. balandžio 23 d. nutartimi nepilnametės N. N. gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu T. N., teisė vaiko vardu uzufrukto pagrindu tvarkyti vaiko išlaikymui skirtas lėšas priklauso ne apeliantei, bet suinteresuotam asmeniui, kadangi tėvų teisė tvarkyti uzufrukto teise vaikui skiriamas lėšas yra ribota ir susieta su vaiko teisine padėtimi ir tuo, su kuriuo iš tėvų vaikas gyvena. Todėl, kol galioja 2025 m. balandžio 23 d. nutartis, kuria vaiko gyvenamoji vieta laikinai nustatyta su tėvu, nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal minėtu 2024 m. spalio 8 d. teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2 punktą.
18. Atskirajame skunde teigiama, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi nustatytas išlaikymas ir jo mokėjimo tvarka turi būti vykdomi apeliantei nepaisant laikinųjų apsaugos priemonių. Šis argumentas nepagrįstas, nes, minėta, CK 3.190 straipsnio 1 dalis tiesiogiai sieja vaiko turto tvarkymą uzufrukto teise su nustatyta vaiko gyvenamąja vieta. Minėta 2025 m. balandžio 23 d. teismo nutartimi, kurią leista vykdyti skubiai, vaiko gyvenamąją vietą nustačius su tėvu, būtent su vaiku gyvenantis tėvas tvarko uzufrukto teise vaikui skiriamas išlaikymo lėšas ir atsako už jų panaudojimą vaiko interesais. Atskirajame skunde nepateikta duomenų, kurie paneigtų šią iš įstatymo kylančią taisyklę ar pagrįstų tebegaliojančią apeliantės teisę administruoti vaiko išlaikymui skirtas lėšas.
19. Esant nustatytoms aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir esant aptartam teisiniam reguliavimui apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal 2024 m. spalio 8 d. teismo sprendimu patvirtintos sutarties 1.2 punktą. Ši išvada atitinka CK 3.185, 3.186, 3.190 ir 3.203 straipsnių nuostatas bei nurodytą kasacinės praktikos principą dėl uzufrukto ribų. Tai neužkerta kelio pareiškėjai pakartotinai kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo pasikeitus aplinkybėms, pavyzdžiui, pasibaigus laikinųjų apsaugos priemonių galiojimui arba įsiteisėjus galutiniam sprendimui, kuriuo vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su pareiškėja.
Žemesnės instancijos teismas
20. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą minėtoje civilinėje byloje, kurioje teismo sprendimu patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, turėjo vadovautis ne CPK 646 straipsnio 3 dalimi, kurioje reglamentuotas vykdomojo rašto išdavimas, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, bet CPK 646 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisykle, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą.
21. CPK 646 straipsnio 1 ir 3 dalyje numatytos dvi skirtingos vykdomojo rašto išdavimo procedūros: kai vykdomasis raštas išduodamas teismo sprendimo pagrindu ir kai vykdomasis raštas išduodamas teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagrindu. Nagrinėjamu atveju civilinėje byloje taikos sutartis nebuvo patvirtinta, kadangi buvo priimtas sprendimas dėl santuokos nutraukimo pagal abiejų pareiškėjų pareiškimą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių teismo sprendime tvirtinimą reguliuoja CK 3.53 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygos įtraukiamos į teismo sprendimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų įtraukimas į teismo sprendimą ir jų tvirtinimas teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje yra teismo sprendimo sudėtinė dalis, nekeičianti teismo procesinio dokumento pobūdžio bei esmės ir negali būti prilyginama situacijai, kai šalių sudaryta taikos sutartis tvirtinama teismo nutartimi (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1123-933/2020, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-442-794/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).
22. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje konkrečioje situacijoje pirmosios instancijos teismo sprendimas vadovautis CPK 646 straipsnio 3 dalies norma vertinamas pagrįstu ir protingu, nes tarp pareiškėjų kilo ginčas, reikalaujantis aplinkybių tyrimo. Kadangi dėl netinkamo procesinės teisės normos pritaikymo vykdomojo rašto (ne)išdavimo klausimas nėra išspręstas neteisingai, o CPK 328 straipsnis draudžia iš esmės teisėtą procesinį sprendimą panaikinti vien formaliais pagrindais, minėtas procesinis pažeidimas nesudaro pagrindo tenkinti atskirąjį skundą (CPK 329 straipsnio 1 dalis).
23. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas aukščiau nutartyje nurodytas nustatytas faktines aplinkybes ir padarytas išvadas, konstatuoja, kad skundžiamoji pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti ar keisti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2025 m. birželio 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.