Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. J. atskirąjį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-7-922/2014, kuria netenkintas prašymas pakeisti išieškotoją vykdymo procese, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Šiaulių apygardos 2014 m. liepos 9 d. nutartimi iš dalies pakeitė Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 d. sprendimą, kuria nutarė pakeisti J. B. pavardę į J. J., likusioje dalyje Akmenės rajono apylinkės teismo 2014-04-14 sprendimą paliko nepakeistą (3 t., 21–30 b. l.).

2015-02-19 Akmenės rajono apylinkės teisme gautas atsakovo A. J. prašymas dėl įrašų vykdomajame rašte Nr. 2-7-922/2014 ištaisymo ir patikslinto vykdomojo rašto išdavimo (3 t., 117–118 b. l.). Atsakovas A. J. prašė pakeisti įrašą išduotame vykdomajame rašte, išieškotoja nurodant T. G.. Prašyme nurodė, kad nors išlaikymas priteistas nepilnamečiam vaikui J. J., tačiau jis negali būti vykdymo proceso šalimi ir vykdomajame rašte negali būti nurodytas išieškotoju.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsiliepimas į atskirąjį skundą įstatymų nustatyta tvarka negautas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 338, 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, jeigu nenustato LR CPK 329 str. 2 ir 3 dalyse numatytų nutarties negaliojimo pagrindų. Apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik pagal atskirojo skundo argumentus, neišplečiant skundo argumentų sąrašo, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 338, 329 str.).

Atskirasis skundas atmestinas.

LR CPK 18 straipsnyje numatyta, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Taigi, asmuo, kuriam teismo sprendimu yra nustatyta pareiga teikti vaikui išlaikymą, privalo sprendimą vykdyti tiksliai ir be išlygų. Tokiomis pačiomis nuostatomis turi vadovautis ir antstolis, vykdydamas įsiteisėjusį teismo sprendimą.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7-922/2014 iš atsakovo A. J. priteistas 350 Lt išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečio sūnaus J. J. išlaikymui iki vaiko pilnametystės, indeksuojant jas kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad vykdymo procese nepilnametis šalių sūnus J. J. negali būti išieškotoju, nes jis negali būti vykdymo proceso šalimi, pareiga užtikrinti teismo sprendimą tenka vaiko motinai ieškovei T. G., kuri ir turi būti išieškotoja.

LR Civilinio kodekso normos numato, kad vaikui priteistas išlaikymas yra nepilnamečio vaiko nuosavybė, kurią tvarko vaiko tėvas (motina) uzufrukto teisėmis išimtinai vaiko interesais (CK 3.185 straipsnis, 3.186 straipsnio 1 dalis, 3.203 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nurodo, kad ištuokos ar gyvenimo skyrium atveju vaiko turto tvarkymo teisė priklauso tam iš tėvų, su kuriuo lieka gyventi vaikas (CK 3.190 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjusiu 2014-04-14 teismo sprendimu sūnaus J. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirta ieškovė T. G. (2 t., 140–148 b. l.). Tai reiškia, kad apeliantas A. J. privalo teikti išlaikymą sūnui tokia forma ir tokio dydžio, kaip tai nustatyta įsiteisėjusiame teismo sprendime, o teisę tvarkyti vaiko turtą turi tik vaiko motina, kuriai tenka kasdienis rūpinimasis vaiku ir kasdienių vaiko poreikių tenkinimo našta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartyje pasisakė, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimas yra turtas (civilinė byla Nr. 3K-3-114/2010). Jis priklauso vaikui, todėl kreditorius ir išieškotojas šiuose santykiuose yra vaikas. Tėvai ar vienas iš tėvų šį turtą tvarko uzufrukto teise, o jeigu jis priteistas teismo sprendimu – ir teismo sprendimo pagrindu. Nepilnamečio vaiko teisę į išlaikymo įsiskolinimo išieškojimą įgyvendina atstovai pagal įstatymą, t. y. tėvai, vienas iš jų ar kiti asmenys. Sukakus pilnametystės šią teisę įgyvendina patys vaikai.

LR CK 2.5 straipsnis numato, kad fizinio asmens galėjimas savo veiksmais įgyti civilines teises ir susikurti civilines pareigas (civilinis veiksnumas) atsiranda visiškai, kai asmuo sulaukia pilnametystės, t. y. kai jam sueina aštuoniolika metų.

Pripažintina, kad nepilnametis šalių sūnus J. J. neturi civilinio veiksnumo, todėl asmeniui negalint savo veiksmais įgyti civilinių teisių ir susikurti civilinių pareigų, šias nepilnamečio asmens teises įgyvendina jo įstatyminiai atstovai – tėvai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo motyvu, kad ieškovė T. G. nėra vykdymo proceso dalyvis, ji yra vykdymo proceso dalyvio – išieškotojo – atstovė pagal įstatymą.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais motyvais konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės ir materialinės teisės normas, todėl pagrįstai atmetė atsakovo prašymą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Akmenės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį dėl išieškotojo vykdymo procese pakeitimo palikti nepakeistą.