- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-09
- Bylos Nr.
- e2-335-1097/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00271-2026-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės, „Novian Technologies“, valstybės įmonei Registrų centrui
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Novian Technologies“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Blue Bridge MSP“
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Latvelė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės valstybės įmonės Registrų centro ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Novian Technologies“ atskiruosius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Blue Bridge MSP“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo viešajame pirkime panaikinimo; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Novian Technologies“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Blue Bridge MSP“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei valstybės įmonei (toliau – VĮ) Registrų centrui dėl atsakovės sprendimo viešajame pirkime panaikinimo, prašydama panaikinti atsakovės 2026 m. vasario 24 d. sprendimą viešajame tarptautiniame pirkime „ESPBI IS modernizavimo (dekomponavimo) projekto programinė įranga ir programinės įrangos konfigūravimo paslaugos“ (pirkimo Nr. 5231490), priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė argumentavo, kad atsakovė nepagrįstai atmetė ieškovės pretenziją, kuria ieškovė nesutiko su atsakovės sprendimu atmesti ieškovės pasiūlymą pirkime.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su UAB „Novian Pro“. Grįsdama prašymą, ieškovė nurodė, kad ieškinys yra prima facie (liet. iš pirmo žvilgsnio) pagrįstas, ieškinio preliminarų pagrįstumą patvirtina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdis, kartu su ieškiniu teikiamų įrodymų reikšmingumas. Ieškovės teigimu, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas, nes pirkimo procedūros bus užbaigtos sudarant pirkimo sutartį su pirkimo laimėtoja; tokiu būdu, jeigu ieškinys būtų patenkintas, būtų apsunkinta ir iš esmės panaikinta pirkimo reikalavimus atitinkančio pirkimo dalyvio teisė sudaryti viešojo pirkimo sutartį realizacijos galimybė. Laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas užtikrintų viešąjį interesą ir ekonomiškumo, efektyvumo bei proporcingumo principų tinkamą įgyvendinimą, nes viešasis interesas viešuosiuose pirkimuose apima ne tik visuomenės interesą pirkimo objektu (preke, paslauga ir (arba) darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tačiau ir visuomenės interesą užtikrinti pirkimo dalyvių sąžiningą varžymąsi. Nagrinėjamoje byloje turėtų būti teikiamas prioritetas užtikrinti pirkimo dalyvių sąžiningą varžymąsi, be kita ko, nes pirkimu siekiama įsigyti aukšto patikimumo programinę įrangą, kuri būtų naudojama atsakovės, t. y. valstybinės įmonės, duomenų centruose. Įsigyjamas objektas yra ypatingos svarbos, todėl gali būti įsigyjamas tik visiškai įsitikinus jo atitikimu keliamiems reikalavimams bei pašalinus visas su tuo susijusias abejones.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apygardos teismas, veikdamas Vilniaus apygardos teismo vardu, 2026 m. kovo 9 d. nutartimi ieškovės UAB „Blue Bridge MSP“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino – sustabdė atsakovės VĮ Registrų centro vykdomo viešojo pirkimo procedūras iki įsiteisės šioje byloje priimtas teismo procesinis sprendimas, įpareigojo atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su UAB „Novian Pro“, o jeigu viešojo pirkimo sutartis jau sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.
4. Teismas konstatavo, kad ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą ir tai, jog, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo, jeigu ieškinys būtų patenkintas, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 144 straipsnio 1 dalis), taip pat kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis).
5. Teismas argumentavo, kad ieškinys prima facie pagrįstas, nes, atlikus preliminarų ieškinio vertinimą, galima daryti išvadą, jog ieškinys formaliai atitinka ieškinio pagrįstumo standartus.
6. Teismas konstatavo, kad ieškovė pagrindė, jog yra grėsmė, kad nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo, jeigu ieškinys būtų patenkintas, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, nes netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė galėtų užbaigti pirkimo procedūras ir sudaryti bei vykdyti viešojo pirkimo sutartį.
7. Teismas nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą išvadai, kad egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti pirkimo procedūras ar kad nagrinėjamu atveju bet koks delsimas vykdyti viešojo pirkimo procedūras ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį būtų itin nepalankus atsakovei vykdyti jos tiesioginę veiklą, arba, kad dėl delsimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį žymiai nukentėtų visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir (ar) dėl to būtų padaryta žala atsakovei ar atsakovės klientams. Teismo vertinimu, atsakovė šiai dienai yra pajėgi turimais resursais bent trumpalaikėje perspektyvoje užtikrinti reikiamų duomenų saugojimą, todėl viešasis interesas pirkimo objektu yra užtikrinamas. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ) ir CPK nustato pakankamai trumpus viešųjų pirkimų procedūrų nagrinėjimo terminus (CPK 423⁶ straipsnis, 423⁹ straipsnio 3 dalis), todėl viešojo pirkimo procedūros dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nebus reikšmingai užvilkintos.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovė VĮ Registrų centras prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 9 d. nutartį ir ieškovės UAB „Blue Bridge MSP“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Ieškovė nėra tinkamai suformulavusi ieškinio dalyko; pagal šiuo metu esantį ieškinyje nurodytą ieškinio dalyką tikėtinas tokio ieškinio reikalavimų pagrįstumas neegzistuoja. Atsakovės 2026 m. vasario 24 d. sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus ieškovės 2026 m. vasario 13 d. pretenziją dėl tiekėjos pasiūlymo atmetimo pirkime, o ieškovė reiškia reikalavimą dėl jos 2026 m. vasario 13 d. pretenzijos atmetimo. Ieškinio reikalavimas dėl ieškovės pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką, todėl pagal suformuluotą ieškinio reikalavimą (dalyką) civilinė byla negali būti nagrinėjama teisme ir turėtų būti nutraukta.
8.2. Tuo atveju, kai laikinųjų apsaugos priemonių neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą, teismas gali nuspręsti jų netaikyti. Net ir tuo atveju, kai egzistuoja grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui, laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos, jeigu jomis bus pažeidžiamas viešasis interesas – valstybės pripažintas ir teisės ginamas visuomeninis interesas. Nagrinėjamu atveju atsakovė atlieka pirkimą įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, kurio tikslas – dekomponuoti elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinės sistemos (toliau – ESPBI IS) sudarančias posistemes, pakeičiant bendrą ESPBI IS architektūrą iš centralizuotos (monolitinės) į atskirų nepriklausomų ir tarpusavyje susijusių sudėtinių komponentų architektūrą, grįstą orientuotų į servisus ir pagal galimybę mikro-servisų architektūriniais principais, taip užtikrinant efektyvų ir tvarų nacionalinės e.sveikatos sistemos veikimą. Pirkimas yra tiesiogiai susijęs su viešojo intereso užtikrinimu, galimybe užtikrinti efektyvią ir patikimą elektroninių sveikatos paslaugų infrastruktūrą nacionaliniu mastu. Pirkimo sustabdymas sukeltų realią grėsmę viešajam interesui, nes bet koks delsimas tiesiogiai lemtų nacionalinės elektroninės sveikatos sistemos modernizavimo sustabdymą, dėl pirkimo sustabdymo nauja e.sveikatos sistemos versija turės būti talpinama esamoje atsakovės infrastruktūroje, kas lems papildomas išlaidas bei papildomų darbų atsiradimą.
8.3. Pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis yra nepagrįstai neproporcingai siekiamam tikslui suvaržytos atsakovės teisės, o ieškovei suteiktas perdėtas pranašumas. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės nėra vienintelė priemonė, kuria ieškovė gali pasinaudoti gindama savo tariamai pažeistas teises; įstatymas numato galimybę pasinaudoti kitais teisių gynimo būdais, pavyzdžiui, žalos atlyginimo institutu.
9. Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Novian Technologies“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės UAB „Blue Bridge MSP“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai ir neteisėtai įvertino, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas. Teismas vadovavosi išimtinai ieškovės pateikta subjektyvia pozicija, kuri nebuvo pagrįsta konkrečiais įrodymais. Ieškinys neatitinka bendrųjų ieškinio turiniui taikomų reikalavimų. Ieškovė nereikalauja panaikinti atsakovės sprendimo dėl pasiūlymų eilės ir pirkimo laimėtojo. Pagal kasacinio teismo praktiką ieškinio reikalavimas dėl ieškovės pretenzijos atmetimo nėra savarankiškas reikalavimas ir dėl to nepatenka į bylos nagrinėjimo dalyką. Vienas iš ieškinio reikalavimų – įpareigojimas nesudaryti sutarties, nukreiptas ne į trečiąjį asmenį, o į UAB „Novian Pro“, kuri nėra bylos šalis. Teismas neįvertino, ar ieškovė turi teisinį suinteresuotumą ginčyti atsakovės sprendimą. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų išrinkta pirkimo laimėtoja, jeigu jos pasiūlymas būtų buvęs neatmestas. Byla turėtų būti nutraukta CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu, nes ieškinys neatitinka CPK reikalavimų ir nėra prima facie pagrįstas.
9.2. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kiltų grėsmė būsimo teismo sprendimo vykdymo įmanomumui. Tokią išvadą teismas grindė išimtinai subjektyviu ir deklaratyviu ieškovės vertinimu. Galutinis teismo sprendimas objektyviai negalėtų sukurti realių padarinių ieškovei paaiškėjus, kad ir neatmetus ieškovės pasiūlymo, jos pasiūlymas nebūtų pripažintas ekonomiškai naudingiausiu. Tokiu atveju ieškovė turėtų kvestionuoti aukščiau pasiūlymų eilėje esančių tiekėjų pasiūlymus, nors terminas inicijuoti ikiteisminę ir privalomą ginčų nagrinėjimo stadiją jau būtų suėjęs. Šiuo atveju ieškovė nesistengė įrodyti ir nepateikė įrodymų, kad jos pasiūlymas būtų pripažintas laimėjusiu, jeigu nebūtų atmestas. Teismas formaliai sprendė klausimą, neįsitikimo, ar atsiras grėsmė teismo sprendimo įvykdymui, netinkamai vykdė pareigą būti aktyvių viešųjų pirkimų byloje.
9.3. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeidžia viešojo intereso, yra proporcingas ir atitinka ekonomiškumo principo reikalavimus. Ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad poreikis atsakovei įsigyti pirkimo objektą nėra neatidėliotinas ar skubus. Ieškovė pripažįsta, kad įsigyjamas objektas yra ypatingos svarbos. Atsakovės vykdomas pirkimas, priešingai nei teigia ieškovė, yra skirtas ne išimtinai duomenų saugojimui, bet visos e.sveikatos sistemos dekomponavimui (išskaidymui) ir visos šios didelės elektroninės sistemos (programinės įrangos) veikimui bei funkcionalumui pakeisti, siekiant užtikrinti jos maksimalų veikimą tokia apimtimi, kad tiek medicinos darbuotojai (gydytojai, vaistininkai), tiek gyventojai ja galėtų naudotis be nuolatinių trikdžių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju reiškia, kad yra ginamas išimtinai ieškovės ekonominis interesas sudaryti viešojo pirkimo sutartį bei už tai gauti ekonominį atlygį; teismas ieškovės finansinius interesus ir ambicijas iškėlė aukščiau už visuomenės interesus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kelia neigiamas pasekmes visos Lietuvos gyventojams ir tai nesuderinama su ekonomiškumo bei proporcingumo principais. Iki tol, kol bus modernizuota visa e.sveikatos informacinė sistema, atsakovė patirs papildomus finansinius kaštus, šalindama sistemos sutrikimus ir neveikimo pasekmes.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime ieškovė UAB „Blue Bridge MSP“ prašo atsakovės VĮ Registrų centro ir trečiojo asmens UAB „Novian Technologies“ atskiruosius skundus atmesti, Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Teismas nustatė visus būtinus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindus. Teismas pagrįstai pripažino ieškinį prima facie pagrįstu. Ieškovės teisinį suinteresuotumą patvirtina kartu su atskiruoju skundu pateikiamas ieškovės pasiūlymas pirkime ir informacija apie pirkime nustatytą pasiūlymų eilę ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka, kurie patvirtina, kad ieškovės pasiūlymas būtų buvęs pripažintas pirkimo laimėtoju. Trečiasis asmuo nepagrįstai nurodo, kad ieškovė ydingai suformulavo ieškinio reikalavimą. Pagrindinis ieškinio reikalavimas yra pripažinti, kad atsakovė nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą kaip neatitinkantį pirkimo sąlygų. Patenkinus ieškovės pagrindinį reikalavimą – pripažinus, kad atsakovė nepagrįstai atmetė ieškovės pasiūlymą, reikalavimas dėl sprendimo atmesti pretenziją taptų teisiškai neaktualiu.
10.2. Teismas pagrįstai nustatė grėsmę sprendimo įvykdymo apsunkinimui, nes netaikius laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė galėtų užbaigti pirkimo procedūras ir sudaryti bei vykdyti viešojo pirkimo sutartį.
10.3. Teismas pagrįstai nurodė, kad neegzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti pirkimo procedūras. Nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju bet koks delsimas vykdyti viešojo pirkimo procedūras ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį būtų itin nepalankus atsakovei vykdyti jos tiesioginę veiklą, arba, kad dėl delsimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį žymiai nukentėtų visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir (ar) dėl to būtų padaryta žala atsakovei ar jos klientams. Atsakovės ir trečiojo asmens teiginiai apie nepagrįstai didelę žalą yra deklaratyvūs. Trečiasis asmuo nepagrįstai pirkime siekiamą įsigyti objektą tapatina su visa e.sveikatos sistema, kuria naudojasi didžioji dalis visuomenės. Iš viešai dar 2025 m. lapkričio 17 d. pateiktos informacijos matyti, kad jau dešimtmetį veikianti viena didžiausių kompleksinių informacinių sistemų Lietuvoje – e.sveikata – nuo lapkričio 8 d. atsinaujino. Po atnaujinimo stabilizavus sistemos darbą, ja gali naudotis tiek sveikatos priežiūros specialistai, tiek gyventojai. Pirkime atsakovės siekiamas įsigyti objektas negali būti tapatinamas su visa e.sveikata, nes ši sistema jau buvo modernizuota ir šiuo metu sėkmingai veikia. Modernizavimo interesas negali būti iškeliamas prieš interesą racionaliai naudoti viešuosius finansus. Kainų skirtumas yra ženklus, o kainos ir kokybės santykis ieškovės pasiūlyme yra palankiausias atsakovei. Šios išvados niekaip nekeičia aplinkybė, kad pirkimas būtų vykdomas įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis bendrai finansuojamą projektą, nes projekte numatytų veiklų vykdymo pabaigos data yra 2029 m. rugsėjo 31 d., taigi, atsakovės rizika prarasti projekto lėšas nėra reali. Teismas teisingai pažymėjo, kad VPĮ ir CPK nustato pakankamai trumpus viešųjų pirkimų procedūrų nagrinėjimo terminus, todėl viešojo pirkimo procedūros dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nebus užvilkintos.
Apeliacinės instancijos teismas
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirųjų skundų ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 9 d. nutarties, kuria teismas pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
13. Ieškovė su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikė naujus įrodymus – ieškovės pasiūlymo pirkime kopiją ir iš pirkimo nepašalintų ir (ar) neatmestų pasiūlymų vertinimo eilės ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka duomenis.
14. Pagal CPK 314 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas yra ribojamas: apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išskyrus atvejus: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Aiškindamas nurodytas CPK nuostatas, kasacinis teismas yra nurodęs, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019).
15. Nagrinėjamu atveju, preliminariai įvertinus ieškovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus papildomus duomenis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Ieškovė tokių aplinkybių nenurodo. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad nurodytų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme prieštarautų CPK 314 straipsnyje įtvirtintam naujų įrodymų apeliacinėje instancijoje pateikimo draudimui, todėl priimti pateiktus įrodymus atsisakoma (CPK 314, 338 straipsniai).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo (ne)pagrįstumo
16. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones esant šioms sąlygoms: 1) jų taikymo prašantis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą; 2) nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-808-1120/2022). Pareiga pagrįsti nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų egzistavimą kyla prašymą pareiškiančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-118-330/2021). CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtinta, kad viešųjų pirkimų bylose teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu; teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad yra nurodytos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti ir jų pritaikymas nepažeidžia nurodytų principų. Grįsdamos atskiruosius skundus, apeliantės argumentuoja, kad teismo nutartis nepagrįsta, paremta prielaidomis, priešingai nei konstatavo teismas – pareikštas ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, grėsmės ieškovės interesams nėra, nes pareikštas reikalavimas negali būti vertinamas kaip savarankiškas, byla turėtų būti nutraukta; ieškovė neįrodė teisinio suinteresuotumo pirkimo procedūrų sustabdymu, taip pat neįrodė, jog teismui panaikinus atsakovės sprendimą laimėtų pirkimą; laikinosios apsaugos priemonės nėra vienintelė priemonė, kuria ieškovė gali pasinaudoti gindama savo tariamai pažeistas teises; pirkimo procedūros įvykdymas reikšmingas siekiant užtikrinti viešąjį interesą, ieškovė nepateikė nė vieno įrodymo, kad poreikis atsakovei įsigyti pirkimo objektą nėra neatidėliotinas ar skubus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirųjų skundų argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį.
18. Pirma, dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – tikėtino ieškinio pagrįstumo – teismų praktikoje išaiškinta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2025 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-852-516/2025). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad teismo atliekamas preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl tikėtino ieškinio nepagrįstumo tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tik tuomet, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2017 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-8-464/2017 ir kt.).
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atlikus preliminarų ieškinio vertinimą galima daryti išvadą, jog ieškinys formaliai atitinka ieškinio pagrįstumo standartus. Apeliančių argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Kaip nurodyta, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų. Pirmosios instancijos teismas nenustatė akivaizdžių ieškinio trūkumų ir ieškinį priėmė. Nėra pagrindo jau šioje proceso stadijoje daryti išvadą, kad ieškinio reikalavimas panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo atsakovė atmetė ieškovės pretenziją, kuria ieškovė nesutiko su atsakovės atliktu ieškovės pirkime pateikto pasiūlymo atmetimu, būtų akivaizdžiai negalimas. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė ginčija pirkime pateikto jos pasiūlymo atmetimą, pateikia nesutikimo su tokio atsakovės sprendimo turiniu argumentus. Sutiktina su ieškove, kad klausimai, ar ieškovė nagrinėjamu atveju įrodo teisinį suinteresuotumą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), ar jos ieškinio reikalavimas pagrįstas, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovė, nesutikdama su atsakovės sprendimu atmesti jos pasiūlymą pirkime, nurodė ieškinio faktinį pagrindą, teisinius argumentus, kuriais jis grindžiamas, pateikė įrodymus. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo tikėtiną ieškinio pagrįstumą, kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.
20. Antra, CPK nuostatose neįtvirtintas pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašas. Kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose klausimu, išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Atsižvelgiant į tai, kasacinis teismas išaiškino, kad pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
21. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad vien tai, jog teismui patenkinus ieškinio reikalavimus (pripažinus pašalinimą iš pirkimo neteisėtu), ieškovė galėtų savo teises ginti, kreipdamasi į teismą su reikalavimu dėl žalos atlyginimo, savaime neįrodo, jog neegzistuoja grėsmė būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui (byloje, kurioje ginčijamas pašalinimo iš pirkimo teisėtumas). Tokiu atveju ieškovei egzistuojanti galimybė kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo nelaikytina lygiaverte priemone galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1421-302/2017; 2025 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-513-553/2025).
22. Taigi, ginčydama perkančiosios organizacijos sprendimą pašalinti ją iš pirkimo, siekdama pagrįsti grėsmę jai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, ieškovė neturi įrodyti konkrečios žalos, kurią ji patirtų nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – tokią žalą suponuoja tai, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių – pirkimo procedūrų sustabdymo, galėtų būti apsunkintas ar paneigtas jos teisės sudaryti viešojo pirkimo sutartį, jeigu ieškinys būtų patenkintas, įgyvendinimas, nes pirkimo procedūros tokiu atveju jau gali būti įvykusios ir užbaigtos, pirkimo sutartis pasirašyta su kitu tiekėju. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir turinį, nenustatytas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo išvada dėl grėsmės būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymui, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, buvimo.
23. Trečia, atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai dėl pirkimo objekto svarbos nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos ir (ar) pažeidžia viešąjį interesą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023). Kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ir (ar) paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014; 2025 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-994-553/2025). Teismų praktikoje pasisakyta, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu. Nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai ir turi apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; Lietuvos apeliacinio teismo 2025 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-906-790/2025).
24. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių – viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas vienam iš tiekėjų ginčijant jo pašalinimą iš pirkimo, pritaikymas galėtų būti laikomas neproporcingu ir (ar) pažeidžiančiu viešąjį interesą tik tokiu atveju, jeigu iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto; dėl pirkimo (ne)įvykimo gaunama nauda ar galima žala pirkimui neįvykus nustatoma situacijų išskirtinumą ir viešojo intereso buvimą vertinant siaurai. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliančių argumentai nesudaro pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo nustatyti, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti pirkimo procedūras, kad nagrinėjamu atveju bet koks delsimas vykdyti viešojo pirkimo procedūras ir sudaryti viešojo pirkimo sutartį būtų itin nepalankus atsakovei vykdyti jos tiesioginę veiklą, arba, kad dėl delsimo sudaryti viešojo pirkimo sutartį žymiai nukentėtų visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai ir (ar) dėl to būtų padaryta žala atsakovei ar jos klientams, t. y. kad pirkimo objektas yra išskirtinės skubos. Apeliantės pagrįstai nurodo, kad pirkimo objektas yra itin reikšmingas, tačiau, nekeliant abejonių dėl jo svarbos, nepagrindžia išskirtinės skubos jį įsigyjant. Atsakovė bei trečiasis asmuo nepateikia įrodymų, jog ilgai veikiančios ir šiuo metu funkcionuojančios (nors ir su tam tikrais trukdžiais, kurie yra sprendžiami bei šalinami), e.sveikatos sistemos modernizavimo interesas yra tokios skubos klausimas, jog pagrįstai galėtų būti prioritetizuojamas prieš interesą racionaliai naudoti viešuosius finansus ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją viešųjų pirkimų metu. Atitinkamai, nenustatyta pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atitikties pirmiau aptartiems principams ir viešajam interesui.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apibendrinant konstatuotina, kad atskiruosiuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti apskųstą pirmosios instancijos teismo nutartį; teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog viešojo pirkimo procedūrų tęsimas ir užbaigimas galėtų turėti esminės neigiamos įtakos realiam ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui ir neatitiktų viešųjų pirkimų principų ir tikslų; pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pagrįstos siekiant užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir neprieštarauja viešajam interesui ir (ar) proporcingumo principui (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 423⁷ straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, atskirieji skundai atmestini, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2026 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.