Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Kalvasta Statyba“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Infes“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Kalvasta Statyba“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Infes“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti neteisėtais ir panaikinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) Valstybinių miškų urėdijos (1) sprendimą leisti UAB „Infes“ susipažinti tik su dalimi UAB „Kalvasta Statyba“ pasiūlymo ir įpareigoti atsakovę pateikti ieškovei UAB „Kalvasta Statyba“ pasiūlymą sudarančius dokumentus visa apimtimi (be paslėptų duomenų), (2) sprendimą skirti UAB „Kalvasta Statyba“ 10 ekonominio naudingumo balų pagal kriterijų „Kvalifikuoto projekto vadovo paskyrimas“ atviro konkurso būdu vykdomame tarptautinės vertės viešajame pirkime „Administracinės paskirties pastato ir lankytojų centro (kultūros paskirties), Elektrėnų sav., Vievio sen., Pylimų k., Trakų g. 1 naujos statybos darbai“ (toliau – Pirkimas), (3) 2025 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą dėl pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo, kuriuo laimėtoju nustatytas UAB „Kalvasta Statyba“ pasiūlymas, taip pat (4) spręsti ex officio (savo iniciatyva) dėl Pirkimo sąlygos – ekonominio naudingumo vertinimo kriterijaus „Kvalifikuoto projekto vadovo paskyrimas“ – teisėtumo ir, nustačius sąlygos neteisėtumą, spręsti dėl pasekmių – Pirkimo nutraukimo.

2. Ieškovės vertinimu, atsakovė, nepateikdama jai dalies trečiojo asmens UAB „Kalvasta Statyba“ pasiūlymą sudarančių dokumentų susipažinimui, apribojo ieškovės galimybę ginti savo pažeistas teises bei tokiu būdu nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl susipažinimo su laimėjusio tiekėjo viešajame pirkime pateiktais pasiūlymo dokumentais. Ieškovės įsitikinimu, UAB „Kalvasta Statyba“ taip pat negalėjo būti skiriama 10 ekonominio naudingumo balų už kvalifikuoto projekto vadovo patirtį, t. y. turėjo būti skirta 0 balų, kadangi tiekėja neteikė Pirkimo sąlygose aiškiai ir nedviprasmiškai reikalaujamų patirtį įrodančių dokumentų (skaičiavimų, atliktų darbų aktų, darbų kiekių žiniaraščių ar kt.), o tokių dokumentų nepateikimas reiškia, kad patirtis nėra vertinama ir ekonominio naudingumo balai neskiriami – tokia sąlyga aiškiai įtvirtinta Pirkimo sąlygose. Tokie duomenys negali būti teikiami po pasiūlymų pateikimo ar tikslinami. Kita vertus, tokia ekonominio naudingumo vertinimo sąlyga („Kvalifikuoto projekto vadovo paskyrimas“) yra neteisėta, pažeidžianti viešųjų pirkimų principus ir tikslus, kadangi yra nesusijusi su Pirkimo objektu ir nesuteikia perkančiajai organizacijai jokios ekonominės naudos.

3. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Pirkimo procedūras ir įpareigoti atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki byloje bus priimtas ir įsiteisės teismo sprendimas. Ieškovė nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių šioje byloje nebūtų ginamas viešasis interesas užtikrinti viešojo pirkimo procedūrų teisėtumą bei nebūtų apgintos ieškovės pažeistos teisės sudaryti Pirkimo sutartį. Atsakovei nėra ypatingos skubos atlikti statybos darbus objekte, kuri pateisintų Pirkimo objekto skubesnio įsigijimo poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją. Be to, visuomenės interesas Pirkimo objektu niekuomet nebuvo tenkintas, todėl laikinai (neilgam laikui) atidėjus Pirkimo procedūras, visuomenė nepatirs akivaizdžios ir neištaisomos žalos bei viešasis interesas nebus pažeistas. Skirtingai, jeigu laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, teismo sprendimas nebegalėtų būti įvykdytas, kadangi grąžinti ieškovės iki pažeidimo buvusią padėtį būtų jau nebeįmanoma – sudarius Pirkimo sutartį Pirkimas pasibaigtų ir neteisėtai sudaryta Pirkimo sutartis būtų vykdoma.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apygardos teismas 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojo atsakovę nesudaryti viešojo pirkimo sutarties iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje.

5. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinį ir jo priedus, nusprendė, kad ieškovė preliminarai pagrindė ieškinį procesine prasme – išdėstė ieškinio faktinį pagrindą, nurodė savo argumentus, pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jos manymu, patvirtina pareikštų reikalavimų pagrįstumą. Ieškinio forma ir turinys atitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatytus reikalavimus. Teismo įsitikinimu, nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovės pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jai palankus teismo sprendimas.

6. Teismas nenustatė, kad Pirkimu siekiama įsigyti tokius gyvybiškai svarbius darbus, kurių skubiai neįsigijus (uždelsus įsigyti) itin nukentėtų visuomenės ar jos ženklios dalies teisės ir teisėti interesai, ar (ir) dėl to būtų padaryta nepataisoma žala atskiriems individams ar ypatingai reikšmingoms vertybėms (gyvybei, sveikatai ir pan.). Todėl prioritetas teiktinas viešajam interesui – Pirkimo teisėtumui užtikrinti, kad, atliekant Pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją, būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo ir kt. principų, o atsakovės lėšos būtų panaudotos racionaliai ir skaidriai.

7. Teismas, nesant duomenų apie tai, kad, laikinai uždraudus perkančiajai organizacijai sudaryti viešojo pirkimo sutartį, būtų pažeistas viešasis interesas, įvertinęs faktą, jog ieškinio patenkinimas nulemtų reikšmingus pasikeitimus tolesnėje Pirkimo procedūrų eigoje, pripažino, kad sutarties sudarymas nesibaigus šiam teisminiam ginčui turėtų esminės įtakos realiam ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, neatitiktų viešųjų pirkimų principų ir tikslų. Todėl teismas nusprendė, kad neigiamos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmės neviršija galimos jų teikiamos naudos.

8. Atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju visos Pirkimo procedūros iš esmės yra užbaigtos (liko paskutinis procedūrų etapas – Pirkimo sutarties pasirašymas), o teismas nutartimi įpareigojo atsakovę nesudaryti Pirkimo sutarties, teismas nutarė, jog nėra tikslo taikyti dar vieną ieškovės prašomą laikinąją apsaugos priemonę – Pirkimo procedūrų sustabdymą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9. Trečiasis asmuo UAB „Kalvasta Statyba“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovės UAB „Infes“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1. Ieškinys yra prima facie (preliminariai) nepagrįstas – ieškovė savo reikalavimą grindžia išimtinai tik prielaidomis ir spėjimais. Ieškovei kartu reiškiant procesinį prašymą išreikalauti gausybę įrodymų, įskaitant ir trečiojo asmens komercinę (gamybinę) paslaptį sudarančią informaciją iš byloje dalyvaujančių asmenų, pačiai ieškovei net nepateikus iš esmės jokių ieškinio pagrįstumą galinčių patvirtinti įrodymų. Dar daugiau, ieškiniu iš esmės ginčijamas Pirkimo sąlygų teisėtumas, nors ieškovė praleido ieškinio senaties terminą reikšti šiuos reikalavimus, jų nereiškė ikiteisminio ginčo nagrinėjimo stadijoje.

9.2. Nėra grėsmės, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas – netaikant laikinųjų apsaugos priemonių ieškovės interesai ir galimybės apginti savo teises niekaip nenukentėtų. Jeigu kokių nors nuostolių ieškovei ir atsirastų, ji turėtų realią galimybę išsireikalauti šių nuostolių atlyginimą. Ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas tik tuo atveju, jeigu ieškovė neturėtų galimybės išsireikalauti žalos, patirtos dėl tariamai neteisėtų atsakovės sprendimų, atlyginimo. Atsakovė yra finansiškai pajėgi institucija ir nėra pagrindo teigti, kad ji būtų nepajėgi atlyginti ieškovei žalos.

9.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje pažeidžia viešąjį interesą. Pirkimo objektas yra labai svarbus visuomenės (ne tik Elektrėnų savivaldybės gyventojų, tačiau ir svečių) interesams. Administracinės paskirties pastato ir lankytojų centro (kultūrinės paskirties) statybos darbai yra susiję su visuomenei reikšmingais tikslais – užtikrinti efektyvų viešųjų funkcijų vykdymą, suteikti sąlygas gyventojams ir lankytojams naudotis kultūros paslaugomis, skatinti vietos bendruomenės įsitraukimą bei turizmo plėtrą. Nagrinėjamu atveju negali būti atsižvelgiama vien tik į ieškovės (nepagrįstus) ekonominius interesus, tuo tarpu ignoruojant visuomenės interesus.

9.4. Nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo neabejotinai patirtų ir ekonominę žalą. Tai nepagrįstai užvilkintų Pirkimo procedūrų užbaigimą ir, atitinkamai, Pirkimo objekto įsigijimas užsitęs nepagrįstai ilgą laiką. Kuo ilgiau projektas vilkinamas, tuo labiau didėja statybų kaštai (dėl infliacijos, kylančių statybinių medžiagų ir darbo sąnaudų kainų). Vėlavimas reiškia, kad atsakovė ar valstybė turės skirti didesnį finansavimą nei planuota, todėl viešieji finansai bus naudojami mažiau efektyviai.

9.5. Trečiasis asmuo jau yra sudaręs sutartį dėl esminių Pirkimo sutarties vykdymui reikalingų statybinių medžiagų – medienos įsigijimo, užfiksavęs konkrečią šių statybinių medžiagų kainą konkrečiam laikotarpiui, konkrečiam laikotarpiui rezervavęs statybinių medžiagų gamybos pajėgumus. Jei trečiasis asmuo nevykdys prisiimtų įsipareigojimų, jo atžvilgiu bus taikoma sutartinė civilinė atsakomybė, o statybinių medžiagų pardavėjas apskritai įgis teisę vienašališkai nutraukti sudarytą sutartį. Tai neabejotinai lems, kad negalint įgyvendinti Pirkimo sutarties pasiūlyme nurodyta kaina trečiasis asmuo negalės pratęsti pasiūlymo galiojimo.

10. Atsiliepimu į trečiojo asmens atskirąjį skundą ieškovė UAB „Infes“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Ieškovės ieškinys yra prima facie pagrįstas. Ieškinyje yra nurodytos aplinkybės, argumentai ir pateikti objektyvūs įrodymai, sudarantys pagrindą tvirtinti, kad atsakovė Pirkimo procedūras vykdo neskaidriai, o ginčijami atsakovės sprendimai pažeidžia UAB „Infes“ teises ir teisėtus interesus, nes tokiu būdu yra ribojama ieškovės galimybė sudaryti Pirkimo sutartį.

10.2. Pirkimo sąlygose nurodyta, kad darbai turi būti atlikti per 24 mėn. nuo statybvietės perdavimo rangovui. Dėl aplinkybių, atsiradusių nuo rangovo nepriklausančių sąlygų, suderinus su užsakovu, darbų atlikimo terminas gali būti pratęstas sutartyje numatytais pagrindais. Nenustatyta, kad Pirkimu siekiama įsigyti tokius gyvybiškai svarbius darbus, kurių skubiai neįsigijus (uždelsus įsigyti) itin nukentėtų visuomenės ar jos ženklios dalies teisės ir teisėti interesai, ar (ir) dėl to būtų padaryta nepataisoma žala atskiriems individams ar ypatingai reikšmingoms vertybėms (gyvybei, sveikatai ir pan.). Teismo nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, atsakovė net neginčijo, t. y. pati atsakovė nelaiko, kad yra ypatinga skuba užbaigti Pirkimo procedūras ir sudaryti sutartį dėl darbų įsigijimo.

10.3. Atsakovė neskubėjo vykdyti Pirkimo procedūrų – tiek atsakovės elgesys Pirkimo vykdymo metu, tiek pačios atsakovės parengtos Pirkimo sąlygos (sutarties vykdymo terminai su galimu pratęsimu) neleidžia identifikuoti egzistuojančios ypatingos skubos Pirkimo užbaigimui ir darbų įvykdymui. Pirkimo objektas yra administracinės paskirties pastato ir lankytojų centro (kultūros paskirties) naujos statybos darbai, o kilus ginčams panašaus pobūdžio viešuosiuose pirkimuose laikinosios apsaugos priemonės yra taikomos. Ginčo pirkimo objektas nėra susijęs su svarbiausių visuomenės gėrių – asmenų sveikatos, gyvybės poreikių tenkinimu, dėl kurių egzistuotų ypatinga skuba sudaryti Pirkimo sutartį ir ją skubiai vykdyti.

10.4. Jei laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, teismo sprendimas nebegalėtų būti įvykdytas, kadangi grąžinti ieškovę į iki pažeidimo buvusią padėtį būtų jau nebeįmanoma. Tuo atveju, jeigu laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos šioje byloje, o ieškinys atmestas, įsiteisėjus teismo sprendimui atsakovė su trečiuoju asmeniu galėtų pasirašyti Pirkimo sutartį. Įvertinus trumpus viešųjų pirkimų bylų nagrinėjimo terminus bei atsižvelgiant į pačios atsakovės elgesį, akivaizdu, kad atsakovė dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nepatirtų papildomų neigiamų pasekmių.

10.5. Trečiasis asmuo savo teiginius apie tariamą kainų pabrangimą, ekonominę žalą ir pan. pateikia kaip hipotetinius, niekuo nepagrįstus pasvarstymus. Trečiasis asmuo nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris pagrįstų jo teiginius – tariamą kainos pabrangimą, finansavimo trūkumą ir pan. Netgi trečiasis asmuo nurodo, kad „ilgai netęsiant“ projekto realizacijos, gali kilti nuostolių, t. y. trečiasis asmuo pats tokiais teiginiais patvirtina, jog neatidėliotinos skubos nėra, o bylos nagrinėjimas nesitęs ilgai, nes procesas yra pakankamai operatyvus.

11. Atsiliepimu į trečiojo asmens atskirąjį skundą atsakovė VĮ Valstybinių miškų urėdija prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir dėl to, kad ieškovė, piktnaudžiaudama jai suteikta teise, po Pirkimo laimėtojo nustatymo savo ieškiniu ginčija pasiūlymo vertinimo kriterijaus (T2) teisėtumą, nors tai turėjo daryti per 10 dienų nuo Pirkimo sąlygų paskelbimo, t. y. dar iki pasiūlymų pateikimo Pirkime.

11.2. Įvertinus atsakovės finansinį pajėgumą, nėra jokių abejonių, kad atsakovė būtų pajėgi atlyginti ieškovei priteistą žalą, jei ieškovei pavyktų įrodyti ieškinio pagrįstumą. Ieškovė yra privatus juridinis asmuo, kurio esminis veiklos tikslas – komercinės naudos siekimas, tokių alternatyvių teisinių instrumentų (žalos atlyginimo) egzistavimas pakankamai užtikrins jos teisių gynimą net ir atsakovei galimai nepalankaus teismo sprendimo priėmimo atveju. Vadinasi, nagrinėjamu atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, o teismas negalėjo nustatyti, kad egzistuoja objektyvi grėsmė dėl teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimo.

11.3. Pirkimo objektas yra strategiškai svarbus ne tik Elektrėnų savivaldybės gyventojams, bet ir regiono svečiams. Kuo skubesnis Pirkimo procedūrų užbaigimas būtinas užtikrinant viešąjį interesą – efektyvų savivaldos administracinių funkcijų vykdymą ir kultūros paslaugų prieinamumą. Administracinės paskirties pastato ir lankytojų centro statyba tenkina visuomeniškai reikšmingus tikslus: sudaro sąlygas kokybiškam viešųjų funkcijų įgyvendinimui, užtikrina kultūrinę bei edukacinę infrastruktūrą, skatina bendruomeniškumą ir vietos turizmo plėtrą. Delsimas tiesiogiai blogina šių tikslų įgyvendinimą.

11.4. Dėl augančių statybos darbų kainų laikinosios apsaugos priemonės gali lemti ir neracionalų lėšų panaudojimą: tiekėjams pagrįstai atsisakius pratęsti pasiūlymų galiojimą dėl padidėjusių vykdymo kaštų, atsakovė būtų priversta sudaryti sutartį blogesnėmis sąlygomis arba su ekonomiškai mažiau naudingą pasiūlymą pateikusiu tiekėju. Pirkimo sąlygose nenumatyta galimybė indeksuoti pasiūlymo kainas. Atsižvelgiant į infliaciją ir žaliavų brangimą, tiekėjai, įskaitant ieškovę, gali nebepratęsti pasiūlymų galiojimo ar atsisakyti sudaryti sutartį po kelių mėnesių – tai dar labiau didintų vilkinimo žalą.

11.5. Trečiajam asmeniui nevykdant sutarčių su tiekėjais, medžiagų tiekėjai įgytų teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Tokios pasekmės objektyviai didina tikimybę, kad Pirkimo sutarties nebūtų galima sudaryti pasiūlyta kaina. Jeigu Pirkimo sutartis būtų sudaroma tik po kelių mėnesių, trečiasis asmuo realiai nebegalėtų pasinaudoti rezervuotais gamybiniais pajėgumais, o tai neabejotinai paneigtų galimybę vykdyti projektą pradiniu biudžetu ir laikais.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

13. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

16. CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

17. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; kt.).

18. Minėta, kad viešųjų pirkimų bylose, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi vadovautis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016; kt.). Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023 27 punktas). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014; kt.). Kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ir (ar) paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014; kt.).

19. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje teisingai nuspręsta, jog ieškovės reikalavimai preliminariai gali būti vertinami kaip pagrįsti. Ieškovė iš esmės prašo panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimus, kuriais buvo nustatytas Pirkimo laimėtojas bei nurodo faktinius ir teisinius argumentus dėl šių reikalavimų, šiuos argumentus pagrindžia teismų praktikoje pateikiamomis teisės aiškinimo taisyklėmis, prie ieškinio prideda reikiamus įrodymus, tarp jų, patvirtinančius, kad ieškovė yra pasinaudojusi privaloma ginčo sprendimo ne teisme tvarka, įtvirtinta CPK ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme (toliau – VPĮ). Ieškovės suformuluoti reikalavimai iš esmės atitinka VPĮ 101 straipsnyje numatytus tiekėjų galbūt pažeistų teisių gynimo būdus.

20. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su trečiojo asmens ir atsakovės argumentais, kad ieškinio preliminarų nepagrįstumą įrodo tai, jog ieškovė nepateikė, jų vertinimu, svarių ir pagrįstų argumentų dėl atsakovės sprendimų neteisėtumo bei ginčija Pirkimo sąlygos teisėtumą po pasiūlymų pateikimo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokių argumentų pagrįstumą teismas turėtų vertinti, ne spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, bet išnagrinėjęs bylą iš esmės, įvertinęs reiškiamus byloje dalyvaujančių asmenų argumentus, nustatęs klausimų sprendimui reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai išaiškinęs bei pritaikęs VPĮ nuostatas.

21. Konstatavus, kad ieškovė ieškinio reikalavimus tikėtinai pagrindė, vertintinos kitos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmė galbūt ieškovei palankaus būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. Apeliantės teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą, kadangi administracinės paskirties pastato ir lankytojų centro (kultūrinės paskirties) statybos darbai yra susiję su visuomenei reikšmingais tikslais – užtikrinti efektyvų viešųjų funkcijų vykdymą, suteikti sąlygas gyventojams ir lankytojams naudotis kultūros paslaugomis, skatinti vietos bendruomenės įsitraukimą bei turizmo plėtrą.

22. Nors Pirkimo objektas svarbus visuomenei, tačiau, apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, nėra susijęs su neatidėliotinomis, itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai visuomenei atsirasti, dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, būtų iš esmės pažeistas visuomenės viešasis interesas. Priešingai, nesustabdžius ginčijamo viešojo pirkimo procedūrų egzistuoja reali grėsmė, kad galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymas faktiškai nebebūtų įmanomas ar iš esmės pasunkėtų. Užbaigus Pirkimo procedūras, ieškovės galimybės dalyvauti to paties objekto viešajame pirkime taptų neįmanomos.

23. Trečiojo asmens ir atsakovės teiginiai, kad atsakovė būtų pajėgi atlyginti ieškovei priteistą žalą, jei ieškovei pavyktų įrodyti ieškinio pagrįstumą, vertinti kritiškai. Teismų praktikoje kaip tik skatinama vengti tokios situacijos, kuri lemtų tiek kainos pagal viešojo pirkimo sutartį sumokėjimą, tiek negautų pajamų atlyginimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, jog nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas dėl to gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Pagal kasacinio teismo praktiką, pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia (be kita ko), dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018 32, 38 ir 39 punktai). Šiame kontekste kartu pažymėtina, kad ieškovei egzistuojanti galimybė kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo nelaikytina lygiaverte priemone galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1421-302/2017 16 punktas).

24. Kita vertus, pirmiau minėti trečiojo asmens ir atsakovės teiginiai apie finansinį atsakovės pajėgumą padengti ieškovei galimai kilsiančią žalą, paneigia teiginius apie atsakovės galimus patirti nuostolius sustabdžius Pirkimo procedūras ir dėl to galimai išaugusius viešojo pirkimo sutarties įvykdymo kaštus. Taigi, viena vertus, atsakovė yra pasiruošusi kompensuoti galimus ieškovės nuostolius, antra vertus, teigia, kad viešuoju pirkimu siekiamų įsigyti paslaugų sustabdymas išaugins jų kaštus ir tokiu būdu lems atsakovės nuostolius. Toks aiškinimas, teismo vertinimu, patvirtina, kad nei trečiasis asmuo, nei atsakovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ypatinga situacija, dėl kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis).

25. Todėl apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad skundą pateikęs trečiasis asmuo nepagrindė tikėtinos reikšmingos žalos visuomenei fakto pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones. Įstatyme įtvirtinti sutrumpinti bylų, kilusių iš viešųjų pirkimų, išnagrinėjimo terminai, dėl to byloje kilęs ginčas turėtų būti išnagrinėtas per sąlyginai neilgą laiko tarpą (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnio 1–3 dalys). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka šalių interesų pusiausvyrą, kadangi ieškovei užtikrinama ieškinio reikalavimų įgyvendinimo galimybė, o ginčą išsprendus atsakovė turės galimybę grąžinti Pirkimą į stadiją, kurioje jis buvo sustabdytas. Tokiu būdu bus užkirstas kelias ateityje galintiems kilti teisiniams ginčams dėl atsakovės veiksmų, atliktų po ginčijamo sprendimo priėmimo, teisėtumo.

26. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2025 m. rugsėjo 26 d. nutartį palikti nepakeistą.