Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gražina Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. B. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinti, suinteresuoti asmenys – T. B., L. B.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

4. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

5. Visais atvejais tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

6. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, paprastai yra atsižvelgiama ir į tai, kiek terminas yra praleistas, nes praleidimo trukmė tiesiogiai susijusi su būtinumu išlaikyti pareiškėjo ir palikimą priėmusių įpėdinių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012; 2017 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-154-378/2017).

8. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas atnaujinti jam praleistą terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo I. B. mirties, priimti.

9. Remiantis byloje esančiais duomenimis ir juos pagrindžiančiais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas yra I. B. vienintelis sūnus ir pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą. Anot pareiškėjo, jis ir jo šeimos nariai nuo (duomenys neskelbtini), mirus seneliui F. B., buvo suklaidinti palikimo atsiradimo vietos notarės, vedusios paveldėjimo bylą, nes nebuvo identifikuotas visas paveldimas turtas. Todėl mirus pareiškėjo tėvui I. B., dėl palikimo priėmimo nebuvo kreiptasi į notarą. Tiek pareiškėjas, tiek jo motina, I. B. sutuoktinė buvo įsitikinę, kad tėvas neturi jokio turto, nes po senelio F. B. mirties paveldėjo tik dalį neišmokėtos pensijos. Po I. B., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pareiškėjo senelė L. B. visą savo turtą 2008 m. balandžio 10 d. testamentu paliko pareiškėjui. Tai patvirtina į bylą pateiktas 2008 m. balandžio 10 d. L. B. testamentas, patvirtintas notarės Nijolės Jokūbauskienės. Ta pati notarė pareiškėjui ir jo senelei L. B. paaiškino, kad po senelio F. B. mirties palikimą sudarė ne tik neišmokėta pensija, bet ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas 1996 m. spalio 18 d. gyvenamųjų namų statybos bendrijos pažymos Nr. 1 pagrindu L. B. ir F. B. santuokos metu. Notarė Nijolė Jokūbauskienė 2024 m. gegužės 14 d. L. B. išdavė nuosavybės teisės liudijimą Nr. NJ-2651 į 1/2 dalį buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), o 2024 m. gegužės 13 d. išdavė nuosavybės teisės liudijimą Nr. NJ-2647, kurio pagrindu nuosavybės teisės į 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), įregistruotos senelio F. B. vardu.

10. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neginčija fakto, kad praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo, atsiradusio po tėvo mirties, priėmimo terminą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis) ir šį terminą prašo atnaujinti. Pareiškėjas būdamas pirmos eilės įpėdiniu turi pirmumo teisę priimti mirusio tėvo palikimą pagal įstatymą. Remiantis pareiškėjos paaiškinimais ir pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad po I. B. mirties dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė ir I. B. priklausanti buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis yra registruota F. B. vardu. Duomenų, kad po palikėjo I. B. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, byloje nėra. Taigi, atnaujinus praleistą terminą palikimui pagal įstatymą priimti, bus išlaikyta interesų pusiausvyrą ir tinkamai įvykdyta įstatymo nuostata, pagal kurią F. B. sūnus I. B. kaip pirmos eilės įpėdinis paveldėjo 1/2 dalį buto bei po I. B. mirties ši dalis turi būti paveldėta jo įstatyminio pirmos eilės įpėdinio pareiškėjo P. B. Pareiškėjas būdamas pirmos eilės įpėdiniu, turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl objektyvių priežasčių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų per trijų mėnesių laikotarpį.

11. Nagrinėjamu atveju teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, taip pat į tai, kad suinteresuoti asmenys sutinka, jog pareiškimas būtų tenkinamas, sprendžia, jog šiuo konkrečiu atveju terminas palikimui priimti buvo praleistas dėl pateisinamų priežasčių, jį atnaujinus nebus pažeisti kitų asmenų interesai bei teisinių santykių stabilumo principas. Todėl pareiškėjo P. B. pareiškimas tenkinamas, praleistas terminas palikimui priimti atnaujinamas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis, 5.50 straipsnis; CPK 578 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 442 straipsnio 13 punktu, 576–578 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) praleistą įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui, atsiradusiam po I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priimti.

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis su pareiškimu dėl palikimo priėmimo į notarą pagal I. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)), mirusio (duomenys neskelbtini), paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo nutarties įteikimo dienos, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.