Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Linos Lesinskienės, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aušros Vingilės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 28 d. nuosprendžio, kuriuo M. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį, jam paskirta bausmė – 9 (devyni) mėnesiai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam M. M. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuotina nuo M. M. suėmimo vykdant šiuo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę dienos.

Civilinio ieškovo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl turtinės žalos tenkintas visiškai ir priteista iš kaltinamųjų M. M. ir R. N. solidariai 268,96 Eur (du šimtai šešiasdešimt aštuoni eurai 96 ct) turtinės žalos atlyginimo UAB ,,,(duomenys neskelbtini)“ naudai.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. M. M. pripažintas kaltu, už tai, kad 2022 m. lapkričio 14 d., turėdamas išankstinį sumanymą pagrobti svetimą turtą, UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje parduotuvėje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), iš anksto susitaręs ir bendrai veikdamas bendrininkų grupėje su R. N., 15.59 val. užėjęs į parduotuvę į pirkinių krepšelį įsidėjo 12 vnt. ,,Žemaitijos“ saldžios grietinėlės sviesto po 200 g, bendros 39,48 Eur vertės, 7 vnt. ,,Zigmo“ šalto rūkymo lašišos filė po 160 g, bendros 39,83 Eur vertės, 5 vnt. ,,IKI“ šalto rūkymo atlantinių lašišų file po 160 g, bendros 24,95 Eur vertės, 2,98 kg vaivorykštinio upėtakio file 50,63 Eur vertės, 2 vnt. ,,Ilzenbergo dvaro“ varškės sūrio po 400 g, bendros 13,98 Eur vertės, 2 vnt. ,,Ilzenbergo dvaro“ kepto varškės sūrio po 400 g, bendros 13,98 Eur vertės, 1,58 kg šalto rūkymo ,,Kleboniškio“ kiaulienos nugarinės 26,78 Eur vertės, 2 vnt. ,,Ilzenbergo“ dvaro desertinės varškės sūrio su spanguolėmis, bendros 13,98 Eur vertės, dvi bandeles su cinamono įdarų, bendros 1,78 Eur vertės, 2 pakuotes „Ariel Color“ skalbimo kapsulių, bendros 38,58 Eur vertės, pakuotę ,,IKI“ sūdytos atlantinių lašišų file 4,99 Eur vertės, 16.15 val. prekes paliko krepšelyje prie paskutinio prekių stendo pakeliui link išėjimo durų, kur 16.16 val. paliktas prekes krepšelyje paėmė R. N. ir jų nepateikęs apmokėjimui kasoje iš parduotuvės išėjo, tokiu būdu slapta pagrobė svetimą – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 268,96 Eur vertės turtą.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą. Nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo M. M. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniu skundu neginčijama M. M. kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas pagal baudžiamąjį įstatymą, tačiau skunde prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę, todėl nuosprendis, kaip tą numato BPK 320 straipsnio 3 dalis, peržiūrimas neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

5. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Pirmosios instancijos teismas, pripažinęs M. M. kaltu dėl BK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, skyrė jam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią, esant BK 64¹ straipsnio taikymo sąlygoms, sumažino vienu trečdaliu ir paskyrė galutinę 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą ir nepagrįstą nuosprendį, kadangi galėjo skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, taikant intensyvią priežiūrą - apykojės dėvėjimą ir gydymą nuo priklausomybės, tačiau teisėjų kolegija tokiam apelianto vertinimui nepritaria.

7. BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatyta ne tik viešųjų darbų, baudos, laisvės apribojimo arba arešto bausmės, bet ir laisvės atėmimas iki 3 metų. Nors skundžiamu nuosprendžiu M. M. buvo paskirta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamosios bylos duomenis, aplinkybių, teikiančių pagrindą išvadai, kad bausmė nuteistajam buvo paskirta nesilaikant bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo normų, neįvertinus bausmės individualizavimui reikšmės turinčių aplinkybių ar jas įvertinus netinkamai, dėl to nuteistasis buvo nubaustas aiškiai per griežtai, nenustatė.

8. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą paskirti M. M. laisvės atėmimo bausmę grindė ne tik su padaryta nusikalstama veika susijusiomis, bet ir su nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, jas nuosprendyje pakankamai išsamiai aptarė ir teisingai įvertino. Nors nuteistojo M. M. padarytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikomas nesunkiu, vis tik jis yra tyčinis, juo buvo sukeltos neigiamos pasekmės. Nustatytos jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - M. M. padarė šį tyčinį nusikaltimą turėdamas neišnykusį teistumą už tyčinį nusikaltimą, taigi šiuo atveju yra nusikaltimų recidyvas, o kaltinamasis yra recidyvistas, ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 27 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Be to, nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje. Baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamajam pripažinus savo kaltę, kas sąlygojo galimybę teismui taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad M. M. praeityje teistas net 10 kartų, iš jų didžioji dalis yra už analogiškas nusikalstamas veikas. Šias nusikalstamas veikas padarė praėjus vos keturiems mėnesiams po paskutinio teistumo. Nuteistasis M. M. taip pat eilę kartų baustas ir administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Nors praeityje M. M. buvo skiriamos baudos, arešto ir laisvės atėmimo bausmės, tačiau akivaizdu, jog šios priemonės jokio teigiamo poveikio nuteistojo elgesiui neturėjo, nuteistasis ir toliau vykdė naujas nusikalstamas veikas. Taigi, šie duomenys leido teismui spręsti, kad dabartinis nusikaltimas nebuvo padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius gyvenimiškoms aplinkybėms, o yra nulemtas susiformavusių neigiamų nuteistojo vertybinių nuostatų, ankstesnio elgesio. Pastebėtina, kad M. M. pirmuosius nusikaltimus pradėjo daryti pakankamai jauno amžiaus ir savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad dabartiniai nusikaltimai yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

9. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. M. skyrė tokią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą sankcijoje numatytam bausmės minimumui. Be to, paskirta laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, dar buvo sumažinta vienu trečdaliu. Todėl, įvertinus M. M. asmenybę, padarytos veikos pobūdį, pavojingumą, bausmė nelaikytina aiškiai per griežta ar neadekvačia priemone pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Teisėjų kolegijos vertinimu, bausmių skyrimą reglamentuojančios normos pažeistos nebuvo, paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka protingumo ir proporcingumo principų reikalavimus, todėl paskirtą bausmę M. M. pagrindo mažinti nėra.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

10. Teisiamojo posėdžio metu nuteistojo M. M. gynėjas prašė nesant galimybės neskirti su laisvės atėmimu susijusios bausmės, taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis M. M. prašo to paties, nustatant jam intensyvią priežiūrą bei baudžiamojo poveikio priemonę – gydytis priklausomybės ligas.

11. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Minėto straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

12. BK 75 straipsnio taikymas galimas tik byloje esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai, be to, net ir esant šių sąlygų visumai bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, nes tik teismas sprendžia, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės realizavimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau iškilus pagrįstai abejonei šis institutas neturi būti taikomas.

13. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-132-942/2016, 2K-372-697/2017). Sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnį ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, negali būti atsižvelgiama vien į nuteistojo interesus.

14. Bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo M. M. asmenybe, tai yra nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės ir kt. buvo įvertintos šios nutarties 8 punkte, todėl kartojamos nėra. Bausmės vykdymo atidėjimo institutas gali būti taikomas tik asmeniui, kuris išties įtikina, jog pasitikėjimas juo gali būti pagrįstas ir rezultatyvus. Šiuo atveju nuteistasis nepasinaudojo galimybe įrodyti, kad jis padarė teigiamas išvadas iš savo ankstesnių teistumų bei pritaikytų bausmių ir kad jis esmingai pakeitė savo elgesį teisinga linkme. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad anksčiau skirtos bausmės neįtakojo M. M. elgesio teigiama linkme, todėl nėra pagrindo vertinti, kad teismo rodomas pasitikėjimas ir bausmės vykdymo atidėjimas galėtų padėti nuteistajam pakeisti jau susiformavusias įstatymo reikalavimams priešingas nuostatas ir prisidėti prie M. M. nusikalstamo elgesio užkardymo. Atsižvelgiant į ankstesnius M. M. teistumus bei į tai, kad nusikalstamų veikų darymas pasikartoja, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, nėra, todėl apeliacinio skundo prašymas taikyti nuteistajam BK 75 straipsnio nuostatas negali būti tenkinamas.

Dėl proceso išlaidų

15. Byloje gauta valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajam M. M., kurias sudaro 106,67 Eur (2 t., b. l. 52). Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

16. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo M. M. apeliacinį skundą, kuris atmetamas, kaip nepagrįstas. Nuteistasis M. M. apie galimybę išieškoti iš jo antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas buvo informuotas išsiunčiant jam Kauno apygardos teismo 2023 m. balandžio 4 d. nutartį dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkto gynėjo paskyrimo (2 t., b. l. 50). Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam M. M. ir buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į nuteistojo turtinę padėtį, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo išieškojimas neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų, todėl jos neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo M. M. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo M. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 106,67 Eur, neišieškoti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.