Panevėžio apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. B. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2024-01-22 nutarties išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. L2-805-786/2017 pagal Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 8 d. nutartimi patvirtintą V. B. ir V. B. sudarytą taikos sutartį dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

8. Atsiliepimo į atskirąjį skundą teismo nustatytu terminu skolininkas V. B. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo 2024-01-22 nutarties dalis, kuria teismas nutarė išduoti vykdomąjį raštą pagal teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 1 punktą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams išieškojimo, nurodant, kad skolininkas išlaikymo nepilnamečiams vaikams neteikia nuo 2024-01-01, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Faktinės bylos aplinkybės

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-06-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-805-786/2017 buvo patvirtinta kreditorės V. B. ir skolininko V. B. sudaryta taikos sutartis. Pagal taikos sutarties 1 punktą šalys susitarė, kad vaikų tėvas V. B. įsipareigoja išlaikyti vaikus V. B. (gim. (duomenys neskelbtini), R. B. (gim. (duomenys neskelbtini) ir E. B. (gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį pervesdamas po 100 Eur už kiekvieną vaiką. Pinigai pervedami iki einamojo mėnesio 10 dienos į vaikų mamos V. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį

12. CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

13. Taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2019-12-17 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1344-330/2019). Taigi, nors taikos sutartis yra taikus ginčo sprendimo būdas, tačiau įstatymas garantuoja priverstinį jos vykdymą. Priverstiniam taikos sutarties vykdymui mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos CPK ir lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos priverstinio teismo sprendimų vykdymo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2022-10-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-469/2022).

14. Teismas, sprendžiantis klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tiria šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų (ne)vykdymą ir tik nustatęs, kad taikos sutartis nevykdoma ar vykdoma netinkamai, išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2018-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1450-381/2018).

Dėl atskirojo skundo esmės

15. Kaip matyti iš apeliantės pateikto atskirojo skundo, apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyta aplinkybe, kad nustatyta tvarka indeksuoto dydžio išlaikymo skolininkas V. B. neteikia nuo 2024-01-01, nes byloje pateikti banko sąskaitų išrašai patvirtina, kad skolininkas išlaikymo nepilnamečiams vaikams tinkamai (pilnai, nustatytu terminu) nevykdo jau nuo pat taikos sutarties sudarymo 2018 metais. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.

16. Utenos apylinkės teismo civilinės bylos Nr. L2-805-786/2017 duomenys rodo, kad kreditorė V. B. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš skolininko V. B. išlaikymą trims jų nepilnamečiams vaikams kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 190 Eur kiekvienam vaikui ir vaikų pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimas nustatyta tvarka indeksuoti išlaikymo dydį nebuvo pareikštas.

17. Teismas, 2017-05-29 minėtoje byloje gavęs šalių sudarytą taikos sutartį ir prašymą ją patvirtinti, konstatavo, kad „šalių sudaryta taikos sutartis neprieštarauja įstatymo reikalavimams, teismui yra priimtina, todėl gali būti patvirtinta“, ir 2017-06-08 nutartimi ją patvirtino šalių sudarytomis sąlygomis, tarp kurių yra ir 1-as punktas: „Vaikų tėvas V. B. įsipareigoja išlaikyti vaikus, t. y. V. B., gim. (duomenys neskelbtini) R. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir E. B., gim. (duomenys neskelbtini) kas mėnesį pervesdamas po 100 eurų už kiekvieną vaiką. Pinigai pervedami iki einamojo mėnesio 10 dienos į vaikų mamos V. B. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini)“.

18. Šalių sudaromos taikos sutarties esmė yra ta, kad šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią ateities ginčams, išsprendžia sprendimo įvykdymo klausimus ar kitus ginčytinus klausimus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.983, 6.985 straipsniai). Esant nustatytoms aplinkybėms, kad šalys taikos sutartimi darydamos nuolaidų susitarė dėl išlaikymo dydžio be indeksacijos, o teismas įsiteisėjusia nutartimi konstatavo, jog tai neprieštarauja įstatymų reikalavimams, nėra pagrindo vertinti, kad išlaikymo dydis pagal pačių šalių sulygtas sąlygas turėjo būti mokamas indeksuotas nuo pat teismo nutarties patvirtinti taikos sutartį priėmimo dienos. Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo buvo galima kreiptis CK 3.201 straipsnio nustatyta tvarka. Todėl apeliantės atskirojo skundo argumentai aptartu aspektu vertinami nepagrįstais.

19. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 646 straipsnio 3 dalimi, nekeisdamas šalių susitarimo esmės, pagal pareiškėjos 2023 m. gruodžio mėnesio prašymą skundžiama 2024-01-22 nutartimi nutarė, kad nuo 2024-01-01 išlaikymas turi būti mokamas jo sumą indeskuojant LRV nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo į šalių sudarytos taikos sutartį įtraukta išlaikymo indeksavimo sąlyga nekeičia šalių susitarimo esmės, nes išlaikymo indeksavimas yra numatytas įstatyme (CK 3.208 straipsnis). Kadangi nei viena iš šalių iš esmės neprieštarauja dėl indeksuoto išlaikymo dydžio mokėjimo vaikų išlaikymui nuo 2024-01-01, todėl išsamiau dėl to nepasisakoma.

20. Nors apeliantė tvirtina, kad skolininkas nuo pat 2018 metų tinkamai nevykdo pareigos teikti išlaikymą vaikams pagal taikos sutarties sąlygas, tačiau klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo išnagrinėjus teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išklausius šalių paaiškinimų, ištyrus aktualius bylos duomenys tokios, šis argumentas nepasitvirtino.

21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje pateiktų duomenų (banko sąskaitų išrašų) matyti, kad 2018 metais skolininkas per banką išlaikymą vaikams sumokėjo 3 kartus (viso 320 Eur), 2019 metais – 4 kartus (250 Eur), 2023 metais – 4 kartus (900 Eur). Tačiau nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti ir į bylos nagrinėjimo metu paaiškėjusias aplinkybes, kad išlaikymą vaikams jis mokėjo ne tik per sąskaitą banke, kaip tą numatė šalių sudarytos taikos sutarties 1 punktas, bet ir grynaisiais pinigais, pinigus tiesiogiai duodamas V. B., ko ji ir pati neneigia, be to, šalys iki 2023 m. pavasario gyveno viename namų ūkyje, todėl yra pagrindas vertinti, kad finansinius namų ūkio ir vaikų išlaikymo klausimus spręsdavo tarpusavio sutarimu.

22. Pažymėtina, kad apeliantė 2023-12-13 prašyme dėl vykdomojo rašto išdavimo iš viso nenurodė, kad skolininkas neteikė taikos sutartimi nustatyto išlaikymo vaikams, nes tenurodė, kad išlaikymą skolininkas teikia nepilnai (be indeksavimo priemokos). Teismo posėdyje ji paaiškino, kad po taikos sutarties sudarymo mokėjimus grynaisiais pinigais pasižymėdavo, vėliau to nedarė, todėl negali nurodyti, nuo kada tiksliai vaikų tėvas neteikia teismo nutartimi patvirtintoje taikos sutartyje numatyto dydžio išlaikymo ir koks yra įsiskolinimas. Skolininkas V. B. aiškino priešingai, kad išlaikymą vaikams mokėjo pastoviai, jei kurį nors mėnesį sumokėdavo mažiau, tai kitą mėnesį skirtumą kompensuodavo, kai dirbo užsienyje, didesnę sumą sumokėjo už ilgesnį laikotarpį, o kad reikia mokėti indeksuoto dydžio išlaikymą sužinojo 2023 m. spalio mėnesį ir su tuo sutinka.

23. Kiti atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2010-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011-02-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Dėl procesinės bylos baigties

24. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos, remdamasi bylos medžiaga, visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose reglamentuotų įrodinėjimo proceso taisyklių, teisingai taikė ir aiškino teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anukščių rūmų 2024-01-22 nutartį palikti nepakeistą.