Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. prašymą dėl vykdomojo dokumento išdavimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovui R. M. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Radviliškio rajone.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme

8. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė: 2023 m. balandžio 25 d. raštelį dėl sumokėtos 250 Eur išlaikymo sumos; 2023 m. gegužės 7 d. raštelį dėl sumokėtos 950 Eur išlaikymo skolos; 2023 m. gegužės 18 d. raštelį dėl sumokėto 200 Eur išlaikymo.

9. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė antstolio A. L. 2024 m. sausio 11 d. pažymą apie priteistų lėšų vaikui išlaikyti mokėjimą, kurioje nurodyta, kad pagal Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2022 m. lapkričio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-15164-766/2022 dėl E. M. išlaikymo 200 Eur periodinėmis išmokomis išieškojimo iš R. M., 2023 m. spalio–gruodžio mėnesiais išieškotoja I. Š. gavo 0 Eur.

10. CPK 314 straipsnyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

11. Kasacinis teismas išaiškino, kad dalyvaujantys byloje asmenys bendriausia prasme neturi teisės teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Toks draudimas – ribotos apeliacijos, būdingos civiliniam procesui, išraiška. Kaip žinoma, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka paskirtis – neperžengiant apeliacinio skundo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šio apeliaciniam procesui keliamo tikslo įgyvendinimas būtų apsunkintas arba netgi apskritai taptų neįmanomas, jeigu dalyvaujantys byloje asmenys turėtų neribotą procesinę galimybę teikti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus ir jais remtis. Todėl, siekiant pašalinti (ar sumažinti) tokių padarinių atsiradimo galimybę, proceso įstatymo lygmeniu ir yra įtvirtintas draudimas teikti, o kartu ir priimti, naujus įrodymus. Šis draudimas kartu užtikrina ir teisinį tikrumą bei apibrėžtumą, nes, užkirsdamas kelią remtis tokiais įrodymais, kurie nefigūravo pirmosios instancijos teisme, pašalina (ar sumažina) procesinės staigmenos sukūrimo dalyvaujantiems byloje asmenims galimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349-248/2019, 19 punktas).

12. Vis dėlto ribojimas teikti naujus įrodymus, kad ir kokiems procesiniams tikslams užtikrinti jis yra nustatytas, nėra absoliutus. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi patikrinti ir įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021, 10 punktas).

13. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo nagrinėjo rašytinio proceso tvarka apie prašymo nagrinėjimą nepranešęs šalims. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, kad šalys neturėjo objektyvių galimybių pateikti įrodymus prašymą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant dėl vykdomojo rašto išdavimo pagrįstumo, sprendžia jog yra pagrindas priimti šalių pateiktus naujus įrodymus.

Faktinės bylos aplinkybės

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-570-766/2023 buvo patvirtinta I. Š. ir R. M. 2023 m. balandžio 3 d. sudaryta taiko sutartis. Pagal Taikos sutarties 1 punktą šalys susitarė, kad atsakovas R. M. nepilnametės dukters E. M. išlaikymui skirs po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki vaiko pilnametystės, pinigus pervesdamas į ieškovės nurodytą sąskaitą banke. Taikos sutarties 2 punktu šalys susitarė, kad atsakovas padengs dalį susidariusio išlaikymo įsiskolinimo nepilnametei dukrai E. M., skaičiuojamą nuo 2022 m. vasario 1 d. iki 2023 m. vasario 1 d., viso 1 000,00 Eur, kurį atsakovas sumokės per 20 mėnesių, skaičiuojant nuo 2023 m. balandžio mėn. iki visiško įsiskolinimo padengimo, kas mėnesį mokėdamas ne mažiau kaip 50 Eur, ir pinigus pervesdamas į ieškovės nurodytą sąskaitą banke. Taip pat Taikos sutarties 3 punktu sutarė, jog atsižvelgiant, kad atsakovas padengs tik dalį išlaikymo įsiskolinimo – 1 000,00 Eur, atsakovas už likusią sumą įsiskolinimo įsipareigoja visiškai sutvarkyti vieną kambarį, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame ieškovė su dukra gyvena, t. y., pakeisti grindis, jas apšildyti, sudėti dangą, paruošti sienas dažymui ir jas išdažyti, taip pat sutvarkyti kambario lubas. Visas šias išlaidas, susijusias su kambario remontu, įskaitant ir perkamas medžiagas bei darbą, atsakovas įsipareigoja padengti savo lėšomis, o darbus visiškai pabaigti ne vėliau kaip iki 2023 m. gegužės 1 d.

Dėl vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą takos sutartį

15. CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Šis prašymas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Teismui pripažinus, kad tai yra būtina, šioje dalyje nurodytas prašymas išduoti vykdomąjį raštą gali būti nagrinėjamas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, tačiau šių asmenų neatvykimas nekliudo teismui išspręsti vykdomojo rašto išdavimo klausimą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės.

16. Apeliantas nesutinka, kad būtų išduotas vykdomasi raštas dėl teismo nutartimi patvirtintos Taikos sutarties vykdymo, kadangi jis yra įvykdęs taikos sutarties 3 punkto sąlygas – sumokėjęs 1 000 Eur skolą ir savo lėšomis įrengęs dukrai kambarį, be to yra sumokėjęs vieną vaiko išlaikymo periodinį mokėjimą.

17. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes dėl Taikos sutarties 2 punkto ir 3 punkto sąlygų įvykdymo ir nurodė, jog ji į teismas nesikreipė, kad vykdomasis rašytas būtų išduotas dėl išlaikymo skolos ir dėl to, kad atsakovas neįrengė dukrai kambario.

18. Kaip jau minėta, CPK 646 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, prašymas išduoti vykdomąjį raštą įprastai nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. Kita vertus, tiek dispozityviosiose, tiek ir nedispozityviosiose bylose teismas kontroliuoja įrodinėjimo procesą, yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo pareigos paskirstymą ir įrodinėjimo dalyko nustatymą, gali reikalauti paaiškinimų iš dalyvaujančių byloje asmenų, nurodyti jiems aplinkybes, kurias būtina nustatyti siekiant teisingai išnagrinėti bylą, pasiūlyti dalyvaujantiems byloje asmenims pateikti papildomus įrodymus (CPK 12, 13 ir 17 straipsniai). Esant įrodymų nepakankamumui, o taip pat prieštaringiems ir neišsamiems įrodymams, teismas turi bylos aplinkybes tirti iš esmės, o ne formaliai. Šeimos bylose, kuriose teismui taikoma didesnė aktyvumo pareiga, gali būti reikalaujama įrodymų, kurie pašalintų byloje esančių įrodymų fragmentiškumą, prieštaringumą, netikslumus ar kitokius jų esminius trūkumus arba bylos aplinkybių neaiškumą, trukdančius teismui apsispręsti ir išnagrinėti bylą (prašymą) iš esmės.

19. Minėta, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalį teismas, tik ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Šiuo atveju apeliantas su skundu pateikė įrodymus, jo vertinimu, patvirtinančius, kad jis tinkamai įvykdė Taikos sutarties 2 punkto ir 3 punkto alternatyvias sąlygas bei tai, kad iš dalies vykdo Taikos sutarties 1 punkto sąlygas. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašyme išduoti vykdomąjį raštą nurodė, kad atsakovas gera valia nemoka vaikui Taikos sutartimi sutarto išlaikymo. Pirmosios instancijos teismas, net nesudaręs galimybės atsakovui pasisakyti dėl ieškovės prašymo išduoti vykdomąjį raštą, bei neįsigilinęs į ieškovės prašymo turinį, jog ieškovė prašo išduoti vykdomąjį raštą tik dėl nevykdomos Taiko sutarties dalies, pagal kurią atsakovas turi pareigą mokėti dukrai išlaikymą, skundžiamoje nutartyje padaręs išvadą, kad nėra duomenų apie Taikos sutarties 1–3 sąlygų tinkamą vykdymą ir nutarė išduoti vykdomąjį raštą dėl minėtų Taikos sutarties sąlygų vykdymo, t. y. ir dėl išlaikymo mokėjimo periodinėmis įmokomis ir dėl išlaikymo skolos.

20. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas per daug formaliai taikė CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatas ir neįsigilinęs nei į prašymo turinį, o jei teismui buvo neaiškus ieškovės prašymo turinys, nepasiūlęs ieškovei patikslintų prašymą, dėl kokių taikos sutarčių nevykdomų sąlygų yra prašoma išduoti vykdomąjį raštą, neištyręs ir nenustatęs jokių faktinių aplinkybių, susijusių su taikos sutarties vykdymu ar nevykdymu, sprendė dėl ieškovės prašymo išduoti vykdomą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taiko procesinę teisės normą, dėl ko galėjo būti neteisingai išspręstas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, todėl yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti (CPK 329 straipsnio 1 dalis).

21. Nors atsakovas kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus, kuriais siekia pagrįsti savo argumentus dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, tačiau apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės išnagrinėti bylą iš esmės, kadangi pirmosios instancijos teismas nėra pasisakęs dėl nurodytų argumentų ir įrodymų, tokia padėtis prieštarautų tiek apeliacinės instancijos paskirčiai, tiek ir dalyvaujančių byloje asmenų teisei į apeliaciją po to, kai bylą iš esmė išnagrinėja pirmosios instancijos teismas. Kadangi bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinus, klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylos procesinės baigties

22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas išduoti vykdomąjį raštą dėl nevykdomos taikos sutarties, netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė prašymo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes, neatskleidė klausimo esmės, nesilaikė CPK 646 straipsnio 3 dalies reikalavimų, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį dėl vykdomojo rašto išdavimo (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Esant šioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2024 m. sausio 16 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti šalims.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.