Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žilvinas Jaraminas, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Bankroto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovams bankrutavusios G. K. individualios įmonės nemokumo administratorei uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto valdymas“, uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos langų technika“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais (nesudarytais) ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, N. P., uždaroji akcinė draudimo bendrovė „Colemont draudimo brokeris“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2025 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė atsakovei 7 (septynių) dienų terminą nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos nutarties motyvuojamojoje dalyje nurodytiems apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

5. Pirmosios instancijos teismas išaiškino, kad, nustatytu terminu pašalinus trūkumus, procesinis dokumentas bus laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju procesinis dokumentas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė UAB ,,Bankroto valdymas“ (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. spalio 31 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atleisti atsakovę UAB ,,Bankroto valdymas“ nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-28-1150/2025 ir priimti apeliacinį skundą nagrinėti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.2. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami: juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.

6.4. Apeliantė remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014. Mano, kad atsakovė, byloje įtraukta kaip G. K. IĮ nemokumo administratorė, žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėti neturi. Iš bankroto proceso kylančių klausimų ginčai nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, todėl ir šiuo atveju už apeliacinį skundą žyminis mokestis neturi būti mokamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovei nustatytas terminas žyminiam mokesčiui už apeliacinio skundo pateikimą sumokėti, pagrįstumo ir teisėtumo.

11. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies nuostatas, už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1–11 punktus. Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

12. Atvejai, kai byloje dalyvaujantys asmenys pagal įstatymą yra atleidžiami nuo CPK 80 straipsnyje įtvirtintos pareigos mokėti žyminį mokestį, įtvirtinti CPK 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 8 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami taip pat ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus įstatyme numatytus atvejus (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

13. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovės G. K. ieškinį ir iš atsakovių ieškovei solidariai priteisė 10 000 Eur žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 10 000 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat iš atsakovės UAB ,,Bankroto valdymas“ ieškovei G. K. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimu priteisė 1 422,91 Eur, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimu priėmė ieškovės dalies ieškinio reikalavimų (pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) varžytynių aktą Nr. 1 (2020 m. rugsėjo 29 d.); pripažinti negaliojančiu ab initio UAB „Bankroto valdymas“ direktoriaus (duomenys neskelbtini) 2020 m. kovo 31 d. išduotą įgaliojimą įgaliotiniui E. G.; pripažinti, kad pavedimo sutartis, kurios tekstas buvo patvirtintas bankrutavusios G. K. IĮ 2018 m. lapkričio 22 d. kreditorių susirinkime, tarp UAB „Bankroto valdymas“ įgaliotinio N. Č. ir bankrutavusios G. K. individualios įmonės, nebuvo sudaryta; priteisti ieškovei solidariai iš atsakovų UAB „Bankroto valdymas“, UAB „Baltijos langų technika“ ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2 400 Eur patirtos žalos atlyginimo) atsisakymą ir šią civilinės bylos dalį nutraukė.

14. Atsakovė UAB ,,Bankroto valdymas“ 2025 m. spalio 29 d. pateikė pirmosios instancijos teismui apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama 2025 m. spalio 31 d. nutartimi įpareigojo atsakovę už apeliacinį skundą sumokėti žyminį mokestį. Apeliantė su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, laikosi pozicijos, jog žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėti neturi, nurodo, kad iš bankroto proceso kylančių klausimų ginčai nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu, remiasi CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, tačiau atskirajame skunde nurodo CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą teisinį reglamentavimą. Apeliantės pozicija nepagrįsta.

15. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintos teisės normos taikymo ir aiškinimo, laikosi pozicijos, jog visų pirma žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikoma ne visiems asmenims, bet tik tokiems, kurie turi specifinį statusą, t. y. asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kuriuose vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Todėl žyminio mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tie asmenys patys dalyvauja procese. Antra, siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusą turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, atitinkamai dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018, 18 punktas; 2022 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-684/2022).

16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą reikėtų taikyti ne tik tais atvejais, kai įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, yra ieškovė, bet ir tais atvejais, kai ji byloje yra atsakovė. Tačiau tais atvejais, kai atsakovai byloje yra ne tik įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, bet ir daugiau asmenų, kuriems bankroto byla neiškelta, tai kiti byloje dalyvaujantys asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už apeliacinius ir kasacinius skundus tik dėl tų reikalavimų dalies, kurie pareikšti įmonei, kuriai iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014; 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-74-381/2024).

17. Šiuo atveju matyti, jog civilinė byla iškelta pagal ieškovės fizinio asmens ieškinį apeliantei ir kitiems atsakovams dėl žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų, jog ieškovei būtų iškelta fizinio asmens bankroto byla. Apeliantė (atsakovė) yra juridinis asmuo, kuris vykdė G. K. IĮ bankroto procedūras, tačiau pati aptariamos CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto normos prasme specialaus statuso nėra įgijusi, tai yra atsakovė nėra bankrutuojanti ar restruktūrizuojama bendrovė. Esant tokioms aplinkybėms, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad apeliantei CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintos žyminio mokesčio lengvatos negali būti taikomos. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog žyminio mokesčio lengvatų paskirtis, be kita ko, yra užtikrinti tam tikrų lengvatą apibrėžiančioje normoje nurodytų asmenų teisę kreiptis į teismą. Lygiateisiškumo principas reikalauja, kad išimtinės taisyklės būtų taikomos tik tiems asmenims, kuriems jos skirtos, ir nebūtų aiškinamos plečiamai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018).

18. Apeliantė atskiruoju skundu nurodo, jog visa civilinė byla yra ne tik susijusi, bet ir kilusi iš bankroto proceso, iš atsakovės prašoma atlyginti žala – tariamai nepatirtos bankroto administravimo išlaidos, atsakovė (apeliantė) byloje atsakove įtraukta kaip G. K. IĮ nemokumo administratorė, todėl pirmosios instancijos teismas be jokio pagrindo įpareigojo atsakovę sumokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą, kai egzistuoja CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas.

19. Pasisakydamas dėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog įstatyme nėra nustatyta taisyklės, kad bet kokie bankroto byloje kilę ar su bankroto byla susiję ieškiniai (apeliaciniai skundai) nėra apmokestinami žyminiu mokesčiu. Tam, kad atsirastų pagrindas atleisti nuo žyminio mokesčio, turi būti nustatytas aiškus pagrindas, nustatytas CPK 83 straipsnio 1 dalyje. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus atvejus. Nurodytu reglamentavimu siekiama sumažinti ieškovų ir turtinius reikalavimus pareiškiančių asmenų patiriamas papildomas išlaidas, susijusias su reikalavimais dėl bankrutuojančių bendrovių skolinių įsipareigojimų.

20. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, jog bankrutuojanti įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Be to, nurodytu reglamentavimu užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, nes, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, bankrutuojančios ir restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-516-790/2024).

21. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei bankrutuojančiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai yra tiesiogiai susiję su tokios įmonės bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, kad tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1167-370/2019; 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-516-790/2024).

22. Iš bylos duomenų matyti, jog ieškovė pareiškė atsakovei ir kitiems asmenims reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo ir šis reikalavimas nagrinėtas ne pačioje bankroto byloje. Nors reikalavimas yra kildinamas iš G. K. IĮ bankroto proceso, kurį administravo apeliantė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje pareikšti reikalavimai nėra susiję su nurodytos įmonės bankroto procedūromis tiek, kad sudarytų pagrindą atsakovę atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštą apeliacinį skundą. Šiuo atveju matyti, jog reikalavimai atlyginti žalą yra pareikšti tiesiogiai atsakovei, kuri, be kita ko, veikia nemokumo (bankroto) administravimo srityse, taigi kildinami iš atsakovės vykdomos veiklos. Iš bylos duomenų matyti ir tai, kad jokie turtinio pobūdžio reikalavimai bankrutavusiai įmonei nebuvo reiškiami, individuali įmonė iš Juridinių asmenų registro išregistruota 2022 m. sausio 7 d. (2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimo 23 punktas). Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad atsakovė, ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą, turi sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Apeliantės akcentuojamos aplinkybės, jog atsakovė yra nemokumo administratorė, vykdė G. K. IĮ bankroto procedūras, o priteista žala – tariamai nepagrįstos administravimo išlaidos, savaime nesudaro pagrindo atsakovei taikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ar 9 punkte įtvirtintų lengvatų.

23. Apeliantė remiasi kasacinio teismo 2024 m. lapkričio 28 d. išaiškinimu, pateiktu civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014. Minėtoje kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakė dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos taikymo galimybės ne tik tais atvejais, kai ieškinį pareiškia įmonė, kuriai iškelta bankroto byla, bet ir tais atvejais, kai ji byloje yra atsakovė. Be to, šioje kasacine tvarka išnagrinėtoje civilinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, nurodė, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas reglamentavimas neturėtų būti aiškinamas plečiamai. Minėta, kad šiuo atveju sąlygų taikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintos lengvatos, atleidžiančios proceso šalį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsakovei nenustatyta. Apeliantės argumentai, jog šioje nutartyje aiškiai konstatuojama, kad apeliantė yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra subjektyvus atsakovės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties turinio interpretavimas ir nekeičia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių įvertinimo dėl pareigos atsakovei sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį už pareikštą procesinį dokumentą (apeliacinį skundą).

24. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovei terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t. y. sumokėti žyminį mokestį, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindus, todėl atsakovės atskirasis skundas netenkinamas ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

25. Procesinis terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti jau yra pasibaigęs, todėl atsakovei nustatytinas naujas terminas Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2025 m. spalio 31 d. nutarties reikalavimams įvykdyti – sumokėti 257 Eur žyminį mokestį, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 316 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bankroto valdymas“ septynių kalendorinių dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti – sumokėti 257 Eur žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus, terminą žyminiam mokesčiui sumokėti pradedant skaičiuoti nuo šios nutarties gavimo dienos.