- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-26
- Bylos Nr.
- e2-516-790/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00255-2024-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bajoras
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „PRENTA“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Ymmalu“, uždarajai akcinei bendrovei „VOKĖ-III“
- Kategorijos
Civilinės bylos Nr. e2-516-790/2024 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00255-2024-5 Procesinio sprendimo kategorija 3.1.7.5 (S)
2024 m. rugsėjo 26 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PRENTA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „PRENTA“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Ymmalu“ ir uždarajai akcinei bendrovei „VOKĖ-III“ dėl įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „PRENTA“ padavė teismui ieškinį, prašydama pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento tarp atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės (toliau – RUAB) „VOKĖ-III“ ir atsakovės UAB „Ymmalu“ 2023 m. kovo 22 d. sudarytą įkeitimo sandorį (toliau – Įkeitimo sandoris) ir priteisti iš atsakovių lygiomis dalimis ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
2. Ieškovė UAB „PRENTA“ nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2756-981/2024 atsakovei RUAB „VOKĖ-III“ iškėlė restruktūrizavimo bylą, nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtintas UAB „PRENTA“ kreditorinis reikalavimas atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ restruktūrizavimo byloje. Ieškovė teigė, kad prieš pat RUAB „VOKĖ-III“ nemokumo proceso inicijavimą bendrovė Įkeitimo sandoriu užtikrino įsipareigojimų su bendrove ir jos vadovu susijusiam asmeniui, t. y. UAB „Ymmalu“, įvykdymą. Tikėtina, kad Įkeitimo sandoriu vienam iš RUAB „VOKĖ-III“ kreditorių buvo suteikta pirmumo teisė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš šios bendrovės turto, buvo pažeistos kitų kreditorių, įskaitant ir ieškovės, teisės. Ieškovės vertinimu, Įkeitimo sandoris gali būti teismo pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio pagrindu, nes atitinka visas actio Pauliana (liet. Pauliano ieškinys) taikymo sąlygas.
3. UAB „PRENTA“ ieškinyje, be kita ko, nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, ieškovė yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio už ieškinį, paduodamą restruktūrizavimo byloje. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. kovo 14 d. rezoliucijos pagrindu priėmė nagrinėti UAB „PRENTA“ ieškinį, nustatė terminą atsiliepimams į ieškinį paduoti.
Atsiliepimas
4. Atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ ir UAB „Ymmalu“ atsiliepimuose į UAB „PRENTA“ ieškinį nurodė, kad ieškinys neatitinka procesiniams dokumentams CPK įtvirtintų reikalavimų, nes už ieškinį nėra sumokėtas žyminis mokestis. Atsakovių vertinimu, ieškinio suma nagrinėjamu atveju turėtų būti apskaičiuota pagal Įkeitimo sandoriu užtikrintą reikalavimo teisę, todėl ieškinio suma sudaro 825 428,95 Eur, o už ieškinį turėtų būti sumokėtas 7 166 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 80 straipsnio 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas). Atsakovės teigė, kad pagrindo pritaikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindą nėra. Atsakovės pažymėjo, kad UAB „PRENTA“ ieškiniu nėra reiškiamas kreditoriaus finansinis reikalavimas RUAB „VOKĖ-III“ restruktūrizavimo byloje, ieškinys nėra susijęs su restruktūrizavimo procedūromis, ieškiniu nėra prašoma priteisti turto restruktūrizuojamos bendrovės naudai. Jeigu ieškinys nagrinėjamoje byloje būtų atmestas, nei UAB „Ymmalu“, nei ieškovės RUAB „VOKĖ-III“ antros eilės kreditorių (įskaitant ir ieškovės) finansinių reikalavimų patenkinimo tvarka ar proporcijos nepasikeistų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 24 d. nutartimi nustatė ieškovei UAB „PRENTA“ terminą per dvi savaites nuo šios nutarties įteikimo dienos sumokėti 7 166 Eur žyminį mokestį už ieškinį ir pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinančius įrodymus.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad UAB „PRENTA“ ieškinys dėl Įkeitimo sandorio pripažinimo negaliojančiu yra turtinio pobūdžio, todėl, vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, ieškinio suma nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba atsakovo grąžintino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu būtų taikoma restitucija. Nagrinėjamu atveju UAB „PRENTA“ ieškinio, kuriuo prašoma panaikinti atsakovės UAB „Ymmalu“ daiktinę įkeitimo teisę į atsakovės RUAB „VOKĖ-III“ turtą, suma apskaičiuojama pagal UAB „Ymmalu“ įkeitimu užtikrintą reikalavimo teisę ir sudaro 825 428,95 Eur. Atitinkamai, už ieškinį mokėtina žyminio mokesčio suma, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, to paties straipsnio 7 dalimi, sudaro 7 166 Eur.
7. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo atleisti UAB „PRENTA“ nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį. Teismas pažymėjo, kad ieškiniu nėra reiškiamas kreditorinis reikalavimas RUAB „VOKĖ-III“ restruktūrizavimo byloje, ieškinys nėra susijęs su vykdomomis restruktūrizavimo procedūromis. Atsakovė UAB „VOKĖ-III“ nėra bankrutuojanti, o toliau vykdanti ūkinę–komercinę veiklą, bendrovei vadovauja vadovas, be to, ieškiniu neprašoma atsakovės UAB „VOKĖ-III“ naudai priteisti jokio turto, kuris būtų realizuojamas. Tais atvejais, kai ieškinį paduoda subjektas, nesantis ginčijamo sandorio šalimi, o viena iš sandorio šalių yra nemokumo procese dalyvaujanti bendrovė, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ar 9 punktus.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Ieškovė UAB „PRENTA“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Ieškovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad ieškovei negali būti pritaikyta CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta žyminio mokesčio lengvata. Atsakovė, remdamasi kasacinio teismo praktika, teigia, kad tais atvejais, kai bankrutuojančiai bendrovei yra pareikšti turtiniai reikalavimai, tiesiogiai susiję su tokios įmonės bankroto procesu, ieškovai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK straipsnio 1 dalies 9 punktą, nepaisant to, jog šie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne bankroto byloje. Bankrutuojančios bendrovės kreditoriaus paduotas ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu yra susijęs su iškelta bankroto byla, nesvarbu, ar toks ieškinys bus išspręstas toje pačioje byloje, ar proceso ekonomiškumo pagrindu išskirtas į kitą bylą, todėl bankrutuojančios bendrovės sandorius ginčijantis kreditorius yra atleistas nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Ta aplinkybė, kad UAB „PRENTA“ ieškinys nėra kreditorinis reikalavimas atsakovei RUAB „VOKĖ-III“ jos restruktūrizavimo byloje, nesudaro teisinio pagrindo nepritaikyti ieškovės atžvilgiu CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto. Pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas negali būti pritaikytas ieškovės atžvilgiu, nes RUAB „VOKĖ-III“ toliau vykdo veiklą ir nėra bankrutuojanti, neturi teisinės reikšmės sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo klausimą, nes žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą pritaikoma tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo bylose turtinius reikalavimus pareiškusiems asmenims.
8.2. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiais, kad ieškinio reikalavimas nesusijęs su RUAB „VOKĖ-III“ restruktūrizavimo procedūromis, todėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta žyminio mokesčio lengvata UAB „PRENTA“ atžvilgiu negali būti pritaikyta. Ieškovė ginčija Įkeitimo sandorį, kuris, ieškovės vertinimu, suteikia vienam iš bendrovės kreditorių pirmumo teisę patenkinti kreditorinį reikalavimą iš nemokios bendrovės turto. Teismo sprendimu Įkeitimo sandorio pripažinimas negaliojančiu pakeistų kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimo eilę, suteiktų galimybę visiems kreditoriams gauti finansinių reikalavimų patenkinimą iš bendrovės turto, kuris įkeistas ginčijamu sandoriu. Pagal kasacinio teismo praktiką tokie ieškinio reikalavimai yra pripažįstami kaip tiesiogiai susiję su nemokumo procesu ir tokio pobūdžio ieškiniais yra ginamos ne tik ieškinį padavusio, bet visų bendrovės kreditorių teisės.
8.3. Ieškovė nurodo, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nenustatytų teisinio pagrindo atleisti UAB „PRENTA“ nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą, egzistuoja pagrindas atleisti ieškovę nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą. Ieškovė, remdamasi kasacinio teismo praktika, teigia, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas taikomas ne tik tais atvejais, kai ieškovės procesinę padėtį užima bendrovė, kuriai iškelta bankroto byla, tačiau ir tais atvejais, kai tokia bendrovė byloje užima atsakovės procesinę padėtį. Nagrinėjamu atveju UAB „PRENTA“, būdama nemokios bendrovės RUAB „VOKĖ-III“ kreditore, pareiškė ieškinį dėl šios bendrovės su kitu asmeniu sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu, todėl egzistuoja pagrindas ieškovės atžvilgiu pritaikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagrindą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti 7 166 Eur dydžio žyminį mokestį, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundų ribų.
10. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
11. CPK 80 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas žyminis mokestis, kurio dydis nustatomas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1–11 punktus. Jeigu asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, už kurį mokėtinas žyminis mokestis, jo nesumokėjo, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, žyminiam mokesčiui sumokėti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Siekiant palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises (pvz., darbuotojams, vartotojams) ar asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki (pvz., asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla), su viešųjų, valstybės ar savivaldybės interesų gynimu susijusiais atvejais, CPK 83 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindai.
12. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą reglamentavimą nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiamas juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus.
13. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta nuostata atspindi bankroto proceso pagrindinius tikslus, t. y. siekį apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą. Pirma, žyminio mokesčio lengvata pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą taikoma ne visiems asmenims, bet tik tokiems, kurie turi specifinį statusą, t y. asmenims, kuriems iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kuriuose vykdoma neteisminė bankroto procedūra. Todėl žyminio mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tokiu atveju, jei tie asmenys patys dalyvauja procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018). Be to, CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą reiktų taikyti ne tik tais atvejais, kai bendrovė, kuriai iškelta bankroto byla, yra ieškovė, bet ir tais atvejais, kai tokia bendrovė byloje užima atsakovės procesinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014).
14. Pagal kasacinio teismo praktiką siekiant užtikrinti tokiose bylose, kai byla pradedama specifinį statusą turinčio asmens iniciatyva, dalyvaujančių asmenų lygiateisiškumą ir galimybes apginti savo teises, CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas taikytinas ir antrajai kategorijai asmenų, t. y. dalyvaujantys byloje asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018, 2022 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2022). Kitaip tariant, kiti dalyvaujantys byloje asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą, jeigu jie tokioje byloje inicijuoja pirmosios instancijos teisme priimto procesinio sprendimo peržiūros instancine tvarka procedūras, paduodami apeliacinį ar kasacinį skundą, arba, kaip yra išaiškinta aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, prašymą dėl proceso atnaujinimo (žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-973-464/2023).
15. Tuo tarpu CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu reglamentavimu siekiama sumažinti ieškovų ir turtinius reikalavimus pareiškiančių asmenų patiriamas papildomas išlaidas, susijusias su reikalavimais dėl bankrutuojančių bendrovių skolinių įsipareigojimų. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys bankroto ar restruktūrizavimo bylose, išskyrus CPK 80 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytus atvejus.
16. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pažymėta, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, jog bankrutuojanti įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis. Be to, nurodytu reglamentavimu užtikrinamas šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, nes pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios ir restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleidžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-253-464/2015).
17. Ieškovė UAB „PRENTA“ Vilniaus apygardos teismui paduotame ieškinyje nurodė, kad yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. kad ieškovė yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo už ieškinį, paduotą restruktūrizavimo byloje. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo ieškovę sumokėti 7 166 Eur dydžio žyminį mokestį, padaręs išvadas, kad ieškovės atžvilgiu netaikytini nei CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte, nei 9 punkte įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindai, nes ieškiniu pareikštas reikalavimas nėra laikomas kreditoriaus finansiniu reikalavimu, pareikštu restruktūrizavimo byloje; ieškiniu neprašoma RUAB „VOKĖ-III“ naudai priteisti turto, kuris būtų realizuojamas; ieškinio reikalavimas nėra susijęs su RUAB „VOKĖ-III“ vykdomomis restruktūrizavimo procedūromis, RUAB „VOKĖ-III“ nėra bankrutuojanti bendrovė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistavo sąlygos ieškovės atžvilgiu pritaikyti žyminio mokesčio lengvatą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi įpareigojo ieškovę sumokėti 7 166 Eur žyminį mokestį.
18. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieškovės UAB „PRENTA“ atžvilgiu nėra pagrindo pritaikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintą žyminio mokesčio lengvatą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „PRENTA“ atžvilgiu nėra iškelta bankroto byla, ši bendrovė nėra reorganizuojama, nėra inicijuotas ieškovės bankroto procesas ne teismo tvarka. Nors civilinėje byloje atsakovės procesinę padėtį užima RUAB „VOKĖ-III“, kurios atžvilgiu yra pradėtas reorganizavimo procesas, tačiau tokia aplinkybė nesudaro teisinių prielaidų pritaikyti aptariamos žyminio mokesčio lengvatos ieškovės UAB „PRENTA“ atžvilgiu. Pažymėtina, kad atskirajame skunde ieškovė pagrįstai nurodo, jog CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagrindas taikomas ir tais atvejais, kai bendrovė, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, užima atsakovės procesinę padėtį. Tačiau tokia ieškovės atskirajame skunde nurodyta ir aukščiau nurodytoje kasacinio teismo praktikoje suformuota aptariamo reglamentavimo taikymo taisyklė nereiškia, kad byloje, kurioje atsakove dalyvauja bankrutuojanti (restruktūrizuojama) bendrovė nuo žyminio mokesčio yra atleidžiama ieškovė, inicijavusi civilinį ginčą bankrutuojančios (restruktūrizuojamos) bendrovės atžvilgiu. Pagal kasacinio teismo praktiką CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtinta žyminio mokesčio lengvata gali būti pritaikoma bendrovei, kuriai iškelta bankroto (restruktūrizavimo) byla ir kuri byloje užima ne ieškovės, bet atsakovės procesinę padėtį ir, veikdama tokioje procesinėje padėtyje, paduoda procesinius dokumentus, apmokestinamus žyminiu mokesčiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2014). Paminėtu CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto aiškinimu sudaromos kliūtys susidaryti ydingai procesinei situacijai, kai bendrovė, kuriai iškelta bankroto (restruktūrizavimo) byla, užimdama atsakovės procesinę padėtį, turėtų mokėti žyminį mokestį už paduodamus apeliacinius ar kasacinius skundus ir nuo tokio mokesčio nebūtų atleista.
19. Visgi, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai įvertino, kad ieškovės UAB „PRENTA“ atžvilgiu nėra teisinio pagrindo pritaikyti CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintą žyminio mokesčio lengvatą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad UAB „PRENTA“ ieškiniu pareikštas reikalavimas nelaikomas turtiniu reikalavimu, pareikštu RUAB „VOKĖ-III“ restruktūrizavimo byloje. Pirma, actio Pauliana ieškiniu pareikšti reikalavimai yra laikomi turtiniais reikalavimais, apmokestinamais pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto taisykles (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343-378/2015). Antra, ta procesinė aplinkybė, kad UAB „PRENTA“ ieškinį yra padavusi ne RUAB „VOKĖ-III“ restruktūrizavimo byloje, o inicijavusi atskirą civilinę bylą, nesudaro pagrindo atsisakyti pritaikyti ieškovės atžvilgiu CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintos žyminio mokesčio lengvatos. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad tuo atveju, jei bankrutuojančios įmonės atžvilgiu pareikšti turtiniai reikalavimai yra betarpiškai susiję su tokios įmonės bankroto procesu, pareiškėjai turi būti atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nepaisant to, kad tokie turtiniai reikalavimai nagrinėjami ne pačioje bankroto byloje (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1167-370/2019).
20. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį, netinkamai įvertino, kad UAB „PRENTA“ ieškinys nėra susijęs su RUAB „VOKĖ-III“ restruktūrizavimo procedūromis, o ieškiniu nėra prašoma priteisti turto restruktūrizuojamos bendrovės naudai. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis, nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2023 m. lapkričio 17 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. eB2-1019-981/2024) iškėlė RUAB „VOKĖ-III“ restruktūrizavimo bylą, ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nutartimi patvirtintas RUAB „VOKĖ-III“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, įskaitant UAB „PRENTA“ finansinis reikalavimas (93 954,50 Eur). Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovės procesinę padėtį užimanti UAB „PRENTA“ yra RUAB „VOKĖ-III“ kreditorė, kurios finansinis reikalavimas patvirtintas restruktūrizavimo byloje.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „PRENTA“ nagrinėjamoje byloje paduotu ieškiniu ginčija Įkeitimo sandorį, prašo pripažinti Įkeitimo sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką bankrutuojančios (restruktūrizuojamos) bendrovės sudarytų sandorių pripažinimas negaliojančiu actio Pauliana ieškinio pagrindu turi ypatumų. Tokiais atvejais teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomi įprastiniai sandorio negaliojimo teisiniai padariniai tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui, o skolininko nepagrįstai perleistas turtas grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2009). Kitaip tariant, kreditorių interesų gynyba CK 6.66 straipsnio pagrindu užtikrinama grąžinant nesąžiningai perleistą turtą į bankrutuojančios įmonės bendrą turto masę.
22. Pagal byloje esančią medžiagą nustatyta, kad RUAB „VOKĖ-III“ ir UAB „Ymmalu“ 2021 m. rugpjūčio 2 d. sudarė paskolos sutartį, kurios pagrindu UAB „Ymmalu“ suteikė 500 000 Eur dydžio paskolą RUAB „VOKĖ-III“ naudai. Tuo tarpu RUAB „VOKĖ-III“ pagal paskolos sutartį atsirandančių prievolių įvykdymą užtikrino maksimaliu turto (prekės ženklo, nekilnojamojo turto, atsargų, lėšų banko sąskaitose) įkeitimu 650 000 Eur sumai. Papildomu 2023 m. kovo 1 d. susitarimu, paskolos terminas pratęstas iki 2024 m. gruodžio 31 d., o papildomu 2023 m. rugpjūčio 21 d. susitarimu paskolos suma padidinta iki 850 000 Eur, atitinkamai, maksimalaus turto įkeitimo suma padidinta iki 1 200 000 Eur. Įkeitimo sandoris įregistruotas Sutarčių ir teisių suvaržymo registre 2023 m. kovo 22 d (prie UAB „PRENTA“ ieškinio pridedami dokumentai).
23. Nurodytų faktinių aplinkybių kontekste padarytina išvada, kad Įkeitimo sandorio ginčijamas actio Pauliana pagrindu yra tiesiogiai susijęs su RUAB „VOKĖ-III“ restruktūrizavimo byla, atitinkamai, ieškovė įgijo teisę būti atleista nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, jog tais atvejais, kai actio Pauliana pagrindu pareikštu ieškiniu ginamos ne tik ieškinį pareiškusio, o visų kreditorių teisės, toks ieškinys laikomas susijusiu su iškelta bankroto (restruktūrizavimo) byla, o bendrovės sandorius ginčijantis kreditorius yra atleistas nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2014). Tuo atveju, jeigu nagrinėjant civilinę bylą iš esmės ieškinio reikalavimai būtų patenkinti, o Įkeitimo sandoris pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento, RUAB „VOKĖ-III“ kreditorių reikalavimų patenkinimo eilėje neliktų kreditoriaus UAB „Ymmalu“, kurio finansinis reikalavimas užtikrintas įkeitimu ir kuris turi teisę patenkinti savo finansinį reikalavimą pirmiau už kitus kreditorius (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 94 straipsnio 2 dalies 1 punkto a dalis; 113 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai, Įkeitimo sandorio nuginčijimas nagrinėjamoje civilinėje byloje gali turėti įtakos restruktūrizavimo byloje patenkintų kreditorių reikalavimo eilei ir apimčiai. Be to, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodytas teiginys, kad RUAB „VOKĖ-III“ yra restruktūrizuojama ir toliau vykdo veiklą, šiuo atveju neturi teisinės reikšmės sprendžiant CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pritaikymo klausimą, nes paminėtas atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagrindas gali būti pritaikytas abiem nurodytais alternatyviais atvejais, t. y. esant iškeltai bankroto arba restruktūrizavimo bylai.
24. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors iš bylos medžiagos matyti, jog RUAB „VOKĖ-III“ restruktūrizavimo plane, patvirtiname Vilniaus apygardos teismo 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1019-981/2024, yra numatyta kreditorių, įskaitant ir UAB „Ymmalu“, finansinių reikalavimų patenkinimo apimtis ir tvarka, tokia aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad Įkeitimo sandoris nėra tiesiogiai susijęs su RUAB „VOKĖ-III“ restruktūrizavimo byla. Pažymėtina, kad kreditorius, kurio reikalavimai užtikrinti įkeitimu, patvirtinus restruktūrizavimo planą nepraranda JANĮ nustatytų garantijų patenkinti savo finansinį reikalavimą prioriteto tvarka, jeigu restruktūrizavimo planas nebūtų vykdomas ar restruktūrizavimo byla būtų nutraukta kitais JANĮ 114 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais pagrindais.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir nepagrįstai skundžiama nutartimi atsisakė atleisti UAB „PRENTA“ nuo žyminio mokesčio už paduotą ieškinį sumokėjimo. Todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartis, kuria UAB „PRENTA“ įpareigota sumokėti 7 166 Eur žyminį mokestį už ieškinį, panaikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – ieškovė UAB „PRENTA“ atleidžiama nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.
Atleisti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „PRENTA“ nuo žyminio mokesčio už ieškinį sumokėjimo.