Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 19 d. nutarimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėja 2022-02-17 surašė administracinio nusižengimo protokolą M. B. už tai, kad nuo 2022-02-04 23.30 val. iki 2022-02-05 0.30 val., nakties metu, iš baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sklido garsi, dusli, žemų dažnių muzika, kuri trikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ir darbą. Taip buvo padarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 straipsnio 2 dalyje.

2. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucijos) vyriausiojo tyrėjo 2022-03-07 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2943-2022 M. B. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 2 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 100 Eur dydžio bauda. Šį nutarimą administracinėn atsakomybėn patraukto asmens M. B. atstovas advokatas A. S. apskundė teismui.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas netenkintinas.

7. ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, apylinkės teismas gali priimti sprendimą panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. ANK 642 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu nurodytu atveju teismas priima nutarimą. Nors dėl to nėra skundžiamasi, tačiau atsižvelgdamas į nurodytas ANK normas aukštesnysis teismas pastebi, jog nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, nusprendęs panaikinti Institucijos nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną M. B., turėjo priimti nutarimą, tačiau priėmė nutartį. Vis dėlto apygardos teismo vertinimu tai, kad apylinkės teismo procesinis sprendimas, kuris savo esme yra nutarimas, šio teismo buvo neteisingai įvardytas kaip nutartis, laikytina technine klaida, kuri nesutrukdė pirmosios instancijos teismui priimti iš esmės teisingo procesinio sprendimo, todėl savaime nesuponuoja skundžiamo nutarimo neteisėtumo.

8. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-35-648/2015, 2AT-98-677/2015, 2AT-65-895/2016 ir nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-13-976/2019, Nr. 2AT-60-387/2022). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog Institucija nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis, todėl nepagrįstai panaikino Institucijos 2022-03-07 nutarimą ir nutraukė administracinio nusižengimo teiseną M. B.. Šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

9. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas (Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-3-1073/2019).

10. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo argumentų matyti, jog šis teismas, įvertinęs Institucijos M. B. inkriminuotas faktines nusižengimo padarymo aplinkybes ir remdamasis bylos įrodymų visuma, pripažino, kad šiuo atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų Institucijos nutarimui pagrįsti, todėl padarė išvadą, kad M. B. veiksmuose nėra ANK 488 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.

11. Apygardos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo motyvais, skundžiamu nutarimu ir bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą bei bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo panaikino Institucijos 2022-03-07 nutarimą Nr. 30-ANR_N-2943-2022 ir administracinio nusižengimo teiseną M. B. pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį nutraukė. Nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, motyvavo, kodėl byloje esantys duomenys neleidžia patikimai pagrįsti fakto, kad M. B. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

12. ANK 488 straipsnio 1 dalis numato, kad šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukia baudą nuo dvidešimt iki aštuoniasdešimt eurų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuoniasdešimt iki trijų šimtų eurų.

13. Šiuo atveju Institucijos 2022-03-07 nutarimu baro „(duomenys neskelbtini)“ vadovas M. B. buvo pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad nuo 2022-02-04 23.30 val. iki 2022-02-05 0.30 val., nakties metu, iš baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sklido garsi, dusli, žemų dažnių muzika, kuri trikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ir darbą.

14. Apygardos teismas visiškai sutinka su skundžiamame nutarime apylinkės teismo padarytomis išvadomis, jog nagrinėjamu atveju iš esmės nebuvo atlikti jokie tyrimo veiksmai bei nesiaiškinta pranešėjo T. E. nurodyta aplinkybė, kad iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklindanti garsi muzika trukdo pranešėjo poilsiui, taip pat apskritai niekaip nebuvo fiksuota, kad sklindanti muzika ar kitoks triukšmas trikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Institucijos apeliaciniame skunde dėstomi argumentai šių pagrįstų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia.

15. Iš bylos medžiagos matyti, jog joje nėra surinkta objektyvių duomenų, kurie galėtų patvirtinti aplinkybę, kad nuo 2022-02-04 23.30 val. iki 2022-02-05 0.30 val., nakties metu, iš M. B. vadovaujamo baro „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, sklido garsi, dusli, žemų dažnių muzika, kuri trikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ir darbą.

16. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. PK 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjos G. J. 2022-02-17 tarnybiniame pranešime dėl pareiškimo tyrimo nurodyta, kad 2022-02-05 Klaipėdos apskrities VPK registruotas T. E. pareiškimas apie tai, kad naktį iš 2022-02-04 į 2022-02-05 iš naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda sklido garsi muzika, kuri girdėjosi bute, esančiame tame pačiame name. Pranešėjas nurodė, kad triukšmą tą vakarą bute užfiksavo du kartus: 23.30 val. buvo atvykęs tyrėjas, o 0.30 val. atvykę pareigūnai, kurie prieš tai reikalavo patylinti muziką, po to užėjo įsitikinti, kad niekas nepasikeitė. Tyrėja nurodė, kad 2022-02-08 Klaipėdos apskrities VPK dėl šio įvykio pradėta administracinė teisena, o pareiškimo tyrimo metu vaizdo įrašai, patvirtinantys triukšmą negauti, todėl tarnybiniame pranešime buvo prašoma į minėtą įvykį reagavusių policijos pareigūnų surašyti tarnybinį pranešimą dėl aplinkybių (b. l. 14). Minėtas aplinkybes tyrėja G. J. patvirtino ir kaip liudytoja apklausta pirmosios instancijos teismo posėdyje, papildomai nurodė, jog vaizdo įrašo nėra dėl techninių nesklandumų (b. l. 73–74). 2022-02-10 Klaipėdos apskrities VPK patrulių rinktinės 1-os kuopos mobilaus būrio vyriausiojo patrulio G. L. 2022-02-10 tarnybiniame pranešime dėl triukšmo nurodyta, kad 2022-02-04 Klaipėdoje dirbant su mobilaus būrio vyriausiuoju patruliu S. G. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, iš naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ sklinda didelis triukšmas, garsiai groja muzika, situacija kartojasi ne pirmą kartą, trukdo ilsėtis. 0.04 val. atvykus minėtu adresu prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ triukšmo ir muzikos nesigirdėjo. Užėjus pas pranešėją T. E. į butą Nr. (duomenys neskelbtini) girdėjosi žemo dažnio, duslus, nežymus garsas, kuris sklido iš galimai apačioje esančio naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“. Pareigūnai pažeidimų neužfiksavo (b. l. 23). Apylinkės teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas pranešėjas T. E. parodė, kad dėl baro „(duomenys neskelbtini)“ keliamo triukšmo ne kartą kreipėsi į policiją, nagrinėjamo įvykio metu nuomojosi butą, jo nuomojamas butas ir baras „(duomenys neskelbtini)“ yra tame pačiame pastate, tačiau neturi bendros sienos, triukšmas yra įsisenėjusi problema, aptariamu atveju policiją kvietė, nes triukšmas buvo didesnis negu įprastai, sklido būtent iš baro „(duomenys neskelbtini)“, jis jį atskiria pagal triukšmo pobūdį (b. l. 69–70). Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. B. savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo nepripažino ir parodė, kad jo nuomone T. E. skundai dėl neva iš baro „(duomenys neskelbtini)“ sklindančio triukšmo teikiami galbūt turint asmeninių interesų, piktybiškai, norint pakenkti baro „(duomenys neskelbtini)“ veiklai (b. l. 73–74). Teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas G. L. parodė, kad įvykio vakarą buvo užfiksuoti du iškvietimai – 23.30 val. ir 0.30 val. Atvykę pirmą kartą policijos pareigūnai muzikos lauke negirdėjo. Atvykę į pirmą iškvietimą, užėję į barą „(duomenys neskelbtini)“, prašė, kad darbuotojai patildytų muziką, nes yra žmonių, kuriems tai trukdo. Antrą kartą atvykus pareigūnams tuo pačiu adresu, jie užėjo į pranešėjo T. E. butą (duomenys neskelbtini), viduje girdėjosi žemo dažnio, duslus, nežymus garsas, kuris galbūt sklido iš apačioje esančio naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, tačiau kambaryje bendraujant su pareiškėju triukšmo nebuvo galima girdėti. Garsas buvo girdimas tik gerai įsiklausius, jis buvo labai minimalus. Liudytojas policijos pareigūnas S. G. teismo posėdyje parodė, kad įvykio metu buvo su kolega G. L., pirmą kartą atvažiavę į iškvietimą nuėjo į barą, lauke prie baro „(duomenys neskelbtini)“ muzikos nesigirdėjo. Antrą kartą atvyko pas pranešėjo į namus, įsiklausius girdėjosi žemų dažnių garsas, tačiau atėjus į butą, triukšmas neatrodė toks garsus, dėl kurio galėtų būtų sukeliami nepatogumai gyventi (b. l. 69–70). Kaip jau minėta, bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų (liudytojų parodymų, vaizdo įrašų ar pan.), kuriuose būtų užfiksuotos reikšmingos įvykio aplinkybės (konkretus triukšmo šaltinis ir triukšmo pobūdis, intensyvumas), kurios leistų konstatuoti, jog aptariamas administracinis nusižengimas apskritai buvo padarytas, tokių įrodymų nėra pateikta ir su Institucijos apeliaciniu skundu.

17. Aptarti duomenys suteikia pagrindą išvadai, kad šios administracinio nusižengimo bylos medžiagoje nėra neginčijamų ir neabejotinų įrodymų, patvirtinančių, kad M. B. administracinio nusižengimo protokole ir Institucijos nutarime nurodytomis aplinkybėmis atliko veiksmus, kurie atitiktų ANK 488 straipsnio 2 dalies požymius ir dėl kurių jis galėtų būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.

18. Apeliaciniame skunde pateikiami Institucijos argumentai apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-02-11 raštą (pažymėtina, kad šis raštas skundžiamame nutarime apskritai nebuvo analizuojamas) ir kitose panašiose ar analogiškose administracinių nusižengimų bylose liudytojo T. E. duotus parodymus, taip pat tai, kad M. B. ne kartą buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to paties pobūdžio administracinių nusižengimų, niekaip negali patvirtinti, jog M. B. padarė ir šioje byloje jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, todėl šie argumentai atmestini.

19. Institucija teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog tarp pranešėjo T. E. ir M. B. egzistuoja tarpusavio santykiai, todėl nepagrįstai T. E. veiksmus įvertino kaip šališkus, nes nėra jokių objektyvių duomenų apie M. B. ir T. E. tarpusavio santykius. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad T. E. nurodė, jog įvykio metu nuomojosi butą ir gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, išsinuomotas butas pastate nebuvo pirmas virš baro „(duomenys neskelbtini)“, jo nuomotas butas buvo per vidurį, bet buto siena jungiasi su laiptine, kuri nėra izoliuota, todėl, jo nuomone, triukšmas girdisi iš laiptinės, kol gyveno minėtame bute, jis labai daug kartų kvietė policijos pareigūnus. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo M. B. teismo posėdyje patvirtino, jog jam yra gerai žinoma, kad būtent T. E. ne kartą kreipėsi į teisėsaugos institucijas dėl keliamo triukšmo. Šie T. E. ir M. B. parodymai apygardos teismui leidžia sutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog tarp T. E. ir M. B. visgi buvo susiformavę tam tikri tarpusavio santykiai, kurie nelaikytini atsitiktiniais, todėl pirmosios instancijos teismas į šią aplinkybę dėmesį atkreipė pagrįstai. Vis dėlto iš skundžiamo nutarimo turinio nėra pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismas būtų konstatavęs kad T. E. veiksmai kviečiant policijos pareigūnus aptariamo nusižengimo padarymo metu buvo „šališki“, t. y. atlikti siekiant pakenkti M. B., trukdyti jo verslui. Pažymėtina ir tai, kad minėti tarpusavio santykiai ir jų pobūdis nebuvo vienintelė aplinkybė, kuria remdamasis pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinio nusižengimo teiseną M. B., nes apylinkės teismas, nepažeisdamas ANK įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių, tiek T. E., tiek M. B. parodymus vertino kitų bylos įrodymų kontekste.

20. Institucija nurodo, kad pastatas (duomenys neskelbtini) yra iš dviejų dalių, o dalyje, kurioje yra baras ,,(duomenys neskelbtini)“, jokių kitų barų ar pasilinksminimo įstaigų nėra, todėl nėra kitų galimybių triukšmui atsirasti pranešėjo T. E. bute, o pranešėjas konkrečiai nurodė, kad triukšmas sklinda iš baro ,,(duomenys neskelbtini)“. Vis dėlto, atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju M. B. inkriminuoto administracinio nusižengimo aplinkybės iš esmės nebuvo tiriamos, taip pat nebuvo objektyviai užfiksuotos, byloje nėra surinkta duomenų, kurie galėtų patikimai patvirtinti, jog aptariamu atveju T. E. nurodomas triukšmas sklido būtent iš baro „(duomenys neskelbtini)“ ir negalėjo sklisti iš kitų šaltinių – kitų barų, restoranų ar klubų, arba gatvės, arba kaimyninių patalpų ir pan. Taip pat nėra surinkta ir duomenų, kurie galėtų patvirtinti, kad šiuo atveju apskritai sklido triukšmas, kuris buvo tokio pobūdžio (intensyvumo), kad trikdė pranešėjo T. E. ir (ar) kitų asmenų ramybę, poilsį ir darbą. Todėl ir šie apeliacinio skundo argumentai nėra pakankami pagrįsti M. B. kaltę padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą.

21. Sprendžiant klausimą dėl asmens administracinės atsakomybės, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu (visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai). Kasacinės instancijos teismas yra pasisakęs, jog administracinių teisės nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės nusižengimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Be to, vadovaujantis teismų praktikoje pripažįstamais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant jo kaltę prielaidomis. Darytina išvada, jog šioje byloje Institucija nepateikė objektyvių bei patikimų duomenų, jog nagrinėjamu atveju galbūt iš baro „(duomenys neskelbtini)” sklindantis triukšmas trikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ir darbą.

22. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje nėra surinkta pakankamai M. B. kaltės padarius ANK 488 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą, įrodymų. Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, Klaipėdos apylinkės teismo 2022-07-19 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti remiantis Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. liepos 19 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.