- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-30
- Bylos Nr.
- 1A-585-926/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aušra Vingilė, Lina Lesinskienė, Odeta Gruodienė
- Nuteistasis
- D. B.
- Advokatai
- Evaldas Liutkevičius
- Kategorijos
- 1.2.14.9.2.1Turto sunaikinimas ar sugadinimas visuotinai pavojingu būdu (BK 187 str. 2 d.)
- 2.1.4.5.5Būtinas gynėjo dalyvavimas (BPK 51 str.)
- 2.1.14.2Advokato darbo apmokėjimas (BPK 106 str.)
- 2.1.15.3.3.3Civilinio ieškinio palikimas nenagrinėto (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.4.2.1Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos (BPK 320 str. 3, 5 d.)
- 2.4.4Asmenys, dalyvaujantys nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 322 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.5.1Nuosprendžio įsiteisėjimas ir vykdymas (BPK 335–336 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Sigitos Blum (toliau – prokurorė) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo D. B. (toliau –nuteistasis) pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktais, jam skirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant D. B. dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Taip pat D. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 1, 2 ir 4 punktais, jam skirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant D. B. dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
D. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir D. B. paskirta subendrinta 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės apribojimo bausmė, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant D. B. dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 (vieną šimtą) valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę nuspręsta panaikinti.
Akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu D. B. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad:
1.1. jis 2023 m. sausio 31 d., apie 21.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), namo miegamojo kambaryje, kilusio žodinio konflikto metu su sutuoktine D. B., tyčia sudavė vieną smūgį dešiniu kumščiu sutuoktinei D. B. į kairės pusės nugaros apačią (juosmenį), sugriebė už kairės rankos padarydamas poodinę kraujosruvą kairiame žaste, taip sukėlė D. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
1.2. Be to, D. B. 2023 m. birželio 24 d., apie 2.00 val., gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), svetainės kambaryje, būdamas neblaivus, tyčia vieną kartą sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu objektu sutuoktinei D. B. į kaktą, sugriebė už dešinės rankos bei kaklo, padarydamas poodines kraujosruvas kaktos kairėje, dešiniame žaste, kaklo dešinėje, taip sukėlė D. B. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
2. Be to, D. B. buvo kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, padarymu, o būtent: kad 2023 m. birželio 25 d., apie 23.13 val., adresu (duomenys neskelbtini), tyčia, ikiteisminio tyrimo nenustatytu ugnies šaltiniu, uždegė D. B. priklausančio gyvenamojo namo pietrytinę išorinę dalį, taip visuotinai pavojingu būdu, kai dėl to galėjo nukentėti žmonės, sunaikino D. B. priklausantį turtą. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu D. B. buvo išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Kauno apylinkės teismas pastarąjį savo sprendimą motyvavo tuo, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad D. B. tyčia, nenustatytu ugnies šaltiniu, padegė namo pietrytinę išorinę dalį, nes šios aplinkybės nepatvirtino nukentėjusiosios D. B., liudytojo A. R. parodymai ir paties kaltinamojo policijos pareigūnams nurodyti duomenys, be to, nors Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistas nustatė galimą pirminę gaisro židinio vietą, tačiau įvykio vietą apžiūrėję Gaisrinių tyrimų centro vyriausieji specialistai tikslios gaisro židinio vietos nenustatė, degių skysčių pėdsakų nerasta, trumpojo jungimo požymių taip pat nenustatyta, o namui esant visiškai sudegusiam, kilusių abejonių pašalinti nėra galimybės, todėl teismas visas abejones dėl gaisro kilimo vietos, priežasčių, kurių negalima pašalinti, vertino D. B. naudai.
Šalies argumentai
3. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį dalyje dėl D. B. išteisinimo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį bei 6ioje dalyje priimti naują nuosprendį: D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje bei skirti D. B. 1 metų 5 mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, BK 65 straipsnio 1 dalies b punktu, bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausme, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigojant D. B. dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis bei pradėti dirbti, arba registruotis Užimtumo tarnyboje, ir paskirti D. B. galutinę subendrintą 2 metų laisvės atėmimo bausmę; tenkinti akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį ir priteisti akcinei draudimo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ iš D. B. 96 231,16 Eur turtinei žalai atlyginti.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas, išteisindamas D. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, išskirtinę reikšmę skyrė specialistų išvadoms bei įvykio vietos apžiūros protokolams, tačiau nepakankamai vertino liudytojų parodymus, objektų apžiūros protokolus, nelygino šių duomenų tarpusavyje, nevertino šių duomenų kaip netiesioginių įrodymų visumos, nes, prokurorės vertinimu, D. B. kaltę pagrindžia byloje surinktų netiesioginių įrodymų visuma, kurios pirmosios instancijos teismas neįvertino, nors byloje surinkti netiesioginiai įrodymai papildo vienas kitą, vienas kitam neprieštarauja ir sudaro vientisą loginę grandinę.
3.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tiek liudytojų parodymai, tiek rašytiniai bylos duomenys patvirtina, kad D. B. ne kartą nukentėjusiajai bei kitiems asmenims teigė, jog padegs nukentėjusiajai priklausantį namą, o po 2023 m. birželio 25 d. įvykusio gaisro, kurio metu sudegė minėtas namas, nuteistasis nukentėjusiajai, greitosios medicinos pagalbos medikui A. R. bei policijos pareigūnams prisipažino, jog namą padegė. Taip pat nurodoma, kad nukentėjusioji viso proceso metu teigė, kad nuteistasis yra ne kartą grasinęs padegti namą, mano, jog jis tai padarė apimtas pykčio, kad teismas jai priteisė namą, o 2023 m. birželio 25 d. iš S. B. ir nuteistojo draugo R. sužinojo, kad nuteistasis jiems skambino, norėdamas atsisveikinti, jie suprato, kad nuteistasis ketina žudytis. Taip pat nurodoma, kad nukentėjusiosios parodymus, jog nuteistasis anksčiau ne kartą yra grasinęs jai padegti namą bei aplinkybes, kad nuteistasis ketino susideginti ir pats, patvirtina liudytojų R. R., S. B., E. B., D. R. parodymai, taip pat nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu pateiktas garso įrašas, kuriame užfiksuotas jos ir nuteistojo pokalbis, kuris patvirtina, jog nuteistasis ketino padegti namą, kuriame jie gyveno, bei name susideginti pats. Prokurorės teigimu, tai, jog po nuteistojo skambučio S. B. ir R. R. paskambino nukentėjusiajai ir ją informavo apie tai, kad jiems skambino nuteistasis, neabejotina, jog tiek S. B., tiek R. R. nuteistojo atsisveikinimą įvertino kaip pakankamai realią tikimybę, jog jis gali įgyvendinti išsakytus ketinimus nusižudyti.
3.3. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismo išvada, jog nuteistasis bendraudamas su A. R. nedetalizavo gaisro kilimo aplinkybių, todėl objektyviai spręsti, kad kaltinamasis prisipažino būtent dėl tyčinio namo padegimo, o ne dėl, pavyzdžiui, savalaikio specialiųjų tarnybų neiškvietimo ar išvykimo iš namų gilus gaisrui, negalima, yra nepagrįsta. Būtent iš liudytojo A. R. parodymų matyti, kad nuteistasis paaiškino, jog namą padegė tikslu, kad po santuokos nutraukimo namas neatitektų žmonai, kas ir rodo, jog nuteistasis nurodė tyčia padegęs namą. Taip pat policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo apžiūros protokolas patvirtina, kad nuteistasis policijos pareigūnams paaiškino, kad jis gulėjo lovoje, rūkė, ir užsidegė, kas vertintina kaip dalinis nuteistojo prisipažinimas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, nenurodant, kad gaisrą sukėlė tyčiniais veiksmais, juo labiau, kad vėliau nuteistasis nurodė, jog niekada nerūko namuose ir nežino, kodėl taip pasakė policijos pareigūnams. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis savo kaltę visiškai neigti pradėjo tik nuo savo kaip įtariamojo apklausos.
3.4. Skunde pažymima, kad remiantis nurodoma teismų praktika, tokio pobūdžio bylose, kai nėra pakankamai tiesioginių įrodymų kaltinamojo kaltei pagrįsti, kaip reikšminga aplinkybė vertinama ne tik tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo išsakęs grasinimus padegti nukentėjusiajai priklausantį turtą, bet taip pat ar kaltinamasis turėjo motyvą atkeršyti nukentėjusiajai. Prokurorės vertinimu, baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis turėjo motyvą kerštauti nukentėjusiajai, kadangi pyko dėl nutrauktos santuokos bei dėl to, kad nukentėjusioji negrįžta namo, manė, jog sutuoktinė išsikraustė gyventi kitur, taip pat žinojo, kad būtent dėl to, jog nukentėjusioji kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo, jis turės išsikraustyti iš namų, kuriuose gyvena ir būtent motyvas atkeršyti nukentėjusiajai pagrindžia, jog nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, kerštaudamas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu ugnies šaltiniu padegdamas nukentėjusiajai priklausantį namą, suprato, jog sugadins svetimą turtą ir tokių pasekmių norėjo.
3.5. Skunde taip pat nurodoma, kad remiantis teismų praktika tokio pobūdžio bylose, taip pat vertinama tai, kad nukentėjusieji nuo pat pradžių nurodo, kas jų manymu sukėlė gaisrą, savo parodymų nekeičia viso proceso metu. Skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju tai, jog gaisrą tyčia sukėlė nuteistasis, nuo pat pradžių buvo akivaizdu ne tik nukentėjusiajai, bet ir kaimynystėje gyvenantiems asmenis: liudytoja G. Š. parodė, jog kaimynės B. pirmi žodžiai buvo „B. namus padegė“, o nuėjus prie gaisro, žmonės kalbėjo, kad padegė B. ir sakė, jog tikisi, kad jis ten yra tame name ir kartu dega; liudytoja E. B. parodė, kad jos pirmi žodžiai buvo „B. namus padegė“, o susisiekus su nukentėjusiąja, pastaroji pasakė, kad turbūt B. padegė namus; liudytojas M. G. parodė, kad atėjus prie gaisro vienas iš kaimynų sakė, kad vyras padegė namus ir ne vieną kartą grasino tai padaryti; liudytojas S. B. parodė, kad kai bandė prisiskambinti nuteistajam, bet jo telefonas buvo išjungtas, pirma mintis buvo, kad nuteistais padegė namus ir pasidarė sau galą.
3.6. Skunde taip pat nurodoma, kad nuteistasis viso proceso metu kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė įrodyta nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, kita byloje surinkta rašytine medžiaga. Prokurorės vertinimu, nuteistojo parodymus, kad jis gaisro nesukėlė, teismas turėjo vertinti kritiškai ir juos laikyti kaip pasirinktą gynybos būdą, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi jo parodymų nepatvirtina jokie kiti duomenys. Skunde pažymima, kad nuteistasis kilus gaisrui iš namų pasišalino, tarnybų nekvietė, apie kilusį gaisrą niekam nepranešė, pagalbos į kaimynus taip pat nesikreipė, tik praėjus parai po gaisro susisiekė su S. B., be to, nuteistojo parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs, prieštaraujantys kitiems baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams, o nuteistojo parodymai, kad jis gaisro kilimo metu miegojo miegamajame, o pamatęs, kad kilo gaisras, iššoko pro antro aukšto langą, tuomet grįžo pro duris pasiimti piniginės bei išvažiavo iš namų niekam nepranešęs apie kilusį gaisrą, yra nelogiški, nepatikimi.
3.7. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nors byloje nebuvo nustatytas nuteistojo neblaivumas, tačiau tai, kad jis 2023 m. birželio 25 d. neabejotinai buvo neblaivus patvirtina nukentėjusiosios parodymai, kad įvykio dieną kalbėjo su nuteistuoju, kuris iš balso buvo neblaivus, kad namo grįžęs jos sūnus rado nuteistąjį neblaivų. Skunde taip pat pažymima, kad nuteistajam jau anksčiau buvo diagnozuotas (duomenys neskelbtini) dėl alkoholio vartojimo, (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sutrikimas ((duomenys neskelbtini)), kuriam būdingas emocinis nesusivaldymas arba emocinis labilumas, o bylos duomenys patvirtinta, kad nuteistasis būdamas neblaivus linkęs elgtis agresyviai ir spontaniškai, kadangi būtent būdamas neblaivus smurtavo prieš nukentėjusiąją, tiek namuose, tiek viešose vietose garsiai rėkaudavo jai grasindamas.
3.8. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad nors tiriant gaisro kilimo priežastis tiksli gaisro židinio vieta nustatyta nebuvo, degių skysčių pėdsakų nebuvo rasta, tačiau taip pat ir nebuvo nustatyta jokių techninių požymių gaisrui kilti, nenustatyta jokių kitų alternatyvių gaisro kilimo priežasčių, kurios paneigtų padegimo galimybę, o vien tai, kad dėl objektyvių priežasčių (visiškai sudegusio namo) nebuvo galimybės nustatyti tikslios gaisro židinio vietos, nerasta degių skysčių pėdsakų ar kitokios tyčinės žmonių veiklos pėdsakų, nėra pakankamas pagrindas išvadai, kad namas nebuvo tyčia padegtas. Skunde taip pat nurodoma, kad liudytojų R. R., A. S. (A. S.) ir N. B. parodymai patvirtina, jog gaisras kilo nuo namo sienos, esančios lygiagrečiai su keliu, t. y. namo pietrytinės sienos ir nors ekspertams nepavyko nustatyti tikslios gaisro kilimo vietos ir kokiu būdu buvo padegtas namas, visgi byloje esančias specialistų išvadas ir eksperto R. B. parodymus vertinant visų byloje esančių duomenų kontekste, šie duomenys netiesiogiai patvirtina, jog gaisras buvo sukeltas tyčinės žmogaus veiklos, kadangi techninių priežasčių gaisrui kilti nebuvo, degių skysčių pėdsakų nors nerasta, tačiau jie galėjo išgaruoti, o namą padegus degtukais tokie pėdsakai taip pat nebūtų rasti.
4. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
5. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Sigitos Blum apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliaciniu skundu neginčijama pirmosios instancijos nuosprendžio dalis dėl nuteistojo D. B. pripažinimo kaltu ir nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi nusikalstamos veikos), nesutinkama tik su D. B. išteisinimu, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 2 dalyje, požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagą, ginčijamo nuosprendžio, apeliacinio skundo ir proceso dalyvių išsakytus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, ir pagrįstai nustatė, jog D. B. veiksmuose nėra BK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių visumos, o prokurorės apeliacinio skundo argumentai pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl nuosprendžio išteisinamosios dalies nepaneigia. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, sukliudžiusių teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą procesinį sprendimą, baudžiamąją bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. D. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2023 m. birželio 25 d. apie 23.13 val., tyčia, ikiteisminio tyrimo nenustatytu ugnies šaltiniu, uždegė nukentėjusiajai D. B. priklausančio gyvenamojo namo pietrytinę išorinę dalį, taip visuotinai pavojingu būdu, kai dėl to galėjo nukentėti žmonės, sunaikino nukentėjusiajai priklausantį turtą. BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė, be kita ko, tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių. Subjektyviai veika pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu, ir šių padarinių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Šios nusikalstamos veikos motyvai veikos kvalifikavimui reikšmės neturi.
8. Nuteistasis D. B. savo kaltės nepripažino, pirmosios instancijos teismui parodė, kad jis prabudo nuo dūmų, išgirdo lyg degančios medienos spragsėjimą, pro durų apačią pamatęs šviesą, iššoko pro antro aukšto langą, įėjęs pro duris, pasiėmė piniginę, raktus, kedus ir išvažiavo, o išvažiuodamas matė, kad apatinis pusrūsis dega pilnai. Taip pat nurodė, kad dėl išsikrovusio telefono negalėjo iškviesti gaisrinės pagalbos, kad dėl pasimetimo nenuėjo pas kaimynus bei kad nežino, kodėl pasakė, kad jis rūkė ir užsidegė namas, nes niekada namuose nerūkė. Paties nuteistojo manymu, namas užsidegė dėl elektros instaliacijos (4 t., b. l. 3–5). Pažymėtina, kad asmeniui nepripažinus kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo, ypatingą reikšmę įgauna kitų asmenų parodymai bei kita rašytinė baudžiamosios bylos medžiaga, vienu ar kitu aspektu patvirtinanti ar paneigianti asmens kaltę.
9. Apeliaciniame skunde pažymima, kad nuteistojo kaltę, padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, patvirtina nukentėjusiosios ir liudytojų parodymai. Su tokiu argumentu sutikti nėra objektyvaus pagrindo. Visų pirma, nukentėjusioji D. B. parodė, kad įvykio metu ji su vaikais buvo išvykusi pas savo motiną, nuteistasis jai skambinėjo dėl skyrybų, vadino necenzūriniais žodžiais, tačiau ji nenorėjo su juo kalbėti ir vėliau telefono nebekėlė, bandė atsiriboti. Taip pat parodė, kad nuteistasis vakare jai siuntė žinutes, vėliau jai paskambino liudytojai S. B. ir R. R., kurie nurodė, jog nuteistasis atsisveikino, galimai ketina žudytis, po to nukentėjusioji gavo iš nuteistojo atsisveikinimo žinutę, o vėliau jai paskambino kaimynai ir pasakė, kad dega namas. Ir nors nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme parodė, kad nuteistasis jai prisipažino, o vėliau paneigė, kad padegė namus, tačiau kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, jokių detalesnių aplinkybių nukentėjusioji nenurodė (3 t., b. l. 49–52). Taigi, iš aptartų nukentėjusiosios parodymų akivaizdu, kad ji nuteistojo kaltę dėl tyčinio namo padegimo grindė tik subjektyviu manymu, įtakotu ankstesnių tarpusavio konfliktinių situacijų, nes pati įvykio vietoje nebuvo ir įvykio aplinkybių nematė.
Žemesnės instancijos teismas
10. Pirmosios instancijos teismas apklaustų liudytojų G. Š., R. R., E. B., M. G., S. B., V. S. parodymus taip pat pagrįstai vertino nuteistojo naudai, nes pastarieji taip pat nematė nuteistojo įvykio vietoje bei kad jis būtų įvykdęs nusikalstamą veiką, o jų manymą, kad nuteistasis galėjo sukelti gaisrą lėmė tiek pačių, tiek iš nukentėjusiosios ir kitų asmenų girdėti žodžiai, jog nuteistasis anksčiau yra grasinęs padegti namą (3 t., b. l. 80–83, 184–186). Taip pat liudytojo R. R. parodymai nepagrindžia nuteistojo kaltės, nes nors jis ir nurodė, jog įvykio naktį nuteistasis jam paskambinęs sakė, kad padegs namus, tačiau vėliau nuteistasis jam nurodė, jog namas užsidegė nuo elektros instaliacijos (3 t., b. l. 183–184). Taip pat ir liudytojas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento specialistas N. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog išvadą, kad gaisras galimai kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio (galimai tyčinės žmonių veiklos), priėmė tik pagal apklaustų nukentėjusiosios ir liudytojų parodymus, neradus kitų gaisro kilimo priežasčių (3 t., b. l. 184–185). Taip pat apklausti liudytojai A. S. ir K. B. parodė, kad aplinkybę dėl pašalinio ugnies šaltinio (galimai tyčinės žmonių veiklos) jiems nurodė liudytojas N. B., taip pat liudytojai nurodė, kad jie protokolo nerašė, jokių išvadų nedarė, jie tik pasirašė protokole (3 t., b. l. 186, 195). Taip pat liudytojais apklausti Gaisrinių tyrimų centro vyriausieji ekspertai E. D. ir R. B. parodė, kad tiksli gaisro židinio vieta nebuvo nustatyta, galimai gaisro židinio zona buvo pirmame namo aukšte (pusrūsyje), nes toje vietoje buvo labiausiai deformuoti lubų profiliai, galimai ugnis išplito į viršų, tyčinės žmonių veiklos pėdsakų neaptiko, degių skysčių požymių nerado (3 t., b. l. 195–197). Įvertinus aptartų liudytojų parodymus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jie, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nuteistojo kaltės, padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, nepatvirtina, nes liudytojų išvados dėl nuteistojo kaltės buvo paremtos tik anksčiau girdėtais nuteistojo grasinimais ar kitų asmenų kalbomis, o liudytojų E. D. ir R. B. parodymai paneigia N. B. pirminę išvadą dėl pašalinio ugnies šaltinio (galimai tyčinės žmonių veiklos).
11. Taip pat liudytoju apklausto Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vyriausiojo specialisto N. B. išvadą, kad galima gaisro židinio vieta yra namo pietrytinė išorinė siena, o gaisras galimai kilo dėl pašalinio ugnies šaltinio (galimai tyčinės žmonių veiklos) (1 t., b. l. 114–123) paneigia baudžiamojoje byloje esantis 2023 m. liepos 3 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad jokių degių skysčių pėdsakų neaptikta, detaliai apžiūrint rūsio patalpas, pastebėta, kad lubose/perdengime matyti smarkiai išbyrėjęs betono sluoksnio židinys, matyti atsivėrusi armatūra, kas parodo, kad šioje vietoje galėjo būti ilgalaikė itin aukšta temperatūra, o pagal lubų/perdengimo profilių deformacijas matyti, kad galimai ugnis išplito iš rūsio patalpų (1 t., b. l. 124–132).
12. Sutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, kad byloje esantis policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašas patvirtina, jog nuteistasis atvykusiems pareigūnams nurodė, kad gulėjo lovoje, rūkė ir užsidegė (2 t., b. l. 7–9), tačiau kaip minėta, nuteistasis pirmosios instancijos teismui paneigė rūkęs lovoje bei nurodė, jog niekada to nedaro. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įraše užfiksuota ir tai, jog nuteistasis sunkiai lipa iš automobilio, iš veido išraiškos matyti, kad pastarajam kažką skauda, nuteistasis sunkiai klūpčiodamas keliauja su medikais į jų tarnybinį automobilį. Pastaroji aplinkybė teisėjų kolegijos vertinimu nepaneigia nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad supratęs, jog dega namas, jis iššoko pro langą iš antrojo namo aukšto. Be to, apklausiamas liudytoju A. R. nurodė, kad jis dirbo greitosios medicinos pagalbos stotyje, gydytojo pareigose, atvykus pagal iškvietimą ir apžiūrėjus nuteistąjį, matė, kad jo kojos buvo ištinusios, nuteistasis pasakė, kad šoko pro antro aukšto langą, kad buvo skyrybų procesas ir nenorėjo, kad namas atitektų žmonai, todėl namą padegė, tačiau liudytojas manė, kad nuteistasis sako tai, ko nebuvo, kadangi viskas įvyko neseniai ir jis dėl potrauminio šoko galėjo nesuvokti, kas įvyko, tuo metu liudytojas įžvelgė tik nuteistojo šoką (3 t., b. l. 79–80). Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje bei kaip nurodė gynėjas baigiamųjų kalbų metu apeliacinės instancijos teisme vien tai, kad nuteistasis anksčiau išreiškė grasinimus, jog sudegins namą, nesant baudžiamojoje byloje taip patvirtinančių objektyvių duomenų, neįrodo, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką.
13. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia, esant nepašalintų abejonių dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal teismų praktiką, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, laikėsi aptartos teismų praktikos bei vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė.
14. Įvertinus baudžiamojoje byloje surinktus duomenis, t. y. tiek proceso dalyvių parodymus, tiek rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kad buvo padaryta kaltinamajam inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta 187 straipsnio 2 dalyje, taip pat nėra objektyvių duomenų apie galimai neatsargų svetimo turto sunaikinimą, o vien tai, kad buvo priimtas apeliacinio skundo autorės netenkinantis procesinis sprendimas bei skunde pateikiamas subjektyvus pirmosios instancijos teismo teisingai ištirtų įrodymų vertinimas, nedaro skundžiamo nuosprendžio neteisėtu bei nepagrįstu. Aptartų aplinkybių visumoje konstatuotina, kad šioje baudžiamojoje byloje nuteistojo veiksmuose nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymių, D. B. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu dėl šio nusikaltimo išteisintas pagrįstai, todėl prokurorės apeliacinis skundas atmetamas.
15. Šioje dalyje pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išteisindamas D. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 2 dalyje, jam nepadarius veikos, turinčios baudžiamojo nusižengimo ar nusikaltimo požymių, tinkamai taikė BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį palikdamas nenagrinėtą. Vis dėlto, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, netinkamai vadovavosi teismų praktika.
16. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad Kauno apylinkės teismas, spręsdamas klausimą dėl draudimo bendrovės pareikšto civilinio ieškinio, kaip precedentu vadovavosi teismų praktika, suformuota baudžiamojoje byloje Nr. 2K-269/2014, nors tam neturėjo jokio pagrindo, kadangi šios bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija) yra visiškai skirtingi. Atkreiptinas dėmesys, kad precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip ir toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-86-699/2017, 2K-78-693/2018).
17. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Sistemiškai aiškinant šių BPK normų turinį, išplaukia išvada, kad ieškinio reikalavimai baudžiamojoje byloje gali būti pareikšti tik kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo.
18. Pagal CK 6.263 straipsnio 2 dalį žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nurodytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Taigi, draudimo bendrovė turi teisę kaip kreditorė, tapusi pagal subrogaciją atsiradus deliktinei prievolei, reikalauti žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje iš ją padariusių nuteistųjų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-693/2019).
19. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu tinkamai taikė BPK 109 straipsnio ir 115 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas ir akcinės draudimo bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį teisėtai paliko nenagrinėtą, todėl konstatuojama, kad netinkamas teismų praktikos taikymas nesukliudė pirmosios instancijos teismui priimti teisingą sprendimą dėl baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio.
Motyvuojamoji dalis
Dėl proceso išlaidų
20. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba informavo, kad nuteistąjį D. B. ginti parinktas advokatas Evaldas Liutkevičius (4 t., b. l. 60), kuris Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartimi buvo paskirtas nuteistojo D. B. gynėju (4 t., b. l. 62) ir dalyvavo teismo posėdžiuose apeliacinės instancijos teisme. Kauno apygardos teisme gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pirminė (4 t., b. l. 69) ir patikslintos (4 t., b. l. 73) pažymos dėl patirtų išlaidų, kuriomis prašoma išspręsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo klausimą, patikslintoje 2024 m. gruodžio 3 d. pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, jog iš nuteistojo D. B. priteistina suma už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą sudaro 207,23 eurai (4 t., b. l. 73).
21. Baudžiamajame įstatyme įtvirtina, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys (BPK 106 straipsnio 1 dalis). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-162-648/2021), taip pat į tai, koks yra gynėjo paskyrimo kaltinamajam teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-46-895/2015, 2K-24-654/2023). Pagal kasacinio teismo praktiką teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą paprastai tik tada, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikiama realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam ar nuteistajam, prieš kurį paduotas skundas jo teisinę padėtį bloginančiais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-67-697/2021, 2K-51-788/2021, 2K-56-495/2022, 2K-240-489/2022).
22. BPK 322 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog nagrinėjant apeliacinį skundą, teismo posėdyje yra būtinas gynėjo dalyvavimas. Kadangi nuteistasis D. B. teisinių paslaugų sutarties su pasirinktu gynėju nesudarė, dėl to bylą nagrinėjant Kauno apygardos teisme, buvo kreiptasi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, šios tarnybos koordinatoriaus sprendimu nuteistajam buvo parinktas ir Kauno apygardos teismo nutartimi paskirtas gynėjas, kuris gynė nuteistąjį, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal prokurorės skundą, kuris atmetamas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl patirtų išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą nuteistajam D. B. apeliacinės instancijos teisme netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,
nutaria:
atmesti Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Sigitos Blum apeliacinį skundą.
Nepriteisti iš D. B. valstybės naudai 207,23 Eur (dviejų šimtų septynių eurų 23 euro centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. gruodžio 3 d. pažymą Nr. (duomenys neskelbtini).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.