Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Almos Jurgelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jurgos Kramanauskaitės - Butkuvienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo (apelianto) R. N. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau ir – UAB) „L.“ apeliacinius skundus dėl (duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmų 2026 m. sausio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. N. ieškinį atsakovei UAB „L.“ dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės ir ieškovės UAB „L.“ patikslintą ieškinį bei pareiškimą dėl patikslinto ieškinio reikalavimų sumažinimo atsakovams R. N. ir D. K. individualiai įmonei D. dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo iš esmės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 623 straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga (duomenys neskelbtini) apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Šiaulių apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia (duomenys neskelbtini) apygardos teismo vardu.Ieškovas ieškinyje prašė: 1) pripažinti, kad nepažeidė konfidencialumo įsipareigojimų bendraudamas su (duomenys neskelbtini) juridiniais asmenimis, kuriuos nurodo UAB „L.“, ir netenkinti UAB „L.“ reikalavimų dėl baudų priteisimo pagal Susitarimo Nr. 24 dėl konfidencialios informacijos saugojimo 1.16 punktą; 2) pripažinti, kad nepadarė žalos UAB „L.“ bendraudamas su (duomenys neskelbtini) įmone D. ir netenkinti UAB „L.“ reikalavimų priteisti jos nurodomų negautų pajamų iš šios įmonės; 3) priteisti iš UAB „L.“ visas bylinėjimosi išlaidas.Paaiškino, kad 2023 m. balandžio mėn. pradėjo dirbti UAB „L.“ pardavimų vadybininku. Vykdė pardavimus (duomenys neskelbtini). Jis daug metų gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), išmano jos rinką, moka (duomenys neskelbtini) kalbą, turi daug prekybinio darbo (duomenys neskelbtini) patirties, žinių ir įgūdžių, kuriuos įgijo ten dirbdamas ne vienerius metus prekybos srityje. 2024 m. liepos mėnesį buvo priverstas išeiti iš darbo dėl kilusio konflikto ir nepagarbaus elgesio su juo. Užsiregistravo Užimtumo tarnyboje, ieškojo darbo. Praradęs darbą, dirbo (duomenys neskelbtini), nes šią rinką išmano. Dirbo (duomenys neskelbtini) įsteigtoje prekybinėje įmonėje prekiaudamas, tame tarpe, medienos gaminiais. 2024 m. rugpjūčio mėnesį UAB „L.“ jam atsiuntė raštą reikalaudama sumokėti virš 80 000 Eur baudų už tariamus pažeidimus. UAB „L.“ nurodė, kad neva pažeidė konfidencialumo įsipareigojimus atskleisdamas jos komercines paslaptis. Raštu paprašė pateikti informaciją dėl tariamai jo padarytų pažeidimų, tačiau buvęs jo darbdavys į jo prašymą neatsakė, o vėliau pateikė prašymą Darbo ginčų komisijai. Prašyme Darbų ginčų komisijai UAB „L.“ nurodė, kad neva jis atskleidė jo komercines paslaptis ir pažeidė konfidencialumo pareigą. Tai netiesa. UAB „L.“ komercinių paslapčių nenaudojo ir niekam neatskleidė. Dirbdamas po atleidimo naudojo tik informaciją, kuri yra viešai prieinama, kurią rado internete ar kurią žinojo iki įsidarbinimo pas buvusį darbdavį. Dirbdamas naudojosi savo įgūdžiais ir žiniomis, kurias įgijo daug metų dirbdamas (duomenys neskelbtini), o ne UAB „L.“ „komercinėmis paslaptimis“ ar „konfidencialia informacija“. Pažymėjo, kad darbdavys nepateikė jokių konkrečių duomenų, faktų ir juos pagrindžiančių įrodymų – kokias konkrečiai komercines paslaptis jis atskleidė, kokiu būdu ir kada. Iš bylos nagrinėjimo Darbo ginčų komisijos posėdyje ir Darbo ginčų komisijos sprendimo galima spėti, kad buvęs darbdavys laiko, kad jo komercinės paslaptys, kurias jis neva atskleidė, yra (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų (galimų pirkėjų) kontaktai – jų elektroniniai pašto adresai, kuriais siuntė komercinius pasiūlymus įsigyti prekių.Nurodė, kad konkrečiai, kurie elektroninio pašto adresai yra buvusio darbdavio tariamai komercinė paslaptis, išvardinta nebuvo, bet galima spėti, kad buvęs darbdavys laiko savo komercine paslaptimi tuos (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų (potencialių pirkėjų) elektroninius pašto adresus, susirašinėjimą, su kuriais pateikė į bylą ir dėl kurių (12 (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų) Darbo ginčų komisija priėmė sprendimą priteisti „12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų) baudą už Susitarimo dėl konfidencialios informacijos 1.16 p. pažeidimą“ (po 1 000 eurų už kiekvieną iš jų). Darbo ginčų komisijos sprendime buvo nurodyta, kad bauda taikytina „už Susitarimo dėl konfidencialios informacijos pažeidimą 12 klientų ((duomenys neskelbtini)). Paaiškino, kad visus jo naudotus galimų pirkėjų kontaktus surado (ir šiuo metu juos galima rasti) pasinaudojant visiems viešai prieinamais paieškos resursais internete (“Google”, “Linkedin”, “Facebook” ir pan.). Visų Darbo ginčų komisijos „12 klientų“ kontaktus galima surasti interneto puslapiuose: 1) M. V. – (duomenys neskelbtini) B. B.: (duomenys neskelbtini); 2) B. S. – T. G.: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3) B. B.: (duomenys neskelbtini) 4) H. N. – (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini); 5) B. W. - B. W.: (duomenys neskelbtini); 6) M. C. – (duomenys neskelbtini); 7) L. T. – (duomenys neskelbtini); 8) H. F. – D. F. N.: (duomenys neskelbtini); 9) F. O. – (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini); 10) J. J. D. M. M. M.: (duomenys neskelbtini); 11) D.: (duomenys neskelbtini) (tai internetinis puslapis, kuriame pildė anketą susisiekdamas su jais). Pažymėjo, jog buvęs darbdavys prašyme Darbo ginčų komisijai nurodė ilgą sąrašą (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų, tame tarpe, aukščiau nurodytų „12 klientų“, ir teigė, kad jie yra „ieškovės klientai“, bet nepateikė nei vieno tokio teiginio įrodymo. Nepateikė jokio įrodymo, kad UAB „L.“ jiems pardavė prekes. Kiek žino, UAB „L.“ nėra vykdžiusi jokių pardavimų šiems (duomenys neskelbtini) juridiniams asmenims, tuo labiau jie nėra „jos klientai“. Kiek žino, UAB „L.“ prekes perparduoda tarpininkams. Dėl tariamos žalos (negauto pelno) nurodė, kad Darbo ginčų komisija priteisė buvusiam darbdaviui „9 253 Eur ieškovės nuostolius - negautą pelną iš ieškovės buvusio kliento – įmonės D.“. Darbo ginčų komisija nepagrindė tokio sprendimo, tik sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė UAB „L.“ pateiktą versiją, kad „9 253 Eur (3 mėn. x 3 084 Eur) nuostolius – negautą pelną iš ieškovės buvusio kliento – įmonės D., kuriuos sudaro po 3 084 Eur už 2024 m. liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius, nes ieškovės pardavimai dėl neteisėtų ieškovo veiksmų šiai įmonei sumažėjo virš 45 000 Eur, o ieškovės negautas pelnas už šiuos tris mėnesius – 9 253 Eur“. Jokių šiuos skaičius pagrindžiančių įrodymų pateikta nebuvo.Pažymėjo, kad UAB „L.“ į bylą nepateikė jokių įrodymų (sutarčių, sąskaitų, mokėjimo pavedimų ar pan.), kurie patvirtintų, kad UAB „L.“ pardavinėjo prekes (duomenys neskelbtini) įmonei D., kokios buvo ir yra pajamos ir pelnas iš prekybos su šia įmone ir dėl kokių priežasčių su ja prekyba nutrūko. Darbo ginčų komisijos sprendimas šioje dalyje rėmėsi tik suinteresuotos šalies – UAB „L.“ – žodžiais, kurie nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais. Todėl buvusio darbdavio kaltinimai dėl patirtos žalos (negautų pajamų praradimo) yra nieko nepagrįsti ir neturi būti tenkinami. Paminėjo, kad pačios UAB „L.“ parengtas konfidencialumo susitarimas, kurio pažeidimu yra kaltinamas, nustato, kad „viešai skelbiama informacija apie klientus nėra konfidenciali informacija“ (Susitarimo Nr. 24 dėl konfidencialios informacijos saugojimo 1.1.2 papunktis ir šio susitarimo Priedo Nr. 1 „Konfidencialios informacijos sąrašas“ 5.2 papunktis). Ieškovo nuomone, tai, kad jis naudojasi savo sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ir žiniomis, negali būti laikoma komercinės paslapties ar konfidencialios informacijos atskleidimu. Buvęs darbdavys prašyme Darbo ginčų komisijai nenurodė, kokia nevieša, specifinė informacija apie klientus, UAB „L.“ pastangomis sukaupta per ilgamečius veiklos ryšius su klientais, jo manymu, buvo neteisėtai panaudota. UAB „L.“ jam niekada neperdavė jokių potencialių pirkėjų kontaktų ir tuo labiau – jokios specifinės per ilgamečius veiklos ryšius su klientais sukauptos informacijos apie klientus ar bendradarbiavimo su jais sąlygas. Kaip minėta, UAB „L.“ savo komercine paslaptimi ar konfidencialia informacija nepagrįstai laiko (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų viešai prieinamus kontaktinius duomenis. Todėl UAB „L.“ kaltinimai komercinės paslapties atskleidimu ar konfidencialios informacijos naudojimu yra nepagrįsti, o reikalavimai dėl baudų taikymo ar nuostolių (negautų pajamų) priteisimo netenkintini.Dėl baudos dydžio pagal Konfidencialumo susitarimą nurodė, kad prašyme Darbo ginčų komisijai UAB „L.“ prašydama priteisti baudą už konfidencialumo susitarimo pažeidimus rėmėsi Susitarimo Nr. 24 dėl konfidencialios informacijos saugojimo 1.16 papunkčiu. Tuo pačiu punktu vadovavosi Darbo ginčų komisija priteisdama „12 000 Eur (dvylika tūkstančių eurų) baudą už Susitarimo dėl konfidencialios informacijos 1.16 p. pažeidimą“. Kaip minėta, jokių buvusio darbdavio komercinių paslapčių ar konfidencialios informacijos neatskleidė, todėl baudos priteisimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Be to, Konfidencialumo susitarimo, kurį parengė pats buvęs darbdavys, 1.16 papunktis nustato, kad „Darbuotojas, pažeidęs šiuo Susitarimu prisiimtus ar iš jos kylančius įsipareigojimus, t. y. konfidencialumo pareigą, privalo sumokėti Darbdaviui 1000 Eur dydžio minimalią baudą“. Tai yra, bauda numatyta ne už „kiekvieną“ pažeidimą. Todėl buvusio darbdavio reikalavimas „sumokėti po 1000 Eur netesybas už kiekvieną pažeidimą“ ir Darbo ginčų komisijos sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir šiuo aspektu, nes reikalauta 22 kartus didesnės baudos nei maksimali sankcija, numatyta buvusio darbdavio pateiktame konfidencialumo susitarime (priteista, atitinkamai, 12 kartų didesnė bauda nei nustatyta maksimali sankcija). Dėl likusios Darbo ginčų komisijos sprendimo dalies nurodė, kad buvusio darbdavio reikalavimai prašyme Darbo ginčų komisijai dėl nekonkuravimo susitarimo yra savarankiški. Todėl UAB „L.“ nepateikus ieškinio Darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje, kuriuo atmesti UAB „L.“ reikalavimai dėl susitarimo dėl nekonkuravo taikymo, turėtų įsiteisėti. Todėl šioje proceso stadijoje nepateikia argumentų ir įrodymų dėl nekonkuravimo susitarimo fiktyvumo ir negaliojimo, kurie buvo pateikti ir išnagrinėti Darbo ginčų komisijos (el. b. 1 t., l. 1–7, el. b. 3 t., l. 16–22).Atsakovė UAB „L.“ atsiliepimu į ieškinį prašė: 1) atsakovės UAB „L.“ naudai iš ieškovo R. N. priteisti 12 000 Eur baudą už Susitarimo dėl konfidencialios informacijos 1.16 papunkčio pažeidimą (suma atskaičius mokesčius); 2) atsakovės UAB „L.“ naudai iš ieškovo R. N. priteisti 9 253 Eur nuostolių atlyginimą (suma atskaičius mokesčius) prarasto pelno iš atsakovės buvusio kliento – įmonės D. Nurodė, kad laikosi pozicijos, kad ieškovas R. N. pažeidė pareigą nepasilikti ir nenaudoti buvusiai darbdavei atsakovei priklausančios konfidencialios informacijos įskaitant komercinių paslapčių, šią informaciją atskleidė, naudojo komerciniais tikslais per su ieškovu susijusią įmonę „D.“ (jos naudai). Dėl faktinių aplinkybių paaiškino, kad atsakovė yra įmonė, užsiimanti didmenine prekyba kietojo kuro gaminiais – medienos briketais, medienos granulėmis, džiovintomis malkomis. Atsakovės veikla yra orientuota į specifinę geografinę (duomenys neskelbtini) rinką, prekės tiekiamos (duomenys neskelbtini) veikiantiems subjektams. Kadangi atsakovės veikla yra susijusi su specifinės prekės (kietojo kuro / medžio briketų) pardavimu (tai nėra itin plataus vartojimo / panaudojimo prekė, kurią galėtų būti aktualu įsigyti bet kuriam ūkio subjektui ar galutiniam vartotojui) (duomenys neskelbtini) klientams, tiek atsakovės esamų, tiek potencialių klientų sąrašas nėra viešai prieinamas ar savaime lengvai numanomas.Ieškovas R. N. 2023 m. balandžio 14 d. sudaryta darbo sutartimi buvo įdarbintas UAB „L.“ pardavimų vadybininko pareigose. Ieškovo pagrindinės darbo funkcijos buvo bendravimas su (duomenys neskelbtini) rinkoje veikiančiais asmenimis pardavimo klausimais, naujų klientų UAB „L.“ ieškojimas (parduodant kurą šildymui, medžio pjuvenų briketus ar pjuvenų granules, kitas prekes), tiek ryšių su esamais bendrovės klientais palaikymas, pardavimų organizavimas, komercinių ir organizacinių klausimų sprendimas ir kt. Ieškovas dirbdamas pardavimų vadybininku buvo atsakingas už komunikaciją su didele dalimi atsakovės klientų. Atsižvelgiant į tai ieškovui buvo prieinama konfidenciali informacija apie komercinių santykių su atskirais klientais faktą, pobūdį, turinį, klientų poreikius, tiek buvusią, tiek numatomą bendradarbiavimo apimtį, kontaktinius atsakingus asmenis, konkrečias bendradarbiavimo sąlygas (kainas), prekių savikainas, atsakovės galimybę pasiūlyti vieną ar kitą kainą ar daryti nuolaidą, kitus su prekių tiekimu susijusius atsakovės veiklos ypatumus. Kadangi dėl savo funkcijų ir atliekamo darbo pobūdžio ieškovui buvo prieinama reikšminga dalis atsakovės informacijos, atitinkančios tiek konfidencialios informacijos, tiek komercinės paslapties kriterijus, todėl į ieškovo darbo sutartį buvo įtrauktos sąlygos dėl konfidencialios informacijos apsaugos bei sudarytas papildomas susitarimas dėl konfidencialios informacijos saugojimo: 1) darbo sutarties 4.2 papunkčiu ieškovas įsipareigojo tiek darbo sutarties vykdymo metu, tiek po darbo santykių pasibaigimo tiek asmeniniais, tiek komerciniais tikslais nenaudoti ir neatskleisti tretiesiems asmenims darbdavio konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių, kurios yra aptartos ir nustatytos Konfidencialumo susitarime; 2) Ieškovas 2024 m. balandžio 14 d. sudarytu susitarimu dėl konfidencialios informacijos saugojimo įsipareigojo saugoti sužinotą ar gautą konfidencialią informaciją ir imtis reikiamų priemonių, kad konfidenciali informacija nebūtų prieinama ir atskleista jokiems tretiesiems asmenims (1.7. papunktis); „<...> užtikrinti visos jam žinomos ir (ar) patikėtos konfidencialios informacijos slaptumą, nenaudoti konfidencialios informacijos nei savo, nei bet kokių trečiųjų asmenų naudai, neatskleisti tokios informacijos kitiems asmenims <...>“ (Susitarimo dėl konfidencialios informacijos saugojimo 4.1.10 papunktis). Taip pat darbuotojas įsipareigojo pasibaigus darbo sutarčiai neatskleisti, neplatinti ir nepasilikti konfidencialios informacijos (Susitarimo dėl konfidencialios informacijos saugojimo 4.1.14 papunktis). Susitarime dėl konfidencialios informacijos saugojimo šalys apibrėžė, kad konfidencialia informacija laikoma informacija apie įmonės klientus, tiekėjus ir verslo partnerius (faktinius (esamus) ar potencialius, jų kontaktinius duomenis ir rekvizitus), apie įmonės teikiamų bei įsigyjamų produktų savikainą, įmonėje prekiaujamų prekių kainų apskaičiavimo metodiką bei įmonės naudojamą nuolaidų sistemą, informacija apie įmonės ruošiamus, teikiamus ar pateiktus komercinius pasiūlymus klientams, tiekėjams, verslo partneriams, taip pat kita informacija apie įmonės sudarytas, sudaromas ar ateityje planuojamas sudaryti sutartis, sutarčių sąlygas (kaina, atsiskaitymo tvarka, prekių paslaugų teikimo terminai bei tvarka), visi įmonėje valdomi, tvarkomi, kaupiami, saugomi, teikiami, gaunami fizinių asmenų duomenys ir kt. (Susitarimo dėl konfidencialios informacijos saugojimo 1.1 papunktis; konfidencialios informacijos sąrašas 5 d.). Papildomai su ieškovu buvo sudaryta ir nekonkuravimo sutartis – 2023 m. balandžio 18 d. susitarimu dėl nekonkuravimo R. N. įsipareigojo tiek susitarimo galiojimo metu, tiek vienerius metus po darbo bendrovėje UAB „L.“ pabaigos neužsiimti, nesiversti ta pačia veikla, kurią atliko užimdamas savo pareigas UAB „L.“. Taip pat šiuo susitarimu sulygta, kad darbuotojas neturi teisės dirbti konkuruojančiose su bendrove įmonėse ar versluose, veikiančiuose toje pačioje srityje kaip bendrovė, pagal darbo, autorines ar paslaugų teikimo sutartis, taip pat neturi teisės juos konsultuoti, steigti, turėti tokiose įmonėse ar versluose akcijų, pajų, dalių ar kitaip dalyvauti tokių konkuruojančių įmonių ar verslų veikloje ir kt. (Susitarimo dėl nekonkuravimo 1, 2 punktai).2024 m. liepos 11 d. R. N. pateikė prašymą nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį; darbo santykių pabaiga įforminta 2024 m. liepos 16 d. Nors ieškinyje ieškovas teigia, tariamai jis buvo priverstas išeiti iš darbo dėl neva tai nepagarbaus su juo elgesio, o, išėjęs iš UAB „L.“, teigia neturėjęs darbo, net registravęsis Užimtumo tarnyboje, tačiau bylos medžiaga liudija kitokias aplinkybes. Jau 2024 m. liepos 22 d. ieškovas įsidarbino UAB L. – įmonėje, esančioje tiesioginiu UAB „L.“ konkurentu. Pažymėjo ir tai, kad nebuvo jokių aplinkybių, kurios galėtų sudaryti pagrindą apkaltinti darbdavį nepagarbiu elgesiu ieškovo atžvilgiu. Tad vertintina, kad ieškovo nurodomos darbo santykių su atsakove nutraukimo priežastys ir aplinkybės yra apsimestinės. Po ieškovo darbo santykių su UAB „L.“ pasibaigimo UAB „L.“ vadovas pradėjo gauti skirtingų UAB „L.“ klientų, su kuriais anksčiau dirbo ieškovas, įspėjimus, kad jie ėmė gauti pasiūlymus iš buvusio UAB „L.“ darbuotojo R. N., kuris prisistatydamas kaip (duomenys neskelbtini) įmonės „D.“ atstovas ėmė jiems siūlyti analogiškas prekes, už kurių pardavimą (duomenys neskelbtini) rinkoje R. N. buvo atsakingas veikdamas atsakovės „L.“ vardu. Kadangi nemaža dalis UAB „L.“ klientų yra lojalūs, pastebėję abejotiną R. N. veiklą, jie apie tai įspėjo UAB „L.“. Dar iki darbo ginčo Darbo ginčų komisijoje inicijavimo atsakovės vadovas buvo gavęs bent 5 skirtingų klientų savo iniciatyva el. paštu persiųstus tokius iš ieškovo siūlymus (į atskirus klientus kreiptasi ne po vieną kartą, taigi veikta kryptingai). Dar bent 17 klientų atsakovės vadovui buvo pateikę žodinę informaciją apie ieškovo aktyvius bandymus susisiekti, siųstus pasiūlymus, nors pačių gautų siūlymų persiųsti ir nesutiko vengdami dalyvauti galimuose teisiniuose ginčuose. Remiantis centrinio verslo registro duomenimis ((duomenys neskelbtini) kalba) (portalas (duomenys neskelbtini)) R. N. yra įmonės „D.“ direktorius. Tai patvirtinta ir kita viešai prieinama informacija portale (tai portalas, skirtas verslui, veikiančiam (duomenys neskelbtini)). Kai kuriems UAB „L.“ klientams R. N. prisistatinėjo kaip savarankiškai dirbantis tiekėjas. Visgi, atsižvelgiant į tai, kad netrukus po darbo santykių su UAB „L.“ pabaigos ieškovas įsidarbino pas atsakovo konkurentą UAB L., yra pagrindas vertinti, kad faktiškai ieškovas tiek pats, tiek per savo valdomą įmonę „D.“ galėjo veikti ir ieškovo naujojo darbdavio UAB L. naudai ieškant klientų būtent šio subjekto tiekiamai produkcijai. Bent 9 atsakovės klientai sutiko informaciją apie gautus pasiūlymus iš R. N. (D.) patvirtinti raštu, tai yra – įmonės D., N. B. (duomenys neskelbtini), HH (duomenys neskelbtini), T. G., (duomenys neskelbtini), B. W., (duomenys neskelbtini) M. M. (duomenys neskelbtini), D. F. (duomenys neskelbtini). Šie pasiūlymai yra Darbo bylos medžiagoje. Be to, apie tai, kad R. N. komunikavo su atskirais atsakovės klientais faktiškai naudodamas atsakovei priklausančią konfidencialią informaciją, tiesiogiai patvirtina Darbo ginčo medžiagoje esantys elektroniniai laiškai, kuriuos UAB „L.“ klientai gavo iš R. N. (D.): 1) D. (laiškai: 2024 m. liepos 26 d.; 2024 m. liepos 30 d.; 2024 m. rugpjūčio 22 d.; 2024 m. rugsėjo 9 d.; 2024 m. lapkričio 6 d.); 2) B. B. (laiškas 2024 m. liepos 31 d.); 3) D. (2024 m. spalio 29 d.) (per klaidą į buvusio UAB „L.“ darbuotojo R. N. elektroninį paštą ((duomenys neskelbtini)) išsiųstas laiškas, kuriuo sprendžiami PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo klausimai tarp D. ir buvusio UAB „L.“ kliento D.); 4) Atsakovės elektroninis susirašinėjimas su įmone J. dėl kainos peržiūrėjimo, kuriame šis klientas pacitavo iš ieškovo gautą pasiūlymą. Nurodyti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad R. N. pažeidė konfidencialumo susitarimą bent 12 atsakovės klientų atžvilgiu, t. y. nepaisant darbo santykių pabaigos ne tik nepasiliko, bet ir neteisėtai atskleidė bei įmonės „D.“ vardu ir naudai naudojo konfidencialią atsakovės informaciją.Pažymėjo, kad ieškovas neneigia fakto, kad kreipėsi / komunikavo su atsakovės klientais, tačiau teigia, kad tariamai naudojosi tik viešai prieinamais kontaktais, kad informacija jam buvo žinoma dar iki įsidarbinant pas ieškovą, ir nesinaudojo jokia buvusio darbdavio (atsakovės) konfidencialia informacija. Tokie ieškovo argumentai atmestini. Aplinkybė, kad dabar ieškinio pareiškimo tikslu ieškovas surado ir gali nurodyti konkrečių klientų vienokią ar kitokią informaciją internete, negali paneigti to, kad duomenis apie tai, kad konkretus subjektas yra esamas ar potencialus specifinės prekės – medžio briketų, granulių – pirkėjas (ir kad net ir pasitelkiant viešus reikėtų ieškoti būtent šio subjekto duomenų) sužinojo būtent dirbdamas pas atsakovę. Šiuo atveju neužtenka tiesiog pasirinkti atsitiktinius kontaktus – yra akivaizdu, kad ieškovas tikslingai komunikavo būtent su konkrečiomis įmonėmis, kurias žinojo esant šios produkcijos pirkėjais (čia informaciją ieškovas sužinojo būtent iš darbo pas atsakovę santykių). Ieškovas kliento asmenų, tiesiogiai atsakingų už pirkimus, duomenis taip pat turėjo dėl savo buvusių pardavimų vadybininko pareigų UAB “L.”. Be to, iš klientų pateiktos informacijos (pvz., susirašinėjimas su D.) matyti, kad klientai nenumano, iš kur kitur R. N. galėjo turėti jų kontaktus, turint minty, kad anksčiau su juo nebendravo („<..> Kontaktas su R. buvo užmegztas dėl jo darbo (duomenys neskelbtini) įmonėje. Po jo pasitraukimo aš kelis kartus gavau pasiūlymus iš D. <...>“, „man nesuprantama, iš kur jis turi mano kontaktinius duomenis, jei tik ne iš jo ankstesnio darbo (duomenys neskelbtini)“). Vien tai, kad klientai patys savo iniciatyva įspėjo atsakovę apie ieškovo veiklą, rodo, kad minimi „kontaktai“ R. N. nebuvo užmegzti dar iki darbo santykių pas atsakovę, todėl ieškovo aiškinimas, kad jis naudojosi tik tais duomenimis, kuriuos žinojo iki įsidarbinimo UAB „L.“, atmestinas. Dar daugiau, susirašinėjimas su J. rodo, kad ieškovas ne tik kontaktavo su klientais pasinaudodamas kontaktine informacija ir žiniomis apie klientų poreikius, bet ir formuodamas komercinį siūlymą naudojo konfidencialią informaciją apie kliento bendradarbiavimo tarp UAB „L.“ ir šio kliento sąlygas, taikomas kainas („Žinau, kad perki medinius briketus iš D. A.(L.). Norėčiau pasiūlyti tau konkurencingesnę kainą“ <..>). Dėl šios ieškovo iniciatyvos UAB „L.“ patyrė realius nuostolius – dėl to, kad į šį klientą kreipėsi ieškovas žinodamas pardavimo su šiuo klientu sąlygas ir pasiūlydamas geresnę kainą, atsakovas siekiant išsaugoti klientą buvo priverstas sumažinti kainą likusiam suplanuotam 8 000 tonų kiekiui. Ieškovo bandomos sukelti abejonės dėl to, ar subjektai, su kuriais ieškovas komunikavo, yra tikrai atsakovės klientai, nepagrįstos ir akivaizdžiai dirbtinės. Viena vertus, ieškovas pats komunikavo su atsakovės klientais dėl užsakymų vykdymo (kai dirbo pas atsakovę), tad neabejotinai turi žinoti, kad šie asmenys yra atsakovės klientai. Pats ieškovas kreipdamasis į J. tiesiogiai įvardija, jog žino, kad ši įmonė dirba su UAB „L.“. Be to, ir pats faktas, kad šie klientai teikė savo patvirtinimus apie gautus pasiūlymus iš ieškovo, rodo egzistuojančius ryšius su atsakovu (kai kurie šiuos ryšius tiesiogiai patvirtina pateiktuose laiškuose). Tad tokie ieškovo atsikirtimai tėra formali gynybinė pozicija (ginčo Darbo ginčų komisijoje nagrinėjimo metu ieškovui tokių abejonių nekilo ir šių aplinkybių ieškovas neginčijo). Ieškovo bandymas ginčyti minėtų subjektų buvimo UAB “L.” klientais faktą darant nuorodą į „tarpininką“, kuris pasitelkiamas tiekimo organizavimui, vėlgi tėra formali gynybinė pozicija ir nepaneigia klientų ryšių su UAB “L.” fakto. D. įsteigta įmonė D. veikia išimtinai kaip UAB “L.” atstovas (agentas) / įgaliotas tarpininkas, kuris išmuitina prekes ir jas perduoda galutiniam gavėjui. D. veikla išimtinai susijusi tik su tarpininkavimu UAB “L.”, kitų tiekėjų prekėmis ji savarankiškai neprekiauja. Su klientais derasi, kainas, kitas sąlygas nustato tik UAB „L.“, tuo tarpu D. klientų paieška neužsiima, derybų neveda, įtakos kainai ir kitoms sąlygoms neturi, visa rizika dėl kainų pokyčių ir kitokio sąlygų pasikeitimo tenka UAB „L.“. Taigi, D. tėra tarpininkas (atstovas / agentas), per kurį organizuojamas UAB „L.“ užsakymų galutiniams pirkėjams vykdymas. Šios aplinkybės yra žinomos ir pačiam ieškovui, kuris pagal tą patį modelį organizavo klientų užsakymų įvykdymą pasitelkiant D. Atkreiptinas dėmesys, kad, pvz., klientas D. savo laiške įvardina L./D. kaip vieną įmonę, ir kad R. N. žino kaip šios „įmonės“ darbuotoją. Paminėtina, kad D. ir L. tarpusavyje tapatina ir pats R. N. (savo laiške klientui J. nurodo „Žinau, kad perki medinius briketus iš D. A. (L.)“. Apibendrinant, toks veikimo (prekių tiekimo organizavimo) modelis nepaneigia aplinkybės, kad klientai, kuriems UAB „L.“ parduoda prekes, net ir per tarpininko įmonę, laikytini UAB „L.“ klientais.Dėl ieškovo neteisėtų veiksmų nurodė, kad ieškovas tiek pačia darbo sutartimi, tiek 2024 m. balandžio 14 d. susitarimu dėl konfidencialios informacijos saugojimo įsipareigojo saugoti sužinotą ar gautą konfidencialią informaciją ir imtis reikiamų priemonių, kad konfidenciali informacija nebūtų prieinama ir atskleista jokiems tretiesiems asmenims (1.7. papunktis); „<...> užtikrinti visos jam žinomos ir (ar) patikėtos konfidencialios informacijos slaptumą, nenaudoti konfidencialios informacijos nei savo, nei bet kokių trečiųjų asmenų naudai, neatskleisti tokios informacijos kitiems asmenims <...>“ (Susitarimo dėl konfidencialios informacijos saugojimo 4.1.10 papunktis). Taip pat darbuotojas įsipareigojo pasibaigus darbo sutarčiai, neatskleisti, neplatinti ir nepasilikti konfidencialios informacijos (Susitarimo dėl konfidencialios informacijos saugojimo 4.1.14 papunktis). Kaip minėta, Susitarime dėl konfidencialios informacijos saugojimo šalys apibrėžė, kad konfidencialia informacija laikoma informacija apie įmonės klientus, tiekėjus ir verslo partnerius (faktinius (esamus) ar potencialius, jų kontaktinius duomenis ir rekvizitus), apie įmonės teikiamų bei įsigyjamų produktų savikainą, įmonėje prekiaujamų prekių kainų apskaičiavimo metodiką bei įmonės naudojamą nuolaidų sistemą, informacija apie įmonės ruošiamus, teikiamus ar pateiktus komercinius pasiūlymus klientams, tiekėjams, verslo partneriams, taip pat kita informacija apie įmonės sudarytas, sudaromas ar ateityje planuojamas sudaryti sutartis, sutarčių sąlygas (kaina, atsiskaitymo tvarka, prekių paslaugų teikimo terminai bei tvarka), visi įmonėje valdomi, tvarkomi, kaupiami, saugomi, teikiami, gaunami fizinių asmenų duomenys ir kt. (Susitarimo dėl konfidencialios informacijos saugojimo 1.1 papunktis; konfidencialios informacijos sąrašas 5 d.). Atsižvelgiant į atsakovės veiklos specifiką ir informacijos turinį atsakovės informacija apie klientus, kuria dėl savo darbo funkcijų disponavo ir neteisėtai vėliau pasinaudojo ieškovas, atitinka ne tik bendruosius konfidencialios informacijos požymius, bet pagrįstai laikytina komercine paslaptimi, todėl ieškovo pareiga saugoti – neatskleisti, neperduoti, nenaudoti šios informacijos kyla ne tik iš darbo sutarties, bet ir iš įstatymo, o būtent – CK 1.116 straipsnio, Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo. Ieškovas pažeidė prisiimtą konfidencialumo pareigą ir neteisėtai komerciniais tikslais pasisavino atsakovės komercines paslaptis bei kitą konfidencialią informaciją ir ją perdavė / neteisėtai panaudojo pirmiausia „D.“ naudai, o per ją – tikėtina ir UAB L. naudai, o būtent – informaciją apie atsakovės klientus (ne tik klientų sąrašą, atstovų kontaktinius duomenis, bet ir informaciją apie kainas, bendradarbiavimo sąlygas). Tokiais veiksmais ieškovas pažeidė darbo sutarties 4.2 papunktį ir Konfidencialumo susitarimo nuostatas, DK 25 straipsnį, taip pat tokie veiksmai atitinka ir Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytą neteisėto komercinės paslapties atskleidimo ir panaudojimo atvejį. Dėl ieškovo kaltės nurodė, kad konkrečioje situacijoje nevertinant ieškovo kaltės prezumpcijos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą apie ieškovo tyčią, kurią indikuoja vien tai, kad UAB „L.“ direktorius, sužinojęs apie R. N. siunčiamus pasiūlymus, pirmiausia su ieškovu susisiekė mobiliojo ryšio priemonėmis; pasiteiravus, ar tikrai R. N. vykdo šiuos veiksmus ir siunčia pasiūlymus UAB „L.“ klientams, R. N. UAB „L.“ direktoriaus ironiškai pasiteiravo, ką šis mano apie jo pateiktus pasiūlymus. Neturėtų kilti abejonių, kad ieškovas suprato savo veiksmų neteisėtumą, jų neneigė, tačiau sąmoningai pasirinko toliau taip veikti. Dėl ieškovo pareigos mokėti netesybas nurodė, kad Susitarimo dėl konfidencialios informacijos 1.16 papunktyje numatyta, kad darbuotojas, pažeidęs prisiimtus ar iš jo kylančius įsipareigojimus, privalo sumokėti darbdaviui po 1 000 Eur minimalią baudą, kuri pripažįstama minimaliais neįrodinėtinais darbdavio nuostoliais. Darbo ginčo byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys ieškovo komunikavimą su 12 skirtingų UAB „L.“ klientų (bent vienas šių klientų – D. – buvo perviliotas). Nors pagal turimus duomenis komunikavimas buvo nevienkartinis ir kiekvienas jų galėtų būti vertinamas kaip savarankiškas konfidencialios informacijos panaudojimo atvejis, vis dėlto net jei informacijos neteisėto panaudojimo atvejus skaičiuoti apibendrintai kaip pasinaudojimą pavienio kliento duomenimis (kliento duomenų visuma), ieškovas įpareigotinas sumokėti 12 000 Eur baudą už Susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos pažeidimą (12 x 1 000 Eur).Ieškovas įrodinėja, kad nustačius net ir kelis skirtingus pažeidimus / informacijos panaudojimo atvejus, visais atvejais bendra bauda už visus pažeidimus turėtų apsiriboti 1 000 Eur, o ne taikoma kiekvienam pažeidimui atskirai. Toks ieškovo aiškinimais aiškiai nepagrįstas. Sutarties pažeidimas gali pasireikšti atskirais, tarpusavyje nesusijusiais ir netgi laike pakankamai nutolusiais veiksmais. Pagal ieškovo aiškinimą, jei ieškovas atlieka sutarties pažeidimą ir jam pritaikoma 1 000 Eur, tai po to ieškovui sąmoningai dar ir ne kartą pažeidus susitarimą (tapačiais ar kitokiais veiksmais) netesybų sąlyga kaip pasekmė už paskesnius pažeidimus jau nebūtų pritaikoma. Toks aiškinimas neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Netesybų samprata (kaip pasekmė už prievolės neįvykdymą ar netinkamą vykdymą) suponuoja, kad netesybos taikytinos kiekvieno prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju, kitaip netektų savo prasmės ir neužtikrintų paskirties. Dėl nuostolių atlyginimo nurodė, kad ieškovas pažeidė prisiimtą konfidencialumo pareigą neteisėtai komerciniais tikslais panaudodamas įmonės „D.“ naudai atsakovės komercines paslaptis, būtent – informaciją apie atsakovės klientus įskaitant, bet neapsiribojant informaciją apie klientą D. Atsakovė pastebėjo, kad dalies klientų, su kuriais darbo santykių metu pagal pareigas komunikavo ir kurių konfidencialia informacija (komercinėmis paslaptimis) disponavo ieškovas, pardavimų apimtys – užsakymai UAB „L.“ ėmė mažėti jau 2024 m. gegužės–birželio mėnesį, o akivaizdžiai užsakymų skaičius ėmė mažėti po darbo santykių su atsakovu pabaigos 2024 m. liepos 16 d. Atsakovės vertinimu, mažiausiai 12 klientų pardavimai reikšmingai sumažėjo nuo 2024 m. liepos mėn. lyginant su iki tol buvusiu lygiu. Sumažėjęs pajamų iš šių klientų lygis vertinant vidurkį nuo metų pradžios ir vidurkį nuo liepos mėn. sudaro mažiausiai 207 538,54 Eur (skaičiuojant pelningumo aspektu – vidutiniškai bent 14 091,86 Eur per 1 mėn. arba 42 275,60 Eur per 3 mėn. nuo darbo santykių su ieškovu nutraukimo). Konkrečiu atveju ieškovas ginčija pareigą sumokėti atsakovei prarastų pajamų (pelno) kompensaciją, sietiną su kliento D. praradimu, nurodydamas, kad nepateikti duomenys apie pajamas ir pelną iš prekybos su šia įmone. Nors šis klientas buvo vienas didžiausių UAB “L.” klientų, santykiai su juo pasibaigė 2024 m. gegužės mėn. Darbo ginčo medžiagoje atsakovė pateikė duomenis, kad vidutinė mėnesinė šio kliento apyvarta iki 2024 m. liepos mėn. (R. N. darbo santykių pabaigos) sudarė vidutiniškai 45524,14 Eur, apyvarta nuo 2024 m. liepos mėn. – 0. Todėl prarastos pajamos sudaro 45 424,14 Eur per mėn. arba 136 275,42 Eur už 3 mėn. (už laikotarpį iki kreipimosi į Darbo ginčų komisiją). Taikant UAB „L.“ pelningumo koeficientą (6,79 proc.) prarasto pelno dydis už 3 mėnesius sudaro 9 253,10 Eur. Pats ieškovas tiesiogiai dalyvavo parduodant prekes šiam klientui, todėl jam turi būti žinomos santykių su šiuo klientu pasibaigimo aplinkybės. Atsižvelgiant į tolimesnę eigą ir tai, kad klientą perėmė paties R. N. įmonė D., labiausiai tikėtina, kad bendradarbiavimo tarp UAB “L.” ir D. pabaigą išprovokavo (arba „sumodeliavo“) pats R. N. dar dirbdamas UAB “L.”, bet jau ruošdamasis darbo santykių nutraukimui bei savarankiškai veiklai iš UAB „L.“ perimtų klientų sąskaita (arba veiklai būsimo darbdavio UAB L. naudai). Kliento perėmimo faktą akivaizdžiai įrodo atsakovę atsitiktinai pasiekęs susirašinėjimas tarp D. ir D. Šie duomenys rodo, kad ieškovas ne tik pasinaudojo vidine UAB „L.“ informacija apie santykius su klientu, kontaktais, bet ir sudarė sąlygas įmonei D. atlikti nesąžiningos konkurencijos veiksmus – pervilioti klientą (el. b. 3 t., l. 63–75).Ieškovė UAB „L.“ patikslintu priešieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovus R. N. ir „D.“ nutraukti neteisėtus veiksimus – UAB „L.“ komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos apie A.; (duomenys neskelbtini); B. B. (duomenys neskelbtini); (duomenys neskelbtini) A.M.B.A.; (duomenys neskelbtini); D. D. E.; (duomenys neskelbtini) S. S.; (duomenys neskelbtini); J. D.; K. B.; (duomenys neskelbtini) K. K.; (duomenys neskelbtini); L. B.; (duomenys neskelbtini) L. T.; (duomenys neskelbtini) N. B. (duomenys neskelbtini); N. B. (duomenys neskelbtini); N. B. (duomenys neskelbtini) P. R.; (duomenys neskelbtini) H. R.; (duomenys neskelbtini) T. N. (duomenys neskelbtini), naudojimą (tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai per kitus asmenis) ir atskleidimą, bei turimą tokią informaciją sunaikinti (apylinkės teismo pastaba: UAB „L.” atstovė paaiškino, kad nebepalaiko reikalavimo įpareigoti atsakovus R. N. ir D. nutraukti neteisėtus veiksimus – UAB „L.“ komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos apie nurodytus juridinius asmenis, naudojimą (tiek tiesiogiai, tiek netiesiogiai per kitus asmenis) ir atskleidimą, bei turimą tokią informaciją sunaikinti (2025 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 55 sek., 46 min. 30 sek.); 2) priteisti ieškovei UAB „L.“ solidariai iš R. N. ir D. 49 126,70 Eur nuostolius, patirtus UAB “L.” negautų pajamų ir D. neteisėtos naudos forma; 3) priteisti ieškovei UAB „L.“ iš R. N. 96 000 Eur prarastų pajamų dėl nuolaidos J. (P.); 4) priteisti ieškovei UAB „L.“ iš R. N. už nekonkuravimo susitarimo laikymąsi sumokėtą 7 856,06 Eur kompensaciją ir atlyginti 5 506,38 Eur su tuo susijusius nuostolius (2 744,45 Eur gyventojų pajamų mokestį, 2 532,12 Eur ir 229,84 Eur įmokas BĮ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos); viso – 13 362,44 Eur; 5) priteisti 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo reikalavimo sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.Nurodė, kad R. N. 2023 m. balandžio 14 d. sudaryta darbo sutartimi buvo įdarbintas UAB „L.“ pardavimų vadybininku. Jo pagrindinės darbo funkcijos buvo bendravimas su (duomenys neskelbtini) rinkoje veikiančiais fiziniais ar juridiniais asmenimis pardavimo klausimais, tiek naujų klientų paieška (parduodant kurą šildymui, medžio pjuvenų briketus ar pjuvenų granules, kitas prekes), tiek ryšių su esamais bendrovės klientais palaikymas, pardavimų organizavimas, komercinių klausimų sprendimas ir kt. Dėl savo funkcijų ir atliekamo darbo pobūdžio R. N. buvo prieinama UAB „L.“ informacija, atitinkanti tiek konfidencialios informacijos, tiek komercinės paslapties kriterijus. Būtent dėl to į R. N. darbo sutartį buvo įtrauktos sąlygos dėl konfidencialios informacijos apsaugos bei sudarytas papildomas susitarimas dėl konfidencialios informacijos saugojimo. Darbo sutarties 4.2 papunkčiu R. N. įsipareigojo tiek Darbo sutarties vykdymo metu, tiek po darbo santykių pasibaigimo tiek asmeniniais, tiek komerciniais tikslais nenaudoti ir neatskleisti tretiesiems asmenims darbdavio konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių, kurios yra aptartos ir nustatytos Konfidecialumo susitarime. R. N. papildomai 2024 m. balandžio 14 d. sudarytu susitarimu dėl konfidencialios informacijos saugojimo įsipareigojo saugoti sužinotą ar gautą konfidencialią informaciją ir imtis reikiamų priemonių, kad konfidenciali informacija nebūtų prieinama ir atskleista jokiems tretiesiems asmenims (1.7. p.); „<...> užtikrinti visos jam žinomos ir (ar) patikėtos konfidencialios informacijos slaptumą, nenaudoti konfidencialios informacijos nei savo, nei bet kokių trečiųjų asmenų naudai, neatskleisti tokios informacijos kitiems asmenims <...>“ (Susitarimo dėl konfidencialios informacijos saugojimo 4.1.10 p.). Taip pat darbuotojas įsipareigojo pasibaigus darbo sutarčiai neatskleisti, neplatinti ir nepasilikti konfidencialios informacijos (Susitarimo dėl konfidencialios informacijos saugojimo 4.1.14 p.). Atsakovė 2023 m. balandžio 17 d. pasirašytinai supažindino R. N. su pardavimo vadybininko pareiginiais nuostatais, kuriais R. N. prisiėmė pareigą griežtai laikytis konfidencialios informacijos slaptumo reikalavimų, pasižadėjo ir įsipareigojo neatskleisti žodžiu, raštu ar kitokiu pavidalu jokios dalykinės, finansinės bei kitokios informacijos, su kuria jis buvo supažindintas arba ji tapo prieinama ir žinoma užimant šias pareigas (Pardavimo vadybininko pareiginių nuostatų 2 dalies 25 punktas, 4 dalies 52 punktas). R. N. dirbdamas pardavimų vadybininku buvo atsakingas už komunikaciją su daugiau nei 60 klientų – (duomenys neskelbtini) veikiančių įmonių, kurioms UAB „L.“ tiekė prekes. Į R. N. funkcijas įėjo komunikavimas su klientais, prekių siūlymas, pardavimo organizavimas, komunikavimas dėl atsiskaitymų. Todėl jam buvo prieinama informacija apie komercinių santykių su šiais asmenimis faktą, pobūdį, turinį, klientų poreikius (konkrečius perkamus produktus), pardavimo kainas, pardavimo savikainą, prekių tiekimo mechanizmą, tiek buvusią, tiek numatomą bendradarbiavimo su atskiru subjektu apimtį, kontaktinius už užsakymų priėmimą / derinimą atsakingus asmenis. Tad R. N. įgyta informacija neapsiribojo vien pavadinimais ir bendro pobūdžio kontaktine informacija, bet apėmė specifinę su konkrečiais klientais susijusią informaciją, gautą dėl susiformavusių verslo ryšių pagrindu, kurios turėjimas ir naudojimas suteikia papildomą komercinį pranašumą ateityje tiek užmezgant, tiek palaikant dalykinius santykius su atitinkamais subjektais. Atsakovės veikla yra orientuota į (duomenys neskelbtini) rinką, prekės teikiamos (duomenys neskelbtini) veikiantiems klientams, todėl atsakovės klientų (esamų ar potencialių) ratas yra itin specifinis, atitinkamai klientų (tiek esamų, tiek potencialių) sąrašas nėra viešai prieinamas ar lengvai numanomas. R. N., be kita ko, tapo prieinama ir informacija apie atsakovės tiekėjus, iš kurių užsakomos prekės buvo siūlomos (duomenys neskelbtini) klientams. 2024 m. liepos 11 d. R. N. pateikė prašymą nutraukti su juo sudarytą darbo sutartį. Darbo santykių pabaiga įforminta 2024 m. liepos 16 d. Jau 2024 m. liepos 22 d. ieškovas įsidarbino UAB L. – įmonėje, esančioje tiesioginiu UAB „L.“ konkurentu. Po darbo santykių su R. N. pasibaigimo UAB „L.“ tapo žinoma, kad R. N. prisistatydamas kaip (duomenys neskelbtini) įmonės D. atstovas komunikuoja su (duomenys neskelbtini) veikiančiais klientais, su kuriais komunikavo kaip UAB „L.“ pardavimų vadybininkas, siūlydamas jiems analogiškas prekes, už kurių pardavimą (duomenys neskelbtini) rinkoje R. N. buvo atsakingas dirbdamas „L.“. Spręstina, kad R. N. pažeidė įsipareigojimą nepasilikti, nenaudoti ieškovės konfidencialios informacijos (komercinių paslapčių) – atsakovas R. N. pats / per įmonę D. naudoja ieškovės konfidencialią informaciją apie klientus (duomenys neskelbtini) – informaciją apie bendradarbiavimo faktą ir tai, kad konkretus subjektas turi interesą įsigyti specifines prekes, kontaktinę informaciją, bendradarbiavimo su UAB “L.” sąlygas siekiant iš esmės pervilioti šiuos klientus, tokiu būdu, be kita ko, atlikdamas ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus. Darbo ginčų komisija 2024 m. lapkričio 27 d. pripažino, kad tokiais veiksmais atsakovas R. N. padarė Darbo sutarties 4.2 p. ir Susitarimo dėl konfidencialios informacijos 1.6, 4.1.10, 4.1.14 papunkčių pažeidimus ir priteisė ieškovei 12 000 Eur baudą už Susitarimo dėl konfidencialios informacijos pažeidimą 12 klientų atžvilgiu (C. N., B. B., (duomenys neskelbtini), T. G., (duomenys neskelbtini) T. N. (duomenys neskelbtini) (B. W.), (duomenys neskelbtini) M. M. M., D. F. N., D., (duomenys neskelbtini)) (po 1 000 Eur už kiekvieną klientą). Atsižvelgiant į tai, kad R. N. taip pat inicijavo darbo ginčą, DGK sprendimas šioje dalyje nėra įsiteisėjęs ir ginčas šioje dalyje nagrinėjamas šioje byloje iš esmės. Ieškovės nuomone, vertinant faktines bylos aplinkybes yra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tiesiogiai ar prisistatydamas D. vardu kreipėsi / bandė kontaktuoti siūlydamas prekes visiems klientams, kurių duomenis ieškovas turėjo dėl darbo santykių su atsakove. UAB „L.“ tiekimas organizuojamas ne tiesiogiai tarp UAB „L.“ ir konkretaus kliento, o per tarpininką, nesudaro pagrindo nepripažinti šių subjektų UAB „L.“ klientais. (duomenys neskelbtini) įsteigta įmonė D. veikia išimtinai kaip UAB “L.” atstovas (agentas) / įgaliotas tarpininkas, kuris išmuitina prekes ir jas perduoda galutiniam gavėjui. D. veikla išimtinai susijusi tik su tarpininkavimu UAB “L.”, kitų tiekėjų prekėmis ji savarankiškai neprekiauja. Atitinkamai, kas neabejotinai žinoma ir R. N., su klientais derasi, kainas, kitas sąlygas nustato tik UAB „L.“, tuo tarpu D. klientų paieška neužsiima, derybų neveda, įtakos kainai ir kitoms sąlygoms neturi, visa rizika dėl kainų pokyčių ir kitokio sąlygų pasikeitimo tenka UAB „L.“. Teismui yra pateiktas vidinis komunikavimas dėl užsakymų tvirtinimo / vykdymo eilei klientų, įskaitant – dalyvaujant ir R. N. kaip UAB „L.“ pardavimų vadybininkui, kuris pagrindžia, kad UAB „L.” procesiniuose dokumentuose nurodytos įmonės ne tik buvo (yra) atsakovės klientais, bet ir tai, kad R. N. ši aplinkybė buvo ir yra akivaizdžiai žinoma, nes ieškovas kaip atsakovės darbuotojas pardavimų vadybininkas derino prekių tiekimo užsakymo vykdymą, D. sąskaitų išrašymą šiems klientams. Susitarime dėl konfidencialios informacijos saugojimo šalys apibrėžė, kad konfidenciali informacija apima ne tik informaciją apie įmonės klientus, bet ir verslo partnerius, taip pat informacija apie trečiuosius asmenis ar susijusi su trečiaisiais asmenimis, kurią Darbuotojas sužinojo atlikdamas savo darbo funkcijas pagal Darbo sutartį (Susitarimo 1.1.1 papunktis). Tretieji asmenys Susitarime apibrėžiami kaip (1.5 papunktis) fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie gali būti tiek su įmone sudarę sutartis, tiek jų nesudarę, tačiau jų vykdoma veikla tiesiogiai ar netiesiogiai susijusi su įmone ar klientais, ir dėl minėtų santykių kyla poreikis saugoti informaciją tiek apie jų vykdomą veiklą, tiek apie tos veiklos rezultatus. Todėl net jei ieškovui kyla kokių nors abejonių dėl to, ar (duomenys neskelbtini) ūkio subjektai, kuriems UAB „L.“ tiekia prekes per savo agentą (tarpininkai), yra UAB „L.“ klientai, šie asmenys bet kuriuo atveju patektų į „trečiųjų asmenų“ Susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos kontekste, todėl informacija apie santykius su šiais subjektais laikytina konfidencialia. Argumentavo, kad R. N. atskleidė ir per savo valdomą D. panaudojo ne tik informaciją apie atsakovės klientus, bet ir tiekėjus. Tą leidžia spręsti eksporto iš (duomenys neskelbtini) deklaracijos, rodančios D. vykdytą importą iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) (nors nei 2022, nei 2023 ir net 2024 m. pirmoje pusėje tokio importo nebuvo, nuo 2024 m. rugsėjo mėn. D. pradėjo tiesiogiai importuoti prekes iš tų pačių tiekėjų); Atsakovės nuomone, UAB “L.” turi pagrindo įtarti, kad R. N. konfidencialią informaciją apie atsakovės klientus ir tiekėjus atskleidė bei panaudojo ne tik D. naudai / veikdamas per šią įmonę, bet ir savo darbdavio UAB „L.“ naudai, pas kurį įsidarbino netrukus po darbo santykių UAB „L.“ pabaigos. Tai leidžia spręsti taip pat viešai prieinami eksporto iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) duomenys, nors remiantis viešai prieinama informacija UAB L., iki tol nevykdžius importo ir (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini), per 2024 liepos–rugpjūčio mėn. tokio eksporto apimtis ženkliai padidėjo. Pažymėjo, jog vadovaujantis klientų atskleista žodine informacija atsakovės klientams D. buvo siūlomos UAB L. žymenimis pažymėtos prekės, kas leidžia spręsti, kad D. siekdama perimti atsakovės klientus veikė kaip tarpininkas / agentas, o galutinis nesąžiningos konkurencijos veiksmų naudos gavėjas galėjo būti UAB L.Atsakovės įsitikinimu, nepriklausomai nuo to, kaip būtų vertinamas susitarimo dėl nekonkuravimo galiojimas ir privalomumas R. N., atsakovės teisė reikalauti nutraukti neteisėtus veiksmus, pasireiškiančius neteisėtu konfidencialios informacijos (komercinės paslapties) naudojimu, kyla ir iš konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties apsaugos teisinių santykių. Kaip minėta, ieškovas R. N. 2024 m. balandžio 14 d. sudarytu susitarimu dėl konfidencialios informacijos saugojimo įsipareigojo nenaudoti konfidencialios informacijos nei savo, nei bet kokių trečiųjų asmenų naudai, neatskleisti tokios informacijos kitiems asmenims <...>“ (Susitarimo dėl konfidencialios informacijos saugojimo 4.1.10 papunktis), taip pat įsipareigojo pasibaigus darbo sutarčiai neatskleisti, neplatinti ir nepasilikti konfidencialios informacijos (Susitarimo dėl konfidencialios informacijos saugojimo 4.1.14 papunktis). Konkrečiu atveju R. N. pažeidė draudimą naudoti, taip pat draudimą atskleisti atsakovės konfidencialią informaciją. Tokie ieškovo veiksmai jau sukėlė atsakovei neigiamas pasekmes (turtinius nuostolius). Tačiau ieškovo elgesys leidžia spręsti, kad ieškovas neketina atsisakyti neteisėtos veiklos ir toliau ketina naudoti atsakovės konfidencialią informaciją savo ir (duomenys neskelbtini) įmonės D. naudai, todėl yra pagrindas reikšti reikalavimą įpareigoti ieškovą nutraukti neteisėtus veiksmus. Ieškovas atsakovės komercines paslaptis panaudojo ne savitiksliai, o veikdamas (duomenys neskelbtini) įmonės D. vardu, siūlydamas atsakovės klientams analogiškas prekes, siekdamas šiuos klientus pervilioti, taigi – siekiant nesąžiningai konkuruoti su atsakove. Tokiu būdu laikytina, kad R. N. kartu su (duomenys neskelbtini) įmone D. taip pat atliko veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai (Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas) – informacijos, kuri yra kito ūkio subjekto komercinė paslaptis, naudojimą, perdavimą, skelbimą be šio subjekto sutikimo, taip pat tokios informacijos gavimą iš asmenų, neturinčių teisės šios informacijos perduoti, turint tikslą konkuruoti, siekiant naudos sau arba padarant žalą šiam ūkio subjektui. Kita vertus, vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais, informacija, kuri neatitinka komercinei paslapčiai kvalifikuoti nustatytų formaliųjų kriterijų, bet kuriuo atveju gali patekti į konfidencialios informacijos sąvoką ir bet kuriuo atveju yra saugoma Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016, 50 punktas).Dėl nuostolių atlyginimo nurodė, kad bent du klientai – D. F. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) T. N. (duomenys neskelbtini), patvirtino, kad ne tik yra gavę R. N. / D. pasiūlymų, bet ir yra įsigiję prekių (konkrečios tokių pirkimų apimties ieškovui neteikiant tokių duomenų atsakovė nustatyti neturi galimybės). Kita vertus, pardavimų pokyčiai rodo, kad nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2025 m. kovo vertinant pardavimų vidurkius atsakovės prarastos pajamos iš prekybos su D. F. (duomenys neskelbtini) sudaro 23 620,62 Eur. Atsakovės įtarimus dėl kliento D. perviliojimo patvirtino atsitiktinai atsakovei persiųstas D. susirašinėjimas su D., kuriuo buvo sprendžiami D. sąskaitų apmokėjimo klausimai. Vertindamas pardavimų duomenis atsakovė nustatė eilę klientų, kurių atžvilgiu pardavimai sumažėjo (arba visai nutrūko) lyginant pardavimų vidurkį per 12 mėn. iki 2024 m. liepos mėn. (R. N. darbo santykių pasibaigimo) ir nuo 2024 m. liepos mėn. Atsakovė turi pagrindo spręsti, kad tam neabejotinai turėjo įtakos R. N. ir D. neteisėta veika. Atsakovės pateiktoje lentelėje iliustruojamas tokių pardavimų atskiriems klientams pokytis, leidžiantis daryti išvadas apie nuostolius, patirtus dėl R. N. pareigos saugoti / neatskleisti konfidencialios informacijos (komercinių paslapčių) pažeidimo (duomenys atnaujinti iki 2025 m. kovo mėn.). Negautų pajamų, apskaičiuotų už 3 mėn. po R. N. darbo santykių pabaigos, iš santykių su klientu D., atlyginimo klausimą išsprendė Darbo ginčų komisija 2024 m. lapkričio 27 d. sprendimu, minėtoje reikalavimo dalyje ginčas nagrinėjamas iš esmės pagal R. N. ieškinį, todėl papildomai šioje dalyje reikalavimas atskirai nėra reiškiamas (palaikomi atsikirtimai, pareikšti UAB „L.“ atsiliepime į R. N. ieškinį).Pažymėjo, kad likusių sąraše nurodytų klientų dalyje nuostolių atlyginimo klausimo DGK nesprendė nebuvus tiesioginių rašytinių įrodymų apie ieškovo pažeidimą šių klientų atžvilgiu (dėl pažeidimų klientų H. T. & B. A/S, N. B. B., N. B. B., D. atžvilgiu DGK priteisė po 1 000 Eur netesybų už susitarimo dėl konfidencialumo pažeidimą). Kita vertus, esant tokiems rašytiniams duomenims atsakovė turėtų teisę reikalauti priteisti bent po 1 000 Eur už kiekvieną pažeidimą kaip minimalius neįrodinėtinus nuostolius remiantis Susitarimo dėl konfidencialios informacijos apsaugos 1.17 papunkčiu. Todėl šią sumą laiko minimalia kiekvieno pažeidimo nuostolių atlyginimo suma, priteistina iš R. N.. Taip pat tokiais atvejais nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti jam priteisti naudą, kurią neteisėtai, pasinaudodamas atsakovės komercinėmis paslaptimis, gavo konkrečiu atveju D.. Vadovaujantis Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais atsakovė turi teisę reikalavimą tiek dėl neteisėtų veiksmų nutraukimo, tiek padarytos žalos atlyginimo reikšti ir šią informaciją neteisėtai iš R. N. įgijusiai bei nesąžiningos konkurencijos veiksmus atlikusiai D. Atsakovė neturėdama duomenų apie įmonės D. iš santykių su perviliotais klientais gautas pajamas negali apskaičiuoti ir pareikšti reikalavimo dėl neteisėtai gautos naudos priteisimo remdamasi paties D. pardavimų duomenimis. Visgi konkrečiu atveju atsakovė turi pagrindą spręsti, kad sumažėję atakovės pardavimai buvo sąlygoti to, kad klientus perėmė ir naudą iš pardavimų gavo D., atitinkamai, nesant kitokių duomenų D. tiesiogiai gautą naudą vertina pagal atsakovės prarastų pajamų dydį. Pažymi, kad R. N. veikė tyčia: UAB „L.“ direktorius, sužinojęs, jog po darbo santykių pasibaigimo R. N. siunčia analogiškų prekių, už kurių pardavimą buvo atsakingas dirbdamas UAB „L.“, pasiūlymus, susisiekė su ieškovu mobiliojo ryšio priemonėmis. Pasiteiravus, ar tikrai R. N. vykdo šiuos veiksmus ir siunčia pasiūlymus UAB „L“ klientams, R. N. UAB „L.“ direktoriaus D. M. ironiškai pasiteiravo, ką šis mano apie jo pateiktus pasiūlymus. Taigi, nekyla abejonių, kad ieškovas suprato savo veiksmų neteisėtumą ir jų neneigė. Pastebėjo, kad R. N. savo veiklos nenutraukė net ir buvusiam darbdaviui kreipųsis į ieškovą raštu, taip pat inicijavus teisinį procesą darbo ginčų komisijoje, kas rodo, kad ieškovas veikia sąmoningai, tiesiogine tyčia. Todėl D. yra R. N. valdoma įmonė ir atsakovės komercinės paslaptys naudojamos būtent per šią įmonę jai gaunant iš to naudą, laikytina, kad D. kaltė taip pat pasireiškia tyčiniais veiksmais. Dėl prarasto pelno iš santykių su klientu J. (P.) nurodė, kad, kaip minėta, R. N. padarė Darbo sutarties 4.2 papunkčio ir Susitarimo dėl konfidencialios informacijos 1.6, 4.1.10, 4.1.14 papunkčių pažeidimą dalies klientų įskaitant J. atžvilgiu. Atsakovės manymu, šis atsakovo pažeidimas – komunikavimas su klientu J. siūlant bendradarbiauti – sąlygojo atsakovei turtinius nuostolius – prarado 96 000 Eur pajamų / pelno. Siekiant išsaugoti klientą atsakovė buvo priversta sumažinti kainą 12 Eur už toną likusiam suplanuotam 8 000 tonų kiekiui (nuo anksčiau sulygtos kainos), kas sudaro 96 000 Eur bendrą kainos sumažinimą. Teismui pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad klientas inicijavo kainos peržiūrą likusiam užsakymo kiekiui būtent dėl to, kad R. N. kreipėsi į klientą nurodydamas, kad gali pasiūlyti “konkurencingesnę” kainą nei UAB “L.” („Žinau, kad perki medinius briketus iš D. A. (L.). Norėčiau pasiūlyti tau konkurencingesnę kainą“ <..>). Pateiktas susirašinėjimas tiesiogiai įrodo, kad ieškovas teikė ne bet kokį siūlymą bet kokiam atsitiktiniam adresatui, o kreipėsi būtent į UAB “L.” klientą teikdamas jam siūlymą, parengtą vertinant ieškovo žinomas aplinkybes apie bendradarbiavimo sąlygas – tikslu šį klientą pervilioti. Jei ieškovas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų ir pasinaudojęs atsakovės konfidencialia informacija, atsakovė būtų galėjusi įvykdyti užsakymą ankstesne sutarta kaina neprarasdama 96 000 Eur užsakymo pajamų (grynojo pelno). Už šiuos nuostolius tiesiogiai yra atsakingas R. N.. Visgi 2023 m. balandžio 18 d. susitarimu dėl nekonkuravimo R. N. įsipareigojo tiek susitarimo galiojimo metu, tiek vienerius metus po darbo bendrovėje UAB „L.“ pabaigos neužsiimti, nesiversti ta pačia veikla, kurią atliko užimdamas savo pareigas UAB „L.“. Taip pat šiuo susitarimu sulygta, kad darbuotojas neturi teisės dirbti konkuruojančiose su bendrove įmonėse ar versluose, veikiančiuose toje pačioje srityje kaip bendrovė, pagal darbo, autorines ar paslaugų teikimo sutartis, taip pat neturi teisės juos konsultuoti, steigti, turėti tokiose įmonėse ar versluose akcijų, pajų, dalių ar kitaip dalyvauti tokių konkuruojančių įmonių ar verslų veikloje ir kt. (susitarimo dėl nekonkuravimo 1, 2 punktai). Faktiniai duomenys patvirtina, kad ieškovas prisidengdamas D. vykdo analogišką veiklą ir naudodamasis atsakovės komercinę paslaptį sudarančią informacija teikia pasiūlymus atsakovės klientams (iš šių laiškų (su prekių asortimentu) galima identifikuoti, kad D. veikia toje pačioje srityje kaip ir UAB „L.“, t. y. parduoda kurą šildymui, medžio pjuvenų briketus, pjuvenų granules D. rinkos dalyviams), tokiu būdu pažeisdamas ne tik draudimą naudoti atsakovės konfidencialią informaciją (komercines paslaptis), bet ir nekonkuravimo susitarimą. Paaiškino, kad UAB „L.“ už laikotarpį nuo darbo santykių su R. N. pradžios iki darbo santykių pabaigos kiekvieną mėnesį ieškovui mokėjo nekonkuravimo kompensaciją, sudarančią 40 proc. dydžio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio sumą. Atsižvelgiant į tai, kad darbo santykiai su ieškovu pasibaigė 2024 m. liepos 16 d., dalis kompensacijos už nekonkuravimo susitarimu prisiimtų įsipareigojimų laikymąsi (iki 2024 m. liepos 16 d.) buvo išmokėta kartu su galutiniu darbo užmokesčiu, o kita dalis – už nekonkuravimo susitarimo laikymąsi po darbo santykių pabaigos iki liepos pabaigos – buvo išmokėta 2024 m. rugpjūčio 8 d. (mokėjimo paskirtis: atlyginimas už nekonkuravimą 2024/07 mėn.). Atsakovės vykdyti mokėjimai rodo, kad atsakovė rimtai vertino nekonkuravimo susitarimą ir siekė jo galios pilna apimtimi.Pažymėjo, kad ieškovas per visą darbo santykių laikotarpį nė karto nereiškė pretenzijų dėl to, kad mokama kompensacija skaičiuojama netinkamai, jos dydis nepakankamas ir pan. Todėl atsakovė turėjo pagrįstą lūkestį, kad šalių susitarimas yra galiojantis ir ieškovas jo laikysis, ypač vertinant ir tai, kad darbo santykių metu šalims, taigi įskaitant ir darbuotojui, taikomas ir DK 24 straipsnis, reikalaujantis veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise (1 p.), darbdaviui priklausančias darbo priemones naudoti darbo reikmėms (4 p.) (priklausomai nuo darbo specifikos darbo priemone laikytina ir informacija); vengti interesų konflikto (5 p.). Bet kuriuo atveju iki darbo sutarties nutraukimo Susitarimas dėl nekonkuravimo nebuvo nutrauktas ar pakeistas. Tačiau pasibaigus darbo santykiams ieškovas vienašališkai atsisakė nekonkuravimo susitarimo, už nekonkuravimo susitarimo laikymąsi 2024 m. liepos mėnesį (nuo darbo santykių pabaigos iki liepos pabaigos) pervestą sumą atsakovei vienašališkai grąžino tą pačią dieną (mokėjimo paskirtis: grąžinimas). Tokiu būdu ieškovas vienašališkai atsisakė po darbo laikytis tarp šalių sudarytos sutarties ir akivaizdžiai pademonstravo, kad neketina laikytis nekonkuravimo įsipareigojimų. Atkreipė dėmesį į tai, kad laikotarpiu nuo ieškovo darbo santykių pradžios 2023 m. balandžio 14 d. iki 2024 m. liepos 16 d. už nekonkuravimo susitarimo laikymąsi UAB „L.“ R. N. sumokėjo 7 856,06 Eur kompensaciją ir patyrė išlaidas: 2 744,45 Eur gyventojų pajamų mokestį, 2532,12 Eur ir 229,84 Eur įmokas BĮ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. DGK vertino, kad darbdavys netinkamai vykdė pareigas, susijusias su nekonkuravimo kompensacijos mokėjimu darbuotojui. Su tokiu vertinimu atsakovė nesutinka. Kita vertus, net jei būtų vertinama, kad nekonkuravimo kompensacija, kuri buvo mokama darbuotojui visą darbo santykių galiojimo trukmę, yra nepakankamo dydžio ir dėl to Nekonkuravimo susitarimas nesukėlė darbuotojui pareigų, laikytina, kad šis priedas R. N. buvo išmokėtas be jokio teisėto pagrindo ir susidariusi permoka turi būti grąžinama darbdaviui. Atsižvelgiant į tai reiškiamas reikalavimas grąžinti sumokėtą kompensaciją ir atlyginti su tai susijusias išlaidas (el. b. 6 t., l. 108–123).UAB “L.” 2025 m. lapkričio 18 d. pareiškimu dėl priešieškinio reikalavimo sumažinimo prašo iš R. N. priteisti 84 821,76 Eur prarastų pajamų dėl nuolaidos klientui J. (P.). Pareiškime dėl priešieškinio reikalavimo sumažinimo nurodė, kad pagal faktinius pardavimų duomenis iš 8 000 tonų nuo kainos sumažinimo 2024 m. lapkričio 11 d. faktiškai iki šiol patiekta yra 7 068,48 tonų. Sutartis nėra baigta vykdyti likęs su klientu sutartas kiekis bus patiektas ateityje. Tačiau šioje proceso stadijoje reikalavimo suma atsižvelgiant į faktinį po kainos sumažinimo pateiktą kiekį: 7 068,48 x 12 = 84 821,76 Eur. Pardavimų apimtis ir įkainį (įskaitant jo pokytį 2024 m spalio–lapkričio mėnesį) patvirtina atnaujintas pardavimų registras (pardavimų suvestinė iš apskaitos). Siekiant neapkrauti bylos pertekline pasikartojančia informacija teikiamos kelios pardavimo sąskaitos, atspindinčios pardavimus ir taikytas kainas iki ir po jos sumažinimo (el. b. 9 t., l. 160–163).Atsakovas R. N. atsiliepimu į patikslintą ieškinį prašė: 1) atmesti priešieškinį; 2) pripažinti, kad nepažeidė konfidencialumo įsipareigojimų bendraudamas su (duomenys neskelbtini) juridiniais asmenimis, ir netenkinti UAB „L.“ reikalavimų dėl baudų priteisimo pagal Susitarimo Nr. 24 dėl konfidencialios informacijos saugojimo 1.16 papunkčio (Darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje dėl 12 000 Eur baudos priteisimo už Susitarimo dėl konfidencialios informacijos 1.16 papunkčio pažeidimą); 3) pripažinti, kad nepadarė žalos UAB „L.“ bendraudamas su (duomenys neskelbtini) įmone D. ir netenkinti UAB „L.“ reikalavimų priteisti jos nurodomų negautų pajamų iš šios įmonės (Darbo ginčų komisijos sprendimas dalyje dėl 9 253 Eur nuostolių priteisimo); 4) pripažinti 2023 m. balandžio 18 d. „Susitarimą dėl nekonkuravimo Nr. 24“ negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento); 5) priteisti iš UAB „L.“ visas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad UAB „L.“ nurodė, kad (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų, kurie perka kietojo kuro gaminius, kontaktinė informacija yra UAB „L.“ komercinė paslaptis (konfidenciali informacija). Kaip nurodė savo ieškinyje, visa tokia kontaktinė informacija yra viešai prieinama, nurodė šaltinius, kuriuose ji viešai skelbiama. To neginčija ir UAB „L.“. Todėl vieša informacija, kurią gali rasti bet kuris asmuo, negali būti pripažinta komercine paslaptimi (konfidencialia informacija). UAB „L.“ nurodo, kad buvo atsakinga už „tiek naujų klientų paiešką“, „tiek ryšių su esamais bendrovės klientais palaikymą“. Ieškovas pažymi, kad kaip ne kartą nurodė byloje, tai netiesa, jokios informacijos apie jokius neva esamus klientus UAB „L.“ neturėjo ir jam neperdavė. Ankstesniuose procesiniuose dokumentuose UAB „L.“ taip pat kartojo apie „esamus klientus“ jam įsidarbinant ir jos „ilgamečius“ ryšius su klientais (duomenys neskelbtini) ir pan. Jokių ilgamečių klientų UAB „L.“ (duomenys neskelbtini) neturėjo, bent jau jam tokios informacijos niekada neperdavė. Nors ne kartą tai nurodė procesiniuose dokumentuose, UAB „L.“ vis kartoja šiuos melagingus teiginius ir, aišku, nepateikia jokių įrodymų. Tas pats pasakytina apie naujus UAB „L.“ teiginius patikslintame priešieškinyje, kad neva atskleidė ir tiekėjų informaciją; UAB „L.“ jų neįvardija, matyt, todėl, kad jų informacija irgi viešai prieinama. Jam niekada nebuvo atskleisti tiekėjų kontaktiniai duomenys, nebuvo supažindintas su UAB „L.“ prekių kainų apskaičiavimo metodika, ar naudojama nuolaidų sistema, juo labiau tikrai nebuvo supažindintas su jokiais ruošiamais komerciniais pasiūlymais tiekėjams ar verslo partneriams, niekada nebuvo informuotas apie jokias darbdavio ruošiamas ar planuojamas sudaryti sutartis, juo labiau sutarčių sąlygas ir t. t. Pabrėžė, jog tai, kad R. N. naudojosi savo sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ir žiniomis, negali būti laikoma komercinės paslapties ar konfidencialios informacijos atskleidimu. Pasikartojo, kad jokios informacijos apie jokius neva „esamus“ UAB „L.“ klientus jam darbdavys įsidarbinant neperdavė. Vadovaujantis teismų praktika ir CK 1.116 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalies 2 ir 3 punktais komercinė paslaptis – tai nevieša, viešai visiems neprieinama informacija, o ne vien juridinio asmens pavadinimas ar bendro pobūdžio kontaktinė informacija; vien viešai skelbiama ir visiems prieinama informacija, kuri yra žinoma arba ją galima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija, negali būti laikoma komercine paslaptimi. UAB „L.“ parengtas konfidencialumo susitarimas, kurio pažeidimu yra kaltinamas, nustato, kad viešai prieinama informacija, tame tarpe, apie klientus ir tiekėjus, nėra konfidenciali informacija (Susitarimo Nr. 24 dėl konfidencialios informacijos saugojimo 1.1 ir 1.1.2 punktai ir šio susitarimo Priedo Nr. 1 „Konfidencialios informacijos sąrašas“ 5.2 papunktis). Pastebėjo, kad UAB „L.“ reikalauja „įpareigoti“ R. N. „nutraukti neteisėtus veiksmus – UAB „L.“ komercinių paslapčių ir konfidencialios informacijos apie (apie 60 (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų) naudojimą ir atskleidimą, bei turimą tokią informaciją sunaikinti“, Kokią konkrečiai informaciją turėtų nenaudoti, UAB „L.“ nenurodo. Kokią informaciją turėtų sunaikinti, UAB „L.“ nenurodo. Mano, civiliniame procese apskritai negalima reikalauti įgyvendinti tai, kas neįvardijama ir tai, ko neįmanoma įvykdyti. Dėl prašomų priteisti 49 126,70 Eur nuostolių „negautų pajamų“ ir „neteisėtos naudos forma“ nurodė, kad patikslintame ieškinyje UAB „L.“ pateikia naują reikalavimą. UAB „L.“ prašo priteisti 49 126,70 Eur nuostolių „negautų pajamų“ ir „neteisėtos naudos forma“. „Negautų pajamų“ „paskaičiavimą“ UAB „L.“ pateikia lentele patikslinto ieškinio 44 punkte. Gautos „neteisėtos naudos“ paskaičiavimų ar pagrindimų UAB „L.“ nepateikia. Nurodomas sumas UAB „L.“ grindžia tik savo žodžiais, kad neva prekyba su lentelėje nurodytais 14 (duomenys neskelbtini) juridiniais asmenimis sumažėjo ar nebevyko. Prieštaringai UAB „L.“ vienur lentelėje nurodo, kad prieš tai net nuo 2013 m., kitur nurodo, kad nuo 2023 m. liepos mėnesio prekyba vyko. UAB „L.“ prieštaringai vienur pateikia duomenis, kad pardavimai po 2024 m. liepos mėnesio nebevyko, pagal kitus pateikiamus duomenis – vyko, pateikia „pardavimų“ skaičius ar „grynojo pelno“ skaičius, kurių niekaip nepagrindžia jokiais įrodymais. Dalis reikalaujamų nuostolių įvardijami „minimalia neįrodinėtina nuostolių suma 1000 Eur“ arba „100 Eur bauda“. Sunku suprasti, ar prašoma priteisti nuostolius ar baudą, ar abu. Reikalavimo dėl baudų priteisimo patikslintame ieškinyje atsisakoma, jo tarp ieškinio dalyko nebėra, reikalaujama tik nuostolių „negautų pajamų“ ir „neteisėtos naudos forma“, o lentelėje nurodo baudas. Tačiau bet kokiu atveju ši painiava nekeičia esmės, kad UAB „L.“ nepateikia jokių savo „paskaičiavimą“ pagrindžiančių įrodymų. Kaip ne kartą nurodė procesiniuose dokumentuose, jokių pirkimo–pardavimo sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, važtaraščių, perdavimo–priėmimo aktų, apmokėjimo dokumentų, tiekimo dokumentų ir pan. atsakovė UAB „L.“ į bylą nepateikė. Todėl turi pagrįstą įtarimą, kad jos pateikiami teiginiai ir minėtoje lentelėje pateikiami „paskaičiavimai“ yra melas. Procesine prasme tai reiškia, kad UAB „L.“ nepagrindė ir neįrodė savo reikalavimų. Be to, UAB „L.“ nepateikia jokių įrodymų, kad neva dėl jo kaltės sumažėjo kažkokie jos pardavimai. Bet kokie kieto kuro pardavimai apskritai priklauso nuo sezoniškumo, rinkos aplinkybių, ekonominių priežasčių, galiausiai – pardavimų vadybininko profesionalumo, įgūdžių ir žinių, kaip pardavėjas bendrauja su pirkėju, nes pardavėjai kreipiasi į pirkėjus, siūlo jiems prekes, o ne atvirkščiai. Tuo tarpu UAB „L.“ siekdama sumenkinti jo dalykinę reputaciją išsiuntinėjo elektroninius laiškus (jos pateiktus į šią bylą) (duomenys neskelbtini) juridiniams asmenims, kuriuose reikalavo pateikti duomenis apie jį, o priešingu atveju grasino kviesti į teismą. Todėl natūralu, kad (duomenys neskelbtini) juridiniai asmenys, gavę tokio turinio UAB „L.“ laiškus, tikrai turėjo pagrindą nutraukti bet kokius santykius su UAB „L.“. Pardavėjas neturėtų tokiu tonu bendrauti su klientais. Tai patvirtina ir pačios UAB „L.“ pateiktas į bylą (duomenys neskelbtini) juridinio asmens atsakymas į tokį UAB „L.“ laišką: jį gavęs asmuo rašo, kad tokį laišką supranta kaip grasinimą, kad taip nederėtų bendrauti (el. b. 1 t., l. 156). Matyt, tokį laišką taip suprato ir dauguma kitų jį gavusių (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų. Kartu su patikslintu ieškiniu UAB „L.“ pateikia nieko nepagrįstus duomenis (skaičius), pavadintus „Pardavimų žurnalas (valiuta)“, kuriuos ankščiau UAB „L.“ vadino „Parduota prekių“, siejamus su kita bendrove ((duomenys neskelbtini) bendrove (duomenys neskelbtini)). Kaip nurodė pareiškime apie įrodymų suklastojimą, R. N. supratimu, UAB „L.“ į bylą pateikta „2020-02-02 Tarpininkavimo sutartis“ yra suklastota, nes ji neva sudaryta 2020 m. vasario 2 d., tuo tarpu, remiantis vieša informacija (duomenys neskelbtini) bendrovė (duomenys neskelbtini) įsteigta tik 2020 m. rugpjūčio 19 d., t. y. minėtos sutarties pasirašymo dieną (duomenys neskelbtini) bendrovė (duomenys neskelbtini) net neegzistavo. Todėl tokie naujai pateikiami duomenys vertintini kritiškai. Dėl prašomų priteisti 96 000 Eur „prarastų pajamų“ už tariamas „nuolaidas“ nurodė, kad UAB „L.“ taip pat reikalauja 96 000 Eur dėl „negautų pajamų“ neva priverstinai dėl jo kaltės padarius kažkokias nuolaidas (duomenys neskelbtini) įmonei „J.“. UAB „L.“ nepateikia jokių įrodymų, kad UAB „L.“ buvo sudariusi sutartį su (duomenys neskelbtini) įmone „J.“ parduoti „8000 tonų“ kažkokių konkrečių parametrų prekių (UAB „L.“ jų nenurodo) už kažkokią konkrečią kainą (UAB „L.“ jos nenurodo) ir kad tos prekės buvo parduotos net 96 000 eurų pigiau (UAB „L.“ jokių to įrodymų nepateikia). UAB „L.“ nepateikia jokių įrodymų apie jokius pardavimus šiai įmonei (pirkimo–pardavimo sutarčių, jų pakeitimų, sąskaitų faktūrų, mokėjimo pavedimų, važtaraščių, pervežimo sutarčių, ir t. t.). Todėl pagrįstai mano, kad visi šie UAB „L.“ teiginiai apie neva padarytas nuolaidas ir pardavimus (duomenys neskelbtini) įmonei „J.“ yra netiesa. UAB „L.“ pateikia tik ištraukas iš susirašinėjimo tarp UAB „L.“ ir „J.“ (el. b. 1 t., l. 161–172). Ir netgi jose pateikiami tik UAB „L.“ versiją paneigiantys teiginiai. Iš jų matyti, kad: 2024 m. spalio–lapkričio mėnesiais briketų kainos mažėjo (el. b. 1 t., l. 170), kad (duomenys neskelbtini) įmonė D. pasiūlė „prastos kokybės briketus be atsekamumo ir F.“ sertifikavimo, t. y. iš esmės skirtingas nuo UAB „L.“, o ne analogiškas prekes (el. b. 1 t., l. 167), o „J.“ tokių briketų neperka apskritai (el. b. 1 t., l. 165). UAB „L.“ nepateikia jokių įrodymų, kad neva dėl jo kaltės darė kažkokią „nuolaidą“, jei ją apskritai darė. Tai yra, jokių UAB „L.“ nurodomų išvedžiojimų apie sudarytas sutartis, nuolaidas, negautas pajamas, pardavimus, prekių patiekimą ir pan. duomenų nėra. Dėl reikalaujamų baudų nurodė, kad UAB „L.“ atsisako pradiniame priešieškinyje keltų savo reikalavimų dėl baudų priteisimo, o reikalauja priteisti nuostolius. Tačiau tuo pačiu neginčija Darbo ginčų komisijos sprendimo dalyje, kurioje buvo priteista 12 000 Eur baudų. Pažymėjo, kad vadovaujantis CK 6.73 ir 6.258 straipsniais negalima reikalauti ir netesybų, ir nuostolių. Kaip nurodė savo procesiniuose dokumentuose, jokių konfidencialumo įsipareigojimų nepažeidė, nes jokios konfidencialios informacijos neatskleidė, todėl bauda negali būti jam taikoma. UAB „L.“ neišvardija ir nepagrindžia tų pažeidimų, už kuriuos turi būti taikoma bauda, tame tarpe, priteista Darbo ginčų komisijos. Be to, kaip nurodė savo procesiniuose dokumentuose, Konfidencialumo susitarimo, kurį parengė pats buvęs darbdavys, 1.16 papunktis nustato, kad „Darbuotojas, pažeidęs šiuo Susitarimu prisiimtus ar iš jos kylančius įsipareigojimus, t. y. konfidencialumo pareigą, privalo sumokėti Darbdaviui 1000 Eur dydžio minimalią baudą“. Tai yra, bauda numatyta ne už „kiekvieną“ pažeidimą, o tai yra maksimali bauda. Jeigu, darbdavio supratimu, nuostoliai viršija baudą, jis gali įrodinėti ir reikalauti priteisti nuostolius, ką, beje, UAB „L.“ šioje byloje ir daro. Ši maksimali 1 000 eurų bauda numatyta paties darbdavio parengtame susitarime, kuris teikiamas darbuotojams. CK 6 straipsnio 2 dalis aiškiai nustato, kad „Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai.“ Be to, CK 6.193 straipsnio 4 dalis nustato, kad „Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Visais atvejais sutarties sąlygos turi būti aiškinamos vartotojų naudai ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai“. Todėl buvęs darbdavys elgiasi nesąžiningai dabar bandydamas savo aiškinimais vienašališkai darbuotojų nenaudai keisti jo paties parengto ir pateikto susitarimo turinį.Dėl nekonkuravimo nurodė, kad UAB „L.“ prašo priteisti 13 362,44 Eur neva jam išmokėtos nekonkuravimo kompensacijos ir su tuo darbdavio neva patirtų susijusių išlaidų. Patikslintame ieškinyje UAB „L.“ nurodo, kad „net jei būtų vertinama, kad [...] Nekonkuravimo susitarimas nesukėlė darbuotojui pareigų, laikytina, kad šis priedas R. N. buvo išmokėtas be jokio teisėto pagrindo ir susidariusi permoka turi būti grąžinama darbdaviui“. Kaip ne kartą nurodė procesiniuose dokumentuose, pagal minėtą „Susitarimą dėl nekonkuravimo“ darbdavys niekada jam jokio atlyginimo (kompensacijos) nemokėjo. Tai, kad jokių kompensacijų negavo, patvirtina ir darbdavio jo prašymu pateikta informacija (algalapiai) apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį – jie patvirtina, kad jokios kompensacijos už nekonkuravimą mokėtos nebuvo (el. b. 2 t. l. 147–152). UAB „L.“ pateikiami „algalapiai“ buvo parengti po jo atleidimo ir tik kilus darbo ginčui, todėl vertintini kritiškai kaip neatitinkantys tikrovės ir galimai suklastoti. Pateikė iš darbdavio gautus algalapius darbo ginčų komisijai. Bandydama paneigti šiuos įrodymus, vienareikšmiškai patvirtinančius, kad jokia kompensacija už nekonkuravimą mokėta nebuvo, UAB „L.“ į bylą pateikė savo tų algalapių „versiją“ (el. b. 2 t., l. 54–69) ir net įmonės apskaitininkės „pasiaiškinimą“ (el. b. 2 t., l. 93), kad neva darbuotojui buvo pateikta „pati glausčiausia“ algalapių versija. „Pati glausčiausia“ versija, aišku, skyrėsi tik viena eilute, t. y. tuo, kad nenurodyta jokia kompensacija už nekonkuravimą. Norėtųsi pažymėti, kad algalapiai (DK 148 straipsnio 1 dalis – informacija apie darbo užmokestį ir dirbtą laiką) yra teikiami ir yra skirti būtent darbuotojui, jie neskirti darbdaviui informuoti darbdavį. Algalapių „adresatas“ yra darbuotojas. Negali būti kelių variantų algalapių, kurių vienas skirtas darbuotojui, kitas darbdavio teikiamas pačiam sau – darbdaviui, kuris juos ir išduoda. Algalapiuose turi būti nurodomos visos darbuotojui išmokėtos sumos. Todėl turi pagrindo laikyti, kad UAB „L.“ į bylą pateikti „algalapiai“ (el. b. 2 t., l. 54–69) ar duomenys juose yra suklastoti. Pažymėjo, kad atsakovė į bylą net nepateikia jo vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo. „Susitarimas dėl nekonkuravimo“ neatitiko ir kitai imperatyviai DK normai, kuri ypač svarbi šioje byloje. DK 38 straipsnio 3 dalis imperatyviai nustato, kad susitarime dėl nekonkuravo turi būti apibrėžta ir nekonkuravimo teritorija. To irgi padaryta nebuvo. Remiantis šiomis aplinkybėmis ir vadovaujantis DK 38 straipsniu ir CK 1.80, 1.91 straipsniais, tiek Darbo ginčų komisijos prašė, tiek prašo teismo šioje byloje pripažinti 2023 m. balandžio 18 d. „Susitarimą dėl nekonkuravimo Nr. 24“ negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento). Atsižvelgiant į visų UAB „L.“ keliamų reikalavimų nepagrįstumą ir įrodymų nebuvimą teigia, kad savo priešieškiniu UAB „L.“ tik siekia persekioti jį, apriboti bet kokią jo veiklą (duomenys neskelbtini), sumenkinti jo dalykinę reputaciją, naudoja priešieškinio pareiškimą kaip spaudimo priemonę ir piktnaudžiauja teise (el. b. 6 t., l. 168–175). Teismo posėdžio metu papildė, kad nurodyti juridiniai asmenys nėra UAB „L.“ klientai, jie yra pirkėjai. M. L. jam duodavo kainas, kuriomis jis turi parduoti. Žinodavo kainas. Su šiomis kainomis jis „eidavo“ pas klientą, tai yra pasidarydavo pasiūlymus, susirasdavo „Google“ (įvesdavo „Kas perka biokurą?“) klientų kontaktus (darbdavio duoto telefono kontaktai buvo nesusiję su biokuro prekyba), šiais kontaktais išsiųsdavo pasiūlymus klientams, jie patvirtina, jis paduoda toliau M. L., kuris toliau koordinavo pirkimo procesą. Pavasarį kainos keičiasi kas savaitę. Su „(duomenys neskelbtini)“ kontaktavo tik per viešas platformas, kur galima užpildyti kaip tiekėjui, kadangi UAB „L.“ neleido su jais kontaktuoti. Jis neturėjo su ja tiesioginio kontakto, nekontaktavo su šia įmone, tik pamatė, kaip D. M. persiuntinėjo jiems el. laiškus. Atsakovės direktorius liepė jam automobilyje palaukti, kol D. M. nueis į „j.“. Jis netgi dirbdamas UAB „L.“ nekontaktavo su jais. Visa informacija, kurią jis naudojo, yra viešai prieinama. Visų pirkėjų kontaktai yra vieši. Kai „išėjo“ iš UAB „L.“, „išsinešė“ tik žinias (kasdienį darbą), įsidarbino UAB „L.“ pardavimų vadybininku. Pardavinėjo (duomenys neskelbtini) rinkai biokurą, lentas. Įmonės yra viešai prieinamos, jos sutapo su UAB „L.“ įmonėmis. Kontaktus suteikė UAB „L.“. Visi Lietuvos eksportuotojai turi informaciją, mato, kur, kas, ką veža. Savo noru „išėjo“ iš UAB „L.“, kadangi yra per daug savarankiškas ir reiklus (el. b. 8 t., l. 73).Atsakovė D. K. individuali įmonė D. per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į patikslintą ieškinį.D. K. individualios įmonės D. visiškai atsakingas dalyvis R. N. (ieškovas) nesutiko su patikslintu ieškiniu. Paaiškino, kad D. įsteigta 2017 metais. D. neturi nei vieno darbuotojo. D. prekiavo su D., taip pat su daugeliu (duomenys neskelbtini) įmonių bei kitų šalių (tomis, kurios yra sąraše, ir tomis, kurių nėra sąraše). Iš nurodytų 60 įmonių prekiavo iki 15 įmonių. Nuo 2024 m. liepos mėn. D. apyvarta turėjo pasikeisti, kadangi, išėjęs iš darbo UAB „L.“, R. N. galėjo daugiau laiko skirti D. UAB „L.“ seniai prekiavo (duomenys neskelbtini) (dar iki darbo santykių su R. N.). Jokios informacijos iš UAB „L.“ „neišsinešė“, nenaudojo, visa naudota informacija yra viešai prieinama, ji ir buvo panaudota. Kainos keičiasi kas savaitę, nes tai yra rinkos kainos. (duomenys neskelbtini) pilna pardavėjų ir jie konkuruoja vieni su kitais (el. b. 8 t., l. 74).Liudytojas UAB “L.” pirkimų vadovas, UAB “L.” direktoriaus draugas M. L. parodė, kad jis dirba nuo 2018 m. pabaigos. Jis nedalyvauja priimant pardavimų vadybininkus į darbą. Jis su klientais paprastai nebendrauja. R. N. atėjo į darbą UAB „L.“ neturėdamas patirties šioje srityje (prekyboje biokuru). Jo pagrindinis privalumas buvo tai, kad jis šneka (duomenys neskelbtini) kalba. R. N. dirbo UAB „L.“ pardavimų vadybininku, pardavinėjo prekes, rinka buvo (duomenys neskelbtini). Jie kasdien bendraudavo. R. N. funkcijos buvo bendravimas su klientais, derybos dėl įvairiausių prekių pardavimo, pardavimai, logistikos dalis (koordinavimas, kada bus pristatytas sunkvežimis su prekėmis), sąskaitos klientams, jų siuntimas, prekių kokybės trūkumų derinimas. R. N. gaudavo informaciją, su kuo dirbti, ką pirkti, siūlyti iš pardavimų vadovo, UAB „L.“ direktoriaus. „D.“ yra įmonė, kuri prekiauja biokuru ir perka prekes iš UAB „L.“. R. N. parduoda UAB „L.“ klientams (duomenys neskelbtini), tačiau prekės, kurios yra parduodamos (duomenys neskelbtini), yra parduodamos „(duomenys neskelbtini)“. R. N. surasdavo klientą, UAB „L.“ nusiperka iš tiekėjo, parduoda „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“ parduoda klientui. Išmuitinti prekes (duomenys neskelbtini) kainuoja iki 5 kartų pigiau nei naudojant lietuvišką įmonę. R. N. galėjo matyti visus tiekėjus ir klientus. Prekių pirkimo, logistikos kaštai nuolat (kas savaitę, kas mėnesį) kinta. Tuos pasiūlymus bendromis jėgomis periodiškai atnaujina. Pardavimų vadybininkas siunčia el. laišką, numeruoja užsakymą, el. laiško kopijoje nurodo asmenis, kuriems tai aktualu, tame tarpe ir M. L.. Kai suorganizuoja prekių pakrovimą, jis rašydavo el. laišką buhalterijai, kuri (UAB „L.“) išrašydavo sąskaitas „D.“, o pastaroji klientui. Sąskaitą „D.“ išrašydavo UAB „L.“ buhalterija. R. N. gaudavo iš kliento informaciją, kad už galutinę kainą klientas perka. R. N. išėjo pas konkurentus, labai tikėtina, su komercinėmis paslaptimis.Liudytojas UAB „L.“ operacijų vadovas, „D.“ savininkas ir vadovas, UAB „L.“ direktoriaus draugas S. M. parodė, kad jis dirba UAB „L.“ nuo 2017 m. „D.“ dirba tik jis vienas. Ši įmonė pati nieko neatlieka, ji pati neturi savo klientų. Viską atlieka UAB „L.“. „D.“ parduoda išmuitintas prekes, priimti atsiskaitymus vietine valiuta ir kita. „D.“ vykdė pareigas pagal sutartį (pvz., 1.3, 2.1 papunkčius). „D.“ turi 2 sandėlius (duomenys neskelbtini). „D.“ turi internetinę parduotuvę, iš kurios UAB „L.“ perka už savikainą. R. N. irgi tokią veiklą vykdė, buvo atsidaręs tokią pačią parduotuvę. UAB „L.“ išrašo sąskaitą „D.“. „D.“ tik išrašo ir nusiunčia sąskaitą. Kai reikia daryti nuolaidas, tai daro UAB „L.“. R. N. anksčiau buvo fermos darbuotojas. R. N. privalumas buvo (duomenys neskelbtini) kalbos mokėjimas. R. N. buvo papasakota, kaip parduodamos prekės, klientų ratas, supažindinimas su klientais, mokymas, kaip ieškoti naujų klientų, kaip siūlyti, parduoti, bendrauti, važiavimas į (duomenys neskelbtini), derybų mokymas. R. N. išėjo turėdamas konfidencialią informaciją (žinias ir žinojimą, informaciją apie klientus, pirkėjus, visas įmantrybes, niuansus) ir piktybiškai kenkia UAB „L.“ (dalinantis informacija su konkurente, kurioje įsidarbino).Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė(duomenys neskelbtini) regiono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) rūmai 2026 m. sausio 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį atmetė. Atsakovės priešieškinį ir pareiškimą dėl patikslinto priešieškinio reikalavimo sumažinimo tenkino iš dalies. Priteisė iš R. N. UAB „L.“ naudai 12 000 Eur dydžio baudą (minimalius darbdavės UAB „L.” nuostolius) (suma atskaičius mokesčius) už darbdavės UAB „L.” ir darbuotojo R. N. 2023 m. balandžio 14 d. sudaryto susitarimo Nr. 24 dėl konfidencialios informacijos saugojimo 1.16 papunkčio pažeidimą. Priteisė iš R. N. ieškovės UAB „L.“ naudai 9 253,00 Eur dydžio (suma atskaičius mokesčius) nuostolių (negautų pajamų iš D. K. įmonės D.) atlyginimą. Priteisė solidariai iš R. N. ir D. K. individualios įmonės D. ((duomenys neskelbtini)) UAB „L.“ naudai 17 224,06 Eur dydžio nuostolių atlyginimą. Priteisė iš R. N. UAB „L.“ naudai 66 528,00 Eur dydžio nuostolių (negautų pajamų dėl nuolaidos klientui D. K. įmonei J. (P.) atlyginimą. Priteisė iš R. N. UAB „L.“ naudai už darbdavės UAB „L.” ir darbuotojo R. N. 2023 m. balandžio 18 d. susitarimo dėl nekonkuravimo Nr. 24 laikymąsi sumokėtą 7 856,06 Eur dydžio kompensaciją ir 5 506,38 Eur (2 744,45 Eur dydžio gyventojų pajamų mokestį, 2 532,12 Eur ir 229,84 Eur dydžio įmokas biudžetinei įstaigai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) su tuo susijusius nuostolius, viso – 13 362,44 Eur. Priteisė iš R. N. UAB „L.“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (101 143,44 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 6 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė solidariai iš R. N. ir D. K. individualios įmonės D. ((duomenys neskelbtini)) UAB „L.“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (17 224,06 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 6 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė iš R. N. UAB „L.“ naudai 1 344,09 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį ir 2 991,55 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš R. N. UAB „L.“ naudai 114,42 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį, 254,67 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš D. K. individualios įmonės D. ((duomenys neskelbtini)) UAB „L.“ naudai 114,43 Eur dydžio sumokėtą žyminį mokestį, 254,68 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti.Teismas nustatė, kad darbdavės UAB „L.” ir darbuotojo R. N. 2023 m. balandžio 14 d. sudarytos darbo sutarties 4.2 papunkčiu susitarė, kad R. N. darbo sutarties vykdymo metu ir pasibaigus darbo sutarčiai asmeniniais ir komerciniais tikslais nenaudos ir kitiems neatskleis įmonės konfidencialios informacijos ir komercinių paslapčių, kurios yra aptartos ir nustatytos Konfidencialumo susitarime, su kuriuo R. N. sutinka ir yra supažindintas pasirašytinai kartu su šia darbo sutartimi (el. b. 1 t. l. 15).Teismas, įvertinęs UAB „L.“ pateiktus apibūdinimus ir atsižvelgdamas į nurodytus teisės aktus bei šalių susitarimus kokią konfidencialią informaciją ir komercinę paslaptį, anot jos, įgijo R. N. dirbdamas UAB „L.“, sprendė, kad R. N. įgyta informacija neapsiribojo vien pavadinimais ir bendro pobūdžio kontaktine informacija, tačiau apėmė specifinę, su konkrečiais klientais susijusią, informaciją, gautą susiformavusių verslo ryšių pagrindu, kurios turėjimas ir naudojimas suteikia papildomą komercinį pranašumą ateityje tiek užmezgant, tiek palaikant dalykinius santykius su atitinkamais subjektais. UAB „L.“ veikla yra orientuota į (duomenys neskelbtini) rinką, prekės teikiamos (duomenys neskelbtini) veikiantiems klientams, todėl UAB „L.“ klientų (esamų ar potencialių) ratas yra itin specifinis, atitinkamai klientų (tiek esamų, tiek potencialių) sąrašas nėra viešai prieinamas ar lengvai numanomas. R. N., be kita ko, tapo prieinama ir informacija apie UAB „L.“ tiekėjus, iš kurių užsakomos prekės buvo siūlomos (duomenys neskelbtini) klientams (prekių gamintojas / tiekėjas, tiekimo grandinės sprendimai, leidžiantys pasiūlyti būtent tą prekę, kuri domina klientą, ir patirti mažiausius kaštus) (el. b. 6 t., l. 112, el. b. 8 t., l. 116).Pažymėjo, kad UAB „L.” kaip darbdavės turima informacijos visuma apie klientus, tiekėjus, prekes, kainas, komercines sąlygas ir pan., kuri leidžia konkuruoti su analogiškoje veiklos srityje veikiančiais subjektais, kurie tokios informacijos neturi, nesudaro pagrindo tokią informaciją vertinti kaip nereikšmingą ar juolab kaip darbuotojų įgytą patirtį.Teismas sutiko su UAB „L.” argumentais, kad ši informacija yra slapta, kadangi UAB „L.” neviešina klientų ((duomenys neskelbtini) subjektų), kuriems tiekia prekes, sąrašų, jų kontaktinių asmenų, tuo labiau – kokiomis sąlygomis tiekiamos prekės (kokios prekės, už kokią kainą ir kokiais kiekais yra tiekiamos, kitų bendradarbiavimo su klientu sąlygų). Ši informacija yra prieinama tik įmonės darbuotojams, kuriems ši informacija reikalinga darbo funkcijoms atlikti (el. b. 8 t., l. 116). UAB „L.“ atstovė paaiškino, kad klientų sąrašas, tiekimo šaltiniai, kanalai, ypatumai, klientų poreikiai, žinojimas, kokį produktą klientas perka, už kokią kainą, yra neviešinami, nėra sąžiningai įgyta dalykinė patirtis (2025 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 13 min. 00 sek.).Sprendė, kad pagrįstai nurodyta UAB „L.” rašytiniuose paaiškinimuose, ši informacija yra vertinga, kadangi disponavimas šia informacija sukuria komercinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, ypač – naujus dalyvius, kurie neturi nei specifinių žinių apie konkrečiam klientui teikiamų paslaugų komercines sąlygas, nei kliento poreikius ir kitos su klientu susijusios specifinės informacijos, nei reikalingų kontaktų. Komercinį pranašumą suteikia ne pavieniai duomenų vienetai, o informacijos visuma (el. b. 8 t., l. 116). UAB „L.” atstovė paaiškino, kad R. N. dirbo su pardavimais, todėl turėjo suprasti šios informacijos reikšmę ir kokią ji vertę turi (2025 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 min. 00 sek.).Teismas įvertinęs UAB „L.” valdančios informaciją, kuri sudaro komercinę paslaptį, veiksmų išlaikyti šią informaciją slaptą, UAB „L.” neviešindama informacijos apie savo klientus, o su darbuotojais, kuriems neišvengiamai dėl jų darbo funkcijų ši informacija prieinama – sudarydama susitarimus dėl konfidencialios informacijos apsaugos, kuriuose išdėstomas saugotinos informacijos sąrašas ir nustatydama informacijos naudojimo apribojimą tiek darbo santykių metu, tiek po darbo santykių pasibaigimo (toks, koks buvo sudarytas ir su R. N. (el. b. 8 t., l. 117), sprendė, kad UAB „L.” ėmėsi protingų pastangų apsaugoti savo turimą komercinę paslaptį sudarančią informaciją (CK 1.116 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl ko teismas nustatė, kad UAB „L.” disponuoja konfidencialia informacija, kuri yra ir komercinė paslaptis, ir kuri buvo patikėta jos darbuotojui R. N..Teismas vertino UAB „L.“ atstovų poziciją (kai kur nenuosekliai išdėstydami), kad darbdavės UAB „L.” buvęs darbuotojas R. N., su kuriuo kaip su fiziniu asmeniu buvo pasirašytas susitarimas Nr. 24 dėl konfidencialios informacijos saugojimo, trečiojo asmens – D. – naudai (minėto susitarimo 4.1.10 papunktis) ir pati D. atliko neteisėtą (-us) veiksmą (-us) – neteisėtai panaudojo minėtą informaciją. UAB „L.“ atstovė, kad kaip buvęs darbuotojas, būdamas įmonės vadovu, suteikė įrankius (duomenys neskelbtini) įmonei D. – atskleidė, perdavė informaciją, kurią jis sužinojo dirbdamas UAB „L.“, o D. panaudojo šią informaciją (2025 m. birželio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 58 min. 50 sek.). Ta informacija naudojosi ir naudą iš to gavo D. (2025 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 50 sek.). R. N. atveju reikalavimai yra grindžiami konfidencialios informacijos pažeidimu ir komercinės paslapties atskleidimu. D. atžvilgiu reikalavimai yra grindžiami pasinaudojimu komercine paslaptimi, kadangi su D. susitarimo nebuvo (2025 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 10 sek.).Teismas atsižvelgė į UAB „L.“ atstovės paaiškinimus, kad R. N., nutraukęs darbo santykius su UAB „L.“, ėmėsi konkuruojančios veiklos – per savo įmonę D. (2025 m. birželio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 58 min. 30 sek.). Kita vertus, ji nurodė ir konkrečiai, kad ir R. N. D. naudai, ir D. abu naudojo šią informaciją. O būtent, paaiškino, kad reikalavimai yra pareikšti R. N., kuris atskleidė tą informaciją ir naudojo siųsdamas kreipimusis (2025 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 8 min. 35 sek.). R. N. ir D. kartu naudojo informaciją (2025 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 25 sek.). R. N. yra neribotos juridinės atsakomybės asmens savininkas, todėl jis informaciją naudojo D. naudai ir jis siuntė el. laiškus. Teismas vertino, kad tai nepaneigia R. N. atsakomybės (2025 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 26 min. 50 sek.). UAB „L.“ atstovas paaiškino, kad R. N. gavo naudos iš neteisėto informacijos panaudojimo (2025 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 00 sek.). Todėl sprendė, kad R. N. neveikė vien tik kaip (duomenys neskelbtini) įmonės D. atstovas (vadovas) panaudojant informaciją, tačiau jis kaip fizinis asmuo šią informaciją panaudojo (duomenys neskelbtini) įmonės D. naudai tuo pažeisdamas susitarimo Nr. 24 dėl konfidencialios informacijos saugojimo 4.1.10 papunktį.Teismas nustatė, kad UAB „L.“ detalizavo, kokią konfidencialią informaciją ir komercinę paslaptį, anot jos, neteisėtai įgijo (pasiliko), perdavė, atskleidė, panaudojo D. naudai R. N., o D. įgijo, panaudojo – pirkėjų (duomenys neskelbtini) sąrašą, jų kontaktinius už pirkimus atsakingus asmenis, bendradarbiavimo su klientų istorija ir aktualiausią užsakymų informaciją – prekių pardavimo kainą, savikainą, kliento poreikius – produktą / reikalavimus konkrečiai prekei, įprastai perkamus kiekius / kliento poreikius, kitas konkrečiam klientui aktualias aplinkybes, prekių gamintojus / tiekėjus, tiekimo grandinės sprendimus, leidžiančius pasiūlyti būtent tą prekę, kuri domina klientą, ir patirti mažiausius kaštus (el. b. 8 t., l. 116).Teismas vertino ginčo šalių paaiškinimus, kad D. neteisėtai įgijo informaciją iš R. N., kuris neturėjo teisės ja dalintis (2025 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 21 min. 20 sek.). Liudytojo S. M. parodymus, jog R. N. išėjo turėdamas konfidencialią informaciją (žinias ir žinojimą, informaciją apie klientus, pirkėjus, visas įmantrybes, niuansus) ir piktybiškai kenkia UAB „L.“ (dalinantis informacija su konkurente, kurioje įsidarbino) (2025 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 30 sek., 55 min. 00 sek.). R. N. atėjo į darbą UAB „L.“ neturėdamas patirties šioje srityje (prekyboje biokuru). Jo pagrindinis privalumas buvo tai, kad jis kalba (duomenys neskelbtini) kalba (2025 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 50 sek., 29 min. 40 sek.). R. N. galėjo matyti visus tiekėjus ir klientus (2025 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 19 min. 55 sek.). R. N. išėjo pas konkurentus, labai tikėtina, su komercinėmis paslaptimis (2025 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 12 min. 30 sek.).Teismas kritiškai vertino UAB „L.” argumentus apie R. N. ar D. panaudojimą tokios informacijos, kaip apie tiekėjus (duomenys neskelbtini) atitinkamai UAB L. ar D. naudai. Nors byloje yra duomenys apie vykusius pirkimus (byloje yra 2024 m. birželio 25 d. muitinės deklaracija, kurioje yra nurodyta tiekėja T., pirkėja UAB L. (el. b. 6 t. l. 149); 2024 m. liepos 5 d. muitinės deklaracija, kurioje yra nurodyta tiekėja Т., pirkėja UAB L. (el. b. 6 t. l. 151); 2024 m. liepos 16 d. muitinės deklaracija, kurioje yra nurodyta tiekėja Т., pirkėja UAB L. (el. b. 6 t. l. 153); 2024 m. rugpjūčio 14 d. muitinės deklaracijos, kuriose yra nurodyta tiekėja T., pirkėja UAB L. (el. b. 6 t. l. 155, 157); 2024 m. rugpjūčio 23 d. muitinės deklaracija, kurioje yra nurodyta tiekėja T., pirkėja UAB L. (el. b. 6 t. l. 159), T. (el. b. 6 t. l. 143), tačiau, teismas sprendė, kad nesant papildomos informacijos (būtent tai, kad R. N. apie šiuos tiekėjus sužinojo dirbdamas UAB „L.”), negalima daryti išvados, jog buvo pasinaudota UAB „L.” turima informacija apie tiekėjus. Teismas įvertinęs byloje duomenys apie tiekėją T. (2024 m. lapkričio 15 d. muitinės deklaracija, kurioje yra nurodyta tiekėja T., pirkėja D. (el. b. 6 t. l. 145), apie kurią minima ir UAB „L.” vidiniame susirašinėjime (žr., pvz., el. b. 5 t., l. 165), byloje taip pat yra duomenys apie šios tiekėjos ir UAB „L.” tarpusavio prekybinius santykius (el. b. 9 t., l. 166, 168, 170, 172, 174, 176, 178), darė išvadą, jog šio tiekėjo atžvilgiu buvo neteisėtai pasinaudota konfidencialia informacija. Atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „L.” atstovė paaiškino, jog turtiniai reikalavimai yra suformuluoti santykyje su klientais. Nekildinami reikalavimai iš tiekėjų (2025 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 min. 40 sek., 6 min. 20 sek.).Teismas įvertinęs R. N. paaiškinimus, kad iki įsidarbindamas UAB „L.“ jis buvo įsteigęs juridinį asmenį, kur per internetinę parduotuvę (veikusią ir jo darbo UAB „L.“ pradžioje) prekiavo (duomenys neskelbtini) rinkai mediena, lentomis, metalais, importuota produkcija iš Kinijos, saulės moduliais (2025 m. birželio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 20 sek.). Dirbdamas kaip fizinis asmuo buvo atsakingas kiaulių fermoje, (duomenys neskelbtini), už 3 padalinius, buvo padalinio vadovas (2025 m. birželio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 00 sek.). D. buvo nedidelės apyvartos, nes jo pagrindinis darbas buvo kiaulių fermoje (2025 m. birželio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 38 min. 00 sek.). Kai „išėjo“ iš UAB „L.“, „išsinešė“ tik žinias (kasdienį darbą), įsidarbino UAB L. pardavimų vadybininku. Pardavinėjo (duomenys neskelbtini) rinkai biokurą, lentas. Įmonės yra viešai prieinamos, jos sutapo su UAB „L.“ įmonėmis. Kontaktus suteikė UAB L. (2025 m. birželio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 39 min. 00 sek., 44 min. 30 sek.). Bei (duomenys neskelbtini) įmonės D. atstovo R. N. paaiškino, kad jokios informacijos iš UAB „L.“ „neišsinešė“, nenaudojo, visa naudota informacija yra viešai prieinama, ji ir buvo panaudota (2025 m. birželio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 37 min. 40 sek.). Sprendė, kad R. N. ir D. atstovo argumentai nepagrįsti.Pažymėjo, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad iki R. N. dirbant UAB „L.” D. vykdė veiklą – prekiavo mediena, lentomis, metalais, importavo (CPK 178 straipsnis).Teismas įvertinęs R. N. nurodytas svetaines, nustatė, kad tik dalyje yra nurodomi tie kontaktiniai duomenys, kurie yra ir UAB „L.” lentelėje. Teismas sutiko ir su UAB „L.” teiginiais, kad R. N. disponavo platesnio pobūdžio konfidencialia infotrmacija, nei vien tik pirkėjų kontaktai, todėl vien tai, kad dalis jų gali būti randami pasinaudojant viešai skelbiama informacija, nesudaro pagrindo vertinti, jog R. N. disponavo tik vieša ir lengvai prieinama informacija. Įvertinęs UAB „L.” paaiškinimus, kad (duomenys neskelbtini) įsteigta įmonė D. veikia išimtinai kaip UAB „L.” atstovas (agentas) / įgaliotas tarpininkas, kuris išmuitina prekes ir jas perduoda galutiniam gavėjui. D. veikla išimtinai susijusi tik su tarpininkavimu UAB „L.”, kitų tiekėjų prekėmis ji savarankiškai neprekiauja. Su klientais derasi, kainas, kitas sąlygas nustato tik UAB „L.“, tuo tarpu D. klientų paieška neužsiima, derybų neveda, įtakos kainai ir kitoms sąlygoms neturi, visa rizika dėl kainų pokyčių ir kitokio sąlygų pasikeitimo tenka UAB „L.“. D. tėra tarpininkas (atstovas / agentas), per kurį organizuojamas UAB „L.“ užsakymų galutiniams pirkėjams vykdymas. Teismas sutiko su UAB „L.”, jog toks veikimo (prekių tiekimo organizavimo) modelis nepaneigia aplinkybės, kad klientai, kuriems UAB „L.“ parduoda prekes, net ir per tarpininko įmonę, laikytini UAB „L.“ klientais (el. b. 3 t., l. 69).Teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju konfidenciali informacija (tame tarpe komercinė paslaptis), kurią įgijo R. N., buvo apie komercinių santykių su atskirais UAB „L.“ klientais faktą, pobūdį, turinį, klientų poreikius (konkrečius perkamus produktus (pvz., reikalavimai konkrečiai prekei), tiek buvusią, tiek numatomą bendradarbiavimo apimtį (pvz., įprastai perkamus kiekius), kontaktinius už užsakymų priėmimą / derinimą atsakingus asmenis (asmenis, tiesiogiai atsakingus už pirkimus), konkrečias bendradarbiavimo sąlygas (kainas), prekių savikainas, UAB „L.“ galimybę pasiūlyti vieną ar kitą kainą ar daryti nuolaidą, prekių tiekimo mechanizmą, duomenis apie tai, kad konkretus subjektas yra esamas ar potencialus specifinės prekės – medžio briketų, granulių – pirkėjas (ir kad net ir pasitelkiant viešuosius duomenis reikėtų ieškoti būtent šio subjekto duomenų), kitus su prekių tiekimu susijusius UAB „L.“ veiklos ypatumus. Gavęs konfidencialią informaciją (įskaitant komercinę paslaptį), pasibaigus darbo sutarčiai pasiliko UAB „L.“ konfidencialią informaciją (tame tarpe komercinę paslaptį), be UAB „L.” išankstinio rašytinio sutikimo komerciniais tikslais atskleidė jo valdomai įmonei D. UAB „L.” konfidencialią informaciją, ją naudojo (duomenys neskelbtini) įmonės D. naudai, o D. ją įgijo ir naudojo. Dėl šios priežasties teismas atmetė R. N. ieškinio reikalavimą pripažinti, kad nepažeidė konfidencialumo įsipareigojimų bendraudamas su (duomenys neskelbtini) juridiniais asmenimis, kuriuos nurodo UAB „L.“.Pažymėjo, kad aplinkybę, jog R. N. pažeidė konfidencialumo pareigą (neteisėtai atskleidė, pasiliko UAB „L.” konfidencialią informaciją, be UAB „L.” išankstinio rašytinio sutikimo naudojo ją D. naudai kontaktuodamas su 12 (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų), patvirtina byloje esanti medžiaga, kurios turinys plačiau yra aprašomas kitose šio sprendimo dalyse (pvz., sprendimo 124 punkte): L. T. – D. (žr., pvz., el. b. 2 t. l. 94), M. V. – (duomenys neskelbtini) B. B. (el. b. 1 t. l. 106, el. b. 2 t. l. 104, el. b. 8 t. l. 121), H. N. – (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. l. 113, el. b. 2 t. l. 128), B. S. – T. G. (el. b. 1 t. l. 121, el. b. 2 t., l. 113), M. C. – B. (el. b. 1 t. l. 128, el. b. 2 t. l. 125), B. W. – B. W. (apylinkės teismo pastaba: turėtų būti (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. l. 135, el. b. 2 t. l. 136, 191, el. b. 8 t. l. 121), F. O. – (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 t. l. 142, el. b. 2 t. l. 95), J. J. D. M. M. M. (el. b. 1 t. l. 149, el. b. 2 t. l. 121), H. F. – D. F. N. (el. b. 1 t. l. 156, el. b. 2 t. l. 117), B. B. (el. b. 2 t. l. 244, 251), D. (el. b. 4 t. l. 37), J. (el. b. 1 t., l. 168, el. b. 2 t., l. 218). Atkreipia dėmesį, kad ir visuose paminėtuose el. laiškuose yra rašoma apie gautus pasiūlymus iš D.. R. N. neneigia, jog kontaktavo su šiais asmenimis. Teismas įvertinęs ginčo šalių paaiškinimus dėl 12 000 Eur dydžio baudos už susitarimo dėl konfidencialios informacijos Nr. 24 1.16 papunkčio pažeidimą, sutiko su UAB “L.” argumentais. Teismas vertino aplinkybę, kad 2023 m. balandžio 14 d. susitarimo Nr. 24 dėl konfidencialios informacijos saugojimo 1.16 papunktyje nenurodyta, jog bauda taikoma už kiekvieną pažeidimą, nereiškia, jog ši minimali 1 000 Eur dydžio bauda negali būti taikoma už pažeidimus kiekvieno ūkio subjekto naudai. Dėl šios priežasties teismas atmetė ieškinio reikalavimą netenkinti UAB „L.“ reikalavimų dėl baudų priteisimo pagal susitarimo Nr. 24 dėl konfidencialios informacijos saugojimo 1.16 papunktį ir tenkino UAB „L.” patikslinto priešieškinio reikalavimą priteisti iš R. N. 12 000 Eur dydžio baudą (minimalius UAB „L.” nuostolius) (suma atskaičius mokesčius) už susitarimo Nr. 24 dėl konfidencialios informacijos saugojimo 1.16 papunkčio pažeidimą.Teismas vertino UAB „L.“ paaiškinimus dėl 9 253 Eur dydžio nuostolių atlyginimo (suma atskaičius mokesčius), kad remiantis 2023 m. finansinių metų rezultatais, atspindėtais metinėje finansinėje atskaitomybėje, bendrovės pelningumas 2023 finansiniais metais sudarė 6,79 proc. (el. b. 8 t., l. 135). UAB „L.“ pažymėjo, jog darbo ginčo medžiagoje UAB „L.“ pateikė duomenis, kad vidutinė mėnesinė šio kliento apyvarta iki 2024 m. liepos mėn. (R. N. darbo santykių pabaigos) sudarė vidutiniškai 45 524,14 Eur, apyvarta nuo 2024 m. liepos mėn. – 0. Todėl prarastos pajamos sudaro 45 424,14 Eur per mėn. arba 136 275,42 Eur už 3 mėn. (už laikotarpį iki kreipimosi į Darbo ginčų komisiją). Taikant UAB „L.“ pelningumo koeficientą (6,79 proc.) prarasto pelno dydis už 3 mėnesius sudaro 9 253,10 Eur. UAB „L.” 2024 m. lapkričio 24 d. rašte nurodė, kad D. vidutinė mėn. apyvarta iki 2024 m. liepos mėn. yra 45 425,14 Eur, nuo 2024 m. liepos mėn. 0 Eur, skirtumas 45 425,14 Eur (el. b. 2 t., l. 134). Byloje yra D. A. 2023 m. sausio 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. pardavimų žurnalas (valiuta), kurioje yra nurodyti ir pardavimai D. (el. b. 6 t., l. 138–141). Byloje yra pateiktos ir D. sąskaitos, kurios yra nurodytos 2023 m. sausio 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. pardavimų žurnale (valiutoje) (el. b. 7 t. 51–194). Pažymėjo, kad nors šis klientas buvo vienas didžiausių UAB „L.” klientų, santykiai su juo pasibaigė 2024 m. gegužės mėn.Teismas sprendė, kad nors byloje daugiau nėra įrodymų apie buvusias ir esamas UAB „L.” pajamas ir pelną dėl prekybos su šia įmone ir dėl kokių priežasčių jų prekyba nutrūko, tačiau nustatęs tai, jog R. N. veikdamas D. vardu ir naudai naudojosi UAB „L.” konfidencialia informacija, ją atskleidė D., įvertinus tai, kad nėra ginčo dėl to, jog D/ prekiavo su D., tai patvirtinančio byloje esančio el. laiško datą – 2024 m. spalio 28 d. (neseniai po R. N. darbo UAB „L.” pabaigos), taip pat į tai, kad nėra pagrindo netikėti UAB „L.” 2024 m. lapkričio 24 d. rašte nurodytais UAB „L.” skaičiavimais, o juos patvirtina D. A. sąskaitos, atmetė R. N. ieškinio reikalavimą pripažinti, jog nepadarė žalos UAB „L.“ bendraudamas su (duomenys neskelbtini) įmone D. ir netenkinti UAB „L.“ reikalavimų priteisti jos nurodomų negautų pajamų iš šios įmonės.Teismas vertindamas bylos duomenys dėl 49 126,70 Eur dydžio nuostolių, patirtų UAB „L.” negautų pajamų ir D. neteisėtos naudos forma, nustatė, nors R. N. nurodė, kad jokių pirkimo–pardavimo sutarčių, PVM sąskaitų faktūrų, važtaraščių, perdavimo–priėmimo aktų, apmokėjimo dokumentų, tiekimo dokumentų ir pan. UAB „L.“ į bylą nepateikė, tačiau paminėti įrodymai yra pakankami pagrįsti UAB „L.” pateiktus skaičiavimus.Teismas R. N. atstovo paaiškinimus laikė iš dalies pagrįstais, kad R. N. neprekiavo su lentelėje (el. b. 6 t., l. 117–118) nurodytais juridiniais asmenimis (2025 m. spalio 2 d. teismo posėdžio garso įrašas: 43 min. 40 sek.). Nustatė, kad byloje yra įrodymai tik dėl 4 iš UAB „L.“ nurodytų 14 (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų, su kuriais R. N. D. naudai ir D. kontaktavo: 1) (duomenys neskelbtini) – N. B. (duomenys neskelbtini); 2) (duomenys neskelbtini) & (duomenys neskelbtini); 3) (duomenys neskelbtini); 4) D. - (duomenys neskelbtini). Apie kitas 8 įmones yra tik įrodymai, jog R. N. apie jas įgijo konfidencialią informaciją (komercinę paslaptį), tačiau nėra įrodymų, jog jis ar D. būtų su jomis prekiavę. Dėl 2 įmonių – (duomenys neskelbtini) – byloje apskritai nėra duomenų, jog R. N. ar D. būtų su jomis susiję. Teismas vertino, kad UAB „L.” negautos pajamos galėtų būti priteistos tik dėl sumažėjusios apyvartos dėl paminėtų 4 įmonių.Pažymėjo, kad UAB „L.“ neprašo priteisti nuostolių (negautų pajamų), susidariusių dėl sumažėjusios jos apyvartos su įmonėmis (duomenys neskelbtini) – N. B. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); UAB „L.” tik palaiko reikalavimą priteisti jos naudai iš R. N. 1 000 Eur dydžio netesybas iš kiekvienos šios įmonės. Tuo tarpu dėl įmonių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) šių 1 000 Eur dydžio netesybų UAB „L.” nebeįskaičiuoja ir prašo priteisti iš R. N. ir D. tik tas sumas, kurios viršija 1 000 Eur ((duomenys neskelbtini) atveju dar ir 9 253,10 Eur) (el. b. 8 t., l. 129).Teismas darė išvadą, jog yra įrodytos tik tos UAB „L.“ negautos pajamos, kurios yra susijusios su prekyba su įmonėmis (duomenys neskelbtini) (603,84 Eur), (duomenys neskelbtini), (16 620,22 Eur), iš viso 17 224,06 Eur (CPK 178, 185 straipsniai).Teismas sutiko su UAB „L.“ rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais, kad konkrečiu atveju D. savininkas, vadovas bei asmuo, veikiantis D. vardu, yra tas pats R. N., kuris pats tiesiogiai Susitarimu dėl konfidencialios informacijos apsaugos įsipareigojo nepasilikti, nenaudoti ir neatskleisti UAB „L.“ konfidencialios informacijos, įskaitant komercines paslaptis, taigi žinojo, kokia informacija yra saugoma bendrovėje. Todėl D. gaudama ir naudodama UAB „L.“ komercinę paslaptį, žinojo, kad ši informacija yra gauta iš asmens, kuris informaciją naudojo ir atskleidė neteistai (el. b. 8 t., l. 132).Teismas vertino ginčo šalių paaiškinimus dėl 84 821,76 Eur dydžio prarastų pajamų dėl nuolaidos J. (P.), nustatė, kad pardavėja D. (UAB „L.” įmonė)) ir pirkėjai J. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2024 m. gegužės 7 d. sudarė sutartį 202405. Pagal sutarties 1.1 papunktį Pardavėjas parduos, o Pirkėjas pirks briketų, kurių kiekis – 9 600 metrinių tonų, toliau vadinamų Prekėmis +/- 10 % Pardavėjo pasirinkimu. Remiantis 1.2 papunkčiu bendra sutarties suma yra kintamos kainos (duomenys neskelbtini) kronomis (DDP 2000–3000 (duomenys neskelbtini) kronų už metrinę toną) nuo 2024 m. 22 savaitės iki 2025 m. 10 savaitės. Pristatymo planas aprašytas 3 punkte. Padėklai bus atsiimami pardavėjo sandėlyje. Vadovaujantis 1.3 papunkčiu visą briketų kiekį parduoda ir perparduoda Pirkėjas (el. b. 8 t., l. 30–52). Byloje taip pat yra Prekybos susitarimo priedas (el. b. 8 t., l. 34–37).Teismui pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad klientas inicijavo kainos peržiūrą likusiam užsakymo kiekiui būtent dėl to, kad R. N. kreipėsi į klientą nurodydamas, kad gali pasiūlyti “konkurencingesnę” kainą nei UAB „L.” („Žinau, kad perki medinius briketus iš D. A. (L.). Norėčiau pasiūlyti tau konkurencingesnę kainą“ <..>). Pateiktas susirašinėjimas tiesiogiai įrodo, kad R. N. teikė ne bet kokį siūlymą bet kokiam atsitiktiniam adresatui, o kreipėsi būtent į UAB „L.” klientą teikdamas jam siūlymą, parengtą vertinant R. N. žinomas aplinkybes apie bendradarbiavimo sąlygas – tikslu šį klientą pervilioti. Jei R. N. nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų ir pasinaudojęs UAB „L.” konfidencialia informacija, UAB „L.” būtų galėjusi įvykdyti užsakymą ankstesne sutarta kaina neprarasdama 96 000 Eur užsakymo pajamų (grynojo pelno).Pažymėjo, kad teismui pateiktas susirašinėjimas (el. b. 3 t., l. 140–153) patvirtina, kad klientas inicijavo sutartos kainos peržiūrą likusiam užsakymo kiekiui būtent po to ir dėl to, kad R. N. kreipėsi į klientą nurodydamas, kad gali pasiūlyti „konkurencingesnę” kainą nei UAB „L.“. Sumažinta kaina faktiškai pradėta taikyti nuo 2024 m. lapkričio 11 d. (el. b. 8 t., l. 130). Teismas sprendė, kad už šiuos nuostolius tiesiogiai yra atsakingas R. N.. Pateikti susirašinėjimai patvirtina, jog R. N. buvo žinomas UAB „L.” klientas „j.“, jų bendradarbiavimo sąlygos ir kt.Teismas vertino UAB „L.” poziciją, kad UAB „L.” iki 2024 m. lapkričio 11 d. tiekė J. prekes taikydama 280 Eur už vieną metrinę toną kainą (2024 m. gegužės 7 d. sutarties 1.2 papunktis), o nuo 2024 m. lapkričio 11 d. – 268 Eur už vieną metrinę toną kainą. Taigi susidarė 12 Eur (280 Eur – 268 Eur) skirtumas (UAB „L.” pritaikyta nuolaida). Teismas iš 2024 m. lapkričio 21 d. parduotų prekių (2024 m. spalio 2 d. – 2024 m. lapkričio 30 d.) lentelės, 2025 m. lapkričio 17 d. sudaryto prekių pardavimų lentelės nustatė, kad UAB „L.” negautų pajamų dydis dėl UAB „L.” pritaikytos nuolaidos J. yra 66 528,00 Eur (5 544 t x 12,00 Eur). Atsižvelgdamas į tai, kad R. N. neteisėtai panaudojo konfidencialią informaciją (komercinę paslaptį) D. naudai, sprendė, kad iš R. N. priteisiamos 66 528,00 Eur dydžio negautos pajamos UAB „L.” naudai (DK 154 straipsnio 4 punktas, darbo sutarties 4.2 papunktis, susitarimo Nr. 24 dėl konfidencialios informacijos saugojimo 4.1.10 papunktis).Teismas vertindamas ginčo šalių paaiškinimus dėl 2023 m. balandžio 18 d. susitarimo dėl nekonkuravimo Nr. 24 pripažinimo negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento), nurodė, kad vien ta aplinkybė, kad 2023 m. balandžio 18 d. susitarime dėl nekonkuravimo Nr. 24 nėra nurodyta nekonkuravimo teritorija, nesudaro pagrindo pripažinti negaliojantį šį susitarimą. Iš bylos medžiagos yra pakankamai aišku, kokias funkcijas, kurioje teritorijoje turėjo atlikti R. N., taip pat ir kokią įgijęs praktinę patirtį jis negalėjo naudoti nesąžiningai konkuruodamas. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas atmetė R. N. prašymą pripažinti 2023 m. balandžio 18 d. „Susitarimą dėl nekonkuravimo Nr. 24“ negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento).Teismas vertindamas ginčo šalių paaiškinimus dėl už nekonkuravimo susitarimo laikymąsi sumokėtos 7 856,06 Eur kompensacijos ir 5 506,38 Eur su tuo susijusių nuostolių (2 744,45 Eur gyventojų pajamų mokesčio, 2 532,12 Eur ir 229,84 Eur įmokų BĮ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos); viso – 13 362,44 Eur, nurodė, kad iš UAB „L.“ paaiškinimų matyti, kad pasibaigus darbo santykiams atsakovas vienašališkai atsisakė nekonkuravimo susitarimo, už nekonkuravimo susitarimo laikymąsi 2024 m. liepos mėnesį (nuo darbo santykių pabaigos iki liepos pabaigos) pervestą sumą UAB „L.“ vienašališkai grąžino tą pačią dieną (mokėjimo paskirtis: grąžinimas). Tokiu būdu R. N. vienašališkai atsisakė po darbo laikytis tarp šalių sudarytos sutarties ir akivaizdžiai pademonstravo, kad neketina laikytis nekonkuravimo įsipareigojimų. UAB „L.“ atstovė paaiškino, kad nutraukiant darbo sutartį R. N. neišreiškė valios nutraukti nekonkuravimo susitarimą. Tik kai po mėnesio grąžino jam išmokėtą nekonkuravimo priedą, jis ją grąžindamas nutraukė nekonkuravimo susitarimą (2025 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 9 min. 30 sek.).Teismas atmetė R. N. argumentus kaip nepagrįstus, kad pagal minėtą „Susitarimą dėl nekonkuravimo“ darbdavys niekada jam jokio atlyginimo (kompensacijos) nemokėjo. Tai, kad jokių kompensacijų negavo, patvirtina ir darbdavio jo prašymu pateikta informacija (algalapiai) apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį – jie patvirtina, kad jokios kompensacijos už nekonkuravimą mokėtos nebuvo (el. b. 2 t. l. 147–152).Pažymėjo, kad UAB „L.” patikslintu ieškiniu prašo priteisti UAB „L.“ iš R. N. už nekonkuravimo susitarimo laikymąsi sumokėtą 7 856,06 Eur kompensaciją, kuri susidaro iš visos darbuotojui išmokėtos 8 445,68 Eur sumos (el. b. 1 t., l. 91) atėmus jam išmokėtą 589,62 Eur atlyginimą už nekonkuravimą 2024 m. liepos mėn. Sprendė, kad UAB „L.” pateikti atsiskaitymų lapeliai ar buhalterinė pažyma, kadangi juose nurodytos išmokėtos bendros darbo užmokesčio sumos (šio sprendimo 130 punktas) atitinka darbo užmokesčio žiniaraštyje nurodytas išmokėtas sumas (šio sprendimo 128 punktas), ir yra pagrįsti. Atsižvelgiant į tai, teismas priteisė UAB „L.“ naudai iš R. N. už nekonkuravimo susitarimo laikymąsi sumokėtą 7 856,06 Eur dydžio kompensaciją ir atlyginti 5 506,38 Eur su tuo susijusius nuostolius. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentaiApeliaciniu skundu ieškovas R. N. (toliau – ir apeliantas) prašo skundžiamą sprendimą panaikinti dalyje, kurioje tenkinti atsakovės UAB „L.“ reikalavimai ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo R. N. ieškinį tenkinti pilnai, o atsakovės UAB „L.“ reikalavimus atmesti, bei priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:R. N. nesutinka su skundžiamu sprendimu, nurodydamas, kad teismas skundžiamame sprendime netinkamai vertino bylos įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė komercinę paslaptį ir konfidencialią informaciją reglamentuojančias teisės normas bei nukrypo nuo teismų praktikos, taikytinos tokiose bylose. Teismas skundžiamame sprendime apsiriboja abstrakčiomis bendrinėmis sąvokomis ir formuluotėmis ir nenurodė, kokia konkreti komercinė paslaptis (konfidenciali informacija) kada ir kaip buvo neteisėtai įgyta ar panaudota. Teismas neįvardino konkrečios informacijos, kuri yra UAB „L.” komercinė paslaptis, o nurodė jos apibendrinančius požymius - „apie klientus“, „apie kainas“ ir pan.;Nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad UAB „L.“ niekada nėra darbuotojo R. N. supažindinusi su komercinių paslapčių sąrašu, niekada nėra nurodžiusi darbuotojui, kas yra jos „komercinės paslaptys“, niekada nėra pasitvirtinusi jokių komercinių paslapčių sąrašų ar jos naudojimo ir saugojimo tvarkų, nėra jokių dokumentų ar susirašinėjimų, kuriuose būtų nurodyta, kas yra UAB „L.“ komercinės paslaptys. Vadovaujantis teismų praktika, komercinės paslapties savininkas turi teisę pats pasirinkti, kokiu būdu asmenims (įskaitant darbuotojus), kurių atliekamos funkcijos reikalauja susipažinti su komercinę paslaptį sudarančia informacija, bus suformuotas aiškus ir nedviprasmiškas suvokimas, kad atitinkami duomenys yra įmonės komercinė paslaptis. Svarbu tai, kad pasirinktas būdas leistų vienareikšmiškai nustatyti ir fiksuoti tam tikro asmens žinojimo apie tai, kas yra komercinė paslaptis, faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6-706/2016 ir kt.). Todėl teismo skundžiamame sprendime padarytos išvados apie tai, kad neva R. N. neteisėtai naudojo kažkokias UAB „L.“ komercines paslaptis, yra niekuo nepagrįstos ir neteisingos;Komercinių paslapčių teisinę apsaugą nuo jų neteisėto gavimo, naudojimo ir atskleidimo taip pat reglamentuoja ir 2018 m. birželio 1 d. įsigaliojęs Lietuvos Respublikos komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymas, kuriuo įgyvendinama 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (Komercinių paslapčių direktyva). Šioje direktyvoje nustatyta, kad šia direktyva neturėtų būti ribojama įsisteigimo laisvė, laisvas darbuotojų judėjimas arba darbuotojų judumas, kaip nustatyta Europos Sąjungos teisėje. Dėl šios priežasties į komercinės paslapties apibrėžtį neįtraukiama patirtis bei gebėjimai, kurių įgyja darbuotojai įprastai dirbdami. Šią nuostatą atspindi ir LR CK 1.116 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kuriame nustatyta, kad komercine paslaptimi nelaikoma informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis. Tokia informacija darbuotojo gali būti naudojama be apribojimų, net jei ji atitinka aptartus komercinės paslapties formaliuosius požymius;Paaiškina, kad R. N. naudojosi savo sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ir žiniomis, todėl negali būti laikoma komercinės paslapties ar konfidencialios informacijos atskleidimu. Pačios UAB „L.“ parengtas konfidencialumo susitarimas, kurio pažeidimu R. N. kaltinamas, nustato, kad „viešai skelbiama informacija apie klientus nėra konfidenciali informacija“ (Susitarimo Nr. 24 dėl konfidencialios informacijos saugojimo 1.1.2 punktas ir šio susitarimo Priedo Nr. 1 „Konfidencialios informacijos sąrašas“ 5.2 punktas);Teismas skundžiamame sprendime UAB „L.“ komercine paslaptimi ar konfidencialia informacija, tame tarpe, nepagrįstai laikė (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų viešai prieinamus kontaktinius duomenis, nors R. N. nurodė, kad visus naudotus galimų pirkėjų kontaktus surado (ir šiuo metu juos galima rasti) pasinaudojant visiems viešai prieinamais paieškos resursais internete (Google, Linkedin, Facebook, ir kt.). Visų skundžiamame sprendime nurodomų klientų kontaktus galima surasti interneto puslapiuose, kuriuos R. N. nurodė procesiniuose dokumentuose. Nors ginčo, kad tie duomenis vieši ir visiems prieinami byloje nebuvo, teismas skundžiamame sprendime savo iniciatyva nurodė argumentą, kurio nenurodė net atsakovas UAB „L.“ bylą nagrinėjant teisme - neva kai kuriuose iš nurodytųjų internetiniuose puslapiuose nėra kontaktinių asmenų duomenų. Tačiau, jei toks klausimas būtų kilęs byloje, atsakymas akivaizdus - užpildžius tuose internetiniuose puslapiuose nurodytas formas, tie asmenys susisiekia su ją užpildžiusiais interesantais;Pažymėjo, kad teismas komercinės paslapties (ar konfidencialios informacijos) neteisėtu atskleidimu ar panaudojimu laikė tai, kad „R. N. D. naudai ir D. kontaktavo“ el. laiškais su komerciniais pasiūlymais „kontaktavo“ su (duomenys neskelbtini) įmonėmis, „komunikavo“ su jomis ir kelioms iš jų prekiavo, tačiau akivaizdu, kad pagal teisės aktų reikalavimus ir teismų praktiką tokie veiksmai nėra neteisėti ir draudžiami. R. N. išėjęs iš darbo naudojosi tik vieša informacija, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis tampa darbuotojų sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis ir informacija, kuri viešai skelbiama ir visiems prieinama, kuri yra žinoma arba ją galima lengvai gauti toje aplinkoje, kurioje paprastai dirbama su tokia informacija. Byloje nėra jokių duomenų, kad R. N. neteisėtai įgijo (pasiliko), perdavė, atskleidė ar panaudojo kažkokią kitą buvusio darbdavio UAB „L.“ informaciją. Todėl teismo išvados, kad „R. N. neteisėtai įgijo (pasiliko), perdavė, atskleidė, panaudojo D. naudai, o D. įgijo, panaudojo šią informaciją“ yra nepagrįstos;Pabrėžia, kad skundžiamame sprendime teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teismų praktikos apibendrintos ir suformuotos 2023 m. birželio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023. Ši byla iš esmės apibendrina visą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką komercinių paslapčių, konfidencialios informacijos ir konkuravimo bylose ir pateikia visą eilę teisės aiškinimo ir taikymo taisyklių bei faktinės situacijos vertinimų apie kurias teismas skundžiamame sprendime nutyli, nors skundžiamame sprendime teismas net kelis kartus duoda nuorodą į šią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį;Minėtoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo net kelias teisės aiškinimo ir taikymo taisykles, aktualias nagrinėjamai bylai, kurių teismas skundžiamame sprendime nesilaikė. Po darbo sutarties nutraukimo vykdydamas darbo veiklą pagal darbo sutartį su kitu darbdaviu ar su darbo funkcijomis susijusią savarankišką komercinę arba gamybinę veiklą, darbuotojas neišvengiamai naudoja savo ankstesnės darbo sutarties galiojimo metu įgytas žinias ir gebėjimus, todėl draudimas darbuotojui naudoti tokią informaciją iš esmės reikštų konstitucinės asmens teisės pasirinkti darbą bei verslą (apimančios, be kita ko, ir teisę konkuruoti su buvusiu darbdaviu) ribojimą (58 p.). Tokia situacija neatitiktų įstatymų leidėjo ketinimų ir reikštų neproporcingą konstitucinės asmens teisės pasirinkti darbą bei verslą apribojimą, todėl darytina išvada, kad šalys darbuotojo teisės pasibaigus darbo santykiams savo naudai ir interesams naudoti informaciją, kuri įprastomis darbo aplinkybėmis yra tapusi darbuotojo sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ar žiniomis, konfidencialumo susitarimu negali apriboti (60 p.). Kasacinis teismas konstatavo, kad konfidencialumo susitarimu negalima apriboti darbuotojo galimybės savo ankstesnėje darbovietėje sąžiningai įgytą patirtį, įgūdžius, gebėjimus ar žinias naudoti darbinėje veikloje pas kitą darbdavį ar pradedant savarankišką, su buvusiu darbdaviu konkuruojantį verslą. Atitinkamai nesąžiningos konkurencijos veiksmu negali būti laikomas ūkio subjekto naudojimasis įdarbinto darbuotojo ankstesnėje darbovietėje įgytomis žiniomis ir patirtimi, jei nėra nustatomi nesąžiningo darbuotojų viliojimo faktai (Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punktas) nei viešai prieinami duomenys, nei darbuotojo ankstesnėje darbovietėje sąžiningai įgyta patirtis, įgūdžiai, gebėjimai ar žinios nepatenka į saugomos konfidencialios informacijos kategoriją (61, 76p.);Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje susiduriama su analogiška situacija, kurioje verslo modelis, verslo schema, kuris taikomas, labai paprastas - „pirk ir perparduok brangiau“, kurioje nėra gamybos, perdirbimo, inovacijų ir t. t., spręstina, kad nagrinėjamoje byloje aktualios ne tik minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byloje suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo taisyklės (precedentai), bet net ir konkrečios situacijos vertinimo, kvalifikavimo išvados (ratio decidendi);Apeliantas nesutikdamas su UAB „L.“ reikalavimu priteisti 12 000 Eur baudą, nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime priteisdamas baudas (netesybas) už konfidencialumo susitarimo pažeidimus, rėmėsi Susitarimo Nr. 24 dėl konfidencialios informacijos saugojimo 1.16 punktu. Jokių buvusio darbdavio komercinių paslapčių ar konfidencialios informacijos neatskleidė, todėl baudos priteisimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Kaip nurodė, teismas komercinės paslapties (ar konfidencialios informacijos) neteisėtu atskleidimu ar panaudojimu laikė tai, kad „R. N. D. naudai ir D. kontaktavo“ el. laiškais su komerciniais pasiūlymais „kontaktavo“ su (duomenys neskelbtini) įmonėmis, „komunikavo“ su jomis ir kelioms iš jų prekiavo, tačiau akivaizdu, kad pagal teisės aktų reikalavimus ir teismų praktiką tokie veiksmai nėra neteisėti ir draudžiami;Paaiškina, kad Konfidencialumo susitarimo, kurį parengė pats buvęs darbdavys UAB „L.“ 1.16 punktas nustato, kad „Darbuotojas, pažeidęs šiuo Susitarimu prisiimtus ar iš jos kylančius įsipareigojimus, t. y. konfidencialumo pareigą, privalo sumokėti Darbdaviui 1000 Eur dydžio minimalią baudą“. Tai yra, bauda numatyta ne už „kiekvieną“ pažeidimą. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje yra nepagrįstas ir šiuo aspektu, nes priteista 12 kartų didesnė bauda nei nustatyta maksimali sutartinė sankcija;Ši maksimali 1 000 Eur bauda numatyta paties darbdavio parengtame susitarime, kuris teikiamas darbuotojams. Teismas skundžiamame sprendime pažeidė sutarčių aiškinimo principus. CK 6 straipsnio 2 dalis aiškiai nustato, kad „Kai abejojama dėl darbo santykius reglamentuojančių sutarčių sąlygų, jos aiškinamos darbuotojų naudai“. Teisės aktai aiškiai įtvirtina principą, kad jei nuostoliai viršija netesybas, šalis gali juos įrodinėti ir jų reikalauti, todėl nesuprantami ir teisiškai nepagrįsti teismo argumentai skundžiamame sprendime, kad „vien aplinkybė, kad 2023 m. balandžio 14 d. susitarimo Nr. 24 dėl konfidencialios informacijos saugojimo 1.16 papunktyje nenurodyta, jog bauda taikoma už kiekvieną pažeidimą, nereiškia, jog ši minimali 1 000 Eur dydžio bauda negali būti taikoma už pažeidimus kiekvieno ūkio subjekto naudai“ (Skundžiamo sprendimo 69 punktas). Teismas priteisė minėtus 12 000 Eur taip pat nepaaiškinamai nurodydamas, kad tai „suma atskaičius mokesčius“, nenurodydamas kokius mokesčius, kokiu pagrindu ir kodėl atskaito, todėl ieškovas apskritai neturi galimybės pateikti apie tokį nesuprantamą paskaičiavimą argumentų. Todėl ir šiuo aspektu teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas;Apeliantas nesutikdamas su UAB „L.“ reikalavimu dėl 9 253 Eur ir 16 620,22 Eur „negautų pajamų“ iš (duomenys neskelbtini) įmonės D., nurodė, kad teismas skundžiamame sprendime iš esmės nemotyvavo už kada ir kaip padarytą ir kokios konkrečiai komercinės paslapties (ar konfidencialios informacijos) pažeidimą, priteisia 9 253 Eur ir 16 620,22 Eur „negautų pajamų“ iš (duomenys neskelbtini) įmonės D., ir kodėl šias dvi sumas išskiria. Kaip galima spręsti iš skundžiamo sprendimo, turbūt pažeidimu teismas laikė kontaktavimą ir prekiavimą su (duomenys neskelbtini) įmone D. Nagrinėjamoje byloje nebuvo pateikta jokių ilgalaikių ar trumpalaikių sutarčių su (duomenys neskelbtini) įmone D., šios įmonės įsipareigojimų pirkti kažkokias prekes, nebuvo pateiktos jokios buvusios sutartys, į bylą nebuvo nepateikta jokių įrodymų (apskaitos ar teisinių dokumentų - pirkimo-pardavimo sutarčių, jų pakeitimų, sąskaitų faktūrų, išrašų iš sąskaitų, mokėjimo pavedimų, važtaraščių, pervežimo sutarčių, ir t.t.), kurie patvirtintų, kad UAB „L.“ pardavinėjo prekes (duomenys neskelbtini) įmonei D., kokios buvo ir yra pajamos ir pelnas iš prekybos su šia įmone ir dėl kokių priežasčių su ja prekyba nutrūko. Nesant tokių įrodymų teismas skundžiamame sprendime šioje dalyje rėmėsi tik suinteresuotos šalies - UAB „L.“ - teiginiais, kurie nebuvo pagrįsti jokiais minėtais įprastiniais tokio verslo praktikos dokumentais (įrodymais);Pažymėjo, kad teismas rėmėsi visiškai ydinga ir nepagrįsta netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) skaičiavimo metodika. Teismas tiesiog pasitikėjo atsakovo UAB „L.“ teiginiais (nurodė, kad „nėra pagrindo nepasitikėti“ atsakovo UAB „L.“ paskaičiavimais) apie tariamas jos prekybos apimtis, tariamas pajamas ir net pelną iš šių įmonių iki R. N. išeinant iš darbo, o po to jei jis sumažėjo - preziumavo, kad tai įvyko būtent dėl R. N. veiksmų. Jokių pirkimo-pardavimo sutarčių, sąskaitų faktūrų, išrašų iš sąskaitų, mokėjimo pavedimų, važtaraščių, pervežimo sutarčių, ir t.t. nebuvo pateikta. Jokio pelningumo paskaičiavimo ir pagrindimo UAB „L.“ nepateikė, teismui užteko UAB „L.“ niekuo nepagrįstų teiginių - „pažymos“, kad jis yra „6,79 proc.“ (el. b. 8 t., l. 135), teismui pagrįstos abejonės nesukėlė net mūsų nurodyti vieši duomenys, kad UAB „L.“ ženkliai mažesni ir nesiekia net procento: (duomenys neskelbtini);Apeliantas nesutikdamas su UAB „L.“ reikalavimu dėl 603,84 Eur „negautų pajamų“ iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“, pažymėjo, kad teismas skundžiamame sprendime iš esmės nemotyvavo už kada ir kaip padarytą ir kokios konkrečiai komercinės paslapties (ar konfidencialios informacijos) pažeidimą, priteisia 603,84 Eur kaip UAB „L.“ „negautas pajamas“ iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“. Byloje nėra jokių įrodymų apie tokias aplinkybes, todėl skundžiamame sprendime nurodyti teiginiai yra nieko nepagrįsti. Teismas skundžiamame sprendime taip pat niekaip nepagrindė kaip minėti 603,84 Eur „negautų pajamų“ iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“, vadovaujantis teismų praktika, pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis UAB „L.“ pajamomis;Apeliantas nurodo, kad kaip ir dėl priteistų 9 253 Eur ir 16 620,22 Eur „negautų pajamų“ iš (duomenys neskelbtini) įmonės (duomenys neskelbtini), tiek ir dėl priteistų 603,84 Eur „negautų pajamų“ iš (duomenys neskelbtini) įmonės „(duomenys neskelbtini)“ paskaičiavimo būdo apskritai pasisakytina, kad teismas rėmėsi visiškai ydinga ir nepagrįsta netiesioginių nuostolių skaičiavimo metodika. Teismas tiesiog pasitikėjo atsakovės UAB „L.“ teiginiais (nurodė, kad „nėra pagrindo nepasitikėti“ atsakovės UAB „L.“ paskaičiavimais) apie tariamas jos prekybos apimtis, tariamas pajamas ir pelną. Todėl iš šiuo aspektu skundžiamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas;Apeliantas nesutikdamas su UAB „L.“ reikalavimu dėl 66 528 eurų „negautų pajamų“ iš (duomenys neskelbtini) įmonės J. (o gal P.), nurodo, kad skundžiamame sprendime (95 p.) teismas nurodė, kad „teismui pateiktas susirašinėjimas patvirtina, kad klientas inicijavo kainos peržiūrą likusiam užsakymo kiekiui būtent dėl to, kad R. N. kreipėsi į klientą nurodydamas, kad gali pasiūlyti “konkurencingesnę " kainą nei UAB „L.“, Teismas priteisė 66 528,00 Eur kaip „negautas pajamas“ dėl „padarytos nuolaidos“ (duomenys neskelbtini) įmonei J. (o gal įmonei P. - tai skirtingos įmonės, Teismas šių aplinkybių nesiaiškino). Pažymėjo, kad iš pateikiamo susirašinėjimo tarp UAB „L.“ ir „J.“ (I t, b.l.161-172) akivaizdu, kad 2024 m. spalio-lapkričio mėnesiais briketų kainos mažėjo (I t., b.l. 170), kad (duomenys neskelbtini) įmonė D. pasiūlė „prastos kokybės briketus be atsekamumo ir FSC“ sertifikavimo, t. y. iš esmės skirtingas nuo UAB „L.“, o ne analogiškas prekes (I t., b.l. 167), o „J.“ tokių briketų neperka apskritai (I t., b.l. 165). Tai yra, jokių teismo nurodomų aplinkybių apie kažkokius susitarimus, nuolaidas, negautas pajamas ir t.t. duomenų nėra. Byloje nėra įrodymų, kad dėl R. N. kaltės (duomenys neskelbtini) įmonė „J.“ arba (duomenys neskelbtini) įmonė P. susitarė dėl kažkokios „nuolaidos“. Galiausiai sutartis, kuria remiasi teismas ir UAB „L.“, numatė, kad sutartis gali būti pakeista tik raštu dėl to šalims susitarus (VIII t., b. l. 34), tačiau, kad tai buvo padaryta jokių įrodymų nėra;Reikalaujamų netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) nerealumą ir nepagrįstumą patvirtina ir ta aplinkybė, kad viso proceso metu UAB „L.“ įrodinėjo, kad jos „negautos pajamos“ yra net 96 000 Eur, o, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės paskutiniu momentu pareiškimu dėl patikslinto ieškinio reikalavimo sumažinimo pateikė duomenis, kad visgi padarė „mažesnę“ nuolaidą. Tačiau tokių „paaiškinimų“ teismui pakako. Net teismas painiojasi, kokia gi ta „nuolaida“ ir nurodo, kad ji „96 000 Eur“ (Skundžiamo sprendimo 95 punkto priešpaskutinis sakinys). Teismui nesukėlė abejonių duomenų tikrumu net aplinkybės, kad UAB „L.“ pareiškimu dėl patikslinto ieškinio reikalavimo sumažinimo pateikti nauji duomenys - naujos „lentelės“ jau nurodė, kad kainos nuolatos svyravo ir jokios fiksuotos „nuolaidos“ nebuvo (Skundžiamo sprendimo 106-107 p.). Teismui nesukėlė abejonių duomenų tikrumu net aplinkybės, kad nebuvo pateikta jokių susitarimų dėl kainų pakeitimų, jokių apskaitos ar teisinių dokumentų - sąskaitų faktūrų, išrašų iš sąskaitų, mokėjimo pavedimų, važtaraščių, pervežimo sutarčių, ir t.t., nors R. N. tiek ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje, tiek teisme metu visada nurodė, kad UAB „L.“ pateikiami duomenys yra netiesa ir yra nieko nepagrįsti.Teismas skundžiamame sprendime teigia apie „R. N. žinomas aplinkybes apie bendradarbiavimo sąlygas“ (95 p.), teigia, kad „ieškovas žinojo apie „j.“, kokiomis sąlygomis UAB „L.“ su ja prekiauja“ (98 p.), nes laiške „R. N. kreipėsi į klientą nurodydamas, kad gali pasiūlyti “konkurencingesnę” kainą nei UAB “L.“, tačiau toks žodis reiškia tik tai, kad siūloma prekė už priimtiną kainą, o ne kad neva R. N. žinojo apie UAB „L.“ tuo momentu taikomas kainas ar kitas sąlygas. Tai, kad R. N. tokiais duomenimis naudojosi ar juos turėjo byloje duomenų nėra;Apeliantas nesutinka su skundžiamo sprendimo argumentais dėl nekonkuravimo susitarimo negaliojimo. Nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime 111-118 punktuose klaidingai nurodė, kad 2023 m. balandžio 18 d. „Susitarimą dėl nekonkuravimo Nr. 24“ yra galiojantis, nes „R. N. argumentuoja, kad „Susitarimas dėl nekonkuravimo“ neatitinka DK 38 straipsnio 3 dalies reikalavimų, kuri imperatyviai nustatyta, kad susitarime dėl nekonkuravo turi būti apibrėžta ir nekonkuravimo teritorija“ (112 p.), ir „Teismas vertina, jog vien ta aplinkybė, kad 2023 m. balandžio 18 d. susitarime dėl nekonkuravimo Nr. 24 nėra nurodyta nekonkuravimo teritorija, nesudaro pagrindo pripažinti negaliojantį šį susitarimą“ (116 p.);Paaiškina, kad „Susitarime dėl nekonkuravimo“ nebuvo nustatytas kompensacijos dydis, jame tik nurodyta, kad ji „įskaičiuotas į darbo užmokestį“, kad „Susitarime dėl nekonkuravimo“ buvo darbdavio pateiktas darbuotojui ir pasirašytas tik tada, kai jau buvo sudaryta darbo sutartis, o ne darbo sutarties sudarymo metu, t. y. tada, kada darbuotojas jau buvo pavaldus, priklausomas nuo darbdavio sprendimų ir rizikavo prarasti darbą nesudarius tokio susitarimo. Pagal „Susitarimą dėl nekonkuravimo“ darbdavys UAB „L.“ niekada ieškovui R. N. jokio atlyginimo (kompensacijos) nemokėjo. Tai, kad jokios kompensacijos nebuvo mokamos, patvirtina ir darbdavio R. N. prašymu darbo sutarties galiojimo metu pateikta informacija (algalapiai) apie jam priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį - jie patvirtina, kad jokios kompensacijos už nekonkuravimą mokėtos nebuvo (II t., b.l. 147-152);Pažymi, kad bandydama paneigti šiuos įrodymus, patvirtinančius, kad jokia kompensacija už nekonkuravimą mokėta nebuvo, atsakovė UAB „L.“ į bylą pateikė savo tų algalapių „versiją“ (II t., b.l.54-69) ir net įmonės apskaitininkė „pasiaiškinimą“ (II t., b.l.93), kad neva darbuotojui buvo pateikta „pati glausčiausia“ algalapių versija. „Pati glausčiausia“ versija, aišku, skyrėsi tik viena eilute, t. y. tuo, kad nenurodyta jokia kompensacija už nekonkuravimą. Tokia versija, kuria teismas „neturėjo pagrindo netikėti“ prieštarauja teisės normų reikalavimams ir logikai. „Algalapius“ reglamentuoja DK 148 straipsnio 1 dalis, kurioje nurodyta informacija apie darbo užmokestį ir dirbtą laiką. Jie yra teikiami ir yra skirti būtent darbuotojui, jie neskirti darbdaviui informuoti darbdavį. Algalapių „adresatas“ yra darbuotojas. Negali būti kelių variantų algalapių, kurių vienas skirtas darbuotojui, o kitas darbdavio teikiamas pačiam sau - darbdaviui, kuris juos ir išduoda. Algalapiuose turi būti nurodomos visos darbuotojui išmokėtos sumos (DK 148 straipsnis);Apelianto įsitikinimu, darbdavio UAB „L.“ į bylą pateiktų „algalapių“ ieškovas niekada iš darbdavio nėra gavęs nei darbo santykių metu, nei jiems pasibaigus. Darbdavys juos parengė ir pateikė tik kilus ginčui. Dėl minėtų priežasčių jie teismo skundžiamame sprendime turėjo būti vertintini kritiškai. Analogiškai, tik nagrinėjant ginčą, buvęs darbdavys UAB „L.“ į bylą pateikė „buhalterinę pažymą“ ir darbo užmokesčio žiniaraščius, kurie teismo turėjo būti vertinami kritiškai, nes yra šališkai parengti suinteresuotos bylos šalies. Jokių įrodymų apie tų duomenų buvimą iki ginčo (pvz., iš S. ir pan.) byloje nėra. Todėl teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai ir netinkamai vertino esminius bylos įrodymus;Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovo kasacinio teismo nutartyse šiai bylos išaiškinimai netaikytini, nes neva „Nagrinėjamu atveju byloje nekilo ginčo dėl kompensacijos dydžio, UAB „L.” mokėjo kompensaciją R. N. už nekonkuravimą šiuo nekonkuravimo laikotarpiu, R. N. neišreiškė prieštaravimų nei dėl pačio mokėjimo, nei dėl kompensacijos dydžio. Dėl šios priežasties nėra pagrindo laikyti susitarimą dėl nekonkuravimo negaliojančiu ar kad R. N. nekonkuravimo susitarimas nesukėlė materialiųjų teisinių padarinių. Taigi ir šios bylos aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių“ (Skundžiamo sprendimo 135 punktas). Tokie Teismo teiginiai neatitinka tikrovės ir bylos medžiagos - R. N. visada nuosekliai nurodė, kad jokios kompensacijos niekada negavo, apie jos tariamą „mokėjimą“ nieko nežinojo iki pat darbo santykių pabaigos ir tik išėjus iš darbo darbdavys pateikė tokius teiginius, R. N. nurodė, kad nežino, koks „kompensacijos“ dydis, jo negalėjo įvardinti ir pats buvęs darbdavys UAB „L.“. Buvęs darbdavys UAB „L.“ jau kilus ginčui teikė skaičiavimus, kad gal jis yra 40% darbo užmokesčio, nors net pagal jo pateiktus duomenis jis ne visais mėnesiais siekė 40%, be to, nors tai byloje buvo ne kartą nurodoma, UAB „L.“ niekada nepateikė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio paskaičiavimo;Pažymėjo, kad teismas skundžiamame sprendime (57.1 p.) rėmėsi akivaizdžiai suklastotu dokumentu - 2020 m. vasario 2 d. tarpininkavimo sutartimi tarp D. ir UAB „L.“ (el. b. 6 t. l. 38-40). Nuo pat bylos nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje ieškovas R. N. nurodinėjo, kad UAB „L.“ nepardavinėjo prekių tiesiogiai (duomenys neskelbtini) įmonėms, o pardavinėjo tarpininkams. Tik nagrinėjant bylą iš esmės, atsakovė UAB „L.“ prisiminė, kad neva yra sudariusi sutartį su tarpininku (duomenys neskelbtini) įmone D. ir pateikė aukščiau minėtą sutartį teismui. Ieškovas R. N. nurodė teismui, kad 2020-02-02 Tarpininkavimo sutartis akivaizdžiai suklastota - joje paršai yra vienodi, „uždėta“ elektroninė parašų kopija, kad pateikto dokumento meta duomenys patvirtina, kad jis sukurtas tik 2025-03-20. (2020-02-02 Tarpininkavimo sutarties (bylos tomas 6, b. l. 38) metaduomenys);R. N. prašė išreikalauti iš UAB „L.“ ginčijamos sutarties originalą ir skirti jos ekspertizę. UAB „L.“ raštu ir UAB „L.“ vadovas D. M. žodžiu teismo posėdyje paaiškino, kad pateiktas į bylą elektroninis dokumentas ir yra originalas, jokio kito nėra, o jis, D. M., yra IT specialistas (turi IT išsilavinimą) ir gali paaiškinti, kad tie duomenys dokumento sukūrimo momento neįrodo. Ir šį kartą teismas patikėjo UAB „L.“ niekuo nepagrįstais teiginiais ir prašymą išreikalauti sutarties originalą ir skirti ekspertizę atmetė.Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „L.“ (toliau – ir apeliantė) prašo skundžiamo sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti, nurodant, kad UAB „L.“ naudai priteistina vietoje 17 224,06 Eur - 49 126,70 Eur, bei pakeisti dalyje dėl 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą, vietoje 17 224,06 Eur nurodant 49 126,70 Eur nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. sausio 6 d.) iki sprendimo visiško įvykdymo, kitą skundžiamo sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Apeliantė nurodo, kad teismas, nors ir teisingai pripažino atsakovės teisę į nuostolių (UAB „L.” negautų pajamų ir D. neteisėtos naudos forma) atlyginimą, visgi nepagrįstai sumažino priteistinų nuostolių dydį (Sprendimo 82-93 punktai), todėl nepagrįstai vietoj atsakovo reikalautų 49 126,70 Eur dydžio nuostolių, patirtų UAB „L.” negautų pajamų ir D. neteisėtos naudos forma, priteisė 17 224,06 Eur. Apeliantės prašyta priteisti nuostolių suma (negautų pajamų) suma pagrįsta įvertinus apeliantės pardavimų duomenis, lyginant pardavimų vidurkį per 12 mėn. iki 2024 m. liepos mėn. (R. N. darbo santykių pasibaigimo) ir nuo 2024 m. liepos mėn. iki 2025 m. kovo mėn., ir nustačius, kad ieškinyje išvardytų 14 klientų atžvilgiu sumažėjo pardavimai arba visai nutrūko;Pažymėjo, kad teismas sprendimo 87 p. pripažino, kad apeliantės pateikti įrodymai yra pakankami pagrįsti pagal pateiktus skaičiavimus. Tačiau teismas sprendimo 90 p. sprendė, jog yra įrodytos tik tos UAB „L.“ negautos pajamos, kurios yra susijusios su prekyba su įmonėmis (1) (duomenys neskelbtini) (603,84 Eur) ir (2) (duomenys neskelbtini) (16 620,22 Eur), iš viso 17 224,06 Eur. Toks teismo vertinimas grindžiamas tuo, kad byloje tiesioginiai įrodymai yra tik dėl 4 iš nurodytų 14 (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų, su kuriais R. N. D. naudai ir D. kontaktavo: (1) (duomenys neskelbtini) B. B., (2) (duomenys neskelbtini), (3) (duomenys neskelbtini), (4) (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu apie kitas 8 įmones, teismas vertino, jog yra tik įrodymai, jog R. N. apie jas įgijo konfidencialią informaciją (komercinę paslaptį), tačiau sprendė, jog nėra įrodymų, jog jis ar D. būtu su jomis prekiavę. Dėl 2 įmonių - (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) - byloje apskritai nėra duomenų, jog R. N. ar D. būtų su jomis susiję;Nors šių klientų atžvilgiu priežastinis ryšys tarp ieškovo ir atsakovo D. neteisėtų veiksmų ir apelianto neigiamų pasekmių (negautų pajamų) grindžiamas tik netiesioginiais įrodymais, visgi, atsižvelgiant į šios kategorijos bylų specifiką, faktinių aplinkybių visumą, ieškovo ir D. pasirinktą elgesį / poziciją procese, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad priežastinis ryšys yra įrodytas ir nuostolių (pardavimų sumažėjimo) iš šių prekybos su šiais klientais atžvilgiu, t. y: (1) (duomenys neskelbtini) (1292,18 EUR), (2) (duomenys neskelbtini) (1,000.00 EUR), (3) (duomenys neskelbtini) (1,474.78 EUR), (4) (duomenys neskelbtini) - A. L. M. (1000 EUR ), (5) (duomenys neskelbtini) (1271,94 Eur), (6) (duomenys neskelbtini) - J. D. A/S ( 1000 EUR), (7) (duomenys neskelbtini) (2,444.16 EUR), (8) (duomenys neskelbtini) (3,278.86 EUR), (9) (duomenys neskelbtini) - B. G. A/S ( 5,706.91 EUR), (10) (duomenys neskelbtini) B. A. (12,983.82 ). Nustatydamas klientų, kurių prekybos apimties sumažėjimas buvo įvertintas nustatant priteistiną sumą, sąrašą, teismas nepagrįstai atsakovei (apeliantei) taikė per aukštą įrodinėjimo standartą. Teismas netinkamai taikė tikėtinumo taisyklę (keldamas reikalavimą faktą pagrįsti absoliučiai, pateikiant tiesioginius įrodymus). Be to, vertindamas faktines aplinkybes nepagrįstai nesivadovavo contra spoliatorem prezumpcija, kuri konkrečiu atveju ieškovo ir atsakovo D. atžvilgiu turėjo būti pritaikyta;Paaiškina, kad byloje rašytiniais įrodymais yra patvirtintas ieškovo kontaktavimas (bandymas užmegzti dalykinius santykius) bent su 12 apelianto klientų. Tą nustatė ir teismas (Teismo sprendimo 63 p.). Vertintina, jog jau vien tai, kad apeliantui pavyko gauti rašytinius įrodymus dėl ieškovo aktyvaus bandymo vilioti ar perviliojimo bent 12 apelianto klientų atžvilgiu, leidžia vertinti esant labiau tikėtina, kad tokių veiksmų ieškovas ėmėsi ir kitų klientų atžvilgiu, tuo labiau, kad ir 2025-06-18 posėdžio metu ieškovas visgi pripažino siuntęs pasiūlymus atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytiems klientams, nors ir atsisakė / vengė įvardinti kuriems (2025 m. birželio 19 d. teismo posėdžio pirmos garso įrašo dalis nuo 00:48:00 val. iki 00:50:00 val.), atsisakymą nurodyti, kurioms konkrečiai įmonėms iš atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytų įmonių buvo siunčiami komerciniai pasiūlymai ieškovas motyvavo „komercine paslaptimi‘ (2025 m. birželio 19 d. teismo posėdžio pirmos garso įrašo dalies 00:46:30 val.). R. N. taip pat pripažino, D. prekiavo ieškinyje pateiktoje lentelėje nurodytais klientais „D. prekiavo su daugelio (duomenys neskelbtini) įmonių su tomis, kurios yra sąraše ir su tomis kurios nėra sąraše “ (2025 m. birželio 19 d. teismo posėdžio antro garso įrašo dalies 00:31:00), nors ir vengė konkrečiai įvardinti (duomenys neskelbtini) įmonių pavadinimus, net ir įvardinti, su kuriomis konkrečiai iš sąrašo nebuvo prekiaujama, vėlgi motyvuojant informacijos konfidencialumu (2025 m. birželio 19 d. teismo posėdžio antro garso įrašo dalis nuo 00:30:35 val. iki 00:32:35 val.), taip pat pripažino, kad prekiavo bent su 15 įmonių iš ieškinyje išskirto 60 klientų sąrašo (antro garso įrašo dalies 00:32:07);Teismas vertindamas įrodymus bei šalių išsakytas pozicijas teismo posėdžių metu neįvertino to, kad R. N. ir D. klaidino ir vengė pateikti įrodymus net ir pagal teismo liudijimą, tiek dėl komercinių pasiūlymų siuntimo fakto, tiek dėl prekybos su atsakovo UAB „L.“ klientais, o būtent, kad atsakydami į prašymą pateikti įrodymus pagal teismo liudijimą, t. y. pateikti komercinius pasiūlymus, siųstus atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytiems klientams ir informaciją apie šiems subjektams vykdytus pardavimus, R. N. tiek savo vardu, tiek kaip D. atstovas teigė, jog jokiems UAB „L.“ klientams komercinių pasiūlymų nesiuntė, jokiems UAB „L.“ klientams prekių netiekė, netarpininkavo dėl prekių tiekimo jokiems UAB „L.“ klientams (Failas 4 puslapiai 9-10). R. N. ir D. vengė vykdyti teismo įpareigojimą dėl įrodymų pateikimo (klaidindami nurodė tokių pasiūlymų nesiuntę ir prekybos nevykdę, vėliau 2025-06-19 posėdžio metu pripažįstant priešingus faktus, įskaitant ir dėl anksčiau neigto prekybos su D. fakto - 2025-06-19 teismo posėdžio pirmo garso įrašo dalis 00:53:55), pagrįstai turėjo būti taikoma Contra spoliatorem prezumpcija, reiškianti, kad šaliai slepiant, sunaikinant ar sąmoningai atsisakant pateikti įrodymą, laikoma egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (jos reikšmę išaiškino LAT 2023-03-31 nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-1120/2023);Teismas taip pat klaidingai sprendė, kad byloje nėra įrodymų, kad R. N. dirbdamas UAB „L.“ būtų įgijęs konfidencialią informaciją apie įmones (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pabaigdamas darbo santykius ieškovas atsakovės vadovui pateikė (Failas 5 297 lapas) suvestinį excel failą su savo atliktų pardavimų duomenimis (failas 5, puslapiai 287-198), kuriame minima klientų, jų kontaktiniai duomenis, kokie produktai tiekiami, už kokią kainą. Šiame faile tarp klientų, kuriems R. N. tiesiogiai atliko pardavimus, yra minimas ir klientas (duomenys neskelbtini) (Failas 5 , puslapiai 287, 288, 290, 291), taip pat (duomenys neskelbtini) (Failas 5 , puslapiai 287, 289, 291, 293). Bylos failo 6 puslapiai 50 -54 - yra pateiktas vidinis komunikavimas dėl užsakymo klientui (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 2023-10-02 M. L. siunčia tokią informaciją eilei „l.“ adresatų, tarp jų ir R. N. (duomenys neskelbtini) (Failas 6 /puslapis 50) : (duomenys neskelbtini) - 273 eur/vnt; (duomenys neskelbtini) - >(duomenys neskelbtini)- 274 Eur/vnt; (duomenys neskelbtini) parduoda (duomenys neskelbtini), R. užsakymas 90 (informacija persiunčiama eilei (duomenys neskelbtini) adresatų, (laiško priedai: D. A. sąskaitos (duomenys neskelbtini) (Failas 6 / puslapis 51-54).Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „L.“ (toliau – ir atsakovė/apeliantė) prašo apelianto R. N. apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo civilinę bylą, byloje surinktus rašytinius įrodymus, šalių ir liudininkų paaiškinimus, aktualią teismų praktiką, ir šios analizės pagrindu priėmė iš esmės teisingą sprendimą, kuriuo be kita ko pagrįstai nustatė / vertino, jog UAB „L.” disponuoja konfidencialia informacija, kuri yra ir komercinė paslaptis, ir kuri buvo patikėta jos darbuotojui R. N. (Sprendimo 36.). Informacija, kurią kaip saugotiną nurodė UAB „L.“, yra konfidenciali ir yra komercinė paslaptis (Sprendimo 28 p.). R. N. įgyta informacija neapsiribojo vien pavadinimais ir bendro pobūdžio kontaktine informacija, tačiau apėmė specifinę, su konkrečiais klientais susijusią, informaciją, gautą susiformavusių verslo ryšių pagrindu, kurios turėjimas ir naudojimas suteikia papildomą komercinį pranašumą ateityje tiek užmezgant, tiek palaikant dalykinius santykius su atitinkamais subjektais. UAB „L.“ veikla yra orientuota į (duomenys neskelbtini) rinką, prekės teikiamos (duomenys neskelbtini) veikiantiems klientams, todėl UAB „L.“ klientų (esamų ar potencialių) ratas yra itin specifinis, atitinkamai klientų (tiek esamų, tiek potencialių) sąrašas nėra viešai prieinamas ar lengvai numanomas. R. N., be kita ko, tapo prieinama ir informacija apie UAB „L.“ tiekėjus, iš kurių užsakomos prekės buvo siūlomos (duomenys neskelbtini) klientams (prekių gamintojas / tiekėjas, tiekimo grandinės sprendimai, leidžiantys pasiūlyti būtent tą prekę, kuri domina klientą, ir patirti mažiausius kaštus) (el. b. 6 t., l. 112, el. b. 8 t., l. 116);Byloje yra rašytiniai įrodymai, šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai, patvirtina, jog R. N. dirbdamas UAB „L.”, įgijo konfidencialią informaciją (įskaitant ir komercines paslaptis), nurodytą Sprendimo 28 punkte (Sprendimo 30 p. ir papunkčiai). UAB „L.” kaip darbdavės turima informacijos visuma apie klientus, tiekėjus, prekes, kainas, komercines sąlygas ir pan., leidžia konkuruoti su analogiškoje veiklos srityje veikiančiais subjektais, kurie tokios informacijos neturi, nesudaro pagrindo tokią informaciją vertinti kaip nereikšmingą ar juolab kaip darbuotojų įgytą patirtį (Sprendimo 31 p.). Informacija yra vertinga, kadangi disponavimas šia informacija sukuria komercinį pranašumą prieš kitus rinkos dalyvius, ypač - naujus dalyvius, kurie neturi nei specifinių žinių apie konkrečiam klientui teikiamų paslaugų komercines sąlygas, nei kliento poreikius ir kitos su klientu susijusios specifinės informacijos, nei reikalingų kontaktų (plačiau - Sprendimo 33 p.). UAB „L.” ėmėsi protingų pastangų apsaugoti savo turimą komercinę paslaptį sudarančią informaciją (CK 1.116 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (plačiau - Sprendimo 34 p.). R. N., su kuriuo kaip su fiziniu asmeniu buvo pasirašytas susitarimas Nr. 24 dėl konfidencialios informacijos saugojimo, trečiojo asmens – D. - naudai ir pati D. atliko neteisėtą (-us) veiksmą (-us) - neteisėtai panaudojo minėtą informaciją. R. N. neteisėtai įgijo (pasiliko), perdavė, atskleidė, panaudojo D. naudai, o D. įgijo, panaudojo šią informaciją (Sprendimo 40 p., 42 p.);Pažymėjo, kad konfidenciali informacija (tame tarpe komercinė paslaptis), kurią įgijo R. N., buvo apie komercinių santykių su atskirais UAB „L.“ klientais faktą, pobūdį, turinį, klientų poreikius (konkrečius perkamus produktus (pvz., reikalavimai konkrečiai prekei), tiek buvusią, tiek numatomą bendradarbiavimo apimtį (pvz., įprastai perkamus kiekius), kontaktinius už užsakymų priėmimą / derinimą atsakingus asmenis (asmenis, tiesiogiai atsakingus už pirkimus), konkrečias bendradarbiavimo sąlygas (kainas), prekių savikainas, UAB „L.“ galimybę pasiūlyti vieną ar kitą kainą ar daryti nuolaidą, prekių tiekimo mechanizmą, duomenis apie tai, kad konkretus subjektas yra esamas ar potencialus specifinės prekės - medžio briketų, granulių - pirkėjas (ir kad net ir pasitelkiant viešuosius duomenis reikėtų ieškoti būtent šio subjekto duomenų), kitus su prekių tiekimu susijusius UAB „L.“ veiklos ypatumus. Gavęs konfidencialią informaciją (įskaitant komercinę paslaptį), pasibaigus darbo sutarčiai pasiliko UAB „L.“ konfidencialią informaciją (tame tarpe komercinę paslaptį), be UAB “L.” išankstinio rašytinio sutikimo komerciniais tikslais atskleidė jo valdomai įmonei D. UAB „L.” konfidencialią informaciją, ją naudojo (duomenys neskelbtini) įmonės D. naudai, o D. ją įgijo ir naudojo. (Sprendimo 58 p.);Teismas pagrįstai pripažino atsakovės teisę į netesybas pagal 2023 m. balandžio 14 d. susitarimo Nr. 24 dėl konfidencialios informacijos saugojimo 1.16 p., taip pat pagrįstai vertino, kad vien aplinkybė, kad 2023 m. balandžio 14 d. susitarimo Nr. 24 dėl konfidencialios informacijos saugojimo 1.16 papunktyje nenurodyta, jog bauda taikoma už kiekvieną pažeidimą, nereiškia, jog ši minimali 1 000 Eur dydžio bauda negali būti taikoma už pažeidimus kiekvieno ūkio subjekto naudai. Teismas pagrįstai pripažino atsakovės UAB „L.“ teisę į nuostolių, patirtų dėl prarasto pelno iš prekybos su klientais (duomenys neskelbtini), atlyginimą ir pagrįstai konstatavo tiek R. N., tiek (duomenys neskelbtini) įmonės „D.“ pareigą atlyginti šiuos nuostolius (Sprendimo 91-93). Teismas pagrįstai pripažino atsakovės UAB „L.“ teisę į nuostolių, patirtų dėl pritaikytos nuolaidos J. (P.) atlyginimą. Teismas pagrįstai pripažino atsakovės UAB „L.“ teisę į nuostolių, patirtų dėl Nekonkuravimo sutarties vykdymo, atlyginimą. Priešingai nei apeliantas nurodė, teismas byloje tinkamai įvertino įrodymus, aiškino ir taikė komercinę paslaptį ir konfidencialią informaciją reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo teismų praktikos, ir priėmė šioje dalyje teisingą bei pagrįstą sprendimą, (Sprendimo 16-58 p.);Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo pavienius argumentus ginčija tik ieškovas R. N.. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) įmonė D. teismo sprendimo jokia apimtimi neginčija, savarankiškų nesutikimo su pirmosios instancijos teismo sprendimu pagrindų ir savarankiškų prašymų apeliacinės instancijos teismui nereiškia (skirtingai nei R. N., D. tam tikslui turėtų sumokėti žyminį mokestį, tačiau apeliacijos procese pasirinko likti pasyvi ir sprendimo bei juo nustatytų aplinkybių neginčyti). Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog (duomenys neskelbtini) įmonės D. atžvilgiu priimta sprendimo dalis, kuria konstatuotas (duomenys neskelbtini) įmonės D. civilinės atsakomybės sąlygų buvimas ir priteisti UAB „L.“ naudai 17 224,06 Eur dydžio nuostolių atlyginimas, taip pat 5 proc. procesinės palūkanos už priteistą sumą, yra įsiteisėjusi (CPK 279 straipsnio 1 dalis);Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo sprendimo - išsamiai išnagrinėjo tiek tai, kokia informacija disponavo atsakovė UAB „L.“ ir kokią informaciją darbo santykių pagrindu įgijo R. N. (Sprendimo 28, 30 p.), išnagrinėjo tokios informacijos pobūdį pagal teismų praktikoje suformuluotus kriterijus (vertingumą, slaptumą, protingas pastangas informacijai apsaugoti - Sprendimo 31-34), ir motyvuotai konstatavo, kad konfidenciali informacija (tame tarpe komercinė paslaptis), kurią įgijo R. N., buvo apie komercinių santykių su atskirais UAB „L.“ klientais faktą, pobūdį, turinį, klientų poreikius (konkrečius perkamus produktus (pvz., reikalavimai konkrečiai prekei), tiek buvusią, tiek numatomą bendradarbiavimo apimtį (pvz., įprastai perkamus kiekius), kontaktinius už užsakymų priėmimą / derinimą atsakingus asmenis (asmenis, tiesiogiai atsakingus už pirkimus), konkrečias bendradarbiavimo sąlygas (kainas), prekių savikainas, UAB „L.“ galimybę pasiūlyti vieną ar kitą kainą ar daryti nuolaidą, prekių tiekimo mechanizmą, duomenis apie tai, kad konkretus subjektas yra esamas ar potencialus specifinės prekės - medžio briketų, granulių - pirkėjas (ir kad net ir pasitelkiant viešuosius duomenis reikėtų ieškoti būtent šio subjekto duomenų), kitus su prekių tiekimu susijusius UAB „L.“ veiklos ypatumus (Sprendimo 28 p., 36 p., 58 p.);Nurodo, kad teikdamas paaiškinimus 2025-06- 18 posėdžio metu ieškovas pats patvirtino, kad vykdė UAB „L.“ pardavimus komunikuodamas su UAB „L.“ procesiniuose dokumentuose nurodytais klientais, siuntė jiems komercinius pasiūlymus (2025 m. birželio 19 d. teismo posėdžio pirmos garso įrašo dalies 00:27:15 val.), dėl pardavimų ieškovas komunikavo su minėtais juridiniais asmenimis. (2025 m. birželio 19 d. teismo posėdžio pirmos garso įrašo dalies 00:29:03 val.) ir bendravo su klientais atsiskaitymų, kokybės ir kitais klausimais kaip UAB ,,L.“ atstovas (2025 m. birželio 19 d. teismo posėdžio pirmos garso įrašo dalies 00:29:42 val.). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pabaigdamas darbo santykius ieškovas atsakovės vadovui pateikė suvestinį excel failą su pardavimų duomenimis (failas 3, puslapiai 158-167), kuriame minima klientų, jų kontaktiniai duomenis, kokie produktai tiekiami, už kokią kainą. Šiame sąraše yra beveik visi atsakovės procesiniuose dokumentuose išvardinti klientai, su kuriais komunikavo ieškovas darbo santykių metu;Teismas pagrįstai vertino, kad informacija, kurios neteisėtu įgijimu ir atskleidimu bei panaudojimu yra kaltinamas ieškovas, atitinka ne tik konfidencialios informacijos, bet ir komercinės paslapties formaliuosius kriterijus, savo vertinimą pagrįsdamas išsamia tiek aktualios teismų praktikos analize, tiek byloje esančių įrodymų analize ir teismų praktikoje suformuluotų kriterijų taikymu konkrečioje situacijoje. Tuo tarpu apeliantas konkrečių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo vertinimą ir išvadas dėl tokios informacijos kvalifikavimo, nenurodo. Apelianto kritika teismui dėl tariamo „neatskyrimo“ konfidencialios informacijos ir komercinės paslapties nepagrįsta dar ir dėl to, kad konkrečiai nustatant paties apelianto, kaip buvusio darbuotojo, prisiėmusio įsipareigojimą saugoti konfidencialią informaciją sau darbdaviu sudaryto Susitarimo (DK 39 str.) pagrindu, atsakomybės turinį ir apimtį, detalus atskyrimas nelaikytina itin teisiškai reikšmingu;Pažymi, kad su ieškovu sudarytame Susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos informacija yra įvardinta kaip „konfidenciali“ (ne „komercinės paslaptys“), Darbo sutarties 4.2 p. aiškiai nurodyta, kad Susitarime dėl konfidencialios informacijos apsaugos nurodyta informacija yra ir darbdavio komercinė paslaptis. Nepriklausomai nuo to, net jei informacija, dėl kurios panaudojimo nagrinėjamas ginčas, nebūtų pripažinta atitinkanti formaliuosius komercinės paslapties požymius, tai nekeičia darbuotojo raštu prisiimtų įsipareigojimu turinio ir nemažina jo atsakomybės už Sutarties pažeidimą;Apeliantas argumentuodamas neapsisprendžia, ar informacija, kurią jis visgi pripažįsta naudojęsis, yra vieša, ir dėl to negali būti laikoma komercine paslaptimi, ar tai yra jo įgyta ir neatskiriama dalykinė patirtis, įgūdžiai ir žinios (nurodo abu argumentus). Bet kuriuo atveju abu šie argumentai / atsikirtimai buvo nurodyti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, atitinkamai - teismas sprendime išsamiai pasisakė dėl jų vertinimo ir atmetė (Sprendimo 47 p.). Pirmosios instancijos teismas sprendime išsamiai nurodė ir motyvavo, kodėl vertina, jog informacija, kurią neteisėtai pasiliko, panaudojo ir atskleidė ieškovas, nėra laikytina „sąžiningai darbuotojo įgyta dalykinė patirtis“ (Sprendimo 31-33 p.). Apeliantas nepateikė jokių argumentų, kurie paneigtų šias išvadas;Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad vykdydamas veiklą po darbo santykių su atsakove nutraukimo naudojosi tik savo profesine patirtimi, t. y. bendro pobūdžio žiniomis ir įgūdžiais, įgytais dirbant pardavimų srityje. Tačiau byloje nustatyta, kad apeliantas disponavo ne abstrakčiomis žiniomis, o konkrečiais, struktūrizuotais ir individualizuotais duomenimis apie UAB „L.“ klientus: apeliantas turėjo prieigą prie vidinių duomenų apie klientų pirkimų apimtis, taikomas nuolaidas, kainų struktūrą ir pelningumo ribas. Tai nėra bendro pobūdžio profesinė patirtis - tai konkreti komercinė informacija, kuri buvo suformuota ir sisteminta UAB „L.“ veiklos metu;Aplinkybę, kad apeliantas naudojosi būtent iš UAB „L.“ „išsinešta“ informacija, patvirtina tai, jog vos nutraukęs darbo santykius su atsakove apeliantas iš karto ėmė vykdyti aktyvius pardavimus, t. y. siūlyti įsigyti analogiškas prekes (duomenys neskelbtini) juridiniams asmenims, su kuriais komunikavo dėl darbo santykių su atsakove. Jau netrukus po darbo santykių su apeliantu pasibaigimo atsakovę informavo klientai, jog su jais komerciniais tikslais kontaktuoja apeliantas. Dalis klientų, į kuriuos kreipėsi apeliantas, su atsakovės vadovu pasidalino žodine informacija apie gaunamus siūlymus, taip pat dalis klientų sutiko pasidalinti pačiais pasiūlymais, taip pat patvirtino kontaktavimo faktą raštu. Nei apeliantas savarankiškai, nei D. iki tol tokios veiklos nevykdė, tuo tarpu vos nutraukus darbo santykius ėmė aktyviai komunikuoti būtent su atsakovės klientais ir siūlyti jiems prekes, kas patvirtina, jog savarankiškai veiklai vykdyti buvo naudojama jau iš darbo santykių su apeliante surinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) rinkoje veikiančius klientus, jų poreikius, pardavimo sąlygas;Pažymi, kad teismo išsamiai aptarti įrodymai (sprendimo 63 p.) patvirtina faktą, kad apeliantas kontaktavo su atsakovės klientais, o jų turinys patvirtino, kad apeliantas naudojosi atsakovės konfidencialia informacija bei komercine paslaptimi tikslingai kontaktuodamas su atsakovės klientais ir teigdamas komercinius pasiūlymus. Toks selektyvus klientų pasirinkimas paneigia apelianto teiginį apie atsitiktinį rinkos veikimą ar paiešką paieškos sistemose. Jeigu apeliantas būtų naudojęsis tik abstrakčia profesine patirtimi, jis neturėtų galimybės taip tiksliai orientuotis į konkrečius klientus ir pasiūlyti jiems individualizuotas sąlygas / kainas;Atkreipia dėmesį, kad išsamūs tiesioginiai įrodymai, patvirtinantys ar paneigiantys faktą, kad formuojant ir siunčiant komercinius pasiūlymus kitiems klientams buvo naudotasi ar nesinaudota atsakovės komercine paslaptini, t. y. informacija apie atsakovės santykių su tam tikru klientu turinį, yra pas patį ieškovą. Atsakovė ir prašė išreikalauti per teismą, ir siūlė ieškovui patiekti, kam kokie, kokio turinio pasiūlymai buvo siunčiami, kokio turinio. Nors ieškovas pripažino pasiūlymų siuntimą ieškovės klientams faktą - tačiau pasirinko neįrodinėti, ką konkrečiai siuntė, ir kad tas turinys parengtas nenaudojant atsakovės konfidencialios info. Vien tai leidžia daryti išvadą, kad ta informacija apeliantui nėra naudinga;Nurodo, kad apeliantas atskirą skundo dalį skiria kritikai, tariamai pirmosios instancijos teismas nesivadovavo (ar netinkamai) vadovavosi kasacinio teismo praktika komercinių paslapčių, konfidencialios informacijos ir konkuravimo bylose, akcentuodamas 2023 m. birželio 14 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2023 kaip tą, kurios netgi faktinė situacija atitinka nagrinėjamą bylą. Apeliantas tendencingai, neatsižvelgiant į jų kontekstą ir aktualumą konkrečiai bylai, nurodo pavienius nurodytos nutarties išaiškinimus, „gindamas“ savo teisę naudoti ankstesnėje darbovietėje įgytus įgūdžius, patirtį, gebėjimus, žinias, tačiau ignoruoja kitus minėtoje kasacinio teismo nutartyje pateiktus išaiškinimus dėl informacijos vertinimo kaip konfidencialios ar komercinės paslapties, kuriuos be kita ko cituoja ir teismas sprendime (24.7-24.10p.);Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė ir motyvavo, kodėl vertina, jog informacija, kurią neteisėtai pasiliko, panaudojo ir atskleidė ieškovas, nėra laikytina „sąžiningai darbuotojo įgyta dalykinė patirtis“ DK 39 straipsnio prasme (Sprendimo 31-33 p.). Nors apeliantas abstrakčiai ir apeliaciniame skunde ginasi, kad informacija, kurią jis iš esmės pripažįsta naudojęs, jis laiko ne konfidencialia informacija ar komercine paslaptimi, o sąžiningai savo įgyta dalykine patirtimi ir įgūdžiais, Skunde apeliantas nenurodo jokių argumentų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog pirmosios instancijos teismo vertinimas dėl šios informacijos nepriskyrimo ieškovo sąžiningai įgytai patirčiai ir įgūdžiams, laikytinas neteisingu;Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 12 000 Eur baudos, atliko išsamų įrodymų tyrimą ir vertinimą, ir pagrįstai konstatavo, jog R. N. pažeidė susitarime nustatytas pareigas (kurios turinys išsamiai ištirtas ir aprašytas pirmosios instancijos teismo sprendime (Sprendimo 63 p., 124 p.)), t. y. neteisėtai atskleidė, pasiliko UAB „L.” konfidencialia informaciją, be UAB „L.” išankstinio rašytinio sutikimo naudojo ją D. naudai kontaktuodamas su 12 (duomenys neskelbtini) juridinių asmenų, ir kad šią aplinkybę patvirtina byloje esanti medžiaga. Kaip teisingai pažymėta pirmosios instancijos teismo, R. N. neneigė, jog kontaktavo su šiais asmenimis. Teismas detaliai išnagrinėjo ir įvertino apelianto nurodomus teiginius, kad su nurodytais atsakovės klientais buvo kontaktuojama pasinaudojus tariamai viešai prieinamą informacija. Apeliantas nurodė, kad visus naudotus galimų pirkėjų kontaktus surado (ir šiuo metu juos galima rasti) pasinaudojant visiems viešai prieinamais paieškos resursais internete (Google, Linkedin, Facebook, ir kt.). Šių apelianto argumentų ydingumą patvirtino sprendimo 52 p. pateiktas įrodymų vertinimas, kuriam nuginčyti apeliantas į bylą nebuvo pateikęs jokių įrodymų, kurie pagrįstų apelianto poziciją;Paaiškina, kad informacijos panaudojimas būtent D. naudai, sudarant galimybę D. užmegzti dalykinius santykius su atsakovės klientais, leidžia konstatuoti ne tik neteisėtą informacijos panaudojimą, bet ir atskleidimą. Faktinį informacijos apie klientą (duomenys neskelbtini) panaudojimą (įskaitant – D. naudai) rodo (duomenys neskelbtini) per klaidą į ieškovo buvusį UAB ,,L.“ darbo elektroninį paštą (duomenys neskelbtini) išsiųstas laiškas 2024 m. spalio 28-29 el. susirašinėjimas tarp (duomenys neskelbtini) ir D., kuriuo sprendžiami 2024 m. spalio 15 d. ir 17 d. išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo klausimai (failas 2 / puslapiai 107 - 112, 171 - 174). Nors ieškovas ir atsakovas D. atsisakė pateikti teismui tiek kreipimosi į UAB „L.“ klientus duomenis, tiek pardavimų informaciją, todėl nėra galimybės nustatyti, kada konkrečiai D. užmezgė dalykinius santykius su šiuo klientu, ieškovas tiek procesiniuose dokumentuose (2024-12-23 ieškinys), tiek 2025-06-18 posėdžio metu neneigė (iš esmės patvirtino) kontaktavęs su atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodomais subjektais, o ypač - 12 įmonių, dėl kurių DGK priteisė po 1000 Eur baudą, pripažino siuntęs pasiūlymus atsakovės procesiniuose dokumentuose nurodytiems klientams, (duomenys neskelbtini) įmonės D. atstovas taip pat patvirtino, kad D. prekiavo su (duomenys neskelbtini), taip pat su daugeliu (duomenys neskelbtini) įmonių bei kitų šalių (tomis, kurios yra sąraše, ir tomis, kurių nėra sąraše) (2025 m. birželio 19 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 40 sek., 35 min. 30 sek.). Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino atsakovės teisę į nuostolių (UAB ,,L.” negautų pajamų ir D. neteisėtos naudos forma) atlyginimą;Pažymi, kad atsakovės negautos pajamos skaičiuotos metodu, kuris apibūdinamas kaip „prieš ir po“ metodas, pagal kurį lyginamas nukentėjusios šalies gautas pelnas iki ir po pažeidimo. Tokio skaičiavimo būdo taikymas pripažįstamas tiek jurisprudencijoje, tiek teismų (pvz. Lietuvos Apeliacinio Teismo nutartis civilinėje byloje e2A-269-330/2022). (duomenys neskelbtini) negautas pajamas patvirtina suminiai ir vidutiniai pardavimų duomenys grindžiami pardavimų rezultatais (apyvartų žiniaraščiais) (el. b. 6 t., l. 136-141) ir jas pagrindžiančiomis sąskaitomis faktūromis (el. b. 7 t., l. 51-194). Teismas atlikęs įrodymų tyrimą teisingai nustatė (apskaičiavo), kad pateikti įrodymai pagrindžia atsakovės nurodytų negautų pajamų dydžius (Sprendimo 85 p.). Be to, pateiktos sąskaitos faktūros ir apyvartų žiniaraščiai patvirtina faktą apie komercinių santykių buvimą, jų trukmę bei mastą, todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad paminėti įrodymai yra pakankami pagrįsti atsakovės pateiktus skaičiavimus (Sprendimo 87 p.). Taip pat šie įrodymai patvirtina, kad atsakovė pardavinėjo prekes (duomenys neskelbtini);Teismas pagrįstai priteisė 66 528 Eur prarastas pajamas, sąlygotas „priverstinės“ nuolaidos (duomenys neskelbtini) įmonei J. (P.). Nurodo, kad 2024 m. spalio 24 d. atsakovas gavo kliento atstovo elektroninį laišką su užuomina, kad lapkričio kaina turėtų mažėti. Komunikuojant su klientu ir aiškinantis, kas sąlygojo tokią kliento pozicija, klientas pasidalino iš R. N. gauto pasiūlymo iškarpa, kurioje be kita ko nurodoma, jog „žinau, kad perki medinius briketus iš D. A. (L.). Norėčiau pasiūlyti konkurencingesnę kainą“. Kliento atstovas taip pat pasidalino žiniomis, kad analogiškas pasiūlymas pateiktas ir su juo susijusiai įmonei P., kuriai tiesiogiai tiekiamos prekės remiantis su J. sudaryta sutartimi. Pirmosios instancijos teismas detaliai ištyrė ir įvertino tiek pateiktą susirašinėjimą dėl kainos mažinimo, tiek sutarties su klientu turinį, tiek byloje pateiktus duomenis apie faktinius pardavimus ir faktiškai pritaikytos 12 Eur už toną nuolaidos apimtį, tuo pačiu įvertindamas ir ieškovo pateiktų atsikirtimų pagrįstumą (Sprendimo 100-109 p.);Nesutinka su apelianto (ieškovo) vertinimu, kad sudarytas susitarimas dėl nekonkuravimo negaliojo nuo pat jo sudarymo momento, nes jam nebuvo mokama jokia kompensacija už susitarimo dėl nekonkuravimo laikymąsi. Atsakovė pažymi, kad kompensacija už nekonkuravimą buvo mokama pagal šalių laisva valia sudarytą susitarimą. Apeliantui vienašališkai atsisakius laikytis šio susitarimo, jis privalėjo grąžinti gautas sumas ir atlyginti patirtus nuostolius. Apeliantas per visą darbo santykių laikotarpį nė karto nereiškė pretenzijų dėl to, kad mokama kompensacija skaičiuojama netinkamai, jos dydis nepakankamas ir pan. Iki darbo sutarties nutraukimo susitarimas dėl nekonkuravimo nebuvo nutrauktas ar pakeistas. Tačiau pasibaigus darbo santykiams apeliantas vienašališkai atsisakė nekonkuravimo susitarimo, už nekonkuravimo susitarimo laikymąsi 2024 metų liepos mėnesį (nuo darbo santykių pabaigos, iki liepos pabaigos) pervestą sumą atsakovei vienašališkai grąžino tą pačią dieną (mokėjimo paskirtis: grąžinimas). Tokiu būdu apeliantas vienašališkai atsisakė po darbo laikytis tarp šalių sudarytos sutarties ir akivaizdžiai pademonstravo, kad neketina laikytis nekonkuravimo įsipareigojimų. Teismas atlikęs įrodymų vertinimą pagrįstai konstatavo, kad atsakovės patirtos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos. Be to teismas išanalizavo apelianto pateiktą teismų praktiką, kur pagrįstai nurodė, kad cituotų bylų aplinkybės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos aplinkybių. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pagrindo abejoti šia sprendimo dalimi, nes tiek teisiniu, tiek faktiniu pagrindu sprendimas buvo pagrįstas ir teisingas;Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas sprendime (57.1 p.) rėmėsi akivaizdžiai suklastotu dokumentu - 2020 m. vasario 2 d. tarpininkavimo sutartimi tarp D. ir UAB „L.“. Minėtas dokumentas apelianto vertinimu yra suklastotas, nes dokumente parašai yra vienodi, „uždėta“ elektroninė parašų kopija, kad pateikto dokumento meta duomenys patvirtina, kad jis sukurtas tik 2025-03-20. Pažymi, kad byloje buvo pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad dokumentas buvo pasirašytas šalims priimtina forma, dokumentas buvo sudarytas ir pasirašytas 2021 metais. Byloje buvo pateikta pažyma apie padaryta rašymo apsirikimo klaidą (el. b. 8 t. l. 59), kur paaiškinta, kad minima sutartis buvo sudaryta šalių bendradarbiavimo pradžioje 2021 m. vasario mėn;Atsakovė yra pateikusi pakankamai rašytinių įrodymų - vidinę komunikaciją dėl užsakymų vykdymo, kurie patvirtinta UAB ,,L.“ ir D. santykių turinį, jų egzistavimą ir dirbant R. N., kuris tiesiogiai dalyvavo tokioje vidinėje komunikacijoje. Pavyzdžiui, 2025 m. sausio 30 d. prašymu dėl papildomų įrodymų prijungimo, (el. b. 3 t. l. 89 - 90) - atsakovė pateikė vidinį komunikavimą, dalyvaujant ir tuometiniam pardavimų vadybininkui apeliantui R. N., dėl užsakymų atskiriems klientams vykdymo organizavimo, iš kurio matyti, kad būtent UAB ,,L.“ organizuoja užsakymo vykdymą, prekių siuntimą klientui, ir D. pardavimo sąskaitos konkrečiam klientui išrašymą už UAB „L.“ vykdomą pardavimą (t. y. formuojamas pardavimas iš L. į D. A. ir iš D. A. - klientui; D. marža fiksuota ir skirta iš esmės tik padengti administravimo kaštus) (t. y. M. M. M., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), B. B., (duomenys neskelbtini), D., T. G., N.);Apelianto bandymai neigti / ginčyti tarpininkavimo sutarties tarp D. ir UAB L. sudarymą, pasirašymą, pasirašymo laiką ir pan., yra nepagrįsti, niekaip nepaneigia ir negali paneigti realiai egzistuojančio tarpininkavimo santykių fakto, kuris neabejotinai egzistavo ir tuo metu, kai įmonėje dirbo apeliantas. Be to, apeliantas skunde nenurodė jokio teisinio pagrindo (teisės akto), kuriuo vadovaujantis atsakovės pateiktas dokumentas atitinka suklastoto dokumento kriterijus.Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas R. N. (toliau – ir ieškovas/apeliantas) prašo atsakovės UAB ,,L.” apeliacinį skundą atmesti, ieškovo apeliacinį skundą tenkinti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:Nurodo, kad jokių buvusio darbdavio UAB „L.“ komercinių paslapčių ar konfidencialios informacijos neatskleidė ir neteisėtai nenaudojo. R. N. naudojosi tik savo sąžiningai įgyta patirtimi, įgūdžiais, gebėjimais ir žiniomis; vadovaujantis įstatymais ir teismų praktika, tai negali būti laikoma komercinės paslapties ar konfidencialios informacijos neteisėtu panaudojimu;Pažymi, vien buvusio darbdavio UAB „L.“ pateikti deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti teiginiai apie neva neteisėtus R. N. veiksmus ir apie UAB „L.“ nuostolius (neva buvusias bei esamas apyvartas, pelningumus ir apie neva negautas pajamas) negalėjo būti ir nėra pagrindas civilinei atsakomybei taikyti. Vadovaujantis įstatymais ir teismų praktika, tam, kad darbuotojui už neteisėtą komercinės paslapties atskleidimą kiltų civilinė atsakomybė, turi būti nustatytos visos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos; nustatinėjant civilinės atsakomybės sąlygas, taikoma bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo civilinės atsakomybės bylose taisyklė, t. y. ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, kaltę, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį; be to, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos) turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis, negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Taigi, atsakovė UAB „L.“ neįrodė civilinės atsakomybės sąlygų;Atsakovė UAB „L.“ apeliaciniu skundu prašo papildomai priteisti 31 902,64 Eur netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) ir palūkanas nuo šios sumos. Reikalavimai priteisti šiuos netiesioginius nuostolius (negautas pajamas) remiasi UAB „L.“ paskaičiavimais, pateiktais UAB „L.“ procesiniuose dokumentuose „lentelėse“, kuriose nurodomos tariamos vykusių pardavimų apimtys, skaičiuojami apyvartos vidurkiai, „sumažėjusios pajamos“ ir „prarastas grynasis pelnas“. „Lentelės“ ir duomenys juose nuolat kito UAB „L.“ procesiniuose dokumentuose, o paskutinis „lentelės“ variantas buvo pateiktas atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės 2025 m. lapkričio 17 d. „paaiškinimuose“ (8 t., b.l. 127-129). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas UAB „L.“ įsigijo ir pardavė (perpardavė) prekes minėtoms (duomenys neskelbtini) įmonėms ar (duomenys neskelbtini) įmonei D., kad atsakovas UAB „L.“ gavo kažkokias pajamas iš tokios prekybos, kokias turėjo išlaidas įsigyjant minėtas prekes ir sąnaudos jas tiekiant, ir pan. Byloje taip pat nėra jokių ilgalaikių ar trumpalaikių sutarčių su „lentelėse“ nurodytomis (duomenys neskelbtini) įmonėmis ar šių įmonių įsipareigojimų UAB „L.“ pirkti kažkokias prekes, nėra jokių kitų apskaitos, teisinių ar kitų įprastinių tokiems ginčams dokumentų - įsigijimo dokumentų, pardavimo dokumentų, sutarčių pakeitimų, išrašų iš sąskaitų, mokėjimo pavedimų, važtaraščių, pervežimo sutarčių, ir panašių dokumentų, kurie patvirtintų, kad UAB „L.“ įsigijo ir pardavė prekes „lentelėse“ nurodytoms (duomenys neskelbtini) įmonėms ar (duomenys neskelbtini) įmonei D. ar kad gavo iš jų pajamas, taip pat nėra jokių duomenų dėl kokių priežasčių su šiomis (duomenys neskelbtini) įmonėmis prekyba nutrūko, jei ji vyko. Yra tik suinteresuotos šalies - atsakovės UAB „L.“ - teiginiai, kurie nepagrįsti jokiais minėtais įprastiniais tokio verslo praktikos (verslo modelio „pirk ir perparduok brangiau“) dokumentais (įrodymais). Atsakovas R. N. šias aplinkybes byloje pirmosios instancijos teismui ne kartą nurodė;Pažymėjo, kad tik nagrinėjant bylą iš esmės, atsakovė UAB „L.“ prisiminė, kad neva yra sudariusi sutartį su tarpininku (duomenys neskelbtini) įmone D. ir pateikė aukščiau minėtą sutartį teismui. Argumentai apie tai, kad ši 2020 m. vasario 2 d. tarpininkavimo sutartis tarp D. ir UAB „L.“ (el. b. 6 t. l. 38-40) galimai suklastota, pateikti ieškovo apeliaciniame skunde. Kaip minėta aukščiau 6 punkte, į bylą nebuvo pateikta jokių įrodymų kaip ir ar iš vis vyko prekyba ir atsiskaitymai tarp UAB „L.“ ir D. pagal šią sutartį. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik niekuo nepagrįstais suinteresuotų asmenų UAB „L.“ vadovo ir savininko D. M. ir jo vaikystės draugo ir verslo partnerio D. vadovo ir savininko S. M. teiginiais;Atsakovės UAB „L.“ netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) skaičiavimo metodika yra visiškai nepagrįsta. Ji remiasi tik UAB „L.“ teiginiais apie tariamas jos prekybos apimtis, tariamas pajamas ir pelną iš šių lentelėse nurodomų (duomenys neskelbtini) įmonių iki R. N. išeinant iš darbo lyginant su tariama apyvarta po darbo sutarties nutraukimo. Kaip minėta, jokių UAB „L.“ pirkimo-pardavimo sutarčių, sąskaitų faktūrų, išrašų iš sąskaitų, mokėjimo pavedimų, važtaraščių, pervežimo sutarčių, ir t.t. nebuvo pateikta. Jokio „pelningumo“ paskaičiavimo ir pagrindimo UAB „L.“ nepateikė, pirmosios instancijos teismui užteko UAB „L.“ niekuo nepagrįstų teiginių - „pažymos“, kad jis yra „6,79 proc“ (el. b. 8 t., l. 135), Teismui pagrįstos abejonės nesukėlė net nurodyti vieši duomenys, kad UAB „L.“ „pelningumai“ ženkliai mažesni ir nesiekia net procento: (duomenys neskelbtini);Nurodo, kad UAB „L.“ apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad turėtų būti taikoma contra spoliarem prezumpcija, nes neva ieškovas „vengė vykdyti teismo įpareigojimą dėl įrodymų pateikimo“ (atsakovo apeliacinio skundo 19 punktas). Visų pirma, teismo įpareigojimai (teismo nutartis ir teismo liudijimas) buvo panaikinti paties teismo, todėl nebuvo teismo įpareigojimų, kuriuos ieškovas turėjo vykdyti ar nevykdyti. Antra, jie buvo panaikinti, nes, tame tarpe, ne UAB „L.“, o (duomenys neskelbtini) įmonė D. vykdė prekybą „klientams“, tą vėliau byloje pripažino ir UAB „L.“. Trečia, contra spoliarum prezumpcija taikoma šaliai slepiant, sąmoningai tyčia juos sunaikinant ar nepagrįstai nesant priežasčių atsisakant įrodymus pateikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-223-1075/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-85-1120/2023), tuo tarpu nagrinėjamoje byloje ieškovas R. N. aiškiai nurodė, kad UAB „L.“ nurodomi asmenys nėra jos klientai ir jokių dokumentų neslėpė ir nenaikino. Todėl turėjo būti vadovaujamasi bendromis įrodinėjimą civiliniame procese reglamentuojančiomis teisės normomis, įpareigojančiomis šalį, kuri nurodo tam tikras aplinkybes, jas įrodyti.