- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-07-02
- Bylos Nr.
- BIK-514/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00024-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Alvydas Pikelis (pirm.), Alenas Piesliakas, Rima Ažubalytė (pran.)
- Nuteistasis
- R. A.
- Advokatai
- Marius Zabita
Kasacinio skundo Nr. DOK-2257/2026Bylos Nr. BIK-514/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00024-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.8.1.3; 2.8.1.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės, Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. A. gynėjo advokato Mariaus Zabitos kasacinio skundo dėl Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 18 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kasaciniu skundu nuteistojo R. A. gynėjas advokatas M. Zabita prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2024 m. gegužės 20 d. nuosprendžio dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. kovo 18 d. nuosprendžio dalį, kuria R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį, ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį arba baudžiamąją bylą nutraukti; arba R. A. veiką perkvalifikuoti į BK 294 straipsnio 1 dalį arba 181 straipsnio 1 dalį ir pakeisti teismų sprendimus dėl bausmės: pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu, arba paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant netaikant nedelsiant atliktinos laisvės atėmimo bausmės dalies.Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Byloje nenustatytas nuteistojo R. A. susitarimas ir tyčia bendrininkų grupėje prievartauti 200 000 Eur, tokio dydžio suma byloje taip pat nėra neabejotinai įrodyta; 2018 m. sausio 9 d. nuteistojo smurtiniai veiksmai nepagrįstai priskirti turto prievartavimui; teismai formaliai išsprendė klausimą dėl BK 181 straipsnio ir 294 straipsnio atribojimo; nepašalintos abejonės dėl 2017 m. spalio 17 d. garso įrašo, gauto kitoje baudžiamojoje byloje, panaudojimo kaip įrodymą teisėtumo. Taip pat nurodoma, kad teismai dėl ilgos proceso trukmės nepagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nepaskyrė bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu.Kasacinį skundą atsisakytina priimti.Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).Kasaciniame skunde iš esmės teikiami analogiški kaip apeliaciniame skunde argumentai dėl nuteistojo R. A. tyčios bendrininkauti prievartaujant 200 000 Eur dydžio turtą iš nukentėjusiųjų, jo 2018 m. sausio 9 d. smurtinių veiksmų tikslo, turto prievartavimo ir savavaldžiavimo nusikaltimų atribojimo, BPK 162 straipsnio nuostatų taikymo (dėl garso įrašo, gauto iš kitos bylos, panaudojimo šioje byloje kaip įrodymą) ir kt. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo R. A. apeliacinį skundą, paduotą dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, dėl visų šių klausimų detaliai pasisakė ir nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas, kodėl nuteistojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti kaip labai didelės vertės turto prievartavimas bendrininkų grupėje. Teisinių argumentų, paneigiančių šias išvadas ir patvirtinančių baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ar esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, kasaciniame skunde nepateikiama. Kartu pabrėžtina tai, kad kasacinis procesas negali būti suprantamas kaip pakartotinis tų pačių aplinkybių vertinimas remiantis vien tuo, kad kasatorius nesutinka su žemesnės instancijos teismų išvadomis. Kiti skundo argumentai, kuriais nesutinkama su R. A. paskirta bausme, yra deklaratyvūs ir nepagrindžia būtinybės peržiūrėti bylą šiuo klausimu. Dėl bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų (ne)taikymo, įvertinus ir kasaciniame skunde akcentuojamas aplinkybes dėl proceso trukmės, pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstant motyvuotas išvadas. Taip pat pažymėtina, jog apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam bausmė dėl ilgos proceso trukmės buvo sumažinta, taip pat sumažintas nedelsiant atliktinos bausmės terminas. Kasaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo abejoti dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio nuostatas.Nesant teisinių argumentų, kasacinį skundą atsisakytina priimti kaip neatitinkantį BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,