- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-18
- Bylos Nr.
- e2S-1168-826/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00907-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Dobrovolskis (pran.)
- Ieškovas
- IES1
- Atsakovas
- ATS1, ATS2
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonės Registrų centras, "Registrų centras " Telšių filialas
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo IES1 atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-58-636/2018 pagal ieškovo IES1 patikslintą ieškinį atsakovams ATS1 ir ATS2 dėl servituto nustatymo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, valstybės įmonė Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Šiaulių apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Šiaulių apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. vasario 20 d. sprendimu iš dalies tenkino ieškovo IES1 ieškinį – nustatė atsakovams ATS1 ir ATS2 dalinės nuosavybės teise priklausančiame 4,000 ha žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), pagal R. S. 2017 m. rugpjūčio 24 d. parengtą žemės sklypo servitutų schemą neterminuotą 0,2733 ha bendro ploto servitutą aplink ieškovui IES1 asmeninės nuosavybės teise priklausančius pastatus: gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); katilinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); malkinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); kitus statinius (inžinerinius): šulinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir biologinį nuotekų valymo įrenginį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau visi kartu – ir Statiniai). Taip pat nustatė atsakovams ATS1 ir ATS2 dalinės nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype pagal R. S. 2017 m. rugpjūčio 24 d. parengtą žemės sklypo servitutų schemą neterminuotą 0,0313 ha bendro ploto servitutą (5 metrų pločio) privažiavimui prie ieškovui IES1 asmeninės nuosavybės teise priklausančių Statinių. Išsprendė vienkartinės kompensacijos už nustatytą servitutą atsakovams priteisimo iš ieškovo klausimą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimo dalis dėl vienkartinės kompensacijos už nustatytą servitutą atsakovams priteisimo pakeista ir iš ieškovo atsakovei ATS1 priteista 203,44 Eur vienkartinė kompensacija už nustatytą servitutą, o atsakovui ATS2 priteista 67,81 Eur vienkartinė kompensacija už nustatytą servitutą. Ieškovas kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti 2018 m. vasario 20 d. Telšių apylinkės teismo sprendimą, susijusį su servituto apimtimi. Nurodė, jog servituto teritorijoje yra sandėliai Nr. 9 ir Nr. 10 bei garažas, kurie buvo statomi santuokos metu, buvo įtraukti į bendrą statinių planą kaip gyvenamojo namo priklausiniai ir yra faktiškai naudojami ieškovo. Šie statiniai nebuvo individualizuoti sprendimo rezoliucinėje dalyje, patenka į 2017 m. rugpjūčio 24 d. schemoje pažymėtą teritoriją, yra būtini normaliam gyvenamojo namo eksploatavimui. Neaišku, ar servitutas yra taikomas 2017 m. rugpjūčio 24 d. schemoje nurodytai teritorijai, ne tik atskiriems statiniams pagal registro duomenis. Neaišku, ar servitutas apima visus veiksmus, būtinus statinių naudojimui ir priežiūrai (patekimas, priežiūra, remontas, inžinerinių įrenginių eksploatavimas). Neaišku, ar servitutas taikomas statiniams, kurie nepaminėti sprendimo rezoliucinėje dalyje, bet patenka į servituto teritoriją. Atsakovas ATS2 dėl ieškovo prašymo pateikė rašytinius paaiškinimus. Juose nurodė, jog po bylos išnagrinėjimo ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriame buvo keliami klausimai, susiję su servitutų atlygintinumo dydžiu. Vadinasi, teismo sprendimas jau tuomet ieškovui buvo visiškai aiškus. Ieškovas teismo prašo ne išaiškinti sprendimą, o prašo išaiškinti sprendimą taip, kaip jis pageidauja. Pateiktu prašymu ieškovas siekia bylos peržiūrėjimo ir atsakymo į klausimus, kurių teismas nenagrinėjo. Šiuo metu ieškovas servitutu nustatytoje ATS2 priklausančioje žemės sklypo dalyje vykdo neteisėtas statybas ir (arba) nuolat įregistruoja ATS2 priklausančius pastatus.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Telšių apylinkės teismas 2026 m. balandžio 24 d. priėmė sprendimo išaiškinimą civilinėje byloje Nr. e2-58-636/2018 ir išaiškino, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi, servitutas nustatytas siekiant suteikti teisę ieškovui IES1 naudoti tik konkrečiai sprendime nurodytus nekilnojamojo turto objektus, t. y. juos eksploatuoti, remontuoti. Priteisė iš ieškovo atsakovui ATS2 600 Eur išlaidas už advokato teisinę pagalbą. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.111 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Atitinkamai tai reiškia, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi, servitutas buvo nustatytas siekiant suteikti teisę ieškovui naudoti tik sprendime nurodytus nekilnojamojo turto objektus, t. y. juos eksploatuoti, remontuoti. Teismo sprendimas negali būti aiškinamas, kaip suteikiantis teisę ieškovui naudoti svetimą daiktą (tarnaujantį daiktą, t. y. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)), siekiant užtikrinti kitų statinių naudojimą. Įvertinęs pateikto išaiškinimo turinį, vadovaudamasis CPK 94 straipsniu, 98 straipsniu, teismas priteisė iš ieškovo atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 600 Eur už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į prašymą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Ieškovas IES1 (toliau – ir apeliantas) pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Telšių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atsisakyti išaiškinti sprendimą, atmesti atsakovui priteistas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismo nutartis neteisėta, nes faktiškai pakeičia įsiteisėjusio teismo sprendimo turinį. Teismas įvedė naują sąlygą, jog servitutas nustatomas tik konkretiems statiniams, taip pat įvedė naują paskirtį, nurodęs, kad servitutas nustatytas tik eksploatavimui ir remontui. Mano, jog tai yra naujos teisinės ribos, kurių sprendime nebuvo, todėl teismas faktiškai pakeitė sprendimą, o ne jį išaiškino.
Nurodo, jog 2018 m. vasario 20 d. Telšių apylinkės teismo sprendimu servitutas nustatytas naudotis statiniais, patekti prie jų, juos eksploatuoti pagal paskirtį. Skundžiama nutartimi ši teisė nepagrįstai susiaurinta iki techninių veiksmų, tai paneigia servituto tikslą.
Pirmosios instancijos teismas ignoravo teismo patvirtintą 2018 m. rugpjūčio 24 d. servituto nustatymo planą, kuris yra neatskiriama teismo sprendimo dalis. Servituto planas nustato teritorinę apimtį, kuri yra ignoruojama, servitutas sumažinamas iki abstrakčios teisės. Visa tai paneigia sprendimo praktinį įgyvendinimą.
Pirmosios instancijos teismas pažeidė teisinio tikrumo principą. Įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti vykdomas, jis negali būti keičiamas išaiškinimu. Teismo sprendimu buvo nustatytas servitutas žemei (tai yra sklypui – teritorijai) apie viešpataujantį daiktą – namą ir jam priklausančius statinius, ne tik tiems, kuriems buvo užvesta kadastrinė byla, bet ir sandėliams ir garažui.
Nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi, kuria atsakovui priteistos bylinėjimosi išlaidos. Atkreipia dėmesį, jog daugelis atsakovo paaiškinimų nėra susiję su sprendimo išaiškinimu.
Atsiliepimas
Atsakovas ATS2 pateiktu atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Telšių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutartį, priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo argumentai:
Žemesnės instancijos teismas
Priešingai, nei tvirtina apeliantas, pirmosios instancijos teismas išaiškino sprendimą nekeisdamas šio turinio. Teismas pasisakė, jog servitutas nustatytas siekiant suteikti teisę ieškovui naudoti tik konkrečiai sprendime nurodytus nekilnojamojo turto objektus, t. y. juos eksploatuoti, remontuoti.
Atmestini apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, apelianto teigimu, nurodė naujas „teisines ribas“, kurių sprendime nebuvo, ir tuo būdu „faktiškai pakeitė sprendimą“.
Pažymi, kad sprendimo dalis dėl apeliantui sprendime išvardytų ir priklausiusių pastatų registracijos Nekilnojamojo turto registre yra įvykdyta. Pastatai yra įregistruoti. Jie naudojami pagal paskirtį, t. y. apeliantas juos naudoja kaip gyvenamąjį būstą.
Atkreipia dėmesį, kad apeliantas atsakovo žemės sklype vykdė neteisėtas statybas ir jo tikslas yra pasinaudoti visomis procesinės ir materialinės teisės priemonėmis ir bandyti nustatyti priešingas aplinkybes, nei yra nustatytos įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Nepavykus įrodyti apelianto menamos servitutu nustatytos statytojo teisės, vėliau buvo bandyta neteisėtą statybą pateisinti neva sprendimu pripažinta užstatymo teise servitutu nustatytoje žemės sklypo dalyje. Nagrinėjamu atveju apeliantas savo tikslus bandė pasiekti per teismo sprendimo išaiškinimo institutą ir nurodė teismui, kaip šis sprendimas turėtų būti išaiškintas.
Skundžiama nutartimi priteistos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio.
Atsiliepimas
Ieškovas teismui pateikė atskirojo skundo papildymą. Juo nurodo, kad nesutinka su atsakovo atsiliepime išdėstytais argumentais, kad 2018 m. vasario 20 d. teismo sprendimu nustatytas servitutas taikomas tik tiems statiniams, kurie sprendimo priėmimo metu turėjo parengtą kadastrinių matavimų bylą, bet nebuvo įtraukti į kadastrą. Toks išaiškinimas neatitinka teismo sprendimo esmės, jo motyvuojamosios dalies bei CK ir CPK nuostatų. Teigia, kad 2018 m. vasario 20 d. sprendimu teismas nustatė teritorinį servitutą pagal sprendimo neatskiriamą dalį sudarančią servituto schemą. Iš sprendimo turinio akivaizdu, kad servitutas buvo nustatytas ne siaurai formaliai statiniams, turintiems kadastrinius matavimus, bet tam, kad būtų užtikrintas viso statinių komplekso naudojimas ir galimybė šiuos statinius registruoti ir eksploatuoti. Papildomai nurodo, kad nesutinka su atsakovo atstovo prašymu priteisti bylinėjimosi išlaidas, kadangi atsakovo atsiliepimo argumentai nepagrįsti, prieštarauja įsiteisėjusio teismo sprendimo prejudicinei galiai ir byloje nustatytoms aplinkybėms.
Atsakovas pateikė prašymą nepriimti 2026 m. gegužės 20 d. apelianto pateikto atskirojo skundo papildymo kadangi keisti (pildyti) atskirojo skundo pasibaigus jo padavimo terminui draudžiama.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ar aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirojo skundo ribos, apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
CPK 336 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Žemesnės instancijos teismas
Pasisakydamas dėl ieškovo (apelianto) teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų (atskirojo skundo papildymo), apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, pagal CPK 302 straipsnį, apeliaciniam procesui yra taikomos tik tos bendrosios CPK normos, reglamentuojančios procesą pirmosios instancijos teisme, kurios neprieštarauja CPK III dalies XVI skyriuje nurodytoms specialioms apeliacinio proceso taisyklėms. Vadinasi, sprendžiant klausimą dėl CPK 42 straipsnyje įtvirtintos proceso dalyviams teisės teikti rašytinius paaiškinimus, privalu atsižvelgti į specialiosiose apeliaciniam procesui taikomose teisės normose, t. y. CPK 306 straipsnio 2 dalyje, 312, 314 ir 323 straipsniuose, įtvirtintus draudimus bei ribojimus.
CPK 306 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinis (atskirasis) skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 323 straipsnis). Tai reiškia, kad šalies rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodomi papildomi nesutikimo su skundžiamu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu argumentai, pasibaigus įstatymų nustatytam terminui tokiam procesiniam veiksmui atlikti, jau nebegali būti priimami. Pažymėtina, jog apeliaciniame procese nėra numatytas apsikeitimas jokiais kitais procesiniais dokumentais, išskyrus apeliacinį ar atskirąjį skundą bei atsiliepimą į jį.
Žemesnės instancijos teismas
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs tai, kad ieškovo (apelianto) pateikti rašytiniai paaiškinimai, kuriuose ieškovas papildomai išdėsto atsikirtimus į priešingos šalies apeliacinės instancijos teismui adresuotus procesinius dokumentus ir nurodo papildomus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo nutartimi argumentus (nutarties 9 punktas), buvo priimti, apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis CPK 306 straipsnio 2 dalimi, 323 straipsniu, dėl šiuose paaiškinimuose nurodytų aplinkybių ir argumentų šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje nepasisako ir atskirai jų nevertina.
Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išaiškintas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-58-636/2018, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl teismo sprendimo išaiškinimo
Remiantis bylos duomenimis ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (CPK 179 straipsnio 3 dalis) informacija nustatyta, kad ieškovas 2026 m. kovo 5 d. kreipėsi į teismą su prašymu išaiškinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimą dėl servituto, prašydamas išaiškinti, kad: 1) teismo sprendimu nustatytas servitutas taikomas visai 2017 m. rugpjūčio 24 d. parengtai servitutų schemai pažymėtai teritorijai; 2) servitutas apima patekimo, priežiūros, remonto ir kitus statinių eksploatavimui būtinus veiksmus, 3) servitutas turi būti aiškinamas ir taikomas taip, kad užtikrintų realią ir nepertraukiamą galimybę naudotis statiniais pagal paskirtį; 4) sprendimo turinys turi būti atspindėtas Nekilnojamojo turto registro duomenyse; 5) servitutas apima ir schemoje esančių su gyvenamuoju namu susijusių statinių (įskaitant sandėlius Nr. 9, Nr. 10 ir garažą) eksploatavimui būtiną naudojimosi servitutu teritoriją, nepriklausomai nuo to, ar šie statiniai buvo individualizuoti sprendimo rezoliucinėje dalyje.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi išaiškino, kad Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi, servitutas nustatytas siekiant suteikti teisę ieškovui IES1 naudotis tik konkrečiai sprendime nurodytus nekilnojamojo turto objektus, t. y. juos eksploatuoti, remontuoti. Teismas tokį išaiškinimą pateikė, įvertinęs byloje esančius duomenis, remdamasis CK 4.111 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.
Apeliantas nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, iš esmės argumentuodamas, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pakeitė sprendimo turinį, nepagrįstai susiaurino statinių ratą, faktiškai iš naujo vertino aplinkybes, ignoravo servituto nustatymo planą, pažeidė teisinio tikrumo principą. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, įvertinęs byloje esančius duomenis, neturi pagrindo su apelianto argumentais sutikti.
CPK 278 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio.
Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būti tinkamai įvykdytas. Dėl to, siekiant tinkamo įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) įvykdymo, šis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuluota sprendimo (nutarties) rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas (nutartis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252-701/2018, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad, aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose konstatuota, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-686/2016 5 punktą; 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-313/2019 19 punktą). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nuostata, jog aiškinant neturi būti keičiamas sprendimo turinys, be kita ko, reiškia, kad aiškindamas savo sprendimą teismas negali jo turinio aiškinti taip, jog būtų pakeista jo prasmė, be kita ko, prasminė elementų, sudarančių sprendimo turinį, visuma, argumentai, motyvai, kuriais priimtas sprendimas, taip pat, kad jį priėmęs teismas negali aiškinti to, ko jis toje civilinėje byloje netyrė ir nekonstatavo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).
Nors apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentu, kad Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimu servitutas nustatytas naudotis Statiniais pagal paskirtį, patekti prie jų, tačiau nepagrįstai teigia, kad ši jo teisė buvo susiaurinta iki techninių veiksmų, tai, anot apelianto, paneigia servituto tikslą.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog servitutas – tai daiktinė teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu daiktu) arba svetimo daikto savininko teisės naudotis jam priklausančiu daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Taigi servituto nustatymo tikslas – užtikrinti viešpataujančio daikto tinkamą naudojimą. Pagal CK 4.112 straipsnio nuostatas, servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės arba atimamos iš tarnaujančiojo daikto savininko konkrečios naudojimosi daiktu teisės (straipsnio 1 dalis). Kilus abejonių dėl servituto turinio ir nesant galimybių tiksliai jį nustatyti, laikoma, kad servitutas yra mažiausias (CK 4.112 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 20 d. Telšių apylinkės teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-58-636/2018, išaiškino atsižvelgdamas į šios daiktinės teisės tikslus ir paskirtį, remdamasis Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimo turiniu ir jo rezoliucine dalimi. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš 2018 m. vasario 20 d. sprendimo turinio matyti, jog civilinėje byloje Nr. e2-58-636/2018 buvo sprendžiamas šalių ginčas dėl ieškovo galimybės naudotis paties ieškovo procesiniuose dokumentuose įvardytais statiniais, t. y. gyvenamuoju namu, katiline, malkine, šiltnamiu, šuliniu ir biologiniu nuotekų valymo įrenginiu (Statiniais), esančiais atsakovams priklausančiame Žemės sklype. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. vasario 20 d. sprendimu Žemės sklype nustatė neterminuotą 0,2733 ha bendro ploto servitutą aplink ieškovui IES1 priklausančius Statinius. Aplinkybės dėl kitų Žemės sklype galbūt ieškovui priklausančių pastatų ar statinių buvimo ir (ar) galimybių šiais naudotis civilinės bylos dalyko nesudarė ir teismas dėl tokių aplinkybių nepasisakė. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliantas nepagrįstai teigia, kad skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė naujas teisines ribas, kurių sprendime nebuvo, ir (ar) pakeitė sprendimą, nepagrįstai susiaurino statinių ratą.
Nurodytų aplinkybių kontekste apeliantas nepagrįstai teigia, kad išaiškindamas sprendimą pirmosios instancijos teismas ignoravo servituto nustatymo planą, servituto planas nustato teritorinę apimtį, kuri yra ignoruojama. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad 2017 m. rugpjūčio 24 d. servituto planas numato bendrą servituto apimtį (0,2733 ha bendro ploto), o Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimu servitutas Žemės sklype nustatytas aplink Statinius, konkrečiai įvardytus šio sprendimo rezoliucinėje dalyje. Taigi priešingai, nei teigia apeliantas, servitutas buvo nustatytas ne teritorijai, kaip ją supranta ieškovas, ir ne apskritai bet kokiems statiniams, kuriuos ieškovas vertina esant gyvenamojo namo priklausiniais, o Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendime nurodytoje apimtyje. Tai pagrįstai nurodė ir į tai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas, išaiškindamas Telšių apylinkės teismo 2018 m. vasario 20 d. sprendimą.
Susipažinęs su byloje esančiais duomenimis, skundžiamos nutarties turiniu, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė teisinio tikrumo principą ir (ar) iš naujo vertino aplinkybes. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad nustatydamas ieškovo prašymui išspręsti reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas rėmėsi civilinėje byloje Nr. e2-58-636/2018 esančiais duomenimis ir 2018 m. vasario 20 d. sprendime nustatytomis aplinkybėmis jas perkeldamas į skundžiamos nutarties turinį, todėl, priešingai nei nurodo ieškovas, pirmosios instancijos teismas iš naujo byloje nustatytų aplinkybių nevertino, o rėmėsi tuo, kas byloje jau buvo nustatyta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas 2018 m. vasario 20 d. sprendimą išaiškino ne taip, kaip to siekė ieškovas, ieškovas su pirmosios instancijos teismo atliktu išaiškinimu nesutinka, kitaip vertina byloje esančius duomenis, savaime nesudaro pagrindo manyti, kad skundžiama nutartis yra neteisėta ir (ar) nepagrįsta, o pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, padarė apelianto nurodomus proceso teisės pažeidimus.
Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 94 ir 98 straipsniais, išsprendė bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą ir iš ieškovo atsakovui priteisė bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nors apeliantas su šia pirmosios instancijos teismo nutarties dalimi nesutinka, tačiau atskiruoju skundu iš esmės nenurodo jokių argumentų ar aplinkybių, susijusių su pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria atsakovui iš ieškovo priteistos 600 Eur bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ar pagrįstumo vertinimu (CPK 178 straipsnis). Apelianto nurodoma aplinkybė, jog daugelis atsakovo paaiškinimų nebuvo susiję su sprendimo išaiškinimu, savaime nesudaro pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atsakovui priteisimo, pažeidė civilinio proceso įstatyme įtvirtintas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles ir (ar) atsakovui nepagrįstai priteisė jo patirtas teisinės pagalbos išlaidas.
Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama Telšių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas, priešingai negu teigia ieškovas, tinkamai išaiškino Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. vasario 20 d. sprendimą, iš dalies pakeistą Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartimi, ir CPK 278 straipsnio nuostatų nepažeidė, todėl naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo
Ieškovo atskirąjį skundą atmetus, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovas ATS2 pateikė prašymą iš ieškovo priteisti apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, pateikė duomenis, jog už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą patyrė 840 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti ir šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (2026 m. gegužės 6 d. sąskaita už teisines paslaugas ir 2026 m. gegužės 6 d. mokėjimo nurodymas).
Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Maksimalius civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą dydžius reglamentuoja Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos), patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu (aktuali teisės akto redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.).
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs atsakovo bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir atsižvelgęs į Rekomendacijoje nustatytus maksimalius dydžius (Rekomendacijų 7, 8.16 punktai), daro išvadą, kad šios išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių, yra pagrįstos, todėl atsakovui iš ieškovo priteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis, 3 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo 2026 m. balandžio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti iš ieškovo IES1 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atsakovui ATS2 (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 840 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.