Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00148-2026-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2; 3.1.18.2.13

2026 m. liepos 23 d.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 2 d. nutarties dalies, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Raguvilė“ ieškinį atsakovei Plungės rajono savivaldybės administracijai dėl viešojo pirkimo sąlygų teisėtumo,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Raguvilė“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti ir pripažinti negaliojančiomis atsakovės Plungės rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir perkančioji organizacija) vykdomo viešojo pirkimo „Plungės miesto gatvių, šaligatvių, aikščių, pėsčiųjų takų, mašinų stovėjimo aikštelių, laiptų priežiūra“ (toliau – ir Pirkimas) 5 priedo „Preliminarūs kiekiai ir maksimalūs paslaugų įkainiai“ sąlygas: 1 eil. „Sniego nustūmimas gatvėse, aikštelėse“ dalyje dėl maksimalaus paslaugų įkainio (28 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM), 3 eil. „Sniego surinkimas ir nuvežimas (vienkartinis)“ dalyje dėl maksimalaus paslaugų įkainio (60 Eur be PVM), 4 eil. „Dangų barstymas slydimą mažinančia medžiaga “ dalyje dėl maksimalaus paslaugų įkainio (30 Eur be PVM), 5 eil. „Dangų barstymas slydimą mažinančia medžiaga (vienkartinis)“ dalyje dėl maksimalaus paslaugų įkainio (12 Eur be PVM), 6 eil. „Sniego nuo šaligatvių, takų ir laiptų nuvalymas“ dalyje dėl maksimalaus paslaugų įkainio (2 Eur be PVM), 7 eil. „Šaligatvių, takų ir laiptų pabarstymas slidumui mažinti“ dalyje dėl maksimalaus paslaugų įkainio (2 Eur be PVM), 9 eil. „Šaligatvių, takų ir laiptų priežiūra (nesant sniego dangos)“ dalyje dėl maksimalaus paslaugų įkainio (0,80 Eur be PVM), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės įsitikinimu, Pirkime nustatyti maksimalūs paslaugų įkainiai (dauguma jų) yra nepagrįsti ir neteisėti, todėl naikintini. Kadangi Pirkimo sąlygose jau yra nustatyta maksimali Pirkimui skirtų lėšų suma, nėra jokio pagrindo nustatyti ir maksimalius įkainius kiekvienai atskirai paslaugų grupei. Be to, kiekvienas tiekėjas turi skirtingą paslaugų teikimo metodiką, todėl kiekvieno tiekėjo teikiamų paslaugų kaina atskirose paslaugų grupėse gali skirtis. Pirkimo sąlygose numatyti paslaugų įkainiai akivaizdžiai neatitinka ekonominės logikos bei realios rinkos situacijos ir suponuoja, kad perkančioji organizacija maksimalius įkainius nustatė ne pagal objektyvius rinkos duomenis, o dirbtinai. Tokia kainodara eliminuoja ekonominę galimybę teisėtai vykdyti sutartį ir verčia tiekėją veikti nuostolingai. Nustatyti maksimalūs įkainiai yra dirbtiniai, realių sąnaudų neatspindintys ir iš esmės ribojantys konkurenciją, nes dalyvauti gali tik tiekėjai, kurie ignoruoja faktines sąnaudas arba veikia nuostolingai.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovę sustabdyti Pirkimo procedūras, uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdyti jos vykdymą.

Siekdama pagrįsti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovė nurodė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas – grindžiamas išsamiais argumentais bei įrodymais. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju yra vienintelė efektyvi priemonė, galinti užtikrinti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymą, kadangi, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei sudarius Pirkimo sutartį, ieškovė negrįžtamai ir galutinai prarastų teisę varžytis ir sudaryti Pirkimo sutartį. Ieškovė siekia ginti savo teises tokiu būdu, kad, priėmus jai palankų teismo sprendimą, ieškovei būtų užtikrintos jos realios galimybės varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, o ne vėliau reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo.

Pirkimo objektas – Plungės miesto gatvių, šaligatvių, aikščių, pėsčiųjų takų, mašinų stovėjimo aikštelių, laiptų priežiūra – nėra susijęs su žmonių sveikata ar gyvybę, taip pat nėra neatidėliotinai būtinas, kurio skubiai neįsigijus būtų padaryta neatitaisoma žala viešajam interesui. Taigi, net jeigu bylos nagrinėjimo metu dar nebus sudaryta Pirkimo sutartis, tai nesukels nepataisomos žalos viešajam interesui, taip pat nelems grėsmės žmonių sveikatai ar gyvybei atsiradimo. Prioritetas turėtų būti teikiamas sąžiningai tiekėjų konkurencijai, o ne poreikiui artimiausiu metu sudaryti Pirkimo sutartį.

Klaipėdos apygardos teismas 2026 m. birželio 2 d. nutartimi inter alia (be kita) ieškovės UAB „Raguvilė“ prašymą patenkino ir įpareigojo atsakovę Plungės rajono savivaldybės administraciją sustabdyti Pirkimo procedūras, uždraudė sudaryti viešojo pirkimo sutartį, o jeigu ji sudaryta – sustabdė jos vykdymą iki kol bus priimtas ir įsiteisės galutinis teismo sprendimas byloje.

Teismas konstatavo, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, Pirkimo procedūros galėtų būti baigtos, su Pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimus, ieškovei atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl Pirkimo sutarties galiojimo, patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo atsakovei ir panašiai. Tokiu būdu ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus. Tokia situacija galėtų būti nepalanki ir perkančiajai organizacijai, kuri tikėtina patirtų ir materialinių nuostolių. Išdėstytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą nuspręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Turimi duomenys nėra pakankami, kad būtų pagrindas padaryti neabejotiną išvadą, jog egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis itin sparčiai užbaigti Pirkimo procedūras, o ne jas sustabdyti, siekiant užtikrinti teisėtą Pirkimo procedūrų vykdymą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, nebus sutrikdytas konkrečių poreikių užtikrinimas, nebus padaryta žala atsakovės interesams, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nepažeis viešojo intereso. Įvertinęs tai, kad ieškinio patenkinimas turėtų esminės įtakos realiai ieškovės galbūt pažeistų teisių gynybai, teismas nusprendė, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju yra teisėtas ir pagrįstas. Egzistuoja reali grėsmė, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti neįmanomas.

Atskiruoju skundu atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 2 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Ieškovės veiksmai po ieškinio pareiškimo paneigia teiginius apie Pirkime nustatytų maksimalių paslaugų įkainių nepakankamumą, rinkos sąlygų neatitikimą. Nepaisant to, kad 2026 m. gegužės 27 d. buvo pareikštas ieškinys dėl Pirkimo sąlygų teisėtumo, 2026 m. birželio 1 d. ieškovė pateikė visus Pirkimo reikalavimus atitinkantį pasiūlymą, įskaitant ir ieškiniu ginčijamus maksimalius įkainius. Tokiu būdu ieškovė patvirtino, kad nelaikė ginčijamų įkainių kliūtimi dalyvauti Pirkime ir siekti sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Pasiūlymą pateikė ir kitas tiekėjas, kurio pasiūlymas visiškai atitiko Pirkimo sąlygas, o pasiūlyta kaina buvo 433 061,24 Eur mažesnė nei ieškovės pasiūlyta kaina. Todėl nėra pakankamo pagrindo konstatuoti tikėtiną ieškovės reikalavimų pagrįstumą.

Pirkimu perkamos Plungės miesto bendrojo naudojimo teritorijų priežiūros ir valymo paslaugos, kurios apima nuolatinę ir vienkartinę gatvių, šaligatvių, aikščių, pėsčiųjų takų, mašinų stovėjimo aikštelių bei laiptų priežiūrą. Pirkimo objektas tiesiogiai susijęs su viešųjų erdvių švara, saugumu ir tinkamu naudojimu. Tokių paslaugų nevykdymas neišvengiamai turi tiesioginį poveikį miesto aplinkos būklei. Apeliantė neturi galiojančios sutarties dėl Pirkimo objektą sudarančių paslaugų teikimo, nes ankstesnė sutartis nutraukta dėl esminių tiekėjo padarytų pažeidimų. Dėl šios priežasties Pirkimo procedūrų sustabdymas tiesiogiai kelia grėsmę nepertraukiamam miesto viešųjų erdvių priežiūros paslaugų teikimui.

Nėra pagrindo teigti, kad, nesustabdžius Pirkimo procedūrų, būtų apsunkintas ar taptų neįmanomas būsimo teismo sprendimo įvykdymas. Kito tiekėjo pasiūlyta kaina yra žymiai mažesnė nei ieškovės pasiūlyta kaina. Todėl, net ir tenkinus ieškovės reikalavimus, jos galimybės būti pripažintai Pirkimo laimėtoja nėra akivaizdžios ar savaime suprantamos.

Net ir tuo atveju, jeigu nagrinėjant bylą būtų nustatyta, kad ieškovės teisės buvo pažeistos, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 107 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra įtvirtinta galimybė reikalauti žalos atlyginimo. Net ir tenkinus ieškovės reikalavimus šioje byloje, nėra pagrindo teigti, kad būtent su ieškove būtų sudaryta viešojo pirkimo sutartis. Dėl šios priežasties tariama žala ieškovės teisėms yra hipotetinio pobūdžio, o neigiamos laikinųjų apsaugos priemonių pasekmės – realios ir konkrečios.

Ieškovė UAB „Raguvilė“ atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie esminiai argumentai:

Perkančioji organizacija nepateikė byloje įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai sudarius Pirkimo sutartį. Perkančioji organizacija nepateikė duomenų dėl dabartinės miesto gatvių, šaligatvių, laiptų estetinės būklės, taip pat nepateikė duomenų apie resursų nepakankamumą, siekiant palaikyti gatvių, šaligatvių, laiptų estetinę būklę, todėl neįrodė, kad artimiausiu metu nesudarius Pirkimo sutarties atsirastų nepataisoma žala viešajam interesui.

Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjamas Pirkimo objektas būtų susijęs su tokia išimtine situacija, kai delsimas sudaryti ar vykdyti viešojo pirkimo sutartį savaime lemtų akivaizdžią grėsmę visuomenės saugumui, žmonių sveikatai ar kitoms pamatinėms konstitucinėms vertybėms. Taip pat nėra duomenų, kad visuomenės interesas šiuo konkrečiu Pirkimo objektu iki šiol apskritai nebūtų buvęs tenkinamas arba jog jo netenkinimas trumpą bylos nagrinėjimo laikotarpį sukeltų negrįžtamas pasekmes. Perkančioji organizacija neįrodė būtinybės nedelsiant įvykdyti Pirkimo sutartį. Jeigu perkančioji organizacija pageidautų bylos nagrinėjimo metu valyti gatves, ji turi teisę atlikti viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu iki kol bus priimtas teismo sprendimas byloje.

Ieškovė siekia ginti savo teises tokiu būdu, kad, priėmus jai palankų teismo sprendimą, ieškovei būtų užtikrintos jos realios galimybės varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo skelbiant naujas ir teisėtas Pirkimo sąlygas, o ne vėliau reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Vien teorinė galimybė ateityje reikalauti žalos atlyginimo nepanaikina būtinybės taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė šioje byloje siekia ne kompensacijos, o realios ir veiksmingos teisės dalyvauti Pirkime bei varžytis dėl sutarties sudarymo, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas.

Aplinkybė, kad ieškovė pateikė pasiūlymą Pirkime, nereiškia, jog ji tariamai pripažino Pirkimo sąlygų teisėtumą; taip pat tai nereiškia, kad ginčijamos Pirkimo sąlygos iš neteisėtų tampa teisėtomis. Ieškovė pasiūlymą Pirkime pateikė dėl tos priežasties, kad pagrįstų bei savo veiksmais patvirtintų savo suinteresuotumą Pirkimu. Taip pat vien tai, kad Pirkime pasiūlymus pateikė ir kiti rinkos dalyviai, nereiškia, jog Pirkimo sąlygos yra teisėtos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškiniu yra ginčijamos Pirkimo sąlygose įtvirtintos nuostatos dėl neteisėtos kainodaros, šiuo metu lyginti dviejų tiekėjų pasiūlymų kainas yra visiškai nepagrįsta ir beprasmiška.

Motyvuojamoji dalis

k o n s t a t u o j a:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju atskiruoju skundu apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties (jos dalies) dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme priėmimo

Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija kartu su skundu Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė naujus duomenis – ieškovės UAB „Raguvilė“ ir tiekėjos UAB „Vakarų švara“ pasiūlymus, pateiktus Pirkime.

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).

Įvertinęs skundžiamos nutarties turinį ir atskirojo skundo argumentus, teismas konstatuoja, kad pateikti nauji įrodymai gali būti svarbūs sprendžiant klausimą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo, todėl juos priima ir vertina visų nagrinėjamo klausimo aplinkybių kontekste.

Dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo

Atsakovė Plungės rajono savivaldybės administracija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad ieškovės ieškinio reikalavimų nepagrįstumą patvirtina ieškovės veiksmai, pateikus pasiūlymą ginčo Pirkime. Ieškovė neįrodė egzistuojant realią grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui, nes jos galimybės būti pripažintai Pirkimo laimėtoja nėra akivaizdžios. Net jeigu ir būtų nustatyta, kad ieškovės teisės ginčo Pirkime buvo pažeistos, ji turėtų galimybę reikalauti žalos atlyginimo. Be to, Pirkimo sustabdymas, apeliantės įsitikinimu, pažeidžia viešąjį interesą – Pirkimo objektas tiesiogiai susijęs su viešųjų erdvių švara, saugumu ir tinkamu naudojimu, o tokių paslaugų nevykdymas, atsakovei neturint galiojančios sutarties dėl Pirkimo objektą sudarančių paslaugų teikimo, neišvengiamai turi tiesioginį poveikį miesto aplinkos būklei.

CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą.

Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas; antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018; kt.).

CPK 423⁷ straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo viešųjų pirkimų bylose. Pagal minėto straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011; 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-175-415/2016). Nors laikinųjų apsaugos priemonių taikymu viešųjų pirkimų bylose visų pirma siekiama apginti tiekėjų interesus, tačiau tai turi būti derinama su siekiu išlaikyti teisingą pusiausvyrą tarp tiekėjų interesų ir viešojo intereso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-68-378/2023). Konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2083/2014). Kiekvienu atveju bylą nagrinėjantis teismas turi spręsti, kurio viešojo intereso aspekto neužtikrinimas padarytų didesnės žalos – (kuo skubesnis) konkrečių prekių ir (ar) paslaugų, reikalingų visuomenei, įsigijimas ar konkretaus privataus asmens interesų užtikrinimas lygiomis galimybėmis dalyvauti viešojo pirkimo procedūrose bei visuomenės poreikis racionaliai ir skaidriai panaudoti biudžeto lėšas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1907/2014).

Nuoseklioje teismų praktikoje pabrėžiama, kad pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar, išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-3-516/2024; kt.).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė ieškinyje aiškiai įvardijo savo reikalavimus (ieškinio dalyką), paaiškino faktines aplinkybes (ieškinio pagrindą) ir pridėjo įrodymus, jos vertinimu, pagrindžiančius ieškinio reikalavimus. Iš ieškinio turinio matyti, kad jis atitinka įstatyme keliamus turinio ir formos reikalavimus, ieškinyje nurodyti reikalavimai grindžiami ieškovės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas yra akivaizdžiai negalimas. Nė vienos iš nurodytų aplinkybių atsakovė skunde neginčijo ir neneigė. Todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad reiškiami reikalavimai yra aiškiai nepagrįsti.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad ieškinio preliminarų nepagrįstumą įrodo tai, jog ieškovė ginčija Pirkimo sąlygų teisėtumą, tačiau kartu pateikė pastarąsias atitinkantį pasiūlymą. Pasiūlymo pateikimas ginčo Pirkime nėra ir negali būti prilyginamas ieškovės nuomonės dėl ginčijamų Pirkimo sąlygų teisėtumo pasikeitimui, t. y. jų teisėtumo pripažinimui. Nekyla abejonių, kad, ieškovei iš esmės pakeitus nuomonę, ji ieškinio atsisakytų arba jį atsiimtų. Šiuo atveju ieškovė Pirkimo sąlygas ėmė ginčyti dar iki pasiūlymų pateikimo, o pasiūlymą pateikė, siekdama patvirtinti savo suinteresuotumą dalyvavimu ginčo Pirkime.

Bylos duomenys patvirtina, kad ginčo Pirkime yra gauti du pasiūlymai, su kuriais atsakovė, akivaizdu, yra susipažinusi ir atlikusi preliminarų palyginimą pasiūlymų kainų aspektu. Skunde atsakovė taip pat akcentuoju ypatingą suinteresuotumą kuo greičiau sudaryti naują viešojo pirkimo sutartį, nes šiuo metu galiojančios sutarties Pirkimu siekiamoms įsigyti paslaugoms nebeturi. Tokios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad, nesustabdžius ginčo Pirkimo procedūrų, pastarosios būtų netrukus užbaigtos viešojo pirkimo sutarties pasirašymu ir tokios sutarties vykdymu. Todėl yra pagrindas konstatuoti antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos egzistavimą.

Pasisakydamas dėl skundo argumentų, kad ieškovė vėliau (ieškinio patenkinimo atveju) galėtų reikšti atsakovei reikalavimus dėl žalos atlyginimo, teismas akcentuoja, jog vienintelis tiekėjų tikslas teikiant pasiūlymus yra dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir vėliau sudaryti viešojo pirkimo sutartis. Jokio kito tikslo, akivaizdu, viešuosiuose pirkimuose dalyvaujantys tiekėjai neturi. Todėl minėti skundo argumentai dėl ieškovės teisės vėliau galimai reikalauti žalos atlyginimo negali būti pagrindas atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Priešingai, tiekėjai, teikiantys tokius prašymus, pirmiausia siekia ginti savo teises tokiu būdu, kad, priėmus jiems palankų teismo sprendimą, būtų užtikrintos jų realios galimybės varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, o ne vėliau reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo. Toks aiškinimas visiškai atitinka formuojamą teismų praktiką, nustatančią, kad ieškovei egzistuojanti galimybė kreiptis į teismą dėl patirtos žalos atlyginimo nelaikytina lygiaverte priemone galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1421-302/2017).

Ginčo viešuoju pirkimu atsakovės siekiamas įsigyti Pirkimo objektas yra Plungės miesto gatvių, šaligatvių, aikščių, pėsčiųjų takų, mašinų stovėjimo aikštelių, laiptų priežiūros paslaugos. Teismas pritaria atsakovei, kad įsigyjamos paslaugos yra svarbios, tačiau toks Pirkimo objektas nėra susijęs su neatidėliotinomis, itin svarbiomis aplinkybėmis, kurios keltų grėsmę didelei žalai visuomenei atsirasti, dėl kurių, sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, būtų iš esmės pažeistas visuomenės viešasis interesas. Byloje nėra nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų viešąjį interesą dėl Pirkimo objekto iškelti aukščiau už būtinybę užtikrinti sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir veiksmingą teisinę gynybą. Tokia išvada koreliuoja su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota pozicija, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą (neretai terminas nuo ieškinio padavimo iki kasacinio teismo procesinio sprendimo paskelbimo trunka apie metus). Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018). Taigi, viešųjų pirkimų bylose, atsižvelgiant į tai, kad jos nagrinėjamos itin operatyviai, pirmenybė skiriama laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tokiu būdu užtikrinant sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir veiksmingą teisinę gynybą.

Skunde atsakovė taip pat nurodė, kad, sustabdžius ginčo Pirkimo procedūras, kyla grėsmė įsigyjamų priežiūros paslaugų Plungės rajone užtikrinimui. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė ieškovė, VPĮ nustato galimybę atlikti neskelbiamą pirkimą tiek supaprastintų, tiek tarptautinių pirkimų atveju, kai dėl įvykių, kurių perkančioji organizacija negalėjo iš anksto numatyti, būtina ypač skubiai įsigyti prekių, paslaugų ar darbų. Taigi, iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, atsakovė galėtų užtikrinti laikiną paslaugų tęstinumą VPĮ 71 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta tvarka.

Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad atsakovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra susiklosčiusi ypatinga situacija, dėl kurios laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo konkrečiu atveju sukeltų didesnę žalą nei jų netaikymas (CPK 423⁷ straipsnio 1 dalis). Skundą pateikusi atsakovė nepagrindė tikėtinos reikšmingos žalos visuomenei fakto, pritaikius byloje laikinąsias apsaugos priemones. Įstatyme įtvirtinti sutrumpinti bylų, kilusių iš viešųjų pirkimų, išnagrinėjimo terminai, dėl to byloje kilęs ginčas turėtų būti išnagrinėtas per sąlyginai neilgą laiko tarpą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka šalių interesų pusiausvyrą, kadangi ieškovei užtikrinama ieškinio reikalavimų įgyvendinimo galimybė, o, ginčą išsprendus atsakovės naudai, ji turės galimybę grąžinti Pirkimą į stadiją, kurioje jis buvo sustabdytas. Tokiu būdu bus užkirstas kelias ateityje galintiems kilti teisiniams ginčams dėl atsakovės veiksmų, atliktų po ginčijamo sprendimo priėmimo, teisėtumo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta, o atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo ją panaikinti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Netenkinus atsakovės atskirojo skundo, nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų apeliantei priteisimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. birželio 2 d. nutarties dalį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, palikti nepakeistą.