Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Judita Sungailaitė, nerengdama teismo posėdžio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – ir Alytaus apylinkės teismas) 2026 m. balandžio 16 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo NUT1 prašymas dėl nuosprendžio peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

NUT1, be kitų jo atžvilgiu priimtų procesinių sprendimų, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 dalyje (16 epizodų), ir jam paskirta 1 (vienerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, NUT1 paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta galutinė 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Jonavos rajono apylinkės 2014 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis ir NUT1 paskirta galutinė subendrinta bausmė – 3 (trejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 5 dalimis, 67 straipsnio 1 dalies 4 punktu, NUT1 paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams ir jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turtinės žalos 18 278 Eur (aštuoniolikos tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų) atlyginimas/pašalinimas civilinei ieškovei Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kurią pavesta NUT1 įvykdyti ne ilgiau kaip per 2 (dvejus) metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Civilinės ieškovės Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos patikslintas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista valstybei iš NUT1 18 278 Eur (aštuoniolika tūkstančių du šimtai septyniasdešimt aštuonis eurai) turtinei žalai atlyginti. Alytaus apylinkės teisme 2023 m. kovo 23 d. gautas nuteistojo NUT1 prašymas dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžio peržiūrėjimo, atsižvelgiant į BK 212 straipsnio 4 dalies pakeitimą, sutinkamai su BK 202 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ir atitinkamai nuteistasis prašė priimti nutartį dėl atleidimo nuo bausmės, veikos perkvalifikavimo ir teistumo išnykimo. Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutartimi nuteistojo NUT1 prašymas atmestas. Pirmosios instancijos teismas nutartyje konstatavo, jog įvertinus baudžiamojoje byloje esančius duomenis ir įstatymo pakeitimus bei atsižvelgiant į teismų praktiką, pripažintina, kad 2023 m. balandžio 27 d. įstatymas Nr. XIV-1925, įsigaliojęs nuo 2023 m. birželio 1 d., neturi įtakos nuteistojo NUT1 teisiniai padėčiai, o taip pat, minėtas įstatymas nuteistajam NUT1, kuris Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-805/2023 pripažintas kaltu, paskirtos bausmės nešvelnina, taip pat nesant pagrindų NUT1 pateiktais motyvais nuteistajam perkvalifikuoti nusikalstamą veiką ir atleisti nuo bausmės arba panaikinti teistumą. Kauno apygardos teisme gautas nuteistojo NUT1 skundas dėl Alytaus apylinkės teismo 2026 m. balandžio 16 d. nutarties bei prašymas dėl skundo papildymo. Nuteistasis prašo: 1) skundą kartu su prašymu nagrinėti žodinio proceso tvarka, o taip pat sudarysi galimybę posėdyje dalyvauti nuteistajam ir jo gynėjui advokatui Haroldui Juškai; 2) panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2026 m. kovo 30 d. nutartį; 3) atleisti NUT1 nuo bausmės pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, panaikinti teistumą, susijusį su šia nusikalstama veika. Skunde aukštesnės instancijos teismui apeliantas atkreipia dėmesį, kad BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Pagal BK 202 straipsnį ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neteisėtumas pirmiausia siejamas su vertimusi licencijuojama veikla neturint galiojančios licencijos (leidimo) tokiai veiklai. Kitokie neteisėtos ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos būdai įstatymo dispozicijoje neatskleisti, tačiau kasacinės instancijos teismas, aiškindamas BK 202 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymius, yra nurodęs, kad šiuo atveju neteisėtumas sietinas ne su atskirais pažeidimais, pasitaikančiais ekonominės veiklos vykdymo metu, bet su nelegaliu šios veiklos pobūdžiu. Kitokiais neteisėtais veiklos būdais gali būti pripažįstami tokie atvejai, kai: neįregistravus juridinio asmens, verčiamasi veikla, kurią turi teisę vykdyti tik juridiniai asmenys; imamasi individualios veiklos jos neįregistravus ir neįgijus verslo liudijimo (faktiškai nuslėpus ją ir iš jos gaunamas pajamas nuo mokesčio administratoriaus); akivaizdžiai peržengiamos licencijoje (leidime) apibrėžtos veiklos ribos; licencija (leidimas) gauta pateikiant atsakingai institucijai melagingus duomenis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2009, 2K-147/2010, 2K-490/2010, 2K-199/2011, 2K-48/2011, 2K-174/2012, 2K-7-58/2013, 2K-428/2014, 2K-37-689/2018, 2K-130-976/2018). Baudžiamoji atsakomybė už šį nusikaltimą siejama su tokiais objektyviaisiais požymiais kaip versliškumas arba stambus mastas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-976/2019). Apeliantas nurodo, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-805/2023 jis nuteistas dėl to, jog veikė neteisėtu būdu - neįregistravęs tarpininkavimo, pardavinėjant nekilnojamąjį turtą, individualios veiklos ir neturėdamas leidimo. Manytina, kad ši kvestionuojama nuosprendžio formuluotė yra net tik nepagrįsta, bet ir nelogiška. Pažymėtina, kad pagal įstatymo leidėjo nustatytą BK 202 straipsnio dispoziciją, baudžiamojon atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Taigi, dispozicijoje numatyti du galimi nusikalstamos veikos padaiymo būdai: 1) ūkinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga; 2) kitokiu neteisėtu būdu. Skunde teigiama, kad Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-805/2023 NUT1 nuteistas dėl to, kad veikė neteisėtu būdu, kuris pasireiškė tarpininkavimo neįregistravimu, pardavinėjant nekilnojamąjį turtą, neįregistravimu individualios veiklos ir neturint leidimo. Nagrinėjamu atveju vienas iš NUT1 inkriminuotų veiklos neteisėtumo požymių siejamas su leidimo neturėjimu. Viena vertus, BK 202 straipsnio dispozicijoje leidimo veiklai neturėjimas yra išskirta, kaip atskira alternatyvi nusikalstama veika ir nagrinėjamu atveju neįeina į neteisėtos veiklos sudėtį; kita vertus, nuosprendyje nėra nurodyta koks leidimas ir kokia licencija reikalingi/būtini NUT1 veiklos vykdymui. Ir tai yra savaime suprantama, kadangi 2013-2017 m. Lietuvoje nekilnojamojo turto tarpininkavimo veiklai nebuvo nustatytas specialus leidimo ar licencijos režimas kaip išankstinė sąlyga verstis veikla. Kitaip tariant, nebuvo „NT brokerio licencijos“; nebuvo administracinio leidimo; nebuvo išduodamo valstybinio leidimo verstis tokia veikla. Skunde akcentuota, kad analogiška teisinis šios veiklos reglamentavimas yra ir šiuo metu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados, jog NUT1 veikė neturėdamas leidimo yra teisiškai nekonkrečios bei nepagrįstos, kadangi baudžiamojoje teisėje turi būti aiškiai nurodyta: kokio konkretaus leidimo reikalavo teisės aktai ir kokia norma tai nustatė.Nuteistasis NUT1 skunde apygardos teismui nurodo, jog BK 202 straipsnyje įstatymo leidėjo suformuota dispozicija yra blanketinė norma, kas reiškia, jog asmens veikos neteisėtumas konstatuotinas pažeidus konkrečius teisės aktus: Lietuvos Respublikos Konstituciją, tarptautines sutartis, įstatymus, Vyriausybės nutarimus, ministrų įsakymus ir kt. Apelianto įsitikinimu, Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2023 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-101-805/2023 NUT1 pripažintas kaltu dėl to, kad veiklą vykdė tariamai pažeisdamas 2002 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 2 straipsnio 7 dalį. Minėtame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatyta, kad NUT1 neva pažeidė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 7 dalį, neįregistruodamas individualios veiklos, kai tuo tarpu paminėta teisės norma yra vien tik individualios veiklos sąvoką apibrėžianti (definicinė) norma, kuri nenustato pareigos registruoti veiklą; nenumato registravimo tvarkos ar termino; nenustato draudimo vykdyti veiklą iki registracijos; nenumato jokių teisinių padarinių už tokio registravimo nebuvimą. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad ši norma negali būti laikoma BK 202 straipsnio blanketinės dispozicijos turinį užpildančiu teisės aktu, nes ji neįtvirtina imperatyvios elgesio taisyklės. Taip pat, faktas, kad asmuo „neįregistravo individualios veiklos“, savaime nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinta neteisėtumo sąlyga, nėra siejamas su draudimu vykdyti tarpininkavimo ar atstovavimo veiklą, o gali turėti tik mokestinę reikšmę ir pareigas, kurias NUT1, sumokėdamas jam priskaičiuotus mokesčius, įvykdė. Atsižvelgiant į tai, manytina, jog nuosprendžio išvados negali būti tapatinamos su BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytu „neteisėtu būdu“ vertimosi veikla požymiu. O taip pat, atsižvelgiant į šiuo metu galiojančią Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčių įstatymo 2 straipsnio 7 dalies redakciją, darytina pagrįsta išvada, kad pagal šiuo metu galiojantį teisės aktą, kurį tariamai pažeidė NUT1, įstatymo leidėjas numatė tam tikras išimtis, kurios betarpiškai susijusios su jam inkriminuojamu veiklos tariamu neteisėtumu. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.