Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Lina Giedrė, sekretoriaujant Violetai Žalienei, Jolantai Palčiauskienei dalyvaujant ieškovei A. L. ir jos atstovei advokatei Eglei Morkūnienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. L. ieškinį atsakovui D. P. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama nutraukti tarp ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), 2015 m. rugpjūčio 14 d. sudarytą santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje įrašo Nr. 752, dėl abiejų sutuoktinių kaltės, neskirti termino susitaikymui, nepriteisti šalims išlaikymo vienai iš kitos bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė kad po santuokos nutraukimo prašo palikti santuokos metu turėtą pavardę L.. 2. Nurodė, kad šalys bendro gyvenimo nebeveda daugiau kaip keturis metus, santuoka yra faktiškai iširusi, netekusi prasmės, jos išsaugoti neįmanoma. Pažymėjo, kad iš pradžių gyveno kartu, tačiau ilgainiui santykiai nebesiklostė, kilo nesutarimai, išsiskyrė pažiūros ir interesai, atsakovas išvyko gyventi į Armėniją. Nurodė, kad santuokos metu dalintino nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neįgijo, bendrų kreditorinių įsipareigojimų neturi, vaikų nesusilaukė. 3. Atsakovui D. P. dokumentai įteikti tinkamai 2025 m. spalio 20 d. Lietuvos Respublikos ir Armėnijos Respublikos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose, pagrindu. Atsakovas per nurodytą terminą atsiliepimo nepateikė, nepaskyrė įgalioto asmens, gyvenančio Lietuvos Respublikoje, kuriam būtų įteikiami su byla susiję procesiniai dokumentai. 4. Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė prašė ieškinį tenkinti procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais ir argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Dėl termino susitaikyti nustatymo

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

7. Santuokos tikslas – šeimos santykių, pagrįstų meile, pagarba, lojalumu, pasitikėjimu sukūrimas. CK 3.60 str. 1 d. įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Tokį reikalavimą teismas gali patenkinti, kai nustato, kad sutuoktinis pažeidė santuoka-sutartimi prisiimtas pareigas taip, kad bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebeįmanomas. Aiškindamas ir taikydamas CK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2010). 8. Ieškovė nurodė, jog santuoka iširo dėl abiejų šalių kaltės. Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes (2014 m. gruodžio 10 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014). Pažymėtina, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.) Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Teismas daro išvadą, kad abu sutuoktiniai pripažintini kaltais dėl santuokos iširimo, iš esmės pažeidę savo kaip sutuoktinio pareigas, nes šalys nedėjo pastangų išlaikyti šeimą (CK 3.61 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Dėl tarpusavio išlaikymo

9. Ieškovė neprašo priteisti išlaikymo šalims, kadangi tiek ieškovė, tiek atsakovas yra sveiki ir darbingi. Teismas, spręsdamas išlaikymo priteisimo ir jo dydžio klausimus, privalo atsižvelgti į santuokos trukmę, išlaikymo reikalingumą, abiejų buvusių sutuoktinių turtinę padėtį, jų sveikatos būklę, amžių, taip pat į jų darbingumą, nedirbančio sutuoktinio įsidarbinimo galimybes bei kitas svarbias aplinkybes (CK 3.72 str. 5 d.). Kadangi šalys yra sveiki ir darbingi, priteisti išlaikymą vienas iš kito neprašo, toks išlaikymas šalims nepriteistinas.

Dėl turto padalijimo

10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad sutuoktiniai santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kilnojamojo ir nekilnojamojo turto neįgijo. Byloje nėra duomenų apie bendrus šalių kreditorius bei šalių santuokoje įgytą bendrą nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, sutuoktinių bendras turtas nedalintinas nesant dalintino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto.

Dėl pavardės po santuokos nutraukimo

11. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 str. 1 d.). Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo palikti jai pavardę „L.“. Ieškovės prašymas tenkinamas, po santuokos nutraukimo ieškovei paliekama jos pavardė „L.“, nes ji tokia pavarde turėdama sudarė santuoką su atsakovu.

12. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje civilinėje byloje už ieškinio reikalavimą nutraukti santuoką mokėtinas žyminis mokestis sudaro 111 Eur (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas). 13. Taip pat pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė sumokėjo 1210 Eur už advokato teisinę pagalbą. Nurodytas išlaidas ieškovė faktiškai patyrė, jos yra pagrįstos ir buvo būtinos. Atsižvelgus į tai, kad ieškovės ieškinys tenkinamas visa apimtimi, iš atsakovo ieškovei priteistinas 111,00 Eur žyminis mokestis bei 1210 Eur už advokato teisinę pagalbą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą 2015 m. rugpjūčio 14 d. tarp ieškovės A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), Lietuvoje ir atsakovo D. P., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), bei įregistruotą (duomenys neskelbtini) miesto civilinės metrikacijos ir registracijos skyriuje įrašo Nr. 752, nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos santuokinę pavardę „L.“, atsakovui– „P.“.

Šalims vienam iš kito išlaikymo nepriteisti.

Priteisti iš atsakovo D. P. 1321 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės A. L. naudai.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nutraukti santuoką įsiteisėjimo dienos šį sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų santuokos nutraukimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.

Civilinę bylą per 3 darbo dienas po teismo sprendimo priėmimo perduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų civilinių bylų raštinei.