Kauno apygardos teismo nutartis

Byla Nr. 1S-602-844/2026 Teisminio proceso Nr. 1-69-3-00037-2017-9 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.21

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Juditos Sungailaitės, Marijaus Šalčiaus ir Vaido Vasiliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo NUT1 skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2026 m. liepos 29 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) 2026 m. birželio 23 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

NUT1 Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, ir už šias nusikalstamas veikas jam paskirtas bausmes subendrinus, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, nuteistajam paskirta subendrinta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pripažintas Austrijos Respublikos Vienos baudžiamųjų bylų apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendis, priimtas NUT1 atžvilgiu, bei nutarta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. NUT1 Austrijos Respublikos Vienos baudžiamųjų bylų apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį, 128 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1, 3 paragrafus, 130 straipsnio 1, 2 atvejus bei 15 straipsnį paskirtą bausmę – laisvės atėmimą 4 metams, suderinus su BK 178 straipsnio 3 dalimi (16 veikų), 22 straipsnio 1 dalimi, 178 straipsnio 3 dalimi (2 veikos), nustatyta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 22 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrintos bausmės, paskirtos NUT1 Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, paskiriant galutinę subendrintą 12 metų 12 dienų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2008 m. spalio 21 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d. (pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendį), ir laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime bei atlikta bausmės dalis pagal Austrijos Respublikos nuosprendį – nuo 2015 m. gruodžio 13 d. iki 2017 m. spalio 4 d., nuo NUT1 sulaikymo Austrijos Respublikoje iki jo išdavimo Lietuvos Respublikai. Laisvės atėmimo bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. kovo 22 d., jos pabaiga – 2027 m. balandžio 6 d. Komisijos 2026 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Motyvuodama tokį sprendimą, Komisija nurodė, jog nuteistasis atliko didžiąją dalį nustatytos bausmės, realią laisvės atėmimo bausmę atlieka pirmą kartą, finansinių įsipareigojimų neturi. NUT1 pasižymi gilesniu savo veiksmų pasekmių analizavimu, o tikslų pasiryžęs siekti teisėtais būdais. Jis dalyvavo korekcinėje programoje „R.A.K.T.A.S“, atsakingai atliko užduotis, kiekvieno užsiėmimo metu pateikdavo refleksiją, analizavo savo mintis ir jausmus. Nuteistasis taip pat dalyvavo psichologinėje intervencinėje priemonėje „Problemų sprendimo ir nusikalstamumo rizikos analizė“, motyvaciniuose pokalbiuose su socialine darbuotoja (kalbėta apie nuteistojo elgesio pasekmes). NUT1 pateikė savo planus ateičiai, turi tikslų, šeima yra pagrindinis prioritetas. Nuteistasis motyvuotas keistis, bausmės atlikimo metu siekdamas sumažinti veiksnius, didinančius riziką nusikalsti, demonstruoja brandžią motyvaciją pokyčiams ir nuoširdžiai siekia stabilaus bei saugaus rytojaus. Nuteistasis aiškiai suvokia, kad nieko nekeičiant jis vėl grįžtų į žalingą ratą. Jis yra aktyviai įsitraukęs resocializacijos procesą, stebimi nuteistojo teigiami pokyčiai sąmoningume, jis tapo mažiau impulsyvus, geba įvardinti savo esmines problemas, kriminogeninius veiksnius, prisiima atsakomybę, vykdo Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas. Įvertinusi šias aplinkybes, Komisija konstatavo, kad NUT1 atitinka lygtinio paleidimo kriterijus. Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 29 d. nutartimi Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atsisakyta patvirtinti. Nuteistasis NUT1 skundžia Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 29 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad nors jam ir nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau ji turi mažėjimo tendenciją. Be to, vertinant nusikalstamo elgesio riziką, socialinio tyrimo išvadą didžiąja dalimi įtakoja daugiau nei dešimtmečio senumo įvykiai ir aplinkybės, kurios nėra susiję su jo elgesiu laisvės atėmimo metu ir jo pasirengimu toliau atlikti bausmę neizoliuotai nuo visuomenės. Nuteistojo vertinimu, skundžiamoje nutartyje taip pat nebuvo tinkamai atsižvelgta į visą eilę jo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinančių veiksnių, prioritetą skiriant vėlgi jo praeičiai. Nuteistasis taip pat pažymi, jog nors jo nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje, tačiau bausmę jis atlieka nuo 2018 m. kovo 22 d. ir tų draugų, kurie buvo jo aplinkoje prieš patenkant į pataisos namus, tiesiog nėra. Jis šiuo metu atlieka bausmę atviro tipo bausmės atlikimo vietoje ir nepertraukiamai dirba. Faktiškai ryte išvyksta į darbą, vakare po darbo grįžta nakvynei, o savaitgalius teisėtai leidžia namuose su šeima. Taigi, vertinant skundžiamos nutarties argumentą apie tariamą prieš daug metų padarytų nusikalstamų veikų bendrininkų įtaką jam, labiau turėtų būti akcentuojama tai, kokią įtaką jam gali daryti priverstinis nuolatinis bendravimas bausmės atlikimo vietoje su laisvės atėmimo bausme nuteistais asmenimis bei šioje aplinkoje nusistovėjusios taisyklės. Draugus ir „gyvenimo stilių“ jis dar labiau galėtų pakeisti tuo atveju, jeigu po daugiau nei aštuonerių metų iš esmės pasikeistų jo gyvenamoji aplinka ir jį supantys žmonės. Net teisinėje literatūroje nurodoma, kad „nusikaltėlio pašalinimas iš visuomenės įkalinant jį daugeliui metų, jam dažniausiai dėl įkalinimo daromos žalos reiškia desocializaciją, tokiu būdu jis tampa svetimas visuomenei,“. Taigi skundžiamos nutarties argumentai ne pagrindžia būtinybę jį toliau laikyti įkalinimo įstaigoje, o atvirkščiai – rodo, jog ne lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos, o tolimesnis buvimas joje, sukuria kriminogeninius veiksnius, nuo kurių jis galėtų pilnai atsiriboti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos. Anot nuteistojo, visiškai nesusiję su šiuo metu susiklosčiusia situacija, jo pasikeitusia pasaulėžiūra, įgyta patirtimi, tame tarpe ir dalyvaujant socialinės reabilitacijos programose, ir kiti apylinkės teismo argumentai – kad vienas iš jo motyvų, dėl ko buvo padarytos nusikalstamos veikos, tai yra finansinė nauda, kad jo gyvenimo būdą lėmė iš esmės blogos vertybės nuostatos, kad nusikalstamos veikos, už kurias jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra jam būdingo nusikalstamo elgesio modelio dalis, kad stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika, kad sužinojęs apkaltinamojo nuosprendžio galutinį rezultatą jis neprisiėmė atsakomybės už savo neigiamo elgesio pasekmes, o pabėgo iš valstybės teritorijos ir ėmė slapstytis nuo teisėsaugos, dėl ko jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, slapstėsi Austrijoje, ir slapstymosi metu įvykdė 16 vagysčių bei 2 kartus kėsinosi įvykdyti vagystes. Tai yra tik istorija, kuri jau buvo įvertinta, skiriant bausmę. Vilniaus apygardos teismas bylose Nr. 1S-21-211/2013 ir lS-701-209/2013 labai aiškiai įvardino, kad tokie istoriniai argumentai negali ir neturi įtakoti procesinio sprendimo dėl lygtinio paleidimo taikymo ar netaikymo, nes į juos jau buvo atsižvelgta pirmosios instancijos teismui skiriant laisvės atėmimo bausmę, o priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas prarastų savo prasmę ir nuteistieji nebūtų skatinami pasitaisyti.Nuteistasis skunde taip pat pabrėžia, kad jis buvo baustas drausmine nuobauda vos vieną kartą ir šią nuobaudą gavo dar net nepradėjęs atlikinėti bausmės, prieš daugiau nei aštuonerius metus. Tačiau priimant skundžiamą nutartį į šią aplinkybę apskritai neatsižvelgta, deklaratyviai nurodant, jog jis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Skundžiamoje nutartyje taip pat net neužsimenama, kad po vienintelės skirtos drausminės nuobaudos jis buvo skatintas net 6 kartus. Taip pat priimant skundžiamą nutartį visiškai neatsižvelgta į šias socialinio tyrimo aplinkybes, aiškiai apibūdinančias jo asmenybę, jos raidą bausmės atlikimo metu: Marijampolės kalėjime jis įgijo pagrindinį išsilavinimą; Kaišiadorių profesinėje suaugusiųjų mokykloje išklausė vidurinio išsilavinimo programą; 2024 metais Vilniaus kalėjime įgijo vidurinį išsilavinimą ir šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo sistemų montuotojo profesinę kvalifikaciją; 2022 m. lapkričio 22 d. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje nuteistasis gavo leidimą užsiimti individualia veika; perkėlus tęsti bausmės atlikimo į Vilniaus kalėjimą, 2023 m. birželio 21 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos sprendimu asmeniui taip pat buvo leista užsiimti individualia veikla; 2023 m. liepos 21 d. Vilniaus kalėjimo viršininko sprendimu individuali veikla prilyginta darbinei veiklai; nuteistasis pateikė 2024 m. liepos 8 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pažymą, kurioje nurodyta, kad priims į darbą nuteistąjį dirbti apdailininko pareigomis jo perkėlimo į atvirą režimą ar paleidimo iš kalėjimo atveju; nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirba iki šiol, savo darbu buvo patenkintas, asmuo pataisos įstaigoje yra motyvuotas dirbti; nuo 2025 m. liepos 3 d. įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)” įmonėje; nuo 2026 m. gegužės 6 d. įsidarbino įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“; nuteistojo požiūris į darbą yra teigiamas; vertinamojo pokalbio metu asmuo pasakojo, kad jeigu praeita darbovietė nebūtų nutraukus sutarties, tai nuteistasis nekeistų darbo, šiuo metu asmuo yra dirbantis; taip pat nuteistasis lanko elektrinių krautuvų mokymų kursus; nuteistasis palaiko ryšius su tėvu, mama, seserimi, tarpusavio santykius su artimaisiais apibūdina kaip palaikančius, artimieji laukia jo sugrįžtančio; smurto atvejų šeimoje nenurodo; apsvaigimų nuo psichika veikiančių medžiagų faktų nenustatyta; kalbėdamas apie ateitį, išsako realistinius planus (susirasti darbą, sukurti šeimą, pasistatyti namą), yra numatęs žingsnius kaip juos įgyvendinti; nuteistasis dalyvavo ir baigė psichologinę intervencinę priemonę „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“, intervencijos metu tapo gerokai imlesnis grįžtamajam ryšiui, jį tikslingai pritaikydavo atliekant užduotis, pastarasis aspektas itin svarbus kategoriško mąstymo apraiškų silpnėjimui, kadangi atsižvelgdamas į suteiktą grįžtamąjį ryšį nuteistasis nuosekliai lavino gebėjimą atrasti įvairesnius sprendimus, kantriau priimti situacijas, kurių pokyčiai nuo jo paties veiksmų nepriklauso; šiuo metu nuteistojo nuostatos nėra palaikančios nusikalstamą elgesį, jis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, skatintas 6 kartus; nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, jis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę; teisės pažeidėjas geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius, žino apsauginius veiksnius, turi teigiamą nuostatą darbinei veiklai tiek būnant laisvėje, tiek ir įkalinimo įstaigoje, yra padengęs finansinius įsiskolinimus, su aplinkiniais elgiasi mandagiai. Taip pat skunde nurodoma, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pažymėta, jog nuteistasis atliekant bausmę turi dėti daug pastangų savo resocializacijai, o teismas privalo įvertinti šias pastangas. Pirminis visuomenės interesas yra integruotas jos narių gyvenimas, kad visi, įskaitant ir bausmę atlikusius asmenis, savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis. Būtent tokį tikslą bausmės vykdymui kelia Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 1 straipsnio 2 dalis ir Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas (4 straipsnio 1 dalis). Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2003) 22 dėl lygtinio paleidimo (parolio) nurodoma, kad lygtinio paleidimo tikslas – „padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigose prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo, bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo“ (2 punktas). Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijoje Rec (2006) 2 dėl Europos kalėjimų taisyklių 6 punkte įtvirtinta bendra nuostata, kad „visas įkalinimas turėtų vykti taip, kad asmenys, kuriems buvo atimta laisvė, galėtų lengviau integruotis į laisvą visuomenę“, o „įvairios išleidimo iš įkalinimo įstaigų formos turi būti numatytos kaip integruota laisvės atėmimo bausmės vykdymo dalis“ (103.6 punktas). Anot nuteistojo, šiuo metu daugelyje pasaulio valstybių keičiasi požiūris į bausmę. Ankščiau buvo manyta, kad tik paskyrus griežtą, laisvės atėmimu paremtą bausmę galima padėti asmeniui pasitaisyti bei valstybėje sumažinti pažeidimų skaičių. Ilgainiui valstybės pamatė, kad dažnesnių ir pirmiausia ilgalaikiu įkalinimu, ypač jį taikant sunkius nusikaltimus padariusiems asmenims, negalima daryti jokios įtakos nusikalstamumo lygiui, be to „ši baudimo politika yra nepaprastai brangi, todėl taikant ją nėra pasiekiami norimi rezultatai. Kaip pavyzdį galima paminėti Europą, kuri kryptingai eina link to, kad būtų mažiau paskiriamos realios laisvės atėmimo bausmės, mažinamas kalinčiųjų asmenų skaičius, taip pat siekiama efektyvios nuteistų asmenų socializacijos bei reintegracijos į visuomenės gyvenimą. Europos ministrų komitetas yra išleidęs ne vieną rekomendaciją valstybėms narėms šia tema. Taip pat ir Europos parlamente dažnai išreiškiamas susirūpinimas dėl didelio kalinčių asmenų skaičiaus Europos Sąjungoje bei valstybės narės raginamos labiau pasinaudoti lygtinio atleidimo priemonėmis ir alternatyviomis sankcijomis, kurios galėtų būti alternatyva įkalinimui. Apie bausmių švelninimą vis dažniau yra kalbama ir Lietuvoje bei po truputį bandoma pakeisti į laisvės atėmimo bausmę orientuotą baudimo politiką. Tai patvirtina Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos dar 2014 m. rugpjūčio 13 d. užregistruoto „Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 178, 179, 182, 183, 184 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte pažymima informacija. Vienas iš būdų tai padaryti – lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų instituto taikymas asmenims, kuriuos teigiamai įvertino pataisos įstaigos administracija, komisija, tai yra pareigūnai, betarpiškai bendraujantys ir galintys pareikšti objektyvią nuomonę dėl laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens pasirengimo grįžti į visuomenę.Taipogi nuteistasis akcentuoja, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės ar neatliktos bausmės „dovanojimas“. Asmuo, paleistas lygtinai, yra prižiūrimas ir stebimas, jam gali būti nustatomi įvairūs įpareigojimai, griežti suvaržymai ir net menkiausias pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Nuteistojo vertinimu šiuo atveju egzistuoja visos jo lygtinio paleidimo sąlygos. Bausmės paskirtis taip pat atlikta, o jos tikslai toliau gali būti užtikrinami prižiūrint jį neizoliuotą nuo visuomenės. Atsiliepimų į nuteistojo skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir prašymų negauta.Nuteistojo NUT1 skundas atmetamas.Laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos reglamentuojamas BVK 82-87 straipsniuose. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. NUT1 yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį ir tai laikytina formalaus pagrindo lygtinio paleidimo taikymui egzistavimu. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai. Tai yra, turi būti nustatyta žema jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga šią riziką mažinant. NUT1 socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Taigi, šiuo atveju nuteistajam lygtinis paleidimas galėtų būti taikomas tik konstatavus akivaizdžią jo pažangą ją mažinant, leidžiančią tikėtis, jog, lygtinais paleistas, jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Be to, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje nutartyje, nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Pagal BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK) įtvirtintą teisinį reguliavimą nuteistasis, kuris net ir pilnai atitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, gali būti, o neprivalo būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas.Susipažinus su skundžiamos nutarties turiniu nustatyta, jog joje yra pažymėta, kad NUT1 turi deklaruotą gyvenamąją vietą, taip pat yra pateikta tėvo pažyma, jog jis sutinka suteikti gyvenamąją vietą savo sūnui, nuteistasis pas tėvą vyksta ir trumpalaikių išvykų metu. Taip pat apylinkės teismo nutartyje nurodyta, jog NUT1 įkalinimo įstaigoje dirbo pasiūlytą darbą, užsiėmė ir individualia veikla – vokų ir atvirukų gamyba, kuri buvo prilyginta darbinei veiklai. Bausmę jis atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, dirba, lanko elektrinių krautuvų mokymų kursus, įgijo vidurinį išsilavinimą bei profesinę kvalifikaciją, finansinius įsipareigojimus neigia, vykdomųjų dokumentų nuteistojo vardu gauta nėra. Su tėvais, seserimi ryšius palaiko skambindamas telefonu, tarpusavio santykiai su artimaisiais palaikantys, artimieji laukia jo sugrįžtančio. Skundžiamoje nutartyje pažymėta ir tai, kad nuteistasis dalyvavo motyvaciniuose pokalbiuose su socialine darbuotoja, kurių metu buvo kalbėta apie nuteistojo elgesio pasekmes. Jis geba reflektuoti savo elgesį ir pripažįsta, jog praeityje priimti sprendimai dažnai buvo impulsyvūs ir nepakankamai apgalvoti. Nuteistasis prisiima atsakomybę už padarytą veiką ir supranta, jog jo elgesys turėjo neigiamų pasekmių artimiausiai aplinkai, ypač šeimai. Tai rodo besiformuojantį jo atsakomybės suvokimą ir didesnį kritinį požiūrį į savo elgesį. Nuteistasis suvokia socialinės aplinkos ir draugų rato įtaką savo elgesiui. Tai rodo gebėjimą kritiškai vertinti savo socialinę aplinką ir atskirti konstruktyvius bei destruktyvius santykius. Be to, nuteistasis dalyvauja prevenciniuose (informacinio pobūdžio) užsiėmimuose. Jis supranta neigiamas narkotinių medžiagų vartojimo pasekmes žmogaus sveikatai, tai įvardina kaip vieną narkotinių medžiagų nevartojimo priežasčių. Dalyvavo korekcinėje programoje, kurioje atsakingai atliko užduotis. Kiekvieno užsiėmimo metu pateikdavo refleksiją, analizavo savo mintis, jausmus. Pateikė savo planus ateičiai, turi tikslų, šeima yra pagrindinis prioritetas. Pagerėjo problemų sprendimų gebėjimai. Nuteistasis šešis kartus skatintas. Skundžiamoje nutartyje atkreiptas dėmesys ir į tai, kad įkalinimo įstaiga, įvertinusi teigiamus asmens elgesio pokyčius, perkėlė jį bausmę atlikti į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, reguliariai leidžia išvykti į trumpalaikes išvykas. Taigi, žemesnės instancijos teismas vertino teigiamai nuteistąjį, jo pataisos procesą bausmės atlikimo metu charakterizuojančias aplinkybes, kurios akcentuojamos ir nuteistojo skunde. Vis tik vien tai, kad galiausiai teismas padarė išvadą, jog dabartiniame pataisos procese lygtinio paleidimo taikymas NUT1 dar nebūtų efektyvus, ir atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, neleidžia konstatuoti, jog apylinkės teismas nuteistajam palankias aplinkybes tik formaliai išvardijo, bet realiai ir pakankamai į jas neatsižvelgė, kaip kad teigiama nuteistojo skunde. Įvertinusiai ankstesnėje pastraipoje paminėtas aplinkybes, o taip pat ir išanalizavusiai socialinio tyrimo išvados 7.1 punkte nurodomą informaciją, iš kurios matyti, jog, vertinant nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką 2025 m. vasario 10 d., 2025 m. spalio 15 d., 2026 m. gegužės 28 d. buvo fiksuoti teigiami pokyčiai „Mąstymas ir elgesys“, „Lėšų tvarkymas“, „Piktnaudžiavimas alkoholiu“, „Gyvenimo sąlygos“ srityse, abejonių teigiamais NUT1 asmenybės pokyčiais nekyla ir apygardos teismo teisėjų kolegijai. Paminėtos aplinkybės neabejotinai rodo, kad nuteistasis ne tik deda pastangas sumažinti savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bet ir yra realiai ją sumažinęs, siekia laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiką išnaudoti prasmingai, ir tai turi būti ir yra vertinama nuteistojo naudai, svarstant galimybę taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pakankamo pagrindo jau šiuo metu paleisti NUT1 lygtinai. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neatsveria apylinkės teismo nurodytų aplinkybių, kuriomis buvo motyvuojamas atsisakymas švelninti nuteistojo teisinę padėtį, taikant jam šį institutą.Iš skundžiamoje nutartyje išdėstytų argumentų ir motyvų matyti, kad apylinkės teismo nepalankų nuteistajam sprendimą pirmiausia lėmė jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatai. Žemesnės instancijos teismas, nors ir pripažino, kad NUT1 nustatyta vidutinė rizika pakartotinai nusikalsti turi mažėjimo tendenciją, tačiau atkreipė dėmesį, jog vis dar išlieka jo nusikalstamą elgesį didinančių dinaminių kriminogeninių veiksnių, nurodydamas, kad šie veiksniai ne tik, kad gali, bet ir privalo būti koreguojami, ir tik tokiu atveju, teigiama ilgalaikė nuteistojo elgesio dinamika leistų teismui spręsti dėl galimo lygtinio paleidimo. Taip pat šiame kontekste skundžiamoje nutartyje buvo nurodyta, kad daugiau nei septyni metai nuo bausmės atlikimo pradžios yra pakankamas laiko tarpas nuteistajam dedant maksimalias pastangas sumažinti nusikalstamo elgesio riziką, dėl šios priežasties, nors nuteistojo elgesyje egzistuoja teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, tačiau vyraujančių dinaminių kriminogeninių veiksnių kontekste, jo daroma pažanga nėra tokia akivaizdi ir teismą įtikinanti, jog nuteistojo pataisos procesas gali būti tęsiamas neizoliuotam nuo visuomenės. Šių aplinkybių visumos pagrindu taip pat padaryta išvada, jog nuteistojo gyvenimo būdą lėmė iš esmės blogos vertybinės nuostatos, t. y. vidinė asmens motyvacija, kurios keitimui neabejotinai reikalingas sąmoningai pasirinktas ilgalaikis teigiamo elgesio modelio įtvirtinimas ir jo tęstinumas.Taip pat žemesnės instancijos teismo sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą lėmė ir duomenys apie nuteistojo padarytą įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą bei informacija, susijusi su jo kriminogenine praeitimi, jo elgesiu po apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, tam tikrais mąstymo ypatumais. Apylinkės teismas nurodė, jog nuteistasis buvo vieną kartą baustas drausmine nuobauda (2018 m. kovo 14 d.), už tai, kad vartojo alkoholinius gėrimus įkalinimo įstaigoje. Taip pat teismas pažymėjo, jog dabartinis NUT1 nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje. Nusikalstamos veikos, už kurias jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra nuteistajam būdingo nusikalstamo elgesio (siekiant finansinės naudos) modelio dalis. Stebima nusikaltimų sunkėjimo dinamika. Sužinojęs apkaltinamojo nuosprendžio galutinį rezultatą NUT1 neprisiėmė atsakomybės už savo neigiamo elgesio pasekmes, o pabėgo iš valstybės teritorijos ir ėmė slapstytis nuo teisėsaugos. Jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis. Slapstėsi Austrijoje ir slapstymosi metu įvykdė 16 vagysčių bei 2 kartus kėsinosi įvykdyti vagystes. Vertinimo metu nuteistasis akcentavo, kad išvyko, nes manė, kad po kurio laiko pasikeis įstatymai ir jam bus paskirta „objektyvesnė“ laisvės atėmimo bausmė bei bus sukurtos geresnės laisvės atėmimo bausmės atlikimo sąlygos. Jis nelinkęs analizuoti nusikalstamų veikų, linkęs lyginti jas su kitokio pobūdžio veikomis (pvz. nužudymu), menkina nusikaltimo sudėtingumą, nurodydamas, kad kanapės nesukelia tokių neigiamų pasekmių kaip kitos narkotinės medžiagos. Apylinkės teismas atkreipė dėmesį, kad nusikaltimai susiję su narkotinėmis medžiagomis sudaro itin didelį pavojų visuomenei, jos saugumui, nes kelia riziką žmonių sveikatai, gyvybei, padeda plisti narkomanijai. Visi aukščiau nurodyti apylinkės teismo nutartyje pateikti atsisakymo taikyti NUT1 lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos argumentai yra pagrįsti objektyviais duomenimis – visų pirma nuteistojo socialinio tyrimo išvada – bei yra neabejotinai svarbūs sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo jam (ne)taikymo. Teisėjų kolegijos nuomone, žemesnės instancijos teismo nurodytų argumentų pakanka daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, jog NUT1 lygtinio paleidimo institutas dar negali būti taikomas. Pritardama žemesnės instancijos teismo motyvams, taip pat įvertindama aukštesnės instancijos teismo paskirtį, teisėjų kolegija dar kartą jų nekartoja, tik atsako į esminius skundo argumentus bei pateikia papildomus pastebėjimus. Papildomai teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sprendimo atsisakyti taikyti NUT1 lygtinį paleidimą pagrįstumą šiuo atveju patvirtina ir jam priskirtų riziką nusikalsti didinančių bei ją mažinančių veiksnių santykis. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką šiuo atveju didina net septyni dinaminiai, t. y. kintantys veiksniai, kai tokią riziką mažinantys (apsauginiai) veiksniai išskirti tik keturi: patvirtinta gyvenamoji vieta; palaikantys socialiniai ryšiai su artimaisiais; bausmės atlikimo metu demonstruoja motyvaciją darbinei veiklai - stebimas siekis užsiimti darbine veikla ir tai gali padėti asmeniui sėkmingiau integruotis į darbo rinką bei įsilieti į visuomenę; taip pat turi patvirtintas įsidarbinimo galimybes po bausmės atlikimo. Be to, kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, problemų dėl gyvenamosios vietos nuteistasis neturėjo ir iki jam inkriminuotų nusikaltimų įvykdymo. Iki nusikalstamų veikų, už kurias jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, NUT1 taip pat palaikė socialinius ryšius su artimaisiais. Taigi, gyvenamosios vietos turėjimas, bei artimųjų palaikymas nebuvo tos aplinkybės, kurios sulaikė nuteistąjį nuo neteisėto elgesio, dėl ko abejotina ar šios aplinkybės apskritai gali veikti kaip garantuotas apsauginis faktorius nuo nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo. Taip pat pažymėtina, kad NUT1 pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika bausmės atlikimo metu buvo vertinama viso septynis kartus (po kartą 2022 ir 2023 metais, po du kartus 2024 ir 2025 metais ir vieną kartą 2026 metais) ir teigiami pokyčiai pradėti fiksuoti tik nuo 2025 metų. Požiūrio ir asmenybės keitimas yra ilgas ir sudėtingas procesas, tad dar tik kiek ilgiau nei metus įžvelgiama pažanga šioje srityje negali būti laikoma akivaizdžia bei sudarančia pagrindą manyti, kad jis sugebės valdyti intervencijos reikalingas sritis ir paleistas lygtinai.Kaip galima suprasti iš NUT1 skundo, nuteistasis kvestionuoja jam nustatytų kriminogeninių veiksnių aktualumą, mano, jog jais argumentuoti ginčijamo sprendimo apylinkės teismas neturėjo pagrindo, nes jie daugiausiai susiję su daugiau nei dešimtmečio senumo įvykiais ir aplinkybėmis. Su tokia nuteistojo pozicija teisėjų kolegija nesutinka. Iš aplinkybių, kurios nurodytos prie nuteistajam nustatomų kriminogeninių veiksnių, iš tiesų matyti, jog dalis nuteistojo riziką nusikalsti didinančių veiksnių jam buvo priskirti įvertinus ir jo kriminogeninę praeitį, kitas aplinkybes, kurios egzistavo dar iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios (pavyzdžiui nedidelę oficialią darbo patirtį laisvėje), ko skundo autorius niekuomet nebegalės pakeisti. Vis tik tai neleidžia daryti išvados, jog į NUT1 nustatomus kriminogeninius veiksnius, negali būti atsižvelgiama sprendžiant jo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą. Net ir tuo atveju, kai dinaminiai nuteistojo riziką nusikalsti didinantys dinaminiai veiksniai yra susiję išimtinai su jo elgesiu, mąstymu, nuostatomis ir t. t. iki bausmės atlikimo, o ne šiam būnant įkalinimo įstaigoje, jie ir toliau išlieka reikšmingais nusikalstamo elgesio rizikos veiksniais ir gali būti aktualiais visą asmens gyvenimą, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami. Struktūruotoje laisvės atėmimo vietų įstaigos aplinkoje asmuo gali gebėti valdyti tam tikrus kriminogeninius poreikius, tačiau tai savaime nereiškia, kad tie poreikiai bus suvaldyti ir likusią bausmės dalį atliekant probacijos sąlygomis, ar, juo labiau, probacijai pasibaigus.Teisėjų kolegija taip pat nesutinka NUT1 , jog šiuo atveju sprendimo atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą apylinkės teismas neturėjo grįsti ir jo padarytų nusikaltimų sunkumu, pavojingumu, jų tarpusavio palyginimo įvertinimu, aplinkybėmis, kuriomis nusikalstamos veikos buvo įvykdytos, veiksniais, kurie paskatino nuteistąjį nusikalsti, o taip pat ir NUT1 elgesiu jo atžvilgiu jau priėmus apkaltinamąjį nuosprendį Lietuvoje. Šiame kontekste pažymėtina, jog, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis bei nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant šį klausimą, todėl visapusiškai gali būti įvertinti ir duomenys, susiję su nuteistojo įvykdytais teisės pažeidimais, jų ypatybėmis, o taip pat ir informacija apie nuteistojo bandymą pasislėpti nuo bausmės atlikimo, pasišalinant į užsienio valstybę. Be to, nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. Teismų praktikoje taip pat nurodoma, kad nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas per jo elgesio praeityje retrospektyvą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-352-348/2023; Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 31 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-123-1058/2023).Nuteistojo skunde itin plačiai aptariami lygtinio paleidimo instituto taikymo privalumai, akcentuojama, jog taikyti šį institutą skatina ir Europos Taryba, kuri yra priėmusi ne vieną rekomendaciją šiuo klausimu. Taip pat skunde pažymima, jog lygtinis paleidimas nėra visiškas atleidimas nuo likusios bausmės dalies atlikimo, nes lygtinai paleistam nuteistajam taikoma priežiūra, vykdoma jo elgesio kontrolė, o pažeidus probacijos sąlygas, teismas probacijos tarnybos teikimu gali būti grąžinamas į laisvės atėmimo vietų įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį. Teisėjų kolegija neginčija šių skunde nurodomų teiginių, tačiau remiantis tokiais argumentais, lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog nuteistojo cituojamos Europos Tarybos rekomendacijos yra tik patariamojo pobūdžio dokumentai, kuriais teismas neprivalo vadovautis. Rekomendacinio pobūdžio tarptautiniai dokumentai iš esmės skirti valstybių įstatymų leidybai orientuoti ir tiesiogiai nėra taikomi. Be to, pagal minimas rekomendacijas lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra siūloma taikyti ne išimtinai visiems nuteistiesiems, o tik tiems, kurie atitinka visas paleidimo sąlygas. Nei nuteistojo minimose rekomendacijose, nei jokiuose kituose tarptautiniu lygmeniu priimtuose teisės aktuose nenurodoma, kokias sąlygas asmuo privalo atitikti, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Taigi, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, Europos Tarybai priklausančios valstybės narės vadovaujasi konkrečioje valstybėje galiojančiais teisės aktais. Lietuvos Respublikoje tokie teisės aktai yra BVK ir BPK. Kaip jau minėta, pagal BVK ir BPK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui ar Lygtinio paleidimo komisijai kiekvienam nuteistajam, atlikusiam BVK nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti. Teismas ar Lygtinio paleidimo komisija, įvertinę visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdami į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, atsižvelgdami ir į teisingumo principą bei visuomenės interesą, priima atitinkamą sprendimą. Kartu pažymėtina, jog nuteistojo teigiamas elgesys bausmės atlikimo metu, nors dar ir nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui, nėra nepastebimas ar nuvertinamas. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos, jis suteikė pagrindą pakeisti bausmės atlikimo sąlygas nuteistajam (šiuo metu bausmę jis atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje), taip pat jam ne kartą buvo padidinta didžiausia pinigų suma, už kurią jis gali per mėnesį apsipirkti įkalinimo įstaigos parduotuvėje, o 2025 m. gruodžio 12 d. suteikta papildoma trumpalaikė išvyka į Lietuvos Respublikos teritorijoje esančius namus.Apibendrindama visa, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog spręsti, kad žemesnės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, nėra teisinio pagrindo. Todėl Kauno apylinkės teismo 2026 m. liepos 29 d. nutartis pripažįstama teisėta ir pagrįsta bei paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,