Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. V. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutarties, kuria netenkintas Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas dėl bausmių subendrinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjas nustatė:

Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, G. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 5 metams, jo padaryta nusikalstama veika iš BK 238 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota į BK 260 straipsnio 3 dalį ir paskirta 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskiriant subendrintą 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas G. V. laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2008 m. spalio 21 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d.Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi pripažintas Austrijos Respublikos Vienos baudžiamųjų bylų apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendis, nuspręsta jį vykdyti pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, ir šiuo nuosprendžiu pagal Austrijos Respublikos baudžiamojo kodekso 127 straipsnį, 128 straipsnio 2 dalį, 129 straipsnio 1, 3 paragrafus, 130 straipsnio 1, 2 atvejus bei 15 straipsnį G. V. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, suderinta su BK 178 straipsnio 3 dalimi (16 veikų), 22 straipsnio 1 dalimi 178 straipsnio 3 dalimi (2 veikos), ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams, bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nutarta skaičiuoti nuo 2015 m. gruodžio 13 d.Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutartimi Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos teikimas, kuriuo prašoma G. V., pagal Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendį, pakeistą Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartį paskirtas bausmes subendrinti, atmestas, konstatavus, kad nėra teisinio reglamentavimo dėl bausmių, paskirtų Lietuvos Respublikos ir kitos šalies nuosprendžiais, subendrinimo.Nuteistasis G. V. skundžia Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 17 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – subendrinti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi paskirtas bausmes ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 10 metų ir 9 mėnesiams, bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015 m. gruodžio 13 d., į bausmę įskaičiuoti laikiną sulaikymą bei kardomąjį kalinimą nuo 2008 m. spalio 21 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d. Skunde nurodoma, kad pagal 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo Nr. 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, iš dalies pakeisto 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu Nr. 2009/299/TVR, 17 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymą reglamentuoja vykdančiosios valstybės teisė. Tokią išvadą suponuoja ir Lietuvos Respublikos 2014 m. lapkričio 13 d. įstatymas Nr. XII-1322 „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“, kurio 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės ir šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka suderinta bausmė ar kita priemonė vykdomi pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus su 14 straipsnyje numatytais ypatumais. Be to, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bausmės vykdymo pagrindas yra ne tik įsiteisėjęs apkaltinamasis Lietuvos Respublikos teismo nuosprendis, bet ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių bei Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais užsienio valstybės teismo arba tarptautinės teisminės institucijos įsiteisėjęs apkaltinamasis nuosprendis (sprendimas). Taigi Austrijos Respublikos Vienos baudžiamųjų bylų apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendis, kuris yra pripažintas ir suderintas su BK, turi būti vykdomas Lietuvos Respublikoje pagal šios valstybės įstatymus, tai yra lygiai taip pat, kaip būtų vykdomas Lietuvos Respublikos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Taikant teisės analogiją su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362 straipsnio 4 dalimi, tą klausimą turėtų išspręsti nutartį dėl Austrijos Respublikos teismo nuosprendžio pripažinimo bei vykdymo priėmęs Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismas. Nuteistasis nurodo, kad jam paskirtos bausmės turėtų būti bendrinamos BK 64 straipsnyje numatyta tvarka, taikant dalinį bausmių sudėjimo principą. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės atėmimas 10 metų ir 6 mėnesiams, yra didesnė už Austrijos Respublikos Vienos baudžiamųjų bylų apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendžiu, suderintu su BK, paskirtos bausmės neatliktą dalį, todėl teismas, pridėdamas prie minėtos Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį suderintu nuosprendžiu paskirtos bausmės, į bausmę privalo įskaityti ir jo sulaikyme bei kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2008 m. spalio 21 d. iki 2009 m. gruodžio 28 d., bausmės pradžia turėtų būti skaičiuojama nuo 2015 m. gruodžio 13 d., nes nuo šios datos jis nebuvo paleistas.Atsiliepimų į skundą negauta.Nuteistojo G. V. skundas tenkinamas iš dalies.Apygardos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą teismo nutartį, skundo argumentus ir susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl G. V. Lietuvos Respublikos teismo nuosprendžiu ir užsienio valstybėje priimtu nuosprendžiu (pripažintu ir suderintu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju įstatymu), paskirtų laisvės atėmimo bausmių bendrinimo, netinkamai aiškino Lietuvos Respublikoje galiojančius įstatymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą.Teismo išvada, kad nei Baudžiamojo proceso kodekse, nei jokiame kitame įstatyme nėra normos, reguliuojančios Lietuvos Respublikoje priimtu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimą su kitoje šalyje priimtu nuosprendžiu paskirta bausme, visiškai nepagrįsta.BPK 3655 straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės <...> Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir šio Kodekso VII dalies nuostatas. Įstatymo, įgyvendinančio 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinį sprendimą Nr. 2008/909/TVR ,,Dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje“, iš dalies pakeistą 2009 m. vasario 26 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2009/299/TVR, 14 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad sprendimas dėl laisvės atėmimo bausmės ir šio įstatymo 9 straipsnyje nustatyta tvarka suderinta bausmė ar kita priemonė vykdomi pagal atitinkamus Lietuvos Respublikos įstatymus su šiame straipsnyje numatytais ypatumais.Iš aptarto teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad įsiteisėjusia Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi įstatymuose numatyta tvarka pagal Austrijos Respublikos Federalinės teisingumo ministerijos prašymą pripažinus Austrijos Respublikos Vienos baudžiamųjų bylų apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 3 d. nuosprendį ir nutarus jį vykdyti Lietuvos Respublikoje bei suderinus su Baudžiamuoju kodeksu, šio nuosprendžio vykdymo procesas vykdomas pagal Lietuvos Respublikos teisę.Taigi šiuo atveju nenustatyta jokių teisinių kliūčių taikyti BK 63-64 straipsnių nuostatas ir subendrinti G. V. skirtingais teismo sprendimais – Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 28 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi, paskirtas laisvės atėmimo bausmes.Pagal Įstatymo 14 straipsnio 9 dalies nuostatas, sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu dėl jo kylančius neaiškumus ar abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama sprendimo dėl laisvės atėmimo bausmės esmė, turi teisę išspręsti nutartį pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės priėmęs teismas BPK 362 straipsnyje nustatyta tvarka. BPK 362 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad klausimus dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pagal šio Kodekso 361 straipsnį, taip pat klausimus, numatytus BVK, nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuosprendį priėmęs teismas.Atsižvelgdamas į išdėstytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad dėl netinkamo teisės aiškinimo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas visai nebendrinti nuteistajam G. V. skirtingais teismo sprendimais paskirtų laisvės atėmimo bausmių, naikinamas ir klausimas dėl šių bausmių bendrinimo apylinkės teismui grąžinamas nagrinėti iš naujo, tokiu būdu užtikrinant nuteistojo teisę apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą BPK 364 straipsnyje numatyta tvarka. Atsižvelgiant į priimamą sprendimą, nuteistojo skundo argumentai dėl bausmių bendrinimo būdo, bausmės pradžios laiko ir įskaitymų nenagrinėjami.