- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-20
- Bylos Nr.
- e2A-568-881/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00068-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė (pran.), Neringa Švedienė, Tomas Venckus
- Atsakovas
- Expolita
- Ieškovas
- Druskininkų butų ūkis
- Trečiasis asmuo
- Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“, Vytauto 8
- Išvadą teikia
- Aplinkos projektų valdymo agentūra
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Neringos Švedienės ir Tomo Venckaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Expolita“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Druskininkų butų ūkis“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Expolita“ dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutarties modifikavimo, darbų priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, trečiojo asmens Daugiabučio namo savininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ savarankiškus reikalavimus dėl vienašalio sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutarties modifikavimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Expolita“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Druskininkų butų ūkis“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Druskininkų butų ūkis“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Expolita“ (toliau – ir atsakovė), prašydama: 1) pripažinti atsakovės 2025 m. sausio 30 d. sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį Nr. CPO250780-20071 neteisėtu; 2) pakeisti sutarties Nr. CPO250780-20071 dalį, numatant, kad užsakovė yra trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Daugiabučio namo savininkų bendrija (toliau – DNSB) „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrija); 3) pripažinti negaliojančiu 2025 m. sausio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 11; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad su Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir APVA) 2021 m. rugpjūčio 19 d. sudarė valstybės paramos sutartį dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), modernizavimo, kuri buvo pratęsta iki 2024 m. gruodžio 31 d., ir įsipareigojo įgyvendinti projektą bei sudaryti rangos sutartis. Po viešųjų pirkimų procedūrų 2023 m. balandžio 13 d. ieškovė su atsakove sudarė pirkimo (rangos) sutartį Nr. CPO250780-20071 (toliau – ir rangos sutartis, sutartis), kurią pratęsė iki 2025 m. vasario 28 d. 2024 m. gegužės 23 d. įsteigta DSNB „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. birželio 19 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimtas sprendimas pakeisti pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorių. Ieškovė 2024 m. lapkričio 28 d. gavo bendrijos reikalavimą perduoti projekto dokumentus, tačiau jų neperdavė ir kreipėsi į APVA bei Viešųjų pirkimų tarnybą. APVA 2025 m. vasario 7 d. rašte nurodė, kad sutartis su ieškove pasibaigė 2024 m. gruodžio 31 d., o 2025 m. sausio 24 d. sudaryta nauja sutartis su kitu administratoriumi. Ieškovė nuo 2024 m. gruodžio 31 d. neteko įgaliojimų projekte, o 2025 m. vasario 6 d. perdavė projektą naujai administratorei. Viešųjų pirkimų tarnyba išaiškino, kad rangos sutartis gali būti keičiama, įskaitant šalies pakeitimą, jei tam pritaria visos šalys, todėl ieškovė siekė išsiaiškinti atsakovės poziciją, tačiau atsakymo negavo. Nepaisant šių aplinkybių, atsakovė 2025 m. sausio 30 d. vienašališkai nutraukė sutartį, remdamasi rangos sutarties 11.3.2 papunkčiu, teigdama, kad ieškovė nesiėmė veiksmų užtikrinti patekimą į butus ir dėl to likę darbai pagal rangos sutartį (galimybės atlikti magistralinio šalto, karšto ir cirkuliacinio vamzdynų keitimo darbus) negalėjo būti vykdomi ilgiau kaip 30 dienų. Šie argumentai, anot ieškovės, nepagrįsti, nes faktinių aplinkybių protokole antstolis užfiksavo tik pavienius atvejus, kai gyventojai neatidarė durų, tačiau dalis gyventojų sutiko įsileisti, o kai kuriuose butuose darbai jau buvo atlikti. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad būtų sistemingai siekusi patekti į visus butus, taip pat neįrodė, jog darbai negalėjo būti vykdomi tuose butuose, į kuriuos patekti buvo galima. Be to, dar 2024 m. lapkričio 27 d. šalys susitarė pratęsti sutartį, tai rodo, kad tuo metu atsakovė nematė pagrindo ją nutraukti.
Ieškovė viso projekto metu aktyviai veikė: organizavo gyventojų susirinkimus, informavo apie darbus, inicijavo patikrinimus, bendradarbiavo su atsakove ir institucijomis, taip pat reagavo į informaciją apie gyventojų atsisakymą įsileisti rangovę. Atsakovė nesilaikė ir vienašališko sutarties nutraukimo procedūros – pagal rangos sutartį ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.218 straipsnį turėjo būti taikomas ne trumpesnis kaip 30 dienų įspėjimo terminas, kurio nebuvo laikytasi. Be to, 2025 m. vasario 7 d. atsakovės atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktai nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. sausio 30 d. buvo pateikti pavėluotai, nors jie turėjo būti teikiami periodiškai, laikantis sutartyje nustatytų terminų. Aktai buvo nepasirašyti techninės priežiūros vadovo ir pateikti tuo metu, kai ieškovė jau neturėjo įgaliojimų, todėl ieškovė pagrįstai atsisakė juos pasirašyti. Atsakovė, nesilaikiusi darbų perdavimo tvarkos, neįgijo teisės vienašališkai pasirašyti aktų ir reikalauti apmokėjimo, todėl 2025 m. sausio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktas Nr. 11 turi būti panaikintas. Įvertinus tai, kad nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo vienašališkai nutraukti sutartį pagal sutarties 11.3.2 papunktį, o susidariusi situacija kilo ne dėl ieškovės kaltės, bet dėl institucijų neveikimo, lėmusio teisinį neapibrėžtumą dėl projekto administratoriaus statuso, taip pat atsižvelgiant į tai, jog darbai yra beveik baigti (padaryta apie 91 procentų darbų), racionaliausias sprendimas yra ne nutraukti sutartį, o ją modifikuoti – pakeisti sutarties šalį nauju projekto administratoriumi ir tęsti jos vykdymą, kaip tai numatyta Viešųjų pirkimų tarnybos išaiškinime ir teisės aktuose.
Šalies argumentai
Atsakovė UAB „Expolita“ priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 44 245,60 Eur skolą, 1 548,60 Eur delspinigius, 12,58 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo priešieškinio pareiškimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad ieškovė nevykdė pareigos priimti atsakovės atliktus darbus, nors tokia pareiga nustatyta tiek rangos sutartyje, tiek CK. Atsakovė darbus atliko tinkamai ir laiku, parengė darbų perdavimo–priėmimo aktą bei ne kartą kvietė ieškovę jį pasirašyti ir atsiskaityti, tačiau ieškovė atsisakė tai padaryti. Vienintelis atsisakymo motyvas – esą pasibaigę įgaliojimai dėl projekto administratoriaus pasikeitimo – nepanaikina ieškovės sutartinių prievolių, nes rangos sutartis galiojo darbų atlikimo metu, o sutarties uždarumo principas reiškia, kad teisės ir pareigos kyla tik ją sudariusioms šalims. Be to, nenustatyta įstatyme numatytų išimčių, kurios leistų atsisakyti priimti darbus (darbų trūkumų, netinkamos kokybės ar termino praradimo prasmės), todėl atsakovė pagrįstai, vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, darbus perdavė vienašaliu aktu, kuris nėra nuginčytas ir laikomas galiojančiu, patvirtinančiu darbų atlikimo ir perdavimo faktą. Ieškovė privalo atsiskaityti su atsakove už iki sutarties nutraukimo faktiškai atliktus darbus, nepriklausomai nuo sutarties nutraukimo priežasčių, kadangi rangos teisinių santykių esmė lemia priešpriešinių prievolių vykdymą – rangovui tinkamai atlikus darbus, užsakovui kyla pareiga juos apmokėti. Šiuo atveju didžioji dalis darbų buvo priimta ir apmokėta, likusi dalis darbų buvo faktiškai atlikta, tačiau už juos neatsiskaityta, nors atsakovė pateikė sąskaitas ir laikėsi visų sutartinių procedūrų.
Trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, DNSB „(duomenys neskelbtini)“ prašė ieškinį tenkinti, taip pat pareiškė savarankišką reikalavimą – pripažinti atsakovės 2025 m. sausio 30 d. sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį Nr. CPO250780-20071 neteisėtu ir pakeisti sutarties dalį dėl projekto administratoriaus pakeitimo, numatant, kad užsakovė pagal rangos sutartį sutarties nuo 2025 m. sausio 24 d. yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“.
Nurodė, kad bendrija buvo įsteigta 2024 m. gegužės 23 d., siekiant administruoti bendrojo naudojimo objektus ir įgyvendinti savininkų teises. Šį sprendimą patvirtino ir projekto finansuotojas (bankas), o 2025 m. sausio 24 d. buvo sudaryta nauja sutartis su APVA, pagal kurią bendrija oficialiai perėmė projekto administravimą. Nepaisant to, ieškovė ilgą laiką atsisakė perduoti projektui reikalingus dokumentus, motyvuodama teisinio aiškumo stoka, nors tiek APVA, tiek Viešųjų pirkimų tarnyba patvirtino, kad kliūčių administratoriaus pakeitimui nėra. Galiausiai, jau po administratoriaus pakeitimo atsakovė (rangovė) vienašališkai nutraukė sutartį su ieškove, nurodydama sunkumus vykdant darbus (nepatekimas į butus). Toks sutarties nutraukimas yra nepagrįstas ir nesąžiningas, nes atsakovė nebandė bendradarbiauti su naujuoju administratoriumi ir neišnaudojo galimybių tęsti darbus. Rangos sutartis turėjo būti ne nutraukta, o modifikuota, pakeičiant tik projekto administratorių, nes tai nelaikytina esminiu sutarties pakeitimu pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą (toliau – VPĮ). Teisės aktai ir institucijų išaiškinimai pabrėžia sutarties išsaugojimo principą, todėl jos nutraukimas yra kraštutinė priemonė. Be to, atsakovė rangove buvo atrinkta per CPO sistemą, todėl administratoriaus pasikeitimas neturėjo įtakos rangos sutarties vykdymui. Didžioji dalis darbų (apie 91 proc.) jau buvo atlikti, todėl rangos sutarties nutraukimas sukels didelę žalą gyventojams – pailgins projekto įgyvendinimo terminą, padidins kaštus ir finansinę naštą dėl palūkanų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2026 m. balandžio 20 d. sprendimu ieškinį ir trečiojo asmens savarankiškus reikalavimus patenkino, priešieškinį atmetė: pripažino atsakovės UAB „Expolita“ 2025 m. sausio 30 d. sprendimą vienašališkai nutraukti sutartį Nr. CPO250780-20071 neteisėtu; pakeitė sutarties Nr. CPO250780-20071 dalį, numatydamas, kad užsakovė yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“; pripažino 2025 m. sausio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 11 negaliojančiu; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymu (toliau – ir VPDNAĮ), Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiūros taisyklėmis, (toliau – Taisyklės), patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725, CK nuostatomis, nurodė, kad paminėtų teisės aktų nuostatos ir rangovo prievolės pagal rangos sutartį esmė – atlikti atnaujinimo (modernizavimo) statybos darbus daugiabučiame name – patvirtina, jog rangos sutartis yra sudaryta daugiabučio namo savininkų naudai. Teismas nusprendė, kad ieškovės, kaip buvusio projekto administratorės, pagrindą kreiptis į teismą dėl rangos sutarties modifikavimo apibrėžia šios sąlygos: projekto administratorės atstovavimas teisės aktų pagrindu daugiabučio namo savininkų interesams, įgyvendinant atnaujinimo (modernizavimo) projektą ir daugiabučio namo savininkų priimtas sprendimas dėl projekto administratorės UAB „Druskininkų butų ūkis“ pakeitimo daugiabučio gyvenamojo namo savininkų įsteigta DNSB „(duomenys neskelbtini)“. Teismas nusprendė, kad trečiojo asmens, kaip naujojo projekto administratoriaus, teisę kreiptis į teismą dėl rangos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu apibrėžia šių elementų visuma: rangos sutartis dėl atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo sudaryta daugiabučio gyvenamojo namo savininkų naudai; daugiabučio gyvenamojo namo savininkų teisinis suinteresuotumas rangos sutarties tęstinumu ir valios būti rangos sutarties šalimi išraiška.
Pasisakydamas dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, teismas nurodė, kad atsakovė, kuri teigia, jog sutartis nutraukta teisėtai, privalo įrodyti šio nutraukimo teisėtumą pagrindžiančias aplinkybes ir faktus, o ieškovė, teigianti, jog sutartis nutraukta neteisėtai, privalo įrodyti, kad nėra ieškovės neteisėtų veiksmų, kurie būtų pagrindas pripažinti sutarties nutraukimą teisėtu.
Teismo posėdžio 2026 m. vasario 2 d. metu trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad 2024 m. birželio mėnesį sprendimo pakeisti projekto administratorių priėmimo priežastis buvo gyventojų nepasitenkinimas dėl administravimo, gyventojai neatsisakė projekto įgyvendinimo, techninis projektas nebuvo pakeistas. 2024 m. spalio 16 d., 2024 m. spalio 22 d. raštais atsakovė pareikalavo ieškovės sudaryti galimybę atlikti magistralinio šalto, karšto ir cirkuliacinio vamzdynų keitimo darbus, nes butų savininkai nesutinka, jog šie darbai būtų atlikti, ir nurodė, kad yra pasirengusi tęsti statybos darbus, ir, jog neatlikti dabai neviršija 15 procentų sumažėjusių darbų kainos, kaip numato sutartis, todėl jų atsisakyti rangovė nesutinka, jau patyrė dideles išlaidas sandėliuodama medžiagas, laukdama atsakymo dėl darbų vykdymo galimybės, tai neleidžia užbaigti darbų bei planuoti tolimesnių darbų. Ieškovė 2024 m. lapkričio 27 d. teikė gyventojams pranešimus apie būtinybę įvykdyti statybos darbus. 2024 m. lapkričio 28 d. antstolis konstatavo faktines aplinkybes. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole pažymėta, kad ieškovė informavo, jog daugiabučio namo laiptinėje iškabino pranešimus, kuriais informavo daugiabučio namo gyventojus apie planuojamą patekimą į butus, informavo, jog pranešimus įmetė ir į kiekvieno buto pašto dėžutę. Atsakovė rašte pripažino, kad nuo 2024 m. spalio 30 d. šildymo sistemos atnaujinimo, fekalinės kanalizacijos stovų atnaujinimo bei vandentiekio (karšto, šalto, cirkuliacinio vamzdyno) atnaujinimo keitimo darbai nebuvo vykdomi. Nuo 2024 m. gruodžio 17 d. statybos darbai nebuvo vykdomi. Atsakovė 2024 m. gruodžio 30 d. rašte nurodė: „prašome kuo skubiau informuoti, apie užsakovo sprendimą, ar bus gyventojai įpareigoti įsileisti atlikti numatytus darbus, ar bus fiksuojama darbų pabaiga be numatytų darbų. Taip pat prašome informuoti gyventojus, kad rangovas pasiruošęs vykdyti numatytus darbus, įsigijęs reikiamas medžiagas ir, butų savininkams atsisakius dalies numatytų darbų, galutinė atnaujinimo (modernizavimo) kaina nesikeis, rangovas nupirktas medžiagas galės pristatyti darbų vykdymo adresu“. Iki atsakovės 2024 m. gruodžio 30 d. rašto parengimo atsakovei buvo žinomas daugiabučio gyvenamojo namo savininkų sprendimas pakeisti projekto administratorių, kadangi ne kartą APVA organizavo susitikimus „Teams“ platformoje šiuo klausimu. 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigė su UAB „Druskininkų butų ūkis“ sudarytos valstybės paramos sutarties Nr. B6.1 -2021-1323 galiojimas. 2025 m. sausio 24 d. APVA ir DSNB „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė valstybės paramos teikimo sutartį Nr. VP-2025-3. DSNB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 29 d. raštu informavo UAB „Expolita“ apie projekto administratoriaus pasikeitimą. UAB „Expolita“ 2025 m. sausio 30 d. raštu informavo ieškovę apie rangos sutarties nutraukimą.
Nurodytų faktinių aplinkybių pagrindu teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra rangos sutarties 11.3.2 papunktyje įtvirtintų sąlygų nutraukti rangos sutartį. Visų pirma, priežastis yra magistralinio šalto, karšto ir cirkuliacinio vamzdynų keitimo darbai, kuri egzistavo jau 2024 m. vasario mėnesį, tačiau nebuvo kliūtis vykdyti rangos sutartį (techninio projekto keitimas, dėl kurio nebuvo priimtas gyventojų sprendimas). Šalys, vadovaudamosi bendradarbiavimo principu, ėmėsi ir planavo imtis visų nuo jų priklausančių protingų priemonių kliūtims (kad gyventojai įsileistų į butus rangos darbus atlikti) pašalinti. Daugiabučio namo buto savininkų priimtas sprendimas dėl projekto administratoriaus pakeitimo ir siekio įgyvendinti projektą (be techninio projekto keitimo) rodo daugiabučio namo butų savininkų valią sudaryti sąlygas tęsti rangos darbus. Teismo vertinimu, egzistuoja pagrindas pripažinti vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu, nenustačius ieškovės neteisėtų veiksmų.
Pasisakydamas dėl reikalavimo modifikuoti rangos sutartį, teismas pažymėjo, kad rangos sutarties 10.1 papunktyje numatyta, jog rangos sutartis jos galiojimo metu, neatliekant naujos pirkimo procedūros, gali būti keičiama joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Rangos sutarties 10.1.4 papunktyje nustatyta, kad ji gali būti keičiama VPĮ numatytais pagrindais, sąlygomis ir tvarka, jeigu rangos sutarties sąlygų keitimas nenumatytas rangos sutartyje. 2025 m. gruodžio 31 d. pasibaigus ieškovės, kaip projekto administratorės, įgaliojimams, teismas konstatavo, kad projekto administratorius pagal VPDNAĮ yra pakeistas. Teismo vertinimu, pagal VPĮ nuostatas gali būti keičiama rangos sutartis, kadangi nesikeičia rangos sutarties bendrasis pobūdis – teikiant valstybės paramą įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Atsakovės keliami klausimai dėl subjekto statuso ir galimybės gauti banko garantiją ir (ar) draudimo bendrovės laidavimą yra susiję su rangos sutarties vykdymu po šalies pakeitimo ir tai yra hipotetinio pobūdžio argumentai, nesudarantys prielaidų netaikyti VPĮ 89 straipsnio nuostatų, ir nesudarantys pagrindo išvadai, kad, pakeitus rangos sutarties šalį, neįmanoma įvykdyti sutarties. Atsakovė nepateikė objektyvių įrodymų, realiai prognozuojamų sutarties vykdymo rezultatų, kurie patvirtintų sutartinių prievolių pusiausvyros esminį pasikeitimą pakeitus sutarties šalį. Teismas akcentavo, kad rangos sutartis yra įvykdyta 91 proc. apimtimi ir atsakovė pripažino, jog yra pasirengusi rangos sutartį įvykdyti, taigi, nėra objektyvių priežasčių, kurios užkirstų kelią atlikti rangos darbus. Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytos sąlygos pakeisti rangos sutarties šalį – užsakovą (projekto administratorių) UAB „Druskininkų butų ūkis“ DSNB „(duomenys neskelbtini)“.
Teismas atkreipė dėmesį, kad pakeista rangos sutartis turės būti vykdoma pagal CK nuostatas. Teismas išaiškino, kad rangos sutartis sudaryta projektui įgyvendinti. Rangos sutarties šalies pakeitimas neturi įtakos sutarties darbų atlikimo terminui, kadangi rangos sutarties 14.2 papunktyje įtvirtinta, kad rangos sutartis galioja iki visiško sutarties šalių įsipareigojimo įvykdymo ar rangos sutarties nutraukimo. Rangos sutarties 1.1.5 papunktyje nustatyta, kad darbų pabaiga – momentas, kai užbaigti visi rangos sutartyje numatyti darbai, ištaisyti defektai, užpildytas statybos darbų žurnalas, pateikti medžiagų sertifikatai ir atitikties deklaracijos, kita išpildomoji dokumentacija, pasirašytas atliktų darbų aktas, tiekėjo atliktų darbų perdavimo užsakovui aktas, užsakovui perduoti visi statybos užbaigimo ir su tuo susiję dokumentai, kuriuos teisėtai turi saugoti užsakovas. Šalys įsipareigojimų pagal rangos sutartį nėra įvykdžiusios, turi viena kitai priešpriešinių įsipareigojimų, dėl to rangos sutartis šalims yra galiojanti iki įsipareigojimų tinkamo įvykdymo. Šalys gali formalizuoti darbų atlikimo terminų pakeitimus pagal rangos sutarties 101.1 papunktį.
Spręsdamas dėl vienašališkai pasirašyto atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu ir skolos pagal šį aktą priteisimo, teismas nustatė, kad UAB „Expolita“ 2025 m. sausio 30 d. raštu informavo ieškovę apie rangos sutarties nutraukimą, o ieškovė, reaguodama į pateiktą pranešimą, pateikė atsakymą, kuriame, be kita ko, nurodė, jog atsakovė netinkamai vykdė rangos sutartį: netiksliai užfiksuotas (apskaičiuotas) daugiabučio gyvenamojo namo stogo darbų kiekis bendros pasiūlymo kainos išskaidyme ir statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo akte Nr. 6.; iki šiol šis neatitikimas nėra ištaisytas, nėra gauta pažyma iš Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (toliau – VERT), kad šildymo punktas yra priduotas; nėra žinoma, ar yra pratęstas atsakovės civilinės atsakomybės draudimas; nepašalinti trūkumai, pavyzdžiui, bendro naudojimo tambūrų durų ir kiti defektai, kurių pašalinimas nėra susijęs su patekimu į butus.
2026 m. vasario 2 d. teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantiems asmenims buvo išaiškintos bylos nagrinėjimo ribos, pasiūlyta galutinai suformuluoti reikalavimus ir atsikirtimus, išklausyta nuomonė dėl tinkamo atsakovo pagal pareikštą priešieškinį. Byloje dalyvaujantys asmenys pareiškė, kad palaiko procesiniuose dokumentuose pareikštus reikalavimus ir atsikirtimus, kurie yra galutinai suformuluoti. Teismas išaiškino, kad pagal ieškinio, savarankiškus bei priešieškinio reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes bei atsikirtimų faktinius pagrindus, klausimas dėl statybos darbų defektų fakto ir apimties nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas. Rangos sutarties 2.1 papunktyje nustatyta, kad pirkimo sutartimi tiekėjas įsipareigoja užsakovui savo jėgomis, medžiagomis, rizika bei atsakomybe pagal užsakovo pateiktą suderintą techninį darbo projektą atlikti darbus, o užsakovas įsipareigoja priimti tinkamai (kokybiškai) atliktus darbus ir sumokėti už juos pirkimo sutartyje aptartomis sąlygoms ir tvarka. Pagal rangos sutartį užsakovas yra projekto administratorius.
Teismas nurodė, kad 2025 m. vasario 7 d. atsakovė išsiuntė ieškovei 2025 m. sausio 30 d. statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 11, kuri tuo metu neturėjo įgaliojimų pagal valstybės paramos sutartį, o tai reiškia, jog ir pagal rangos sutartį, patikrinti, priimti atliktus darbus ir sumokėti už juos pirkimo sutartyje aptartomis sąlygoms ir tvarka. Sprendžiant dėl užsakovės atsakomybės arba pareigų pagal rangos sutartį vykdymo, nėra aktualūs tiek ieškovės, tiek atsakovės argumentai dėl tarpinio ir galutinio darbų priėmimo–perdavimo akto fakto nustatymo. Taisyklės nesieja statybos rangos darbų išlaidų apmokėjimo su tarpiniais arba galutiniais atliktų statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktais. Taisyklės reglamentuoja projekto įgyvendinime dalyvaujančių subjektų įsipareigojimų vykdymą, kurių pradžia ir pabaiga siejama su įgaliojimų pradžia ir pabaiga.
Teismas įvertino, kad ieškovė nepasirašė 2025 m. sausio 30 d. darbų priėmimo–perdavimo akto pagrįstai ir teisėtai, nes neturėjo įgaliojimų. Šios nustatytos teisiškai reikšmingos aplinkybės, anot teismo, yra pagrindas pripažinti vienašališkai pasirašytą statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą negaliojančiu. Pripažinus rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą negaliojančiu, nėra pagrindo spręsti klausimo dėl priešieškinio reikalavimo priteisti skolą už atliktus statybos darbus, nes nėra apžiūrėti ir įvertinti atlikti darbai, pasirašytas atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas ir reikalavimas pareikštas netinkamam ieškovui – pagal prievolę priimti tinkamai (kokybiškai) atliktus darbus ir sumokėti už juos pirkimo sutartyje aptartomis sąlygoms ir tvarka turi pareigą trečiasis asmuo DNSB „(duomenys neskelbtini)“.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Expolita“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nepagrįstai nusprendė, kad rangos sutartis nutraukta neteisėtai, nes sutarties 11.3.2 papunktis suteikė atsakovei teisę vienašališkai nutraukti sutartį, įspėjus ieškovę prieš nustatytą terminą. Nustačiusi, kad ieškovė nevykdo įsipareigojimų, atsakovė turėjo teisę vienašališkai nutraukti sutartį. Vienašališkas sutarties nutraukimas šiuo pagrindu nėra siejamas su CK 6.217 ir 6.218 straipsniuose numatyta galimybe vienašališkai nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Atsižvelgdama į ne vienkartinį, o nuolatinį prievolių nevykdymą, atsakovė, be kita ko, įsivertino ir CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto esminio sutarties pažeidimo apibrėžimo prasmę.
Šalies argumentai
Ieškovė 2025 m. vasario 4 d. rašte nurodė, kad su rangos sutarties nutraukimu nesutinka ir nepripažino kaltės dėl atsakovės negalėjimo patekti į daugiabučio namo butus ir atlikti darbus. Ieškovė raštu pripažino, kad sutartis pasibaigė 2024 m. gruodžio 30 d., tačiau teismas šios aplinkybės neįvertino.
Rangos sutartis nutraukta joje numatytais pagrindais. Sutarties 11.1 papunktis įtvirtina, kad šalys turi teisę, įspėjusios kitą šalį prieš protingą terminą, o šiam suėjus ir papildomai įspėjus prieš 10 dienų, vienašališkai (be teismo) nutraukti sutartį dėl esminio jos pažeidimo. Pagal sutarties 11.3.2 papunktį, esminiu sutarties pažeidimu, be kita ko, laikoma, kai ieškovė be pateisinamų priežasčių neatlieka nuo jos priklausančių veiksmų, dėl to negalima tęsti darbų daugiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės. Analogiška teisė įtvirtinta ir CK 6.661 straipsnyje.
Ieškovė be pateisinamų priežasčių neatliko jai priskirtų pareigų. Pagal rangos sutarties 1.2 papunktį ieškovė, sudarydama sutartį, patvirtino, kad turi teisę bei visus reikalingus įgaliojimus sudaryti sutartį dėl darbų atlikimo trečiųjų asmenų nuosavybėje ir intervencijas į ją tiek, kiek tai yra būtina. Ieškovė įsipareigojo užtikrinti atsakovei galimybę laisvai patekti į statinio darbų atlikimo vietą iki sutarties galiojimo pabaigos (rangos sutarties 8.2.6 papunktis). Šios pareigos ieškovė neįvykdė, dėl to atsakovė negalėjo užbaigti darbų. Teismas šių aplinkybių neįvertino ir rangos sutarties vykdymo pareigą (nepriklausomai nuo sutartų sąlygų) perkėlė atsakovei. Toks teismo vertinimas nepagrįstas, nes daugiabučio namo būtų savininkai aiškiai išreiškė ieškovei valią, kad nenori šalto, karšto ir cirkuliacinio vandens vamzdynų keitimo darbų. Atsakovė šios valios negali pakeisti.
Atsakovė dėjo maksimalias pastangas sutarties išsaugojimui – pati kreipėsi į daugiabučio namo butų savininkai dėl darbų atlikimo daugiabučio namo butų savininkų patalpose. Ieškovė apie nurodytas aplinkybes buvo informuojama: 2024 m. spalio 22 d. pranešime bei pakartotiniame 2024 m. gruodžio 5 d. pranešime. Be to, 2024 m. gruodžio 2 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuotas daugiabučio namo butų savininkų sprendimas neįleisti atsakovės į patalpas. Nors ieškovė šią informaciją žinojo, byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė ėmėsi bet kokių teisinių priemonių, siekdama užtikrinti atsakovei prieigą prie butų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas neįvertino, kad bendrija, kuri taip pat reikalauja rangos sutarties modifikavimo, ginčo nagrinėjimo metu taip ir nepateikė papildomų duomenų, gyventojų balsavimų ir paaiškinimų, jog situacija pasikeitė.
Teismas nepagrįstai rėmėsi 2024 m. lapkričio 27 d. šalių susitarimu dėl rangos sutarties pratęsimo kaip bendradarbiavimo įrodymu. Šis susitarimas kaip tik patvirtina atsakovės poziciją, kad pastaroji siekė išsaugoti sutartį ir suteikė ieškovei papildomą laiką kliūtims pašalinti. Susitarime nurodoma, kad sutartis pratęsiama dėl ne nuo atsakovės priklausančių aplinkybių, o dėl ieškovės. Nepaisant suteikto papildomo laiko, ieškovė nesiėmė efektyvių veiksmų.
Teismas neįvertino esminių bylos aplinkybių: konstatuodamas, kad apie situaciją buvo žinoma jau 2024 m. vasario mėnesį, neįvertino, jog būtent atsakovė dėjo pastangas kiek įmanoma daugiau projekto įgyvendinti ir duoti kuo daugiau laiko ieškovei susitarti su gyventojais. Teismas neįvertino, kad atsakovė negalėjo keisti techninio darbo projekto. Techninį darbo projektą parengė ir pateikė ieškovė. Tik ji galėjo gyventojų sprendimu keisti projektą. Be to, tai, kad būtent ieškovė netinkamai vykdė projektą, patvirtina ir faktas, jog buvo pakeistas projekto administratorius, tačiau teismas ir šios aplinkybės neįvertino ir visą atsakomybę už projektą perkėlė atsakovei.
Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismas motyvo, kad šalys, vadovaudamosi bendradarbiavimo principu, ėmėsi ir planavo imtis visų nuo jų priklausančių protingų priemonių kliūtims pašalinti, tačiau nepagrindė šių išvadų įrodymais. Byloje esantys įrodymai patvirtina priešingą situaciją. Vienintelis byloje užfiksuotas ieškovės veiksmas – pranešimų iškabinimas laiptinėje ir įmetimas į pašto dėžutes – akivaizdžiai nebuvo pakankamas ir efektyvus, nes situacija po šių veiksmų nepasikeitė.
Teismas nepagrįstai pripažino bendrijos teisę ginčyti rangos sutarties nutraukimą. Priešingai negu nurodė teismas, CK 6.191 straipsnis suteikia trečiajam asmeniui teisę reikalauti prievolės įvykdymo, tačiau nesuteikia teisės ginčyti sutarties nutraukimo teisėtumo ar reikalauti sutarties modifikavimo. Sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas yra sutarties šalių tarpusavio santykių dalykas, reguliuojamas sutarties uždarumo principu. Bendrija rangos sutarties sudarymo metu nebuvo jos šalimi, nedalyvavo derybose ir neprisiėmė sutartinių įsipareigojimų, todėl neturi reikalavimo teisės. Bendrija sutarties sudarymo metu net nebuvo įsteigta.
Atsakovė, kiek buvo įmanoma, darbus vykdė tinkamai. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių netinkamą atliktų darbų kokybę: nėra defektinių aktų, pretenzijų dėl konkrečių technologinių pažeidimų, patikrinimų protokolų, kuriuose būtų užfiksuoti dėl rangovo kaltės atsiradę trūkumai. Darbų kokybę patvirtina šios aplinkybės: statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (toliau – VTPSI) – darbų vykdymo metu atliko kelis patikrinimus ir nenustatė statybos normų ar teisės aktų reikalavimų pažeidimų. VTPSI patikrinimai buvo vykdomi nuolatinių gyventojų skundų pagrindu. Nė vienas skundas nepasitvirtino. Tačiau nuolatinis trukdymas atlikti darbus egzistavo. Apskųstu sprendimu teismas grąžina atsakovę į konfliktinę situaciją, kurioje sutarties vykdymas nėra įmanomas. Teismas šios situacijos neįvertino. Statybos darbų žurnale yra paskutinis darbų atlikimą fiksuojantis įrašas, patvirtintas statybos techninę priežiūrą vykdančio asmens (2024 m. gruodžio 17 d.). Žurnale nėra įrašų, kad atsakovės vykdyti darbai neatitiko reikalavimų. VERT 2024 m. gruodžio 18 d. pažymoje konstatuota, kad daugiabučio pastato vidaus šilumos įrenginiai (įskaitant šilumokaičius, siurblius, reguliavimo ir apsaugos vožtuvus ir kitus įrenginius) atitinka projektą Nr. 11959-01-TDP-ŠT ir norminių teisės aktų reikalavimus bei gali būti naudojami pagal paskirtį. Šis teigiamas VERT vertinimas papildomai patvirtina, kad atsakovės atliktų šilumos ūkio darbų kokybė yra tinkama.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažeidė sutarties laisvės principą. Šalys susitarė dėl rangos sutarties keitimo sąlygų ir tvarkos. Sutarties 10.1 papunktyje numatyta, kad rangos sutartis jos galiojimo metu, neatliekant naujos pirkimo procedūros, gali būti keičiama joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Šalys nesusitarė, kad pasikeitus projekto administratoriui privalo būti keičiamas užsakovas. Sutartis nenumato sąlygų, kurios numatytų universalų teisių perėmimą, pasikeitus projekto administratoriui. Priešingai, šalys susitarė, kad vienintelis būdas pakeisti sutartį yra bendra šalių valia. Apskųstu sprendimu teismas iš esmės panaikino šią sutarties sąlygą, nors ginčo dėl sutarties sąlygų sąžiningumo nebuvo. Negana to, bendrijai tapo žinoma, kad atsakovė nesutinka su sutarties pakeitimu: 2024 m. gruodžio 30 d. atsakovė iš ieškovės gavo prašymą pateikti poziciją, ar atsakovė sutiktų pakeisti sutarties šalį į trečiąjį asmenį; 2025 m. sausio 8 d. atsakymu atsakovė pateikė poziciją, kurioje nurodė, kad nesutinka su sutarties šalies pakeitimu; 2025 m. sausio 29 d. pranešimu bendrija informavo atsakovę, kad nuo 2025 m. sausio 24 d. yra pakeistas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorius.
Teismas peržengė CK suteiktos teisės keisti sutartį ribas. Sutarties pakeitimas taikomas tik tuo atveju, kai tokia sąlyga aiškiai įtvirtinta įstatyme. Šiuo atveju joks teisės aktas nenumato universalaus teisių perėmimo, pasikeitus projekto administratoriui. Teismas neatsižvelgė į susitarimą ir faktines darbų nevykdymo aplinkybes, perrašė šalių suderintas sutarties sąlygas bei apribojo atsakovės teisę remtis aiškia abipusiai suderintos sutarties nuostata. Toks teismo elgesys prieštarauja CK 6.189 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam sutarties galios principui ir pažeidžia fundamentalų teisinio tikrumo reikalavimą. Teismo pozicija sukuria žalingą precedentą, kuriuo rangovo teisė vienašališkai nutraukti sutartį, aiškiai suteikta sutarties, de facto (faktiškai; iš tikrųjų) panaikinama teismo, o tai destabilizuoja sutartinių santykių patikimumą ir pažeidžia teisinio tikrumo bei teisėtų lūkesčių apsaugos principus.
Sutarties šalies keitimas pažeidžia atsakovės interesus. Rangos sutarties 7.1 papunktis numato, kad atsakovė per 5 darbo dienas nuo pirkimo sutarties pasirašymo dienos privalo pateikti sutarties užtikrinimą, kurio vertė ne mažesnė kaip 10 proc. nuo pradinės sutarties vertės. Užtikrinimo forma – draudimo bendrovės laidavimas arba tokios pat vertės mokėjimas į ieškovės sąskaitą. Sutarties 7.7 papunktis numato, kad atsakovė per 5 darbo dienas nuo visų statybos rangos darbų atlikimo pabaigos privalo pateikti defektų ištaisymo garantiniu laikotarpiu užtikrinimą – pirmo pareikalavimo ieškovei išduotą Lietuvoje ar užsienyje registruoto banko garantiją (draudimo bendrovės laidavimą) 5 proc. nuo sutarties vertės. Atsakovei yra žinoma, kad draudimo bendrovė neišduos besąlyginio draudimo poliso, kai užsakovas yra ne ieškovė (savivaldybės kontroliuojama bendrovė), o privačių asmenų įsteigta bendrija. Atsakovė, priimdama sprendimą sudaryti sutartį, įvertino užsakovo statusą ir vykdyti projektą sutiko tik todėl, kad užsakovas buvo savivaldybės kontroliuojama bendrovė. Šiuo klausimu atsakovė pateikė konkrečius įrodymus – draudimo bendrovės elektroninį laišką, kuriame nurodyta, kad pakeitus naudos gavėją iš savivaldybės kontroliuojamos bendrovės į privačią bendriją, besąlyginis laidavimas tomis pačiomis sąlygomis negalės būti išduotas. Teismas šio įrodymo neįvertino ir nepaaiškino, kodėl jis laikomas nepakankamu. Nei ieškovė, nei bendrija neprašė modifikuoti sutarties sąlygų, todėl atsakovė būtų pastatyta į padėtį, kai ji objektyviai negalėtų įvykdyti sutarties reikalavimų dėl draudimo užtikrinimo. Atsakovė jau yra turėjusi tokių atvejų, kai patyrė finansinius nuostolius dėl negauto draudimo.
Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės argumentus dėl ekonominės pusiausvyros pasikeitimo, kvalifikuodamas juos kaip hipotetinius. Tai nėra hipotetinis argumentas, o konkretus, dokumentais pagrįstas faktas, turintis tiesioginę įtaką atsakovės galimybei įvykdyti rangos sutarties 7.1 ir 7.7 papunkčių reikalavimus. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovės pasiūlymo kaina buvo tiesiogiai susijusi su užsakovo statusu – atsakovė dalyvavo pirkime ir pateikė konkurencingą pasiūlymą būtent todėl, jog užsakovas buvo savivaldybės kontroliuojama bendrovė, užtikrinanti mažesnę mokėjimo riziką ir galimybę gauti besąlyginį draudimą. Jeigu pirkimo metu užsakovas būtų buvęs privati bendrija, atsakovė arba nebūtų dalyvavusi pirkime, arba būtų pateikusi daug didesnės kainos pasiūlymą. Pakeitus užsakovą po sutarties sudarymo, atsakovė priverčiama vykdyti sutartį sąlygomis, kuriomis ji niekada nebūtų sutikusi sudaryti sutarties. Tai reiškia, kad ekonominė sutarties pusiausvyra iš esmės pasikeitė atsakovės nenaudai, o tai atitinka VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punkto sąlygą.
Sutarties nutraukimą lėmė bendrijos veiksmai. Daugiabučio namo būtų savininkų atstovai sąmoningai nesuteikia galimybės užbaigti darbus. Todėl akivaizdu, kad darbus trukdo atlikti užsakovė ir bendrija.
Teismas netinkamai taikė VPĮ 89 straipsnio nuostatas, kurios nustato, kad esminiu pakeitimu laikomas tiekėjo pakeitimas nauju tiekėju dėl kitų priežasčių, nei numatytos VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Nors ši nuostata tiesiogiai reglamentuoja tiekėjo pakeitimą, jos ratio legis (įstatymo prasmė) – apsaugoti viešojo pirkimo procedūrų vientisumą ir užtikrinti, kad sutarties šalis nebūtų keičiama pažeidžiant konkurencijos principus – mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikytina ir užsakovo pakeitimui. Užsakovo tapatybė viešojo pirkimo sutartyje nėra mažiau reikšminga nei tiekėjo tapatybė, nes būtent užsakovo statusas, finansinis pajėgumas ir administraciniai gebėjimai lemia tiekėjo sprendimą dalyvauti pirkime ir pasiūlymo kainą. Teismas šio aspekto neįvertino. Be to Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat patvirtino, kad sutartis gali būti keičiama tik sutarties šalių valia.
Taisyklės šiuo atveju nėra taikomos. Taisyklių 58 punktas numato sąlygas, tvarką ir kaip keičiamas projekto administratorius. Taisyklės nenumato pareigos atsakovei keisti sutartį. Atitinkamai, neegzistuoja teisinis pagrindas, kuris galėtų priversti atsakovę dalyvauti sutartiniuose santykiuose su šalimi, su kuria nenori.
Teismas neatsižvelgė į atsakovės teisę gauti atlyginimą už faktiškai atliktus darbus. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovės reikalavimą dėl skolos priteisimo. Skolą turi padengti sutarties šalis, t. y. ieškovė. Darbai buvo atlikti sutarties galiojimo metu. Atitinkamai, tik ieškovė yra atsakinga už tinkamą sutarties įvykdymą, t. y. atsiskaitymą. Tuo atveju, jeigu rangos sutartis yra nutraukiama, neužbaigus visų darbų pagal sutartį, tuomet rangovas turi teisę reikalauti apmokėti už faktiškai atliktus darbus (CK 6.671 straipsnis). Nagrinėjamu atveju ieškovė nepagrįstai ir neteisėtai atsisako atsiskaityti su atsakove už atliktus ir perduotus darbus. Taip ieškovė pažeidė tiek CK 6.681, CK 6.671 straipsnių, tiek rangos sutarties 2.1 bei 5.8 papunkčių nuostatas.
Tiek sutartis, tiek CK įpareigoja ieškovę priimti atsakovės atliktus darbus. Vien tai, kad pasikeitė ieškovės ir bendrijos teisiniai santykiai, nekeičia ieškovės ir atsakovės teisinių santykių esmės. Darbų perdavimo–priėmimo aktas pateiktas už faktiškai sutarties metu atliktus darbus iki sužinojimo apie administratoriaus pasikeitimą. Aktas parengtas už darbus, vykdytus 2024 m. lapkričio 1 d. –2025 m. sausio 30 d., t. y. galiojant šalių sudarytai sutarčiai. Juolab kai pati ieškovė nesiėmė veiksmų laiku sustabdyti darbų vykdymą dėl pasibaigusių įgaliojimų. Apie aplinkybę, kad nuo 2025 m. sausio 24 d. yra pakeistas daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorius, atsakovė sužinojo iš trečiojo asmens. Teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad sutartis faktiškai negaliojo nuo 2024 m. gruodžio 31 d. Rangos sutarties 10.1.5 papunktis numato, kad visi pirkimo sutarties pakeitimai prieš juos pasirašant derinami su APVA, jeigu objektas dalyvauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje. Ieškovė pasirašė papildomą susitarimą dėl sutarties pratęsimo prieš tai jo nesuderinusi su APVA, taip pažeisdama sutarties 10.1.5 papunkčio reikalavimus. Negana to, ieškovė, gavusi informaciją, kad APVA susitarimo nesuderins, apie tai neinformavo atsakovės. Atitinkamai, sutarties terminas pasibaigė 2024 m. gruodžio 2 d., o papildomas susitarimas dėl pratęsimo negaliojo, nes nebuvo suderintas su APVA. Ieškovė apie šią aplinkybę atsakovės neinformavo. Neįvertinęs šių esminių aplinkybių, teismas modifikavo faktiškai pasibaigusią sutartį. Atsakovė aiškiai išreiškė valią, kad neketino ir ateityje neketina sudaryti sutartinių santykių su trečiuoju asmeniu.
Darbai laikomi perduotais vienašaliu aktu. Vienintelis motyvas, dėl kurio ieškovė nesutinka mokėti atsakovei už atliktus darbus – ieškovės ir trečiojo asmens tarpusavio santykiai. Net ir pripažinus aktą negaliojančiu, tai nepanaikina ieškovės pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus.
Žemesnės instancijos teismas
Apskųstas sprendimas yra prieštaringas. Teismas vienu metu konstatavo, kad sutarties nutraukimas yra neteisėtas, vadinasi, sutartis galioja; sutarties šalis (užsakovas) pakeičiama į bendriją; priešieškinis atmetamas, nes reikalavimas pareikštas netinkamam atsakovui. Tačiau jeigu sutartis galioja, o sutarties šalis pakeičiama tik teismo sprendimu, tai iki sprendimo įsigaliojimo momento ieškovė buvo ir tebėra sutarties šalis, turinti visas iš sutarties kylančias teises ir pareigas, įskaitant pareigą atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Teismas negalėjo vienu metu konstatuoti, kad sutartis galioja, ir atleisti ieškovę nuo sutartinių prievolių vykdymo.
Techninio prižiūrėtojo parašo nebuvimas nepanaikina ieškovės pareigos atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus. Tai yra formalus trūkumas, kuris nepanaikina užsakovo pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus.
Teismas netinkamai taikė Taisyklių 24 punktą, reglamentuojantį statybos rangos darbų išlaidų apmokėjimo tvarką, naudojant valstybės paramos lėšas, t. y. nustatantį procedūrą, kaip projekto administratorius kreipiasi į finansuotoją dėl lėšų išmokėjimo. Ši nuostata reguliuoja projekto administratoriaus ir finansuotojo santykius, tačiau ji nepanaikina ir negali panaikinti užsakovo civilinės teisinės pareigos atsiskaityti su rangovu už faktiškai atliktus darbus pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalį ir 6.694 straipsnį. Priešingas aiškinimas reikštų, kad bet koks administracinis ar procedūrinis trukdis gauti finansavimą automatiškai atleidžia užsakovą nuo pareigos mokėti rangovui, o tai prieštarautų rangos teisinių santykių esmei ir nepagrįsto praturtėjimo draudimo principui (CK 6.242 straipsnis).
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Druskininkų butų ūkis“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Tik apeliaciniame skunde nurodoma nauja faktinė aplinkybė dėl ieškovės netinkamo įsipareigojimų vykdymo, tačiau nedetalizuojama, kokių įsipareigojimų ieškovė neįvykdė, kodėl nebuvo inicijuotas vienašalis rangos sutarties nutraukimas anksčiau. Apeliaciniame skunde nurodytas rangos sutarties sąlygų vertinimas yra klaidingas, kadangi ieškovė veikė kaip projekto administratorė daugiabučio namo butų savininkų naudai. Įvertinus tokį ieškovės veikimą, rangos sutarties 8.2.6 papunktis neturėtų būti aiškinamas plečiamai, t. y. kaip numatantis ieškovės tiesioginę pareigą užtikrinti patekimą į butus ir kitas patalpas. Prievartinis patekimas į kito asmens turtą galimas tik išimtinais atvejais. Ieškovė dėjo visas pastangas, kad rangovė galėtų patekti į patalpas: organizavo susitikimus su butų savininkais, teikė jiems pranešimus.
Atsakovės apeliaciniame skunde pateiktas ir minimas dokumentas, kurį atsakovė vertina kaip daugiabučio namo butų bei kitų patalpų savininkų sprendimą keisti projekto sprendinius nebuvo pateiktas pirmosios instancijos teisme. Atsakovė nesuformulavo prašymo priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui. Be to, toks įrodymas negalėtų būti vertinamas kaip daugiabučio namo patalpų savininkų sprendimas, kadangi jis nebuvo priimtas susirinkime ir patvirtintas balsų dauguma.
Siekdama pagrįsti, kad gyventojai neįsileido atsakovės atstovų į patalpas, atsakovė apeliaciniame skunde pateikė ištrauką iš gyventojų apklausos. Toks įrodymas nebuvo tirtas pirmosios instancijos teisme.
Atsiliepimas
Atsakovė nepagrįstai teigia, kad vien tik ieškovės, kaip projekto administratorės, pakeitimas, reiškia, jog ieškovė netinkamai vykdė projektą, kadangi apeliaciniame skunde atsakovė pripažino, kad rangos sutarties nutraukimą lėmė bendrijos veiksmai. Administratoriaus keitimą reglamentuoja įstatymas ir tai patvirtino APVA išvada.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nebuvo sprendžiama dėl to, ar darbai buvo atlikti kokybiškai, nes tokio pobūdžio reikalavimas apskritai nebuvo pareikštas. Pirmosios instancijos teismui atsakovė reiškė prašymus dėl statybos darbų eksperto apklausos, tačiau teismas juos atmetė, kaip nesusijusius su pareikštais reikalavimais, todėl atsakovė prašymą atsiėmė. Todėl atsakovės argumentai dėl darbų kokybės neturėtų būti vertinami.
Rangos sutartis tarp ieškovės ir atsakovės turėtų būti vertinama ne kaip atskiras, savarankiškas teisinis santykis, o daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonė. Rangos sutarties sąlygos suformuluotos pirkimų sistemos, jos nebuvo šalių derinamos individualiai. Projekto administratorius neįgyja materialiojo suinteresuotumo projekto rezultatu, nefinansuoja darbų savo lėšomis, veikia butų ir kitų patalpų savininkų (galutinių naudos gavėjų) interesais. Sąlygos apie galimą rangos sutarties pakeitimą atsakovei buvo žinomos.
Net jeigu atsakovė 2025 m. vasario 4 d. raštu būtų pateikusi statybos darbų priėmimo–perdavimo aktą, jo pateikimo dieną ieškovė nebebuvo projekto administratore, negaliojo sutartis dėl projekto finansavimo, kadangi 2025 m. sausio 28 d. jau buvo sudaryta nauja kreditavimo sutartis, kurios pagrindu tiesiogiai rangovui yra apmokama už darbus. Teisinis reguliavimas, taip pat kreditavimo sutartys patvirtina, kad už atliktus statybos darbus atsiskaitoma tuomet, kai yra paruošiami ir pasirašomi atliktų darbų atlikimo aktai. Tai paneigia atsakovės argumentą, kad statybos techninę priežiūrą vykdančio asmens parašo nebuvimas ant atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto nesudaro pagrindo ieškovei apmokėti už faktiškai atliktus darbus. Šiuo atveju statinio statybos techninė priežiūra yra privaloma.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo DNSB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Kadangi apeliantės pranešimas ieškovei apie vienašalį rangos sutarties nutraukimą buvo pateiktas 2025 m. sausio 30 d., siekiant įvertinti, ar jis buvo pagrįstas, būtina nustatyti priežastis, kuriomis apeliantė jį motyvavo. Apeliantė rėmėsi sutarties 11.3.2 papunkčiu, pagal kurį esminiu sutarties pažeidimu, be kita ko, laikoma, kai ieškovė be pateisinamų priežasčių neatlieka nuo jos priklausančių veiksmų, dėl to negalima tęsti darbų daugiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės. Apie tai, kad negali patekti į butus, apeliantė pranešė ieškovei 2024 m. spalio 22 d. ir 2024 m. gruodžio 5 d. pranešimais, tačiau šie pranešimai yra neaktualūs, kadangi ieškovė ir apeliantė tarpusavio susitarimu 2024 m. lapkričio 27 d. pratęsė rangos sutarties vykdymą iki 2025 m. vasario 28 d. Vadinasi, susitardama dėl rangos sutarties termino pratęsimo, apeliantė minėtas priežastis įvertino kaip išnykusias ir neaktualias, priešingu atveju ji nebūtų sutikusi pratęsti termino. Be to, kad 2025 m. sausio 24 d. trečiasis asmuo gavo iš APVA parengtą atnaujintą valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo sutartį Nr. VP-2025-3, atitinkamai nuo šios datos ieškovės įgaliojimai administruoti projektą pasibaigė. Trečiasis asmuo aktyviai įstojo į ieškovės ir apeliantės teisinius santykius, kviesdamas apeliantę bendradarbiauti ir užbaigti darbus, tai rodo, kad kliūčių užbaigti darbus apeliantei nebuvo – pati apeliantė jas dirbtinai sukūrė.
Kitą dieną po to, kai trečiasis asmuo informavo apeliantę apie tai, kad perėmė projekto administratoriaus funkcijas, apeliantė vienašališkai nutraukė sutartį su ieškove. Tai yra nesąžiningas veiksmas, nes sužinojusi apie tai, kad pasikeitė projekto administratorius, apeliantė privalėjo įvertinti, ar jos minimos priežastys, neva trukdžiusios jai užbaigti darbus, tebebuvo aktualios – teirautis trečiojo asmens dėl galimybių užbaigti darbus, vis tik apeliantė tuo nesirūpino.
Su apeliaciniu skundu pateiktas daugiabučio namo gyventojų parašų lapas esą patvirtina gyventojų išreikštą valią, kad šie nenori šalto, karšto ir cirkuliacinio vamzdynų keitimo darbų. Apeliaciniame skunde nedetalizuojama, kada dokumentas buvo parengtas, tačiau galimai dokumentas buvo surašytas 2024 m. vasario mėnesį, t. y. gerokai iki ieškovės ir apeliantės susitarimo dėl rangos sutarties termino pratęsimo, vadinasi, jeigu jis nebuvo kliūtis apeliantei pratęsti sutartį, tuo labiau negalėjo būti pagrindu sutarčiai nutraukti. Gyventojų pageidavimą užbaigti projekto įgyvendinimą patvirtina tai, kad jie 2025 m. vasario 7 d. prašė išsaugoti sutartį ir užbaigti darbus.
Raštas su gyventojų parašais buvo parengtas po susirinkimo, kuriuo butų savininkai norėjo inicijuoti balsavimą dėl projekto pakeitimo tam tikrais klausimais. Tai nėra atsisakymas įsileisti į butus, tai buvo pagrindas inicijuoti projekto koregavimą. Tačiau tuometinis projekto administratorius nesiėmė veiksmų dėl projekto pakeitimo. Todėl ir buvo įkurta bendrija, kuriai butų savininkų sprendimo pagrindu buvo nutarta pakeisti projekto administratorių. Bendrijai perėmus projekto administravimą, su gyventojais buvo aktyviai bendraujama dėl šio sprendimo ir galiausiai prieita prie nuomonės, kad projekto keisti nereikia.
Į trečiąjį asmenį niekas nesikreipė dėl vamzdynų keitimo, nors apeliantė, dar steigiant bendriją (t. y. 2024 m. gegužės 23 d.), žinojo, kad keisis projekto administratorius, tačiau nei stabdė darbus, nei bandė kalbėtis su bendrija.
Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektuose darbai vykdomi etapais, todėl dalies darbų laikinas sustabdymas nepanaikina viso projekto vykdymo galimybės, taip pat galimi alternatyvūs darbų organizavimo sprendimai (darbų eiliškumas). Šioje byloje apeliantė net neįrodinėjo, kad visi darbai buvo objektyviai neįmanomi, jog nebuvo techninės ar organizacinės alternatyvos koreguoti darbų grafiką, bendradarbiaujant su projekto administratoriumi, užfiksuoti dalį darbų kaip nevykdomų, tačiau nesiimant kraštutinės priemonės.
Pagal CK 6.191 straipsnio 1 dalį, jeigu sudaręs sutartį asmuo sulygo, kad iš sutarties atsiradusi prievolė turi būti įvykdyta trečiajam asmeniui, tai prievolę įvykdyti turi teisę reikalauti tiek sudaręs sutartį asmuo, tiek ir trečiasis asmuo, kurio naudai susitartas prievolės įvykdymas, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis arba nelemia prievolės esmė. Šiuo atveju ieškovė sudarė su apeliante sutartį, veikdama daugiabučio namo savininkų naudai. Ieškovė nebuvo savarankiškas subjektas, veikęs atskirai nuo savininkų. Trečiasis asmuo, perėmęs projekto administratoriaus funkcijas, turėjo suinteresuotumą, atstovaudamas renovuojamo daugiabučio namo butų savininkų interesams, ginčyti sutarties nutraukimą, kadangi sutarties nutraukimas neigiamas pasekmes sukėlė pirmiausia butų savininkams – buvo sutrukdyta jų turto modernizavimo projektui.
Spręsdamas, ar yra VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punkte numatyta sąlyga (dėl pakeitimo ekonominė pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pusiausvyra pasikeičia tiekėjo, su kuriuo sudaryta ši sutartis, naudai taip, kaip nebuvo aptarta pradinėje sutartyje), tokių aplinkybių kontekste teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantė žinojo, jog rangos sutartis dėl atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo yra sudaryta daugiabučio gyvenamojo namo savininkų naudai, kad teisės aktuose yra įtvirtinta galimybė keisti projekto administratorių ir jog sprendimas dėl atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo priklauso tik nuo daugiabučio namo butų savininkų valios. Todėl teismas pagrįstai nenustatė ekonominės pirkimo sutarties pusiausvyros pasikeitimo VPĮ 89 straipsnio 4 dalies 2 punkto prasme. Kitos VPĮ 89 straipsnio 4 dalies punktų nuostatos nėra aktualios, dėl to teismas jų pritaikomumo neanalizavo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantės keliami klausimai dėl subjekto statuso ir galimybės gauti banko garantiją (draudimo bendrovės laidavimą) yra susiję su rangos sutarties vykdymu po šalies pakeitimo ir tai yra hipotetinio pobūdžio argumentai. Apeliantė nepateikė objektyvių įrodymų, t. y. realiai prognozuojamų sutarties vykdymo rezultatų, kurie patvirtintų sutartinių prievolių pusiausvyros esminį pasikeitimą pakeitus šalį. Teismas atkreipė dėmesį, kad rangos sutartis yra įvykdyta 91 proc. apimtimi ir apeliantė pripažino, jog yra pasirengusi rangos sutartį įvykdyti, taigi, nėra objektyvių priežasčių, kurios užkirstų kelią atlikti rangos darbus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų
Atsakovės UAB „Expolita“ apeliaciniame skunde įkeltos momentinės ekrano nuotraukos – įrodymai (apeliacinio skundo 39, 40 punktuose įkelti daugiabučio namo butų savininkų balsavimo rezultatai, 50 punkte – ištrauka iš gyventojų apklausos). Ieškovė UAB „Druskininkų butų ūkis“ atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad šių įrodymų nėra mačiusi, jie nebuvo ištirti pirmosios instancijos teisme, be to, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamai bylai.
Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai).
Teisėjų kolegija nesutinka su ieškove, kad atsakovės apeliaciniame skunde kaip momentinės ekrano nuotraukos pateikti dokumentai yra nauji įrodymai CPK 314 straipsnio prasme, kadangi atsakovė šiuos įrodymus teikė į bylą pirmosios instancijos teisme ir jų priėmimo klausimas buvo išspręstas teismo protokoline nutartimi 2025 m. lapkričio 24 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka juos priimant. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti dėl aptariamų įrodymų priėmimo.
Dėl bylai reikšmingų faktinių aplinkybių
Byloje nustatyta, kad daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkai, 2019 m. kovo 7 d. raštu balsavo dėl dalyvavimo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinime, parengiant atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą. Butų savininkai 2020 m. rugpjūčio 26 d. raštu balsavo: dėl namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų plano patvirtinimo (pagal pasirinktą paketą Nr. 1) ir namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto rengimo ir įgyvendinimo sąlygų; banko pasirinkimo ir lengvatinės paskolos sutarties su pasirinktu banku sąlygų.
APVA ir daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorė ieškovė UAB „Druskininkų butų ūkis“, veikianti pagal daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo 2020 m. rugpjūčio 26 d. protokolą, 2021 m. rugpjūčio 19 d. sudarė valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujintini (modernizuoti) teikimo sutartį Nr. B6.1-2021-1323, kurios tikslas – daugiabučio namo energinio efektyvumo didinimas, teikiant valstybės paramą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui Nr. ALJS80517K įgyvendinti. Projekto įgyvendinimo terminas – 24 mėnesiai nuo sutarties įsigaliojimo dienos iki statybos užbaigimo akto surašymo dienos Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. Numatyta galimybė pratęsti sutarties galiojimą (sutarties 2.9 papunktis).
Ieškovė UAB „Druskininkų butų ūkis“ ir atsakovė UAB „Ekspolita“ dinaminės pirkimo sistemos Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) rangos darbų be (su) projektavimu užsakymai per CPO LT elektroninį katalogą Nr. CP02S0780 pagrindu 2023 m. balandžio 13 d. sudarė pirkimo (rangos) sutartį Nr. CPO250780-20071. Šalys 2024 m. lapkričio 27 d. susitarimu pratęsė rangos sutarties vykdymą iki 2025 m. vasario 28 d.
Byloje taip pat nustatyta, kad 2024 m. gegužės 23 d. buvo įsteigtas trečiasis asmuo DSNB „(duomenys neskelbtini)“.
Daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai 2024 m. birželio 10 d. susirinkime priėmė sprendimą balsų dauguma dėl kredito įstaigos bei administratoriaus pakeitimo, rangos sutarties atnaujinimo. 2024 m. birželio 19 d. daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime nubalsuota pakeisti pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorių (vietoje ieškovės UAB „Druskininkų būtų ūkis“ – trečiuoju asmeniu DSNB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pakeisti rangos ir kreditavimo sutartis, atitinkamai pakeičiant sutarčių šalį DSNB „(duomenys neskelbtini)“.
Trečiasis asmuo DSNB „(duomenys neskelbtini)“ 2024 m. lapkričio 8 d. pateikė prašymą APVA dėl daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), valstybės paramos teikimo sutarties pakeitimo, pakeičiant projekto administratorių UAB „Druskininkų butų ūkis“ DSNB „(duomenys neskelbtini)“. 2024 m. lapkričio 27 d. pateiktas prašymas APVA dėl projekto įgyvendinimo termino pratęsimo buvo netenkintas.
Ieškovė 2024 m. gruodžio 30 d. raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama pateikti poziciją, ar atsakovė, kaip rangos sutarties Nr. CPO250780-20071 šalis, sutinka su rangos sutarties pakeitimu.
Bylos duomenimis, 2024 m. gruodžio 31 d. pasibaigė valstybės paramos sutarties Nr. B6.1 -2021-1323 (su visais papildomais susitarimais), sudarytos su projekto administratore UAB „Druskininkų butų ūkis“, 6.4.1 papunkčio pagrindu, galiojimas.
Atsakovė 2025 m. sausio 8 d. raštu informavo ieškovę, kad pakeisti sutartį, keičiant užsakovę į trečiąjį asmenį DNSB „(duomenys neskelbtini)“, atsiradus pagrindui, nesutiktų, nes draudimo bendrovė, kuri apdraudė rangos sutartį, negalėtų išduoti besąlyginio sutarties atlikimo bei garantinio užtikrinimo draudimų, dėl to būtų pažeistas rangos sutarties Nr. CPO250780-20071 7.1 papunktis. Atsižvelgdama į tai, kad atsakovė yra patyrusi finansinių nuostolių dėl nutrauktos rangos sutarties, kurios užsakovas buvo privatus projekto administratorius (ne valstybinė bendrovė) ir draudimo bendrovė neišdavė besąlyginio draudimo poliso, atsakovė po įgytos nesėkmingos patirties, nedalyvauja viešuosiuose pirkimuose, kuriuos organizuoja privatūs juridiniai asmenys.
APVA ir trečiasis asmuo DSNB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 24 d. pasirašė valstybės paramos teikimo sutartį Nr. VP-2025-3 „Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo sutartis“ ir susitarimą „Susitarimas prie Valstybės paramos teikimo sutarties dėl išmokėtos valstybės paramos įskaitymo įgyvendinant daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projektą“. DSNB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. sausio 29 d. raštu informavo atsakovę, kad nuo 2025 sausio 24 d. yra pakeistas projekto administratorius. Ankstesnė sutartis tarp ieškovės ir APVA yra nutrūkusi. Naujasis projekto administratorius yra DNSB „(duomenys neskelbtini)“, turintis pasirašytą naująją sutartį.
Atsakovė 2025 m. sausio 30 d. raštu informavo ieškovę, kad rangos sutartis bus laikoma vienašališkai nutraukta dėl užsakovės kaltės po 10 kalendorinių dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos, vadovaujantis rangos sutarties 11.3.2 papunkčiu (tiekėjas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu užsakovas be pateisinamų priežasčių neatlieka nuo jo priklausančių veiksmų, dėl to negali tęsti darbų daugiau kaip 30 kalendorinių dienų iš eilės). Ieškovė 2025 m. vasario 4 d. raštu informavo atsakovę, kad nesutinka su nustatytu rangos sutarties nutraukimo terminu, nurodė, kad laikoma, jog rangos sutartis nutraukta nuo 2024 m. gruodžio 31 d., nurodė darbų trūkumus.
Atsakovė 2025 m. vasario 7 d. raštu informavo ieškovę, kad reikalauja priimti atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktą už 44 425,60 Eur su pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) ir apmokėti už darbus ne vėliau kaip per 7 dienas nuo faktinės rangos sutarties nutraukimo dienos.
DNSB „(duomenys neskelbtini)“ 2025 m. vasario 7 d. kreipėsi į atsakovę su prašymu: 1) nenutraukti rangos sutarties; 2) užsakove laikyti DNSB „(duomenys neskelbtini)“; 3) pranešti, ar atsakovė sutinka su DNSB „(duomenys neskelbtini)“ sudaryti susitarimą dėl rangos sutarties užsakovo pakeitimo, nekeičiant kitų sutarties sąlygų.
Atsakovė 2025 m. vasario 18 d. raštu informavo ieškovę apie įsigaliojusį rangos sutarties nutraukimą ir raginimą atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus.
Atsakovė 2025 m. vasario 25 d. pranešė ieškovei apie vienašališką statybos darbų perdavimą, pridėjo atsakovės 2025 m. sausio 30 d. vienašališkai pasirašytą statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 11 nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. sausio 30 d. Ieškovė 2025 m. vasario 26 d. raštu informavo atsakovę, kad įvykdyti reikalavimo – atsiskaityti už atliktus statybos darbus – negali, kadangi neturi daugiabučio gyvenamojo namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratoriaus įgaliojimų, nėra valstybės paramos gavėja, o atsakovė rangos sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis nebuvo pateikusi atliktų darbų priėmimo–perdavimo akto iki 2024 m. gruodžio 31 d., kai ieškovė buvo projekto administratore ir turėjo realią galimybę atsiskaityti už atliktus darbus.
Dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo
Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad egzistuoja pagrindas pripažinti atsakovės vienašalį sutarties nutraukimą neteisėtu, nenustačius ieškovės neteisėtų veiksmų. Teismo vertinimu, atsakovės nurodyta vienašalio sutarties nutraukimo priežastis (trukdymas atsakovei atlikti magistralinio šalto, karšto ir cirkuliacinio vandens vamzdynų keitimo darbus) egzistavo jau 2024 m. vasario mėnesį, tačiau tai nebuvo kliūtis įvykdyti rangos sutartį, kadangi šalys, vadovaudamosios bendradarbiavimo principu, ėmėsi priemonių sutarties vykdymo kliūtims pašalinti, t. y. daugiabučio namo butų savininkai priėmė sprendimą dėl projekto administratoriaus pakeitimo ir siekė įgyvendinti projektą (be techninio projekto keitimo).
Atsakovė UAB „Expolita“, nesutikdama su nurodytais pirmosios instancijos teismo motyvais, apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovė be pateisinamų priežasčių neatliko jai rangos sutartimi tenkančių pareigų užtikrinti atsakovei galimybę laisvai patekti į statinio darbų atlikimo vietą iki pirkimo sutarties galiojimo pabaigos. Anot apeliantės, teismas nepagrįstai rėmėsi 2024 m. lapkričio 27 d. šalių susitarimu dėl rangos sutarties pratęsimo, kaip bendradarbiavimo įrodymu, nors šis susitarimas kaip tik patvirtina atsakovės poziciją, kad ji siekė išsaugoti sutartį ir suteikė ieškovei papildomą laiką kliūtims pašalinti.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatymų leidėjas suteikia galimybę vienašališkai (nesikreipiant į teismą) nutraukti sutartį esant šiems pagrindams: pirma, esant esminiam sutarties pažeidimui, kuris nustatomas atsižvelgiant į CK 6.217 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; antra, jei sutarties pažeidimas pasireiškia termino praleidimu ir sutarties įvykdymas nepraranda prasmės po termino praleidimo (t. y. jeigu sutarties įvykdymo termino praleidimas yra esminis sutarties pažeidimas), nukentėjusi šalis gali nutraukti sutartį, prieš tai nustačiusi papildomą protingą terminą neįvykdytai sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis, 6.217 straipsnio 3 dalis); trečia, CK 6.217 straipsnio 5 dalis leidžia sutarties šalims vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais atvejais, t. y. aptarus sutartyje konkrečius jos nutraukimo pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-232-684/2023, 26 punktas).
Spręsdamas dėl vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo, bylą nagrinėjantis teismas, visų pirma, turi įvertinti, ar sutartis buvo nutraukta laikantis joje nustatytos tvarkos. Tai turi būti daroma aiškinant šalių sudarytos sutarties sąlygas, nustatančias vienašalio sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, pagal CK 6.193–6.195 straipsniuose įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles ir jas aiškinančią kasacinio teismo praktiką. Net ir tuo atveju, kai vienašalis sutarties nutraukimas formaliai atitinka sutarties sąlygas, turi būti įvertinta, ar sutartį vienašališkai nutraukusi šalis, naudodamasi jai suteikta sutarties nutraukimo teise, veikė pagal sąžiningumo principo reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-381/2022, 63 punktas).
Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste susiklostė išskirtinė situacija, susijusi tiek su statybos darbų vykdymo kliūtimis, tiek su projekto administratoriaus pakeitimu, todėl įvertinant atsakovės atliktą vienašalį rangos sutarties nutraukimo teisėtumą, svarbus kompleksinis rangos sutarties šalių elgesio įvertinimas byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste. Dėl šios priežasties atsakovės atliktą vienašalį sutarties nutraukimą netikslinga vertinti izoliuotai, remiantis vien atsakovės nurodytu rangos sutarties 11.3.2 papunkčiu (tiekėjas (rangovas) turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir pareikalauti atlyginti nuostolius, jeigu užsakovas be pateisinamų priežasčių neatlieka nuo jo priklausančių veiksmų, dėl ko negalima tęsti darbų daugiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų iš eilės) ir faktine aplinkybe, kad dėl tam tikrų daugiabučio namo patalpų savininkų veiksmų atsakovė nebegalėjo tęsti darbų.
Kaip nurodyta pirmiau, 2024 m. gegužės 23 d. įsteigtas trečiasis asmuo DSNB „(duomenys neskelbtini)“. Netrukus po bendrijos įsteigimo, daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai 2024 m. birželio 19 d. priėmė sprendimą pakeisti pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto administratorių, t. y. pakeisti ieškovę trečiuoju asmeniu DSNB „(duomenys neskelbtini)“, taip pat pakeisti rangos sutartį ir kreditavimo sutartį, atitinkamai pakeičiant santykių šalį (užsakovę, projekto administratorę) bendrija. Apskųstame sprendime pagrįstai remiamasi Taisyklių 58 punktu, kuriame numatyta, kad jeigu projekto administratorius nevykdo arba netinkamai vykdo projekto įgyvendinimo administravimo funkcijas, projekto administratorius butų ir kitų patalpų savininkų sprendimu, priimtu VPDNAĮ 5 straipsnyje nustatyta tvarka, gali būti keičiamas. Nors apeliantė nurodė, kad Taisyklės šioje byloje nėra taikomos ir jos nenumato pareigos atsakovei keisti sutartį pasikeitus projekto administratoriui, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, ši apeliantės pozicija iš esmės neargumentuota ir nepaneigia įvykusio projekto administratoriaus pakeitimo teisėtumo. Tai iš esmės patvirtina ir byloje pateikta APVA išvada, kurioje konstatuota, kad nagrinėjamu atveju projekto administratorius buvo pakeistas teisėtai – savininkams priėmus sprendimą, gavus finansuotojo sutikimą ir sudarius naują valstybės paramos sutartį, todėl naujasis projekto administratorius perėmė visas teises ir pareigas bei tęsė projektą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovė 2024 m. spalio 22 d. ir 2024 m. gruodžio 5 d. pranešimais, pateiktais ieškovei, informavo apie negalėjimą patekti į tam tikrus daugiabučio namo butus, o 2024 m. lapkričio 27 d. ieškovė ir atsakovė pratęsė rangos sutarties vykdymą iki 2025 m. vasario 28 d. Nors apeliantė nurodė, kad teismas suabsoliutino šį papildomą susitarimą, kadangi jis viso labo patvirtino atsakovės papildomai suteiktą laiką ieškovei, skirtą pašalinti sutarties įvykdymo trūkumus, teisėjų kolegija su tokia apeliantės pozicija nesutinka. Pažymima, kad 2026 m. vasario 2 d. teismo posėdžio žodinio proceso tvarka metu atsakovės atstovė iš esmės patvirtino, jog apie daugiabučio namo butų savininkų valią pakeisti projekto administratorių atsakovei tapo žinoma dar 2024 metų vasarą. Byloje taip pat nustatyta, kad bendrija 2025 m. sausio 24 d. gavo iš APVA parengtą atnaujintą valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo sutartį Nr. VP-2025-3, todėl nuo šio momento įvyko teisiškai reikšmingas rangos sutarties vykdymui juridinis faktas – ieškovės įgaliojimai administruoti projektą pasibaigė. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2025 m. sausio 29 d. trečiasis asmuo (bendrija) pranešė atsakovei apie projekto administratoriaus pakeitimą ir pareikalavo perduoti projekto dokumentus. Kitą dieną po šio trečiojo asmens pareiškimo, t. y. 2025 m. sausio 30 d., atsakovė vienašališkai nutraukė sutartį su ieškove.
Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau aptarta įvykių chronologija sudaro pagrindą išvadai, kad tikroji atsakovės atlikto vienašalio sutarties nutraukimo priežastis ir buvo projekto administratoriaus pasikeitimas. Tai patvirtina ir 2026 m. vasario 2 d. teismo posėdžio žodinio proceso tvarka iš esmės visų bylos šalių (ieškovės, atsakovės bei trečiojo asmens) atstovų nurodytos faktinės aplinkybės apie nuolatinius daugiabučio namo butų savininkų ir atsakovės konfliktus. Duodama paaiškinimus atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė iš esmės nepageidauja tęsti tolimesnio rangos sutarties vykdymo su nauja projekto administratore (bendrija) būtent dėl konfliktiškų bendriją ir atsakovę atstovaujančių asmenų tarpusavio santykių. Iš esmės konfliktišką nurodytų asmenų tarpusavio santykių pobūdį patvirtina ir faktinė aplinkybė, kad statybos valstybinę priežiūrą vykdanti institucija – VTPSI – atsakovei atliekant darbus objekte pagal daugiabučio namo butų savininkų skundus atliko net kelis patikrinimus, tačiau nė karto nenustatė statybos normų ar teisės aktų reikalavimų pažeidimų.
Pagal rangos sutarties 8.2.4 papunktį, užsakovė įsipareigojo bendradarbiauti su rangove, pastarajai vykdant sutartį. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šalių pareiga vykdyti prievoles kuo ekonomiškiau ir bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis) numatyta CK 6.38 straipsnio 3 dalyje, t. y. bendra visoms sutarties šalims nustatyta bendradarbiavimo pareiga. Analogiška sutarties šalių pareiga bendradarbiauti, įgyvendinant savo teises ir pareigas, įtvirtinta ir sutarčių teisėje. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Šalių bendradarbiavimo pareiga reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan. Pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio. Kita vertus, pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti taip ir neįgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013; 2020 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020, 183 punktas).
Teisėjų kolegijos vertinimu, tiek ieškovės ir atsakovės komunikacija iki teisiškai reikšmingo 2025 m. sausio 24 d. APVA patvirtinto projekto administratoriaus pakeitimo, tiek po šio įvykio atsakovės atlikti veiksmai patvirtina, kad abi šalys kėlė reikalavimus viena kitai, teikė raginimus, tačiau tai taip ir neperaugo į realų sutarties įvykdymą. Šiuo atveju byloje esantys įrodymai sudaro pagrindą išvadai, kad aplinkybė, jog tam tikri daugiabučio namo patalpų savininkai neįsileido atsakovės darbuotojų į jiems priklausančias patalpas tam, kad pastaroji įvykdytų rangos sutartyje numatytus darbus, yra abiejų sutarties šalių – ieškovės ir atsakovės – veiksmų (neveikimo) pasekmė. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad vienintelis byloje užfiksuotas ieškovės veiksmas – pranešimų iškabinimas laiptinėje ir įmetimas į pašto dėžutes – akivaizdžiai nebuvo pakankamas ir efektyvus, nes situacija po šių veiksmų nepasikeitė, t. y. atsakovės darbuotojai taip ir nebuvo įleisti į tam tikras daugiabučio gyvenamojo namo patalpas. Aplinkybę, kad ieškovė, kaip projekto administratorė, nedėjo pakankamai pastangų išspręsti susidariusioms rangos sutarties įvykdymo kliūtims, iš esmės patvirtino ir 2026 m. vasario 23 d. teismo posėdžio žodinio proceso tvarka metu liudytoju apklaustas statybos darbų techninis prižiūrėtojas E. L., kuris paaiškino, jog tarp daugiabučio namo gyventojų ir atsakovės (jos darbuotojų) egzistavo tarpusavio nesutarimai, kurie paaštrėjo įsikūrus bendrijai, o vėliau peraugo ir į namo gyventojų atsisakymą įsileisti atsakovės darbuotojus į tam tikrus butus. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, bendrijos atstovės paaiškinimai teismo posėdžio, įvykusio 2026 m. vasario 2 d., metu, patvirtina, kad atskirų daugiabučio namo patalpų savininkams buvo svarbu, kokie veiksmai bus atlikti ir kas galiausiai nutiks su jiems nuosavybės teise priklausančiose patalpose esančia apdaila po tam tikrų atsakovės darbų atlikimo, kadangi iš rangovės pusės gyventojams buvo iškomunikuota, jog „ateis statybininkai ir viską išdaužys“. Kaip nurodė bendrijos atstovė, dar kitiems patalpų savininkams iškilo nepatogumai dėl atsakovės darbuotojų įleidimo į patalpas laiko aspektu. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokiam situacijos išsprendimui aiškiai nepakako tiek ieškovės, tiek atsakovės, tiek galiausiai ir atskirų daugiabučio namo patalpų savininkų kooperacijos. Įvertinus šalių elgesį kompleksiškai – darbų organizavimo neapibrėžtumą, tarpusavio komunikacijoje išsakytas pozicijas, pasiūlymus nutraukti sutartį, bandymus derėtis dėl naujų sąlygų – prieinama išvada, kad, kilus konfliktui, abi rangos sutarties šalys nedėjo pakankamai pastangų sutartiniams įsipareigojimams vykdyti.
Papildomai pažymima, kad išvadą, jog tikroji vienašališkai atlikto sutarties nutraukimo priežastis buvo būtent projekto administratoriaus pa(si)keitimas, pagrindžia ir teismo posėdžio 2026 m. vasario 2 d. metu atsakovės atstovės išsakyta pozicija, jog atsakovė nebepageidauja tęsti sutarties vykdymo su naujuoju projekto administratoriumi (bendrija) dėl šių subjektų tarpusavio nesutarimų.
Nors apeliaciniame skunde nurodyta, kad atsakovė dėjo pastangas įgyvendinti kiek įmanoma daugiau projekto ir suteikti kuo daugiau laiko ieškovei susitarti su gyventojais, o tai, jog būtent ieškovė netinkamai vykdė projektą, patvirtina ir faktas, jog buvo pakeistas projekto administratorius, tačiau teisėjų kolegija nemato pagrindo sutikti su apeliante. Nei nurodyta apeliantės argumentacija, nei projekto administratoriaus pakeitimo faktas nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovė pakankamai bendradarbiavo, jog rangos sutartis būtų tinkamai įvykdyta, ir juo labiau tai nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovė teisėtai vienašališkai nutraukė rangos sutartį.
Šiuo aspektu pažymimas nagrinėjamoje byloje vyraujantis poreikis užtikrinti viešojo intereso apsaugą. Nagrinėjamu atveju analizuojama rangos sutartis, iš kurios netinkamo vykdymo ir kilo šis ginčas, nėra savitikslė – ji sudaryta tam, kad įgyvendinti 2021 m. rugpjūčio 19 d. valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujintini (modernizuoti) teikimo sutartį Nr. B6.1-2021-1323, kurios tikslas – daugiabučio namo energinio efektyvumo didinimas, teikiant valstybės paramą daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planui Nr. ALJS80517K įgyvendinti. Daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo projektams įgyvendinti valstybė teikia paramą (plačiau žr. Taisykles), kuri turi būti panaudota racionaliai ir skaidriai, laikantis paramos suteikimo taisyklių.
Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyto valstybės paramos sutarties tikslo bei viešojo intereso kontekste, visiškai pagrįsta laikytina apskųsto teismo sprendimo išvada, kad projekto administratorius pagal VPDNA yra pakeistas, todėl, atitinkamai nagrinėjamu atveju gali būti keičiama rangos sutartis, kadangi nesikeičia rangos sutarties bendrasis pobūdis – teikiant valstybės paramą įgyvendinti daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projektą. Tokį motyvą papildomai pagrindžia ir APVA byloje pateikta išvada, kad projekto administratoriaus pa(si)keitimas nekeičia nei darbų apimties, nei ekonominės pusiausvyros – administratorius veikia tik kaip savininkų atstovas, todėl jo pasikeitimas laikytinas funkciniu tęstinumu, o ne esminiu sutarties pakeitimu. Kaip nurodė APVA, tokiu atveju sutartis turi būti pritaikoma prie naujo administratoriaus, o ne nutraukiama, nes tai atitinka projekto tikslą ir viešąjį interesą.
Teisėjų kolegija taip pat nemato pagrindo sutikti su apeliante, kad įvykęs sutarties šalies (projekto administratoriaus) pakeitimas pažeidžia atsakovės interesus, kadangi ji nebegalės įvykdyti rangos sutarties 7.1 papunkčio, numatančio atsakovės pareigą pateikti sutarties užtikrinimą, nes draudimo bendrovė neišduos besąlyginio draudimo poliso, kai užsakovas yra ne ieškovė (savivaldybės kontroliuojama bendrovė), o privačių asmenų įsteigta bendrija. Šiame kontekste sutiktina su bendrijos atsiliepime nurodytų argumentu, kad tai, ar šiuo konkrečiu atveju bus išduotas ir koks draudimas bus išduotas, paaiškės tik tada, kai sutartis bus modifikuota ir bus kreiptasi į draudėją dėl draudimo poliuso išdavimo. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl hipotetinio tokių atsakovės argumentų pobūdžio yra visiškai pagrįsta.
Šiuo aspektu taip pat pažymima, kad įvertinus tiek aplinkybę, kad projekte yra atlikta 91 proc. darbų, tiek aplinkybę, jog apeliantė pripažino, kad yra pasirengusi įvykdyti rangos sutartį visa apimtimi, padaroma išvada, jog šalys turėtų bendradarbiauti (kooperuotis), pašalinti sutarties įvykdymo kliūtis bei įvykdyti rangos sutartį.
Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, jų vykdymo aplinkybes, padaro išvadą, kad ginčo atveju abiejų – ieškovės ir atsakovės – sutartinių įsipareigojimų netinkamas vykdymas buvo esminė aplinkybė, nulėmusi netinkamą tarpusavio įsipareigojimų vykdymą. Remdamasi visomis pirmiau nustatytomis aplinkybėmis bei padarytomis išvadomis, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo atveju atsakovės UAB „Expolita“ sprendimas dėl vienašalio sutarties, sudarytos su UAB „Druskininkų butų ūkis“, nutraukimo nebuvo teisėtas ir pagrįstas, kadangi abi šalys pažeidė bendradarbiavimo pareigą ir nė viena nesiėmė realių pakankamų priemonių kliūtims, turėjusioms įtakos sutarties tinkamam vykdymui, pašalinti ar jų padariniams sumažinti.
Dėl rangovės teisės gauti apmokėjimą už atliktus darbus
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė nepasirašė atsakovės pateikto 2025 m. sausio 30 d. darbų priėmimo–perdavimo akto Nr. 11 pagrįstai ir teisėtai, kaip neturintis įgaliojimų asmuo, kadangi 2025 m. vasario 7 d. jau nebebuvo projekto administratore. Nurodytos aplinkybės pagrindu teismas nusprendė, kad egzistuoja pagrindas pripažinti negaliojančiu vienašališkai atsakovės pasirašytą darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 11 CK 6.694 straipsnio 4 dalies pagrindu ir, atitinkamai, atmesti priešieškinio reikalavimus dėl skolos iš ieškovės už atliktus darbus priteisimo.
Atsakovė, nesutikdama su nurodytomis teismo išvadomis, apeliaciniame skunde nurodė, kad ieškovė turėjo pareigą priimti atsakovės atliktus darbus, o vien projekto administratoriaus pakeitimas nesudaro pagrindo nepriimti darbų. Anot apeliantės, priėmimo–perdavimo aktas parengtas už darbus, vykdytus nuo 2024 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. sausio 30 d., t. y. galiojant tarp ieškovės ir atsakovės sudarytai sutarčiai. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka dėl toliau išdėstomų motyvų.
Darbai pagal rangos sutartį perduodami ir priimami pagal atliktų darbų aktus (toliau – ir aktai) (rangos sutarties 5.1 papunktis). Pagal rangos sutarties 5.3 papunktį, tarpiniai atliktų darbų perdavimai ir priėmimai atliekami už darbus, atliktus per vieną mėnesį, o atlikus visus darbus – priduodamas visas užbaigtas statinys; aktus pasirašo: iš tiekėjo (atsakovės) pusės – atsakovės statybos vadovas arba įgaliotas asmuo, o iš užsakovės pusės – techninis prižiūrėtojas ir užsakovės įgaliotas asmuo. Jeigu bet kuriuo sutarties vykdymo metu paaiškėja, kad atlikti darbai neatitinka sutartyje ar jos prieduose nustatytų kokybės reikalavimų, naudotos prastesnės kokybės medžiagos, nukrypta nuo techninės specifikacijos ar projekto ir kitų darbų reikalavimų be užsakovės raštiško sutikimo, tokie atvejai fiksuojami įrašais statybos darbų žurnale bei sudaromas abiejų šalių pasirašomas nustatytų statybos defektų aktas (rangos sutarties 5.7 papunktis). Rangos sutarties 5.8 papunktyje nustatyta, kad užsakovė turi teisę nepasirašyti aktų ir neatlikti mokėjimų, kol tiekėjas savo sąskaita nepašalina nustatytų defektų akte nurodytų trūkumų. Pagal rangos sutarties 8.2.5 papunktį užsakovė įsipareigojo sumokėti tiekėjai už tinkamai atliktus bei nustatyta tvarka priimtus darbus sutartyje numatytais terminais ir tvarka.
CK 6.694 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. CK 6.655 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iš anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytą kainą po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sąlyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino.
Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju neįvykęs darbų priėmimas ir perdavimas yra dar viena ginčo šalių bendradarbiavimo stokos pasekmė. Atsakovė, kurios atstovė 2026 m. vasario 2 d. teismo posėdyje patvirtino, kad apie daugiabučio namo butų savininkų išreikštą valią pakeisti projekto administratorių atsakovei buvo žinoma dar 2024 metų vasarą, nesiėmė aktyvių veiksmų, jog darbai būtų perduoti juos galinčiam priimti subjektui. Be to, darbų priėmimo–perdavimo aktas nepasirašytas techninę priežiūrą vykdančio asmens, o tiek ieškovės, tiek trečiojo asmens (bendrijos) pozicija byloje buvo, jog darbai yra atlikti su trūkumais. Kita vertus, 2026 m. vasario 23 d. teismo posėdžio žodinio proceso tvarka metu liudytoju apklaustas techninis prižiūrėtojas E. L. bylą nagrinėjančios teisėjos paklaustas, ar egzistuoja teorinė galimybė patikrinti pagal ginčijamą aktą atliktus darbus, parodė, jog tokia teorinė galimybė egzistuoja ir atliktus darbus įmanoma patikrinti, vadinasi, teisėjų kolegijos vertinimu, teoriškai yra galimas ir darbų priėmimas. Šiame kontekste teisėjų kolegija akcentuoja, kad bendrija, kaip projekto administratorė ir kartu daugiabučio namo patalpų savininkus atstovaujantis subjektas, negali likti tik pasyvia stebėtoja, o, veikdama aktyviai ir pasinaudodama jai teisės aktuose suteiktomis teisėmis (Taisyklėse, Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatyme), privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų tinkamai priimti rangovės atlikti darbai ir už juos atsiskaityta, taip užtikrinant projekto įgyvendinimą.
Atsakovės apeliaciniame skunde taip pat išplėtoti argumentai, susiję su tuo, kad atsakovė, kiek buvo įmanoma, darbus vykdė tinkamai ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių netinkamą atliktų darbų kokybę. Vis dėlto, kaip pagrįstai akcentuota apskųstame teismo sprendime, 2026 m. vasario 2 d. teismo posėdžio metu byloje dalyvaujantiems asmenims buvo išaiškintos bylos nagrinėjimo ribos, pasiūlyta galutinai suformuluoti reikalavimus ir atsikirtimus, teismas išaiškino, kad pagal ieškinio, savarankiškų reikalavimų, priešieškinio reikalavimus ir juos pagrindžiančias aplinkybes bei atsikirtimų faktinius pagrindus, klausimas dėl statybos darbų defektų fakto ir apimties nepatenka į bylos nagrinėjimo ribas.
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teismo pareiga kontroliuoti tinkamą įrodinėjimo proceso eigą išlieka aktuali ir vėlesnėse proceso stadijose. Teismas, posėdyje išaiškindamas dalyvaujantiems byloje asmenims jų procesines teises, taip pat turėtų pažymėti teisę ir kartu pareigą pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Būtinybė patikslinti įrodinėjimo naštą gali kilti ir tolesnėje proceso eigoje. Procesinių teisių išaiškinimas, taip pat išaiškinimas šalims, ką jos turi įrodinėti ir kokius konkrečius galimus įrodymus jos turėtų pateikti, reiškia teismo siekį tinkamai išnagrinėti ginčą ir padeda šalims tinkamai įgyvendinti jų pareigą laiku pateikti visus su byla susijusius reikiamus įrodymus. Tokie teismo veiksmai nelaikytini teismo nešališkumo pažeidimu, jeigu atliekami vienodai visų dalyvaujančių byloje asmenų atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-287-469/2022, 34 punktas).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tiek 2025 m. lapkričio 24 d., tiek 2026 m. vasario 2 d. teismo posėdžiuose žodinio proceso tvarka išaiškino šalims įrodinėjimo pareigą šioje byloje bei apibrėžė bylos nagrinėjimo ribas, nurodydamas, jog atsakovės atliktų darbų kokybės įvertinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl su tuo susijusių atsakovės ir toliau apeliaciniame skunde akcentuojamų aplinkybių, susijusių su atsakovės atliktų darbų kokybe, įvertinimas nepatenka į nagrinėjamos bylos ribas.
Vis dėlto, anksčiau nustatytos aplinkybės patvirtina, kad abi šalys – trečiasis asmuo (bendrija) ir atsakovė – nesiėmė veiksmų tiek tinkamam projekto užbaigimui, tiek tinkamam darbų pagal 2025 m. sausio 30 d. darbų priėmimo–perdavimo aktą Nr. 11 priėmimui ir atsiskaitymui už juos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju tai savaime nepatvirtina, kad bendrijai, kaip projekto administratorei, nekyla pareiga spręsti dėl atsakovės faktiškai atliktų darbų priėmimo ir atsiskaityti su rangove rangos sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, kaip tai numatyta rangos sutarties 8.2.5 papunktyje.
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškovės ieškinį, o atsakovės priešieškinį atmesdamas, pagrįstai nusprendė, kad daugiabučio namo patalpų savininkams priėmus sprendimą pakeisti projekto administratorių trečiuoju asmeniu (bendrija), ginčo rangos sutartis turėjo būti modifikuota, o atsakovės atliktas vienašalis rangos sutarties nutraukimas be pagrindo yra neteisėtas. Teismas taip pat pagrįstai nusprendė, kad atsakovė vienašališkai pasirašytu 2025 m. sausio 30 d. darbų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 11 perdavė objekte atliktus darbus įgaliojimų jau nebeturinčiam juos priimti subjektui (ieškovei), todėl pagrįstai šį aktą pripažino negaliojančiu, o iš jo kildinamus, priešieškiniu pareikštus reikalavimus dėl skolos priteisimo iš ieškovės – atmetė. Apskųstas sprendimas priimtas tinkamai pritaikius VPĮ normas, Taisykles ir CK šeštosios knygos nuostatas, reglamentuojančias rangos sutarčių vykdymo ypatumus, todėl paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka yra reglamentuota CPK 93 straipsnyje. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą atmetus, atsakovė neįgijo teisės į apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo priešingą interesą turėję ieškovė ir trečiasis asmuo. Nors ieškovė prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė duomenų apie faktiškai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo pateikė duomenis, kad byloje patyrė 1 936 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu.
CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 ir 3 dalys).
Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Kadangi atsiliepimas į apeliacinį skundą parengtas 2026 m. birželio mėnesį, sprendžiant prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą taikytinas 2025 metų IV ketvirčio Valstybės duomenų agentūros skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris sudarė 2 526,8 Eur, Atsižvelgiant į nurodytą dydį ir Rekomendacijų 8.11 papunktyje nustatytą rekomenduojamą dydį (1,3), padaroma išvada, kad maksimalus už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinas dydis yra 3 284,84 Eur, taigi, trečiojo asmens prašoma priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma atitinka Rekomendacijose nustatytą dydį, yra pagrįsta, todėl priteisiama iš atsakovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2026 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Expolita“ (juridinio asmens kodas 302515386) trečiajam asmeniui Daugiabučio namo savininkų bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 936 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus trisdešimt šešis eurus) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.