- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-19
- Bylos Nr.
- AS-2786-821/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04867-2026-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Milda Vainienė, Iveta Pelienė (pran.)
- Pareiškėjas
- S. H.
- Atsakovas
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), Ivetos Pelienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. H. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. birželio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. H. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I.
Šalies argumentai
Pareiškėjas S. H. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2026 m. birželio 4 d. sprendimą Nr. 26S115235, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki administracinės bylos išnagrinėjimo. Pareiškėjas prašymą grindė argumentais, kad jis pagal darbo sutartį dirba uždarosiose akcinėse bendrovėse (toliau – ir UAB) „Holdita“ ir „Argamitas“. Darbo santykiai yra realiai vykdomi, pareiškėjas gauna darbo užmokestį, moka mokesčius ir yra ekonomiškai bei socialiai integruotas. Ginčijamo Sprendimo vykdymas iki bylos išnagrinėjimo atima iš pareiškėjo galimybę dirbti, lemia darbo santykių nutraukimą, sukelia pragyvenimo šaltinių netekimą ir gali lemti pareiškėjo išvykimą iš Lietuvos Respublikos. Pareiškėjo teigimu, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės ir nesustabdžius Sprendimo galiojimo, net ir priėmus pareiškėjui palankų teismo sprendimą, jam (pareiškėjui) kils teisinės pasekmės – jis gali prarasti darbo vietą, gali nutrūkti jo socialinė ir ekonominė integracija, o tai laikytina sunkiai atitaisoma žala Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio prasme.
II.
Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai 2026 m. birželio 25 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjo S. H. skundą, tačiau netenkino jo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Teismas, spręsdamas dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, išanalizavęs ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl šių nuostatų taikymo, įvertinęs kilusį ginčą apibūdinančias aplinkybes, skundo reikalavimus, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai ir pateikti įrodymai nepagrindžia, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės pasunkėtų ar taptų negalimas teismo sprendimo šioje byloje vykdymas arba, kad gali būti pareiškėjui padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad su juo yra nutraukti darbo santykiai, jog atsakingos institucijos yra priėmusios sprendimą, įpareigojantį jį išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl šiuo atveju pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra grindžiamas prielaidomis, kurios nesudaro pagrindo šioje proceso stadijoje taikyti prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
III.
Pareiškėjas S. H. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. birželio 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir sustabdyti Departamento Sprendimo galiojimą iki administracinės bylos išnagrinėjimo.
Pareiškėjas nurodo, kad Departamento Sprendimu panaikinus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikos (toliau – ir leidimas laikinai gyventi, Leidimas) pareiškėjas objektyviai neteko teisėto pagrindo būti Lietuvoje. Teisė dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiui yra neatsiejamai susijusi su jo teisėtu buvimu valstybėje, todėl leidimo laikinai gyventi panaikinimas neišvengiamai sukelia teisines pasekmes pareiškėjo darbo santykiams. Pareiškėjas buvo pateikęs teismui įrodymus, jog jis šiuo metu dirba, gauna darbo užmokestį ir vykdo darbo funkcijas, tačiau teismas nepagrįstai neįvertino šių duomenų.
Pareiškėjo teigimu, jeigu iki administracinės bylos išnagrinėjimo jis privalės nutraukti darbo santykius ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, jis praras nuolatines pajamas, socialinį draudimą, sukurtus socialinius ir ekonominius ryšius. Net ir teismui vėliau priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, susidariusi padėtis nebegalės būti visiškai atkurta, nes darbo vieta gali būti prarasta, darbo santykiai pasibaigę, darbdavys įdarbinęs kitą darbuotoją, o pareiškėjo integracija Lietuvos Respublikoje nutrūkusi. Tokios pasekmės savo pobūdžiu atitinka sunkiai atitaisomos žalos sampratą ABTĮ 70 straipsnio prasme.
Pareiškėjas pažymi, kad jis nėra pripažintas keliančiu grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenės interesams. Pareiškėjas teisėtai dirba, moka mokesčius, vykdo darbo funkcijas ir laikosi Lietuvos Respublikos įstatymų. Laikinas Sprendimo galiojimo sustabdymas iki bylos išnagrinėjimo nepažeistų viešojo intereso, tačiau užtikrintų proceso šalių interesų pusiausvyrą ir leistų išsaugoti esamą faktinę padėtį iki galutinio ginčo išsprendimo.
Atsiliepimas
Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti.
Atsakovo teigimu, pareiškėjas prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nenurodė, kokią jis patirs sunkiai atitaisomą arba neatitaisomą žalą. Pareiškėjo nurodyti argumentai, kad panaikinus leidimą laikinai gyventi jam grės neatitaisoma žala, yra hipotetinio pobūdžio.
Atsakovo vertinimu, pareiškėjas tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo, jo nurodytos faktinės aplinkybės yra deklaratyvios, paremtos tik paties pareiškėjo žodiniais paaiškinimais, įrodomosios reikšmės neturinčiais duomenimis. Pareiškėjui neįrodžius reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtinų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonė negali būti taikoma.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. birželio 25 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Departamento Sprendimo galiojimą, pagrįstumo ir teisėtumo.
Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, vertindamas, kad pareiškėjo nurodyti argumentai ir pateikti įrodymai nepagrindžia, jog nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonės pasunkėtų ar taptų negalimas teismo sprendimo šioje byloje vykdymas arba, kad gali būti pareiškėjui padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde teigia, kad prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas užtikrintų proceso šalių interesų pusiausvyrą ir leistų išsaugoti esamą faktinę padėtį iki galutinio ginčo išsprendimo; pareiškėjo teigimu, jeigu iki administracinės bylos išnagrinėjimo jis privalės nutraukti darbo santykius ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, pareiškėjas praras nuolatines pajamas, socialinį draudimą, sukurtus socialinius ir ekonominius ryšius, o net ir teismui vėliau priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, susidariusi padėtis nebegalės būti visiškai atkurta, nes darbo vieta gali būti prarasta, darbo santykiai pasibaigę, darbdavys įdarbinęs kitą darbuotoją, o pareiškėjo integracija Lietuvos Respublikoje nutrūkusi.
Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) įtvirtinta, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).
Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019; kt.).
Nagrinėjamu atveju ginčijamu Departamento Sprendimu pareiškėjui buvo panaikintas išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 2 straipsnio 14 dalį (teisės akto redakcija, galiojusi nuo 2026 m. gegužės 22 d. iki 2026 m. liepos 1 d.) leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje apibrėžiamas kaip dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Pagal Įstatymo 24 straipsnio 1 dalį leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu. Jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi, turėdamas negaliojantį leidimą gyventi ar leidimą gyventi, kuris yra panaikintas, užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu (Įstatymo 39 str. 1–3 p.). Kai užsieniečiui panaikinamas leidimas laikinai gyventi, priimamas sprendimas jį grąžinti į užsienio valstybę (Įstatymo 125 str. 1 d. 2 p.). Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 3² dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Pagal Įstatymo 127 straipsnio 5 dalį, sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Pagal galiojantį teisinį reguliavimą sprendimo dėl išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo apskundimas teismui jo vykdymo savaime nesustabdo. Apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių (Įstatymo 139 str. 2 d.).
Pareiškėjas prašo teismo taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo individualaus teisės akto galiojimo laikiną sustabdymą, t. y. laikinai stabdyti Sprendimo galiojimą.
Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas argumentuoja tuo, kad laikinai nesustabdžius Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikinai gyventi, suteikiantis teisėtą pagrindą būti Lietuvos Respublikoje, galiojimo pareiškėjas privalės nutraukti darbo santykius ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl praras nuolatines pajamas, socialinį draudimą, sukurtus socialinius ir ekonominius ryšius.
Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas (Ukrainos pilietis) Lietuvos Respublikoje gyvena ir dirba nuo 2019 metų, leidimai laikinai gyventi darbo pagrindu pareiškėjui buvo išduodami nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d., Lietuvoje Leidimų pagrindu gyvena pareiškėjo nepilnametis sūnus ir sutuoktinė (Ukrainos piliečiai).
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjui išduoto Leidimo reikšmę jo teisėtam buvimui Lietuvos Respublikoje, aplinkybę apie pareiškėjo nenutrūkusius darbo santykius Lietuvos Respublikoje, integraciją Lietuvos visuomenėje ir šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, atsižvelgdama į Departamento Sprendimu, kuriuo panaikintas Leidimas, sukeliamus teisinius padarinius, t. y. kad pareiškėjas nebeturi teisėto pagrindo būti Lietuvos Respublikos, todėl gali nukentėti jo šeiminiai interesai, į tai, kad nėra duomenų, jog pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės (laikinai nesustabdžius Sprendimo galiojimo), pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.
Šiuo aspektu pažymėtina, kad pasikeitus teisiniam reguliavimui, kuriame nėra įtvirtintas administracinio sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo apskundimo teismui suspensyvinis efektas (skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo), reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos ir kitose panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-646-624/2024, 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-777-520/2024, 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-131-602/2025; 2025 m. rugsėjo 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1013-624/2025; 2025 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1348-602/2025; kt.).
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsižvelgiant į pareiškėjo pateiktus argumentus, kuriais jis grindžia reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą, nepilnamečio vaiko interesus ir kitas šioje nutartyje aptartas aplinkybes, šiuo atveju yra tikslinga taikyti ABTĮ 70 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Departamento Sprendimo galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo procesinis sprendimas šioje byloje. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, ginčijama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria atmestas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinama, ir klausimas išsprendžiamas iš esmės, taikant pareiškėjo prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 70 straipsnio 3 dalie 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo S. H. atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. birželio 25 d. nutarties dalį, kuria atmestas pareiškėjo S. H. prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Tenkinti pareiškėjo S. H. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.
Sustabdyti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2026 m. birželio 4 d. sprendimo Nr. 26S115235 galiojimą iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje.
Kitą Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmų 2026 m. birželio 25 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.