Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. R. (S. R.) atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. R. (S. R.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Pulmera“).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas S. R. (S. R.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas, Departamentas) 2024 m. spalio 21 d. sprendimą Nr. 24S235464 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo galiojimą iki turimo leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuva) Nr. 760246725 (toliau – ir Leidimas) galiojimo pabaigos, t. y. iki 2025 m. gegužės 8 d.

II.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. lapkričio 13 d. nutartimi priėmė pareiškėjo S. R. skundą, netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas nurodė, jog, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas neteks dabar galiojančio Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, todėl pareiškėjo buvimas ir darbas Lietuvoje bus neteisėti; teismui nesustabdžius ginčijamo Sprendimo galiojimo, pareiškėjas turės išvykti iš Lietuvos, jam nebus galima dirbti; netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, bus padaryta neatitaisoma žala, pareiškėjas nedirbs, negaus darbo užmokesčio, valstybės biudžetas neteks mokesčių.

Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas pažymėjo, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje. Be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Teismas vertino, kad šioje proceso stadijoje pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas reikštų, jog galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo bus ginamos prevenciškai ir tai nebūtų proporcinga, kadangi pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių ir argumentų, nepateikė jokių objektyvių duomenų / įrodymų, kurie patvirtintų, jog, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Pareiškėjui galbūt kilsianti žala dėl to, kad jis turės išvykti iš Lietuvos, nebegalės čia dirbti, negali būti vertinama kaip neatitaisoma ar sunkiai atitaisoma didelė žala. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas pažymėjo, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 str. 1 d.), todėl ši nutartis pareiškėjui neužkerta kelio, situacijai pasikeitus, pakartotinai pateikti motyvuotą ir įrodymais pagrįstą prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones.

III.

Pareiškėjas S. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, ir priimti naują procesinį sprendimą – taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Migracijos departamento Sprendimo galiojimą iki turimo Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje galiojimo pabaigos, t. y. iki 2025 m. gegužės 8 d.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį, neanalizavo reikšmingų faktų, teisinio reguliavimo, pateiktų dokumentų bei neįvertino aplinkybių visumos. Pareiškėjo įsitikinimu, reikalavimo užtikrinimo priemonę būtina taikyti, nes nuo 2024 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) teisinis reguliavimas iš esmės pasikeitė. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, pareiškėjo skundo pateikimas teismui nesustabdo sprendimo vykdymo. Be to, užsieniečio turėtas leidimas gyventi skelbiamas negaliojančiu nepriklausomai nuo to, ar užsienietis per 14 dienų teismui apskundė Migracijos departamento sprendimą naikinti jo turėtą leidimą gyventi ar ne. Migracijos departamentas migracija.lt tinklalapyje taip pat nurodo, kad užsieniečiui surašomas grąžinimo sprendimas, jeigu užsienietis per 14 dienų nuo leidimo gyventi panaikinimo pats neišvyks iš Lietuvos. Neįvykdžius grąžinimo sprendimo, užsienietis bus išsiunčiamas ir jam bus uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Taigi, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjas neteks galiojančio Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, todėl pareiškėjo buvimas ir darbas Lietuvoje bus neteisėti, taip pat bus padaryta neatitaisoma žala. Teismui priėmus sprendimą tenkinti pareiškėjo skundą, pareiškėjas jau bus išvykęs iš Lietuvos, o Leidimas, įtvirtinantis pareiškėjo teisę dirbti Lietuvoje iki 2025 m. gegužės 8 d., neteks teisinės prasmės. Tokiu būdu pareiškėjas nedirbs bendrovėje ir neteks po 1 450 Eur darbo užmokesčio kiekvieną mėnesį, o valstybės biudžetas neteks mokesčių. Reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas šioje byloje taip pat neprieštarauja naujai besiformuojančiai teismų praktikai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-646-624/2024).

Pareiškėjo teigimu, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, kiltų grėsmė, kad pareiškėjo teisės liktų neapgintos, o neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas: pareiškėjo teisėtas buvimas Lietuvoje pasibaigs 2025 m. gegužės 8 d. (dabartinis Leidimas galioja iki 2025 m. gegužės 8 d.); panaikinus Leidimą, pareiškėjas neturės teisės nei dirbti Lietuvoje, nei teisėtai likti Lietuvoje; Leidimas panaikintas Migracijos departamento sprendimu, kurio vykdymas nėra sustabdomas pagal Įstatymo 139 straipsnio 2 dalies taisykles; teismui nesustabdžius Sprendimo galiojimo, pareiškėjas turės išvykti iš Lietuvos ir jam nebus galima dirbti iki 2025 m. gegužės 8 d.; pareiškėjo gyvenamoji vieta yra deklaruota Lietuvoje; pareiškėjas yra neteistas, nėra pavojingas Lietuvai, viešiesiems interesams ar valstybės saugumui; Lietuva yra pareiškėjo socialinių ir ekonominių interesų centras, pareiškėjas sukūrė šeimą su Lietuvos Respublikos piliete.

Pareiškėjas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad kartu su Lietuvos Respublikos piliete S. S. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kartu gyvena Lietuvoje bei yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą Kaune. Teismui nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui bus surašomas grąžinimo sprendimas, jeigu užsienietis per 14 dienų nuo leidimo gyventi panaikinimo pats neišvyks iš Lietuvos. Neįvykdžius grąžinimo sprendimo, užsienietis bus išsiunčiamas ir jam bus uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Tai reiškia, kad pareiškėjas nebeturės pagrindo gyventi ir dirbti Lietuvoje, bus atskirtas nuo savo šeimos. Pareiškėjas Migracijos departamentui 2024 m. lapkričio 9 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, kadangi Lietuvoje gyvena sutuoktinis, minėtas prašymas šių rašytinių paaiškinimų teikimo dienai yra neišnagrinėtas.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą.

Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjo teisės būtų neapgintos, kadangi pareiškėjas turi atstovą, apskundė Migracijos departamento Sprendimą ir teismo nutartį, administracinėje byloje skundo nagrinėjimas yra numatytas rašytinio proceso tvarka.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pažymėta, jog pareiškėjo argumentas, kad jis turės nedelsiant išvykti iš Lietuvos Respublikos, savaime nereiškia, jog pareiškėjui bus padaryta žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, todėl pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo vertintini kaip hipotetinio pobūdžio, susiję su tikėtinais atsakovo veiksmais, bei nesudaro pagrindo šioje bylos stadijoje konstatuoti, kad pareiškėjas patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą.

Atsakovas pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnyje (ginčijamo Sprendimo vienas iš pagrindų) yra įtvirtinti savarankiški imperatyvūs leidimo lakinai gyventi panaikinimo pagrindai. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus. Taigi Įstatymo normos, kurių pagrindu buvo priimtas ginčijamas Sprendimas, yra imperatyvios, t. y. Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės jomis nesivadovauti. Pareiškėjas nenurodė, kokia tiksliai jam bus padaryta reali ir neatitaisoma žala, todėl pareiškėjas neatitinka ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Analogiškoje situacijoje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė 2024 m.spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje eAS-663-415/2024, kuria atmetė atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių paduodamas raštu arba teisingumo ministro nustatyta tvarka elektronine forma elektroninių ryšių priemonėmis. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės.

Reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrindžia reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-236-502/2024). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019).

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Departamento Sprendimo, kuriuo nuspręsta panaikinti Leidimą laikinai gyventi, galiojantį iki 2025 m. gegužės 8 d., teisėtumo. Pareiškėjas prašė sustabdyti Sprendimo galiojimą iki Leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo pabaigos, t. y. iki 2025 m. gegužės 8 d. Ši prašymą pareiškėjas motyvavo tuo, kad, nepritaikius reikalavimo užtikrinimo priemonės, jis neteks dabar galiojančio Leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, todėl jo buvimas ir darbas Lietuvoje bus neteisėti, jis turės išvykti iš Lietuvos, jis nedirbs ir negaus darbo užmokesčio, o valstybės biudžetas neteks mokesčių, taip pat nurodė, kad jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje, yra neteistas, nėra pavojingas Lietuvai, viešiesiems interesams ar valstybės, Lietuva yra jo socialinių ir ekonominių interesų centras, (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su Lietuvos Respublikos piliete, pareiškėjas padavė prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvoje šeimos susijungimo pagrindu.

Pagal iki 2024 m. liepos 1 d. galiojusios redakcijos Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punkto (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo Nr. XIV-816 redakcija) nuostatas, apskųsto sprendimo vykdymas sustabdomas, kai panaikinamas užsieniečio leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai sprendimas panaikinti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priimtas šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 14 punkte nurodytu pagrindu, o leidimas nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje – šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 2 ar 2¹ punkte nurodytais pagrindais. Nuo 2024 m. liepos 1 d. įsigaliojo 2024 m. birželio 20 d. įstatymas XIV-2784, kurio 35 straipsniu nuspręsta pripažinti Įstatymo 139 straipsnio 1 dalies 1 punktą netekusiu galios. Įstatymo 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nenustatytais atvejais apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi arba leidimas nuolat gyventi. Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad užsienietis išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą arba jeigu jam nebuvo suteiktas terminas savanoriškai išvykti, nes yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Pagal Įstatymo 127 straipsnio 5 dalį, sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytais pagrindais ir sprendimą dėl vykdymo galimumo šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu priima institucija, nustačiusi užsieniečio išsiuntimo pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o juos vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Taigi, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, sprendimo dėl išduoto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo apskundimas teismui jo vykdymo savaime nesustabdo: apskųsto sprendimo vykdymas gali būti sustabdomas Regionų administracinio teismo nutartimi dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas gyvena ir dirba Lietuvoje, kurioje yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), Lietuvoje gyvena jo sutuoktinė, kuri yra Lietuvos Respublikoje pilietė.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjui išduoto Leidimo reikšmę jo teisėtam buvimui Lietuvos Respublikoje ir Departamento Sprendimu, kuriuo panaikintas Leidimas, sukeliamus teisinius padarinius, t. y. kad pareiškėjas, neįsiteisėjus galutiniam teismo sprendimui dėl Departamento Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, gali būti grąžintas arba išsiųstas iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, dėl to nukentėtų pareiškėjo šeimos interesai, taip pat atsižvelgusi į tai, kad administracinėje byloje dėl ginčo esmės teismo sprendimas dar nėra priimtas (pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo 2025 m. sausio 10 d.), nesant duomenų, kad pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, piktnaudžiautų procesu, sprendžia, kad šiuo atveju, netaikant reikalavimo užtikrinimo priemonės (draudimo grąžinti ir /ar išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos), gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala pareiškėjui ir jo šeimos nariui (sutuoktinei, kuri yra Lietuvos Respublikos pilietė).

Šiuo aspektu pažymėtina, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimas sprendžiamas individualiai, t. y. įvertinus nagrinėjamoje byloje susiklosčiusią konkrečią situaciją (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-798-438/2017; kt.), nes reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, kuriuo remiantis, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-111-463/2024; kt.).

Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas iš dalies tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, kuria būtų uždrausta grąžinti ir / ar išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į Tadžikistano Respubliką iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės byloje priimtas procesinis sprendimas (ABTĮ 70 str. 3 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad panašiais atvejais, pasikeitus teisiniam reguliavimui, kuriame nėra įtvirtintas administracinio sprendimo dėl leidimo gyventi panaikinimo apskundimo teismui suspensyvinis efektas (skundo padavimas nesustabdo sprendimo vykdymo), reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos ir kitose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-646-624/2024; 2024 m. lapkričio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-777-520/2024).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 3 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo S. R. (S. R.) atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, panaikinti ir išspęsti klausimą iš esmės.

Taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos grąžinti ir / ar išsiųsti pareiškėją S. R. (S. R.) iš Lietuvos Respublikos į Tadžikistano Respubliką iki kol bus išnagrinėta ši administracinė byla ir įsiteisės joje priimtas procesinis sprendimas.

Nutarties dalies dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo vykdymą pavesti Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.

Nutartis neskundžiama.