Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Šalies argumentai

Pareiškėjas G. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2024 m. vasario 15 d. sprendimą Nr. 21RE-109(AG-17/05-2024) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 2) panaikinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, atsakovas) 2023 m gruodžio 7 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. (7.9E)-2D-21089 „Dėl prašymo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) įpareigoti Inspekciją išnagrinėti pareiškėjo 2023 m. lapkričio 30 d. prašyme Nr. 11N-12 (toliau – ir Prašymas) pateiktus klausimus ir į juos atsakyti.Pareiškėjas su Prašymu kreipėsi į Inspekciją, prašydamas: 1) nurodyti, ar Inspekcijos viršininkas ketina nedelsiant pradėti vykdyti savo tarnybines funkcijas, išreikalaujant, kad jam pavaldūs Inspekcijos darbuotojai vadovautųsi Inspekcijos oficialiąją pozicija, Inspekcijos viršininko priimtais sprendimais dėl garažo sienos aukščio (2,60 m) ir to aukščio nustatymo būdo bei 2017 m. gegužės 18 d. privalomojo nurodymo Nr. PNSSP-60-170518-00019 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) patikslinto 2 punkto reikalavimais; 2) nedelsiant atsistatydinti, jeigu Inspekcijos viršininkas vis tik nuspręstų, kad jam nepavyks artimiausiu laiku pradėti tinkamai atlikti savo tarnybines funkcijas, susijusias su reikalavimu, kad: a) Inspekcijos darbuotojai nedelsdami pradėtų laikytis Inspekcijos viršininko sprendimo dėl garažo sienos aukščio (2,60 m), priimto dar 2017 metais; b) Inspekcijos darbuotojai nedelsiant laikytųsi Inspekcijos oficialiosios pozicijos dėl garažo sienos aukščio (2,60 m); c) Inspekcijos darbuotojai nedelsiant imtų vadovautis Inspekcijos surašytame Privalomajame nurodyme patikslinto 2 punkto reikalavimų.Inspekcija 2023 m gruodžio 7 d. sprendimu, įformintu raštu Nr. (7.9E)-2D-21089 „Dėl prašymo“, pateikė pareiškėjui atsakymą į jo Prašymą. Sprendime Inspekcija informavo pareiškėją, kad Inspekcijos pareigūnai veikia pagal jiems teisės aktuose nustatytą kompetenciją; Inspekcijos 2023 m. lapkričio 27 d. rašte Nr. 2D-20321, 2023 m. lapkričio 15 d. rašte Nr. 2D-19643 ir 2023 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 2D-7423 pareiškėjui jau buvo teikta informacija, t. y. dėl klausimų, susijusių su garažo sienos aukščiu ir Inspekcijos darbuotojų šiuo aspektu atliktu vertinimu (įpareigojimais), o Inspekcijos 2023 m. balandžio 7 d. rašte buvo pasisakyta dėl Inspekcijos pareigūnų veiksmų / neveikimo galbūt savo tarnybinėje veikloje nesivadovaujant pareiškėjo kreipimuose nurodytų teisės aktų nuostatomis; pareiškėjui išaiškinta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu dėl Prašyme keliamų klausimų pakartotinai nebus pasisakyta; Inspekcija taip pat nurodė, kad dėl Inspekcijos viršininko galbūt netinkamai vykdomų funkcijų pareiškėjui buvo atsakyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2022 m. gegužės 30 d. raštu Nr. (50-1)-D8(E)-29361, tačiau atsižvelgus į tai, kad šis Prašymas buvo teiktas tik Inspekcijai, pareiškėjo Prašymo dalis dėl Inspekcijos viršininko (ne)veikimo buvo persiųsta pagal kompetenciją nagrinėti Aplinkos ministerijai.Pareiškėjas, nesutikdamas su Inspekcijos Sprendimu, su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri Komisijos sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Komisija sprendime nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į Inspekciją, siekė sužinoti, koks turi būti jo garažo sienos aukštis. Komisija, išanalizavusi Sprendimo turinį, sprendė, kad Inspekcija pagrįstai vadovavosi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu ir atsisakė nagrinėti pareiškėjo Prašymą, nes į jame keltus klausimus ankstesniais raštais jau buvo pateikti atsakymai, taip pat pagrįstai Prašymo dalis dėl Inspekcijos viršininko (ne)veikimo buvo persiųsta nagrinėti Aplinkos ministerijai. Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Komisijos ir Inspekcijos sprendimus. Pareiškėjas paaiškino, kad Inspekcija, užfiksavusi garažo bokso Nr. 3 aukštį (2,55 m), 2017 m. gegužės 18 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSSP-60-170518-00019, kurio 2 punkte nurodė „sužeminti garažo boksų Nr. 1 ir Nr. 2 išorines laikančiąsias sienas iki šalia esančių boksų šlaitinio stogo lygio“, t. y. kad garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2 fasadinės sienos aukštis atitiktų šalia esančio garažo bokso Nr. 3 stogo aukštį (2,55 m). Administracinės bylos Nr. eI-2666-257/2018, kurioje buvo sprendžiama dėl pareiškėjo prašymo pratęsti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą, nagrinėjimo metu Inspekcijos atstovė išreiškė kitokią poziciją, nei buvo reikalaujama Privalomuoju nurodymu, t. y. kad garažo sienos aukštis turi atitikti 2,60 m, o ne 2,55 m. Pareiškėjui sumažinus garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2 fasadinę sieną iki 2,60 m aukščio, objektą patikrinę Inspekcijos atstovai teigė, kad sumažinta siena yra vis tiek per aukšta, tokiu būdu ignoruodami Inspekcijos viršininko (ir pavaduotojo ) 2017 m. lapkričio 16 d. rašte Nr. 2D-16058, 2018 m. kovo 22 d. rašte 2D-3896, 2018 m. balandžio 5 d. rašte 2D-4537, 2018 m. balandžio 24 d. rašte 2D-5455 nurodytą pastato fasadinės sienos aukštį (2,60 m). Pareiškėjui sumažinus garažo boksų Nr. 1 ir Nr. 2 išorines laikančiąsias sienas iki 2,40 m, Inspekcija fiksavo neatitikimą ir reikalavo, kad boksų mūrinės sienos būtų visiškai vienodos. Tik po to, kai pareiškėjas su mūro dilde nušlifavo garažo bokso Nr. 1 fasadinės mūro sienos viršų du centimetrus, Inspekcijos atstovė patikrinimo aktu Nr. PNSSA-30-220927-00138 (toliau – ir Patikrinimo aktas) konstatavo Privalomojo nurodymo įvykdymą. Vėliau matininko atlikti matavimai patvirtino, kad sumažintos garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2 fasadinės sienos aukštis yra 2,40 m, o šalia esančio garažo bokso Nr. 3 šlaitinio stogo lygis yra 2,55 m ir šis aukštis atitinka 2017 metais Inspekcijos Patikrinimo akte fiksuotą šio garažo bokso aukštį – 2,55 m.Pareiškėjas teigė, kad situacija dėl sienos aukščio keitėsi Šiaulių apygardos teismui 2023 m. kovo 20 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-31-875/2023 konstatavus Privalomojo nurodymo 2 punkto turinio pakeitimą, t. y. kad garažo boksų Nr. 1 ir Nr. 2 išorinės laikančiosios sienos būtų sumažintos iki šalia esančio bokso Nr. 3 šlaitinio stogo aukščio. Vėliau situacija dėl sienos aukščio vėl keitėsi administracinės bylos Nr. AG17 nagrinėjimo Komisijoje metu, kai Komisijos posėdyje Inspekcijos atstovė nurodė, jog garažo sienos aukštis turi būti toks, koks jis yra įvykdžius Inspekcijos nurodymą, o tai reiškia, kad pareiškėjas esamą 2,55 m stogo konstrukciją turi vėl žeminti iki Inspekcijos Privalomojo nurodymo konstatavimo metu buvusio sienos aukščio –2,40 m.Pareiškėjas pažymėjo, kad jis su Prašymu kreipėsi į Inspekciją, siekdamas sužinoti leistiną pastato fasadinės sienos aukštį metrais, tačiau tiek Inspekcija, tiek Komisija nepagrįstai vertino, jog į šį klausimą pareiškėjui jau buvo anksčiau atsakyta, nors po įsiteisėjusios Šiaulių apygardos teismo 2023 m kovo 20 d. nutarties priėmimo, kurioje buvo patikslinti Inspekcijos reikalavimai sumažintos sienos aukščiui, Inspekcija nei raštu, nei žodžiu nenurodė, koks sienos aukštis, išreikštas metrais, yra leistinas. Nei viename iš Inspekcijos raštų nėra duomenų apie leistiną garažų boksų Nr. 1 ir Nr. 2 fasadinės sienos aukštį, todėl nepagrįstai buvo taikyta VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata. Pareiškėjo teigimu, kadangi Inspekcijos atstovai nuolat keičia reikalavimus sumažintos sienos aukščiui (jau buvo reikalavimai sumažinti garažo sienos aukštį iki 2,60 m, 2,55 m, 2,40 m), jis pagrįstai prašo Inspekcijos raštiškai, aiškiai ir konkrečiai (administraciniu sprendimu) nurodyti, koks yra leistinas ginčo pastato fasadinės sienos aukštis, išreikštas metrais. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.Atsakovas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui teisines pasekmes sukėlė ne Inspekcijos Sprendime pateikta informacija apie jos darbuotojų veiksmus ir atliktų veiksmų vertinimą, bet Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius, kurį pareiškėjas jau yra įvykdęs. Pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 15 d. pateikė Inspekcijai prašymą Nr. 9M-13 „Informacija apie privalomojo nurodymo įvykdymą ir prašymas“, kuriame nurodė, kad, jo manymu, Privalomasis nurodymas yra įvykdytas tinkamai, bei prašė atlikti statybvietės patikrinimą ir surašyti patikrinimo aktą. Šio prašymo pagrindu Inspekcija atliko patikrinimą ir surašė Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius patikrinimo aktą Nr. PNSSA-30-220927-00138, kuriuo konstatavo, kad Privalomasis nurodymas yra įvykdytas. Pareiškėjas nepaneigė Privalomojo nurodymo įvykdymo fakto.Atsakovo teigimu, dėl pareiškėjo skunde nurodytų klausimų jau buvo pasisakyta Inspekcijos 2021 m. liepos 7 d. rašte Nr. 2D-11184, kurį pareiškėjas skundė administracinėje byloje Nr. eI3-323-289/2022 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. liepos 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-413-822/2023 sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad pareiškėjo prašymuose Nr. BIR-07, Nr. BIR-08, Nr. BIR-09 ir Nr. BIR-10 buvo prašoma atsakyti į tuos pačius klausimus, į kuriuos pareiškėjui jau buvo atsakyta ne tik nurodytuose Inspekcijos raštuose, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 23 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-942/2021, todėl Inspekcija pagrįstai ir teisėtai atsisakė nagrinėti pareiškėjo prašymus.Atsakovas pažymėjo, kad dėl tapačios esmės ir panašaus turinio pareiškėjo klausimų jau buvo pasisakyta Komisijos administracinio ginčo bylose Nr. AG3-111/23-2021, Nr. AG3-168/25-2023, Nr. AG2-184/15-2023, Nr. AG2-195/16-2023. Visi Komisijos sprendimai priimti dėl iš esmės tapačių, panašaus turinio pareiškėjo klausimų, kurių pagrindas – pareiškėjo siekis, kad jau užbaigta administracinė procedūra būtų atnaujinta ir joje būtų priimtas naujas, kitoks sprendimas, nors šis siekis pagal nustatytą teisinį reguliavimą ir įsiteisėjusius teismų bei Komisijos sprendimus, atsižvelgiant į jų privalomumą, negali būti įgyvendintas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. vasario 23 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-8-924/2021 aiškiai ir konkrečiai pasisakyta, kad Inspekcija teikė pareiškėjui pakankamus daugkartinius išaiškinimus dėl pastato dalių aukščių, bei tai, kad pats pareiškėjas, turėdamas abejonių dėl kadastrinių duomenų neatitikimo faktiniams duomenims, nesiėmė priemonių šiems duomenims patikslinti ir jiems atnaujinti. Toks pat teisinis vertinimas pateiktas ir Šiaulių apygardos teismo 2020 m. liepos 29 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-89-309/2020. Atsakovas dėl pareiškėjo teiginių, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo „patikslinti“ Privalomojo nurodymo reikalavimai, nurodė, jog pareiškėjo minėtoje administracinio nusižengimo byloje buvo nagrinėjamas pareiškėjo, kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, kaltės, padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 505 straipsnyje nustatytą administracinį nusižengimą, klausimas. Šiose bylose nebuvo nagrinėjamas Privalomojo nurodymo pagrįstumo, teisėtumo ar formuluočių tinkamumo klausimas ir teismų baigiamųjų procesinių dokumentų rezoliucinėse dalyse nėra nurodyta jokių patvarkymų dėl Privalomojo nurodymo. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad Šiaulių apygardos teismo 2023 m. kovo 20 d nutartimi (administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-31-875/2023), Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. vasario 1 d. nutarimu (administracinio nusižengimo byla Nr. II-12-900/2023) buvo patikslintas Privalomojo nurodymo 2 punkto reikalavimas, neatitinka faktinių aplinkybių. Be to, šie teismų procesiniai dokumentai buvo priimti jau po to, kai Privalomasis nurodymas buvo įvykdytas. Atsakovas mano, kad skundžiamu Sprendimu tinkamai atsakė į pareiškėjo paklausimą, o Komisija priėmė motyvuotą, pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti nėra pagrindo.