Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Nr. DOK-2419Nr. eCIK-703/2026Teisminio proceso Nr. 2-70-3-02129-2025-5Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4(S)

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininko) ir Jūratės Varanauskaitės, susipažinusi su 2026 m. liepos 4 d. paduotu ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domė Group“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 21 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. gegužės 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Domė Group“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei Artea bankas (buvęs Šiaulių bankas) dėl uždraudimo atlikti veiksmus, keliančius pagrįstą grėsmę žalai atsirasti, išvadą civilinėje byloje duodanti institucija – akcinė bendrovė „Lietuvos bankas“, peržiūrėjimo. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. gegužės 21 d. nutartimi paliko nepakeistą Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 10 d. sprendimą, kuriuo ieškovės UAB „Domė Group“ ieškinys atmestas.Kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 2 punkte įtvirtintais kasacijos pagrindais.Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai: 1. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai suformavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią, finansų įstaiga gali nutraukti dalykinius santykius vien nustačiusi, jos vertinimu, nepriimtiną kliento keliamą riziką, nereikalaujant nustatyti nei konkrečių pinigų plovimo, teroristų finansavimo ar tarptautinių sankcijų pažeidimų, neįrodinėjant, kad egzistuoja ne hipotetinė tokių pažeidimų rizika, nevertinant ir neįrodinėjant, kad identifikuotos rizikos neįmanoma veiksmingai valdyti taikant Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatyme (toliau – PPTFPĮ) numatytas priemones. Skundžiamoje nutartyje pateiktas teisės aiškinimas iš esmės paneigia PPTFPĮ įtvirtintą rizika grindžiamą modelį, nes kredito įstaigos pareigą identifikuoti, įvertinti ir valdyti riziką pakeičia rizikos vengimo modelis, pagal kurį vien kredito įstaigos nustatyta nepriimtina rizika laikoma pakankamu pagrindu nutraukti dalykinius santykius. 2. Toks materialinės teisės normų aiškinimas lėmė ir netinkamą įrodinėjimo naštos paskirstymą. Įrodinėjimo našta faktiškai buvo perkelta ieškovei, reikalaujant ją įrodyti, kad atsakovė neturėjo pareigos nutraukti dalykinių santykių. Iš ieškovės buvo reikalaujama įrodyti, kad neegzistavo PPTFPĮ nustatytos prielaidos bankui nutraukti dalykinius santykius, nors būtent atsakovė, kaip sprendimą priėmęs subjektas, privalėjo įrodyti savo sprendimo faktinį ir teisinį pagrįstumą. 3. Skundžiama nutartimi, nukrypstant nuo kasacinio teismo bei naujausios Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) jurisprudencijos suformuotų proporcingumo, rizika grindžiamo požiūrio ir ultima ratio principų esmės išplečiamos finansų įstaigų diskrecijos ribos, kadangi net asmens įtraukimas į tarptautinių sankcijų sąrašus savaime nepateisina dalykinių santykių nutraukimo, jeigu nustatyta rizika gali būti veiksmingai valdoma proporcingomis priemonėmis. 4. Skundžiama nutartimi teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos civilinėje byloje Nr. e3K-3-303-823/2021 ir civilinėje byloje Nr. e3K-3-206-611/2024, kuriose teismas suformulavo esminius bendro pobūdžio kriterijus, taikytinus sprendžiant dėl finansų įstaigos teisės vienašališkai nutraukti dalykinius santykius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos pagrindais. Minėtose nutartyse kasacinis teismas konstatavo, kad kredito įstaigos teisė nutraukti dalykinius santykius nėra absoliuti – atvirkščiai, PPTFPĮ 9 ir 18 straipsniuose įtvirtinti pagrindai netęsti/ nutraukti dalykinius santykius gali būti taikomi tik esant šiose normose nurodytoms sąlygoms ir nėra siejami vien su kredito įstaigos diskrecijos teise spręsti dėl nutraukimo tik pagal savo „rizikos apetitą“. Teismai pabrėžė, kad banko sąskaitos sutartis yra viešoji sutartis, todėl ši norma negali būti aiškinama plečiamai. Toks banko sprendimas turi būti grindžiamas tik konkrečiomis, individualizuotomis ir objektyviai pagrįstomis svarbiomis priežastimis, atitikti proporcingumo, sąžiningumo ir bendradarbiavimo principus, o dalykinių santykių nutraukimas gali būti taikomas tik kaip kraštutinė (ultima ratio) priemonė, kai įstatyme numatytų rizikos valdymo priemonių nepakanka siekiamiems tikslams pasiekti. 5. Nagrinėjamoje byloje atsakovė dalį dalykinių santykių nutraukimo su ieškove priežasčių atskleidė tik atsakyme į pretenziją, o vėliau jas toliau pildė teisminio proceso metu, pateikdama vis naujus argumentus ir aplinkybes. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad vertinant dalykinių santykių nutraukimo teisėtumą, reikšmingos yra visos proceso metu teismui atskleistos priežastys, o ne vien tos, kurios buvo nurodytos klientui priimant sprendimą dėl dalykinių santykių nutraukimo. Tokiu būdu skundžiama nutartimi iš esmės pripažinta, kad kredito įstaigos pareigos tinkamai motyvuoti sprendimą jo priėmimo metu neįvykdymas neturi savarankiškos teisinės reikšmės, jeigu sprendimo motyvai vėliau yra detalizuojami teisminio proceso metu. Toks aiškinimas neatitinka kasacinio teismo suformuotos teisės aiškinimo taisyklės ir iš esmės paneigia jos tikslą – užtikrinti, kad klientui nutraukiant dalykinius santykius būtų suteikta pakankamai informacijos sprendimo priežastims suprasti, kad jis galėtų veiksmingai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.Kasacinį skundą atsisakoma priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.