- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-06-11
- Bylos Nr.
- eCIK-575/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-02115-2025-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Kasacinė instancija
- Teisėjai
- Agnė Tikniūtė, Donatas Šernas, Eglė Zemlytė
- Ieškovas
- R. T., V. T.
Nr. DOK-2006 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02115-2025-7 Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.4 (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Šerno (kolegijos pirmininko), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės, susipažinusi su 2026 m. gegužės 27 d. pateiktu ieškovų R. T. ir V. T. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Byloje ieškovai prašė teismo: 1) įpareigoti atsakovus E. M. ir E. M. per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti tvoros pamato dalį, esančią ant sklypo (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančio ieškovams, ir atlaisvinti neteisėtai užimtą žemės plotą; 2) atsakovams neįvykdžius įpareigojimo per teismo nustatytą laiką, pripažinti ieškovams teisę atlikti šiuos veiksmus atsakovų lėšomis, t. y. pašalinti tvoros pamato dalį, esančią ant sklypo, nuosavybės teise priklausančio ieškovams, ir atlaisvinti neteisėtai užimtą žemės plotą. Alytaus apylinkės teismas 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieškinį tenkino, o Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. balandžio 28 d. sprendimu panaikino Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškovų negatorinį ieškinį atmetė.
Kasaciniu skundu ieškovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.
Ieškovų kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Motyvuojamoji dalis
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas, neteisingai vertindamas bylos faktines aplinkybes, klaidingai kvalifikavo šalių teisinius santykius ir netinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl negatorinio ieškinio taikymo, taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos dėl daiktinių ir prievolinių asmens teisių gynimo būdų atribojimo, ginčo santykiams neteisingai taikė prievolių teisinių santykių gynimo būdus. Ieškovai byloje reiškė būtent negatorinį ieškinį ir jis atitiko visas tokiam ieškiniui keliamas sąlygas: ieškovai yra turto savininkai, jų žemės sklypas ribojasi su atsakovų žemės sklypu, ieškovams nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype yra pastatytas atsakovams priklausantis tvoros pamatas, todėl ieškovams apribota galimybė naudotis beveik 5 kv. m ploto žemės sklypo dalimi ir tai yra žemės sklypo savininkų teisės pažeidimas, nesusijęs su valdymo netekimu.
2. Atsakovai nepateikė įrodymų, jog tvoros pamatas ant ieškovų žemės sklypo pastatytas teisėtai, tik deklaratyviai nurodė, kad žemės sklypų ribos persidengia. Nors pirmosios instancijos teismas siūlė atsakovams pateikti savo matininko pateiktus matavimus nurodytiems teiginiams pagrįsti, tačiau atsakovai šia teise nepasinaudojo. Atsakovų teiginys apie tariamą sklypų persidengimą tėra jų pamąstymas, versija, nepatvirtinta jokiais leistinais įrodymais. Be to, byloje nėra duomenų, jog apskritai tarp 1997 m. atliktų kadastrinių matavimų ir vėlesnių matavimų, taikant Valstybinę koordinačių sistemą, buvo kokių nors žemės sklypų ribų ženklinimo neatitikimų.
3. Pagal teismų praktiką apribojimas galimybės naudotis žemės sklypo dalimi yra vertinama kaip neteisėtas gretimo sklypo savininko teisės pažeidimas, nesusijęs su valdymo netekimu (Kauno apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1265-555/2022). Atsakovų tvoros pamatui įsiterpus į ieškovų žemės sklypą, yra pažeidžiamos ieškovų, kaip žemės sklypo savininkų, teisės ir teisėti interesai – jie negali naudotis jiems nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalimi. Atsakovai to neginčija. Byloje nustatyta, kad ginčo šalims priklausančių žemės sklypų ribos yra aiškios. Žemės sklypų kadastriniai matavimai yra suderinti visose tarnybose, įregistruoti VĮ Registrų centre, todėl ginčo dėl to nėra.
4. Nuosavybės teisė kaip daiktinė teisė yra absoliutaus pobūdžio. Tai reiškia, kad savininkas šią teisę gali naudoti prieš visus asmenis. Nuosavybės teisė suprantama kaip teisė savininko nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį, kuris skirtas nuosavybės teisės pažeidimams, nesusijusiems su valdymo netekimu, pašalinti ir šiuo ieškiniu gali būti ginama savininko teisė naudoti daiktą, taip pat teisė disponuoti daiktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140-403/2018). Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, nepagrįstai sprendė, kad ieškovai neįrodė negatorinio ieškinio pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2014; 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7-378/2015). Be to, savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-344/2012; 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527-695/2016).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Gražinti V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 2026 m. gegužės 14 d. už kasacinį skundą AB Swedbank mokėjimo nurodymu Nr. 2 sumokėtą 114 (vieno šimto keturiolikos) Eur žyminį mokestį, mokėjimo užduoties kodas (ID): ZP54957. Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.