- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-08-25
- Bylos Nr.
- e2S-1817-413/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05110-2026-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas (pran.)
- Ieškovas
- UAB Juris LT
- Atsakovas
- V. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-20011-727/2026, pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT“ ieškinį atsakovui V. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 62³ straipsnio 1 dalies pagrindu ši byla, kuri yra teisminga Vilniaus apygardos teismui, buvo priskirta nagrinėti Kauno apygardos teismui ir teismas šioje byloje veikia Vilniaus apygardos teismo vardu.
Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Juris LT“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo V. M. 86 Eur skolą, 0,81 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 253 Eur bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 26 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino visiškai.
Atsakovas V. M. 2026 m. balandžio 1 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad ieškiniu reikalaujamą sumą sumokėjo. Atsakovas nesutiko su teismo sprendimo dalimi dėl 242 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, kadangi, anot atsakovo, pagrindė skola siekė tik 86,81 Eur ir tokių bylinėjimosi išlaidų priteisimas yra neproporcingas ginčo sumai.
Ieškovė UAB „Juris LT“ per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į prieštaravimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. balandžio 22 d. nutartimi skyrė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2026 m. gegužės 14 d. 14.00 val.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. gegužės 14 d. nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. preliminarų sprendimą, civilinę bylą nutraukė ir priteisė ieškovei UAB „Juris LT“ iš atsakovo V. M. 100 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas CPK 430 straipsnio 9 dalyje nustatytu terminu iš esmės įvykdė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. kovo 26 d. preliminarų sprendimą ir teismui pateikė tai patvirtinančius dokumentus, sprendė, jog yra pagrindas 2026 m. kovo 26 d. teismo preliminarų sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Teismas nustatė, kad ieškovė patyrė šioje byloje 242 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato suteiktas paslaugas, o prašomos priteisti išlaidos neviršija Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos), ir yra mažesnės.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad skolos apmokėjimo terminas reiškiant ieškinį buvo suėjęs, nes ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2026 m. kovo 24 d., preliminarus sprendimas buvo priimtas 2026 m. kovo 26 d., o atsakovas sumokėjo skolą 2026 m. kovo 30 d. mokėjimo pavedimu, pervesdamas ieškovei 86,81 Eur, t. y. 86 Eur skolos ir 0,81 Eur delspinigių. Kadangi atsakovas skolą padengė po civilinės bylos iškėlimo, tai leido teismui daryti išvadą, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė atsakovo nesavalaikis atsiskaitymas. Jeigu atsakovas būtų laiku apmokėjęs skolą, ieškovė nebūtų kreipusis į teismą dėl skolos priteisimo ir nebūtų patyrusi bylinėjimosi išlaidų.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e2A-338-232/2021, suformuota teismų praktika dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti, kurioje nurodyta, kad Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai gali būti mažinami atsižvelgus į Rekomendacijose nurodytus kriterijus.
Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, teismas įvertino, kad skola buvo maža – 86,81 Eur, ji susidarė atsakovui netinkamai vykdant savo prievoles, nagrinėjama byla yra visiškai nesudėtinga, ieškinys paduotas dokumentinio proceso tvarka, mažos apimties, ieškinio surašymas nereikalavo specialių žinių ir advokato didelių laiko sąnaudų renkant ir aprašant įrodymus, pagrindžiančius faktinį ieškinio pagrindą, išdėstant teisinį ieškinio pagrindą ar renkant ir cituojant teismų praktiką. Teismo nuomone, tiek pradinis kreditorius, tiek reikalavimą perėmęs kreditorius, lyginant jį su atsakovu yra žymiai stipresnė teisinio santykio šalis. Reikalavimą perėmusio kreditoriaus verslas yra skolų išieškojimas, todėl tokios mažos skolos, kurios atsakovas neginčijo, bet priešingai, iš esmės įvykdė geranoriškai, rodo ieškovės ne tiek tikslą skolą atgauti minimaliomis sąnaudomis, kiek pasinaudojant silpnesne santykio šalimi, nesąžiningai uždirbti. Be to, ieškovei, kaip profesionaliam skolų išieškotojui, turinčiam teisinį išsilavinimą turinčius darbuotojus, nebuvo būtinybės samdyti advokatą ir patirti papildomas išlaidas mažai skolai prisiteisti.
Vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju bylinėjimosi išlaidos neatitinka proporcingumo principo ir realių advokato darbo sąnaudų rengiant ieškinį, todėl sumažino prašomas priteisti išlaidas iki 100 Eur.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Juris LT“ (toliau – apeliantė) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutarties dalį dėl išlaidų advokato teisinėms paslaugoms sumažinimo ir priteisti ieškovei iš atsakovo 242 Eur dydžio atstovavimo išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:
Ieškovė kreipiasi į teismą su ieškiniu tik tada, kuomet ikiteismine tvarka skolininkas neapmokėjo skolos (nagrinėjamu atveju skolininkas buvo raginamas skolą padengti ikiteismine tvarka). Tai reiškia, kad ieškovė iki pat ieškinio pateikimo teismui nežinojo ar skola bus ginčijama, kas rodo, jog teismo argumentai dėl to, kad neva nereikėjo samdyti advokato neginčijamai skolai prisiteisti, yra visiškai nepagrįsti. Pažymi, kad, ieškiniai dėl skolų priteisimo ar kitokio pobūdžio ieškiniai yra rengiami tik ieškovo advokatui atlikus kliento (UAB „Juris LT“) pateiktų dokumentų teisinį įvertinimą t. y. galimybių prisiteisti skolą įvertinimą, nustatymą, ar pateiktų dokumentų pakanka skolai įrodyti ir pan. Tokios teisinės paslaugos taip pat turi būti įvertinamos, kadangi kiekvienu atskiru atveju skiriasi dokumentų apimtis ir jų turinys. Nagrinėjamu atveju taip pat buvo nagrinėjami dokumentai ir jų pagrindu buvo nuspręsta teikti ieškinį teismui.
Advokato teisinės pagalbos išlaidos už ieškinio parengimą yra ne tik tam tikra suma už procesinio dokumento surašymą. Tai visa eilė advokato veiksmų – susipažinimas su ginčo situacija ir ieškovės pateiktais dokumentais, jų analizavimas, teisės aktų, reikalingų taikyti esamoje situacijoje analizavimas, ieškinio rengimas (apima tikslų šalių rekvizitų surašymą, faktinių aplinkybių, reikalavimo dėstymą, teisinės argumentacijos formulavimą), toliau ieškinio priedų surinkimas, jų kopijavimas ir pateikimas teismui. Ši advokato veiksmų seka rengiant konkretų ieškinį teismui apima tam tikrą valandų skaičių. Šiai dienai yra suformuota ir naujausia Vilniaus apygardos teismo praktika, kur teismas tenkino ieškovės UAB „Juris LT“ apeliacinį skundą ir padidino žemesnės instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas (civilinė byla Nr. e2S-2556-936/2022).
Teismas sumažino prašomas priteisti išlaidas iki 100 Eur, kas sudaro mažiau nei 50 proc. prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų. Dar daugiau, teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos sudaro mažiau nei 1 proc. pinigų sumos, skaičiuotinos nuo maksimalaus priteistino dydžio už ieškinio parengimą. Toks priteistas bylinėjimosi išlaidų dydis visiškai neatitinka suteiktų teisinių paslaugų apimties ir iš esmės yra nuostolingas ieškovei.
Teismas visiškai nepagrįstai nurodė, kad ieškovės įmonės veikla – teisinės paslaugos, bet pastarasis neva vis tiek samdėsi advokatą. Apeliantė pabrėžia, kad tokie teismo išvedžiojimai yra nepagrįsti jokiais įrodymais, o jei ir būtų pagrįsti, tai ieškovo teisė samdytis advokatą kvalifikuotoms teisinėms paslaugoms teikti negali būti ribojama.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria ieškovei iš atsakovo priteistos sumažintos bylinėjimosi išlaidos, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Bylos duomenimis, ieškovė teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 86 Eur skolą, 0,81 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 242 Eur bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. kovo 26 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino visiškai. Atsakovas 2026 m. balandžio 1 d. pateikė teismui prieštaravimus dėl preliminaraus teismo sprendimo. Nurodė, kad ieškiniu reikalaujamą sumą sumokėjo, tačiau atsakovas nesutiko dėl 242 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, kadangi, anot atsakovo, pagrindė skola siekė tik 86,81 Eur ir tokių bylinėjimosi išlaidų priteisimas yra neproporcingas ginčo sumai.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs preliminarų sprendimą, ieškovės prašomas priteisti 242 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažino iki 100 Eur. Su šia teismo nutarties dalimi ieškovė nesutinka, prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes negali būti ribojama ieškovės teisė samdyti advokatą, be to, prieš rengiant ieškinį buvo bandoma su atsakovu ginčą išspręsti ikiteismine tvarka, tačiau gera valia atsakovas skolos nepadengė, dėl to ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu. Be to, teismo priteista sumažinta bylinėjimosi išlaidų suma sudaro mažiau nei 1 proc. skaičiuojant nuo maksimalaus priteistino dydžio už ieškinio parengimą.
Vertindamas nagrinėjamoje byloje kilusį ginčą, apeliacinės instancijos teismas pirmiausia pažymi, kad atsakovas teismo preliminarų sprendimą, kuriuo buvo priteista skola ir kitos išmokos, įvykdė po bylos iškėlimo. Taigi, vertinant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, yra būtina nustatyti teisminio proceso kilimo priežastis.
Šiuo klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bylos ar jos dalies nutraukimas yra bylos (jos dalies) užbaigimas nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021). Tokios procesinės situacijos atveju bylinėjimosi išlaidų paskirstymas reglamentuojamas CPK 94 straipsnio 1 dalyje. Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad tuo atveju, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią, sprendžiant, kam ir (ar) kokia apimtimi turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta, svarbią (lemiamą) reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir inicijuojant patį bylos procesą, t. y. paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-943/2021).
Iš byloje esančių duomenų matyti, jog pradinei kreditorei UAB „Cgates“ 2026 m. vasario 3 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perleidus reikalavimą ieškovei, pastaroji 2026 m. vasario 6 d. Pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo informavo atsakovą apie skolą naujajam kreditoriui (ieškovei), skolos dydį – 178,03 Eur (86,00 Eur pagrindinė skola pagal PVM sąskaitą faktūrą; 52,03 Eur netesybos už nesavalaikį atsiskaitymą; 40,00 Eur išieškojimo išlaidos) bei susidariusios skolos sumokėjimo terminą – iki 2026 m. vasario 13 d. Šis pranešimas, kaip matyti iš AB „Lietuvos paštas“ Ataskaitos už suteiktas paslaugas buvo įteiktas atsakovui 2026 m. vasario 11d. Be to, pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą ir susidariusią skolą atsakovui buvo siunčiamas elektroninio pašto adresu, kurį jis buvo nurodęs pradiniam kreditoriui sudarydamas su juo pagrindinę sutartį – vmickus@gmx.com.
Iš atsakovo teismui kartu su prieštaravimais pateiktų priedų matyti, kad atsakovas 2026 m. vasario 20 d. elektroniniu laišku kreipėsi į ieškovę su prašymu paaiškinti, kokiu pagrindu reikalaujama sumokėti 52,03 Eur netesybas ir 40 Eur išieškojimo išlaidas. Byloje nėra duomenų, ar ieškovė pateikė atsakovui kokį nors paaiškinimą dėl netesybų ir išieškojimo sumų. Ieškovė į teismą kreipėsi 2026 m. kovo 20 d. ieškiniu, kuriame nebeprašė priteisti iš atsakovo 52,03 Eur netesybų ir 40 Eur išieškojimo išlaidų, o prašė priteisti tik 86 Eur skolą, 0,81 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 253 Eur bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas 86,81 Eur skolą ieškovei sumokėjo 2026 m. kovo 30 d.
Taigi, iš aptartų aplinkybių matyti, kad iki ieškinio padavimo ieškovė tinkamai nebendradarbiavo su atsakovu, pradiniame pranešime apie kreditoriaus pasikeitimą pareikalavo iš atsakovo sumokėti dvigubai didesnę sumą, nei nurodė savo pareiškime teismui, nepateikė atsakovui iki ieškinio padavimo kito pranešimo, kuriame būtų buvusi nurodyta teisinga reikalaujama grąžinti pinigų suma (86 Eur skola ir 0,81 Eur delspinigiai), todėl atsakovas pagrįstai negalėjo tikėtis, kad ieškovė, nieko neatsakiusi į atsakovo prieštaravimus dėl reikalaujamų piniginių sumų priteisimo, iš karto kreipsis į teismą su šiuo ieškiniu, reikalaudama priteisti ženkliai mažesnę pinigų sumą. Be to, tik gavęs teismo preliminarų sprendimą, atsakovas nedelsiant sumokėjo visą ieškinyje nurodytą skolą.
Taigi, priešingai nei atskirajame skunde nurodo ieškovė, byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas lėmė pačios ieškovės netinkamas bendradarbiavimas su atsakovu ikiteisminėje ginčo stadijoje ir skubotas ieškinio pateikimas teismui.
Apeliantė skunde nurodo, kad teismo priteistos bylinėjimosi išlaidos sudaro mažiau nei 1 proc. išlaidų, lyginant jas su Rekomendacijose reglamentuojamu maksimaliu išlaidų dydžiu už ieškinio parengimą.
Pagal Rekomendacijas, už ieškinį, pateiktą 2026 m. kovo mėn., maksimali priteistina suma yra 6 069,00 Eur (2 427,60 Eur bruto × 2,5 (8.2 p.), todėl ieškovės patirto atstovavimo išlaidos už ieškinio parengimą, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus jų dydžio. Nagrinėjamu atveju teismas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą už suteiktas teisines paslaugas sumažino nuo 242,00 Eur iki 100 Eur sumos atsižvelgdamas į kitus, t. y. Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus: bylos nesudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus.
Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškinys nėra sudėtingas, jo parengimas nereikalavo specialių žinių, tokio ieškinio parengimui (atsižvelgiant ir į ieškinio apimtį – 2,5 lapo) taip pat nereikalingos ilgos advokato darbo laiko sąnaudos, išsami teismų praktikos analizė, preliminarus sprendimas buvo priimtas rašytinio proceso tvarka ir nepareikalavo fizinio ieškovės atstovo dalyvavimo byloje, todėl teismas turėjo pagrįstą pagrindą sumažinti prašomas priteisti atstovavimo išlaidas ir CPK 98 straipsnio 2 dalies reikalavimų nepažeidė.
Apeliantė nurodo, kad teismas nepagrįstai nesivadovavo teismų praktika, suformuota kitose bylose, kuriose teismas priteisė iš atsakovų visas patirtas teisinės pagalbos išlaidas ir jų nemažino, pvz., Vilniaus apygardos teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2556-936/2022.
Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų, o žemesnės instancijos teismai – ir aukštesnės instancijos teismų sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog Konstitucijoje įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų instancinė sistema turi funkcionuoti taip, kad būtų sudarytos prielaidos formuotis vienodai (nuosekliai, neprieštaringai) bendrosios kompetencijos teismų praktikai – būtent tokiai, kuri būtų grindžiama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principais (bei kitais konstituciniais principais) neatskiriamai susijusia ir iš jų kylančia maksima, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų. Teismų precedentai yra teisės šaltiniai – auctoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieštaringos) teismų praktikos, kartu ir Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sąlyga. Dėl to teismų precedentai negali būti nemotyvuotai ignoruojami. Teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžtina, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-160-916/2023).
Apeliantės skunde nurodytoje Vilniaus apygardos teismo byloje buvo nustatyta, kad ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė atsakovės neatsiskaitymas laiku. Šioje civilinėje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė ir pačios ieškovės kaltę dėl susidariusių bylinėjimosi išlaidų (šios nutarties 24 punktas). Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, vadovaujasi CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir atsižvelgia į konkrečias bylos aplinkybes, todėl apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus dėl taikytino precedento kaip nepagrįstus.
Apibendrinant tai, kas nurodyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas iki 100 Eur sumos, todėl panaikinti ar pakeisti skundžiamą teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Juris LT” atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. gegužės 14 d. nutartį palikti nepakeistą. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.