- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-09
- Bylos Nr.
- e2A-338-232/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26184-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- S. V.
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas S. V. (toliau – ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo A. Š. (toliau – ir atsakovas) 200 Eur skolos, 16,67 Eur palūkanų nuo prievolės neįvykdymo momento iki bylos iškėlimo teisme dienos, 5 procentų procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad paskolino atsakovui 200 Eur. Skolos faktui patvirtinti atsakovas parašė paprastąjį (neprotestuotiną) vekselį, kuriuo pripažino, kad iš ieškovo pasiskolino 200 Eur bei, kad atsakovui šie pinigai buvo perduoti. Atsakovas skolą įsipareigojo grąžinti iki 2019 m. sausio 3 d., tačiau įsipareigojimo neįvykdė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugsėjo 15 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Priteisė ieškovui iš atsakovo 200 Eur skolos, 16,67 Eur kompensacinių palūkanų, 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo 216,67 Eur priteistos sumos nuo 2020 m. rugsėjo 15 d. bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 408 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Šalies argumentai
4. Atsakovas A. Š. pateikė prieštaravimus dėl ieškinio ir priimto preliminaraus sprendimo, kuriuose prašė preliminarų sprendimą panaikinti. Nurodė, kad teismas galėtų priteisti pagrindinę 200 Eur skolą ir 5 proc. metines palūkanas iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bet sprendimas dalyje dėl 408 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra nepagrįstas, neatitinka nei teisingumo, nei sąžiningumo principų bei geros moralės papročių. Paaiškino, kad ieškovas yra teisinių paslaugų įmonės UAB ,,Skyrybų centras“ savininkas, todėl labai abejotina, kad jam reikėjo kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos. Prašomos priteisti 408 Eur atstovavimo išlaidos, kai skolos dydis yra 200 Eur, neatitinka susiformavusios teismų praktikos bei teisingumo ir sąžiningumo principų. Nurodė, kad niekada nevengė bendradarbiauti su ieškovu, prašė palaukti įsiskolinimo grąžinimo. Teigė, kad šiuo metu atsakovo pajamos per mėnesį sudaro tik 160,62 Eur netekto darbingumo pensija.
5. Ieškovas prašė atsakovo prieštaravimus atmesti ir palikti preliminarų sprendimą nepakeistą. Nurodė, kad niekada nevengė bendradarbiauti su atsakovu, skola turėjo būti grąžinta iki 2019 m. sausio 3 d., ieškovas ilgai laukė skolos grąžinimo, tačiau atsakovas skolos neapmokėjo. Paaiškino, kad bylinėjimosi išlaidų nebūtų patyręs, jeigu atsakovas būtų skolą grąžinęs. Aplinkybė, kad ieškovas yra UAB „Skyrybų centras“ vadovas, nereiškia, kad jis negali pasinaudoti savo teise kreiptis į kvalifikuotą teisininką dėl pagalbos. Prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo buvo pateiktas raštu, kartu su bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, kaip to reikalauja įstatymas. Pažymėjo, kad su atsakovu buvo susitarę dėl 20 Eur dydžio delspinigių už kiekvieną pradelstą grąžinti skolą dieną, tačiau ieškovas geranoriškai šių delspinigių neprašė apmokėti, prašydamas tik įstatymo numatytų 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų.
Atsiliepimas
6. Atsakovas pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, jog ieškovas neragino atsakovo grąžinti skolą. Teigė, kad ieškovas nepridėjo nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog minėjo atsakovui, kad kreipsis į teismą. Pažymėjo, kad jo finansinė padėtis yra sunki: yra užsiregistravęs užimtumo tarnyboje, esant epideminei situacijai jokio darbo neturi, tik 2020 metų spalį baigė mokėti skolą VSDF ir dar dabar tebemoka išdėstytus mokėjimus VMI, šeimoje dirba tik sutuoktinė, šeima turi dvi dukras, kurioms reikia teikti išlaikymą.
7. Ieškovas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad toliau palaiko savo poziciją išdėstytą ieškinyje ir atsiliepime į atsakovo prieštaravimus. Pažymėjo, kad ne tik ieškovas rašytinių įrodymų neturi, kad skatino atsakovą įvykdyti savo prievolę (nors realiai ne kartą žodžiu prašė, priminė ir buvo informavęs apie kreipimąsi į teismą), buvo nurodęs, kad imsis teisinių priemonių, bet ir pats atsakovas neįrodė, kad dėjo pastangas tartis su ieškovu. Paaiškino, kad šiuo metu asmeniškai teisinių paslaugų neteikia, tam yra samdomi darbuotojai, o advokatu ir teisėju ieškovas buvo labai seniai, todėl nebepasitiki savo teisinėmis žiniomis ir raštingumu. Paminėjo, kad atsakovas nėra tokioje blogoje finansinėje padėtyje, kaip deklaruoja ir iš esmės nuo teismo sąmoningai slepia svarbią informaciją – jo vardu registruotą nekilnojamąjį turtą – net 5 vienetus butų Vilniaus centre, Tiltų g., bei žemės sklypą Trakų raj.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 10 d. galutiniu sprendimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą.
9. Nurodė, kad nors atsakovas pateiktuose prieštaravimuose prašė panaikinti preliminarų sprendimą, tačiau atsakovas nesutinka tik su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis (408 Eur); nesutikimo argumentų su kita preliminaraus teismo sprendimo dalimi nereiškia.
10. Nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs. Atsakovas savo skolą pripažįsta. Konstatavo, kad ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 200 Eur skolos yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jį tenkino. Vadovaujantis CK 6.261 straipsniu ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 16,67 Eur palūkanų už negrąžintą skolą už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 3 d. iki 2020 m. rugsėjo 14 d.
11. Pažymėjo, kad ieškovo prašomos priteisti 400 Eur išlaidos už advokato padėjėjo suteiktą teisinę pagalbą rengiant ieškinį dokumentinio proceso tvarka, neviršija teisingumo ministro įsakymu patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, o yra netgi žymiai mažesnės (Rekomendacijų 5, 7 ir 8.2 punktai), todėl nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos yra neproporcingai didelės. Paaiškino, kad tas faktas, jog ieškovas turi teisinį išsilavinimą, nepaneigia jo teisės kreiptis pagalbos į advokatą (advokato padėjėją).
12. Pastebėjo, kad skolos apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. sausio 3 d., tačiau atsakovas nėra apmokėjęs susidariusios skolos (šią aplinkybę patvirtina pats atsakovas). Jei atsakovas būtų laiku apmokėjęs skolą, ieškovas nebūtų kreipęsis į teismą dėl skolos priteisimo ir nebūtų patyręs bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo spręsti, kad ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų atsiradimą lėmė netinkamas ieškovo procesinis elgesys. Teismas nenustatė, kad ieškovas, būdamas teisinės bendrovės direktoriumi ir kreipdamasis į advokato padėjėją tam, kad gautų kvalifikuotą teisinę pagalbą, piktnaudžiavo savo teisėmis. Nurodė, kad ieškovo patirtas 408 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas pagrindžia byloje pateikti įrodymai, todėl priteisė ieškovui iš atsakovo 8 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 8 punktai, 7 dalis) bei 400 Eur išlaidų už advokato padėjėjos suteiktas teisines paslaugas (CPK 98 straipsnio 1 dalis), iš viso – 408 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
13. Atsakovas A. Š. apeliaciniu skundu prašė panaikinti arba pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. galutinį sprendimą, priteisiant ieškovui iš atsakovo 50 Eur išlaidų už teisinę pagalbą.
14. Nurodė, kad prieštaravime pareiškė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. sprendimas dalyje dėl 400 Eur išlaidų priteisimo yra nepagrįstas, neatitinka nei teisingumo, nei sąžiningumo principų bei geros moralės papročių. Ieškovas pats yra teisinių paslaugų įmonės UAB ,,Skyrybų centras“ savininkas, todėl abejoja, kad ieškovui reikėjo kreiptis kvalifikuotos teisinės pagalbos ir už ją mokėti. Teigė, kad pati skola sudaro 200 Eur, o reikalaujamos bylinėjimosi išlaidos sudaro net 408 Eur, kas neatitinka susiformavusios teismų praktikos bei teisingumo ir sąžiningumo principų. Paaiškino, kad nevengė draugiškai bendrauti su ieškovu, prašant palaukti skolos grąžinimo. Nurodė, kad turi skolininkų, kurie jam nėra grąžinę skolų, yra užsiregistravęs užimtumo tarnyboje ir gaunu tik 160,62 Eur netekto darbingumo pensiją. Teigė, kad ieškovas niekada kategoriškai nekėlė klausimo dėl skolos grąžinimo, nesakė, kad kreipsis į teismą. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad reikalavo grąžinti skolą, įspėjo apie kreipimąsi į teismą.
15. Paaiškino, kad iškėlus civilinę bylą teisme, tiek atsakovas, tiek atsakovo sutuoktinė skambino ieškovui, siūlė grąžinti skolą ir palūkanas, tačiau ieškovas atsisakė, pasakydamas, kad nori teistis.
16. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į atsakovo prieštaravimuose išdėstytus argumentus, į atsakovo padėtį (nustatytas tik 50 proc. darbingumas), gaunamas pajamas, todėl nepagrįstai pilnai patenkino reikalavimą priteisti 400 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
17. Ieškovas S. V. atsiliepimu prašė atmesti atsakovo skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. galutinį sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Nurodė, kad ieškovo procesinis elgesys buvo visiškai teisingas ir pagrįstas. Ieškinys buvo teikiamas dokumentinio proceso tvarka, siekiant ekonomiško ir koncentruoto proceso. Atsakovas ne kartą buvo raginamas grąžinti skolą, buvo pranešta, kad ieškovas kreipsis į teismą. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į ieškovą ir dėjo pastangas, siekė tartis dėl skolos grąžinimo. Nurodė, kad skola turėjo būti grąžinta iki 2019 m. sausio 3 d. Atsakovas ignoravo ieškovo reikalavimą grąžinti skolą. Bylinėjimosi išlaidų ieškovas nebūtų patyręs, jei atsakovas būtų grąžinęs skolą. Pastebėjo, kad aplinkybė, jog ieškovas yra UAB ,,Skyrybų centras“ vadovas, nereiškia, kad negali pasinaudoti teisine pagalba. Nurodė, kad bylinėjimosi išlaidos neviršija nustatytų dydžių. Teigė, kad atsakovo finansinė padėtis nėra bloga, kadangi jo vardu registruotas nekilnojamasis turtas. Pastebėjo, kad ieškovas už skundą nesumokėjo žyminio mokesčio.
19. Atsakovas A. Š. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimu. Nurodė, kad 2020 m. gruodžio 1 d. sumokėjo ieškovui 200 Eur skolos ir 25 Eur palūkanų. Paaiškino, kad jeigu ieškovas pretenzine forma būtų pareikalavęs 200 Eur skolos ir pasisakęs, jog priešingu atveju kreipsis į teismą, atsakovas būtų skolą grąžinęs. Nurodė, kad dėl laiku neįvykdytų prievolių, stipriai pablogėjusios sveikatos (nustatytas 55 proc. darbingumo praradimas) negali įsidarbinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
21. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus su papildomais įrodymais – Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2021 m. sausio 13 d. sprendimą Nr. STS-155, 2020 m. gruodžio 1 d. mokėjimo pavedimą.
22. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Neįgalumo ir nedarbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus III teritorinio skyriaus 2021 m. sausio 13 d. sprendimas buvo priimtas po skundžiamo sprendimo priėmimo, todėl negalėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. 2020 m. gruodžio 1 d. mokėjimo pavedimas pagrindžia, kad atsakovo sutuoktinė pervedė ieškovui 225 Eur skolos grąžinimui. Pavedimas atliktas po skundžiamo sprendimo priėmimo. Taigi įrodymai negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Apeliantas naujai pateiktais įrodymais bando pagrįsti sveikatos būklę (ribotos galimybės įsidarbinti) ir aplinkybę, jog padengė skolą ieškovui. Atsižvelgiant į nurodytą bei į tai, kad naujai pateikti įrodymai prisideda prie išsamesnio faktinių aplinkybių atskleidimo, įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, teismas šiuos įrodymus priima ir juos vertina kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.
23. CPK 80 straipsnio 1 dalyje numatytas tik materialinių reikalavimų apmokestinimas žyminiu mokesčiu. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliaciniu skundu skundžiant tik teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir neskundžiant teismo sprendimo dėl materialinių teisinių reikalavimų išsprendimo, žyminis mokestis nemokamas. Atsižvelgiant į tai, apeliantas neprivalėjo mokėti žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
24. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl pirmosios instancijos teismo priteisto bylinėjimosi išlaidų dydžio už ieškovui suteiktas teisines paslaugas.
25. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Nurodyto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
26. Bylos duomenimis nustatyta ir ginčo dėl to nėra, kad ieškovas patyrė 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjos suteiktas paslaugas.
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neturi viršyti Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr.1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos), nurodytų dydžių.
28. Rekomendacijų 5 punkte nurodyta, kad už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį koeficientas yra 2,5, todėl maksimalus užmokesčio dydis advokato padėjėjui už ieškinio parengimą, parengtą 2020 m. rugsėjo 14 d. yra 2 762 Eur (užpraeito ketvirčio vidutinis darbo užmokestis (bruto) buvo 1 381,00 Eur). Taigi ieškovo prašoma priteisti 400 Eur suma už ieškinio parengimą neviršija už tokį darbą nustatyto maksimalaus užmokesčio dydžio ir, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, yra žymiai mažesnis.
29. Bylos duomenys pagrindžia, kad skolos apmokėjimo terminas suėjo 2019 m. sausio 3 d., ieškovas į teismą su ieškiniu kreipėsi 2020 m. rugsėjo 14 d., preliminarus sprendimas buvo priimtas 2020 m. rugsėjo 15 d., galutinis sprendimas priimtas 2020 m. lapkričio 10 d., o 2020 m. gruodžio 1 d. mokėjimo pavedimu atsakovo sutuoktinė padengė skolą, pervesdama ieškovui 225 Eur. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas skolą padengė praėjus beveik trims mėnesiams po civilinės bylos iškėlimo, kas leidžia daryti labiau pagrįstą išvadą, jog ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų susidarymą lėmė atsakovo vengimas atsiskaityti. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog jeigu atsakovas būtų laiku apmokėjęs skolą, ieškovas nebūtų kreipęsis į teismą dėl skolos priteisimo ir nebūtų patyręs bylinėjimosi išlaidų.
30. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad Rekomendacijose nustatyti maksimalūs, o ne vidutiniai rekomenduotini dydžiai už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą. Rekomendacijų 2 punkte reglamentuota, kad nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Taigi Rekomendacijose nustatyti maksimalūs dydžiai gali būti mažinami atsižvelgus Rekomendacijose nurodytus kriterijus.
31. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nemažindamas prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų, nepagrįstai neatsižvelgė į aplinkybę, kad nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, ieškinys paduotas dokumentinio proceso tvarka, palyginti nedidelės apimties, ieškinio surašymas nereikalavo specialių žinių, advokato padėjėjos didelių laiko sąnaudų renkant ir aprašant įrodymus, pagrindžiančius faktinį ieškinio pagrindą, išdėstant teisinį ieškinio pagrindą ar renkant ir cituojant teismų praktiką, o atsilepimo į prieštaravimu turinys iš esmės identiškas ieškinio pareiškimo turiniui.
32. CPK 3 straipsnyje 8 dalies nuostata numato, kad jeigu įstatymai ar ginčo šalių susitarimas numato, kad tam tikrus klausimus teismas sprendžia savo nuožiūra, teismas tai darydamas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismo ieškovui iš atsakovo priteistos bylinėjimosi išlaidos neatitinka proporcingumo principo, advokato padėjėjos darbo sąnaudų rengiant ieškinį, rašytinius paaiškinimus, todėl mažintinos iki 200 Eur.
33. Vadovaudamasis prieš tai nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas pagal bylos duomenis konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl ginčo esmės, tačiau ieškovui iš atsakovo priteisė per didelės bylinėjimosi išlaidas. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą tenkina iš dalies, skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palieka nepakeistą, sumažindamas ieškovui iš atsakovo priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme iki 200 Eur.
34. Ieškovas prašė priteisti 300 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas iš dalies buvo tenkintas, apeliaciniame procese nebuvo sprendžiami nauji teisiniai klausimai ir parengti apeliacinį skundą nereikėjo specialių žinių, kad atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nurodyti tie patys argumentai, kaip ir ieškovo rašytiniuose paaiškinimuose, konstatuoja esant pagrindą sumažinti ieškovo prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą ir priteisti jam iš atsakovo 50 Eur už advokato pagalbą surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 10 d. galutinį sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.
Sumažinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 15 d. preliminariu sprendimu ieškovui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį nuo 408 Eur iki 208 Eur.
Priteisti ieškovui S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.